Byla A-841-756/2017

Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Brovit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Brovit“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas UAB „Brovit“ kreipėsi į Vilniaus teismą su skundu (I t., b. l. 1–9), kuriuo prašė: panaikinti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. R4-3176(13.3.13-113) „Dėl projekto „Ekologiškų medžio cementinių blokelių gamyba“, projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-01-K-02-209“, kuriuo Agentūra projekto sutartimi numatytas 6 854 491 Lt dydžio tinkamas išlaidas, skirtas naujos technologinės linijos įsigijimui, sumažino 1 724 884,99 Lt, t. y. iki 5 129 606,01 Lt.

5Pareiškėjas paaiškino, kad projekto sutartimi įsipareigojo įsigyti medžio cementinių blokelių gamybos liniją, kurios įsigijimui bendrovei buvo leista išleisti 6 854 491 Lt (tinkamos išlaidos). Lėšas, viršijančias šią sumą, pareiškėjas įsipareigojo apmokėti savo lėšomis, nepretenduodamas į Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinės paramos lėšas. Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, parengė konkurso sąlygas dėl medžio cementinių blokelių gamybinės linijos įsigijimo bei jas suderino su Agentūra, gavo pritarimą tokio konkurso vykdymui pagal tarpusavio suderintas sąlygas. Konkurso būdu atrinkusi tiekėją ir gavusi Agentūros bei Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Ūkio ministerija) pritarimą, UAB „Brovit“ 2012 m. rugsėjo 11 d. su SLA „Technical Solution“ pasirašė minėtos gamybos linijos pirkimo-pardavimo sutartį, kuria tiekėjas įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti, pristatyti ir sumontuoti medžio cementinių blokelių gamybos liniją, o UAB „Brovit“ įsipareigojo už šią gamybos liniją tiekėjui sumokėti 7 122 000 Lt. Konkurso metu nebuvo gautas joks kitas pasiūlymas už mažesnę kainą. Atsižvelgdama į medžio cementinių blokelių gamybos linijos kainą, UAB „Brovit“ su Agentūra sutarė, kad projektas bus įgyvendinamas palaipsniui, tam tikrais etapais, t. y. gamybos linija tiekiama ne visa iš karto, o dalimis, atliekant dalinius mokėjimus. Už pateiktą ir sumontuotą medžio cementinių blokelių gamybos liniją tiekėjui pagal jo pateiktas sąskaitas faktūras per 4 kartus pareiškėjas apmokėjo 2 073 633 Eur, kas atitinka 7 159 840,02 Lt, ir tuo patyrė išlaidas, kurių dalis – 6 854 491 Lt pagal projekto sutartį yra laikoma tinkamomis išlaidomis, nuo kurių bendrovei turėjo būti paskaičiuota ir išmokėta 60 proc. dydžio ES parama naujos technologinės linijos įsigijimui, t. y. 4 112 694,60 Lt (1 191 118,60 Eur). Projekto sutarties 2.5 punkte numatytas išlaidas gamybinės linijos įsigijimui, kurios viršija 6 854 491 Lt, pareiškėjas įsipareigojo apmokėti savo lėšomis ir šiuos įsipareigojimus įvykdė. Pareiškėjas Agentūrai pateikė mokėjimo prašymus išmokėti projekto sutartimi priklausančią 4 112 694,60 Lt sumą ir ją pagrindžiančius dokumentus, tačiau Agentūra kompensavo tik 3 077 763,61 Lt, tai yra 1 034 930,99 Lt mažiau nei buvo numatyta ūkio ministro įsakyme ir projekto finansavimo ir administravimo sutartyje. Agentūra informavo, jog turėdama įtarimų, kad deklaruojamų įrengimų kaina gali neatitikti analogiškų prekių vidutinės rinkos kainos, atliko rinkos kainų tyrimą, pagal kurio rezultatus, jos nuomone, įrengimų išlaidos turi būti mažinamos. Šios nuomonės Agentūra nepagrindė realiais argumentais. Pareiškėjas kelis kartus kreipėsi į Agentūrą, prašydamas pateikti jos specialistų išvadas, surinktą medžiagą ar kainų paskaičiavimo metodiką, kuriomis Agentūra vadovavosi nustatydama perkamos gamybos linijos kainą, tačiau prašomi dokumentai pateikti nebuvo. Vadovaujantis Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 (toliau – ir Pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašas), 42 punktu, konkurso būdu perkamų prekių rinkos kainų patikrinimą Agentūra turi teisę atlikti tik nustačiusi, kad sutarties su tiekėju kaina neatitinka analogiškų prekių vidutinės rinkos kainos. Pareiškėjas apie analogiškų gamybinių linijų pirkimus tuo metu nežinojo, todėl siekė juos gauti iš Agentūros, kuri tokių duomenų neteikė, tik teigė, kad pagal jos specialistų nuomonę bendrovės pirktos gamybinės linijos rinkos kaina yra mažesnė. Agentūra, nepateikusi specialistų išvadų dėl gamybinės linijos vidutinės rinkos kainos, pasiūlė iki 2014 m. sausio 3 d. pasirašyti projekto sutarties pakeitimo susitarimą, kuriuo sutartyje nustatytą tinkamų išlaidų sumą sumažinti nuo 7 102 425 Lt iki 5 377 540,01 Lt, o tuo pačiu atitinkamai sumažinti ir projekto įgyvendinimui skirtiną ES struktūrinę paramą nuo 4 261 455 Lt iki 3 226 524,06 Lt. Su pasiūlymu pareiškėjas nesutiko ir kreipėsi į nepriklausomus ekspertus – turto vertintoją UAB „Marleksa“, kuri turėjo nustatyti perkamos gamybinės linijos rinkos kainą. Pareiškėjas kreipėsi į Ūkio ministeriją, kuri skundą persiuntė Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – ir Finansų ministerija), kuri paprašė Agentūros atlikti pakartotinį rinkos kainų tyrimą pasitelkiant reikiamos kvalifikacijos bei patirties ekspertą (-us) ir apie atliktus veiksmus raštu informuoti Finansų ministeriją bei UAB „Brovit“. Agentūra po Finansų ministerijos pavedimo pateikė visą eilę paklausimų, į kuriuos pareiškėjas pateikė atsakymus disponuojamos informacijos ribose. Dalis klausimų buvo ne pareiškėjo, o gamybinės linijos tiekėjo kompetencijoje, kuris nepateikė informacijos apie tam tikras kainas. Agentūra 2015 m. gegužės 14 d. raštu Nr. R4-3176(13.3.13-113) informavo, kad atsižvelgdama į tai, kad tiekėjas atsisakė pateikti duomenis dėl gamybinės linijos automatizavimo darbų ir jų verčių, Agentūra negavusi minėtos informacijos, įvertinusi tai, jog UAB „Brovit“ kartu su 2015 m. sausio 28 d. raštu pateikė tiekėjo raštą, kuriame nurodyta, jog tiekėjas nėra gamybinės linijos sudedamųjų dalių gamintojas, o linijai priklausanti įranga buvo pagaminta ES teritorijoje, ir remdamasi 2015 m. balandžio 28 d. pakartotinio rinkos kainos tyrimo eksperto išvada, nekeičia 2013 m. sausio 31 d. ir 2013 m. rugpjūčio 28 d. rinkos kainų tyrimų išvadose nustatytų medžio cementinių blokelių tinkamų finansuoti išlaidų ribų.

6Atsakovas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra su skundu nesutiko ir atsiliepime (II t., b. l. 116–122) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

