Byla 1A-229-449/2018
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 260 str. 3 d., taikant BK 54 str. 3 d., laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,pagal BK 265 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Violetos Ražinskaitės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, gynėjui Algirdui Plataumai, nuteistajam I. B.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. B. (I. B.) gynėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

  • pagal BK 260 str. 3 d., taikant BK 54 str. 3 d., laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,
  • pagal BK 265 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

3Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir I. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

51. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nuosprendžiu I. B. nuteistas už tai, kad:

61.1. jis neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, tai yra, jis iki 2017 m. rugpjūčio 10 d., 18 val. 16 min., neteisėtai garaže Nr. X, esančiame ( - ), laikė labai didelį kiekį – 8562,78 g (8,562780 kg) narkotinės medžiagos – kanapių, kai minėtu laiku kratos metu šias medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

71.2. Be to, jis, pažeisdamas nustatytą tvarką, augino didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių, tai yra, jis iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., 13 val. 30 min., pievose, esančiose ( - ), pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnį, draudžiantį Lietuvos Respublikoje auginti kanapes, augino didelį kiekį – 1887,156 g (1,887156 kg) – narkotinės medžiagos – kanapių, kai paminėtu laiku jo parodymų patikrinimo vietoje metu šias medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

82. Nuteistojo I. B. gynėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, I. B. paskirti švelnesnę arba mažesnę bausmę.

92.1. Skunde nesutinkama su teismo nustatytu narkotinių medžiagų – kanapių kiekiu, nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas nevisiškai tiksliai nustatė faktines nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismas, pasak apelianto, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie galėjo įtakoti I. B. nusikalstamos veikos neteisingą kvalifikavimą ir per griežtos bausmės paskyrimą.

102.2. Skunde nurodoma, kad Jungtinių Tautų konvencijoje, žodyne, INCB pateiktame narkotinių medžiagų sąraše kanapės apibūdinamos kaip narkotinė medžiaga. Pagal Europos Tarybos 2003 m. rugsėjo 29 d. reglamentą Nr. 1782/2003 ir žodyną narkotine medžiaga kanapėmis laikomos ne visos augalo antžeminės dalys, bet tik kai kurios, tai – kanapės augalo galvutė su žiedais ar vaisiais (išskyrus sėklas ir lapus, jeigu tarp jų nėra galvučių), iš kurių nebuvo išgauta derva, nesvarbu, kaip jos būtų įvardytos. Šiuo atveju, pasak nuteistojo gynėjo, buvo išdžiovinti visi kanapių augalai: stiebai su lapeliais, be galvučių ar žiedynų, todėl teismo išvada dėl BK 260 str. 3 d. numatyto nusikaltimo dalyko – narkotinės medžiagos labai didelio kiekio yra nepagrįsta ir neteisinga. Nuteistojo gynėjo nuomone, tokią išvadą teismas padarė remdamasis neteisinga specialisto išvada Nr. 140-(5016)-IS1-5806, kurioje narkotinės medžiagos kiekis buvo nustatomas specialistams išdžiovinus ir pasvėrus viso kanapės augalo masę, t. y. stiebus, lapus be žiedynų.

112.3. Teismas, pripažindamas I. B. kaltu pagal BK 265 str. 1 d., vadovavosi irgi neteisinga specialisto išvada Nr. 140-(5018)-IS1-5880, kurioje nustatyta, kad žalsvos spalvos augalai, rasti ir paimti įtariamojo I. B. parodymų patikrinimo metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 1887,156 g (1,887156 kg), THC koncentracija (vidutiniškai) – 2,52 proc. Skunde nurodoma, kad iš BK 265 str. 1 d. dispozicijos akivaizdu, jog baudžiamosios atsakomybės kriterijus yra pažeidžiant nustatytą tvarką augintų kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų didelis kiekis, o ne augalų masė, todėl, pasak nuteistojo gynėjo, teismas turėjo nustatyti, kokį augalų kiekį kaltininkas augino. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo I. B. gynėjo nuomone, teismas netinkamai aiškino baudžiamąjį įstatymą, kanapių masės didelį kiekį prilygindamas dideliam kiekiui auginamų augalų. Tokią išvadą, pasak apelianto, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika panašiose bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-596/2011).

