Byla 2A-25-221/2013
Dėl reikalavimo perleidimo sandorio iš dalies pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė), Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), sekretoriaujant Simonai Neniškytei, dalyvaujant apelianto D. V. atstovui advokatui R. Š., apelianto V. L. atstovui advokatui A. J., ieškovui A. S., jo atstovui advokatui D. B., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. V. ir V. L. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams V. L., D. V., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Vanesa“, A. K. J., D. B., A. Ž., V. D., Kauno 21-ojo notarų biuro notarui V. L. dėl reikalavimo perleidimo sandorio iš dalies pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. S. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2010 m. birželio 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalį, kuria atsakovas D. V. perleido atsakovui V. L. reikalavimo teisę į pilietį A. S. reikalauti iš jo grąžinti 635 000 Lt avansą už žemės sklypą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 2-5).

5Ieškovas nurodė, jog ginčijama 2010 m. birželio 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalis yra apgaulinga ir apsimestinė, prieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei, nes D. V. neturėjo reikalavimo teisės ieškovo atžvilgiu, todėl jos negalėjo perleisti. 635 000 Lt avansą ieškovui pagal 2007 m. sausio 15 d. ieškovo ir A. K. J., O. N. bei UAB „Vanesos turtas“ pasirašytą avanso sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo parduoti, o A. K. J., O. N. ir UAB „Vanesos turtas“ įsipareigojo iki 2007 m. birželio 15 d. nupirkti 7,34 ha žemės sklypą, esantį ( - ), UAB „Vanesos statyba“ direktorius D. V. sumokėjo 2007 m birželio 21 d., vykdydamas, kaip suprato ieškovas, UAB „Vanesos turtas“ pavedimą, todėl atsakovas asmeniškai neįgijo jokių teisių ieškovo atžvilgiu ir negalėjo jų perleisti kitam asmeniui.

6Atsakovas D. V. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 159-164). Nurodė, kad UAB „Vanesos turtas“ 2007 m. sausio 31 d., kaip ir numatyta avanso sutartyje, sumokėjo 600 000 Lt dydžio avansą. Likusią sumą, vadovaujantis avanso sutartimi, pirkėjai turėjo sumokėti ne vėliau kaip iki 2007 m. birželio 15 d. Tuo metu jis taip pat bendravo su ieškovu ir jam buvo pareiškęs, kad jį tas sklypas domina ir, jei pirkėjai, pasirašę avanso sutartį, sklypo nepirks, tai padarys jis. Ieškovas, iš pirkėjų avanso sutartyje numatytu terminu negavęs likusios sumos, susisiekė su juo nurodydamas, kad pagal avanso sutarties nuostatas laikoma, kad pirkėjai atsisakė pirkti žemės sklypą, o avansas lieka jam, todėl pasiūlė grįžti prie žemės sklypo pardavimo klausimo atsakovui. Ieškovas pareiškė, kad savo ketinimų rimtumui patvirtinti atsakovas turėtų sumokėti 635 000 Lt avansą, o likusią dalį - per kelias savaites iki pirkimo pardavimo sutarties įforminimo notarine tvarka. Siekdamas užtikrinti jų susitarimą, 2007 m. birželio 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 jis pervedė sutartą 635 000 Lt sumą į ieškovo A. S. sąskaitą banke, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „avansas už žemės sklypą“. Po avanso sumokėjimo, ieškovas susisiekė su juo ir pareiškė, kad ankstesni pirkėjai atnaujino mokėjimus, todėl jis turėtų palaukti, kol ieškovas išsispręs savo santykius su pirkėjais. 2007 m. liepos 17 d. buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią žemės sklypas buvo parduotas už 1 796 025 Lt, pirkėjams - D. B., A. Ž., R. V., V. D., V. A. ir UAB „Vanesa“. Kadangi atsakovo D. V. tarp pirkėjų nebuvo, ieškovas privalėjo grąžinti jam 635 00 Lt. Ieškovas jam negrąžino 635 000 Lt sumos. Jis reikalavimo perleidimo sutartimi savo reikalavimą teisėtai perleido atsakovui V. L.. Mano, kad ieškovo nurodomi argumentai ir faktinės aplinkybės bei pateikti įrodymai nesudaro pagrindo reikalavimo perleidimo sutarties pripažinti negaliojančia CK 1.81 ir 1.87 numatytais pagrindais.

7Atsakovas V. L. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad D. V., sumokėjęs iš savo asmeninės sąskaitos 635 000 Lt, netapo žemės sklypo dalies savininku, todėl šią pinigų sumą ieškovas iš atsakovo įgijo be teisinio pagrindo. Ieškovas neįrodė, jog D. V. mokėjo atitinkamą sumą ne už save, o už kitą asmenį. D. V. sumokėta suma buvo perteklinė, todėl turėjo būti jam grąžinta, 635 000 Lt avansas buvo sumokėtas tuomet, kai jau baigėsi avanso sutartyje nustatytas terminas sumokėti žemės sklypo kainą, nes D. V. galimai ketino ateityje su ieškovu sudaryti žemės sklypo pardavimo sutartį, tačiau tarp jo ir ieškovo tokia sutartis nebuvo sudaryta.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia 2010 m. birželio 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalį, kuria atsakovas D. V. perleido atsakovui V. L. reikalavimo teisę į A. S. dėl 635 000 Lt avanso už žemės sklypą grąžinimo; priteisė iš atsakovo D. V. 133 Lt žyminio mokesčio ieškovui A. S. ir 167,91 Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

