Byla 2A-347-154/2009

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, kolegijos teisėjų: Jolantos Badaugienės, Egidijaus Mockevičiaus, sekretoriaujant Ingai Sidorenkienei, dalyvaujant ieškovei E. B., jos atstovui advokatui Henrikui Oseckiui, atsakovei S. L., jos atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei, trečiajam asmeniui R. V.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovei S. L. dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir sumokėto avanso priteisimo bei atsakovės S. L. priešieškinį dėl netesybų priteisimo, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims R. V. ir J. V..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovė E. B. ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančia preliminariąją sutartį, sudarytą 2007 m. spalio 6 d. tarp S. L. ir E. B. nuo šios sutarties sudarymo momento, taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės 12000 Lt sumokėtą avansą; priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi bei advokato atstovavimo išlaidas.

5Ieškovė nurodė, kad 2007 m. spalio 5 d. skelbime rado informaciją apie parduodamą butą, kurį, kaip vėliau paaiškėjo, ketino parduoti S. L.. Su atsakove S. L. ji nesutarė dėl buto pirkimo, tačiau atsakovė jai pasiūlė pirkti žemės sklypą su nameliu sodų bendrijoje. Ieškovė kartu su atsakove nuvyko ir apžiūrėjo parduodamą sodo namelį su žemės sklypu. Ieškovę tenkino parduodamo sodo namelio ir prie jo esančio žemės sklypo kaina, t.y. 120 000,- Lt, todėl 2007 m. spalio 6 d. su atsakove sudarė preliminariąją sutartį dėl pagrindinės sutarties, t.y. namo su žeme ir kiemo statiniais, esančiais ( - ), pirkimo – pardavimo. Preliminariosios sutarties sudarymo metu ieškovė sumokėjo atsakovei 12 000,- Lt avansą. Atsakovė S. L. įsipareigojo iki 2008 m. kovo 30 d. parduoti jai sodo namą su žeme ir kitais statiniais už 120 000,- Lt. Ieškovė mano, kad atsakovė, pateikdama jai pasirašyti savo parengtą preliminariąją sutartį, sąmoningai nuslėpė (nutylėjo) esmines sutarties aplinkybes ir elgėsi nesąžiningai, nes nenurodė, jog parduodamas nekilnojamasis turtas jai nepriklauso nuosavybės teise; kad ji neturi įgaliojimo parduoti sutartyje nurodyto turto bei sudaryti sandorių dėl šio turto; be to, atsakovė neapibrėžė parduodamo turto individualių požymių (unikaliųjų Nr., plotų). Nurodytos aplinkybės lėmė, kad preliminarioji sutartis kaip sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, todėl ieškovė prašė šią sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją.

6Atsakovė S. L. atsiliepime su E. B. ieškiniu nesutiko.

7S. L. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės E. B. 40 000 Lt baudą už sutartinių prievolių nevykdymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2008 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

8Atsakovė nurodė, kad pagal 2007 m. spalio 6 d. preliminariąją sutartį ji įsipareigojo iki 2008m. kovo 30 d. parduoti ieškovei sodo namą su žemės sklypu ( - ) už 120 000,- litų; ieškovė sumokėjo jai 12 000 Lt avansą; sutartyje numatė, kad jei ieškovė atsisakys sutartyje nurodytomis sąlygomis nupirkti sodo namą su žemės sklypu, tai sumokėtas avansas lieka atsakovei ir ieškovė dar turi sumokėti 40 000 Lt baudą. Parduodamas sodo namas su žemės sklypu tuo metu buvo teisiškai įregistruotas R. V. vardu, tačiau R. V. 2007 m. liepos 27 d. buvo įgaliojęs ją, t.y. S. L., atlikti visus veiksmus, susijusius su minėto turto pardavimu. A. R. V. ir jo sutuoktinės J. V. įgaliojimas notaro biure buvo patvirtintas 2007 m. spalio 12 d. Ieškovė E. B. raštu buvo informuota apie 2007 m. lapkričio 13 d., 15 val. įvyksiantį sodo namo su žemes sklypu pirkimo-pardavimo sandorio pasirašymą, surinko reikalingus dokumentus, tačiau nurodytą dieną ieškovė atsisakė pasirašyti sutartį. Kadangi ieškovė E. B. savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, tai atsakovei lieka sumokėtas avansas ir dar ieškovė turi sumokėti sutartyje numatytą 40 000 Lt baudą. Nurodė, kad atsakovė patyrė nuostolius dėl pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, o šių nuostolių dydį šalys iš anksto aptarė preliminariojoje sutartyje, nustatydamos baudos dydį.

9Tretieji asmenys R. V. ir J. V. atsiliepime dėl ieškinio ir priešieškinio nurodė, kad nesutinka su ieškovės E. B. ieškiniu ir pritaria atsakovės S. L. priešieškiniui. Paaiškino, kad ( - ) esantis žemės sklypas Nr. ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), ir šiame sklype esantis sodo namelis, kurio unikalus Nr. ( - ), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė jiems, t.y. R. V. ir J. V., tačiau jau 2007 m. vasarą su S. L. susitarė dėl minėto turto pardavimo S. L. už 120000 Lt, S. L. su jais atsiskaitė, o jie S. L. perdavė turto nuosavybės dokumentus ir raktus, suteikė visus įgaliojimus S. L. savo nuožiūra disponuoti sodo namu ir žeme, dėl ko 2007 m. liepos 27 d. R. V. parašė rašytinį įgaliojimą, o 2007 m. spalio 12 d. R. V. ir J. V. patvirtino analogišką įgaliojimą notariškai. Sodo namo ir žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį su S. L. notariškai patvirtino tik 2008-05-06, nes pradžioje S. L. abejojo, ar sodo namą su žeme pasiliks sau, ar parduos, be to užtruko dokumentų sutvarkymas, nes R. V. ir J. V. turėjo gauti teismo leidimą turto pardavimui, nes šeimoje buvo nepilnamečiai vaikai, todėl S. L. buvo surašytas įgaliojimas elgtis su turtu savo nuožiūra. Jie neginčija jokių S. L. atliktų veiksmų dėl preliminariosios sutarties sudarymo, avanso paėmimo bei baudos išreikalavimo iš ieškovės E. B. ir mano, kad dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę turto pirkimo –pardavimo sutartį yra kalta pati ieškovė E. B..

10Joniškio rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovės E. B. ieškinį atmetė, o atsakovės S. L. priešieškinį patenkino. Teismas iš ieškovės E. B. priteisė atsakovei S. L. 40 000 Lt netesybų, 1200 Lt žyminio mokesčio, 1770 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tuo pačiu sprendimu teismas priteisė iš ieškovės E. B. 29,40 Lt pašto išlaidų valstybei.

11Teismas konstatavo, kad 2007 m. spalio 6 d. šalių sudaryta sutartis savo esme yra preliminarioji sutartis, kurioje išreikšta šalių valia iki 2008 m. kovo 30 d. sudaryti sodų bendrijoje ( - ), esančio žemės sklypo su namu, priklausiniais ir statiniais pirkimo – pardavimo sutartį, t. y., pagrindinę sutartį. Teismas pripažino, kad ieškovė E. B. neįrodė, jog sutartis tarp E. B. ir S. L. buvo sudaryta apgaulės būdu, t.y., kad S. L. apgavo E. B. sudarydama šią sutartį. Teismas pažymėjo, kad iš preliminariosios sutarties teksto matyti, jog nėra įvardinta, kam nuosavybės teise priklauso parduodamas nekilnojamasis turtas. Ieškovės byloje pateiktą medžiagą dėl kreipimosi į ikiteisminio tyrimo organus, teismas įvertino kaip ieškovės pasirinktą poziciją, išvengti sutartinės prievolės vykdymo. Teismas konstatavo, jog tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovės parodymai tik patvirtina, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl 0,0662 ha žemės sklypo ir nebaigto statyti sodo namelio, esančių ( - ) sklype, būsimo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo. Todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pagal LR CK 1.91 str. 1 dalį pripažinti 2007 m. spalio 6 d. tarp šalių sudarytą preliminariąją sutartį kaip sudarytą dėl atsakovės apgaulės. Atmetęs ieškinio reikalavimo dalį dėl sandorio sudarymo dėl apgaulės, teismas atmetė ir ieškovės reikalavimus taikyti restituciją bei priteisti ieškovei iš atsakovės 12000 Lt, kuriuos ieškovė sumokėjo atsakovei kaip mokėjimą pagal šią preliminariąją sutartį, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas. Be to, teismas atkreipė ieškovės dėmesį į tai, kad pagal preliminariąją sutartį įvykdytas mokėjimas savo esme atlieka tik rankpinigių funkciją, nes nenurodyti jokie šio mokėjimo tikslai, išskyrus prievolės įvykdymo užtikrinimą ir sandorio sudarymo įrodymą. Spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio, teismas pažymėjo, kad tarp bylos šalių kilęs ginčas dėl civilinės atsakomybės, kurio pagrindas – 2007 m. spalio 6 d. sudarytos preliminariosios sutarties vykdymas. Šia sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė iki nustatyto termino už 120 000 Lt nupirks, o atsakovė už šią kainą parduos nekilnojamąjį daiktą – pastatą ir žemės sklypą, t. y. sutarė dėl ginčo pastato ir žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Teismas nustatė, kad ieškovė, kviečiama atsakovės, buvo nuvykusi pas notarą sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau ieškovė šios sutarties nebesudariusi, nes, anot ieškovės, ji „nebeturėjo pasitikėjimo žmogumi - t. y. atsakove“. Teismo vertinimu, toks pagrindinės sutarties nesudarymo motyvas rodo, kad ieškovė sutartinių prievolių vykdymą grindė tik savo emocijomis ir savo subjektyviu mąstymu, bei susidariusios faktinės situacijos subjektyviu vertinimu, neatsižvelgdama į savo sutartines pareigas. Todėl teismas ieškovę pripažino kalta dėl pagrindinės prikimo – pardavimo sutarties nesudarymo, nes atsakovė turėjo paruošusi visus privalomus šiam sandoriui sudaryti dokumentus, nekilnojamojo daikto savininkų įgaliojimus, ragino ieškovę atvykti pas notarą dėl pagrindinės sutarties sudarymo, tačiau ieškovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir nesudarė pagrindinės - sodų bendrijoje ( - ) esančio žemės sklypo registro numeris ( - ), 0,0662 ha, unikalus numeris ( - ), ir tame sklype stovinčio pastato – sodo namelio, kurio unikalus numeris ( - ), pirkimo – pardavimo sutarties per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą.

12Teismas nustatė, kad preliminariosios sutarties įvykdymas buvo užtikrintas 40 000 Lt dydžio netesybomis, jeigu E. B. atsisakys šioje sutartyje aptartomis sąlygomis nupirkti iš S. L. minėtą žemės sklypą su namu, be to, tokiu atveju sumokėta 12000 Lt suma (įvardinta „avansas“) lieka S. L.. Konstatavo, jog šioje preliminariojoje sutartyje šalys sutarė dėl abipusių netesybų, esant šalių kaltei dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, t. y. nei viena iš šalių nebuvo pranašesnė už kitą.

13Teismas atmetė ieškovės atstovo argumentą, jog viena iš pagrindinės sutarties nepasirašymo priežasčių buvo ta, kad preliminariojoje sutartyje nebuvo nurodyti unikalūs nekilnojamojo turto numeriai ir kiti duomenys. Teismo vertinimu, tai nesudarė pagrindo ieškovei nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, nes ginčo tarp šalių dėl preliminariojoje sutartyje apibrėžto nekilnojamojo turto nebuvo. Teismas pažymėjo, jog net jeigu ieškovei ir būtų kilęs klausimas dėl aukščiau minėtų aplinkybių patikslinimo, ji galėjo kreiptis į atsakovę ir pašalinti kylančius neaiškumus, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad iki pat preliminariosios sutarties įvykdymo termino pabaigos, ieškovė būtų bandžiusi tikslintis šiuos duomenis, ar kitaip būtų išreiškusi savo rūpinimąsi dėl pagrindinės sutarties savalaikio sudarymo. 40000 Lt netesybos, numatytos sutartyje, teismo įsitikinimu, nelaikytinos pernelyg didelės.

14Teismas nurodė, kad atsakovė S. L., priešingai nei ieškovė, kaip pareiginga sutarties šalis, rūpinosi, jog pagrindinė nekilnojamojo turto prikimo – pardavimo sutartis būtų įvykdyta: kvietė ieškovę pas notarą sudaryti šią sutartį, rūpinosi šiam sandoriui sudaryti būtinais dokumentais.

15Apeliaciniu skundu ieškovė E. B. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškovės ieškinį patenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti. Tuo pačiu ieškovė prašo iš atsakovės priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

16Apeliacinio skundo motyvai yra tokie:

171. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės neteisingai interpretavo sutarčių aiškinimo principus; neteisingai aiškino, o vėliau ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorio negaliojimo pagrindus, esmines sandorio (sutarties) sąlygas, sutarties turinį ir šalių tikrąją valią; neteisingai motyvavo netesybų priteisimą iš ieškovės ir tai turėjo esminės reikšmės neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui.

182. Šalių sudarytas sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.91 str. pagrindu, nes jis buvo sudarytas dėl atsakovės apgaulės. Ieškovė buvo atsakovės apgauta ir tyčia suklaidinta, kadangi nuo ieškovės buvo nuslėptos svarbios sandorio aplinkybės, t.y. buvo nuslėpta, kas yra parduodamo daikto savininkas, įregistruotas viešame registre. Ieškovės manymu, tai yra svarbi aplinkybė ir taip buvo pažeistas sutarties šalių sąžiningumo principas, įtvirtintas CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 str., o taip pat buvo pažeistos CK 1.137 str. įtvirtintos civilinių teisinių santykių dalyvių pareigos laikytis įstatymų, gerbti bendrojo gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

193. Atsakovė parengtoje preliminariojoje sutartyje nuslėpė reikšmingą aplinkybę, - kas yra parduodamo turto savininkas bei kam priklauso nuosavybės teisė, taip pat nenurodė, kad ji turtą pardavinėja pagal turto savininkų duotą įgaliojimą. Sutarties sudarymo metu joks įgaliojimas ieškovei nebuvo pateiktas, apie tai nenurodyta ir sutartyje. Turto savininkų R. V. ir J. V. 2007 m. spalio 12 d. įgaliojimas, išduotas atsakovei dėl žemės sklypo Nr. ( - ) ir nebaigto statyti sodo namelio, esančių ( - ), išduotas jau po preliminariosios sutarties pasirašymo. Atlikus tyrimą Joniškio rajono PK atsakovė buvo nurodžiusi, kad 2007 m. liepos 27 d. R. V. buvo įgaliojęs ją atstovauti, parduodant jam priklausantį namą, esantį sodų bendrijoje, tačiau įgaliojimas notarine tvarka nebuvo patvirtintas. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovė, parduodama svetimą turtą, privalėjo turėti notaro patvirtintą įgaliojimą, tačiau jo neturėjo, todėl sudaryti sutartį negalėjo, bei nuslėpė šią esminę aplinkybę. Taip pat, kaip matyti iš vėliau duoto įgaliojimo, parduodamas turtas yra bendroji jungtinė R. V. ir J. V. nuosavybė, tokiu būdu vienas R. V. įgalioti parduoti šio turto taip pat neturėjo teisės. Todėl, ieškovės manymu, rašytinis vieno R. V. įgaliojimas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, t.y. LR CK 1.74 str. 1 d. 1 p., LR CK 2.138 str. 1 d. 1 p., 3 p. , toks įgaliojimas yra niekinis, todėl ieškovė sudaryti sutartį dėl jai nuosavybės teise nepriklausančio turto neturėjo teisės. Pirmos instancijos teismas šio fakto nevertino, dėl to sprendime nepasisakė, netgi priešingai - teismas šį įgaliojimą laikė tinkamu sudaryti sutartį. Jei šis įgaliojimas buvo tinkamas, tai kodėl po sutarties pasirašymo turto savininkai (tretieji asmenys) vis dėlto kreipėsi į notarą ir davė atsakovei naują įgaliojimą. Tai, apeliantės manymu, dar kartą patvirtina, kad sudarydama sutartį su ieškove atsakovė neturėjo jokio įgaliojimo.

204. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra kalta tik ieškovė. Sutartį, kurią pasirašė ieškovė, rengė atsakovė S. L., ji sutartyje nenurodė esminių dalykų (neapibrėžė parduodamo objekto, kad jį būtų galima identifikuoti) bei nuslėpė, kad pati nėra turto savininkė ir neturi turto savininkų įgaliojimo. Ieškovė sutinka, kad ji taip pat nebuvo iki galo apdairi, tačiau teismo sprendime padarytos išvados, kad atsakovė nėra kalta dėl sutarties neįvykdymo, sukuria situaciją, kad atsakovė gali sudaryti preliminarią sutartį, t.y. parduoti bet kurį jai nuosavybės teise nepriklausantį turtą, neturėdama jokio įgaliojimo, o vėliau, po preliminariosios sutarties sudarymo, gauti turto savininko įgaliojimą turtui parduoti. Ieškovės manymu, pripažinus sutartį negaliojančia, ji turi teisę susigrąžinti sumokėtą avansą. Teismas iš ieškovės priteisė 40 000 Lt netesybų ir laikė, kad ieškovė kalta dėl sutarties neįvykdymo, tačiau ieškovė su tuo nesutinka, nes atsakovė buvo nesąžininga - nuslėpė faktus, kuriuos žinodama ieškovė šios sutarties nebūtų pasirašiusi. Dėl išdėstyto, ieškovės manymu, šiuo atveju yra atsakovės kaltė ir todėl sutartis turi būti pripažinta negaliojančia kaip sudaryta dėl apgaulės (CK 1.91 str.) bei ieškovei priteistas jos sumokėtas avansas 12000 Lt.

215. Teismas visiškai nesivadovavo CK 1.5 str. numatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažindamas, kad 40 000 Lt netesybos nelaikytinos pernelyg didelės, nors atsakovei jokie realūs nuotoliai nebuvo padaryti; apie sutarties atsisakymą ieškovė informavo atsakovę po kelių dienų po preliminariosios sutarties pasirašymo. CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nustatyta galimybė sumažinti netesybas yra teismo diskrecinė teisė, kurią teismas įgyvendina siekdamas užtikrinti, kad netesybos nebūtų neprotingai didelės ir nesudarytų pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas visus argumentus, prievolės pobūdį, jos padarinius, prievolės sumą, nesivadovavo anksčiau paminėtais principais ir visiškai nepagrįstai priteisė atsakovei 40000 Lt netesybų.

22Atsiliepimu į ieškovės E. B. apeliacinį skundą atsakovė S. L. prašė atmesti apeliacinį skundą ir palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą nepakeistą.

23Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

241. Aplinkybė, kad preliminariosios sutarties sudarymo momentu atsakovė dar nebuvo parduodamo turto savininkė, apeliantei neturėjo jokios teisinės reikšmės. Tretieji asmenys, preliminariosios sutarties sudarymo metu buvę turto registre įregistruoto turto savininkais, patvirtino, kad atsakovė veikė jų valia, kad buvo sutarę dėl preliminariosios sutarties sudarymo ir šios bylos ginčo objekto – žemės sklypo su sodo nameliu sodininkų bendrijoje – pirkimo. Todėl akivaizdu, kad byloje esančiais teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog tikroji visų šalių valia atitiko preliminariojoje sutartyje nurodytus šalių tikslus ir ketinimus.

252. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė nepatyrė jokių realių nuostolių. Dėl ekonominės krizės ir recesijos nekilnojamųjų daiktų kaina ir vertė krito. Todėl pripažintina, kad dėl neteisėtų ieškovės veiksmų atsakovė negalėjo ginčo objektu esančio turto pardavinėti kitiems asmenims, negalėjo už jį gauti kainos, atitinkančios turto rinkos vertę. Dėl turto nuvertėjimo atsakovė patyrė didžiulius nuostolius, kurių atsakovei nereikia įrodinėti, nes preliminariojoje sutartyje buvo numatytos netesybos, kurios laikytinos sutartiniais nuostoliais.

263. Nekilnojamųjų daiktų pardavimas galimas tiek paties savininko tiesiogiai, tiek perį galiotą asmenį. Šiuo atveju sutarties sudarymas nėra siejamas su turto savininko asmeniu, todėl sandoris galėjo būti sudarytas per atstovą ir tikrai būtų buvęs sudarytas, jeigu apeliantė nebūtų pakeitusi savo nuomonės. Atsakovės manymu, apeliantė nenurodė, kuo pasireiškė jos suklydimas ir kodėl jis laikytinas esminiu, o taip pat nenurodo pakankamai pagrįstų sandorio negaliojimo pagrindų.

27Tretieji asmenys atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

28Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

29Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

30Nagrinėjamo ginčo esmė yra tarp šalių sudarytos preliminariosios sutarties teisėtumas, aplinkybės, dėl kurių nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis ir šalių atsakomybė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

31Apeliantė savo skunde teigia, kad 2007-10-06 preliminarioji sutartis yra niekinė ir turi būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms, nes buvo sudaryta atsakovės S. L. apgaulės įtakoje (LR CK 1.91 str. 1d.), kad atsakovės apgaulė pasireiškė tuo, jog ji, 2007-10-06 sutartimi tarėsi parduoti jai nepriklausantį turtą; numatomo parduoti turto tinkamai neįvardijo; preliminariosios sutarties sudarymo dieną neturėjo tinkamų tikrųjų turto savininkų, t.y. R. V. ir J. V., įgaliojimų sudaryti preliminariąją sutartį; 2007-07-27 R. V. įgaliojimas neatitiko formos reikalavimų, nes nebuvo patvirtintas notaro; be to, turtas buvo bendroji jungtinė R. V. ir J. V. nuosavybė, o 2007-07-27 įgaliojimą buvo pasirašęs tik R. V., kas, apeliantės manymu prieštarauja LR CK 1.74 str. 1 d. 1p. bei LR CK 2.138 str. 1 d. 1 p., 3 p. nuostatoms. Apeliantė nurodė, kad ne dėl jos kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo- pardavimo sutartis; kad iš jos teismo priteistos netesybos yra neprotingai didelės.

