Byla e2A-108-252/2016
Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vilstata“ apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-923-758-2015 pagal ieškovo UAB „Jursta“ ieškinį atsakovui UAB „Vilstata“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB “Jursta” prašė priteisti iš atsakovo UAB „Vilstata“ 19 627,20 Eur įsiskolinimą, 4 757,46 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Nurodė, kad šalys 2013 m. lapkričio 18 d. pasirašė Statybos subrangos sutartį Nr. JUR 13/11/18, pagal kurią ieškovas įsipareigojo per nustatytą terminą įrengti IAE branduolinių atliekų saugyklos betoninę stogo dangą glaistant mechaniniu būdu pagal atsakovo užsakymą, o atsakovas įsipareigojo sudaryti ieškovui būtinas darbų atlikimo sąlygas, priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Ieškovo teigimu, sutartyje nurodytus stogo įrengimo darbus jis atliko tinkamai ir laiku. Ieškovo prievolių tinkamą įvykdymą patvirtina: 2014 m. birželio mėn. Atliktų darbų aktas Nr. 1 ir 2014 m. spalio mėn. Atliktų darbų aktas Nr. 2, kurie tiek ieškovo, tiek atsakovo parašais suderinti atitinkamai 2014 m. birželio 30 d. ir 2014 m. spalio 31 d. Už faktiškai atliktus darbus pagal nurodytus aktus ieškovas išrašė ir pateikė atsakovui PVM sąskaitas faktūras: 2014-06-30 JRST/14 Nr. 52 – 45 411,30 Lt sumai ir 2014-10-31 JRST/14 Nr. 90 – 2 176,23 Eur sumai. Tačiau atsakovas už atliktus darbus su ieškovu atsiskaitė tik iš dalies ir šiuo metu yra skolingas 5 770,79 Eur. Be to, šalys 2014 m. rugsėjo 1 d. sudarė Subrangos sutartį Nr. JUR 14/09/01, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagal pateiktą projektinę dokumentaciją atlikti grindų išlyginamojo sluoksnio iš betono įrengimo darbus objekte: Kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekse B2, pastatuose: 04.2 ir 04.3 bei parduoti šio darbo rezultatą atsakovui, o atsakovas įsipareigojo priimti ieškovo tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos šioje sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais. Ieškovo teigimu, sutartyje nurodytus grindų išlyginamojo sluoksnio iš betono įrengimo darbus jis atliko tinkamai ir laiku. Ieškovo prievolės tinkamą įvykdymą patvirtina 2014 m. spalio mėn. Atliktų darbų aktas Nr. 1, kuris ieškovo ir atsakovo atstovų parašais suderintas 2014 m. spalio 31 d. Už faktiškai atliktus darbus pagal nurodytą aktą ieškovas išrašė ir pateikė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą 2014-10-31 JRST/14 Nr. 112 – 47 843,40 Lt (13 856,41 Eur) sumai. Atsakovas iki šiol šio įsiskolinimo neapmokėjo. Viso atsakovo įsiskolinimas ieškovui sudaro 19 627,20 Eur.

4Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 16 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino.

