Byla 2A-82/2014
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Senamiesčio svečių namai“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Patria Domi“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3727-881/2012 pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Senamiesčio svečių namai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Patria Domi“, trečiasis asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Senamiesčio vystymo grupė“, dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir UAB „Patria Domi“ 315632,68 EUR pagal 2007 m. liepos 24 d. kredito linijos sutartį Nr. KL200707-0818, 3 744 566,39 Lt pagal 2005 m. rugpjūčio 24 d. kredito linijos sutartį Nr. KL200508-0852, 479856,55 EUR pagal 2007 m. gegužės 21 d. kredito sutartį Nr. K200705-0562, taip pat priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai 2007 m. liepos 24 d. laidavimo sutartimis Nr. JA-KL200707-0818, 2007 m. rugsėjo 6 d. laidavimo sutartimis Nr. JA-KL200508-0852 ir 2007 m. rugsėjo 18 d. laidavimo sutartimis Nr. JA-K200705-0562-P1 įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui visu savo turtu, jeigu trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ neįvykdys ieškovui savo įsipareigojimų pagal 2007 m. liepos 24 d. kredito linijos sutartį Nr. KL200707-0818, 2005 m. rugpjūčio 24 d. kredito linijos sutartį Nr. KL200508-0852 ir 2007 m. gegužės 21 d. kredito sutartį Nr. K200705-0562. 2009 m. vasario 3 d. Vilniaus apygardos teismas trečiajam asmeniui UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ iškėlė bankroto bylą, kurioje 2010 m. kovo 30 d. pagal minėtas kredito sutartis patvirtino 795489,23 EUR ir 3744566,39 Lt ieškovo finansinius reikalavimus. Nei trečiasis asmuo, nei atsakovai skolos ieškovui nepadengė.

5Atsakovai UAB ,,Patria domi“ ir UAB ,,Senamiesčio svečių namai“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriais prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal 2007 m. liepos 24 d. kredito linijos sutartį Nr. KL200707-0818 prievolės įvykdymo terminas buvo 2009 m. kovo 2 d., pagal 2005 m. rugpjūčio 24 d. kredito sutartį Nr. KL200508-0852-P1 – 2008 m. rugpjūčio 24 d., pagal 2007 m. gegužės 21 d. kredito linijos sutartį Nr. K200705-0562 – 2008 m. lapkričio 21 d. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai laiduota tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kuria suėjo laidavimo terminas arba prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Prievolės pagal sutartį Nr. KL200707-0818 įvykdymo terminas baigėsi 2008 m. rugpjūčio 24 d., todėl ieškovas ieškinį atsakovams galėjo pareikšti iki 2009 m. birželio 2 d., tačiau šia teise nepasinaudojo. Atitinkamai, prievolės pagal sutartį Nr. K2-00705-0562 įvykdymo terminas baigėsi 2008 m. lapkričio 21 d., taigi reikalavimą laiduotojams ieškovas galėjo pareikšti iki 2009 m. vasario 21 d. Teise pareikšti ieškinį ieškovas nepasinaudojo net ir po to, kai trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla. Visų prievolių pagal minėtas sutartis mokėjimo terminai pasibaigė trečiajam asmeniui iškėlus bankroto bylą, t. y. 2009 m. vasario 3 d. Įmonių bankroto įstatymo 16 straipsnyje įtvirtinta, kad nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Šiuo atveju, ieškovas pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį turėjo teisę per tris mėnesius, t. y. iki 2009 m. gegužės 3 d. pareikšti ieškinį laiduotojams, tačiau šia teise nepasinaudojo, o ieškinį pareiškė praėjus beveik trims metams po prievolių termino pabaigos, praleidęs ieškinio senaties terminą. Be to, pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartimi trečiojo asmens bankroto byloje buvo patvirtinti ieškovo finansiniai reikalavimai. Bankroto byloje yra nerealizuoto trečiojo asmens nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti iš dalies ar visiškai padengti įsipareigojimai bankui, todėl atsakovų nuomone, reikėtų sulaukti bankroto bylos pabaigos, nes tuomet paaiškėtų kokia apimtimi yra atsakingi atsakovai.