7Atsakovas pažymėjo, kad 2014 m. balandžio 17 d. konsultacinės išvados dėl gamybinės linijos Nr. 14-204-57 pastabose nurodyta, jog ši konsultacinė išvada neatitinka turto vertės nustatymo dokumento (vertinimo ataskaitos) turinio bei formos, t. y. ją rengiant nesivadovauta Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. IK-159 (toliau – ir Turto ir verslo vertinimo metodika), ir Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu (toliau – ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) ir jo pakeitimo įstatymu, o yra tik konsultacinio pobūdžio dokumentas, skirtas užsakovui. Atsakovas šią išvadą vertino kaip papildomą medžiagą bei ją išanalizavo 2014 m. gegužės 13 d. rašte Nr. R4-4506(13.313-113), išdėstė pastabas, tačiau nepakeitė savo pozicijos dėl netinkamomis pripažintų lėšų dydžio. Pareiškėjo pateiktos konsultacinės išvados analizės dalyje gamybinės linijos kaina buvo analizuojama trimis požiūriais: pagal paskutiniais metais Europoje buvusias investicijas į panašius objektus (priimta, kad gamybinės įrangos kainos gali svyruoti ribose tarp 6,03 mln. Lt ir 8,71 mln. Lt); palyginant turimus panašių gamybinių linijų pasiūlymus (priimta, kad gamybinės įrangos kainos gali svyruoti ribose tarp 5,64 mln. Lt ir 7,20 mln. Lt); nustatant kiek galėtų kainuoti panaši įranga. Atsakovo manymu, atliekant skaičiavimus pirmuoju analizės metodu vadovautasi nepagrįstomis prielaidomis, kad gamybinei įrangai tenka 27,5 ± 5% investicijų, todėl nustatant projekto metu įsigytų įrengimų vertę šios analizės rezultatais negalima vadovautis. Antrosios analizės metu įvertinti pareiškėjo pateikti, o ne nešališkai parinkti, dviejų įmonių pasiūlymai: vienas įmonės Tec Wood concept GmbH, kuriame nėra detaliai išskirtos sudedamosios įrangos dalys, kad galima būtų spręsti apie įrengimų panašumą; kitas vertinamas pasiūlymas yra įmonės AME Maschinen Ges. M.g.H, kurio dalies sudedamųjų, brangiai kainuojančių įrengimo dalių nėra projekto vykdytojo gamybinėje linijoje (pvz., transportavimo ir krovimo įrengimai), be to, lyginamame AME Maschinen Ges. M.g.H gamybinės linijos pasiūlyme įranga yra galimai pranašesnė. Taigi ir šios analizės rezultatais negalima vadovautis. Trečioji analizė buvo atliekama skaičiuojant atskirų panašių elementų sukūrimo ar įsigijimo išlaidas lyginant su projekto metu įsigytos linijos atskirais įrengimais/ dalimis. Vertinant atskiras įrengimų dalis buvo remiamasi tik vieno tiekėjo pasiūlymu/ kaina, kas gali iškreipti rinkos kainą. Be to, vertinant bendrą kainą didžiajai daliai įrengimų yra papildomai priskaičiuojamos papildomos montažinės medžiagos ir smulkios dalys (10%), transportavimas (2%), montavimas (9 %), kurių pridėjimas nėra pagrįstas, nes iš pateiktų dokumentų nesimato, ar UAB „Marleksa“ analizuojamuose pasiūlymuose nebuvo įtrauktos minėtos išlaidos. UAB „Marleksa“ konsultacinės analizės pagal gamybinės linijos sukūrimo kaštus išvadoje naudojamas ± 30 % kainos svyravimas neturi jokio pagrindo, todėl nustatyta + 30 procentų viršutinė įrengimų kaina nėra pagrįsta. Atsakovas įvertino medžio cementinių blokelių mobilią vibropresavimo ir surinkimo įrangą bei dalį medienos čipsų paruošimo perdirbimo įrangos ir nustatė, kad jų vertė 1 187 102,95 Lt. Tuo tarpu pareiškėjas pateikė minėtos vertintos įrangos sąskaitas faktūras 2 911 987,94 Lt sumai, todėl netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 1 724 884,99 Lt suma, o tinkamomis 1 187 102,95 Lt suma. UAB „Marleksa“ kilnojamo turto vertinimo ataskaitos bei konsultacinės išvados analizėje pagal gamybinės linijos sukūrimo kaštus minėtų Agentūros vertintų įrengimų bendra vertė sudaro 1 367 058 Lt. Taigi, skirtumas tarp UAB „Marleksa“ konsultacinės analizės pagal gamybinės linijos sukūrimo kaštus išvados yra pakankamai neženklus, lyginant su UAB „Brovit“ pateiktomis sąskaitomis faktūromis. Atsakovas mano, kad pateiktos UAB „Marleksa“ konsultacinės išvados analizių pagal paskutiniais metais Europoje buvusias investicijas į panašius objektus ir palyginant turimus panašių gamybinių linijų pasiūlymus rezultatais dėl minėtų priežasčių negalima vadovautis, o analizės pagal gamybinės linijos sukūrimo kaštus rezultatai tik patvirtina, kad Agentūra pakankamai tiksliai įvertino minėtų įrengimų kainas, todėl nekeičia savo pozicijos dėl netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažintų lėšų dydžio – 1 724 884,99 Lt. Atsakovas pažymi ir tai, kad Agentūra atliko tris įrengimų įvertinimo dėl atitikties rinkos kainoms tyrimus: 2013 m. sausio 31 d. buvo pasirašyta pirmo (blokelių formavimo įrangos) tyrimo išvada. Šiam tyrimui buvo pasitelkta išorinio eksperto, turinčio inžinierinį išsilavinimą, pagalba. 2013 m. rugpjūčio 28 d. buvo pasirašyta antro (dalies medienos čipsų paruošimo perdirbimo įrangos) tyrimo išvada. Tyrimą atliko Agentūros darbuotojas – Verslo projektų valdymo skyriaus projektų vadovas. Tyrimas buvo atliekamas UAB „Brovit“ pateiktų duomenų pagrindu bei aktyviai bendradarbiaujant su apklausiamais tiekėjais. Atliktų naujos technologinės linijos dalių rinkos kainos patikrinimų tikslas buvo įvertinti analogiškų prekių (technologinės įrangos) vidutines rinkos kainas, t. y. nustatyti, ar UAB „Brovit“ deklaruojamų atskirų įrengimų kainos atitinka analogiškų prekių (technologinės įrangos) vidutines rinkos kainas. Analogiškomis prekėmis nebuvo traktuojami tik serijiniai gaminiai, t. y., vykdant rinkos kainų tyrimus, tokia sąlyga apklausiamiems tiekėjams nebuvo keliama. Analogiškomis prekėmis buvo traktuojama tokias pat funkcijas galinti atlikti bei UAB „Brovit“ įsigytos įrangos parametrus atitinkanti technologinė įranga. Atliekant analogiškų prekių (technologinės įrangos) rinkos kainų vertinimą, apklausiamiems tiekėjams buvo pateikta esminė informacija apie įrangą, t. y. techniniai parametrai, UAB „Brovit“ įsigytos įrangos bei gaminio (medienos čipsų) fotonuotraukos, kurių pagrindu tiekėjai galėjo pateikti informaciją, kiek kainuotų minėtus reikalavimus atitinkanti įranga. Atsižvelgiant į tai, tiekėjai, teikdami pasiūlymus, galėjo įvertinti visas įrangos kainos sudėtines dalis (įskaitant įrangos pritaikymo konkretiems poreikiams išlaidas). Atsakovas, atsižvelgdamas į Finansų ministerijos 2014 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. R3-10186 pateiktas pastabas, atliko pakartotinį gamybinės įrangos vertės vertinimą, kurio atlikimui pasitelkė VGTU mašinų gamybos katedros docentą technikos mokslų daktarą. Atsakovas, remdamasis 2015 m. balandžio 28 d. pakartotinio rinkos kainos tyrimo eksperto išvada, nepakeitė 2013 m. sausio 31 d. ir 2013 m. rugpjūčio 28 d. rinkos kainos tyrimų išvadose nustatytų medžio-cementinių blokelių tinkamų finansuoti išlaidų ribų. Agentūra tinkamai vykdė pavestas funkcijas, teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose ir, lyginant su pareiškėjo pateikta vertinimo išvada, pakankamai tiksliai nustatė įrenginių vertę.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Finansų ministerija atsiliepime (III t., b. l. 43–44) prašė pareiškėjo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

9Paaiškino, kad Finansų ministerijai Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (toliau – ir Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklės), 5.4 papunkčiu, vadovaujantis šiomis taisyklėmis, pavesta užtikrinti vadovaujančiosios institucijos atsakomybe vykdomų užduočių, pavestų tarpinėms institucijoms (nagrinėjamu atveju – Agentūrai), vykdymo priežiūrą ir kontrolę. Finansų ministerija atsakė į UAB „Brovit“ 2014 m. gegužės 19 d. raštą ir jį patikslinantį 2014 m. birželio 17 d. raštą bei 2014 m. birželio 30 d. raštą. Minėti pareiškėjo raštai nebuvo dėl paraiškos vertinimo ar nustatyto pažeidimo, todėl rašte Finansų ministerija informavo UAB „Brovit“, kad nenagrinės bendrovės raštų Projektų taisyklių 211 punkte nustatyta tvarka. Šiame rašte trečiasis suinteresuotas asmuo tik pateikė vadovaujančiosios institucijos nuomonę pagal Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių 5.4 papunktį dėl to, kad Agentūra, kuriai šių taisyklių 10.3 papunkčiu pavesta įsitikinti ir patvirtinti, kad pagal projekto finansavimo ir administravimo sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos bei paslaugos suteiktos ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, vertindama pareiškėjo projekto išlaidų tinkamumą finansuoti, neįvertino visų turto vertei nustatyti galimai reikšmingų aplinkybių. Finansų ministerijos raštas nėra Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) III skirsnyje nurodytas administracinės procedūros, išnagrinėjus skundą, sprendimas, raštas teisinių padarinių UAB „Brovit“ nesukėlė ir yra informacinio pobūdžio, todėl VAĮ 8 straipsnio reikalavimai netaikomi.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 7 d. sprendimu (V t., b. l. 42–50) atmetė pareiškėjo UAB „Brovit“ skundą kaip nepagrįstą.

12Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2015 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. R4-3176(13.3.13-113) „Dėl projekto „Ekologiškų medžio cementinių blokelių gamyba“, projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-01-K-02-209“, kuriuo Agentūra projekto sutartimi numatytas 6 854 491 Lt dydžio tinkamas išlaidas, skirtas naujos technologinės linijos įsigijimui, sumažino 1 724 884,99 Lt, t. y. iki 5 129 606,01 Lt, teisėtumo ir pagrįstumo.

13Teismas nurodė, kad Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių 3.1.2 papunkčiu Agentūrai, kaip tarpinei institucijai, yra pavesta vykdyti vadovaujančiosios institucijos užduotis, susijusias su 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL 2006 L 210, p. 25), 60 straipsnyje numatytų vadovaujančiosios institucijos funkcijų atlikimu, kaip nurodyta reglamento (EB) Nr. 1083/2006 59 straipsnyje. Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių 10.3 papunktis numato, kad Agentūra įsitikina ir patvirtina, kad pagal sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos bei paslaugos suteiktos ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų. Teismas pažymėjo, kad pagal minėtų taisyklių 10.3.1. punktą, Agentūra tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustato mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti.

