Byla 2-338-258/2011

1 Vilniaus apygardos teismas, teiseja R. K. , S. E. Ceponiene, Dalyvaujant ieškovo atstovams Vidmantui Virbickui, advokatui Tadui Kelpšai, atsakovo A. T. Valaiciui, viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejus civiline byla pagal ieškovo UAB“ Šiauliu technika“ ieškinio pareiškima atsakovui Swedbank lizingas“ UAB, treciajam asmeniui BUAB „Alternatyvi logika“ (buves pavadinimas „Irec Lt“) del 14 000 000Lt nuostoliu atlyginimo, n u s t a t e : Ieškovas kreipesi i teisma prašydamas priteisti iš atsakovo 14 000 000Lt nuostoliu, nurode, jog 2006 m. gruodžio 19 d. tarp ieškovo UAB „Šiauliu technika“ ir atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB (anksciau – UAB „Hansa lizingas“) buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. LT043794, kuria „Swedbank lizingas“, UAB ieškovui perdave valdyti ir naudoti 2015,86 kv. m. ploto pastata - viešbuti, esanti adresu Taikos g. 18, Neringoje, kurio unikalus Nr. 2396-6000-1013 (toliau lizinguojamas turtas). Sutarties sudarymo metu atsakovas pareikalavo, jog butu pasirašytas atsakovo parengtas susitarimas „Del lizingo sutarciu vykdymo ir pagrindu nutraukti lizingo sutartis papildymo“, kurio 4 p. atsakovas nustate, kad, atsiradus pagrindui nutraukti lizingo sutarti, Lizingo bendrove (atsakovas) turi teise, neatsižvelgiant i tai, ar yra pagrindas ar jo nera, nutraukti Lizingo sutarti vienašališku sprendimu be jokiu papildomu formalumu ar motyvu ir pareikalauti nedelsiant gražinti pagal lizingo sutarti naudojama viešbuti bei padengti visas lizingo bendroves išlaidas, kurias sukele pirmalaikis lizingo sutarties nutraukimas, iskaitant, bet neapsiribojant nuomoto turto vertes nukritima del eksploatacijos ar kitu priežasciu (bylos nagrinejimo metu Šiauliu apygardos teisme ieškovas gincija šio susitarimo 4 p. teisetuma). Ieškovas ilga laika ir laiku vykde mokejimus už lizingo sutartimi perduota turta. Lizingo imokos atsakovui buvo mokamos iš pajamu, kurias ieškovas gaudavo iš lizinguojamo turto – viešbucio veiklos.

2Atsakovas 2008-05-15 ieškovo prašymu pakeite lizingo sutarties imoku mokejimo grafika laikotarpiu nuo 2008-04-15 iki 2008-12-15. 2008 m. antrojoje puseje prasidejus ekonominei krizei, UAB „Šiauliu technika“ nebegavo planuotu pajamu iš viešbucio, esancio Taikos g. 18, Neringoje, veiklos (kelioniu agenturos atšauke savo užsakymus, ženkliai sumažejo lankytoju ir turistu skaicius Neringoje, taigi ir viešbutyje), todel iškilo keblumu vykdant lizingo sutarti. Nepaisant to, lizingo sutartis toliau buvo vykdoma. Atsakovas iš gaunamu prašymu pakeisti lizingo sutarties imoku mokejimo grafika matydamas ieškovo finansines padeties pablogejima, nenorejo bendradarbiauti del sutarties išsaugojimo ir 2008-11-13 vienašališkai nutrauke lizingo sutarti, taciau viešbuti paliko saugoti ieškovui.