6Atsiliepimu į atsakovų prieštaravimus ieškovas prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. preliminarų sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad atsakovai neteisingai nurodo, jog suėjus sutarčių terminui ar trečiajam asmeniui iškėlus bankroto bylą, pasibaigė ir atsakovų laidavimas. CK 6.81 straipsnio dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turinys bendraskoliai, jeigu ko kita nenumato laidavimo sutartis. Tarp ieškovo ir atsakovų, sudarytomis laidavimo sutartimis kitaip nei įstatyme nenustatyta, taigi ieškovas turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek ją visą, tiek jos dalį. Nors ieškovas kreipėsi į teismą dėl finansinio reikalavimo pagrindinio skolininko bankroto byloje, tačiau tai nereiškia, jog atsisakė savo teisės išieškoti skolą iš laiduotojų. Kadangi pagrindinis skolininkas neįvykdė savo įsipareigojimų, ieškovas kreipėsi dėl skolos iš laiduotojų priteisimo. Laidavimo sutarčių 23 punktuose nurodyta, kad laidavimo sutartys galioja nuo jų pasirašymo momento iki visiško ir tinkamo kredito sutarčių bei laiduotojų skolinių įsipareigojimų kreditoriui įvykdymo. Nors CK numatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai, tačiau CK nedraudžia šalių susitarimu pakeisti minėtas nuostatas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 12 d. galutiniu sprendimu paliko Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. preliminarų sprendimą nepakeistą. Preliminariu teismo sprendimu buvo nuspręsta ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir UAB „Patria Domi“ ieškovo Danske Bank A/S veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą naudai 315 632,68 EUR pagal 2007 m. liepos 24 d. kredito linijos sutartį Nr. KL200707-0818, 3744566,39 Lt pagal 2005 m. rugpjūčio 24 d. kredito linijos sutartį Nr. KL200508-0852, 479 856,55 EUR pagal 2007 m. gegužės 21 d. kredito sutartį Nr. K200705-0562, iš viso – 795489,23 EUR ir 3744566,39 Lt taip pat priteisti ieškovui Danske Bank A/S iš atsakovų UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir UAB „Patria Domi“ lygiomis dalimis 20880 Lt žyminio mokesčio.

9Teismas nurodė, kad atsakovai, gindamiesi nuo pareikšto ieškinio, nurodo, jog kredito sutarčių įvykdymo terminai yra pasibaigę, todėl ir laidavimas yra pasibaigęs, o ieškovas, kreipęsis į teismą po trijų metų, praleido ieškinio senaties terminą, nustatytą CK, taigi atsakovai nėra atsakingi pagal pareikštus reikalavimus. Teismas atmetė šiuos atsakovų argumentus, nes CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d.). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Aptariama sutarties sąlyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas. Šiuo atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes laiduotojai laisva valia siekė tokių teisinių padarinių.

10Teismas taip pat atmetė atsakovų nurodytus argumentus, jog visų prievolių pagal minėtas sutartis mokėjimo terminai pasibaigė trečiajam asmeniui iškėlus bankroto bylą, todėl atsakovai nėra atsakingi pagal pareikštus ieškinio reikalavimus. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 29 d. plenarinės sesijos nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011, kad bankroto bylos skolininkui iškėlimas sukelia materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių. Materialieji teisiniai padariniai reiškia, kad modifikuojamos skolininko prievolės kreditoriams. Kreditoriai per teismo nustatytą terminą turi teisę bankrutuojančiai įmonei pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p.). Šio reglamentavimo tikslas – bankroto byloje išsiaiškinti kreditorių skaičių ir jų pareikštų reikalavimų apimtį. Kreditoriaus reikalavimo apimtis nustatoma pareikštą reikalavimą patvirtinus teismui nutartimi (ĮBĮ 26 str.). Be to, ĮBĮ 16 straipsnyje nustatyta, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. Ši nuostata reiškia, kad yra fiksuojama įmonės skolų sudėtis ir apimtis, susidaranti dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi bankroto bylos iškėlimo faktas tik sustabdo tolimesnį palūkanų ir delspinigių skaičiavimą, tačiau neatleidžia laiduotojo nuo pareigos įvykdyti solidariąją prievolę, juolab, kad nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovai laidavimo sutartyse susitarė, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, vadinasi bankroto bylos pagrindiniam skolininkui iškėlimas negali būti vertinamas kaip aplinkybė, sąlygojusi mokėjimų pagal sutartis terminų pabaigą, nuo kurio pasak atsakovo turėtų būti skaičiuojamas reikalavimų laiduotojams pareiškimo senaties terminas.

11Įmonių bankroto įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja situacijos, kai kreditoriaus reikalavimo į bankrutuojantį skolininką patenkinimas yra užtikrintas trečiojo asmens laidavimu, neaptaria kreditoriaus ir laiduotojo teisių ir pareigų apimties, jų dalyvavimo bankroto byloje ir kitų su tuo susijusių klausimų. Dėl šios priežasties, vertinant bankroto bylos iškėlimo fakto įtaką laidavimo teisiniams santykiams, atsižvelgtina į jau analizuotus bendrųjų Civilinio kodekso normų reglamentuotus laidavimo, kaip solidariosios ir akcesorinės prievolės, bruožus.

12Įmonių bankroto teisinis reglamentavimas lemia, kad iškėlus skolininkui bankroto bylą visi skolininko skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę (ĮBĮ 16 str.), todėl atsiranda pareiga laiduotojui įvykdyti savo šalutinę prievolę. Remiantis ĮBĮ nustatytu teisiniu reglamentavimu, teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą (ĮBĮ 21 str. 1 d.). Teisė pareikšti reikalavimus bankroto byloje taikoma tiek kreditoriui, kurio reikalavimai yra užtikrinti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais (tarp jų ir laidavimu), tiek ir neapsaugotiems kreditoriams. Pažymėtina, kad kreditoriui nepasinaudojus teise pareikšti reikalavimą bankroto byloje nereiškia, kad išnyksta reikalavimas, tačiau tai gali lemti, kad reikalavimo nebebus įmanoma įgyvendinti skolininko bankroto byloje.

13Laiduotojo solidarioji atsakomybė (CK 6.81 str. 1 d.) lemia, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje, o taip pat, kad pareiškęs reikalavimą pagrindinio skolininko bankroto byloje, praranda galimybę prisiteisti skolą iš laiduotojų.

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 29 d. plenarinės sesijos nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011, pažymėjo, kad, bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d.) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu. Tačiau jei užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 str. 5–6 d.), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 str. 3 d.) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 str. 1 d.). Kadangi tretysis asmuo dar nėra likviduotas dėl bankroto, nėra pagrindo daryti išvadą, kad laidavimo sutartys, kurių šalimis yra atsakovai, yra pasibaigusios.

15Teismas nurodė, kad vienas materialiųjų teisinių bankroto bylos iškėlimo padarinių, aktualus nagrinėjamos bylos ginčo atveju, yra netesybų ir palūkanų skaičiavimo nutraukimas skolininkui iškėlus bankroto bylą. Jis turi tiesioginę įtaką bankroto byloje tvirtinamo kreditoriaus reikalavimo apimčiai. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Netesybų ir palūkanų skaičiavimo nutraukimas skirtas tam, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, būtų nustatomos įmonės skolos ir kad jos nedidėtų bankroto bylos nagrinėjimo metu. Nutraukiamas tiek palūkanų, atliekančių atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją (pavyzdžiui, paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu (CK 6.872 str.), tiek palūkanų, atliekančių nuostolių kompensavimo funkciją, t. y. skirtų turtiniams kreditoriaus interesams apsaugoti (pavyzdžiui, skolininkui negrąžinant paskolos (CK 6.210, 6.261, 6.874 str.), skaičiavimas.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17Atsakovai UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir UAB „Patria Domi“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2012 m. spalio mėn. 12 d. galutinį teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neįsigilino į bylos aplinkybes, neištyrė visų į bylą pateiktų įrodymų, netinkamai aiškino ir taikė materialines teises normas, reglamentuojančias laidavimo teisinių santykių pabaigą.

192. Teismas bylą išnagrinėjo neturėdamas visų duomenų apie trečiojo asmens bankroto eigą, t.y. neišsiaiškinęs, kokiu mastu ieškovo kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje patenkinti, ar ieškovui įkeistas nekilnojamasis turtas parduotas, kokia jo vertė.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas, prašo atsakovų UAB „Patria domi“ ir UAB „Senamiesčio svečių namai“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir 2012-10-12 Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3727-881/2012 palikti nepakeistą. Nurodo, kad apygardos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesines teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas.

21Atsakovas UAB „Senamiesčio svečių namai“ Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. gruodžio 10 d. pateikė prašymą dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo ir žodinio bylos nagrinėjimo, kuriuo prašo šią bylą sustabdyti kol įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-35640- 819/2013 ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. CIK-1648/2013 ir skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Atsakovo teigimu minėtos civilinės bylos turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

23teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacinis skundas netenkintinas.

25Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis atsakovų UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir UAB „Patria Domi“ skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). CPK 320 str. 2 d. įtvirtintoms apeliacijos riboms būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

26Apeliantas UAB „Senamiesčio svečių namai“ pareiškė teismui prašymą nagrinėjamą civilinę bylą sustabdyti ir ją nagrinėti žodinio proceso tvarka. Remiantis bendrąja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, abiejų šalių pozicija grindžiama rašytiniais įrodymais, šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, todėl nėra pagrindo skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.

27Apelianto pateiktame prašyme sustabdyti nagrinėjamą bylą nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-35640- 819/2013 ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilinė byla Nr. CIK-1648/2013, kuri bus nagrinėjama, turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai.

28CPK 163 str. 3 d. nustatytas privalomas bylos sustabdymo pagrindas, kai negalima išnagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Negalimumas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismas neturi tam tikrų faktų, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, nes pats negali jų nustatyti. Tačiau šiuo pagrindu galima sustabdyti bylą tik kai bylos yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės prejudicinę reikšmę. Visus teisiškai reikšmingus faktus pagal savo kompetenciją galėdamas ir privalėdamas nustatyti pats teismas arba kai nėra prejudicinio ar kitokio teisinio ryšio tarp bylų, teismas neturi teisės stabdyti bylą.

29Iš kartu su prašymu pateikto ieškinio Vilniaus miesto apylinkės teismui matyti, kad UAB „Senamiesčio svečių namai“ prašo pripažinti kredito sutarties Nr. K200808-0402, sudarytos tarp UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir Danske Bank A/SLietuvos filialas, vienašališką nutraukimą neteisėtu. Nors apeliantas ir nurodo, kad minėta kredito (refinansavimo) sutartis turės įtakos nagrinėjamos bylos atveju susijusiose kredito ir kredito linijos sutartims, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu pagal ieškinyje nurodytus reikalavimus negalima spręsti, kad tai gali turėti tiesioginę reikšmę nagrinėjamai bylai. Apeliantas taip pat nurodo ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme esančią civilinę bylą Nr. CIK-1648/2013, kurioje kaip matyti iš atsakovo pateikto kasacinio skundo prašoma Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1987/2013, kuria pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista, panaikinti ir priimti naują sprendimą ir UAB „Senamiesčio svečių namai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2035-431/2013 tenkinti visiškai. Nors šioje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl Danske Bank A/S Lietuvos filialo finansinio reikalavimo klausimas UAB „Patria Domi“ bankroto byloje ir yra susijęs su kredito sutartimis, kurių užtikrinimui laidavo UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir UAB „Patria Domi“, tačiau tiesioginės reikšmės nagrinėjamai bylai neturi.

30Atsižvelgiant, kad bylos turi skirtingą nagrinėjimo dalyką, o Vilniaus miesto apylinkės ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamose ir šioje byloje nėra prejudicinio ryšio, todėl atsakovo UAB „Senamiesčio svečių namai“ prašymas stabdyti šią bylą netenkintinas.