122.4. Nuteistojo gynėjo nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad I. B. neteisėtai garaže laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir žinojo, kad tos kanapės buvo narkotinės, nes jau 10 metų vartoja kanapes ir 2014 m. už analogišką nusikalstamą veiką buvo teistas. Skunde nurodoma, kad specialisto išvadoje Nr. 140-(5016)-IS1-5806 nurodyta, jog paruošiant tyrimams garaže rasti žalsvos spalvos augalai buvo išdžiovinti, tai patvirtina, jog kratos metu pareigūnai garaže rado ir paėmė neišdžiovintas kanapes, kurios nebuvo tinkamos vartojimui kaip narkotinė medžiaga, t. y. buvo džiovinamos ant virvių. Pagal teisminę praktiką narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių džiovinimas prilyginamas narkotinių medžiagų gaminimui, o ne laikymui. I. B. parodė, kad kanapių augalus rado ir nupjovė pievoje nežinodamas jų tinkamumo svaiginimuisi, todėl, pasak gynėjo, jis nežinojo, ar tos kanapės yra narkotinės, o žali kanapių augalai nėra narkotinė medžiaga. Juolab, kad tose pačiose pievose policijos pareigūnai rado ir pluoštinių kanapių augalus. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo gynėjo nuomone, skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimų ir tai turėjo įtakos nustatant nusikalstamos veikos stadiją bei formą, taip pat įtakos turėjo ir skiriamai bausmei. Be to, nurodydamas nuosprendžio nustatomojoje dalyje netikslią I. B. nusikalstamos veikos apimtį, teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.2. punkte numatytais reikalavimais.

132.6. Skunde dėstomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos 5, 7 punktai ir nurodoma, kad teismas I. B. paskyrė per griežtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo gynėjo nuomone, I. B., nežinodamas gaminamų ir auginamų kanapių savybių, kėsinosi padaryti nusikalstamas veikas, kurios nebuvo baigtos dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes policijos pareigūnų kanapės buvo rastos ir paimtos gaminimo procese.

143. Teismo posėdyje nuteistojo I. B. gynėjas prašo nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistasis I. B. prašo apeliacinį skundą patenkinti, jam paskirtą bausmę sušvelninti ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Prokurorė prašo nuteistojo I. B. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

154. Apeliacinis skundas atmetamas.

165. Nors nuteistojo I. B. gynėjo apeliaciniame skunde prašymas pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį susijęs tik su I. B. paskirta bausme, tačiau skunde dėstomi ir kiti argumentai, susiję su nusikalstamų veikų dalyku ir narkotinių medžiagų kiekiu. Teisėjų kolegija, vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, šią bylą ir skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo I. B. gynėjo paduotame apeliaciniame skunde.

176. Kad I. B. nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių ir tai, jog jis, pažeisdamas nustatytą tvarką, pievose augino didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių, patvirtina paties nuteistojo I. B. ir liudytojo J. K. parodymai, taip pat kiti teisiamojo posėdžio metu išnagrinėti įrodymai – kratos protokolas, įtariamojo I. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir specialistų išvados.

187. Pirmiausia teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su I. B. nuteisimu pagal BK 260 str. 3 d. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog I. B. neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių ir žinojo, kad šios kanapės buvo narkotinės medžiagos, nes pats I. B. vartoja kanapes ir už analogišką nusikalstamą veiką jau buvo nuteistas. Apeliantas nurodo, kad pats I. B. parodė, jog jis nežinojo, ar kanapės yra narkotinės, o žali kanapių augalai nėra narkotinė medžiaga. Be to, ir specialisto išvada Nr. 140-(5016)-IS1-5806 patvirtina, kad garaže surastos ir paimtos kanapes buvo neišdžiovintos, todėl jos nebuvo tinkamos vartoti kaip narkotinė medžiaga. Skunde nesutinkama ir su specialisto išvadoje Nr. 140-(5016)-IS1-5806 nustatytu narkotinės medžiagos kiekiu, nurodoma, kad specialistai išdžiovino ir pasvėrė visą kanapių masę (stiebus ir lapus be žiedynų). Visi šie apeliacinio skundo argumentai atmetami.

198. Pagal BK 260 str. 3 d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Laikymas šio baudžiamojo įstatymo prasme – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra trunkamoji veika, todėl baudžiamoji atsakomybė už šių medžiagų laikymą kyla nuo jų atsiradimo kaltininko žinioje pradžios. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją. Pagal BK 260 str. 3 d. atsakomybė kyla vien tik už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, ir tikslas jas platinti nėra šios nusikaltimo sudėties privalomas subjektyvusis požymis, todėl jį įrodinėti nėra būtina.