3Ieškovas nurode, kad 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje pablogejus ieškovo finansinei padeciai, ieškovas, stengdamasis kuo mažesnemis ekonominemis sanaudomis ir taikiai su atsakovu išspresti lizinguojamo turto imoku mokejimo klausima, pradejo derybas su UAB „IREC LT“ del viešbucio pardavimo. Tuo pagrindu 2009-06-29 tarp UAB „IREC LT“ ir UAB „Šiauliu technika“ buvo sudaryta Preliminari nekilnojamojo daikto – pirkimo pardavimo sutartis, o 2009-06-30 tarp šaliu buvo sudaryta Pasaugos sutartis. 2009-09-02 atsakovas atsakydamas i ieškovo 2009-06-29 užklausima informavo ieškova, jog, UAB „Šiauliu technika“ ar jos surastam treciajam asmeniui (potencialiam pirkejui) pateikus konkretu pageidavima del kreditoriaus turto (lizinguojamo turto) isigijimo, atsakovas pateiks visa reikalinga informacija šios lizingo sutarties dalykui isigyti. Atsižvelgiant i tai, 2009-09-11 ieškovas kreipesi i atsakova su pasiulymu išpirkti lizingo sutartyje numatyta viešbuti ir praše atsakovo per tris dienas pateikti savo atsakyma. Ieškovui buvo butinas skubus banko (atsakovo) atsakymas, kadangi 2009-06-29 preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties terminas buvo nustatytas iki 2009-10-30, be to, buvo reikalinga gauti kitu kredito istaigu refinansavimo pasiulymus tiek ieškovui, tiek UAB „IREC LT“, kadangi lizinguojamo turto suma buvo didele, tokios proceduros užtrunka ne viena savaite. 2009-09-11 atsakovas pateike savo sutikima perduoti lizinguojama turta, taciau nustate nesažiningai trumpa galiojimo termina iki 2009-09-28 pasinaudoti šiuo sutikimu. 2009-09-24 atsakovo buvo paprašyta pratesti nustatyta termina, kadangi nustatytas 6 dienu terminas buvo nesažiningas ir neprotingas ir per toki trumpa termina objektyviai buvo neimanoma suorganizuoti nekilnojamojo turto, esancio Neringoje, pardavimo, nes, kaip jau mineta, šio turto išpirkimui UAB „IREC LT“ sieke gauti paskola kitoje kredito istaigoje.