10Teismas nustatė, kad 2007 m. sausio 15 d. tarp A. S. ir A. K. J., O. N. bei UAB „Vanesos turtas“ buvo sudaryta avanso sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kad pardavėjas, t. y. ieškovas, parduos, o pirkėjai nupirks 7,3400 ha žemės sklypą, esantį ( - ), už bendrą 1 835 000 Lt kainą. Pagrindinė žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2007 m. birželio 15 d. iki to laiko pervedant pinigus už šį sklypą į pardavėjo sąskaitą. Šalys taip pat susitarė, kad pirkimo pardavimo sutarties sudarymui užtikrinti pirkėjai ne vėliau kaip iki 2007 m. sausio 31 d. sumoka 600 000 Lt avansą, kuris įskaitomas į pardavimo kainą. 2007 m. sausio 31 d. UAB „Vanesos turtas“ pervedė į ieškovo sąskaitą 600 000 Lt avansą. Iš viso į ieškovo sąskaitą buvo pervesta 1 573 262 Lt. Šalių susitarimu pirkėjai avanso sutartimi įgytas teises turėjo teisę perleisti tretiesiems asmenims. UAB „Vanesos turtas“ sutartimi perleido UAB „Vanesa“ visas teises ir pareigas bei įmokėtą avansą, įgytą pagal avanso sutartį. 2007 m. liepos 17 d. buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas dalimis pardavė D. B., A. Ž., R. V., V. D., V. A. ir UAB „Vanesa“ jam priklausančią 721,37 dalį žemės sklypo, esančio ( - )., už 1 796 025 Lt. 2007 m. birželio 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 D. V. sumokėjo A. S. 635 000 Lt sumą, nurodydamas paskirtį – „avansas už žemės sklypą“. 2010 m. birželio 30 d. D. V. ir V. L. pasirašė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią D. V. perleido V. L. savo reikalavimo teises į A. S. dėl 635 000 Lt avanso už žemės sklypą išsireikalavimo. Teismas nurodė, kad pradinis kreditorius (cedentas) gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti. Kilus šalių ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė galiojo cesijos sutarties sudarymo metu. Teismas nustatė, kad sudarant avanso sutartį, D. V. nedalyvavo. Teismo nuomone, aplinkybės, kad ieškovas žemės sklypą pasiūlė pirkti atsakovui D. V., nepatvirtino jokie įrodymai, išskyrus atsakovo paaiškinimus, kuriuos teismas vertino kritiškai. Teismas sprendė, kad D. V., kuris buvo UAB „Vanesos statyba“ direktoriumi, kartu dirbdamas ir nuolat bendraudamas tiek su A. K. J., tiek su O. N., turėjo žinoti, jog avanso sutartį neketinama nutraukti. D. V. dalyvavo notarinėje kontoroje, sudarant 2007 m. liepos 17 d. žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį, tačiau jokių pretenzijų ieškovui dėl to, kad jis neįtrauktas į pirkimo pardavimo sutartį pirkėju, nereiškė. Teismas įvertino D. V. veiksmus – 635 000 Lt pervedimą į ieškovo sąskaitą, nesudarius jokios rašytinės sutarties, iš kurios būtų matyti, jog jis pinigus pervedė kaip atskiras pirkėjas ir fizinis asmuo, o ne avanso sutarties šalies pavedimu, taip pat tai, kad jis nė karto raštu nesikreipė į ieškovą dėl gana nemažos sumos grąžinimo ir tai, kad dalyvavo sudarant notarinę pirkimo pardavimo sutartį, bet nereiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl to, kad jam neparduotas joks žemės sklypas, ir padarė išvadą, jog D. V., pasinaudodamas ieškovo nepatyrimu ir patiklumu, sąmoningai ieškovą apgavo, nutylėdamas, jog 635 000 Lt ieškovui pervedė ne už UAB „Vanesos turtas“ ar jos surastus pirkėjus, o už save asmeniškai. Jei notarinio sandorio sudarymo metu jis būtų pareiškęs, jog pervedė savo asmeninius pinigus, o žemės sklypo ieškovas jam neparduoda, notarinis sandoris nebūtų patvirtintas. Apibendrindamas teismas padarė išvadą, jog D. V. savo elgesiu sudarė ieškovui įspūdį, jog jis sandorio sudarymo metu atstovauja ir veikia, kaip dukterinės O. N. firmos atstovas, o po to, pasinaudodamas tuo, kad žinojo avanso sutarties sąlygas ir vykdymo eigą, mokėjimo pavedime nepažymėdamas už kokį asmenį perveda iš savo sąskaitos ieškovui 635 000 Lt, toliau piktnaudžiavo ieškovo pasitikėjimu, sąmoningai tylėjo ir klaidino ieškovą. D. V. pasinaudojo tuo, kad sandoryje dalyvavo daug asmenų, tuo, kad ieškovas pats nekontroliavo, kokie tretieji asmenys perima avanso sutarties pirkėjų įsipareigojimus ir kokias sumas kuris pirkėjas moka, nes tai ieškovas buvo pavedęs atlikti O. N.. D. V. tik po trejų metų pradėjo kelti pretenzijas ieškovui ir teigti, jog jis tuos pinigus pervedė kaip fizinis asmuo, pats ketinantis pirkti tą sklypą. Teismo nuomone, tai, kad atsakovas D. V. turėjo kitokių ketinimų, matyti ir iš to, jog nekeldamas didelių pretenzijų ieškovui, jis paprasčiausiai savo reikalavimo teisę perleido kitam asmeniui. Teismas kritiškai vertintino atsakovo D. V. nurodytą aplinkybę, jog ieškovas žadėjo grąžinti 635 000 Lt sumą, nes kaip nurodė ieškovas, visa žemės sklypo kaina ir susidarė tik įskaičius atsakovo D. V. sumokėtą sumą. Teismas konstatavo, kad atsakovas D. V. byloje neįrodė, jog 635 000 Lt ieškovui pervedė pagal atskirai tarp jo ir ieškovo sudarytą žodinį susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo, todėl D. V. atliko šį mokėjimą už vieną iš 2007 m. liepos 17 d. pirkimo pardavimo sutartyje nurodytų pirkėjų ir neturi reikalavimo teisės į ieškovą dėl jų grąžinimo bei neturėjo teisės šį negaliojantį reikalavimą perleisti. Kadangi atsakovo D. V. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra neteisėta, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia ieškovo teises, todėl teismas reikalavimo teisių perleidimo sutartį iš dalies pripažino negaliojančia.