209. Apeliaciniame skunde nurodoma apie tai, kad I. B. nežinojo, ar kanapės yra narkotinės, ar jos tinkamos svaiginimuisi. Iš tikrųjų teisiamojo posėdžio metu I. B. parodė, kad nežinojo, kokias kanapes atsivežė į garažą. Tačiau toje pačioje apklausoje prisipažinęs kaltu I. B. parodė ir apie tai, kad savo tėvo garaže laikė kanapes, kurias nupjovė ir atsivežė į garažą. Kanapes laikė savo vartojimui, pats jas vartojo. Kai kanapes atsivežė į garažą, jos buvo šlapios, o po to šių kanapių nematė. Parodymų patikrinimo vietoje metu I. B. parodė vietą, kurioje priskynė kanapių ir atvežė į garažą (1 t., 178-182 b.l.). Būtent tokius nuteistojo I. B. parodymus patvirtina ir kiti įrodymai. Liudytojas tyrėjas J. K. parodė, kad garaže rado nemažą kiekį augalų, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo narkotinės medžiagos – kanapės. Vieni augalai jau buvo išdžiūvę, kiti dar tik pradėti džiovinti, pakankamai švieži. Kratos protokolas patvirtina, kad garaže, be kitų daiktų, buvo rasti žalios (žalsvos) spalvos augalai, dalis šių augalų buvo sukabinti, o dalis – sudėti ant žemės ir įvairių daiktų (1 t., 41-44, 45, 46 b.l.). Šie kratos metu rasti ir paimti augalai buvo perduoti specialistei, kuri atliko tyrimą ir pateikė specialisto išvadą. Specialisto išvada Nr. 140-(5016)-IS1-5806 patvirtina, kad garaže rasti žalsvos spalvos augalai ir jų dalys yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 8 562,78 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija – 6,36 proc. (1 t., 52-53 b.l.).

2110. Visi šie įrodymai patvirtina, kad I. B. neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių. Narkotinės medžiagos buvo nuteistojo I. B. žinioje visą jų buvimo garaže laiką. Nuo to momento, kai I. B. pradėjo laikyti kanapes garaže, šis nusikaltimas buvo baigtas. Būtinasis veiką kvalifikuojantis požymis yra narkotinių medžiagų kiekis. Kaip jau minėta, ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės medžiagos kiekį, koncentraciją.

2211. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma apie tai, kad kratos metu garaže paimtos kanapės buvo neišdžiovintos, o šios kanapės su lapeliais buvo išdžiovintos tik atliekant specialisto išvadą Nr. 140-(5016)-IS1-5806, teisingai nurodoma ir apie tai, jog neišdžiovintos kanapės nebuvo tinkamos vartoti kaip narkotinė medžiaga, tačiau skunde neteisingai nurodoma, kad tokios (dar neišdžiovintos) kanapės, jų lapai nėra narkotinė medžiaga.