4Ieškovo žiniomis, 2009-09-30 i atsakova kreipesi ir UAB „IREC LT“, kuris nurode, kad kredito istaiga, iš kurios UAB „IREC LT“ siekia gauti finansavima viešbuciui isigyti, neprades svarstyti kreditavimo galimybes, kol negalios atsakovo pasiulymas. 2009-10-02 ieškovas, negaves iš atsakovo jokio atsakymo, antra karta kreipesi i atsakova su prašymu pratesti sutikimo galiojimo termina. 2009-10-06 atsakovas atsake i UAB „IREC LT“ užklausima ir nurode, jog lizingo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2008-11-12, todel ieškovas neva neturejo jokios teises su UAB „IREC LT“ sudaryti nei pasaugos sutarties, nei preliminarios turto pirkimo - pardavimo sutarties, nei apskritai svarstyti galimybe viešbuti parduoti tretiesiems asmenims, kadangi šis pastatas jam nepriklauso. Ieškovas 2009-11-12 trecia karta kreipesi i atsakova su prašymu pratesti sutikimo galiojimo termina, bei, atsižvelgiant i tai, kad atsakovas ieškovo raštus ir prašymus ignoravo, pareikalavo iki 2009-10-16 informuoti, ar terminas bus pratestas, nes priešingu atveju, ieškovas kreipsis i teisma del nuostoliu, atsiradusiu del 2009-06-29 preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, atlyginimo. 2009-10-19 atsakovas galiausiai pateike ieškovui savo atsakyma i tris ieškovo prašymus pratesti nustatyta termina ir nurode, kad šis terminas nebus pratestas, nes ieškovas nepateike duomenu, irodanciu galimybe atsakovo pasiulytomis salygomis ieškovui isigyti lizinguojama turta. Ieškovas mano, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu, nepadejo jam vykdyti savo pareigu, buvo nesažiningas, todel privalo atlyginti ieškovui nuostolius. Atsakovas vienašališkai, t.y. nepranešes ieškovui, nurode UAB „IREC LT“, jog ieškovas neturejo teises siulyti pirkti lizinguojama turta, kai tuo tarpu pats 2009-07-02 raštu siule parduoti potencialiam pirkejui ir suteikti butina informacija lizingo sutarties dalykui isigyti, veliau 2009-09-11 dave sutikima ir pateike pasiulyma ieškovui del viešbucio pardavimo. Iš to ieškovas daro išvada, jog atsakovas samoningai UAB „IREC LT“ pateike tokio pobudžio informacija, kad suklaidintu pirkeja UAB „IREC LT“. Mano, kad toks atsakovo elgesys rodo, kad jis nesivadovavo galimais elgesio standartais šioje verslo srityje, bet priešingai elgesi nesažiningai ieškovo atžvilgiu. Tuo metu, kai ieškovas derejosi su UAB „IREC LT“ del lizinguojamo turto pardavimo ir 2009-06-29 pasirašant preliminaria nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarti, i ieškova taip pat kreipesi daugiau pirkeju, siekdami isigyti lizinguojama turta. Taciau UAB „IREC LT“ ieškovui garantavo, kad už sutarta kaina tikrai pirks lizinguojama turta ir tuo pagrindu pasiraše preliminaria nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarti, todel ieškovas atsisake toliau testi derybas su kitais galimais pirkejais. Jeigu ieškovas butu žinojes, kad atsakovas nesažiningais veiksmais stabdys pirkimo- pardavimo sutarties sudaryma ir veliau apskritai nesudarys galimybiu parduoti lizinguojama turta UAB „IREC LT“, ieškovas nebutu daves neigiamo atsakymo kitiems galimiems pirkejams. Mano, kad atsakovas, budamas ekonomiškai stipresne šalimi, nesažiningai sieke pasinaudoti savo pranašesne padetimi ir ateme galimybe ieškovui parduoti lizinguojama turta bei ivykdyti prievole kreditoriui – „Swedbank lizingas“, A. T. atsakovo elgesio vertinimas susijes ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes tokio pobudžio finansines istaigos nekontroliuojami veiksmai gali peraugti i lupikavima, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Atsakovas pateike ieškovui šešiu dienu termina pasinaudoti pasiulymu, nors žinojo, kad tai faktiškai yra neimanoma, o veliau visais budais stengesi uždrausti ieškovui pasinaudoti pasiulymu (suklaidino UAB „IREC LT“, neatsakinejo i ieškovo raštus del termino pratesimo), nors 2006-12-19 Lizingo sutartyje Nr. LT043794 nurodant terminus skolininkui (ieškovui) prievolei ivykdyti naudojamas normaliai tam reikalingas terminas (Sutarties 11.1.9. punktas), kas reiškia, jog terminas turi buti toks, kad jo pakaktu isipareigojimui ivykdyti. Mano, kad tokios pat sutarties nuostatos atsakovas turejo laikytis ir suteikdamas ieškovui termina pasinaudoti pasiulymu. Taciau ieškovas atsidure tokioje situacijoje, kai jis nors ir turejo teorine galimybe parduoti lizinguojama turta pagal atsakovo iškeltus reikalavimus, taciau praktiškai negalejo to padaryti, nes atsakovas tam suteike per mažai laiko. CK 6.200 str. 4 d. nustato, kad „Jeigu pagal sutarti ar jos prigimti šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi deti maksimalias pastangas sutarciai ivykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokiu pastangu, kokiu butu emesis tokiomis aplinkybemis protingas asmuo.“ Mano, kad atsakovas ne tik nedejo maksimaliu pastangu, kad klientas UAB „Šiauliu technika“ galetu tinkamai ivykdyti prievoles, bet priešingai, vilkino derybu procesa, delse ieškovui pateikti net ir neigiamus atsakymus i pateiktus tris užklausimus. Mano, kad lizinguojamo turto pardavimo sandoris nesudarytas del atsakovo kaltes, ieškovo detos pastangos ir viltys atgauti i lizinguojama turta investuotas lešas liko nepateisintos, CK 6.245 str.1d. pagrindu atsakovas privalo atlyginti ieškovo patirtus 14 000 000Lt nuostolius, nes butent tokiai sumai buvo sutarta parduoti lizinguojama turta UAB „Irec Lt“.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurode, kad Ieškovas viešbucio Preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo diena, 2009 m. birželio 29 d., pateike Atsakovui prašyma del informacijos pateikimo Nr. 761 (b.l.132), kuriame nurode, jog neva ieško pirkeju pagal lizingo sutartis valdytam turtui pirkti, taciau ne žodžiu neužsimine apie tai, jog jau sudare jam nepriklausancio turto Preliminariaja pirkimo – pardavimo sutarti su UAB „IREC LT“. Atsakydamas i Ieškovo 2009 m. birželio 29 d. rašta Nr. 761, Atsakovas nurode, kad „UAB „Šiauliu technika“ ar jos surastam treciajam asmeniui (potencialiam pirkejui) pateikus konkretu pageidavima del konkretaus turto (lizingo sutarties Nr. LT034192 ir/ar lizingo sutarties Nr. LT043794 dalyko) isigijimo, Atsakovas, atsižvelgdamas i pageidavimo išreiškimo metu esancias faktines aplinkybes, ivertines kitas pasiulymo salygas ir priemes atitinkama sprendima, pateiks visa reikalinga informacija šiu lizingo sutarciu dalykui isigyti“ (b.l.28).