32Dėl ketinamo parduoti turto identifikavimo

33Ieškovė E. B. byloje patvirtino (b.l. 163), kad su atsakove S. L. prieš pasirašydamos preliminariąją sutartį, buvo nuvykusios į Sodų bendriją ( - ), apžiūrėjo ketinamą pirkti žemės sklypą ir sodo namą, kuris jai patikęs. Į advokatės D.Balčiūnienės klausimą E. B. pirmos instancijos teisme atsakė, kad jai nekilo klausimas, dėl kokio konkrečiai nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo jos tariasi su atsakove, dėl to ginčo nebuvę. Todėl teigti, kad preliminariojoje sutartyje nenurodžius ketinamo pirkti nekilnojamojo turto unikaliųjų numerių, plotų ir pan., ieškovė buvo apgauta, nėra jokio pagrindo, juolab, kad šiuos duomenis ji galėjo bet kada sužinoti iš atsakovės, turėjusios turto nuosavybės dokumentus nuo 2007 m. vasaros, ką byloje patvirtino R. V.

34Apeliantės argumentas, kad ji buvusi ir apgauta, ir suklaidinta, nes atsakovė jai nepasakiusi, jog ketina parduoti ne atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą, kolegijos manymu, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti preliminariąją sutartį sudarytą dėl apgaulės ar dėl suklydimo (LR CK 1.91, 1.90 str.), nes, kaip teisingai pažymėjo savo sprendime pirmos instancijos teismas, atsakovė S. L. preliminariojoje sutartyje nenurodė, jog ji yra šio turto savininkė; byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė ieškovei kokiomis kitomis aplinkybėmis tai būtų patvirtinusi žodžiu ar raštu; preliminariojoje sutartyje (8 punktas) nurodyta, kad „sutartis sudaryta laisva valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio šalys būtų priverstos sudaryti šią sutartį, apie visas šios sutarties sudarymo aplinkybes šalys žino“; kad „sutartis šalių perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių bei kitaip atitinkanti jų valią priimta ir pasirašyta“. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, kai laikoma, kad suklydimas yra esminis, kai yra neteisingai suvokiamas pats sudaromas sandoris, kai iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Dėl to, asmuo suklydo ar ne, turi būti vertinama pagal sandorio sudarymo metu egzistavusią faktinę situaciją, o ne pagal tą, kuri yra praėjus tam tikram laikui po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis,bylos Nr. 3K-3-150/2007). Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovei buvo aišku, kokį turtą ji ketina pirkti, už kokią kainą, iki kada turi būti sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis, kokios gali būti pasekmės, jei dėl vienos ar kitos šalies kaltės pagrindinė sutartis bus nesudaryta.

35Dėl įgaliojimų sudaryti preliminariąją sutartį

36Pagal CK 2.137 straipsnį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Per atstovus (įgaliotinius) fiziniai asmenys turi teisę sudaryti sandorius, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius (CK 2.132 straipsnio 1 dalis). Įgaliojimu yra apibrėžiama įgaliotiniui duodamų (suteikiamų) teisių apimtis ir turinys. Taigi įgaliojimas yra vienašalis sandoris, kuriuo išreiškiama atstovaujamojo valia. Tai reiškia, kad, sudarant įgaliojimą, visų pirma jame turi būti išreikšta tikroji įgaliotojo valia.

37Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja vėliau sudaryti kitą – pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, tai yra sutartis dėl kitos sutarties sudarymo ateityje. Išsamiai dėl preliminariosios sutarties instituto pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006. Šiame nutarime išaiškinta, kad preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Tai – organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas būdinga pagrindinėms sutartims. Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Tai esminis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties, nes pagrindinėje sutartyje objektas – turtinė vertybė, dėl kurios šalys sudaro sutartį, visuomet egzistuoja. Atsižvelgiant į šiuos skirtumus preliminariosioms sutartims netaikomi tam tikri reikalavimai, įstatymų numatyti pagrindinėms sutartims, pavyzdžiui, sudarant preliminariąją sutartį dėl būsimo daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo, nereikalaujama notarinės sandorio formos, kaip būtų pagrindinės sutarties atveju (CK 1.74 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-11 nutartis Nr. 3K-3-366/2008). Todėl kolegija pripažįsta nepagrįstu ieškovės apeliacinio skundo argumentą, kad preliminarioji sutartis, sudaryta 2007 m. spalio 6 d. tarp ieškovės E. B. ir atsakovės S. L. yra niekinė jau dėl to, kad R. V. 2007 m. liepos 27 d. įgaliojimas atsakovei S. L. nebuvo patvirtintas notarine tvarka. Pagal LR CK 1.78 straipsnį sandoriai gali būti niekiniai ir nuginčijami. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje Nr. 3K-04-06 pažymėjo, kad sandoriai, turintys valios trūkumų, yra ne niekiniai, bet nuginčijami, t. y. jie gali būti pripažinti negaliojančiais tik įstatymų nurodytam asmeniui pareiškus reikalavimą dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir įrodžius, kad sandoris neatitinka jį sudariusio asmens valios; kad įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai taip pat yra nuginčijami sandoriai, kurie gali būti pripažinti negaliojančiais pagal atstovaujamojo ieškinį (CK 1.92 straipsnis). Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausias Teismas pažymėjo, kad atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 straipsnis), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas pagal faktines bylos aplinkybes padarė teisingą išvadą, kad atsakovė S. L., 2007-10-06 sudarydama preliminariąją sutartį su ieškove E. B., nepažeidė jai turto savininkų duotų įgalinimų spręsti dėl galimo jų vardu įregistruoto nekilnojamojo turto pardavimo. Tai byloje patvirtina 2007-07-27 rašytinis R. V. įgaliojimas (b.l. 43), notarinis 2007-10-12 R. V. ir J. V. įgaliojimas (b.l.42), R. V. ir J. V. atsiliepimas į ieškinį ir priešieškinį (b.l.148-152), taip pat R. V. pareikšta nuomonė apeliacinės instancijos teisme, kad jau 2007 m. vasarą S. L. buvo sumokėjusi 120 000 litų R. ir J. V. už sodo namelį ir žemės sklypą, esančius SB ( - ), jai buvo perduoti visi šio turto nuosavybės dokumentai ir raktai, ir tik juridiškai dar nebuvo baigti sutvarkyti minėto turto pirkimo-pardavimo dokumentai, todėl 2007-07-27 buvo surašytas įgaliojimas su turtu tvarkytis savo nuožiūra. R. ir J. V. patvirtino, kad S. L. nebuvo apsisprendusi, ar sodo namelį ir žemės sklypą, esančius SB( - ), ji pasiliks sau, ar parduos, su kuo jie taip pat sutiko.