2312. BK 260 str. 3 d. nusikalstamos veikos dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Sprendžiant, ar disponuota medžiaga yra nusikalstamos veikos dalykas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ su vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis. Į sąrašą narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, įtrauktos kanapės (antžeminės dalys). Nustatant narkotinės medžiagos kiekį, turintį įtakos baudžiamosios atsakomybės diferencijavimui, irgi vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis, o būtent 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje šio įsakymo redakcijoje nurodyta, kad kanapių (antžeminių dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g, labai didelis kiekis – daugiau kaip 2500 g. Teisminėje praktikoje nurodoma, kad tuo atveju, jeigu nusikalstamos veikos dalykas yra kanapės (ir jų dalys), būtina atlikti rastų medžiagų objektyvų specialių žinių reikalaujantį tyrimą, siekiant nustatyti rastose kanapėse (ir jų dalyse) esančios veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio kiekį (jo procentinę išraišką bendroje jų masėje) tam, kad būtų galima nustatyti, ar tai narkotinio tipo kanapės, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, ar pluoštinės kanapės, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc. ir kurios pagal Europos Sąjungos teisę (Tarybos reglamentas Nr. 1782/2003) valstybėse narėse visuotinai nedraudžiamos. Būtent toks tyrimas šioje byloje ir buvo atliktas. Iš specialisto išvados Nr. 140-(5016)-IS1-5806 matosi, kad tyrimui buvo pateiktos žalsvos spalvos augalai su stiebais ir lapeliais, šie augalai su lapeliais buvo išdžiovinti ir specialistė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis, atliko tyrimą ir pateikė specialisto išvadą. Specialisto išvadoje Nr. 140-(5016)-IS1-5806 nurodyta, kad garaže rasti žalsvos spalvos augalai ir jų dalys yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 8 562,78 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija – 6,36 proc. Teisėjų kolegija pažymi, kad galiojančioje teisminėje praktikoje nurodoma, jog tai, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. 5 narkotine medžiaga buvo laikoma visa antžeminė kanapės augalo dalis, neprieštarauja Jungtinių Tautų Organizacijos 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos nuostatoms, nes griežtesnio reglamentavimo atskirų narkotinių medžiagų, nei numatytas bazinis standartas, konvencija nedraudžia. Todėl atmetami nuteistojo I. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad specialisto išvada Nr. 140-(5016)-IS1-5806 yra neteisinga. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šia specialisto išvada vadovavosi nustatydamas nusikalstamos veikos dalyką ir kiekį. Tai, kad I. B. bent jau bendrais bruožais suvokė, jog garaže neteisėtai laikomos kanapės yra ne kokie nors augalai, o narkotinės medžiagos, žinojo jų kiekį, pirmiausia patvirtina jo paties parodymai ir atlikti veiksmai. I. B. parodė, kad pats nupjovė kanapes pievoje ir jas garaže laikė savo vartojimui, jas vartojo dėl sveikatos problemų. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad I. B. turėjo pakankamą suvokimą apie narkotinių medžiagų poveikį ir jų kiekius, patvirtina ir skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės – paties I. B. parodymai, kad 10 metų vartoja kanapes, jo šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgštis, be to, ir tai, jog jis jau teistas už analogišką nusikalstamą veiką. Nuteistojo suvokimą apie narkotines medžiagas patvirtina ir kratos metu rasti daiktai – trijų savadarbių suktinių likučiai, elektroninės svarstyklės, ant kurių buvo žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagos likučiai, šildytuvas, savadarbė kaitinimo dėžė, du ventiliatoriai, kaitinimo lempa (1 t., 41-44, 45, 46 b.l.). Specialisto išvadoje Nr. 140-(5021)-IS1-5226 nurodyta, kad ant elektroninių svarstyklių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai (1 t., 58-59 b.l.).

2413. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, suteikia pagrindo išvadai, kad I. B. bent bendrais bruožais suvokė, kad garaže laikytos kanapės yra narkotinės medžiagos, taip pat suvokė ir šių laikomų kanapių labai didelį kiekį, t. y. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia. Tai, kad I. B. nurodo, kad kanapes laikė tik savo asmeniniam vartojimui, nepaneigia jo kaltės, o kaip tik patvirtina jo suvokimą apie tai, kad šios kanapės buvo narkotinė medžiaga. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio kiekio, kuris rastas garaže, I. B. užtektų keliolikai metų, nes pats nuteistasis parodė, jog kanapes vartojo kas antrą, trečią dieną, per dieną suvartodavo apie 2 g kanapių. Nepaisant to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BK 260 str. 3 d. atsakomybė kyla vien tik už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, ir tikslas jas platinti nėra šios nusikaltimo sudėties privalomas subjektyvusis požymis, todėl jį įrodinėti nėra būtina. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tose pačiose pievose buvo rasti ir pluoštiniai kanapių augalai. Iš I. B. parodymų patikrinimo vietoje metu protokolo matosi, kad jis nurodė vietą, kurioje pjovė kanapes, rastas garaže, taip pat šio procesinio veiksmo metu laukuose, kuriuose auga grikiai ir žalios spalvos augalai, panašūs į kanapes, buvo nupjautas vienas augalas. Specialisto išvada Nr. 140-(5020)-IS1-5182 iš tikrųjų patvirtina, kad šis augalas yra pluoštinė kanapė (1 t., 187-188 b.l.). Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, irgi nepaneigia I. B. kaltės, nes, pirmiausia, ši pluoštinė kanapė augo kitoje vietoje, nei tos kanapės, kurias I. B. laikė garaže. I. B. pluoštinių kanapių garaže nelaikė, o kitoje vietoje nusipjovęs kitų kanapių, kurios buvo narkotinė medžiaga, būtent tokias kanapes ir laikė garaže. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, kaip tik patvirtina, nuteistojo suvokimą apie kanapes, nes I. B. garaže laikė būtent tik narkotines, o ne pluoštines kanapes.

2514. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, I. B. teisingai nuteistas už baigtą nusikaltimą – jis neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių. Nors apeliaciniame skunde teisingai nurodoma apie tai, kad teisminėje praktikoje kanapių džiovimas prilyginamas gaminimui, tačiau I. B. buvo kaltinamas ir nuteistas ne už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių gaminimą, o už kitą BK 260 str. 3 d. dispozicijoje nurodytą alternatyvų veiksmą – laikymą. Pats I. B. parodė, kad jis nupjautas kanapes parvežė į garažą dar šviežias ir jas paliko, po to šių kanapių nematė.

2615. Skundžiamu nuosprendžiu I. B. nuteistas ir pagal BK 265 str. 1 d. Iš apeliacinio skundo matosi, kad nuteistojo gynėjas neginčija I. B. kaltės, jog jis, pažeisdamas nustatytą tvarką, pievose augino didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių, tačiau nurodo, kad teismas nenustatė tikslaus I. B. augintų kanapių augalų skaičiaus, o nustatė tik šių kanapių bendrą masę. Tokią išvadą, pasak nuteistojo gynėjo, teismas padarė vadovaudamasis neteisinga specialisto išvada Nr. 140-(5018)-IS1-5880. Ir šie apeliacinio skundo argumentai atmetami.

2716. Pagal BK 265 str. 1 d. atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką augino didelį kiekį aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų. Šio nusikaltimo dalyku yra kanapių ir kiti straipsnio dispozicijoje nurodyti augalai, iš kurių gali būti gaminamos narkotinės medžiagos. Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą aptariamų augalų auginimą kyla tik tuo atveju, kai auginamas didelis šių augalų kiekis.

2817. Iš I. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (1 t., 178-182 b.l.) matosi, kad pats nuteistasis parodė pievas (laukus), kuriuose jis augino kanapes. Šias kanapes jis prižiūrėjo, tręšė. Šio procesinio veiksmo metu iš paties I. B. nurodytų vietų buvo nupjauti 63 augalai. Visi šie augalai sudedant juos po kelis ar po vieną buvo supakuoti į paketus ir sunumeruoti I. B. parodymų patikrinimo vietoje metu. Iš bylos matosi, kad visi šie sunumeruoti paketai kartu su užduotimi atlikti objektų tyrimą buvo perduoti specialistei (1 t., 191-192 b.l.). Specialisto išvadoje Nr. 140-(5018)-IS1-5880 nurodyta, kad paketuose esantys visi augalai, nupjauti I. B. parodymų patikrinimo metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendra masė yra 1 887,156 g, šių kanapių (antžeminių dalių) tetrahidrokanabinolio koncentracija siekė nuo 1,1 proc. iki 3,9 proc. (1 t., 195-198 b.l.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šios specialisto išvados teisingumu. Teisėjų kolegija pažymi, kad specialistė, nors ir patikslinusi klausimus, atsakė tik į tą klausimą (klausimus), kuris jai buvo užduotas. Todėl deklaratyvus nuteistojo I. B. gynėjo teiginys apie šios specialisto išvados neteisingumą nesuteikia pagrindo šia išvada abejoti.

2918. Iš apeliacinio skundo argumentų galima suprasti, kad nuteistojo I. B. gynėjas šia specialisto išvada abejoja tuo aspektu, jog skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje augintų kanapių didelis kiekis nurodytas ne šių kanapių vienetais, o bendra jų masė, t. y. 1 887,156 g, nustatyta specialisto išvadoje Nr. 140-(5018)-IS1-5880. Iš dalies galima sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš tikrųjų skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad I. B. augino didelį kiekį – 1 887,156 g – kanapių. Tačiau tai, kad narkotinės medžiagos kiekis nurodytas ne vienetais, o bendra jų mase, nepaneigia nei pačios specialisto išvados Nr. 140-(5018)-IS1-5880 teisingumo, nei teismo išvadų dėl kanapių didelio kiekio.

3019. Teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad 1 887,156 g kanapių masė galėjo būti nustatyta tik iš atitinkamai didelio auginamų kanapių skaičiaus. Tai patvirtina ir paties I. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolas. Šiame protokole nurodyta, kad šio procesinio veiksmo metu iš įvairių vietų buvo nupjautos 63 kanapės ir šios kanapės perduotos specialistei, kuri būtent tik iš šių kanapių atliko ir pateikė specialisto išvadą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, nors ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje didelis kanapių kiekis nenurodytas vienetais, tačiau tai nepaneigia I. B. augintų kanapių didelio kiekio.

3120. Atsižvelgiant į visus išdėstytus motyvus atmetami ir apeliacinio skundo argumentai dėl BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimų pažeidimų. Argumentai, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.2. punkte nurodytais reikalavimais, irgi atmetami. Pagal BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje teismas BPK nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisyklių nepažeidė, visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos. Šioje nutartyje jau buvo pasisakyta apie narkotinių medžiagų – kanapių didelį kiekį. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad tai, jog nuosprendžio nustatomojoje dalyje augintų kanapių didelis kiekis nurodytas ne vienetais, o jų bendra mase, nepaneigia tų kanapių kiekio. Byloje neabejotinai nustatyta, kad nuteistasis neteisėtai augino 63 vienetus į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų – kanapių augalų. Ir pagal augintų augalų kiekį vienetais, ir pagal jų masę, apie kurią nurodoma specialisto išvadoje, tai yra didelis neteisėtai augintų kanapių augalų kiekis. Todėl teismas pagrįstai pripažino I. B. kaltu ir nuteisė jį pagal BK 265 str. 1 d.

3221. Prašymas I. B. paskirti švelnesnę arba mažesnę bausmę taip pat nepagrįstas ir atmetamas.

3322. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. B. bausmes, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.

34Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

3523. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė I. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – I. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kurie neva turėjo įtakos I. B. paskirtoms bausmėms, šioje nutartyje jau buvo atmesti. I. B. neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir neteisėtai augino didelį kiekį kanapių. Šie nusikaltimai baigti. I. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį (BK 265 str. 1 d.) ir labai sunkų (BK 260 str. 3 d.) nusikaltimus (BK 11 str. 4 d. ir 6 d.). Teismas, skirdamas I. B. bausmes, įvertino duomenis apie jo asmenybę. Nors iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad apie I. B. asmenybę motyvus išdėstė tik skirdamas jam bausmę pagal BK 260 str. 3 d., tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, į tuos pačius motyvus teismas atsižvelgė ir skirdamas jam bausmę pagal BK 265 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad I. B. vieną kartą jau teistas, tačiau atlikęs bausmę, jis registruotas darbo biržoje, atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis serga sunkia liga. Iš bylos matosi, kad teisminio nagrinėjimo metu nuteistojo gynėjas pateikė medicinos dokumentų išrašą, kad pastaruosius 5 metus I. B. gydėsi inkstų akmenligę ir jis yra įskaitoje dėl bronchų astmos ir alerginio rinito (2 t., 120 b.l.). Gynėjas pateikė duomenis ir apie tai, kad nuteistasis dalyvauja darbo biržos projekte (2 t., 119 b.l.). Tačiau iš bylos matosi ir tai, kad I. B. administracine tvarka baustas eilę kartų (2 t., 67-85 b.l.). BK 260 str. 3 d. sankcija numato tik vienos rūšies ir labai griežtą laisvės atėmimo nuo 10 iki 15 metų bausmę, tuo tarpu BK 265 str. 1 d. sankcija numato alternatyvias bausmių rūšis: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą ir laisvės atėmimą iki 5 metų. Skundžiamu nuosprendžiu teismas paskyrė I. B. pagal BK 265 str. 1 d., nors ir griežčiausios rūšies bausmę – laisvės atėmimą, tačiau jam paskirta laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijos vidurkį ir netgi artima sankcijos žemutinei ribai. Tuo tarpu pagal BK 260 str. 3 d. skirdamas nuteistajam bausmę teismas taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas. Nors teismas I. B. paskyrė ne švelnesnės rūšies bausmę, tačiau mažesnio dydžio, negu sankcijoje numatyta, terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Su tokiomis paskirtomis I. B. bausmėmis teisėjų kolegija sutinka.

3624. Pagal baudžiamuosius įstatymus ir galiojančią teisminę praktiką bausmė už padarytą nusikalstamą veiką skiriama neperžengiant Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, skiriama tik esant BK 62 str. 1 d. ar 2 d. arba 54 str. 3 d. nurodytiems pagrindams.

37BK 62 str. 1 d. nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. To paties BK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Tuo tarpu BK 54 str. 3 d. nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

3825. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas BK 62 str. nuostatų netaikė. Nors nuteistasis I. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi ir ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tačiau nenustatyta jokių kitų BK 62 str. numatytų aplinkybių, leidžiančių nuteistajam I. B. paskirti švelnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Iš bylos matosi, kad I. B. pats savo noru pas teisėsaugos organus neatvyko ir apie padarytas nusikalstamas veikas nepranešė. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal gautą informaciją apie tai, kad garaže Nr. X, esančiame ( - ), galimai laikomas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų – kanapių (1 t., 1,2 b.l.). Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad šis garažas priklauso nuteistojo I. B. tėvui, tačiau šiuo garažu naudojasi pats nuteistasis. Kratos garaže metu, kai buvo surastos ir paimtos kanapės, dalyvavo nuteistojo tėvas I. B.. Ikiteisminio tyrimo tyrėjas J. K. parodė, kad kratos metu nuteistojo I. B. tėvui buvo paduotas šaukimas, kurį perdavė nuteistajam ir pastarasis nurodytu laiku atvyko pas tyrėją. Įtariamojo papildomos apklausos metu I. B. parodė, jog gali parodyti lauką, kuriame prisiskynė kanapių, laikytas garaže (1 t., 176 b.l.). Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matosi ir tai, kad I. B. parodė ne tik vietas, kuriose garaže laikytas kanapes skynė, o parodė dar ir kitas vietas, kuriose augino kanapes. Po to jam buvo pareikštas įtarimas padarius ne tik nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 3 d., bet ir BK 265 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (2 t., 24-25 b.l.). Šios aplinkybės patvirtina, kad pats I. B. savo noru pas teisėsaugos organus neatvyko ir apie padarytas nusikalstamas veikas nepranešė, o pas tyrėją atvyko tik gavęs šaukimą, kai jau buvo atlikta krata garaže. Nors I. B. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė ir vietas, kuriose augino kanapes, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tai jis padarė dėl susiklosčiusių aplinkybių, o ne savo iniciatyva ar noru. Atsižvelgiant į tai, kad, nors ir nustatyta viena nuteistojo I. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau jokių kitų BK 62 str. 1 d. nurodytų aplinkybių nenustatyta. Nenustatyta ir jokių aplinkybių nurodytų BK 62 str. 2 d. Todėl skirti švelnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes I. B. nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. numatytų būtinų sąlygų. Jokių aplinkybių, leidžiančių nuteistajam paskirti švelnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, nenurodyta ir paduotame apeliaciniame skunde.

3926. Nors nėra pagrindo I. B. paskirti švelnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes taikant BK 62 str., tačiau pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę pagal BK 260 str. 3 d. taikė BK 54 str. 3 d. ir I. B. už šį nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimą 3 metams.

4027. BK 54 str. 3 d. nurodyta, kad švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė skiriama tada, kai įstatyme numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, kitaip tariant, būtų aiškiai neproporcingas kaltininko asmenybei ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Pagal galiojančią teisminę praktiką BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Be to, BK 54 str. 3 d. numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatą. Nors BK nėra apibrėžta teisingumo principo sąvoka, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą ir kuri atitinka BK 41 str. 2 d. nubrėžtą bausmės paskirtį bei BK 54 str. 2 d. pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus.

4128. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas, atsižvelgė ne tik į jau išdėstytas aplinkybes, bet ir į I. B. charakterizuojančius duomenis, iš kurių matosi, kad jis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam tik labai griežtą laisvės atėmimo bausmę, ir padarė išvadą, kad BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštaraus teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties. Atsižvelgęs į tai, teismas, paskirdamas bausmę, pagal BK 260 str. 3 d., taikė BK 54 str. 3 d. ir I. B. paskyrė mažesnio dydžio, negu sankcijoje numatyta, terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu už kitą nusikalstamą veiką I. B. paskirta bausmė BK 265 str. 1 d. sankcijos ribose. Kaip jau minėta, BK 265 str. 1 d. sankcija numato alternatyvias bausmės rūšis, todėl teismas, nors ir paskirdamas griežčiausios rūšies bausmę, paskyrė laisvės atėmimą, artimą sankcijos žemutinei ribai. Dėl šios nusikalstamos veikos jokių išimtinių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas tik nurodė, kad I. B. anksčiau teistas, teistumas išnykęs, tačiau svarbu tai, jog Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžiu I. B. jau buvo nuteistas pagal BK 260 str. 1 d., šiuo nuosprendžiu I. B. jau buvo taikytos BK 54 str. 3 d. nuostatos ir jam paskirta švelnesnės rūšies bausmė – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis I. B. tinkamų išvadų nepadarė ir švelnesnės rūšies bausmė (laisvės apribojimas), paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, nepasiekė visų bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., todėl nėra pagrindo šioje byloje I. B. paskirti švelnesnės rūšies bausmes. Be to, kitokios rūšies bausmė, teisėjų kolegijos nuomone, I. B. suformuos nebaudžiamumo jausmą ir neatliks bausmės paskirties, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisėjų kolegijos nuomone, laisvės atėmimo bausmes dar labiau švelninti irgi nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė į visas aplinkybes, jokių naujų aplinkybių nenustatyta, tokių nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo I. B. gynėjas pateikė medicinos dokumentų išrašą/siuntimą (3 t., 29 b.l.), tačiau tai nesumažina, juo labiau nepaneigia nei I. B. asmenybės, nei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, tiek, kad jam paskirtos bausmes būtų pagrindas dar labiau švelninti.

4229. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paskirtos I. B. bausmės savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti pagrindo nėra. Galutinė subendrinta bausmė pagrįstai paskirta bausmių apėmimo būdu, ši bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta. Teisėjų kolegijos nuomone, toks bausmių I. B. paskyrimas, o pagal BK 260 str. 3 d. skiriant bausmę ir BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymas, atitinka BK bendrosios dalies normų reikalavimus, taip pat ir bausmės paskirtį užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d. 5 p.). Naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagrindo nėra.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

44Nuteistojo I. B. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos... 4. Teisėjų kolegija... 5. 1. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nuosprendžiu I. B.... 6. 1.1. jis neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, tai... 7. 1.2. Be to, jis, pažeisdamas nustatytą tvarką, augino didelį kiekį... 8. 2. Nuteistojo I. B. gynėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos... 9. 2.1. Skunde nesutinkama su teismo nustatytu narkotinių medžiagų – kanapių... 10. 2.2. Skunde nurodoma, kad Jungtinių Tautų konvencijoje, žodyne, INCB... 11. 2.3. Teismas, pripažindamas I. B. kaltu pagal BK 265 str. 1 d., vadovavosi... 12. 2.4. Nuteistojo gynėjo nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad I. B.... 13. 2.6. Skunde dėstomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos skiriant... 14. 3. Teismo posėdyje nuteistojo I. B. gynėjas prašo nuteistojo gynėjo... 15. 4. Apeliacinis skundas atmetamas.... 16. 5. Nors nuteistojo I. B. gynėjo apeliaciniame skunde prašymas pakeisti... 17. 6. Kad I. B. nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis... 18. 7. Pirmiausia teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų,... 19. 8. Pagal BK 260 str. 3 d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo,... 20. 9. Apeliaciniame skunde nurodoma apie tai, kad I. B. nežinojo, ar kanapės yra... 21. 10. Visi šie įrodymai patvirtina, kad I. B. neteisėtai laikė labai didelį... 22. 11. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma apie tai, kad kratos metu garaže... 23. 12. BK 260 str. 3 d. nusikalstamos veikos dalykas yra narkotinės ar... 24. 13. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, suteikia pagrindo... 25. 14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, I. B.... 26. 15. Skundžiamu nuosprendžiu I. B. nuteistas ir pagal BK 265 str. 1 d. Iš... 27. 16. Pagal BK 265 str. 1 d. atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką... 28. 17. Iš I. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (1 t., 178-182 b.l.)... 29. 18. Iš apeliacinio skundo argumentų galima suprasti, kad nuteistojo I. B.... 30. 19. Teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad 1 887,156 g kanapių masė... 31. 20. Atsižvelgiant į visus išdėstytus motyvus atmetami ir apeliacinio skundo... 32. 21. Prašymas I. B. paskirti švelnesnę arba mažesnę bausmę taip pat... 33. 22. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas,... 34. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos... 35. 23. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas... 36. 24. Pagal baudžiamuosius įstatymus ir galiojančią teisminę praktiką... 37. BK 62 str. 1 d. nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes,... 38. 25. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas BK 62 str. nuostatų... 39. 26. Nors nėra pagrindo I. B. paskirti švelnesnes, negu įstatymo numatyta,... 40. 27. BK 54 str. 3 d. nurodyta, kad švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė... 41. 28. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas,... 42. 29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą,... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 44. Nuteistojo I. B. gynėjo apeliacinį skundą atmesti....