Byla I-658-428/2014
Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Laurai Mukaitei, dalyvaujant pareiškėjos L. V. atstovui advokatui Povilui Jegorovui, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei A. J. , trečiųjų suinteresuotų asmenų VĮ Registrų centro atstovei J. C. , Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei E. S. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. V. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir

Nustatė

2Pareiškėja skundu (b.l. 4-5) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 20 419 Lt žalos atlyginimą.

3Pareiškėja ir jo atstovas advokatas prašė skundą tenkinti. Pareiškėja skunde nurodė ir jo atstovas advokatas teismo posėdyje paaiškino, kad 2010 m. vasario 22 d. ant pareiškėjai nuosavybės teisėmis priklausančio lengvojo automobilio Audi A4, valst. Nr. ( - ) stovėjusio Kaune, K.Donelaičio g. 27, namo kieme užvirto medis. Įvykis buvo užregistruotas Kauno VPK Centro policijos komisariato Centro policijos nuovadoje. Įvykio metu automobilis buvo iš esmės sugadintas, tačiau UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro" išvada patvirtino, jog automobilis remontuotinas ir jo remontas ekonominiu požiūriu tikslingas. Ekspertai nustatė, jog dėl automobilio sugadinimo pareiškėjai padaryta 20 419 Lt žala. Automobilis nėra suremontuotas, nes pareiškėja neturi lėšų. Pagal LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 26 p. ir LR Želdynų įstatymo 10 str. 1 p., želdinius saugo, prižiūri ir pertvarko žemės ir želdinių savininkai, valdytojai ir naudotojai, šiuo atveju, atsakovas privalėjo rūpintis želdynų priežiūra savivaldybės teritorijose. Atsakovas nesirūpino ant pareiškėjos automobilio nugriuvusio medžio nupjovimu, todėl turi atlyginti padarytą žalą. Pareiškėja 2010 m. kovo 4 d. raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydama atlyginti minėtą žalą, tačiau Kauno miesto savivaldybė atsisakė tai padaryti nurodydama, kad šią žalą turi atlyginti Valstybės įmonė Registrų centras. Savo ruožtu VĮ Registrų centras nurodė, jog žalą turėtų atlyginti Kauno miesto savivaldybė. Pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą (civilinė byla Nr.2-13667-568/2012 ) atsakovu nurodydama VĮ Registrų centrą ir prašydama priteisti padarytą žalą. Teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjos ieškinys buvo atmestas kaip pareikštas netinkamam atsakovui. Teismo sprendime buvo nurodyta, jog atsakovas turi būti Kauno miesto savivaldybė, kuri privalo atlyginti padarytą žalą. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Todėl pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl žalos atlyginimo iš Kauno miesto savivaldybės. Pareiškėja senaties termino žalai atlyginti nepraleido. Tačiau, jeigu teismas manys, kad senaties terminas yra praleistas, pareiškėja prašo šį terminą atnaujinti, nes jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių, t.y. dėl teismingumo nustatymo ir atsakovo pasirinkimo. Pareiškėja dar 2011 m. vasario pradžioje kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl šios žalos atlyginimo. Tačiau būtent tuo metu pasikeitė teisminė praktika dėl teismingumo, jeigu žala padaroma viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. Todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartimi ieškinys nebuvo priimtas ir pasiūlyta kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. Pareiškėja 2012 m. sausio 3 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą atsakovu nurodant Kauno miesto savivaldybę. Būtent tada ir buvo nutrauktas ieškinio senaties terminas. Vėliau bylinėjimosi metu paaiškėjus tam tikroms aplinkybėms iškilo būtinybė prašymą tikslinti ir atsakovu nurodyti VĮ Registrų centrą. Tai buvo padaryta 2012 m. balandžio 26 d. prašymu. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją dėl šios bylos teismingumo nustatymo. Specialioji teisėjų kolegija 2012 m. liepos 17 d. nutartimi nustatė, jog ši byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjos ieškinį tuo pagrindu, jog yra pasirinktas ne tas atsakovas. Šis teismo sprendimas buvo skundžiamas apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą. Pareiškėja vėl kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl žalos atlyginimo. Skaičiuojant nuo įvykio datos, t.y. nuo 2010 m. vasario 22 d. trijų metų senaties terminas sukako 2013 m. vasario 22 d., tačiau iki šios datos dar nebuvo pasibaigęs apeliacinis procesas (nutartis priimta tik 2013 m. gegužės 3 d.) ir todėl nebuvo galimybės vėl iš naujo kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. Taigi, manant, jog senaties terminas yra praleistas, jis neabejotinai praleistas dėl svarbių priežasčių, nes dėl išimtinių šios bylos aplinkybių (atsakovo pasirinkimo, neaiškaus teismingumo ir teismingumo praktikos keitimosi ) nebuvo įmanoma visko numatyti. Pareiškėja nesielgė netinkamai ir savo teises gynė. Dėl šių aplinkybių pareiškėja prašo senaties terminą atnaujinti.