11III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovas D. V. (t. 3, b. l. 74-80) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. (skunde klaidingai nurodyta sprendimo data 2012 m. vasario 24 d.) sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Teismo išvados prieštarauja viena kitai. Teismas nurodė, kad 635 000 Lt buvo sumokėti vienos iš avanso sutarties šalių pavedimu, tačiau byloje nėra jokio avanso sutarties šalių pavedimo. Jeigu viena iš avanso sutarties šalių, o tai galėjo būti tik A. K. J., O. N. arba UAB „Vanesos turtas“, būtų davęs tokį pavedimą pervesti pinigus į ieškovo sąskaitą, tai būtų davęs ir pinigų tokiam pavedimui.

142. Iš teismui pateikto Kauno apygardos teismo galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-801-264/2011 matyti, kad apeliantas 1 040 000 Lt pasiskolino iš E. L. ir dalį šios sumos – 940 000 Lt, pervedė į apelianto sąskaitą, ką patvirtino teismui pateiktas banko sąskaitos išrašas. Teismas sprendime nurodė, kad E. L. patvirtino, jog pinigai buvo paskolinti sklypo pirkimui. Tačiau teismas padarė priešingą išvadą, kad apeliantas pinigus ieškovui sumokėjo kažkieno pavedimu, negaunat už tai jokio priešpriešinio įvykdymo – nei žemės, nei pinigų.

153. Teismas nurodė, kad ieškovas buvo sąmoningai apgautas, kadangi atsakovas nutylėjo, jog 635 000 Lt pervedė ne už UAB „Vanesos turtas“ ar jos sutartus pirkėjus, o už save asmeniškai. Tokiu būdu, teismas lyg ir sutiko, kad atsakovas pinigus sumokėjo už save asmeniškai.

164. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog 635 000 Lt pervedė pagal atskirai tarp jo ir ieškovo sudarytą žodinį susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo, todėl šį mokėjimą atsakovas atliko už vieną iš 2007 m. liepos 17 d. pirkimo pardavimo sutartyje nurodytų pirkėjų, tačiau neįvardijo už kurį iš pirkėjų buvo sumokėta. Teismas, padaręs tokią išvadą, turėjo identifikuoti pirkėją ir į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiuoju asmeniu, nes tokio teismo sprendimo pagrindu jo atžvilgiu atsakovas regreso tvarka turėtų teisę reikalauti sumokėtos sumos.

175. Teismas kritiškai vertino paaiškinimus, kad 635 000 Lt suma buvo pervesta be jokio rašytinio susitarimo, tačiau be jokio rašytinio susitarimo į ieškovo sąskaitą buvo pervedamos ir kitos pirkėjų pakankamai ženklios sumos. Teismas nevertino neįrodinėtinos aplinkybės, kad tuo metu nekilnojamojo turto rinkoje sąlygas diktavo pirkėjas ir nekilnojamojo turto objektai buvo įsigyjami net jų neapžiūrėjus, dėl pirkimo susitariant telefonu.

186. Teismo išvada, kad ieškovui, sudarančiam 1,5 mln. Lt vertės sandorį netaikytini atidumo ir rūpestingumo (bonus pater familias) reikalavimai prieštarauja suformuotai teismų praktikai.