14Vykdomų pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179, (toliau – ir Išlaidų taisyklės), 19.8.1 papunktis numato, kad išlaidos, patirtos vykdant sutartis (atitinkamą jų dalį), kurios padidina projekto sąnaudas, proporcingai nepadidindamos jo vertės, laikomos netinkamomis finansuoti išlaidomis.

15Ginčo objektas nagrinėjamoje byloje yra išlaidų dalis numatyta pareiškėjo naujos technologinės linijos įsigijimui, t. y. 1 724 884,99 Lt (499 561,22 Eur), kuriuos Agentūra 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. R4-3176 (13.3.13-113) pripažino netinkamais finansuoti.

16Byloje nustatyta, kad UAB „Brovit“ 2009 m. rugsėjo 10 d. pateikė Agentūrai paraišką („Ekologiškų medžio cementinių blokelių gamyba“) finansinei paramą gauti pagal 2007-2013 m. ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas VP2-2.1-ŪM-01-K priemonę „Lyderis LT“. Projektas „Ekologiškų medžio cementinių blokelių gamyba“ buvo teigiamai įvertintas ir pripažintas tinkamu finansuoti. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 4-716 šio projekto įgyvendinimui buvo skirtas iki 4 261 455 Lt ES struktūrinių fondų ir (ar) valstybės biudžeto finansavimas, finansavimo dalis (intensyvumas) – iki 60 proc. iš ES Europos regioninės plėtros fondo programos. 2010 m. gruodžio 30 d. buvo pasirašyta trišalė Projekto finansavimo ir administravimo sutartis Nr. S-VP2-2.1-ŪM-01-K-02-209 (toliau – ir Projekto sutartis) tarp Ūkio ministerijos, Agentūros ir UAB „Brovit“, kurioje (2.2 p.) numatyta, jog projektui „Ekologiškų medžio cementinių blokelių gamyba“ įgyvendinti yra skiriamas 4 261 455 Lt finansavimas iš ES regioninės plėtros fondo specialiosios Ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programos neįskaitant PVM. Minėtoje sutartyje numatyta (2.1 p.), kad bendra tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 7 102 425 Lt, iš kurių projekto vykdytojo įsipareigota skirti ne mažiau kaip 2 840 970 Lt nuosavų lėšų (2.3 p.). Projekto sutarties 2 priede „Projekto biudžetas“ numatyta, kad iš bendros tinkamų finansuoti 7 102 425 Lt sumos 6 854 491 Lt yra skiriama naujos technologinės linijos įsigijimui, iš kurių 4 112 694,60 Lt (60 proc.) skiriami iš ES Europos regioninės plėtros fondo, o kita tinkamų finansuoti 247 934 Lt dalis skiriama projekte numatytiems statybos, rekonstravimo ir kitiems darbams, kurias patyrus iš ES struktūrinės paramos būtų kompensuota 60 proc., t. y. 148 760,40 Lt.

17Projekto sutartimi UAB „Brovit“ įsipareigojo įsigyti medžio cementinių blokelių gamybos liniją, kurios įsigijimui Projekto sutartimi pareiškėjui buvo leista išleisti 6 854 491 Lt (tinkamos išlaidos). Lėšas, viršijančias šią sumą, pareiškėjas įsipareigojo apmokėti savo lėšomis. Įgyvendindama šį projektą, šios gamybinės linijos pirkimui UAB „Brovit“ parengė konkurso sąlygas dėl medžio cementinių blokelių gamybinės linijos įsigijimo bei jas suderino su Agentūra. 2012 m. rugsėjo 11 d. UAB „Brovit“ pasirašė su konkurso nugalėtoju SIA „Technical Solution“ (toliau – ir Tiekėjas) „Medžio-cemento blokelių gamybos linijos pirkimo-pardavimo sutartį“ Nr. 1209-1 (toliau – ir Tiekimo sutartis). Šia sutartimi Tiekėjas įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti, pristatyti ir sumontuoti medžio cementinių blokelių gamybos liniją, o UAB „Brovit“ įsipareigojo už šią gamybos liniją sumokėti Tiekėjui viso 7 122 000 Lt. Vykdydamas Tiekimo sutarties sąlygas, Tiekėjas suprojektavo, pagamino, pristatė ir sumontavo Tiekimo sutartyje numatytą blokelių gamybos liniją. Pareiškėjas pagal Projekto sutartį ir pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. 4-716 19 punktą iš sumokėtos kainos už įsigytą Medžio cementinių blokelių gamybos liniją turėjo gauti iki 60 procentų dydžio paramą (kompensaciją) iš ES Europos regioninės plėtros fondo, skaičiuojamą nuo sumokėtos kainos už gamybinę liniją, bet ne daugiau kaip nuo 6 854 491 Lt, kurie Projekto sutarties 2 priede „Projekto biudžetas“ buvo numatyti naujos linijos (įrangos) įsigijimui, t. y. 4 112 694,60 Lt kompensaciją. Išlaidas gamybinės linijos įsigijimui, kurios viršija 6 854 491 Lt, Projekto sutartimi (2.5 p.) pareiškėjas įsipareigojo apmokėti savo lėšomis, ir, pareiškėjo teigimu, šiuos įsipareigojimus įvykdė. Pareiškėjas teigia, kad už gamybinės linijos įsigijimą Agnetūros sprendimais per Finansų ministeriją buvo kompensuota viso tik 3 077 763,61 Lt, tai yra 1 034 930,99 Lt mažiau nei buvo numatyta pagal nurodytą ūkio ministro įsakymą bei Projekto sutartyje (2.1-2.3 p.).

18Agentūra 2013 m. sausio 25 d. rašte pareiškėjui nurodė, kad Rekomendacijų dėl projektų išlaidų atitikties Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo finansavimo reikalavimams (toliau – ir Rekomendacijos dėl projektų išlaidų atitikties) 2.2 skyriuje „Finansavimo reikalavimų neatitinkančios išlaidos“ nustatyta, kad projekto išlaidos privalo būti realios ir neviršyti rinkos kainų, o netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos projektui sėkmingai įgyvendinti nebūtinos, rinkos kainas viršijančios ir patikimo finansų valdymo principo neatitinkančios išlaidos; rekomenduojama tinkamomis finansuoti išlaidomis laikyti tik rinkos kainų neviršijančią išlaidų dalį. Taip pat šiame rašte buvo nurodyta, kad įtarusi ir (ar) nustačiusi, kad sutarties su tiekėju kaina neatitinka analogiškų prekių, paslaugų ar darbų vidutinės rinkos kainos, įgyvendinančioji institucija turi teisę iš projekto vykdytojo reikalauti papildomų pagrindimo dokumentų ir (ar) atlikti rinkos kainų patikrinimą. Taip pat paminėta, jog įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Išlaidų taisyklių 19.8.1 papunktyje išdėstytomis nuostatomis, rinkos kainą viršijančią išlaidų dalį turi pripažinti finansavimo reikalavimų neatitinkančiomis išlaidomis. Atsakovas teigia, jog įtarimai, kad nupirktų įrengimų kaina viršija analogiškų įrenginių kainą, kilo tik tuomet, kai pareiškėjas deklaravo jų įsigijimo išlaidas mokėjimo prašyme Nr. 6 bei analizuojant 2012 m. gruodžio 12 d. ir 2013 m. rugpjūčio 8 d. atliktų patikros metu gautą informaciją apie deklaruojamus įrenginius, t. y. po to, kai buvo vizualiai apžiūrėti įsigyti įrenginiai.

19Teismas pažymėjo, kad per teismo posėdį liudytojas L. U. (Agentūros Verslo projektų valdymo skyriaus projektų vadovas), paaiškino, kad dalyvavo vykdant tyrimą. Kai prasidėjo projekto įgyvendinimas, nuvyko į patikrą ir pamatė, kad ant įrengimo nebuvo jokių gamintojo žymų, serijinių numerių, techninių parametrų. Paprašė pateikti dokumentus, tačiau dokumentai buvo pateikti tik po kelių savaičių.

20Byloje nustatyta, kad UAB „Brovit“ pasirašė protokolą, kuriame nurodyta, jog Agentūra, atlikusi rinkos kainų patikrinimą, dalį su mokėjimo prašymu Nr. 6 deklaruotu išlaidų (604 918,59 Lt) pripažįsta netinkamomis finansuoti. 2013 m. vasario 11 d. raštu UAB „Brovit“ patvirtino, kad įsipareigoja vykdyti Projektą toliau pilna apimtimi, jei Agentūra pripažins tinkamomis tik dalį (622 102,95 Lt) su mokėjimo prašymu Nr. 6 deklaruotų išlaidų. Agentūra 2013 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. R4-10485(13.3.13-113) informavo pareiškėją, kad įtarusi, jog deklaruojamų įrengimų kaina gali neatitikti analogiškų prekių vidutinės rinkos kainos, atliko rinkos kainų tyrimą, pagal kurio rezultatus, Agentūros nuomone, įrengimų išlaidos turi būti mažinamos. UAB „Brovit“ 2013 m. rugsėjo 10 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 10, deklaruodama mažesnes išlaidas (667 938,29 Lt), atsižvelgdama į Agentūros 2013 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. R4-10485(13.3.13-113) pateiktas išvadas dėl įrengimų rinkos kainos. 2013 m. gruodžio 2 d. rašte pareiškėjas nurodė, kad su kitu/ galutiniu mokėjimo prašymu bus deklaruojama 1 926 045,97 Lt. Įvertinus pateiktą informaciją ir tai, jog 2013 m. gruodžio 11 d. Agentūrai pateiktuose mokėjimo prašymuose prašomų ir (arba) pripažintų tinkamomis finansuoti išlaidų suma buvo 3 451 494,04 Lt, o pagal Projekto sutartį nustatyta didžiausia Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 7 102 425 Lt, Agentūra paruošė Sutarties susitarimo projektą Nr. 6 dėl Projekto tinkamų finansuoti išlaidų mažinimo nuo 7 102 425,00 Lt iki 5 377 540,01 Lt (1 724 884,99 Lt) ir Projekto vykdytojui nusiuntė elelktroniniu paštu suderinimui. UAB „Brovit“ 2013 m. gruodžio 12 d. rašte patvirtino, jog mažinamų tinkamų išlaidų suma sutampa su 2012 m. lapkričio 30 d. mokėjimo prašymu Nr. 6 (604 918,59 Lt) ir 2013 m. rugsėjo 10 d. mokėjimo prašymu Nr. 10 (1 119 966,40 Lt) pripažintomis netinkamomis finansuoti išlaidų sumomis.