4Atsakovas ir jo atstovė prašė skundo netenkinti. Atsakovas skunde nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Pareiškėja yra praleidusi senaties terminą skundui paduoti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas yra taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Skundas Kauno apygardos administraciniam teismui paduotas praleidus sutrumpintą trejų metų senaties terminą, numatytą LR CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. LR CK 1.127 straipsnis numato senaties termino skaičiavimo pradžią - nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju senaties termino pradžia turėtų būti laikoma 2010-02-22, t.y. nuo įvykio, kurio metu buvo patirta pareiškėjo prašoma priteisti žala. Pareiškėjas skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė tik 2013 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su tokiais subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Taigi, konstatuotina, kad šiuo atveju pareiškėja nebuvo apdairi ir rūpestinga savo teisių atžvilgiu, todėl laikytina, kad skundas yra paduotas praleidus įstatyme numatytą ieškinio padavimo terminą ir nėra pagrindo jo atnaujinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2002 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato nutarime Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje" konstatuojama, kad „ieškinio nustatyta tvarka pareiškimas nutraukia ieškinio senaties terminą tik tam asmeniui, kuris byloje patrauktas (ieškinyje nurodytas) atsakovu, jeigu jis yra ginčo materialiniame teisiniame santykyje su ieškovu. Ieškinio pareiškimas netinkamam atsakovui ieškinio senaties termino eigos nenutraukia." Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą ne vėliau kaip iki 2013 m. vasario 22 d. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnis. Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinė atsakomybė atsiranda jeigu jos neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007 išaiškino, kad atsakomybės už turtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų veiksmų, būtinąsias sąlygas reglamentuoja CK 6.271, 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai. Taigi, pareiškėja, siekdama žalos atlyginimo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, turi pagrįsti civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio - buvimą. Tik nustačius šias visas sąlygas atsiranda prielaidos nuostolių atlyginimui. Pareiškėja savo prašyme dėl turtinės žalos atlyginimo nurodo, kad žalą privalo atlyginti atsakovas Kauno miesto savivaldybė, nes sutinkamai su LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 26 p. ir su LR Želdynų įstatymo 10 str. 1 p. želdynų priežiūra turi rūpintis savivaldybės. Kadangi savivaldybė laiku nepasirūpino ant jos automobilio nugriuvusio medžio nupjovimu, ji turi jai atlyginti žalą. Tačiau iš pareiškėjo prašomos prijungti Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-13667-568/2012 matyti, kad Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas 2004 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. S-1461-2022 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Aplinkos apsaugos skyrių dėl 4 medžių genėjimo. Aplinkos apsaugos skyrius 2004 m. rugsėjo 29 d. išdavė leidimą Nr. 36-6-471 Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui viena išpuvusia liepa 80 cm skersmens nupjauti ir 3 medžius (liepa, klevas ir kaštonas) genėti. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyrius 2010 - 04 -12 raštu Nr. 36-9-106 informavo, kad apžiūrint nulūžusios liepos vietą buvo nustatyta, kad neteisėtai buvo nupjautas kaštonas, nors leidimas buvo išduotas nupjauti liepą. Šiuo metu prie Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo likę tik du medžiai - liepa ir klevas. Atkreipiame teismo dėmesį į tai, kad pareiškėjos prašyme nurodytas adresas pastato K. Donelaičio g. 27, Kaune, prie kurio nuvirto liepa ir 2004 m. rugsėjo 29 d. leidime Nr. 36-6-471 Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui liepą nupjauti ir 3 medžius (liepa, klevas ir kaštonas) genėti nurodytas pastato adresas Gedimino g. 39a, Kaune yra kalbama apie vieną ir tą pačią liepą, buvusią kieme tarp šių pastatų, kas matyti iš pridedamo žemėlapio. LR Aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 274 patvirtintos Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos (toliau - Tvarka) 9 punktas numatė, kad leidimą kirsti, genėti ar pertvarkyti želdinius išduoda savivaldybės institucija, kai fiziniai ar juridiniai asmenys pateikia argumentuotą, nustatytos formos prašymą kirsti, genėti ar pertvarkyti želdinius. Šiuo metu galiojančio LR Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31d. įsakymu Nr. Dl-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 9 punktas numato, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus. Tai reiškia, kad medžiai mieste buvo ir yra pertvarkomi esant nustatytos formos leidimui, tačiau minėti tvarkos aprašai nenustatė pareigos Kauno miesto savivaldybės administracijai vykdyti visų Kauno mieste esančių medžių kirtimo ar genėjimo darbus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2004 m. rugsėjo 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė VĮ Registru centro Kauno filialui leidimą Nr. 36-6-471 kirsti ir genėti medžius. Pažymėtina, kad minėtuose tvarkos aprašuose nenustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija privalo kontroliuoti ir tikrinti išduotų leidimų tinkamą realizavimą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija tinkamai vykdė jai įstatymais nustatytą pareigą ir todėl ginčo atveju nėra būtinųjų sąlygų civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti. Neįrodžius visų būtinųjų sąlygų deliktinei atsakomybei pagal LR CK 6.246 - 6.249 straipsnius kilti, pareiškėjos prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo privalo būti atmestinas kaip nepagrįstas. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras" Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 2103011 (toliau - Vertinimo ataskaita) buvo nustatyta, kad automobilio remontas ekonominiu požiūriu tikslingas. Tačiau pareiškėja nepateikė jokių dokumentų (kvitų, PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimo pavedimų), įrodančių kiek iš tikrųjų kainavo automobilio remontas. Tuo tarpu minėta Vertinimo ataskaita nėra dokumentas, įrodantis patirtos žalos dydį, kadangi joje nustatoma tik orientacinė remonto kaina bei apytikslis bendras patirtas nuostolis. Be to, šiai atstatomojo remonto kainai buvo pritaikytas 21 procento PVM dydis -3474,46 Lt, tačiau nebūtinai automobilio dalių pardavėjas ir / ar automobilius remontuojantis asmuo privalo būti PVM mokėtoju ir pareiškėja nebūtinai patirs šias išlaidas. Taigi, pareiškėja reikalauja jai atlyginti ir 3474,46 Lt pridėtinės vertės mokesčio, kurio ji iš tikrųjų net nėra valstybei sumokėjusi. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu automobilis neremontuojamas, tokiu atveju nuostolio suma apskaičiuojama iš automobilio vertės atimant automobilio dalių likutinę vertę, o ne skaičiuojant kiek kainuotų automobilio remontas pagal pareiškėjos pateiktą Vertinimo atskaitą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad neesant patvirtinančių įrodymų, jog transporto priemonė buvo remontuojama, nuostoliai dėl transporto priemonės remonto ir eksploatacinių medžiagų laikytini neįrodytais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1997/2012). Todėl pareiškėjui nepateikus įrodymų, patvirtinančių realiai patirtų remonto išlaidų, nuostoliai pagal remonto sąmatą nepriteistini.