197. Teismas, padarydamas išvadas dėl sumokėtų už žemės sklypą sumų, nesirėmė byloje esančiais įrodymais. Teismas nurodė, kad mokėjimo pavedimais ieškovas iš viso gavo 1 573 262 Lt (įskaitant D. V. atliktą 635 000 Lt mokėjimą). Žemės sklypas parduotas už 1 796 025 Lt. Dalis pinigų, kaip nurodė ieškovas, buvo pervesta į jo sąskaitą, kita dalis buvo sumokėta grynais pinigais notarinėje kontoroje ir 178 353,45 Lt pajamų mokesčio UAB „Vanesa“ pervedė valstybei. Tokia ieškovo pozicija nesuderinama su byloje esančiais kitais įrodymais: V. D. nurodė, kad už žemės sklypą notarų biure sumokėjo virš 96 000 Lt grynais pinigais. Minėtas asmuo patvirtino, jog grynais pinigais notarinėje kontoroje jo akivaizdoje mokėjo ir moteris, šiuo atveju vienintelė sandoryje dalyvavusi sandorio šalis V. A., kuri pagal pirkimo pardavimo sutartį turėjo sumokėti 31 559 Lt. D. B. patvirtino, jog pinigus sumoje apie 450 000 Lt sumokėjo notarinėje kontoroje grynais pinigais. Prie teismo priskaičiuotos sumos, kurią ieškovas gavo pavedimu į sąskaitą, reikėtų pridėti ir minėtų asmenų parodymais nurodytas ieškovui grynais pinigais sumokėtas sumas. Tarp teismo į bylą išreikalautų įrodymų yra UAB „Vanesa“ 2007 m. liepos 17 d. kasos išlaidų orderis Nr. 98, kuriame nurodoma, jog O. N. iš UAB „Vanesa“ kasos paėmė notarinėje sutartyje nurodytą sumą - 1 010 669,55 Lt, o kasos išlaidų orderyje yra nurodyta šių pinigų paėmimo pagrindas ir paskirtis - „įsigyti žemės sklypus“. Jei laikyti, kad atsakovo mokėjimas buvo už UAB „Vanesos turtas“ arba UAB „Vanesa“ kaip teisių perėmėją, tai gautųsi, kad UAB „Vanesa“ ieškovui sumokėjo - 1 513 353,45 Lt (600 000 Lt + 635 000 Lt + 95 000 Lt + 5000 Lt (O. N. 2007 m. birželio 26 d. sumokėta suma) + 178 353,45 Lt), nors notarinėje sutartyje nurodoma, kad UAB „Vanesa“ (perėmusi pirkėjo teises ir pareigas iš UAB „Vanesos turtas“) sumokėjo 1 189 023 Lt (1 010 669,55 Lt + 178 353,45 Lt =1 189 023 Lt), t. y. net 324 330,45 Lt mažiau nei realiai ieškovas gavo pagal jo formuojamą nenuoseklią ir prieštaringą poziciją.

20Apeliaciniu skundu atsakovas V. L. (t. 3, b. l. 83-89) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

211. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu bei nesivadovavo įstatymais. Kadangi ieškovas nurodė ne tik faktinį, bet ir teisinį pagrindą, t. y. CK 1.81 ir 1.87 straipsnius, teismas turėjo nustatyti, ar sandoris prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai, ar yra apsimestinis.

222. Pažeistos įrodinėjimo taisyklės. Ieškovas turėjo įrodyti, kad nebuvo susitarimo tarp jo ir atsakovo D. V. ir kad egzistavo susitarimas tarp kažkurio tai pirkėjo ir D. V. ir pastarasis sumokėjo pinigus už kitą pirkėją.

233. Teismo išvada, kad avanso sutartis liko galioti ir ji nebuvo nutraukta, neparemta jokiais įrodymais, be ieškovo ir trečiojo asmens A. K. J. paaiškinimų.

244. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad D. V. savo elgesiu sudarė įspūdį, jog veikia kaip dukterinės O. N. įmonės atstovas ir dėl to tyčia nepažymėjo mokėjimo pavedime už kokį asmenį sumokėjo 635 000 Lt avansą.

255. Nepagrįsta teismo išvada, kad tai, jog D. V., dalyvaudamas sudarant žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį nepareiškė ieškovui jokių pretenzijų, leido daryti išvadą, kad atsakovas, pasinaudodamas ieškovo nepatyrimu ir patiklumu, sąmoningai jį apgavo, nutylėdamas, kad pinigus pervedė ne už kurį tai pirkėją, bet už save asmeniškai.

266. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pirkėjų sumokėtos sumos ir sumos, nurodytos sutartyje skiriasi. Ieškovas pirkimo pardavimo sutartyje pasirašė, kad pinigus gavo prieš pasirašant sutartį.

27Atsiliepime į atsakovo D. V. apeliacinį skundą ieškovas A. S. (t. 3, b. l. 112-117) prašė apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsikirtimuose į apeliacinio skundo argumentus ieškovas nurodė, kad niekas, išskyrus apeliantą, nepatvirtino, jog 2007 m. sausio 15 d. sutartis buvo pasibaigusi ir tarp jo ir ieškovo įvyko naujas susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo. Teismas dėl to teisingai pažymėjo keletą aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. V. mokėjimą atliko pagal avanso sutartį už notarinėje pirkimo pardavimo sutartyje nurodytą pirkėją, todėl D. V. neturėjo reikalavimo teisės į ieškovą ir neturėjo teisės šį negaliojantį reikalavimą perleisti. Bylos teisingam išsprendimui ir sprendimo teisėtumui asmenų konkretus neįvardinimas nėra teisiškai reikšmingas ir nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti. Objektyviai tokių aplinkybių nustatymas šiai dienai yra itin apsunkintas, nes vienas iš pirkimo pardavimo santykių organizatorių, vieno iš žemės sklypo pirkėjo UAB „Vanesa“ buvęs vadovas O. N. yra miręs. Šis asmuo vadovavo visam pardavimo procesui, tarėsi su pirkėjais dėl žemės sklypo pirkimo sąlygų, apmokėjimo tvarkos, priėmė ir skirstė dideles pinigų ir grynųjų pinigų sumas, todėl objektyvią tiesą gali būti sunku nustatyti. Be to, visi pirkimo pardavimo sutartyje nurodyti pirkėjai turi teisinį suinteresuotumą neatskleisti aplinkybės, jog D. V. žemės kainą sumokėjo būtent už jį, nes tokiu atveju asmuo pripažintų savo skolą D. V.. Ieškovo nuomone, dėl skirtingo nuo šios bylos įrodinėjimo dalyko ir ginčo specifikos, regreso klausimai galėtų būti išspręsti kitoje civilinėje byloje.

