Byla 2S-252-343/2010
Dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininkės UAB „Budsava“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininkės UAB „Budsava“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės Astos Lukšienės pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininkės UAB „Budsava“ ir

Nustatė

2Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartimi (b.l. 2) patenkino antstolės pareiškimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, priteisė antstolei iš skolininkės 468,02 Lt vykdymo išlaidas. Teismas nurodė, kad, vykdant vykdomąjį dokumentą, buvo turėtos 24,12 Lt pašto išlaidos, 55 Lt už patvarkymus, 39 Lt už nuorašus, 30 Lt už turto arešto akto surašymą, 5 Lt už vykdymo išlaidų apskaičiavimą, 5 Lt už siūlymą. Šias sumas indeksavus, gaunama 200,06 Lt vykdymo išlaidų suma. Be to, išieškotojas yra sumokėjęs 267,96 Lt faktines bylos išlaidas, todėl bendra priteistina išlaidų suma sudaro 468,02 Lt. Visas šias išlaidas teismas priteisė iš skolininkės.

3Atskiruoju skundu (b.l. 4-6) skolininkė UAB „Budsava“ prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir antstolės pareiškimą atmesti. Skolininkė nurodo, kad nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, šios išlaidos iš skolininko gali būti priteistos tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir ieškinį patenkinus. Išieškotojui nesumokėjus visų vykdymo išlaidų antstolė apskritai neturėjo teisinio pagrindo pradėti išieškojimą. Be to, iš pareiškimo ir teismo nutarties turinio neaišku, kokiu pagrindu nurodytos sumos buvo apskaičiuotos, kokias išlaidas apmokėjo išieškotojas.

4Atskirasis skundas tenkintinas, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartis naikintina, klausimas spręstinas iš esmės, antstolės pareiškimas atmestinas.

5Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė vykdymo išlaidų paskirstymą reglamentuojančias proceso teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą, dėl to naikintiną nutartį (CPK 329 str. 1 d.).

6Byloje kilo ginčas dėl vykdymo išlaidų, atsiradusių antstolei vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paskirstymo. CPK 88 str. 1 d. 4 p. teismo procesinio sprendimo vykdymo išlaidas priskiria prie su civilinės bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. CPK 93str. įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias bylinėjimosi išlaidų našta tenka tai proceso šaliai, kurios nenaudai išsprendžiama byla. Tokį reglamentavimą atitinka ir CPK 97 str. 3 d., 610-611 str., str.; Sprendimų vykdymo instrukcijos 30 p. nuostatos, pagal kurias vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko išieškotojui. Šių nuostatų taikymas pagrįstas tuo, jog, vykdant teismo procesinį sprendimą, kuriuo byla išspręsta iš esmės, išieškotojas vertintinas kaip asmuo, kurio naudai išspręstas teisminis ginčas ar jo dalis, kurios ribas apibrėžia išieškotojui išduotas vykdomasis raštas, išieškotojas turi reikalavimo teisę skolininko atžvilgiu, tuo tarpu skolininkas ignoruoja CPK 18 str. įtvirtintą teismo sprendimo privalomumo principą, nevykdo teismo procesiniu sprendimu jam nustatytos pareigos, todėl jam ir tenka neigiamos priverstinių priemonių taikymo pasekmės. Tuo tarpu teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės - turto arešto, įpareigojant antstolį surasti ir aprašyti skolininko turtą, nors ir priskiriama prie CPK 587 str. įvardintų vykdomųjų dokumentų, nors ir turi būti vykdoma teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 str. 4 d.), pasižymi tam tikra specifika, kadangi praktikoje dažnai priimama neinformavus skolininko, remiantis vien išieškotojo į bylą pateiktais duomenimis, vykdoma skubiai, priverstinio vykdymo nesiejant su skolininkui nustatytų procesinių pareigų nevykdymu, nenumatant galimybių skolininkui savo veiksmais išvengti priverstinio vykdymo, o kartu ir su tuo susijusių išlaidų. Nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, jog laikinosios apsaugos priemonės nesant viešojo intereso gali būti taikomos tik išieškotojo iniciatyva (CPK 144 str.), neišsprendus byloje reiškiamo materialinio reikalavimo pagrįstumo klausimo, leidžia daryti išvadą, jog nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo išlaidų atsiradimas su skolininko kalte gali būti susiejamas tik palankios išieškotojui bylos baigties atveju, t.y. tuomet, kai teismas galutiniu procesiniu sprendimu nustato, jog laikinąsias apsaugos priemones prašiusio taikyti asmens teisme pareikštas reikalavimas buvo pagrįstas, o teismo procesas buvo inicijuotas ir visi su tuo susiję procesiniai veiksmai, įskaitant ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, atlikti bei su šiais veiksmais susiję bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl to, jog skolininkas laiku ir tinkamai be teismo įsikišimo nevykdė jam pareikšto pagrįsto reikalavimo. Gi ieškinio atmetimo atveju nepagrįstais laikytinas ne tik teisminių reikalavimų pareiškimas, bet ir su tuo susiję papildomi reikalavimai, įskaitant ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl, remiantis CPK 147 str. 3 d., ieškinio netenkinimo atveju asmuo, kurio atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ne tik negali patirti neigiamų procesinių padarinių, bet ir turi teisę reikalauti dėl taikytų suvaržymų patirtų materialinių nuostolių atlyginimo. Nesant galimybės iš karto po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdymo įvertinti, dėl kieno kaltės atsirado vykdymo išlaidos, šių išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas ne CPK 610-611 str. nustatyta tvarka, o atsižvelgiant į procesinio teisinio santykio specifiką - visas vykdymo išlaidas antstoliui sumoka išieškotojas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 p.) ir vykdomoji byla užbaigiama, tuo tarpu išieškotojo patirtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo išlaidos vertinamos kaip jo patirtos su bylos nagrinėjimu susiję išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 4 p.), kurių paskirstymo klausimas išsprendžiamas priimant teismo procesinį sprendimą, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, atsižvelgiant į teisme reikštų patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtis (CPK 93 str.). Antstolės pareikštą reikalavimą įvertinusi kaip nepagrįstą, dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su sumų, sudarančių antstolės nurodytas vykdymo išlaidas, dydžių pagrįstumu, teisėjų kolegija nepasisako, kadangi šių argumentų vertinimas niekaip neįtakoja bylos baigties. Įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog antstolės prašymas dėl vykdymo išlaidų priteisimo yra nepagrįstas todėl atmestinas, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria prašymas patenkintas - naikintina.

7Vadovaudamasis CPK 337 str. 2 p., teismas

Nutarė

8Atskirąjį skundą patenkinti.

9Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, antstolės prašymą dėl vykdymo išlaidų priteisimo atmesti.

10Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai