Byla I-432-320/2012
Dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus

1Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalytės Zlatkuvienės ir Nijolės Čekanauskienės, sekretoriaujant Irenai Žemaitienei, dalyvaujant pareiškėjui V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Panevėžio garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Nustatė

2pareiškėjas teismui pateiktu skundu (b. l. 2-5) prašo panaikinti Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-07-02 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jam atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, bei įpareigoti atsakovę suteikti jam antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas paaiškino, kad savo pažeistas teises gina jau penkerius metus. 2008 metais jis buvo atleistas iš UAB (duomenys neskelbtini), 2011 metais Panevėžio apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal jo ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo ir žalos atlyginimo. Jo ieškinys buvo atmestas. Nors darbo sutarties nutraukimas buvo įformintas „šalims susitarus“, tačiau tai neatitiko faktinių aplinkybių, darbo sutartis turėjo būti nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK) 129 str.1 d. pagrindu- darbdavio iniciatyva. Teismas nevertino aplinkybių, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas, kompensacija jam buvo išmokėta dar prieš dvi dienas iki atleidimo, jam buvo grasinta net ginklu, t.y. jis darbdavio buvo priverstas išeiti, jokio susitarimo nutraukti darbo sutartį tarp jo ir darbdavio nebuvo, neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių, neapklausė liudytojų. Iki atleidimo iš darbo jis buvo vertintas puikiai. Nesutikdamas su Panevėžio apygardos teismo 2011-02-21 sprendimu, jis ketino šį sprendimą apskųsti, tačiau, neturėdamas teisinio išsilavinimo, pats to padaryti negalėjo. Nagrinėjant minėtą civilinę bylą jam teisinę pagalbą teikė nekvalifikuotas advokatas, su kuriuo vėliau teisinių paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta, kreipėsi antrinės teisinės pagalbos, kuri jam buvo atsisakyta suteikti, šį atsisakymą skundė Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos buvo išspręstas tik 2011-12-22 Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi. Pasisamdyti advokatą neturėjo lėšų dėl sunkios materialinės padėties. Byla buvo vilkinama. Jis praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti. 2012 m. pradžioje Panevėžio apygardos teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje, tačiau šis teismas tai atsisakė padaryti, o Apeliacinis teismas Panevėžio apygardos teismo 2012-02-27 nutartį paliko nepakeistą. Panevėžio apygardos teismo ir Apeliacinio teismo nutartis jis ketina apskųsti kasacine tvarka. Tuo tikslu kreipėsi į atsakovę, prašydamas jam suteikti antrinę teisinę pagalbą. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2012-07-02 sprendimu tokią pagalbą jam teikti atsisakė, nurodydama, kad atstovavimas kasacinės instancijos teisme būtų neperspektyvus. Pareiškėjo manymu, šis sprendimas yra neteisėtas, nes nagrinėjant civilinę bylą, buvo padaryta daug pažeidimų: konstitucinių teisių pažeidimas, aiškus bylos vilkinimo faktas, bylos vilkinimas, nepakeičiant advokato kitu, pirmosios instancijos teismo teisėjo įgaliojimų viršijimas, darbo kodekso normų pažeidimas, garbės ir orumo instituto normų pažeidimas, procesiniai pažeidimai, bylos nagrinėjimo terminų pažeidimai, grasinimas, panaudojant ginklą, spaudimas. Šie pažeidimai turi būti pašalinti, nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Nagrinėjant civilinę bylą, buvo pažeista Konstitucija- jo teisė į privatų gyvenimą, nekonkuravimo sutartimi- teisė į laisvą darbo pasirinkimą, teismas nesikreipė į Konstitucinį Teismą, buvo pažeistas DK 125 straipsnis- neatlyginta už darbą, DK 226 str.- nepagrįstai išskaičiuotos išmokos iš išeitinės kompensacijos, nebuvo apklausti liudytojai dėl jo automobilio apšaudymo fakto, nebuvo atsižvelgta į jo vertinimo medžiagą, pastovūs patarimai darbe pasitikrinti sveikatą žeidė jo orumą. Bendroje teisėje vyrauja principas, kad turi būti vertinami visi įrodymai, apklausiami visi liudytojai.

3Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam nustatyta tvarka pranešta. Savo atsiliepimu teismui (b.l.14) su skundu nesutinka, nurodo, kad Panevėžio tarnybos 2012-07-02 sprendimas yra pakankamai pagrįstas objektyviais duomenimis ir konkrečiomis teisės normomis, sprendime yra nurodytos aplinkybės, kodėl atsisakoma teikti antrinę teisinę pagalbą, sprendimas yra pakankamai aiškus ir motyvuotas, todėl jis pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

4Skundas atmestinas.

5Bylos medžiaga nustatyta, kad V. J. 2010-08-23 Panevėžio apygardos teismui padavė ieškinį atsakovams D. J., UAB (duomenys neskelbtini) dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla 2-375-198-2011 (toliau- Civilinė byla), b.l.3-4). Savo ieškinį pareiškėjas grindė aplinkybėmis, kad atsakovams darant jam spaudimą, jis buvo priverstas pasirašyti sutartį, kuria jo darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu; dėl šių aplinkybių atleidimo iš darbo pagrindas pakeistinas į DK 129 str.1 d., neteisėtu atleidimu iš darbo jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

6Panevėžio apygardos teismas 2011-02-21 sprendimu V. J. ieškinį atmetė (b.l.28-31), šis sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas.

7V. J. 2012-01-09 Panevėžio apygardos teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo Civilinėje byloje (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr.A2-458-544/2012 (toliau- Byla dėl proceso atnaujinimo), b.l.8-34). Panevėžio apygardos teismas 2012-02-27 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą Civilinėje byloje (b.l.32-36). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs V. J. atskirąjį skundą, 2012-04-19 nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2012-02-27 nutartį paliko nepakeistą (b.l.37-44). Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad prašymas nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais ir jis yra paduotas praleidus terminą, numatytą CPK 368 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nebuvo tokios, kurios galėjo objektyviai sutrukdyti ir atimti galimybę pareiškėjui pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismai pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, jog egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, nes visos aplinkybės, pareiškėjo nurodytos kaip naujai paaiškėjusios, buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Taip pat atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais, nes pareiškėjas nenurodė, kad yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo nustatyti žinomai melagingi paaiškinimai, parodymai ar kiti minėtuose straipsniuose nurodyti faktai. Laikė nepagrįstu pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nes padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos nepagrindė ir neargumentavo, pareiškėjo nurodytas DK 226 straipsnio pažeidimas nebuvo Civilinėje byloje pareikšto ieškinio juridiniu ir faktiniu pagrindu, kaip nebuvo ginčijama ir Nekonkuravimo sutartis ir pagal šiuos dokumentus išmokėtų išmokų teisėtumas ir pagrįstumas bei reikalaujama tokias sumas grąžinti. Teismai konstatavo, kad proceso atnaujinimas nėra ir negali būti laikomas teismo sprendimo kontrolės forma ir šio instituto normos negali būti naudojamos siekiant įgyvendinimo apeliacijos institutu keliamų tikslų- patikrinti neįsiteisėjusio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.

8Siekdamas Panevėžio apygardos teismo 2012-02-27 nutartį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-19 nutartį apskųsti kasacine tvarka, pareiškėjas 2012-06-20 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau- Panevėžio VGTPT) pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą (b.l.15). Panevėžio VGTPT 2012-07-02 sprendimu NR (duomenys neskelbtini) (toliau- Sprendimas) antrinę teisinę pagalbą suteikti atsisakė, konstatavusi, jog egzistuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str.6 d.1 p. ir 2 p. numatytos aplinkybės: pareiškėjo V. J. reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti, todėl atstovavimas byloje būtų neperspektyvus (b.l.6-7). Šis sprendimas ir yra ginčijamas nagrinėjamojoje administracinėje byloje.

9Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygos bei atsisakymo ją teikti pagrindai reglamentuojami Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau- Įstatymas). Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Atsižvelgiant į tai, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba būtiniausia, įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Įstatymo 11 straipsnio 6 dalis įvardija atvejus, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama, tarp jų : kai pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti(6 d.1 p.), atstovimas byloje yra neperspektyvus (6 d.2 p.).

10Kaip jau buvo minėta, bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą tikslu paduoti kasacinį skundą Byloje dėl proceso atnaujinimo. Atsižvelgus į Sprendime įvardinto atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą pagrindą, šioje nagrinėjamojoje byloje svarbu įvertinti, ar galėjo būti pagrindai peržiūrėti Bylą dėl proceso atnaujinimo kasacine tvarka.