38Kolegija nesutinka su apeliantės skundo argumentu, kad R. V. 2007-07-27 rašytinis įgaliojimas, kuriame nėra išreikšta turto bendrasavininkės J. V. valia, yra niekinis. CK 3.92 straipsnio 4 dalyje užtikrinta sutuoktiniams bendrai priklausančių daiktinių teisių apsauga nuo vieno sutuoktinio savo rizika prisiimtų įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju 2007-07-27 įgaliojimo pagrindu sudaryta preliminarioji sutartis, kuria nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į jį neperleidžiamos, o tik įsipareigojama tai padaryti ateityje. Sudarant preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto perleidimo nebūtina, kad ją sudarytų abu sutuoktiniai, pakanka, kad būtų bendra sutuoktinių valia dėl tokio perleidimo, o jos išraiška gali būti įvairi. Todėl preliminarioji sutartis gali būti sudaryta laikantis CK 3.92 straipsnio 4 dalies reikalavimų, bet galima ir situacija, kad preliminariąją sutartį sudaro vienas iš sutuoktinių, o šią sutartį įvykdyti (sudaryti pagrindinę sutartį) trukdančios priežastys pašalinamos iki pagrindinės sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad tai gali būti padaroma ne tik gaunant įstatymo reikalaujamos formos bendro su sutuoktine sutarimo parduoti turtą preliminarioje sutartyje numatytomis sąlygomis patvirtinimą, bet ir pasiekiant, kad parduodamas turtas jo pardavimo metu nebeturėtų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statuso. Civilinės teisės normos toleruoja situaciją, kai pardavėjas sutarties sudarymo metu nėra parduodamo daikto savininkas, tačiau juo tampa sutarties įvykdymo metu, ir tokias sutartis pripažįsta galiojančiomis (CK 6.307 straipsnis). Tuo labiau tai leistina preliminariųjų sutarčių atveju, nes tai atitinka jų paskirtį ir pobūdį. Tokį aiškinimą patvirtina ir Tarptautinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Komercinių sutarčių principų 3.3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad vien faktas, jog sutarties sudarymo metu prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas buvo neįmanomas ar šalis negalėjo disponuoti turtu, dėl kurio sudaryta sutartis, neturi įtakos sutarties galiojimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis 3K-3-366/2008). Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t.y. 2007-10-12 R. V. ir J. V. įgaliojimo (b.l.42), R. V. ir J. V. atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį (b.l. 148-152) matyti, kad J. V. valia dėl atsakovei S. L. suteiktų įgalinimų atitiko R. V. valią, taigi aplinkybės dėl sutarties sudarymo buvo žinomos abiems sutuoktiniams ir vyko abiejų sutuoktinių valia. Teismine tvarka šis įgaliojimas nenuginčytas ir nepakeistas.

39Dėl atsakomybės pagal preliminariąją sutartį

40Tarp ieškovės E. B. ir atsakovės S. L. 2007 m. spalio 6 d. sudarytoje preliminariojoje sutartyje buvo nustatyta, kad E. B. 2007-10-06 sumokėjo S. L. 12000 Lt. avansą už parduodamą namą su žeme ir kitais statiniais, esantį sodų bendrijoje ( - ), o S. L. įsipareigojo iki 2008-03-30 parduoti namą su žeme ir kitais statiniais, esantį sodų bendrijoje ( - ) už 120 000,- Lt įskaitant gautą avansą. Taip pat šalys susitarė, kad, jeigu nuo šios sutarties momento iki pirkimo –pardavimo sutarties sudarymo momento tampa žinoma, kad perkamas namas su žeme ir kitais kiemo statiniais yra įkeistas, perleistas kitiems asmenims arba kitokiu būdu netinkamai sutvarkyti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, arba S. L. atsisakys šioje sutartyje aptartomis sąlygomis parduoti minėtą namą su žeme ir kitais kiemo statiniais, tai E. B. turi teisę nutraukti sutartį ir atsiimti sumokėtą pinigų sumą 12000 Lt, o S. L. tais anksčiau paminėtais atvejais privalo grąžinti gautą 12000 Lt avansą bei įsipareigoja sumokėti 50000 Lt baudą už prievolės nevykdymą. Jeigu E. B. atsisakys šioje sutartyje aptartomis sąlygomis nupirkti iš S. L. minėtą namą su žeme ir kitais kiemo statiniais, tai sumokėtas avansas 12000 Lt lieka S. L. bei E. B. įsipareigoja sumokėti 40000 Lt baudą už prievolės nevykdymą.