28Atsiliepime į atsakovo V. L. apeliacinį skundą ieškovas A. S. (t. 3, b. l. 108-111) prašė apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsikirtimuose į apeliacinio skundo argumentus ieškovas nurodė, kad teismas pagrįstai nustatė, jog avanso sutartis nebuvo nutraukta bei pagrįstai padarė išvadą, kad D. V. savo elgesiu sudarė įspūdį, kad veikia vienos iš su O. N. susijusių įmonių vardu. O. N. veikė kaip žemės sklypo pardavėjas. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių.

29Atsakovas V. L. pateikė atsiliepimą į atsakovo D. V. apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 124-125). Atsakovas iš esmės pritarė atsakovo D. V. apeliaciniame skunde nurodytiems motyvams, prašė atsakovo D. V. apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad apeliantas D. V. pirkimo pardavimo sutartyje nėra paminėtas nei tarp asmenų, įsigijusių atitinkamą žemės sklypo dalį, nei tarp sumokėjusių už ją. Kadangi žemės sklypo apeliantas neįsigijo, jis įgijo teisę reikalauti sugrąžinti sumokėtą sumą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas ieškovui sumokėjo kažkieno pavedimu. Tokio asmens neįvardino nei ieškovas, tokio nenustatė nei teismas. Teismo išvada, kad apeliantas sumokėjo už kažkokį neįvardintą asmenį, paremta ne įrodymais, o prielaidomis.

30Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

31IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

33Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas D. V. iš jam priklausančios asmeninės sąskaitos 2007 m. birželio 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 ieškovui A. S. į kortelę pervedė 635 000 Lt, mokėjimo paskirtis nurodyta “avansas už žemės sklypą” (t. 1, b. l. 61). D. V. 2010 m. birželio 30 d. sutartimi reikalavimo teisę atgauti minėtą sumą iš A. S. perleido atsakovui V. L. (t. 1, b. l. 62-64), apie ką A. S. V. L. buvo informuotas 2010 m. rugpjūčio 27 d. pranešimu (t. 1, b. 66).

34A. S. ginčija D. V. reikalavimo teisių perleidimą į jį atsakovui V. L., motyvuodamas tuo, kad D. V. neturėjo reikalavimo teisės, sudaryta sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, yra apgaulinga.

35Teismas pripažino minėtą reikalavimo teisės perleidimą neteisėtu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei pažeidžiantį ieškovo teises.

36Apelianto D. V. vertinimu, teismas sprendimą priėmė pažeisdamas įrodymų vertinimo principus, procesines teisės normas, neatsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, apelianto V. L. nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, nesivadovavo įstatymais, pažeidė procesines teisės normas ir jas netinkamai taikė.

37Kolegija pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

38Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

39Civilinėje teisėje prievolė apibrėžiama kaip teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad jis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Civilinio kodekso 1.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisių objektai yra ir prievolinės teisės. Taigi, iš prievolės kylanti kreditoriaus reikalavimo teisė yra laikoma savarankišku civilinių teisinių santykių objektu ir gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Reikalavimo teisės perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų. Pradinis kreditorius (cedentas) gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti. Todėl, kilus šalių ginčui, reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė galiojo cesijos sutarties sudarymo metu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-759/2003; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 -3K-44/2011 ir kt.).

40Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavimo teisės perleidimo sutartį ginčijo CK 1.81 ir 1.87 straipsniuose numatytais pagrindais.

41Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti ir tai buvo ieškovo pareiga. Nors ieškovo nuomone, reikalavimo teisės perleidimo sutartis prieštaravo gerai moralei ir viešajai tvarkai, be to, ji buvo apsimestinė, tačiau, kaip pastebėjo apeliantas V. L., ieškovas tokių aplinkybių neįrodė ir net neįrodinėjo, nepaaiškino, kokį sandorį pridengė ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis. Teismas tokių aplinkybių nenustatinėjo ir dėl jų nepasisakė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas D. V. perleido negaliojančią reikalavimo teisę, kadangi mokėjimą atliko už vieną iš 2007 m. liepos 17 d. pirkimo pardavimo sutartyje nurodytų pirkėjų, dėl to jis pats neturi reikalavimo teisės į ieškovą, žodinio susitarimo su ieškovu nebuvo, todėl reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, pripažino negaliojančia.