21Pareiškėjas kreipėsi į nepriklausomus ekspertus dėl perkamos gamybinės linijos rinkos kainos nustatymo. Tyrimus atliko UAB „MARLEKSA“, turto vertintojas G. V., kuris pateikė kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą bei konsultacinę išvadą dėl UAB „Brovit“ iš Tiekėjo įsigytos medžio cementinių blokelių gamybinės linijos. UAB „MARLEKSA“ pateiktoje konsultacinėje išvadoje teigiama, kad gamybinės linijos kaina su montavimo ir paleidimo kaštais gali svyruoti nuo 6 030 000 Lt iki 7 200 000 Lt. Išvadoje taip pat teigiama, kad atskirų įrenginių kainų lyginimas yra netikslus, nes dėl integravimo į liniją, kad ji atitiktų specifinius poreikius, jie yra pritaikomi ir perdirbami. Pavieniai linijos įrengimai rinkoje atskirai nenaudojami, o naudojami tik kaip kitų linijų sudedamosios dalys.

22Pareiškėjas teigia, kad Agentūra gamybinę liniją nepagrįstai vertino pagal atskirus įrenginius. Pareiškėjas taip pat teigia, kad medžio cementinių blokelių linijos kaina, už kurią ją įsigijo UAB „Brovit“ iš Tiekėjo (7,1 mln. Lt) patenka į nepriklausomo, tinkamą kvalifikaciją turinčio vertintojo nurodytas kainos skalės ribas, todėl yra reali; medžio cementinių blokelių linijos kaina, kurią nustatė Agentūra vertindama projekto paraišką (6,85 mln. Lt) ir kurios pagrindu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 4-716 (19 p.) šio projekto įgyvendinimui buvo skirtas iki 4 261 455 Lt ES struktūrinių fondų ir (ar) valstybės biudžeto finansavimas, taip pat yra reali; Projekto sutartyje, 2 priede (projekto biudžetas), numatyta kaina gamybinei linijai pirkti (6,85 mln. Lt), taip pat yra reali; gamybinė linija pirkta viešo konkurso būdu ir Tiekėjas atrinktas nepažeidžiant įstatymais nustatytų reikalavimų pagal mažiausią pasiūlytą kainą.

23Atsakovas teigia, kad netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos projektui sėkmingai įgyvendinti nebūtinos, rinkos kainas viršijančios ir patikimo finansų valdymo principo neatitinkančios išlaidos. Rekomenduojama tinkamomis finansuoti išlaidomis laikyti tik rinkos kainų neviršijančią išlaidų dalį, tačiau pareiškėja nesilaikė šių reikalavimų.

24Ūkio ministerijos, Agentūros ir pareiškėjo 2010 m. gruodžio 30 d. pasirašytos Projekto sutarties bendrųjų sąlygų 2.2 papunkčiu susitarta, kad įgyvendindamas projektą, rengdamas ir teikdamas mokėjimo prašymus, projekto įgyvendinimo ataskaitas ir kitus su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus, projekto vykdytojas turi naudotis Bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektų duomenų mainų svetaine pagal įdiegtas funkcines galimybes ir vadovautis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, Išlaidų tinkamumo taisyklėmis, atitinkamais Finansų ministerijos parengtais ir (arba) patvirtintais Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, Išlaidų tinkamumo taisyklių detalizavimo dokumentais, metodiniais nurodymais ir paaiškinimais dėl jų taikymo, rekomendacijomis dėl projektų išlaidų atitikties ES fondo finansavimo reikalavimams, taip pat Įgyvendinančiosios institucijos metodiniais nurodymais, instrukcijomis ir rekomendacijomis. Projekto sutarties bendrųjų sąlygų 8.4 papunkčiu bei 11.2 papunkčiu, pareiškėjas įsipareigojo laikytis Pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo. Šio aprašo 3 punktas nustato, kad pirkimo tikslas – vadovaujantis šiame apraše nustatytais reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti projekto vykdytojui ir (arba) partneriui reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, projekto vykdytojas pirkimus turi vykdyti taip, kad būtų užtikrintas kuo didesnis tiekėjų varžymasis ir pirkimo rezultatas – įsigytų prekių, paslaugų ar darbų kainos neviršytų analogiškų prekių, paslaugų ar darbų vidutinių rinkos kainų (aprašo 5 p.). Pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo 42 punktas nustato, kad įtarusi ir (ar) nustačiusi, kad sutarties su tiekėju kaina neatitinka analogiškų prekių, paslaugų ar darbų vidutinės rinkos kainos, įgyvendinančioji institucija turi teisę iš projekto vykdytojo reikalauti papildomų pagrindimo dokumentų ir (ar) atlikti rinkos kainų patikrinimą. Įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Išlaidų tinkamumo taisyklių 19.8. punkte išdėstytomis nuostatomis, rinkos kainą viršijančią išlaidų dalį turi teisę pripažinti finansavimo reikalavimų neatitinkančiomis išlaidomis. Projekto sutarties 2.5 papunkčiu pareiškėjas įsipareigojo užtikrinti projekto biudžete nenumatytų, tačiau projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų (tarp jų ir netinkamų ar netinkamomis pripažintų projekto išlaidų) apmokėjimą.

252014 m. balandžio 17 d. konsultacinės išvados dėl gamybinės linijos Nr. 14-204-57 pastaboje nurodyta, jog ši konsultacinė išvada neatitinka turto vertės nustatymo dokumento (vertinimo ataskaitos) turinio bei formos (ją rengiant nesivadovauta Turto ir verslo vertinimo metodika ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, jo pakeitimo įstatymu), ji yra tik konsultacinio pobūdžio dokumentas skirtas užsakovui. Pareiškėjo pateiktos konsultacinės išvados analizės dalyje nurodyta, kad gamybinės linijos kaina buvo analizuojama keliais požiūriais: pagal paskutiniais metais Europoje buvusias investicijas į panašius objektus; palyginant turimus panašių gamybinių linijų pasiūlymus; nustatant kiek galėtų kainuoti panaši įranga, per jos galimus sukūrimo kaštus. Atsakovas teigia, kad atliekant skaičiavimus pirmuoju analizės metodu, vadovautasi nepagrįstomis prielaidomis, kad gamybinei įrangai tenka 27,5 ± 5% investicijų, todėl nustatant projekto metu įsigytų įrengimų vertę šios analizės rezultatais negalima vadovautis; kad UAB „Marleksa“ konsultacinės analizės pagal gamybinės linijos sukūrimo kaštus išvadoje naudojamas ± 30 % kainos svyravimas neturi jokio pagrindo, todėl nustatyta + 30 procentų viršutinė įrengimų kaina nėra pagrįsta.

26Byloje nustatyta, kad Agentūra įvertino Medžio cementinių blokelių mobilią vibropresavimo ir surinkimo įrangą – 622 102,95 Lt, bei dalį medienos čipsų paruošimo perdirbimo įrangos (medienos čipsų smulkintuvai — 2 vnt., uždaro tipo konvejeriai – 2 vnt. (3,6 m. ir 8,5 m) ir plienines talpos — 2 vnt. (12 m3) – 565 000 Lt (viso 1 187 102,95 Lt). Tuo tarpu pareiškėjas pateikė minėtos vertintos įrangos sąskaitas faktūras 2 911 987,94 Lt sumai, todėl Agentūra netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 1 724 884,99 Lt, o tinkamomis 1 187 102,95 Lt.

27UAB „Marleksa“ kilnojamo turto vertinimo ataskaitos bei konsultacinės išvados analizėje pagal gamybinės linijos sukūrimo kaštus minėtų Agentūros vertintų įrengimų bendra vertė sudaro 1 367 058 Lt. Atsakovas pagrįstai teigia, kad skirtumas tarp Agentūros minėtų atskirų dalių įvertinimo – 1 187 102,95 Lt ir UAB „Marleksa“ konsultacinės analizės pagal gamybinės linijos sukūrimo kaštus išvados – 1 367 058,00 Lt, yra pakankamai neženklus lyginant su UAB „Brovit“ pateiktomis sąskaitomis faktūromis 2 911 987,94 Lt, t. y. Agentūra tinkamomis finansuoti pripažino 5 129 606,01 Lt, UAB „Marleksa“ konsultacinės išvados analizėje pagal gamybinės linijos sukūrimo kaštus gamybinės linijos vertę nustatė – 5 719 633,00 Lt (o ribas – nuo 4,00 mln. Lt iki 7,44 mln. Lt), tuo tarpu 2012 m. rugsėjo 11 d. pirkimo sutarties tarp UAB „Brovit“ ir „Technical solution“ SIA kaina ženkliai skiriasi – 7 122 000 Lt.