5Atsakovas UAB „Vilstata“ 2015 m. liepos 3 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuo prašė Visagino miesto apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo ieškovui 16 755,19 Eur įsiskolinimo ir 722,51 Eur delspinigių. Prašymą motyvavo tuo, kad 2014-10-31 atliktų darbų aktą Nr. 1 pasirašė trečiasis asmuo O. K., kuris akto pasirašymo metu nebuvo UAB „Vilstata“ generaliniu direktoriumi ir neturėjo jokių įgaliojimų priimti UAB „Jursta“ atliktus darbus bei pasirašyti aktą. Objekto grindų išlyginamojo sluoksnio iš betono įrengimo darbų užsakovas yra Nukem Technologies GmbH. 2015 m. balandžio mėnesį pradėjus kietųjų radioaktyvių atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso B2 pastato 04.3 patalpoje R030 įrangos montavimo darbus paaiškėjo, kad dėl grindų išlyginamojo sluoksnio iš betono ženklaus nukrypimo nuo projektinių atžymų pristatytos įrangos patalpoje neįmanoma sumontuoti ir eksploatuoti. Pristatytai montavimo įrangai sandėliavimas numatomas nebuvo, todėl susiklosčius situacijai skubos tvarka reikėjo taisyti UAB „Jursta“ atliktų darbų trūkumus, kurių UAB „Vilstata“ negalėjo anksčiau nustatyti. Atsakovui teko savo jėgomis ir lėšomis atlikti objekto pastato 04.3 patalpos R030 grindų išlyginamojo sluoksnio atitaisymą iki projektinių žymų ir išlyginamojo sluoksnio įrengimą epoksidiniu gruntu su kvarciniu smėliu išlyginamojo sluoksnio neigiamose paklaidose iki projektinių žymų. Šiems darbams atsakovas turėjo 2 872,01 Eur išlaidų, todėl šia suma turi būti sumažinta mokėtina ieškovui suma. Be to, ieškovo prašomi priteisti delspinigiai po 0,2 procentus už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos sumos yra akivaizdžiai per dideli, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai, dėl ko jie turi būti sumažinti iki 0,02 procentų, t. y. iki 722,51 Eur dydžio.

6Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Visagino miesto apylinkės teismo 2015-06-16 preliminarų sprendimą, kuriuo priteista iš atsakovo UAB ,,Vilstata“ 19 627,20 Eur įsiskolinimo, 4 757,46 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 24 384,66 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 274,00 Eur žyminio mokesčio ir 1 064,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovo UAB „Jursta“ naudai. Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Jursta“ su atsakovu UAB „Vilstata” 2013 m. lapkričio 18 d. sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. JUR 13/11/18, pagal kurią ieškovas įsipareigojo per nustatytą terminą įrengti IAE branduolinių atliekų saugyklos betoninę stogo dangą glaistant mechaniniu būdu pagal atsakovo užsakymą, o atsakovas įsipareigojo sudaryti ieškovui būtinas darbų atlikimo sąlygas, priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Teismo vertinimu, 2014 m. birželio mėn. Atliktų darbų aktas Nr. 1 ir 2014 m. spalio mėn. Atliktų darbų aktas Nr. 2, kurie tiek ieškovo, tiek atsakovo parašais suderinti atitinkamai 2014 m. birželio 30 d. ir 2014 m. spalio 31 d., patvirtina, jog ieškovas savo prievolę pagal sutartį įvykdė tinkamai. PVM sąskaitos faktūros 2014-06-30 JRST/14 Nr. 52 – 45 411,30 Lt sumai; 2014-10-31 JRST/14 Nr. 90 – 2 176,23 Eur (7 514,10 Lt) sumai bei ieškovo pateikti paskaičiavimai, rodo, kad UAB „Vilstata“ yra skolinga 5 770,79 Eur. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Jursta“ ir atsakovas UAB „Vilstata” 2014 m. rugsėjo 1 d. sudarė Subrangos sutartį Nr. JUR 14/09/01, pagal kurią ieškovas įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir iš savo medžiagų pagal pateiktą projektinę dokumentaciją atlikti grindų išlyginamojo sluoksnio iš betono įrengimo darbus objekte: Kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekse B2, pastatuose: 04.2 ir 04.3 bei parduoti šio darbo rezultatą atsakovui, o atsakovas įsipareigojo priimti ieškovo tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos šioje sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais. Teismo vertinimu, ieškovas 2014 m. rugsėjo 1 d. Sutartyje nurodytus grindų išlyginamojo sluoksnio iš betono įrengimo darbus atliko tinkamai ir laiku. Ieškovo prievolės tinkamą įvykdymą patvirtina 2014 m. spalio mėn. Atliktų darbų aktas Nr. 1, kuris ieškovo ir atsakovo tinkamų atstovų parašais suderintas 2014 m. spalio 31 d. Už faktiškai atliktus darbus pagal nurodytą aktą ieškovas išrašė ir pateikė atsakovui 2014 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą JRST/14 Nr. 112 – 13 856,41 Eur (47 843,40 Lt) sumai. Atsakovas iki šiol šio įsiskolinimo neapmokėjo. Tokiu būdu, viso atsakovo įsiskolinimas ieškovui sudaro 19 627,20 Eur. Teismas atmetė UAB „Vilstata“ argumentus, kuriais atsakovas ginčija tai, kad 2014-10-31 Atliktų darbų aktą Nr. 1 pasirašė neįgaliotas asmuo. Nurodė, kad (LR Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija 2015-09-15 dienai) akto pasirašymo metu 2014-10-31 UAB „Vilstata“ vadovas buvo O. K., kuris ir pasirašė darbų aktą. Pateikti 2015.03 Lokalinė sąmata, PVM sąskaitos – faktūros serija AKV Nr. 008746, serija BAS Nr. 08139, išrašas iš Statybos darbų žurnalo nepaneigia aplinkybių, konstatuotų 2014-10-31 Atliktų darbų priėmimo akte, nes šie dokumentai surašyti nedalyvaujant ieškovui, jos atstovui, bei neduoda pagrindo manyti, kad šiais darbais ir medžiagomis buvo šalinami ieškovo atliktų darbų defektai. Teismas sprendė, jog tenkinti UAB „Vilstata“ prašymą ir mažinti delspinigius nėra teisinio pagrindo, nes abejoms sutarties šalims buvo numatytos vienodos netesybos. Vienai šaliai sumažinus netesybas būtų pažeistas sutarties šalių lygiateisiškumo, sutarties privalomumo principai.

7Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Vilstata“ prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – preliminarų sprendimą pakeisti, priteisiant iš atsakovo UAB „Vilstata“ ieškovo UAB „Jursta“ naudai 16 755,19 Eur dydžio įsiskolinimą ir 722,51 Eur delspinigius, taip pat išspręsti bylinėjimosi išlaidų tarp šalių klausimą. Nurodo, kad teismas sprendimą priėmė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, dalies jų apskritai nevertino ir dėl jų nepasisakė, dėl ko padarė neteisingas išvadas. Byloje nekilo ginčo dėl 2013 m. lapkričio 18 d. sudarytos Statybos subrangos sutarties Nr. JUR 13/11/18, atsakovas neginčija, jog pagal šią sutartį susidarė 5 770,79 Eur nepriemoka. Tačiau nesutarimai yra kilę dėl 2014 m. rugsėjo 1 d. sudarytos Subrangos sutarties Nr. JUR 14/09/01. Atsakovas tiek savo prieštaravimuose, tiek teismo posėdžio metu akcentavo, kad atliktų darbų aktas pasirašytas asmens, kuris 2014 m. spalio 31 dienai, t. y. akto pasirašymo metu, nėjo UAB „Vilstata“ generalinio direktoriaus pareigų ir neturėjo jokių įgaliojimų priimti UAB „Jursta“ atliktus darbus bei pasirašyti pateiktą aktą. Teismas neteisingai vertino Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, konstatuodamas, kad 2014-10-31 dienai vadovas yra nurodytas O. K.. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į išrašo 14.6 punktą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti valdybos 2014-09-22 nutarimą atleisti iš direktoriaus pareigų O. K. ir išrinkti direktoriumi V. M.. Tačiau visiškai nebuvo vertinti atsakovo pateikti 2014-09-30 ir 2014-10-29 bendrovės valdybos posėdžių protokolai Nr. 2 ir Nr. 4, kuriais laikinai eiti UAB „Vilstata“ gen. direktoriaus pareigas paskirta valdybos narė I. M.. Nevertinta ir tai, kad išrašo 5.2.1. ir 5.2.2. (su žyma X) punktai keisti nebuvo, o šiais punktais nustatyta, jog O. K., kaip generalinio direktoriaus, įgaliojimai baigėsi 2014-09-22. Atsakovo pateiktame 2015-04-15 Grindų išlyginamojo sluoksnio apžiūros akte Nr. LS-15, kurio teismas nevertino, užfiksuota, kad sudaryta komisija nustatė grindų išlyginamojo sluoksnio įrengimo darbų nukrypimus nuo projektinių atžymų, kas neleidžia atlikti įrangos montavimo. Komisijos sudėtyje buvo ne tik UAB „Vilstata“ atstovai, bet ir VĮ Ignalinos atominė elektrinė Statinio statybos techninės priežiūros inžinierė ir NUKEM Technologies GmbH projekto B2 statybos inžinierius, kurie ir inicijavo grindų išlyginamojo sluoksnio įrengimo darbų apžiūros procedūrą. Prie 2015-04-15 akto pateikiama 2015-04-14 patalpos R030 grindų paviršiaus geodezinė kontrolinė nuotrauka, kuri atvaizduoja, kokie nukrypimai nuo projektinių dydžių buvo po UAB „Jursta“ atliktų darbų priėmimo ir iki Akto surašymo ir atliktų darbų trūkumų pašalinimo. Be to, atsakovo pateiktas Statybos darbų žurnalas įrodo, kad nurodytus akte darbus atliko būtent UAB „Vilstata“. Atsakovo pateikta lokalinė sąmata teismo vertinama kaip nepaneigianti aplinkybių, konstatuotų 2014-10-31 Atliktų darbų priėmimo akte, nes šis dokumentas surašytas nedalyvaujant ieškovui, tačiau sąnaudų statyboje normatyviniai dokumentai nenumato trečiųjų asmenų dalyvavimo sudarant šį statybos išlaidas pagrindžiantį dokumentą. Be to, šiuo atveju prekes pirko UAB „Vilstata“, o PVM sąskaitos – faktūros, Serija AKV Nr. 008746 ir Serija BAS Nr. 08139, patvirtina šias ūkines operacijas. UAB „Jursta“ nebuvo šių ūkinių operacijų dalyvė, todėl neprivalėjo dalyvauti išrašant ūkinę operaciją patvirtinantį dokumentą. Apie tai, kad šiose teismui pateiktose sąskaitose nurodytos medžiagos buvo panaudotos būtent ieškovo atliktų darbų trūkumų šalinimo metu, patvirtina medžiagų įsigijimo terminai, darbų atlikimo fiksavimo įrašai Statybos darbų žurnaluose. Apelianto teigimu, teismas nevertino tos aplinkybės, kad sutartyje Nr. JUR 14/09/01, priešingai nei teigė ieškovo atstovas, numatyta skirtingo dydžio šalių atsakomybė: rangovui, t. y. UAB „Vilstata“, nustatyta 0,02 proc. dydžio atsakomybė, tuo tarpu subrangovui, t. y. UAB „Jursta“, nustatyta dvigubai mažesnio dydžio atsakomybė – 0,01 proc., kuo iš esmės pažeistas lygiateisiškumo principas. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, taip pat į tai, jog atsakovas didžiąją įsiskolinimo dalį pagal Sutartį Nr. 13-11/18 jau yra sumokėjęs, ieškovo prašomi priteisti delspinigiai po 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos sumos yra akivaizdžiai per dideli, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai. Be to, delspinigių dydis ieškovo paskaičiuotas nesilaikant CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatyto sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo.

8Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „Jursta“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apelianto UAB „Vilstata“ minimos aplinkybės neatitinka nei faktinių aplinkybių, nei nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų. Apie jokius darbų rezultatų pagal sutartį trūkumus atsakovas ieškovo nei raštu, nei kaip kitaip neinformavo, juos nurodė tik kaip savo atsikirtimus į ieškinį dėl laiku neapmokėjimo už atliktus darbus. Sumažinus netesybas daugiau kaip per pusę, iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

9Apeliacinis skundas atmestinas, Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

10Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

11Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias prievolių vykdymo bei netesybų klausimus, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).

12Apeliantas UAB „Vilstata“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

13Apeliaciniame skunde nurodoma, jog 2014-10-31 Atliktų darbų aktas Nr. 1 yra pasirašytas asmens, nėjusio UAB „Vilstata“ generalinio direktoriaus pareigų ir neturėjusio jokių įgaliojimų priimti UAB „Jursta“ atliktų darbų bei pasirašyti pateikto akto. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagal LR Juridinių asmenų registro išplėstinį sąrašą su istorija (2016-02-09 duomenys) matyti, kad 2014 m. spalio 31 d., t. y. 2014-10-31 Akto pasirašymo dieną, dar 2014-09-26 Visagino miesto apylinkės teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis teismas sustabdė nutarimą atleisti iš direktoriaus pareigų O. K. ir išrinkti direktoriumi V. M., vienintelis asmuo, kuris pagal išviešintus duomenis galėjo eiti UAB „Vilstata“ generalinio direktoriaus pareigas, buvo būtent 2014-10-31 Aktą pasirašęs UAB „Vilstata“ generalinis direktorius O. K.. Tai, kad 2014-11-28 Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, niekaip neįtakojo tos aplinkybės, kad Akto pasirašymo dieną minimos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo sustabdytas valdybos 2014-09-22 nutarimas atleisti iš direktoriaus pareigų O. K., galiojo. Tuo tarpu atsakovo pateikti 2014-09-30 ir 2014-10-29 bendrovės valdybos posėdžių protokolai Nr. 2 ir Nr. 4, kurie neva įrodo, jog laikinai eiti UAB „Vilstata“ gen. direktoriaus pareigas paskirta valdybos narė I. M., nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių. Tokie duomenys nėra išviešinti (LR Juridinių asmenų registre neregistruoti) ir valdyba, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, negalėjo sustabdyti gen. direktoriaus įgaliojimų. Kaip paaiškino ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, apie šiuos protokolus UAB „Vilstata“ ieškovo nei prieš ginčo akto pasirašymą, nei po pasirašymo niekaip neinformavo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi LR Juridinių asmenų registro duomenimis ir laikė, jog Akto pasirašymo metu 2014-10-31 UAB „Vilstata“ vadovas buvo O. K., kuris ir pasirašė darbų aktą. Be to, kolegija kritiškai vertina apelianto argumentus ir kartu atkreipia dėmesį į tai, kad tiek Atliktų darbų aktas Nr. 1 (sutartis Nr. JUR 14/09/01), tiek Atliktų darbų aktas Nr. 2 (sutartis Nr. JUR 13/11/18) pažymėtas atsakovo bendrovės UAB „Vilstata“ antspaudu, apeliantas Atliktų darbų akto Nr. 2 net neskundžia, kai akivaizdu, jog abu aktai išrašyti tą pačią dieną (2014-10-31) ir pasirašyti to paties asmens (parašai visiškai identiški).

14Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto teiginius, jog darbus, nurodytus ginčo akte Nr. 1, ieškovas UAB „Jursta“ atliko nukrypdamas nuo projektinių atžymų. Kaip matyti, apeliantas iš esmės jokio tai neginčijamai įrodančio dokumento byloje nėra pateikęs. Minėta, jog dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Taip pat lieka nepaneigta ir tikėtina ieškovo pozicija, kad apelianto nurodyti tariami nukrypimo nuo projektinių sprendinių šalinimo darbai buvo ne kas kita, kaip pasikeitusių užsakovo poreikių realizavimas, kai pasikeitusius poreikius sąlygojo faktinės aplinkybės, paaiškėjusios pristačius ir ant ginčo grindų pradėjus montuoti tam tikrą įrangą, kurios sumontavimui ir reikėjo kitų, nei pradžioje buvo sutarti ir realizuoti, projektinių sprendinių. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad apie atsakovo nurodomus ginčo Akte darbų trūkumus atsakovas pirmą kartą paminėjo tik 2015-06-29 savo prieštaravimuose dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo, kai, vadovaujantis sutarties Nr. JUR 14/09/01 4.3 p., pastebėjęs bet kokius pagal sutartį atliktų darbų trūkumus atsakovas apie tai ieškovą privalėjo informuoti raštu ir atitinkamai duoti ieškovui iki 15 dienų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Be to, vadovaujantis šalių sudarytos sutarties 4.4. p., savo jėgomis šalinti darbų defektus atsakovas būtų galėjęs tik po to, kai, raštu apie juos pranešus subrangovui (ieškovui), subrangovas (ieškovas) per 15 dienų ar kitą su atsakovu suderintą terminą jų nebūtų pašalinęs. Tačiau, kaip minėta, apie jokius pagal sutartį atliktų darbų trūkumus atsakovas ieškovo neinformavo. Tai, kad apeliantas darbus šalinant tariamus ieškovo padarytų darbų defektus atliko apie juos niekaip neinformavęs ieškovo ir nelaukęs, kol ieškovas realizuos savo teisę į nurodytų defektų pašalinimą, patvirtina, kad visus atitinkamus darbus apeliantas atliko savo rizika ir sąskaita. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine – komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika, ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Esant tokioms aplinkybėms, atmestinas skundo argumentas, kad ieškovo UAB „Jursta“ reikalavimus būtina mažinti tariamų defektų šalinimo išlaidų dydžiu, kuris, apelianto teigimu, yra lygus jo faktiškai patirtų savo jėgomis šalinant tariamus darbų trūkumus išlaidų dydžiui, t. y. 2 872,01 Eur sumai. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kitus apelianto argumentus dėl patirtų išlaidų dėl neva nekokybiškai ieškovo atliktų darbų pagal subrangos sutartį Nr. JUR 14/09/01 kaip teisiškai nereikšmingus, nesudarančius pagrindo mažinti skundžiamu sprendimu priteistą įsiskolinimo sumą.