42Kolegija pritaria apeliantui V. L., kad ieškinyje išdėstytas aplinkybes, t. y. tai, kad atsakovas D. V. vykdė UAB „Vanesos turtas“ pavedimą ir už ją atsiskaitė, turėjo įrodyti ieškovas. Tačiau šių aplinkybių jis neįrodė. Priešingai, teismas iš byloje esančių įrodymų sprendė, jog D. V. sumokėjo už vieną iš pirkimo pardavimo sutartyje nurodytų pirkėjų, tačiau už kurį, ieškovas neįrodė, o ir teismas nenustatė. Be to, iš kitos teismo išvados galima spręsti, jog teismas laiko, kad atsakovas D. V. pinigus sumokėjo vienos iš avanso sutarties šalių pavedimu. Iš byloje pateiktos avanso sutarties (t. 1., b. l. 25-27) matyti, kad tai galėjo būti tik A. K. J., O. N. arba UAB „Vanesos turtas“. Tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nors vienas iš aukščiau nurodytų asmenų būtų davęs pavedimą atsakovui D. V. pervesti pinigus į ieškovo sąskaitą, byloje nėra. Pats ieškovas tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek nagrinėjant apeliacinius skundus, aiškino, jog jis visiškai nesidomėjo už ką D. V. moka pinigus, jam svarbu buvo juos gauti. Atkreiptinas dėmesys į ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog jis laikė, kad sklypą parduoda bendrovei ir ji už parduodamą sklypą atsiskaitė, tačiau pažymėtina, jog pinigus į ieškovo sąskaitą pervedė ne tik bendrovė, bet ir fiziniai asmenys, kurie netgi nebuvo nurodyti avanso sutartyje (t, 1, b. l. 31), apie juos, kaip trečiuosius asmenis, įsigyjančius sklypus, ieškovas nebuvo informuotas, pati pirkimo pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 33-42) taip pat sudaryta ne tik su bendrove, bet ir su fiziniais asmenimis, nurodant konkrečius sklypus, kuriuos jie perka, bei pinigų sumas, kurias, kaip patvirtino sutartyje pats ieškovas, jis gavo iki sutarties sudarymo. Minėtoje sutartyje pirkėju D. V. nėra nurodytas. Taigi, minėtos aplinkybės įrodytos notariškai patvirtinta sutartimi, kurios ieškovas neginčija. CPK 197 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dokumentai, patvirtinti valstybės įgaliotų asmenų laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas nebuvo nuoseklus, o būtent, kaip minėta ieškinyje buvo nurodęs, jog D. V. veikė UAB „Vanesos turtas“ pavedimu, tačiau į bylą pateiktame prašyme nurodė, kad negali teismui tiksliai nurodyti už kokius notarinėje pirkimo pardavimo sutartyje įrašytus pirkėjus D. V. galimai sumokėjo žemės sklypo kainą ir šios aplinkybės gali paaiškėti tik iš tų asmenų paaiškinimų, todėl prašė pripažinti trečiųjų asmenų D. B. ir V. D. dalyvavimą būtinu (t. 2, b. l. 88-89). Kad negali pasakyti už ką sumokėjo D. V., A. S. aiškino ir teismo posėdžio metu, tačiau taip pat teigė, jog D. V. sudarant sutartį notarinėje kontoroje dalyvavo kaip UAB „Vanesa“ atstovas (t. 2, b. l. 175-178; t. 3, b. l. 15-18). Pažymėtina, jog nė vienas iš pirkėjų nepatvirtino, jog už juos sumokėjo D. V. (t. 2, b. l. 182-183; t. 3, b. l. 24-25, 40).

43Pritartina teismui, jog byloje buvo būtina išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus pervedant avanso sumą ir parduodant žemės sklypą, tačiau atkreiptinas dėmesys į teismo padarytas išvadas. Viena jų – „D. V. savo elgesiu sudarė įspūdį, kad jis veikia kaip dukterinės O. N. įmonės atstovas, mokėjimo pavedime nepažymėjo už kokį asmenį sumokėjo 635.000 Lt avansą, taip toliau piktnaudžiaudamas ieškovo pasitikėjimu ir jį klaidindamas.“ Atkreiptinas dėmesys į kitą teismo padarytą išvadą „pasinaudodamas ieškovo nepatyrimu ir patiklumu, sąmoningai ieškovą apgavo, nutylėdamas, jog 635 000 Lt ieškovui pervedė ne už UAB „Vanesos turtas“ ar jos surastus pirkėjus, o už save asmeniškai.“ Taigi pritartina apeliantui, jog iš tokios teismo pozicijos spręstina, jog teismas sutinka su tuo, kad D. V. ieškovui pinigus sumokėjo asmeniškai už save, tačiau teismas mano, kad taip ieškovas buvo apgautas. Dar viena teismo padaryta išvada - „Kadangi D. V. byloje neįrodė, jog 635 000 Lt ieškovui pervedė pagal atskirai tarp jo ir A. S. sudarytą žodinį susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo, todėl neįrodžius šios aplinkybės konstatuotina, kad D. V. atliko šį mokėjimą už vieną iš 2007-07-17 pirkimo pardavimo sutartyje nurodytų pirkėjų“. Sprendžiant iš tokių išvadų, sutiktina su apeliantais, jog teismas padarė byloje kelias prieštaringas išvadas, kurios negali būti laikomos pagrįstomis.

44Iš UAB „Vanesa“ kasos išlaidų orderio matyti, jog įmonės vadovas O. N. 2007 m. liepos 17 d. paėmė grynus pinigus, kurie buvo skirti mokėti už žemės sklypą, suma orderyje sutapo su pirkimo sutartyje nurodyta suma. Nagrinėjant apeliacinį skundą, įmonės administratorius taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius minėtos sumos išdavimą bei panaudojimą žemės įsigijimui, kas patvirtina, jog UAB „Vanesa“ turėjo finansines galimybes sumokėti už įgyjamus sklypus (t. 3, b. l. 155-166). Iš pateiktos BUAB „Vanesa“ 2007 m. liepos mėnesio registro kopijos (t. 3, b. l. 171-175), nematyti, jog D. V. yra įmonės skolininkas ar kreditorius. Taigi, jokie rašytiniai įrodymai nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių apie UAB „Vanesos turtas“ ar UAB „Vanesa“ pavedimus D. V. sumokėti už žemės sklypą. Kad D. V. ketino pirkti žemę aiškino ne tik jis pats (t. 3, b. l. 18-21), bet tai yra nurodęs ir pats ieškovas (t. 3, b. l. 15-18), trečiasis asmuo A. K. J., kuris buvo ir avanso sutarties šalimi, bei suprato, kad 635 000 Lt buvo asmeninis D. V. avansas (t. 3, b. l. 22-24). Kad D. V. iš savo sąskaitos pervedė į ieškovo A. S. kortelės sąskaitą 635 000 Lt, byloje ginčo nėra. D. V. aiškinimu, kortelės sąskaitos numerį jis gavo iš A. S., A. S. aiškinimu, šio numerio jis niekam nedavė, o D. V. jam sakė, jog jo kortelės sąskaitos numerį gavo iš banko, tačiau toks aiškinimas, žinant griežtas taisykles, kuriomis vadovaujasi bankai, kolegijos neįtikino. Prieštaringi yra paties ieškovo aiškinimai – jis aiškino, jog su D. V. nesitarė dėl žemės sklypų pardavimo, tačiau, kaip anksčiau minėta, teigė, jog žinojo, kad D. V. ketina pirkti žemės sklypus, su juo bendravo, buvo gavęs ir D. V. vizitinę kortelę.

45Byloje nustatyta, kad pinigai už žemės sklypą, kaip numatyta 2007 m. sausio 15 d. avanso sutartyje, turėjo būti sumokėti iki 2007 m. birželio 15 d., o jų iki šios dienos nesumokėjus, laikoma, kad pirkėjai atsisakė pirkti žemės sklypą ir sumokėtas avansas lieka pardavėjui. Iki nurodytos datos ieškovui buvo sumokėtas tik 600 000 Lt avansas (t. 1, b. l. 31), kuris turėjo likti jo nuosavybėje. Todėl įvertinus anksčiau aptartus įrodymus, tikėtina, jog D. V. žinojo apie avansinę sutartį, jos galiojimo sąlygas, bendravo ir kalbėjo su A. S., o iš savo asmeninės sąskaitos į A. S. kortelės sąskaitą, nurodant, kad tai avansas už žemės sklypą, pinigus pervedė už save. Sutiktina su apeliantu D. V., jog mokėdamas už kitą asmenį, jis mokėjimo pavedime būtų tai nurodęs. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tą aplinkybę, kad pinigus žemei pirkti jis skolinosi iš kito asmens.

46Kolegijos nuomone, pagrįstai apeliantai nesutinka su teismo išvada, jog mažai tikėtina, kad tokio dydžio (635 000 Lt) suma galėjo būti pervesta, nesudarius jokios preliminarios sutarties, t. y. be jokio rašytinio susitarimo, kadangi be jokio rašytinio susitarimo (jokios preliminarios sutarties) mokėjimo pavedimais į ieškovo sąskaitą pakankamai ženklias sumas sumokėjo ir pirkėjai A. Ž. - 77 262 Lt; R. V. - 161 000 Lt, ir tai teismui nesukėlė jokių abejonių dėl jų duodamų parodymų. Tuo tarpu mano atliktą mokėjimą, nesant rašytinio susitarimo su ieškovu, teismas įvertino kritiškai.

47Teismas vienu iš įrodymu, kuriuo remiantis buvo patenkintas ieškinys, įvardino tai, kad trečiasis asmuo UAB „Vanesos turtas“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti (t. 1, b. l. 130), tačiau pažymėtina, kad teismas protokoline nutartimi nutarė UAB „Vanesos turtas“ nelaikyti trečiuoju asmeniu (t. 2, b. l. 175).

48Sutiktina su apeliantu V. L., jog tai, kad atsakovas D. V., neatgavęs pinigų, ilgą laiką negynė savo teisių teismine tvarka, nepaneigia paties reikalavimo teisės pagrįstumo. Kodėl D. V., būdamas notarinėje kontoroje tuo metu, kai buvo sudaroma sutartis, nereiškė pretenzijų, paaiškino jis pats, o būtent, kad ieškovas žadėjo jam gražinti sumokėtą avansą, kai tik gaus žemės sklypo kainą iš pirkėjų, tačiau jos negražino. Toks aiškinimas tikėtinas, tačiau teismas tokį atsakovo elgesį laikė neatitinkančiu sąžiningo asmens standartų. Nesutiktina su teismo nuomone, jog ieškovas neturėjo būti itin atsargus ir aiškintis už ką pervedė pinigus D. V.. Kolegijos nuomone, nors ieškovas ir turėjo nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo tarpininką, tačiau sudarydamas didelės vertės sandorį, turėjo būti atidus ir rūpestingas ir pats bei domėtis, kas, už ką ir kokias sumas perveda.