5Skundas tenkintinas iš dalies.

6Dėl ieškinio senaties termino

7Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (Civilinio Kodekso (toliau - CK) 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

8Atsakovas prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį dėl pareiškėjos automobiliui padarytos žalos atlyginimo.

9Sprendžiant, ar pareiškėja, pateikdama skundą dėl turtinės žalos atlyginimo, nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar šis terminas nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Taigi, pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002-12- 20 nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 7.1 p.).

10Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėja apie automobiliui padarytą žalą ir savo teisės pažeidimą faktiškai sužinojo 2010-20-22 apie 16 val. sugrįžusį prie Donelaičio g. 27, Kaune, namo kieme pastatyto automobilio ant kurio buvo užvirtęs medis. Nagrinėjamo ginčo atveju senaties termino pradžia skaičiuotiną nuo 2010-02-22, nuo įvykio, kurio metu pareiškėja sužinojo apie teisės pažeidimą ir patirtą prašomą priteisti žalą.

11Pagrindai, kuriems esant yra nutraukiamas ieškinio senaties terminas, yra numatyti CK 1.130 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų – ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti (CK 1.130 str. 3 d.).

12Byloje nustatyta, jog pareiškėja dėl automobiliui padarytos žalos atlyginimo anksčiau, t.y. 2012-01-03, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą atsakovu nurodydama Kauno miesto savivaldybės administraciją (civilinė byla Nr. 2-13667-568, I t. b.l. 4-5). Būtent skundo dėl žalos atlyginimo 2012-01-03 pateikimas teismui, prašant priteisti turtinę žalą iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, nutraukė ieškinio senaties terminą. Vėliau bylos nagrinėjimo metu 2012-04-26 pareiškėja pateikė patikslintą skundą atsakovu nurodydama VĮ Registrų centrą (civilinė byla Nr. 2-13667-568, II t. b.l. 37-41, 47-48, 69-72). Taigi, nuo 2012-04-26 skaičiuotina iš naujo prasidėjusi ieškinio senaties termino eiga dėl automobiliui padarytos žalos atlyginimo, nes nuo nurodytos datos išnyko aplinkybės, buvusios pagrindu ieškinio senaties terminui nutraukti (CK 1.130 str. 3 d.). Nagrinėjamojoje administracinėje byloje pareiškėja skundą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl automobiliui padarytos žalos atlyginimo atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė 2013-10-10 (b.l. 4-5). Tačiau nuo patikslinto skundo pateikimo Kauno miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-13667-568, t.y. nuo 2012-04-26, ieškinio senaties termino eiga skaičiuotina iš naujo (CK 1.130 str. 3 d.). Todėl konstatuotina, jog CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino, pareiškėja nepraleido 2013-10-10 pateikdama skundą dėl automobiliui padarytos žalos atlyginimo atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai Kauno apygardos administraciniam teismui.

13Dėl turtinės žalos atlyginimo

14Pareiškėjos teigimu, turtinė žala jai atsirado dėl Kauno miesto savivaldybės neveikimo, nevykdant priskirtosios pareigos užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugą ir tvarkymą.

15Administracinės bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėja 2010-02-22 apie 13.30 val. jai nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi A4, valst. Nr. ( - ) pastatė Kaune, Donelaičio g. 27 namo kieme. Grįžusi apie 16 val., tiksliai laiko nurodyti negalėjo, pamatė ant automobilio užvirtusį medį, kuris apgadino automobilio variklio dangtį, stogą, bagažinės dangtį, išdaužė priekinį bei galinį stiklus (civilinė byla Nr. 2-13667-568, It. b.l.10). Pareiškėjas kreipėsi į UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų ekspertų biurą“ dėl įvykio metu padarytos žalos automobiliui įvertinimo. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų ekspertų biuras“ 2013-05-08 Kelių transporto priemonės ataskaitoje Nr. 2103011 nurodė, jog transporto priemonės numatomos atkūrimo sąnaudos sudaro 20 419 Lt bendrą nuostolių sumą (civilinė byla Nr. 2-13667-568, It. b.l. 21).

16Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 3 punktą, administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), t.y. šios kategorijos bylos nagrinėjamos taikant ir civilinės teisės normas.

17Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normose. CK 6.245 - 6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, reglamentuojama CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

18Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

19Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamojoje byloje būtina nustatyti, ar valstybės institucija Kauno miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

20Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punktą (redakcija, galiojusi žalos atsiradimo metu), vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte nurodyta, jog savarankiška savivaldybės funkcija savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 17 punktą, galiojusį žalos atsiradimo metu, želdinių priežiūra priskirta seniūnijų, kaip savivaldybės administracijos struktūrinių teritorinių padalinių, funkcijoms. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės, kurios organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines); organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą; vykdo želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę; sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad želdynų planavimo, kūrimo, apsaugos, tvarkymo ir priežiūros darbus savivaldybėje organizuoja vienas struktūrinis padalinys arba atsakingas savivaldybės tarnautojas.

21Minėtų teisės aktų nuostatos reiškia, kad Kauno miesto savivaldybė, būdama atsakinga už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, privalėjo užtikrinti nurodytos teritorijos želdinių priežiūrą. Byloje nėra ginčo, kad medis, nuvirtęs ant pareiškėjos automobilio ir jį apgadinęs, augo bendro naudojimo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, t.y. prie pastato Nr. 27, esančio Donelaičio gatvėje, Kaune. Nurodytos faktinės aplinkybės, jog nuvirtęs medis augo valstybinėje žemėje Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, nustatytos įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13667-568, todėl iš naujo neįrodinėtinos nagrinėjamojoje administracinėje byloje (ABTĮ 58 str. 2d.) Atsakovas Kauno miesto savivaldybė nepateikė įrodymų, kad savivaldybė ėmėsi atitinkamai pakankamų želdinių priežiūros priemonių, jog bendro naudojimo teritorijoje, Donelaičio gatvėje, Kaune, prie pastato Nr. 27 augęs medis nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Atsakovė privalėjo būti pakankami rūpestinga ir aktyvi įgyvendindama pareigą prižiūrėti želdynų ir želdinių būklę, šio ginčo atveju, kontroliuoti medžio nupjovimo procesą, kuriam nupjauti pati išdavė leidimą, bei kuris nebuvo nupjautas ir nulūžęs apgadino pareiškėjos automobilį (civilinėje byloje Nr. 2-13667-568, It. b.l.31, 44). Minėtos aplinkybės įgalina konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal pirmiau nurodytus teisės aktus privalėjo veikti. Žalos atsiradimą šiuo atveju sąlygojo būtent savivaldybei teisės aktais priskirtų pareigų nevykdymas (neveikimas), todėl žalos atlyginimas priteistinas iš Kauno miesto savivaldybės.

22Byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtino, kad pareiškėjai priklausantis automobilis buvo apgadintas būtent nulūžusios medžio, kuris augo bendro naudojimo teritorijoje prie pastato Nr. 27, esančio Donelaičio gatvėje, Kaune, ir tai, kad pareiškėjai buvo padaryta turtinė žala, kurią pareiškėja prašo atlyginti.

23Vertinant žalos atlyginimo sąlygas pagal CK 6.271 straipsnį, būtina pažymėti, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (CK 6.245 str. 1 d.). Bendrajai civilinei atsakomybei atsirasti būtini keturi elementai: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Todėl valstybės valdžios institucijų atsakomybei atsirasti būtini tris elementai: priešingas teisei veikimas ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veikos ir žalos. Valstybės (savivaldybės) atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus ( neveikimą), 2) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos ( CK 6.271 str.).

24Atsižvelgiant į išdėstyta, konstatuotina, kad yra visos trys sąlygos, reikalingos atsakomybei atsirasti pagal CK 6.271 straipsnį ir už patirtą žalą atsako būtent atsakovas.