28Byloje nustatyta, kad Agentūra atliko tris įrengimų įvertinimo dėl atitikties rinkos kainoms tyrimus: 2013 m. sausio 31 d. buvo pasirašyta pirmo (blokelių formavimo įrangos) tyrimo išvada; 2013 m. rugpjūčio 28 d. buvo pasirašyta antro tyrimo išvada, antras tyrimas buvo atliekamas UAB „Brovit“ pateiktų duomenų pagrindu bei aktyviai bendradarbiaujant su apklausiamais tiekėjais. Atsižvelgdama į Finansų ministerijos 2014 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. R3-10186, „Dėl projekto finansavimo ir administravimo sutarties S-VP2-2.1-ŪM-01-K-02-209 projekto „Ekologiškų medžio cementinių blokelių gamyba“ skundo“ pateiktas pastabas, Agentūra atliko pakartotinį gamybinės įrangos vertės vertinimą, kurio atlikimui pasitelkė VGTU mašinų gamybos katedros docentą, technikos mokslų daktarą. Agentūra, remdamasi 2015 m. balandžio 28 d. pakartotinio rinkos kainos tyrimo eksperto išvada, pagrįstai ir teisėtai, lyginant su pareiškėjo pateikta vertinimo išvada, nustatė vertintų įrenginių vertę.

29Remdamasis aptartų teisės normų analize ir ištirtų rašytinių įrodymų visuma, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai teigia, jog pateiktos UAB „Marleksa“ konsultacinės išvados analizių pagal paskutiniais metais Europoje buvusias investicijas į panašius objektus ir palyginant turimus panašių gamybinių linijų pasiūlymus rezultatais dėl anksčiau minėtų priežasčių negalima vadovautis, o analizės pagal gamybinės linijos sukūrimo kaštus rezultatai tik patvirtina, kad Agentūra pakankamai tiksliai įvertino minėtų įrengimų kainas, ir pagrįstai netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažintų 1 724 884,99 Lt.

30Atmestinas pareiškėjo skundo argumentas, kad atsakovo specialistai neturėjo tinkamos eksperto kvalifikacijos, nes byloje nustatyta, kad šiam tyrimui buvo pasitelkta išorinio eksperto turinčio inžinierinį išsilavinimą pagalba. Pasitelktas ekspertas turi gamtos mokslų daktaro laipsnį ir ilgametę inžinerinio darbo patirtį. Kiti pareiškėjo argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktą teisės aktų analizę, atmetami kaip akivaizdžiai nepagrįsti ir paneigti remiantis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis.

31Teismas daro išvadą, kad Agentūros 2015 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. R4-3176(13.3.13-113) „Dėl projekto „Ekologiškų medžio cementinių blokelių gamyba“, projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-01-K-02-209“ yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas laikantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

32III.

33Pareiškėjas UAB „Brovit“ apeliaciniu skundu (V t., b. l. 52–60) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas priėmė klaidingą sprendimą, nes tinkamai neįvertino šių esminių UAB „Brovit“ skundo argumetų:

341. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad Agentūra 2013 m. sausio 25 d. rašte pareiškėjui nurodė, jog yra įtarusi ir (ar) nustačiusi, kad sutarties su tiekėju kaina neatitinka analogiškų prekių, paslaugų ar darbų vidutinės rinkos kainos, todėl įgyvendinančioji institucija turi teisę iš projekto vykdytojo reikalauti papildomo pagrindimo dokumentų ir (ar) atlikti rinkos kainų patikrinimą. Tačiau UAB „Brovit“ gamybinę liniją pirko iš viešo konkurso būdu atrinkto tiekėjo, pagal sutartį, kuri buvo sudaryta vadovaujantis viešo konkurso sąlygomis, ir pareiškėjas perkamos įrangos kainos vienašališkai keisti neturėjo teisės. Pareiškėjo nuomone, perkamos įrangos kainą nustato valstybės nustatytos Viešo konkurso taisyklės. Konkursą, kurio metu buvo įsigyta įranga, kontroliavo atsakovas, kuris pritarė, kad konkurso pirkimas atitiko visas taisyklėse nustatytas sąlygas, tame tarpe ir kainą. Taigi, teismas neatsižvelgė į tai, kad, įgyvendindama projektą gamybinės linijos pirkimui, UAB „Brovit“ parengė konkurso sąlygas dėl medžio cementinių blokelių gamybinės linijos įsigijimo, bei jas suderino su Agentūra, gavo iš atsakovo pritarimą tokio konkurso vykdymui pagal tarpusavio suderintas sąlygas. Tokiu būdu pareiškėjas vadovavosi Pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu. Be to, Ūkio ministerija 2014 m. vasario 21 d. raštu Nr. (19.2.52)-3-900, atsakydama į UAB „Brovit“ 2014 m. sausio 3 d. raštą, patvirtino, kad UAB „Brovit“ vykdė pirkimą, kurio metu atsirinko labiausiai pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus ir reikalavimus atitinkantį tiekėją ir, kad Ūkio ministerija neturi informacijos, kad vykdant pirkimą, ar sudarant pirkimo sutartį su Tiekėju būtų nustatyti pažeidimai.

352. Teismas savo sprendime nurodė, kad, vadovaujantis Išlaidų taisyklių 19.8.1 papunktyje išdėstytomis nuostatomis, rinkos kainą viršijančių išlaidų dalį turi pripažinti finansavimo reikalavimų neatitinkančiomis išlaidomis. Tačiau šiuo aspektu teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pagal Pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo 42 punktą, Išlaidų taisyklių 19.8.1 punkto nuostatos gali būti taikomos tuo atveju, kai nustatoma, kad sutarties su tiekėju kaina neatitinka analogiškų prekių vidutinės rinkos kainos. Šiuo atveju abi šalys ir jų ekspertai pripažino, kad nebuvo galimybės UAB „Brovit“ pirktos įrangos (gamybinės linijos) palyginti su analogiškomis prekėmis, nes niekas analogiškos įrangos negamina ir ja neprekiauja rinkoje, todėl buvo lyginama tik su panašius parametrus turinčia įranga, bet ne analogiška. Be to, Išlaidų taisyklių 19.8.1 papunktis numato, kad išlaidos patirtos vykdant sutartis (atitinkamą jų dalį), kurios padidina projekto sąnaudas, proporcingai nepadidindamos jo vertės, laikomos netinkamomis finansuoti išlaidomis. Tačiau pareiškėjas, įgyvendindamas projektą ir vykdydamas sutartį, įrangos įsigijimui patyrė išlaidas, kurios nepadidino projekto sąnaudų, kadangi už įrangą pareiškėjas mokėjo ne daugiau nei tai buvo numatyta Tiekimo sutartyje, t. y. pareiškėjas sumokėjo kainą, kuri buvo nustatyta viešo konkurso būdu, pareiškėjas neprašė kompensuoti daugiau, nei tai buvo numatyta Paramos sutartyje bei prie šios sutarties pridėtame projekto biudžete.

363. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pasirašė protokolą, kuriame nurodyta, jog atsakovas, atlikęs rinkos kainų patikrinimą, dalį su mokėjimo prašymu Nr. 6 deklaruotų išlaidų (604 918,59 Lt) pripažino netinkamomis finasuoti. Pareiškėjas neneigia, kad pasirašė 2013 m. vasario 6 d. susitikimo protokolą, kuriame dalyvavę Agentūros darbuotojai teigė, kad Agentūra atliko rinkos kainų įvertinimą, pagal kurį dalies įrengimų kaina turėtų būti mažinama iki analogiškų prekių rinkos kainos. Tačiau Agentūra atlikto tyrimo medžiagos pareiškėjui šiame susitikime nepateikė. Be to, šis šalių susitikimas nebuvo atsakovo sprendimas mažinti įrengimų įsigijimui sutartyje numatytų tinkamų išlaidų dalį. Šiuo susitikimu pareiškėjas buvo tik paprašytas apsispręsti ir patvirtinti, ar įgyvendins projektą pilna apimtimi tuo atveju, jei atsakovas sumažins dalį tinkamų išlaidų įrangai įsigyti. UAB „Brovit“ sutikimas toliau pilna apimti vykdyti projektą, jei atsakovas pripažins tinkamomis tik dalį deklaruotų išlaidų, nereiškė, kad pareiškėjas pripažino bei sutinka, jog dalis jo patirtų išlaidų įrangos įsigijimui yra netinkamos finansuoti. Taigi, pareiškėjas, pasirašydamas protokole, tik išreiškė poziciją, kad pradėtą projektą sieks įgyvendinti visa apimtimi nepriklausomai nuo gaunamų paramos lėšų. Sutikti dėl dalies išlaidų pripažinimo netinkamomis pareiškėjas galėjo padaryti tik susipažinęs su Agentūros atlikto rinkos kainų patikrinimo medžiaga ir specialistų išvadomis. Dėl faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su atsakovo atlikto rinkos kainų patikrinimo medžiaga ir specialistų išvadomis, ginčo tarp šalių nėra.

374. Teismas nurodė, kad Agentūra atliko tris įrengimų įvertinimo dėl atitikties rinkos kainoms tyrimus: 2013 m. sausio 31 d. (Agentūros ekspertas P. Š.), 2013 m. rugpjūčio 28 d. (Agentūros verslo projektų valdymo projektų vadovas L. U.) ir 2015 m. balandžio 28 d. (VGTU ekspertas V. S.). Teismo vertinimu, atsakovas, remdamasis 2015 m. balandžio 28 d. pakartotinio rinkos tyrimo eksperto V. S. išvada, pagrįstai ir teisėtai nustatė vertintų įrenginių vertę. Tačiau Finansų ministerija 2014 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. R3-10186 nurodė, kad atsakovas, norėdamas tinkamai įvertinti įrenginių atitiktį rinkos kainoms, privalo pasitelkti reikiamos kvalifikacijos bei patirties ekspertus, t. y. patvirtino, kad 2013 m. sausio 31 d. tyrimo išvada, surašyta Agentūros eksperto P. Š., ir 2013 m. rugpjūčio 28 d. tyrimo išvada, surašyta Agentūros verslo projektų valdymo projektų vadovo L. U., yra nepagrįstos ir nepatikimos, todėl būtina atlikti pakartotinį įsigytos gamybinės įrangos vertės vertinimą. Įgyvendindamas 2014 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. R3-10186 pateiktus nurodymus ir pastabas, atsakovas atliko dar vieną pakartotinį gamybinės įrangos vertinimą. Jį atliko VGTU mašinų gamybos katedros docentas, technikos mokslų daktaras V. S., kuris 2015 m. balandžio 28 d. surašė ekspertines išvadas. Remdamasis minėta išvada, teismas konstatavo, kad pakartotinio kainos tyrimo išvada pagrįsta ir teisėta nustatant vertintinų įrenginių vertę. Su tokia teismo išvada sutikti apeliantas negali, kadangi V. S. išvados taip pat negali būti vertinamos kaip patikimos ir objektyvios. Minėtas asmuo nėra įrašytas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kilnojamo turto ekspertų sąrašą. Taip pat, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka jam nėra suteikta turto arba verslo vertintojo kvalifikacija (9 str.), jis nėra išlaikęs turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzamino (8 str. 5 p.), jis nėra įtrauktas į kilnojamojo turto vertintojų sąrašą ir t.t. Šias faktines aplinkybes patvirtino ir pats V. S. duodamas paaiškinimus teismui. Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Respublikoje ekspertinės kilnojamo turto išvados gali būti pripažintos patikimos ir objektyvios tik tuomet, kai jos vertintojas (ekspertas) turi kvalifikacinį pažymėjimą suteikiantį teisę atlikti (kilnojamo ar nekilnojamo) turto vertės nustatymą. Be to, turto vertės ekspertinės išvados, be turto vertinimo ataskaitos, negalioja. V. S. 2015 m. balandžio 28 d. išvadoje nurodė, kad Agentūros 2013 m. sausio 31 d. ir 2013 m. rugpjūčio 28 d. išvados yra pagrįstos atliktų gamintojų apklausomis ir rodo realią įrenginių verčių situaciją, o motyvacija dėl jų unikalumo nepagrįsta nei atliekamų procesų originalumu, nei jų išpildymo naujumu. Kaip matyti iš eksperto V. S. išvados, jis pats nenurodo technologinės linijos ir įrenginių kainos, o remiasi tik 2013 m. sausio 31 d. P. Š. ir 2013 m. rugpjūčio 28 d. L. U. nustatytomis kainomis, t. y. asmenų, dėl kurių Finansų ministerija 2014 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. R3-10186 jau pasisakė, jog jie neatitinka reikiamos kvalifikacijos norint tinkamai įvertinti įrenginių atitiktį, nustatytomis rinkos kainomis. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teisme P. Š. ir L. U. patvirtino, kad jie abu Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka neturi turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos (licencijos), jie nėra išlaikę turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzamino, jie nėra įtraukti į kilnojamojo turto vertintojų sąrašą. Tai dar viena priežastis, kodėl V. S. 2015 m. balandžio 28 d. išvados neturėjo būti vertinamos kaip pagrįstos ir teisėtos. Juolab, kad ekspertas V. S. savo ekspertinėje išvadoje net nenurodė, kokią literatūrą naudojo savo nuomonei pagrįsti, su kokiais analogiškų technologinių gamybos linijų gamintojais buvo lyginama pareiškėjo įsigita gamybinė linija, jis vertino tik pavienius technologinės linijos agregatus, tačiau ne technologinės linijos visumą. Iš esmės, apelianto manymu, minėtas ekspertas savo išvadoje patvirtino tik UAB „Brovit“ įsigytos technologinės linijos unikalumą ir nestandartiškumą, tai, kad visi technologiniai įrengimai, kurių panaudojimo sritis ribota, laisvam pardavimui negaminami, jie buvo teikiami pagal užsakovo paruoštą specifikaciją, surenkant juos iš įmonėje sukurtų standartizuotų-unifikuotų junginių.

38Ekspertas G. V. teisme nurodė, kad yra išlaikęs kilnojamo turto vertinimo egzaminą ir 2010 m. balandžio 28 d. jam yra išduota licencija Nr. 000585 vertinti kilnojamąjį turtą, taip jis yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos kilnojamo turto vertintojų sąrašą. UAB „Marleksa“ taip pat įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veiklą turinčių teisę verstis asmenų sąrašą ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. jai išduotas pažymėjimas Nr. 000107. Abu minėti licencijuoti ekspertai patvirtino 2014 m. balandžio 17 d. konsultacines išvadas dėl gamybinės linijos Nr. 14-2047-57 bei 2014 m. balandžio 17 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 14-202-64.

39Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neišsiaiškino, kodėl naudojant tuos pačius kilnojamo turto vertinimo metodus, ekspertai gauna skirtingas išvadas ir rezultatus. Ši faktinė aplinkybė taip ir liko neišnagrinėta, kas, be abejo, įtakojo klaidingą teismo sprendimą.

405. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad Agentūra įvertino medžio cementinių blokelių mobilią vibropresavimo ir surinkimo įrangą – 622 102,95 Lt, bei dalį medienos čipsų paruošimo perdirbimo įrangos (medienos čipsų smulkintuvai – 2 vnt., uždaro tipo konvejeriai – 2 vnt (3,6 m ir 8,5 m) ir plieninės talpos – 2 vnt. (12 m) – 565 000 Lt. (viso 1 187 102,95 Lt.); tuo tarpu UAB „Brovit“ pateikė minėtos vertintinos įrangos sąskaitas faktūras 2 911 987,94 Lt sumai, todėl atsakovas netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 1 724 884,99 Lt, o tinkamomis 1 187102,95 Lt. Toks teismo byloje surinktų įrodymų vertinimas, apelianto manymu, akivaizdžiai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Apeliantas pažymi, jog iš surinktų byloje rašytinių įrodymų nustatyta, jog medžio-cementinių blokelių unijos kaina, už kurią ją iš Tiekėjo įsigijo pareiškėjas (7,1 mln. Lt), patenka į nepriklausomo, tinkamą kvalifikaciją turinčio kilnojamo turto vertintojo (eksperto), nurodytas kainos skalės ribas, todėl yra reali. Medžio-cementinių blokelių linijos kaina, kurią nustatė atsakovas, vertindamas projekto paraišką (6,85 mln. Lt) ir kurios pagrindu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 4-716 šio projekto įgyvendinimui buvo skirtas iki 4 261 455,00 Lt ES struktūrinių fondų ir (ar) valstybės biudžeto finansavimas, taip pat yra reali. Projekto sutartyje, 2 priede (projekto biudžetas), numatyta kaina gamybinei linijai pirkti (6,85 mln. Lt), taip pat yra reali. Gamybinė linija pirkta viešo konkurso būdu ir Tiekėjas atrinktas nepažeidžiant įstatymais nustatytų reikalavimų pagal mažiausią pasiūlytą kainą. Gamybinės linijos kainos dalis, kuri viršija 6,85 mln. Lt ir kuri yra nustatyta Projekto sutartyje, apmokėta UAB „Brovit“ nuosavomis lėšomis ir pareiškėjas nepretenduoja į ES struktūrinių fondų lėšas nuo šios dalies. Išlaidas gamybinei linijai įsigyti pareiškėjas realiai patyrė sumokėdamas Tiekėjui pagal gautas sąskaitas faktūras ir tai patvirtino finansiniais dokumentais. Taigi, pareiškėjo nuomone, nurodyti argumentai patvirtina, kad UAB „Brovit“ gamybinę liniją įsigijo už rinkos kainą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

41Atsakovas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime (V t., b. l. 65–67) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

42Atsakovas mano, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde atkartoja argumentus, kuriuos išdėstė pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Šiuos pareiškėjo argumentus teismas išnagrinėjo, savo nuomonę šiais klausimais atsakovas išdėstė atsiliepime į pareiškėjo skundą.