15Apeliantas skunde, be kita ko, kelia netesybų dydžio pagrįstumo klausimą. Aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Pažymėtina, kad apeliantas neginčija aplinkybių, kad jis uždelsė atsiskaityti pagal sutartis. Kasacinis teismas išaiškino, kad, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kasacinio teismo pabrėžta, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad abi subrangos darbų sutarčių šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, ir galėjusios numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkusios sutarties sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 178 str. įtvirtintas bendrasis įrodinėjimo pareigos paskirstymo principas – „kas teigia, tas ir įrodinėja“, dėl to atsakovas, gindamasis nuo ieškovo argumentų, turėjo įrodyti, jog pagal sutartį vėlavo atsiskaityti dėl ieškovo kaltės ar kad buvo kitų objektyvių aplinkybių, turėjusių įtakos jo galimybėms laiku atsiskaityti su ieškovu. Pažymėtina, kad atsakovas neteigė, jog ieškovas savo prievoles pagal sutartį Nr. JUR 13/11/18 įvykdė netinkamai, pats pripažįsta, kad nepriemoka sudaro 5 770,79 Eur, taip pat pagal sutartį Nr. JUR 14/09/01 ginčija tik dalį (2 872,01 Eur) ieškiniu reikalaujamos sumos, tačiau kitos dalies ieškovui nei kiek nėra apmokėjęs. Atsakovas iki bylos iškėlimo teisme dienos taip pat nedėjo jokių pastangų susitarti su ieškovu dėl delspinigių neskaičiavimo (mažinimo). Kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas iš dalies padengė įsiskolinimą pagal subrangos sutartį Nr. JUR 13/11/18, nepaneigia šalių susitarimo dėl delspinigių skaičiavimo netinkamo sutarties įvykdymo atveju. Be to, pažymėtina, kad pagal sutarties, kuria apeliantas remiasi savo apeliaciniame skunde, nurodydamas tariamai nevienodus delspinigių ieškovui (0,01 proc.) ir atsakovui (0,02 proc.) dydžius, pagrindu išrašytą sąskaitą – faktūrą Nr. JRST/14 Nr. 112 ieškovas atsakovui ir paskaičiavo 0,02 proc. delspinigius, kai tuo tarpu pagal sutartį (Nr. JUR 13/11/18), pagal kurią nevykdant mokėjimų atsakovui buvo skaičiuoti sutartiniai 0,2 proc. delspinigiai, tiek ieškovui, tiek atsakovui buvo nustatyti vienodi 0,2 proc. delspinigiai. Šiuo atveju nustatant atitinkamai UAB „Vilstata“ 0,02 proc. dydžio delspinigius, o UAB „Jursta“ – 0,01 proc., lygiateisiškumo principas niekaip nebuvo pažeistas. Atsakovas rangos sutartį sudarė būdamas lygiaverte sandorio šalimi, laisva valia ir suprasdamas visų bei kiekvienos sandorio nuostatos reikšmę ir teisines pasekmes. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas dėl CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nuostatų pažeidimo, kad ieškovo pateiktoje delspinigių paskaičiavimo pažymoje delspinigiai pagal PVM sąskaitą – faktūrą JRST/14 Nr. 52 skaičiuojami nuo 2014-07-05 iki 2015-06-04, t. y. už 315 dienų. Apelianto teiginius, kad ieškovas delspinigius skaičiavo už ilgesnį nei 180 dienų terminą, paneigia ta pati delspinigių paskaičiavimo pažyma. Be to, būtent pagal PVM sąskaitą – faktūrą JRST/14 Nr. 52 delspinigiai paskaičiuoti tik už 37 dienas, t. y. nuo 2014-07-05 iki 2014-08-11. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuria apeliantas remiasi prašydamas mažinti delspinigius, savo subjektine sudėtimi ir faktinėmis aplinkybėmis nėra tapati nagrinėjamam ginčui, todėl ja vadovautis pagrindo nėra.

16Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šią bylą, materialinių ir procesinių teisės normų nepažeidė, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai vertino surinktus įrodymus, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tokiu būdu, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apelianto UAB „Vilstata“ apeliacinis skundas atmestinas (CK 326 str. 1 d. 1 p).

17Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovas UAB „Jursta“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1 064,80 Eur (su PVM). Ieškovui atsiliepimą į apeliacinį skundą parengė advokatas. Pagal Rekomendacijų 8.11 p. už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas. Vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015 m. bruto buvo 735,10 eurų. Maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą būtų 955,63 eurų be PVM. Atsižvelgdama į tai, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas pagal duomenis, surinktus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nėra didelės apimties, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija laiko, jog nėra pagrindo ieškovo prašymo tenkinti visa apimtimi ir priteisti iš esmės maksimalią rekomenduojamą sumą, todėl nusprendžia priteisti iš atsakovo ieškovui 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

20Priteisti ieškovui UAB „Jursta“, j. a. k. 300141071, iš atsakovo UAB „Vilstata“, j. a. k. 155571031, 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. ieškovas UAB “Jursta” prašė priteisti iš atsakovo UAB „Vilstata“ 19... 4. Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 16 d. priėmė... 5. Atsakovas UAB „Vilstata“ 2015 m. liepos 3 d. pateikė teismui... 6. Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. galutiniu sprendimu... 7. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Vilstata“ prašo apylinkės teismo... 8. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „Jursta“ prašo... 9. Apeliacinis skundas atmestinas, Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m.... 10. Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės... 12. Apeliantas UAB „Vilstata“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 13. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog 2014-10-31 Atliktų darbų aktas Nr. 1 yra... 14. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto teiginius, jog darbus,... 15. Apeliantas skunde, be kita ko, kelia netesybų dydžio pagrįstumo klausimą.... 16. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 17. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93... 18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 19. Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. galutinį sprendimą... 20. Priteisti ieškovui UAB „Jursta“, j. a. k. 300141071, iš atsakovo UAB...