6Praejus dar 1,5 menesio nuo viešbucio Preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos, Ieškovas visgi nusprende paprašyti Atsakovo sutikimo parduoti viešbuti (nors jau ir buvo sudares sandori del jo pardavimo), todel 2009 m. rugsejo 11 d. pateike rašta Nr. 1056 (b.l.30-31).

7Atsakydamas i mineta rašta (b.l.32), Atsakovas nurode, kokiomis salygomis sutiktu parduoti viešbuti Ieškovui, praneše, jog Atsakovui iki nurodyto termino pabaigos nepateiktus dokumentu, irodanciu galimybe anksciau nurodytomis salygomis isigyti viešbuti, Atsakovas laikys, kad Ieškovas, teikdamas toki prašyma, tik vengia gražinti viešbuti jo savininkui (b.l.133). Ieškovas, net ir savo 2009 m. rugsejo 11 d. rašte Nr. 1056(b.l.30) nenurode, kad jau seniai sudare viešbucio Preliminariaja pirkimo – pardavimo sutarti ir prisieme isipareigojimus del jam nepriklausancio turto prieš tretiji asmeni UAB „IREC LT“. Ieškovas nepateike jokiu Atsakovo prašytu irodymu, jog jis turi galimybiu ivykdyti visas Atsakovo nurodytas salygas viešbuciui nusipirkti, t. y. sumoketi daugiau negu 11 milijonu Lt. Atsakovas nurode, jog tuo metu tarp šaliu jau buvo nagrinejamas gincas Šiauliu apygardos teisme pagal Ieškovo ieškini del lizingo sutarciu nutraukimo pripažinimo negaliojanciu. Butent tame ieškinyje Ieškovas nurode turintis dideliu isiskolinimu Sodrai bei darbuotojams ir aiškino Šiauliu apygardos teismui galejes sumoketi tik 2255,00 Lt (iš privalomu moketi 39630,00 Lt) žyminio mokescio ir be kita ko prašes teisma atleisti ji nuo likusios moketi žyminio mokescio dalies sumokejimo (b.l.134-143). Ieškovas tik 2009 m. spalio 2 d. rašte Nr. 1129 (b.l.34), t.y praejus daugiau negu 3 men. nuo Preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, nurode, jog yra sudares viešbucio Preliminariaja pirkimo – pardavimo sutarti, pagal kuria pirkti viešbuti ketina tretysis asmuo UAB „IREC LT“ (o ne pats Ieškovas) ir butent šiam potencialiam pirkejui yra reikalingas finansavimas iš AB Ukio banko. Atsakovas apie Preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties sudaryma sužinojo keliomis dienomis anksciau iš treciojo asmens UAB „IREC LT“. Atsakovui ruošiantis reikšti priešieškini Šiauliu apygardos teismo nagrinejamoje civilineje byloje Nr. 2-252-154/2010, Atsakovas papraše antstoli konstatuoti, ar vykdoma komercine – ukine veikla viešbutyje ir jei taip, tai kas ja vykdo. A. A. S. 2009 m. rugpjucio 14 d. faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokolu Nr. 62 konstatavo, kad viešbuciu naudojasi ir jame komercine veikla vykdo UAB „IREC LT“ (b.l.144), todel Ieškovas 2009 m. rugpjucio 25 d. raštu Nr. 5832 pareikalavo, kad UAB “IREC LT“ iš viešbucio nedelsdama išsikeltu ir ji perduotu viešbucio savininkui – Atsakovui (b.l.145).