43Nesutikdamas su apelianto teiginiu, jog 2012 m. rugpjūčio 28 d. raštu UAB „Brovit“ pateiktus „Medžio cementinių blokelių gamybos linijos“ pirkimo procedūros dokumentus Agentūra įvertino teigiamai, atsakovas papildomai pažymi, kad Agentūra 2012 m. rugsėjo 4 d. rašte (ir ankstesniuose raštuose) dėl medžio cementinių blokelių gamybos linijos pirkimo procedūros dokumentų nurodė, jog pirkimų dokumentacijos įvertinimas neprilygsta išlaidų tinkamumo įvertinimui. Įtarimai, kad nupirktų įrengimų kaina viršija analogiškų įrenginių kainą kilo tik tuomet, kai pareiškėjas deklaravo jų įsigijimo išlaidas mokėjimo prašyme bei tuomet, kai buvo vizualiai apžiūrėti įsigyti įrenginiai. Agentūros vykdomos išankstinės pirkimų priežiūros tikslas – galimų pirkimo procedūrų pažeidimų prevencija. Vykdant paskesnę pirkimų priežiūrą siekiama įvertinti, ar išlaidos patirtos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų. Teigiami pirkimų priežiūros rezultatai reiškia, kad projekto išlaidos atitinka viena iš išlaidų tinkamumo vertinimo kriterijų ir etapų. Įvertinus pirkimų tinkamumą, išlaidos vertinamos kitais kriterijais – tikrinami išlaidų patyrimo dokumentai, atsiskaitymo su tiekėjais faktai, išlaidų (perkamo objekto) atitikimas Projekto finansavimo ir administravimo sutarties nuostatoms, taip pat kainų atitikimas rinkos kainoms ir kiti. Svarbu pažymėti, kad projektų išlaidos tikrinamos ne tik dokumentacijos tikrinimo būdu, bet ir vykstant į patikras vietoje, t. y. siekiant įsitikinti, kad įsigyti objektai atitinka pirkimo specifikacijų, sutarčių ir finansavimo sąlygas. Taigi pareiškėjo teiginys, kad teigiamas pirkimų priežiūros rezultatas turi būti prilyginamas išlaidų tinkamumo vertinimui, nėra teisingas, neatitinka ES paramos administravimui taikytinų teisės aktų nuostatų.

44Pareiškėjo teiginys, kad Agentūros ekspertai turi būti įrašyti į Turto vertintojų sąrašą, nėra pagrįstas ir teisingas. Turto vertintojai, įrašyti į turto vertintojų sąrašą, vykdo ekonominę veiklą. Agentūros reikalavimuose ekspertams yra išsilavinimo, teorinės, taip pat praktinės patirties reikalavimai, tačiau ne reikalavimai vykdyti konkrečią ekonominę veiklą – dažnai ekspertais yra pasitelkiami konkrečios srities mokslo ar mokslo ir verslo atstovai. Ne kartą pažymėta, kad Agentūros pasitelktas ekspertas yra įpareigojamas nešališkai ir išsamiai įvertinti aprašytą situaciją ir atsakyti į konkrečius klausimus. Agentūra neturi jokio suinteresuotumo įtakoti eksperto išvadų rezultatus ir sumažinti tinkamų finansuoti išlaidų dydį. Agentūros veiklos tikslas – tikrinti išlaidas pagal nustatytus kriterijus. Ekspertai pasitelkiami tais atvejais, kai būtina speciali kvalifikacija ar patirtis, o taip pat kai siekiama įsitikinti priimtų sprendimų patikimumu. Pareiškėjo pasitelktas ekspertas, kuris turi, jo teigimu, tinkamą kvalifikaciją ir kompetenciją nustatyti turto vertę (kainą), pateikė konsultacinę išvadą, kuri neatitinka turto vertės nustatymo dokumento (vertinimo ataskaitos) turinio bei formos – ją rengiant nesivadovauta vertinimui taikytinais teisės aktais ir pripažintomis metodikomis. Be to, svarbu pažymėti, kad konsultacinės išvados parengimą užsakė ir už šią paslaugą sumokėjo pareiškėjas, taigi vertintojas galimai galėjo būti suinteresuotas išvados rezultatais. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Marleksa“ pateikti skaičiavimai remiasi vertinimo metodu, kai taikoma nepaaiškinamai didelė, 30 procentų paklaida, o Agentūra, siekdama racionalaus lėšų panaudojimo, negalėtų apmokėti didesnę, nepagrįstą paklaidą nuo įvertintos rinkos kainos sumos. Nei bylos Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjimo metu, nei teikiant apeliacinį skundą pareiškėjas nepasitelkė turto vertintojų, kurie įvertintų įsigyto turto kainą pagal turto vertinimui ir vertinimo ataskaitai parengti taikytinus teisės aktus ir metodikas, t. y. nepaneigė Agentūros eksperto išvadų, nepateikė įrodymų savo skundui pagrįsti. Agentūros nuomone, pateiktos UAB „Marleksa“ konsultacinės išvados analizių pagal paskutiniais metais Europoje buvusias investicijas į panašius objektus ir palyginant turimus panašių gamybinių linijų pasiūlymus rezultatais negalima vadovautis dėl jų netikslumo, o analizės pagal gamybinės linijos sukūrimo kaštus rezultatai tik patvirtina, kad Agentūra pakankamai tiksliai įvertino aukščiau minėtų įrengimų kainas. Atsižvelgiant į tai, Agentūra tinkamai vykdė pavestas funkcijas ir sprendimą priėmė remdamiesi kvalifikuotų ekspertų bei specialistų išvadomis.

45Teisėjų kolegija

konstatuoja:

46IV.

47Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo UAB ,,Brovit“ projekto, įgyvendinamo Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, išlaidų pripažinimo netinkamomis finansuoti, teistumas ir pagrįstumas.

48VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra 2015 m. gegužės 14 d. raštu Nr. R4-3176(13.3.13-113) ,,Dėl projekto ,,Ekologiškų medžio cementinių blokelių gamyba“, projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-01-K-02-209“, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. gegužės 4 d. prašymą (kaip galima greičiau spręsti bendrovei skirtos, bet neišmokėtos paramos lėšų išmokėjimo klausimą), UAB ,,Brovit“ informavo, kad ,,Projekto vykdytojas kartu su 2015 m. balandžio 14 d. raštu pridėjo gamybinės linijos tiekėjo 2015 m. balandžio 6 d. raštą, kuriame atsisakoma pateikti informaciją dėl linijos automatizavimo darbų ir jų verčių, todėl LVPA negavusi minėtos informacijos, įvertinusi tai, jog UAB ,,Brovit“ kartu su 2015 m. sausio 28 d. raštu pateikė tiekėjo raštą, kuriame nurodyta, kad tiekėjas nėra linijos sudedamųjų dalių gamintojas, o linijai priklausanti įranga buvo pagaminta Europos Sąjungos teritorijoje ir remdamasi 2015 m. balandžio 28 d. pakartotinio rinkos kainos tyrimo eksperto išvada, nekeičia LVPA 2013 m. sausio 31 d. ir 2013 m. rugpjūčio 28 d. rinkos kainos tyrimų išvadose nustatytų medžio cementinių blokelių tinkamų finansuoti išlaidų ribų“.

49Šį raštą pareiškėjas, kaip atsakovo sprendimą dėl Projekto sutartimi numatytų 6 854 491,00 Lt dydžio išlaidų, skirtų naujos technologinės linijos įsigijimui, sumažinimo 1 724 884,99 Lt, t. y. iki 5 129 606,00 Lt apskundė teismui, prašydamas jį panaikinti.

50Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo UAB ,,Brovit“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendime (8 lapas) teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog ,,Agentūra įvertino Medžio cementinių blokelių mobilią vibropresavimo ir surinkimo įrangą – 622 102, 95 Lt bei dalį medienos čipsų paruošimo perdirbimo įrangos (medienos čipsų smulkintuvai – 2 vnt., uždaro tipo konvejeriai – 2 vnt. (3,6 m ir 8,5 m) ir plienines talpos – 2 vnt. (12 m3) – 565 000 Lt (viso 1 187 102,95 Lt). Tuo tarpu pareiškėja pateikė minėtos vertintos įrangos sąskaitas faktūras 2 911 987,94 Lt sumai, todėl Agentūra netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 1 724 884,99 Lt, o tinkamomis 1 187 102,95 Lt“. Teismas padarė išvadą, kad Agentūros 2015 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. R4-3176 (13.3.13-113) yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

51Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą padavė pareiškėjas UAB ,,Brovit“.

52Apeliacine tvarka byla nagrinėjama vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

53Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 4-716 ,,Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ UAB ,,Brovit“ projekto ,,Ekologiškų medžio cementinių blokelių gamyba“ (VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2010 m. sausio 22 d. paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-01-K-02-209 Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir (ar) valstybės biudžeto finansavimui gauti vertinimo rezultatų ataskaita Nr. 1839) skirtas finansavimas kapitalo formavimo išlaidoms padengti – iki 4 261 455,00 litų finansavimo, finansavimo dalis – iki 60 proc. iš Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo specialiosios Ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programos (ES lėšos) (programos kodas – 01 105). Projektui įgyvendinti 2010 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra ir UAB ,,Brovit“ pasirašė trišalę Projekto finansavimo ir administravimo sutartį. Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, kad Projekto biudžete nustatyta didžiausia Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 7 102 425,00 Lt, neįskaitant PVM (2.1 p.). Projekto vykdytojui Projektui įgyvendinti skiriama iki 4 261 455,00 Lt, neįskaitant PVM, Sutarties specialiųjų sąlygų 2.1 punkte nurodytoms Projekto išlaidoms finansuoti – iš Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo specialiosios Ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programos (ES) lėšos (2.2 p.). Projekto vykdytojas įsipareigoja skirti Projektui įgyvendinti ne mažiau nei 2 840 970,00 Lt, neįskaitant PVM, Sutarties specialiųjų sąlygų 2.1 punkte nurodytoms Projekto tinkamoms išlaidoms finansuoti. Pagal sutarties 3.2 punktą Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga, iki kurios turi būti pabaigtos visos Projekto veiklos ir patirtos visos su Projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos, buvo nustatyta iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.