25Pareiškėja iš atsakovo prašo priteisti realiai patirtą 20 419 Lt žalos atlyginimą, kurį sudaro būtent: 4 949 Lt sudaro remonto drabų kaina, 13 471,95 Lt automobilio detalių vertė, 739,20 Lt dažymo medžiagų vertė, 618,15 eksploatacinių medžiagų vertė, 3 474,46 PVM, 400 Lt biuro paslaugų kaina.

26Atsakovė nesutinka su žalos dydžiu, nurodydama, jog paskaičiuota tik orientacinė patirto remonto kaina, kuri nepagrįsta, bei negali būti laikoma realiu žalos atlyginimu.

27Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr.120/101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 10 punkte nustatyta, kad atkūrimo (remonto) kaštai - tai išlaidos apgadintos (sužalotos) transporto priemonės atstatymui iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių bei įtvirtina atkuriamosios vertės (kaštų) metodą, kurio pagrindas yra skaičiavimai. Transporto priemonių vertę nustato transporto priemonių vertintojai (15 punktas). Automobiliui esant nesuremontuotam, pareiškėjui turi būti atlyginta suma, kuri reikalinga transporto priemonei suremontuoti. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“, atlikęs apgadinto automobilio dalių ir remonto drabų įvertinimą, turi teisę verstis turto vertinimo veikla, todėl abejoti jo kompetencija nėra pagrindo. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų ekspertų biuro“ atlikta Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 2103011 pripažintina tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu būtinąsias remonto išlaidas (civilinėje byloje Nr. 2-13667-568, It. b.l. 11-28). UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų ekspertų biuro“ Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 2103011 nėra teisinio pagrindo abejoti, nes ji atitinka minėtos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos reikalavimus. Atkuriamosios vertės skaičiuotė patvirtina sugadintų automobilio dalių vertę ir remonto drabų kainą būtina automobiliui atkurti iki įvykio (civilinėje byloje Nr. 2-13667-568, It. b.l.22). Minėtoje UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų ekspertų biuro“ ataskaitoje nurodyti duomenys apie automobilio sugadinimus neprieštarauja įvykio metu fiksuotiems automobilio apgadinimams bei nustatytoms įvykio aplinkybėms (civilinėje byloje Nr. 2-13667-568, It. b.l.10). Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą. Proceso šalys privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 57 str.). Taigi, atsakovės argumentai dėl žalos dydžio nepagrįsti.

28Tačiau, teismo nuomone, pareiškėjai gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki įvykio atkurti, todėl pareiškėjai priteistina 16 544,54 Lt dydžio žala, kurią sudaro remonto drabų kaina 4 949 Lt, automobilio detalių kaina 13 471,95 Lt, dažymo medžiagų 739,20 Lt kaina, eksploatacinių medžiagų 618,15 Lt kaina, įvertinus 24 % keičiamų detalių nuvertėjimą (civilinėje byloje Nr. 2-13667-568, It. b.l. 21 ). Toks sugadinto automobilio vertės skaičiavimas atitinka minėtos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos nuostatas.

29Prekių ir paslaugų pirkimo PVM 3 474,46 Lt sumos negalima laikyti pareiškėjos nuostoliu, atsižvelgus į šio mokesčio mokėjimo specifiką (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 str., 27 str., 46 str.). Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog automobilis buvo suremontuotas ir ši suma buvo sumokėta, todėl PVM 3 474,46 Lt suma nelaikytina sudėtine žalos dydžio dalimi. Jei automobilio remonto paslaugas ateityje teiks asmuo, neprivalantis apskaičiuoti PVM ir mokėti šio mokesčio į biudžetą, tai minimalios išlaidos automobiliui suremontuoti bus prekių ir paslaugų vertė be PVM. Įvertinus išdėstytais argumentais, pareiškėjos prašomas priteisti 20 414 Lt žalos dydis mažintinas 3 474,46 Lt suma (ši suma nurodyta kaip PVM mokestis). Taip pat nelaikytina nuotolio dalimi 400 Lt išlaidos, susijusios su UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuro“ paslaugomis. Nurodyta 400 Lt suma, nesusijusi su išlaidomis, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki įvykio atkurti. Teismo nuomone, nurodytos biuro paslaugų išlaidos laikytinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis (ABTĮ 43 str., 44 str.).

30Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes ir nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, iš atsakovo priteistinas pareiškėjai 16 544,54 Lt (20 414 Lt - 3 474,46 Lt (PVM) - 400 Lt (išlaidos, susijusios su UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuro“ paslaugomis) = 16 544,54 Lt) turtinės žalos atlyginimas, kurį sudaro būtinos transporto priemonės atkūrimo sąnaudos.

31Pareiškėjai grąžintinas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (AB DNB bankas 2013-09-30 mokėjimo kvitas, dokumento Nr.1300323758), kadangi pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punktą, žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis)(b.l.6).

32Pareiškėja ir jos atstovas prašė priteisti bylos vedimo, atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesvarstytinas, nes nėra pateikta jų apskaičiavimo ir pagrindimo ABTĮ 45 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau tai netrukdo pareiškėjai pakartotinai kreiptis dėl jų priteisimo pateikus nurodytus duomenis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ( ABTĮ 45 str. 1d.).

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 88 straipsniais, teisėja

Nutarė

34Skundą tenkinti iš dalies.

35Priteisti pareiškėjai L. V. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 16 544,54 Lt (šešiolika tūkstančių penkis šimtus keturiasdešimt keturis Lt 54 cnt) turtinės žalos atlyginimą.

36Kitoje dalyje skundą atmesti.

37Grąžinti pareiškėjai L. V. sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį (AB DNB bankas 2013-09-30 mokėjimo kvitas, dokumento Nr.1300323758).

38Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta... 2. Pareiškėja skundu (b.l. 4-5) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį... 3. Pareiškėja ir jo atstovas advokatas prašė skundą tenkinti. Pareiškėja... 4. Atsakovas ir jo atstovė prašė skundo netenkinti. Atsakovas skunde nurodė ir... 5. Skundas tenkintinas iš dalies.... 6. Dėl ieškinio senaties termino... 7. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 8. Atsakovas prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta sutrumpintą... 9. Sprendžiant, ar pareiškėja, pateikdama skundą dėl turtinės žalos... 10. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėja apie... 11. Pagrindai, kuriems esant yra nutraukiamas ieškinio senaties terminas, yra... 12. Byloje nustatyta, jog pareiškėja dėl automobiliui padarytos žalos... 13. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 14. Pareiškėjos teigimu, turtinė žala jai atsirado dėl Kauno miesto... 15. Administracinės bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėja 2010-02-22 apie... 16. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15... 17. Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir... 18. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį... 19. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamojoje byloje... 20. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7... 21. Minėtų teisės aktų nuostatos reiškia, kad Kauno miesto savivaldybė,... 22. Byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtino, kad pareiškėjai... 23. Vertinant žalos atlyginimo sąlygas pagal CK 6.271 straipsnį, būtina... 24. Atsižvelgiant į išdėstyta, konstatuotina, kad yra visos trys sąlygos,... 25. Pareiškėja iš atsakovo prašo priteisti realiai patirtą 20 419 Lt žalos... 26. Atsakovė nesutinka su žalos dydžiu, nurodydama, jog paskaičiuota tik... 27. Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr.120/101... 28. Tačiau, teismo nuomone, pareiškėjai gali būti kompensuojamos tik tos... 29. Prekių ir paslaugų pirkimo PVM 3 474,46 Lt sumos negalima laikyti... 30. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes ir nustačius civilinės atsakomybės... 31. Pareiškėjai grąžintinas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (AB DNB bankas... 32. Pareiškėja ir jos atstovas prašė priteisti bylos vedimo, atstovavimo ir... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85... 34. Skundą tenkinti iš dalies.... 35. Priteisti pareiškėjai L. V. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 16... 36. Kitoje dalyje skundą atmesti.... 37. Grąžinti pareiškėjai L. V. sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį (AB DNB... 38. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...