8UAB „IREC LT“ pateike Atsakovui 2009 m. rugsejo 30 d. užklausima Nr. 09/09-30 (b.l.146, kuriame be kita ko nurode, jog su Ieškovu yra sudariusi viešbucio Preliminariaja pirkimo – pardavimo sutarti. T. I. neteisingai Ieškinyje nurodo, neva UAB „IREC LT“ 2009 m. rugsejo 30 d. rašte nurode, kad siekia gauti finansavima kredito istaigoje ir neva kredito istaiga negali pradeti svarstyti finansavimo klausimo nesant Atsakovo sutikimo parduoti viešbuti. Kaip matyti iš UAB „IREC LT“ 2009 m. rugsejo 30 d. užklausimo Nr. 09/09-30, ši bendrove nenurode jokiu aplinkybiu apie galima finansavimasi AB Ukio banke, o norejo išsiaiškinti Lizingo sutarties (ne)galiojimo faktus.

9Atsakovas, sužinojes, kad Ieškovas del jam nepriklausancio turto yra sudares sandori, pagal kuri kita šalis (t. y. UAB „IREC LT“) igijo teisiu, atsake treciajam asmeniui UAB „IREC LT“, jog Ieškovas neturejo teises isipareigoti parduoti viešbucio, kuris nuosavybes teise jam nepriklauso ir kurio Lizingo sutartis buvo Atsakovo vienašališkai nutraukta Ieškovui ja pažeidus (b.l.35). UAB „IREC LT“ pažadejo viešbuti perduoti jo savininkui (Atsakovui) ir perdave ji 2009 m. spalio 15 d. aktu.

10Atsižvelgdamas i anksciau paaiškejusias aplinkybes apie Ieškovo sandorius su treciaisiais asmenimis Atsakovui priklausancio turto atžvilgiu, Atsakovas 2009 m. spalio 19 d. raštu Nr. 7210 (b.l.58) nurode Ieškovui, kad jo nuomone, Ieškovas neturejo pagrindo sudaryti Preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties ir terminas isigyti viešbuti nebus pratesiamas. Ieškovas, pateikdamas savo 2009 m. spalio 12 d. rašta Nr. 1169 (b.l.37-38), jau buvo informuotas apie tai, kad UAB „IREC LT“ nutrauke viešbucio Preliminariaja pirkimo – pardavimo sutarti (b.l.13).

11Atsakovas mano, kad UAB „IREC LT“ neklaidino, o atskleide faktus, kuriuos Ieškovas nuo treciojo asmens „IREC LT“ nuslepe. Ieškovas, pranešdamas tuos faktus UAB „IREC LT“, neprivalejo atsiklausti Ieškovo ar ji apie tai ispeti. Nurode, jog Ieškovo vadinamas „faktas, kad UAB „IREC LT“ kreipesi i atsakova su prašymu (...), jog galetu gauti paskola iš AB Ukio banko“ yra tik Ieškovo prielaida, kurios egzistavimo I. I. neirode , mano, kad tokio „fakto“ nebuvo, kaip ir aplinkybiu, jog Ieškovas, prieš sudarydamas Preliminariaja pirkimo – pardavimo sutarti, turejo daugiau potencialiu viešbucio pirkeju, taciau su jais atsisake toliau deretis, nes pirkti viešbuti isipareigojo UAB „IREC LT“. Pažymejo, jog Ieškovas šiu argumentu nepagrindžia jokiais irodymais. Be to atsakovas mano, jog potencialiu pirkeju turejimas ar neturejimas neturi esmines itakos I. I. reikalavimams pagristi. Atsakovo nuomone, naturalu, kad pasirašius nekilnojamojo daikto preliminaria pirkimo – pardavimo sutarti ir isipareigojus parduoti ta daikta vienam asmeniui nebutu sažininga testi derybas su kitais galimais turto igijejais (pirkejais). Mano, jog ieškovas neirode civilinei atsakomybei atsirasti butinu salygu, praše ieškini atmesti.

12Ieškinys atmestinas.