11LR CPK 353 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu. Taigi, kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus. Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, o pagrindinė kasacijos funkcija- užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą visoje valstybėje (CPK4 str., Teismų įstatymo 23 str.). CPK 346 str.1 d. nustato, kad kasacija yra galima, jeigu yra bent vienas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pagrindas, t.y.:

121) skundžiamu sprendimu (nutartimi) padarytas materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Tam, kad kasacinis skundas būtų priimtas, kasatoriui nepakanka nurodyti vienokį ar kitokį teisės pažeidimą, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus, kuriais suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo problema. Jeigu kasacinis skundas apsiriboja vien tik nuoroda į tam tikrus teisės normų pažeidimus, nenurodant tų teisės pažeidimų esminės įtakos vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, konstatuojama, kad tokie argumentai negali būti laikomi kasacijos pagrindu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-682/2003 ir kt.);

132) teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos;

143) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

15LR CPK 347 straipsnyje įvardinti specialūs reikalavimai kasacinio skundo turiniui, tarp jų- privalomi išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtina CPK 346 str.2 dalyje kasacijos pagrindų buvimą. Taigi, kasatorius pirmiausia privalo įvardinti, kokiu kasacijos pagrindu jis grindžia savo skundą. Kasatorius turi teisę remtis vienu, dviem arba net visais trimis kasacijos pagrindais, tačiau kasatoriui nepakanka pacituoti vieno ar kito CPK 346 str.2 dalies punkto. Privalu pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad nurodytas pagrindas tikrai yra. Kadangi kasacija yra tik teisės klausimų analizė, kasacinio skundo pagrindas gali būti tik teisiniai argumentai, kasatorius šiais teisiniais argumentais privalo pagrįsti, kad jo nurodytas teisės pažeidimas yra esminis ir turi reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui, kokiu būdu ir nuo kokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos buvo nukrypta, kaip pasireiškia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nevienodumas ir pan.

16Skundžiamame Sprendime išsamiai ir aiškiai išdėstytos aplinkybės bei motyvai, dėl kurių pareiškėjo reikalavimai pripažinti aiškiai nepagrįstais, o atstovavimas byloje neperspektyvus, šie motyvai pagrįsti teisės normomis. Sprendime išvardinti kasacijos pagrindai, nurodyta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 str.2 d.), kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 str.1 d.). Sprendime detaliai išanalizuotos aplinkybės dėl prašymo pateikimo terminų, CPK 366 str.1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, kuriais pareiškėjas rėmėsi Byloje dėl proceso atnaujinimo, taikymo (CPK 368 str.1 d., CPK 366 str.1 d.2 p., 3 p., 4 p., 9 p.) ir padaryta išvada, kad neegzistuoja nė vienas iš CPK 346 str.2 dalyje numatytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų.

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius 2007-02-22 apibendrino teismų praktiką taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis. Teismų praktika Nr.26), išanalizavo CPK 368 straipsnio, CPK 366 str.1 dalyje įtvirtintų teisės normų taikymo sąlygas ir ypatumus, savo išvadose konstatavo:

18Pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 str.1 d.2 p.) yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad šios aplinkybės: turi esminę reikšmę bylai, buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Tokios aplinkybės turi būti patvirtintos leistinais įrodymais;

19CPK 366 str.1 d. 3 ar 4 punktuose nustatytais pagrindais procesas gali būti atnaujintas, jei prašymas atnaujinti procesą grindžiamas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo;

20CPK 366 str.1 d.9 punkte įtvirtintu pagrindu procesas gali būti atnaujintas, kai teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas arba netinkamas taikymas. Kartu pažymėjo, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t.y. tokia, kuri sprendimą(nutartį) daro neteisėtą ir nepagrįstą.

21Byloje dėl proceso atnaujinimo teismai, išanalizavę ir įvertinę civilinių bylų medžiagą, savo baigiamuosiuose procesiniuose dokumentuose konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios gali būti nustatytos naudojant naujas įrodinėjimo priemones, jam buvo žinomos nagrinėjant bylą iš esmės, be to, neegzistuoja ir sąsajumo bei esmingumo su byla sąlyga. Todėl jo nurodyti liudytojai negali paneigti to, kas nėra susiję su byla ir ko nenustatė teismas (nėra CPK 366 str.1 d.2 p. numatyto pagrindo); pareiškėjas nepateikė baudžiamojoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų nustatytos ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės (nėra CPK 366 str.1 d. 3 ir 4 d. numatyto pagrindo); pareiškėjo prašyme nurodyta aplinkybė dėl bylos nesujungimo su administracinio proceso tvarka išnagrinėtomis bylomis negali būti vertinama kaip teisės taikymo aiški klaida, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių yra procesinis klausimas, dėl kurio proceso atnaujinimas iš viso negalimas, įrodymas dėl 21556,80 litų išskaitymo valstybinės mokesčių inspekcijos naudai neturi teisinės reikšmės Civilinės bylos pagal joje pareikšto ieškinio dalyką teisingam išsprendimui, kiti argumentai susiję su, pareiškėjo nuomone, įrodymų netinkamu tyrimu, ir galėjo būti vertinami, tik Civilinę bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

22Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose dėl proceso atnaujinimo bei susipažinus su Civilinės bylos bei Bylos dėl proceso atnaujinimo medžiaga, kolegijai nekyla jokių abejonių, jog norimose kasacine tvarka apskųsti nutartyse teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda, taip pat nekyla abejonių, kad skundžiamomis nutartimis padarytas materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Todėl kolegija laiko pagrįsta Sprendime padarytą išvadą, jog nėra pagrindų bylos peržiūrėjimui kasacine tvarka, taigi, laiko negalimu suformuluoti kasacinio skundo teisinius argumentus. Tuo pačiu pagrįsta laiko išvadą, kad pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, o atstovimas byloje yra neperspektyvus.

23Savo skundą teismui pareiškėjas grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti Panevėžio apygardos teismui Byloje dėl proceso atnaujinimo ir kurie išsamiai buvo išanalizuoti tiek Byloje dėl proceso atnaujinimo teismų baigiamuosiuose dokumentuose, tiek Sprendime. Nei skunde, nei teismo posėdžio metu duotuose paaiškinimuose jis ne tik kad teisiniais argumentais nepagrindė, bet iš viso nenurodė motyvų, kodėl laiko nepagrįsta Sprendime padarytą išvadą, jog nėra pagrindų peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

24Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, tuo pačiu nėra pagrindo įpareigoti atsakovę pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą jo prašomu klausimu.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p. ir 127 str. 1 d.,

Nutarė

26pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl 2012-07-02 sprendimo NR (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įpareigojimo suteikti jam antrinę teisinę pagalbą. atmesti kaip nepagrįstą.

27Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti... 2. pareiškėjas teismui pateiktu skundu (b. l. 2-5) prašo panaikinti Panevėžio... 3. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio vietą... 4. Skundas atmestinas.... 5. Bylos medžiaga nustatyta, kad V. J. 2010-08-23 Panevėžio apygardos teismui... 6. Panevėžio apygardos teismas 2011-02-21 sprendimu V. J. ieškinį atmetė... 7. V. J. 2012-01-09 Panevėžio apygardos teismui pateikė prašymą dėl proceso... 8. Siekdamas Panevėžio apygardos teismo 2012-02-27 nutartį bei Lietuvos... 9. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygos bei... 10. Kaip jau buvo minėta, bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas prašė... 11. LR CPK 353 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad kasacinis teismas,... 12. 1) skundžiamu sprendimu (nutartimi) padarytas materialiosios ar proceso... 13. 2) teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos... 14. 3) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra... 15. LR CPK 347 straipsnyje įvardinti specialūs reikalavimai kasacinio skundo... 16. Skundžiamame Sprendime išsamiai ir aiškiai išdėstytos aplinkybės bei... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius 2007-02-22 apibendrino... 18. Pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių... 19. CPK 366 str.1 d. 3 ar 4 punktuose nustatytais pagrindais procesas gali būti... 20. CPK 366 str.1 d.9 punkte įtvirtintu pagrindu procesas gali būti atnaujintas,... 21. Byloje dėl proceso atnaujinimo teismai, išanalizavę ir įvertinę civilinių... 22. Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose dėl... 23. Savo skundą teismui pareiškėjas grindžia tais pačiais argumentais, kurie... 24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Sprendimas yra... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p. ir 127 str.... 26. pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Panevėžio valstybės garantuojamos... 27. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...