31Kaip matyti iš bylos medžiagos, laidavimo sutartimis laiduotojai, UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir UAB „Patria Domi“ kaip solidarūs skolininkai užtikrino prievolių pagal UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ ir ieškovo sudarytas: 2007 m. liepos 24 d. kredito linijos sutartį Nr. KL200707-0818; 2005 m. rugpjūčio 24 d. kredito linijos sutartį Nr. KL200508-0852 ir 2007 m. gegužės 21 d. kredito sutartį Nr. K200705-0562, įvykdymą. Tarp šalių kilus ginčui dėl netinkamo prievolių vykdymo, ieškovas nutraukė minėtas kredito sutartis ir skolininkui bei laiduotojams nevykdant sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš laiduotojų susidariusią skolą.

32Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovai UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir UAB „Patria Domi“ nesutikdami su teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą ir išdėstė nesutikimo argumentus.

33Skunde apeliantai nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neįsigilino į bylos aplinkybes, neištyrė visų į bylą pateiktų įrodymų, netinkamai aiškino ir taikė materialines teises normas, reglamentuojančias laidavimo teisinių santykių pabaigą.

34Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais sutikti negali ir iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis jų neatkartoja bei pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

35Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai šio ginčo kontekste aiškino ir taikė materialines teises normas, reglamentuojančias laidavimo teisinių santykių pabaigą.

36Civilinio kodekso 6.76 str. 1 d. nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Suėjus prievolės įvykdymo terminui pagal minėtas kredito sutartis ir Vilniaus apygardos teismui iškėlus UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ bankroto bylą, pagrindinės prievolės pagal aukščiau įvardintas kredito sutartis nesibaigė. Civilinio kodekso 6.81 str. 1 d. nustatyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Šioje byloje ginčo, kad atsakovo prievolė pagal laidavimo sutartis yra solidari, nėra. Taigi iškilusiam ginčui esminę reikšmę turi Civilinio kodekso 6.6 str. 4 d., kurioje numatyta: jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Taigi iš to seka, kad ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį tiek laiduotojams, tiek pagrindiniam skolininkui, tiek jiems kartu.

37CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, kai kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra sutarę, kad laidavimas galioja iki visiško skolininko prievolių įvykdymo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009, 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės mėn. 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2011, pažymėta, jog „nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateikti CK 6.88 straipsnio taikymo išaiškinimai nebuvo siejami su konkrečiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodytoje byloje konstatavo, kad laidavimo teisiniai santykiai tarp šalių nesusiklostė, tačiau pasisakė dėl laidavimo civilinių teisinių santykių atsižvelgdama į kasacinio teismo pagrindinę funkciją užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bei siekdama užtikrinti vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant CK 6.88 straipsnį, kuriame reglamentuojama terminuoto laidavimo pabaiga“.

38Šalių pasirašytų laidavimo sutarčių 23 punktuose nurodyta, kad šios sutartys galioja nuo jų pasirašymo momento iki visiško ir tinkamo Kredito sutarčių bei laiduotojų skolinių įsipareigojimų bankui (kreditoriui) įvykdymo. CK 6.123 str. 1 d. yra numatyta, kad „prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma“. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, daro išvadą, kad laidavimo sutartimis šalys susitarė, jog laidavimas galios tol, kol bus įvykdytos prievolės pagal kredito sutartis, todėl laikytina, kad laidavimas šiuo atveju galios tol, kol ieškovui bus įvykdytos visos prievolės pagal ginčo kredito sutartis.

39Apeliantai skunde taip pat teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo neturėdamas visų duomenų apie trečiojo asmens bankroto eigą, t.y. neišsiaiškinęs, kokiu mastu ieškovo kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje patenkinti, ar ieškovui įkeistas nekilnojamasis turtas parduotas, kokia jo vertė.

40Teisėjų kolegija nesutikdama su apeliantų argumentais pažymi, kad esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip.

41Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 3 d. nutartimi UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ buvo iškelta bankroto byla, o 2010 m. kovo 30 d. nutartimi UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ bankroto byloje patvirtino ieškovo Danske Bank A/S 795489,23 EUR ir 3744566,39 Lt finansinius reikalavimus pagal minėtas kredito linijų ir kredito sutartis.