54Pareiškėjas UAB ,,Brovit“ 2012 m. rugsėjo 11 d. sudarė medžio cemento blokelių pirkimo sutartį su ,,Technical Solution Sia“, pagal kurią pastaroji bendrovė įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti, pristatyti ir sumontuoti medžio cementinių blokelių gamybos liniją, turinčią šias sudėtines dalis: medienos paruošimo ir medienos čipsų perdirbimo įrangą, skirtą medžio cementinių blokelių gamybai; blokelių gamybos dozavimo ir maišymo įrangą; blokelių formavimo ir surinkimo įrangą; medžio cementinių blokelių frezavimo, kalibravimo ir užbaigimo įrangą, turinčius CE žymėjimą. Bendra sutarties kaina nustatyta 7 122 000,00 Lt. Vykdydamas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pareiškėjas sumokėjo bendrovei 2 073 633,00 Eur (7 159 840,02 Lt). Atsakovas už gamybinės linijos įsigijimą UAB ,,Brovit“ per Finansų ministeriją pervedė 3 077 763,61 Lt, t. y. 1 034 930,99 Lt mažiau, nei buvo numatyta Projekto finansavimo ir administravimo sutarties 2.1 – 2.3 punktuose.

55Pažymėtina, kad Pareiškėjo, atsakovo ir Ūkio ministerijos sudaryta Projekto sutartis ne kartą buvo keičiama, ir 2014 m. balandžio 8 d. Projekto sutarties šalys pasirašė Finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimo susitarimą Nr. 7, pagal kurį Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigą nustatė 2014 m. balandžio 25 d. Projekto pakeitimo susitarimu Nr. 6 (susitarime nurodyti tik 2013 m., tačiau nei mėnuo, nei diena nenurodyti) buvo keičiamos Sutarties specialiosios sąlygos: 2.1. Projekto biudžete nustatyta didžiausia Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 5 377 540,01 Lt, neįskaitant PVM; 2.2. Projekto vykdytojui projektui įgyvendinti skiriama iki 3 226 524,06 Lt, neįskaitant PVM, finansavimo, finansavimo intensyvumas - iki 60 proc., finansavimo šaltinis – 2007-2013 m. ES struktūrinė parama, Sutarties specialiųjų sąlygų 2.1 punkte nurodytoms Projekto išlaidoms finansuoti; 2.3. Projekto vykdytojas įsipareigoja skirti projektui įgyvendinti ne mažiau nei 2 151 015,95 Lt, neįskaitant PVM, Sutarties specialiųjų sąlygų 2.1 punkte nurodytoms Projekto tinkamoms išlaidoms finansuoti <...>. Tokiu būdu atsakovas parengtu Projekto pakeitimo susitarimu Nr. 6 galimai netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 1 724 884,99 Lt.

56Dėl Projektui įgyvendinti skirtos ES struktūrinės paramos mažinimo pareiškėjas 2014 m. sausio 3 d. kreipėsi į ne tik į atsakovą, bet ir į Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją, kuri 2014 m. vasario 21 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-900 atsakė, jog neturi informacijos, kad vykdant pirkimą ar sudarant pirkimo sutartį su tiekėju būtų nustatyti pažeidimai.

57Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad po daugkartinių susirašinėjimų su atsakovu, pareiškėjas 2014 m. gegužės 19 d. vėl kreipėsi į Ūkio ministeriją dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros neteisėtų veiksmų. Šis skundas nagrinėjimui buvo persiųstas Finansų ministerijai, kuri išnagrinėjusi šalių pateiktą informaciją, sprendė, kad LVPA pasitelktų ekspertų (2013 m. sausio 31 d. ir 2013 m. rugpjūčio 28 d.) išvadose nepakankamai pagrindžiamos nustatytos netinkamos finansuoti UAB ,,Brovit“ vykdomo projekto išlaidos, todėl pavedė LVPA atlikti pakartotinį rinkos kainų tyrimą. Finansų ministerija, atsakydama į UAB ,,Brovit“ skundą, be kita ko, nurodė, kad skundas pateiktas dėl LVPA sprendimų pripažinti dalį mokėjimo prašymuose deklaruotų įrangos įsigijimo išlaidų netinkamomis finansuoti. Skundas nėra susijęs su paraiškos finansuoti projektą vertinimo rezultatais ar įgyvendinančiosios institucijos sprendimu dėl nustatyto pažeidimo, todėl ministerija šio skundo nenagrinėja Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 211 punkte nustatyta tvarka.

58Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 patvirtinto Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo 42 punkte yra nustatyta, kad įtarusi tvarkos apraše nustatytų reikalavimų pažeidimą arba įtarusi ir (ar) nustačiusi, kad sutarties su tiekėju kaina neatitinka analogiškų prekių, paslaugų ar darbų vidutinės rinkos kainos, įgyvendinančioji institucija turi teisę iš projekto vykdytojo ir (arba) partnerio reikalauti papildomų pagrindimo dokumentų ir (ar) atlikti rinkos kainų tikrinimą. Įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi išlaidų tinkamumo taisyklių 19.8.1 punkte išdėstytomis nuostatomis, rinkos kainą viršijančią išlaidų dalį turi teisę pripažinti finansavimo reikalavimų neatitinkančiomis išlaidomis.

59Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių 10.3 punktą įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju atsakovas) įsitikina ir patvirtina, kad pagal sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos bei paslaugos suteiktos ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų; atlieka projektų patikras vietose (10.3.3 p.); teikia vadovaujančiajai institucijai, ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai bei tvirtinančiajai institucijai informaciją apie patikrinimus, atliktus tvirtinant išlaidų deklaracijas (10.3.4 p.); atlieka pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, priima sprendimus dėl nustatytų pažeidimų ir teisės aktų nustatyta tvarka praneša apie juos atitinkamoms institucijoms (10.3.5 p.).

60Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 Dėl projekto administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo pareiškėjams ir projektų vykdytojams yra suteikta teisė apskųsti įgyvendinančios institucijos, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, vadovaujančiosios ir tvirtinančiosios institucijų veiksmus ar neveikimą, susijusius su paraiškos vertinimu, atranka, sprendimo dėl finansavimo arba nefinansavimo priėmimu ir projekto įgyvendinimu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (209 p.). Pagal šių Taisyklių 212 punktą pareiškėjas ar projekto vykdytojas, nesutinkantis su įgyvendinančiosios institucijos, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos ar vadovaujančiosios institucijos sprendimais, gali juos apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

61Taigi, teisės normos įpareigoja įgyvendinančiąją instituciją priimti vieną iš jose nurodytų sprendimų – dėl nustatyto pažeidimo, dėl finansavimo, dėl nefinansavimo ir kt.

62Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnio nustatyta tvarka, konstatuoja, kad atsakovo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2015 m. gegužės 14 d. raštas Nr. R4-3176 (13.3.13-113), pateiktas kaip atsakymas į UAB ,,Brovit“ 2015 m. gegužės 4 d. laišką, tėra tik vienas iš atsakovo susirašinėjimo su pareiškėju dokumentų, ir negali būti vertinamas individualiu administraciniu aktu, kuriuo išsprendžiamas UAB ,,Brovit“ Projekto, įgyvendinamo Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, išlaidų pripažinimo netinkamomis finansuoti klausimas. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro todėl, kad šiame rašte tėra nurodyti tam tikri UAB ,,Brovit“ ir LVPA tarpusavio susirašinėjimo dokumentai ir jų teksto esmė, tačiau jame neišdėstyti objektyvūs duomenys, argumentai ir konkrečios išvados apie Projekto finansavimo ir administravimo sutarties ir (ar) jos vykdymą reglamentuojančių konkrečių teisės teisės aktų (jų normų) reikalavimų pažeidimus ir aiškiai nesuformuluotos taikytos poveikio priemonės – Projektui įgyvendinti skirto finansavimo sumažinimo – priežastys.

63Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 str. 2 d.) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Be to, individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

64Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas, taip pat ir toks, kad šio akto teisėtumą ir pagrįstumą galėtų patikrinti teismas. Jau minėta, kad atsakovo VšĮ Lietuvos verslo agentūra 2015 m. gegužės 14 d. raštas nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taigi jis, priešingai nei sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Ta aplinkybė, kad atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui išvardino teisės aktus ir aprašė tam tikrus byloje reikšmingus faktus, VšĮ Lietuvos verslo agentūros 2015 m. gegužės 14 d. rašto esmės nekeičia ir jis netampa VAĮ reikalavimus atitinkančiu sprendimu atitinkančiu. Įstatymas atsakovą, kaip viešojo administravimo subjektą, įpareigoja priimti tokį sprendimą, kuris aiškiai atitiktų VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir neprieštarautų jose nustatytiems reikalavimams.

65Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje keliamo ginčo dėl pareiškėjo UAB ,,Brovit“ projekto, įgyvendinamo Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, išlaidų pripažinimo netinkamomis finansuoti teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės nenagrinėjo, o tik perrašė tam tikrus teiginius iš atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą.

66Pripažinus VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2015 m. gegužės 14 d. raštą Nr. R4-3176(13.3.13-113) ,,Dėl projekto ,,Ekologiškų medžio cementinių blokelių gamyba“, projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-01-K-02-209“ prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, kiti apeliacinio skundo argumentai nagrinėjamai bylai reikšmės nebeturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

67Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas priimant naują sprendimą.

68Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

69Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Brovit“ apeliacinį skundą patenkinti.

70Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo UAB ,,Brovit“ skundą tenkinti ir atsakovo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą (raštą) Nr. R4-3176(13.3.13-113) ,,Dėl projekto ,,Ekologiškų medžio cementinių blokelių gamyba“, projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-01-K-02-209“ panaikinti.

71Sprendimas neskundžiamas.