13Pagal lizingo (finansines nuomos) sutarti lizingo davejas isipareigoja isigyti nuosavyben lizingo gavejo nurodyta daikta iš pardavejo ir perduoti ta nupirkta daikta lizingo gavejui laikinai valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokesti. Ši lizingo savoka artima šios sutarties sampratai, suformuluotai 1988 m. Konvencijoje del tarptautinio lizingo, priimtoje Otavoje (Kanada). Lizingo davejas siekia pelno, išnuomodamas lešas, o lizingo gavejas, noredamas isigyti daikta, bet neturedamas tam lešu, gauna jas ir daikta nuomos pagrindu. CK 6.567 straipsnio 1 dalis numato, kad sumokejus visa lizingo sutartyje numatyta kaina, daiktas pereina lizingo gavejui nuosavybes teise, jeigu sutartis nenumato ko kito. Lizingo davejas gali buti ir turto savininkas. Tokiu atveju lizingo sutartis turi išperkamosios nuomos požymiu. Lizingo sutarties Nr. LT043794 specialios salygos, imoku grafikas (b.l.39-50) tvirtina poilsio pastato, adresu Taikos g. 18, Neringa išpirkimo termino, imoku , turto verte. CK 6.574 str. nustatyta, kad , kai lizingo gavejas iš esmes pažeidžia sutarti, lizingo davejas turi raštu pareikalauti, kad per protinga termina lizingo gavejas ši pažeidima pašalintu, jeigu atsižvelgiant i konkrecias aplinkybes tai yra imanoma. Jeigu lizingo gavejas to nepadaro, lizingo davejas turi teise reikalauti sumoketi periodines imokas prieš termina arba nutraukti lizingo sutarti. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davejas turi teise reikalauti gražinti jam sutarties dalyka bei išieškoti iš lizingo gavejo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo daveja gražintu i tokia padeti, kokia butu buvusi, jeigu lizingo gavejas butu tinkamai ivykdes sutarti. Lizingo sandorio esme ta, kad lizingo davejas finansuoja lizingo gavejo priimta investicini sprendima. Lizingas yra finansiniu paslaugu teikimo veikla, kai lizingo davejas teikia finansavimo paslaugas lizingo gavejui, kad pastarasis galetu valdyti ir naudoti daikta, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusia rizika. Sutarties 5.1. 1 p. ieškovas pamineta sutartimi isipareigojo laiku moketi Sutartines imokas bei kitus mokejimus, o taip pat tinkamai vykdyti kitas Sutarties salygas. Sutarties 11.1p. nustatyta, kad atsakovas turi teise vienašališkai nutraukti sutarti, jeigu ieškovas nesumoka visos ar dalies Sutartines imokos pagal grafika ar nevykde kitos finansines prievoles per nustatyta laika ir nesugebejo per 30 dienu padengti isiskolinimo. 2008 09 04 d. atsakovo pranešimas ieškovui (b.l.131) del vienašališko sutarciu nutraukimo tvirtina ieškovo skolos atsakovui buvimo fakta (b.l.133). Ieškovas nepateike teismui irodymu, kuriu pagrindu galima butu paneigti jog Lizingo sutarties Nr. LT043794 nutraukimo datai- 2008 09 04d., taip pat veliau, kaip nurode ieškovas- 2008 11 13d. ieškovas isiskolinimo pagal pamineta sutarti neturejo. P. L. sutarti Nr. LT043794 ieškovas buvo turto nuomininkas. Paminetos sutarties 3.1p. ieškovui buvo suteikta turto valdymo ir naudojimo verslo tikslais teise ir tik ivykdžius isipareigojimus pagal sutarti, butu suteikta nuosavybes teise. Lizingo sutarti pažeides Ieškovas ir ja nutraukus neigijo pirmenybes teises isigyti Lizingo sutarties dalyka, taip pat neigijo atsakovo teises disponuoti šiuo turtu. Atsakovas, vienašališkai nutraukes Lizingo sutarti ir atsiemes Lizingo sutarties dalyka, turi teise parduoti turta už Atsakovui priimtina, atsižvelgiant i to turto rinkos verte, kaina.

14Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog pagal byloje esamus irodymus nera pagrindo pripažinti, kad del Atsakovo netinkamo bendradarbiavimo ieškovui nepavyko sudaryti viešbucio pirkimo – pardavimo sutarties su UAB „Irec Lt“. Ieškovas neturejo prievoles parduoti jam nepriklausanti turta. Atsakovui nutraukus Lizingo sutarti, Ieškovas prarado teise pasinaudoti viešbucio išpirkimo anksciau laiko teise, numatyta Lizingo sutarties 4.6 punkte.

15Sutarties šaliu kooperavimosi arba bendradarbiavimo principas yra sažiningumo principo išraiška, reikalaujanti, kad šalys sudarytu tinkamas salygas prievolei vykdyti, prireikus keistusi informacija, reikšminga prievoles vykdymui, laiku praneštu apie kylancias prievoles vykdymo kliutis. Ieškovas nurode, jog savo pareigas išperkant lizinguojama turta vykde tinkamai beveik 2 metus, o pablogejus finansinei situacijai sieke rasti turto pirkeja, taciau byloje nera irodymu, kuriu pagrindu galima butu paneigti atsakovo nurodyta aplinkybe, jog pats ieškovas buvo nesažiningas, emes spresti atsakovo turto pardavimo klausimus, neinformuodamas atsakovo apie sudaryta preliminariaja lizinguojamo turto pirkimo-pardavimo sutarti su UAB „Irec.Lt“ (b.l.166-168), todel pats ieškovas turi prisiimti su tuo atsiradusiu pasekmiu rizika.

16CPK 178 str. nustatyta, kad šalis turi irodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavima. Civiline atsakomybe del civilines subjektines teises pažeidimo atsiranda tik esant istatymo nustatytomis salygomis, ji taikoma tada, kai nustatomi neteiseti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kalte kaip civilines atsakomybes salyga (CK 6.248 str.) ir žala, nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisetais veiksmais civilineje teiseje laikomi ne tik šaliu veiksmai, pažeidžiantys istatymo nuostatas, bet ir sutarties salygas. Šaliu elgesys turi atitikti bendražmogiškus kriterijus-sažiningumo, teisingumo, protingumo, gerus paprocius, gera morale. Nesažiningumu pripažistama, kai šalis elgiasi nesažiningai nebendradarbiaudama su kita šalimi. Neteiseti veiksmai pasireiškia neteisetu veikimu, šios bylos atveju veikimu atsakovo interesais, taciau be atsakovo žinios, neturint jo sutikimo sudaryti atsakovui priklausancio turto preliminaria pirkimo-pardavimo sutarti. Civilines atsakomybes salyga yra butinas ryšys tarp priežasties ir pasekmiu Žalos padarymo požiuriu veiksmu neteisetumas yra svetimos subjektyvines teises pažeidimas nesant tam pakankamo teisinio pagrindo. Vertindamas nurodytas aplinkybes teismas daro išvada, jog nera pagrindo ieškovo reikalavima pripažinti pagristu, nes paties ieškovo veiksmai: lizingo sutarties nevykdymas, preliminarios atsakovui priklausancio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas be turto savininko, atsakovo žinios, pardavimo kainos su turto savininku nederinimas sudaro pagrinda civilines atsakomybes netaikymui (CK 6.253str.5d).

17CPK 96 str. 2d. nustatyta, jeigu ieškinys atmestas, bylinejimosi išlaidos išieškomos iš ieškovo. Vilniaus apygardos teismo 2010 01 18d. nutartimi (b.l.91-92) 36 240Lt žyminio mokescio suma ieškovui atideta iki sprendimo priemimo, išieškotina i valstybes pajamas, taip pat 32Lt procesiniu dokumentu siuntimo išlaidos.

18Vadovaujantis išdestytu, CPK 259 str., 260 str., 270 str. Teismas,

Nutarė

19ieškovo UAB“ Šiauliu technika“ ieškinio pareiškima atsakovui Swedbank lizingas“ UAB, treciajam asmeniui BUAB „Alternatyvi logika“ (buves pavadinimas „Irec Lt“) del 14 000 000Lt nuostoliu atlyginimo atmesti.

20Iš UAB“ Šiauliu technika“ i valstybes biudžeta išieškoti 36 240Lt žyminio mokescio, 32Lt procesiniu dokumentu siuntimo išlaidas (imokos kodas 5660)

21Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacini skunda per Vilniaus apygardos teisma.