49Esant nurodytoms aplinkybėms, ištyrus bei įvertinus įrodymus, tiek surinktus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek nagrinėjant apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog pagal pirkimo pardavimo sutartį atsakovas D. V. būtų atsiskaitęs už kažkurį tai pirkėją, kad D. V. jį apgavo, o reikalavimo perleidimo teisės sutartis yra apsimestinė, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, pažeidė įrodinėjimo taisykles (CPK 176-178), todėl atsakovų apeliaciniai skundai tenkintini – sprendimas ieškinį tenkinti naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

50Apeliacinius skundus patenkinus, iš ieškovo apeliantams priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 142 Lt žyminio mokesčio (t. 3, b. l. 81, 99, 90, 101) (CPK 93 straipsnio 1 dalis) bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei – 167,91 Lt nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir 29,70 Lt – apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 straipsnis).

51Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

Nutarė

52atsakovų D. V. ir V. L. apeliacinius skundus tenkinti – Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo A. S. ieškinį atmesti.

53Priteisti iš ieškovo A. S., a. k. ( - ) valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000), 167,91 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir 29,70 Lt – apeliacinės instancijos teisme.

54Priteisti iš ieškovo A. S., a. k. ( - ) atsakovui D. V., a. k. ( - ) 142 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

55Priteisti iš ieškovo A. S., a. k. ( - ) atsakovui V. L., a. k. ( - ) 142 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. S. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2010 m. birželio... 5. Ieškovas nurodė, jog ginčijama 2010 m. birželio 30 d. reikalavimo teisių... 6. Atsakovas D. V. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l.... 7. Atsakovas V. L. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad D. V., sumokėjęs iš... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nustatė, kad 2007 m. sausio 15 d. tarp A. S. ir A. K. J., O. N. bei... 11. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas D. V. (t. 3, b. l. 74-80) prašo panaikinti Kauno... 13. 1. Teismo išvados prieštarauja viena kitai. Teismas nurodė, kad 635 000 Lt... 14. 2. Iš teismui pateikto Kauno apygardos teismo galutinio sprendimo civilinėje... 15. 3. Teismas nurodė, kad ieškovas buvo sąmoningai apgautas, kadangi atsakovas... 16. 4. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog 635 000 Lt pervedė pagal... 17. 5. Teismas kritiškai vertino paaiškinimus, kad 635 000 Lt suma buvo pervesta... 18. 6. Teismo išvada, kad ieškovui, sudarančiam 1,5 mln. Lt vertės sandorį... 19. 7. Teismas, padarydamas išvadas dėl sumokėtų už žemės sklypą sumų,... 20. Apeliaciniu skundu atsakovas V. L. (t. 3, b. l. 83-89) prašo panaikinti Kauno... 21. 1. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino aplinkybes, kurios buvo... 22. 2. Pažeistos įrodinėjimo taisyklės. Ieškovas turėjo įrodyti, kad nebuvo... 23. 3. Teismo išvada, kad avanso sutartis liko galioti ir ji nebuvo nutraukta,... 24. 4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad D. V. savo elgesiu sudarė... 25. 5. Nepagrįsta teismo išvada, kad tai, jog D. V., dalyvaudamas sudarant... 26. 6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pirkėjų sumokėtos sumos ir... 27. Atsiliepime į atsakovo D. V. apeliacinį skundą ieškovas A. S. (t. 3, b. l.... 28. Atsiliepime į atsakovo V. L. apeliacinį skundą ieškovas A. S. (t. 3, b. l.... 29. Atsakovas V. L. pateikė atsiliepimą į atsakovo D. V. apeliacinį skundą (t.... 30. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus... 31. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 32. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 33. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas D. V. iš jam priklausančios... 34. A. S. ginčija D. V. reikalavimo teisių perleidimą į jį atsakovui V. L.,... 35. Teismas pripažino minėtą reikalavimo teisės perleidimą neteisėtu, kaip... 36. Apelianto D. V. vertinimu, teismas sprendimą priėmė pažeisdamas įrodymų... 37. Kolegija pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas,... 38. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.... 39. Civilinėje teisėje prievolė apibrėžiama kaip teisinis santykis, kurio... 40. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavimo teisės perleidimo sutartį... 41. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui... 42. Kolegija pritaria apeliantui V. L., kad ieškinyje išdėstytas aplinkybes, t.... 43. Pritartina teismui, jog byloje buvo būtina išsiaiškinti tikruosius šalių... 44. Iš UAB „Vanesa“ kasos išlaidų orderio matyti, jog įmonės vadovas O. N.... 45. Byloje nustatyta, kad pinigai už žemės sklypą, kaip numatyta 2007 m. sausio... 46. Kolegijos nuomone, pagrįstai apeliantai nesutinka su teismo išvada, jog... 47. Teismas vienu iš įrodymu, kuriuo remiantis buvo patenkintas ieškinys,... 48. Sutiktina su apeliantu V. L., jog tai, kad atsakovas D. V., neatgavęs pinigų,... 49. Esant nurodytoms aplinkybėms, ištyrus bei įvertinus įrodymus, tiek... 50. Apeliacinius skundus patenkinus, iš ieškovo apeliantams priteistinos jų... 51. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. atsakovų D. V. ir V. L. apeliacinius skundus tenkinti – Kauno miesto... 53. Priteisti iš ieškovo A. S., a. k. ( - ) valstybei (Valstybinei mokesčių... 54. Priteisti iš ieškovo A. S., a. k. ( - ) atsakovui D. V., a. k. ( - ) 142 Lt... 55. Priteisti iš ieškovo A. S., a. k. ( - ) atsakovui V. L., a. k. ( - ) 142 Lt...