42Kasacinio teismo praktika numato, jog hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010), nes tai yra bendro pobūdžio taisyklė, o ne skirta vienai konkrečiai bylai atsižvelgiant į tam tikras faktines aplinkybes. Tokios taisyklės taikymas iš esmės konstatuotas ir kasacinio teismo plenarinės sesijos nutarime, kur nurodyta, jog laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.), o „kreditoriaus, turinčio reikalavimo teisę į solidariuosius bendraskolius, reikalavimo į laiduotoją nukreipimas, nepasinaudojus daiktiniu prievolių užtikrinimo būdu (įkeitimu), nereiškia šio daiktinio prievolių įvykdymo būdo atsisakymo, išskyrus atvejus, kai šalys susitarė kitaip“. Taigi, tam, kad laiduotojas būtų atleistas nuo atsakomybės, jis turėtų įrodyti, kad šalys buvo susitarę, jog kreditoriaus (ieškovo) nepasinaudojimas teise patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto prieš reiškiant reikalavimą laiduotojui reiškia tokios teisės atsisakymą laiduotojo atžvilgiu (CPK 12, 178 str.). Tokių įrodymų į bylą nėra pateikta.

43Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovų apeliacinį skundą.

44Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

46Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą,... 5. Atsakovai UAB ,,Patria domi“ ir UAB ,,Senamiesčio svečių namai“ pateikė... 6. Atsiliepimu į atsakovų prieštaravimus ieškovas prašo palikti Vilniaus... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 12 d. galutiniu sprendimu paliko... 9. Teismas nurodė, kad atsakovai, gindamiesi nuo pareikšto ieškinio, nurodo,... 10. Teismas taip pat atmetė atsakovų nurodytus argumentus, jog visų prievolių... 11. Įmonių bankroto įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja situacijos, kai... 12. Įmonių bankroto teisinis reglamentavimas lemia, kad iškėlus skolininkui... 13. Laiduotojo solidarioji atsakomybė (CK 6.81 str. 1 d.) lemia, kad kreditorius... 14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 29 d. plenarinės sesijos... 15. Teismas nurodė, kad vienas materialiųjų teisinių bankroto bylos iškėlimo... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 17. Atsakovai UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir UAB „Patria Domi“... 18. 1. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neįsigilino į bylos aplinkybes,... 19. 2. Teismas bylą išnagrinėjo neturėdamas visų duomenų apie trečiojo... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas, prašo atsakovų UAB „Patria... 21. Atsakovas UAB „Senamiesčio svečių namai“ Lietuvos apeliaciniam teismui... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,... 23. teisiniai argumentai ir išvados... 24. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 25. Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar... 26. Apeliantas UAB „Senamiesčio svečių namai“ pareiškė teismui prašymą... 27. Apelianto pateiktame prašyme sustabdyti nagrinėjamą bylą nurodoma, kad... 28. CPK 163 str. 3 d. nustatytas privalomas bylos sustabdymo pagrindas, kai... 29. Iš kartu su prašymu pateikto ieškinio Vilniaus miesto apylinkės teismui... 30. Atsižvelgiant, kad bylos turi skirtingą nagrinėjimo dalyką, o Vilniaus... 31. Kaip matyti iš bylos medžiagos, laidavimo sutartimis laiduotojai, UAB... 32. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovai UAB... 33. Skunde apeliantai nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą... 34. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais sutikti negali ir iš esmės... 35. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai šio ginčo... 36. Civilinio kodekso 6.76 str. 1 d. nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas... 37. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui... 38. Šalių pasirašytų laidavimo sutarčių 23 punktuose nurodyta, kad šios... 39. Apeliantai skunde taip pat teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo neturėdamas... 40. Teisėjų kolegija nesutikdama su apeliantų argumentais pažymi, kad esant... 41. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 3 d. nutartimi UAB „Senamiesčio... 42. Kasacinio teismo praktika numato, jog hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti,... 43. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 44. Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 46. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. galutinį sprendimą palikti...