41Byloje buvo nustatyta, kad atsakovė S. L. pranešė ieškovei E. B., kad 2007 m. lapkričio 13 d., 15 val., t.y. nepasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui, Joniškio rajono notarų biure bus sudaroma turto, numatyto 2007-10-06 preliminariojoje sutartyje, pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 450), ieškovė E. B. buvo nuėjusi į notarų biurą, tačiau sutartį pasirašyti atsisakė, nes „nebeturėjo pasitikėjimo atsakove“ (b.l. 163). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį negali būti pripažintas pagrįstu ir pateisinamu. Pagrindinės sutarties sudarymo metu, t.y. 2007 m. lapkričio 13 d., atvykusi į notarų biurą, ieškovė turėjo realią galimybė įsitikinti, kad S. L. 2007-10-12 yra duotas notarinis R. V. ir J. V. įgaliojimas parduoti jų vardu registruotą turtą, dėl kurio 2007-10-06 buvo susitarta preliminariojoje sutartyje; atsakovė S. L. teisme patvirtino, kad turėjo visus dokumentus, reikalingus pagrindinei sutarčiai sudaryti, byloje nėra jokių duomenų, kad parduodamas turtas kaip nors buvo susijęs su turto savininko asmeniu ar, kad jis buvo ne tas, kurį ieškovė buvo sutarusi pirkti. Be to, ieškovė turėjo galimybė prašyti atidėti pagrindinės sutarties sudarymą atitinkamų aplinkybių išsiaiškinimui ar pasikonsultavimui, nes nebuvo pasibaigęs galutinis pagrindinės sutarties sudarymo terminas (2008-03-30), ir jokios sankcijos jai negrėsė. Net ieškovės prašymu ir iniciatyva atlikus visas teisines procedūras dėl S. L. įtarimo sukčiavimu ir atmetus E. B. skundą (b.l. 26-28), ieškovė turėjo galimybę sudaryti pagrindinę sutartį, jei šios sutarties sudarymo iš tiesų būtų norėjusi. Kaip matyti iš teismui pateiktos sutarties (b.l. 215-217), sodo namą su sklypu Nr. 214 Sodų bendrijoje ( - ) R. V. ir J. V. pardavė S. L. tik 2008 m. gegužės 6 d.

42CK 6.165 str. 4 dalyje įtvirtintas imperatyvas, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius, kurie padaromi įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį nevykdymu. Tai reiškia, kad konstitucinio nuostolių atlyginimo principo turi būti laikomasi ir tokio pobūdžio ikisutartiniuose santykiuose, preliminariosios sutarties šalys gali susitarti dėl netesybų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, bylos Nr. 3K-P-382/2006.).

43Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi, sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-09 nutartis Nr. 3K-3-489).

44Kaip ir buvo pažymėta, 2007 m. spalio 6 d. sudarytoje preliminariojoje sutartyje šalys numatė, kad jeigu E. B. atsisakys šioje sutartyje aptartomis sąlygomis nupirkti iš S. L. minėtą namą su žeme ir kitais kiemo statiniais, tai sumokėtas avansas 12000 Lt lieka S. L. bei E. B. įsipareigoja sumokėti 40000 Lt baudą už prievolės nevykdymą.

45Kaip matyti iš sutarties turinio (b.l. 8), sumokėtą 12000 litų avansą šalys įvertino kaip iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimą, nes neįvykdžius sutarties dėl atsakovės S. L. kaltės, pastaroji būtų turėjusi sumokėti 50000 Lt baudą, kas iš esmės patvirtina sutarties šalių lygybę preliminariosios sutarties sudarymo metu. Tokią praktiką dėl atitinkamo avanso įskaitymo yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, bylos Nr. 3K-P-382/2006.

46Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindiniai civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai, įtvirtinti CK 1.2, 1.5 straipsniuose, yra taip pat prievolių teisės principai. Prievolės šalys turi galimybių nusistatyti elgesio modelį tarpusavio susitarimu, tačiau civilinėje teisėje įtvirtintos tam tikros principinės nuostatos, kurių privalu laikytis šalims, tariantis dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Pagal CK 1.5 straipsnio 2 dalį prievolės šalys, susitarimu nustatydamos tarpusavio teises ir pareigas, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

47Teismas turi teisę sumažinti pagal sutartį nustatytas netesybas nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės. Pažymėtina, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Dėl to kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vieningą teismų praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007 ir kt.).

48Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys susitarė dėl netesybų baudos forma už atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau kolegija pripažįsta, kad netesybos, atsižvelgiant į sulygtą perkamo objekto kainą (120 000 Lt), į jo paskirtį (asmeniniams šeimos poreikiams tenkinti), į akivaizdų šalių juridinį nepatyrimą, į tai, kad byloje nebuvo nustatyti ir įvardinti realūs atsakovės patirti nuostoliai, kurie viršytų baudines sankcijas, yra neprotingai didelės, todėl iš ieškovės E. B. atsakovei S. L. priteisiama bauda mažintina nuo 40000 litų iki 20000 litų.

49Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

50Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas, pakeitęs pirmos instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

51Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs atsakovės priešieškinį ir atmesdamas ieškinį, iš ieškovės atsakovei priteisė visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat iš ieškovės priteisė valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismui sumažinus iš ieškovės E. B. atsakovei S. L. priteistinos baudos dydį nuo 40000 Lt iki 20000 Lt, t.y. patenkinus atsakovės priešieškinį 50 proc., iš ieškovės E. B. priteistina atsakovei S. L. 600 Lt žyminio mokesčio, 885 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 4 d.).

52Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinys paliktina nepakeista, pakeičiant tik sprendimą dalyje dėl priešieškinio, jį patenkinant 50 proc., todėl iš ieškovės E. B. priteistina valstybei 75 proc. procesinių dokumetų įteikimo išlaidų, kas sudaro 19,60 Lt, o iš atsakovės S. L. priteistina valstybei 25 proc. procesinių dokumetų įteikimo išlaidų, kas sudaro 9,80 Lt (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

53Kitoje dalyje Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

54Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

55Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t.y. pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys, palikus nepakeista, pakeičiant sprendimą dalyje dėl priešieškinio, jį patenkinant 50 proc., konstatuotina, jog ieškovės E. B. apeliacinis skundas tenkintinas 25 proc., todėl atitinkamai paskirstinos ir bylinėjimosi išlaidos.

56Iš atsakovės S. L. priteistina ieškovei E. B. 412 Lt žyminio mokesčio (b.l. 185, 192), sumokėto paduodant apeliacinį skundą, 200 Lt (b.l. 209) turėtų advokato atstovavimo išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

57Iš atsakovės S. L. priteistina valstybei 1,21 Lt (b.l. 201) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

58Iš ieškovės E. B. priteistina valstybei 3,62 Lt (b.l. 201) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

59Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

Nutarė

60Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

61S. L. priešieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš ieškovės E. B. (a.k. ( - ) atsakovei S. L. (a.k. ( - ) 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) netesybų, 600 Lt (šešis šimtus litų) žyminio mokesčio, 885 Lt (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

62Priteisti iš ieškovės E. B. (a.k. ( - ) valstybei 19,60 Lt (devyniolika litų 60 centų) procesinių dokumetų įteikimo išlaidų.

63Priteisti iš atsakovės S. L. (a.k. ( - ) valstybei 9,80 Lt (devynis litus 80 centų) procesinių dokumetų įteikimo išlaidų.

64Likusioje dalyje Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

65Priteisti iš atsakovės S. L. (a.k. ( - ) valstybei 1,21 Lt (vieną litą 21 centą) procesinių dokumetų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

66Priteisti iš ieškovės E. B. (a.k. ( - ) valstybei 3,62 Lt (tris litus 62 centus) procesinių dokumetų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ieškovė E. B. ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančia... 5. Ieškovė nurodė, kad 2007 m. spalio 5 d. skelbime rado informaciją apie... 6. Atsakovė S. L. atsiliepime su E. B. ieškiniu nesutiko.... 7. S. L. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės E. B.... 8. Atsakovė nurodė, kad pagal 2007 m. spalio 6 d. preliminariąją sutartį ji... 9. Tretieji asmenys R. V. ir J. V. atsiliepime dėl ieškinio ir priešieškinio... 10. Joniškio rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovės E.... 11. Teismas konstatavo, kad 2007 m. spalio 6 d. šalių sudaryta sutartis savo esme... 12. Teismas nustatė, kad preliminariosios sutarties įvykdymas buvo užtikrintas... 13. Teismas atmetė ieškovės atstovo argumentą, jog viena iš pagrindinės... 14. Teismas nurodė, kad atsakovė S. L., priešingai nei ieškovė, kaip... 15. Apeliaciniu skundu ieškovė E. B. prašo panaikinti Joniškio rajono... 16. Apeliacinio skundo motyvai yra tokie:... 17. 1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės neteisingai... 18. 2. Šalių sudarytas sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.91... 19. 3. Atsakovė parengtoje preliminariojoje sutartyje nuslėpė reikšmingą... 20. 4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo... 21. 5. Teismas visiškai nesivadovavo CK 1.5 str. numatytais teisingumo, protingumo... 22. Atsiliepimu į ieškovės E. B. apeliacinį skundą atsakovė S. L. prašė... 23. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:... 24. 1. Aplinkybė, kad preliminariosios sutarties sudarymo momentu atsakovė dar... 25. 2. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė nepatyrė jokių realių... 26. 3. Nekilnojamųjų daiktų pardavimas galimas tiek paties savininko tiesiogiai,... 27. Tretieji asmenys atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 28. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 30. Nagrinėjamo ginčo esmė yra tarp šalių sudarytos preliminariosios sutarties... 31. Apeliantė savo skunde teigia, kad 2007-10-06 preliminarioji sutartis yra... 32. Dėl ketinamo parduoti turto identifikavimo... 33. Ieškovė E. B. byloje patvirtino (b.l. 163), kad su atsakove S. L. prieš... 34. Apeliantės argumentas, kad ji buvusi ir apgauta, ir suklaidinta, nes atsakovė... 35. Dėl įgaliojimų sudaryti preliminariąją sutartį... 36. Pagal CK 2.137 straipsnį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens... 37. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame... 38. Kolegija nesutinka su apeliantės skundo argumentu, kad R. V. 2007-07-27... 39. Dėl atsakomybės pagal preliminariąją sutartį... 40. Tarp ieškovės E. B. ir atsakovės S. L. 2007 m. spalio 6 d. sudarytoje... 41. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovė S. L. pranešė ieškovei E. B., kad 2007... 42. CK 6.165 str. 4 dalyje įtvirtintas imperatyvas, kad jeigu preliminariąją... 43. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus... 44. Kaip ir buvo pažymėta, 2007 m. spalio 6 d. sudarytoje preliminariojoje... 45. Kaip matyti iš sutarties turinio (b.l. 8), sumokėtą 12000 litų avansą... 46. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindiniai civilinių santykių teisinio... 47. Teismas turi teisę sumažinti pagal sutartį nustatytas netesybas nustatęs,... 48. Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys susitarė dėl netesybų baudos forma už... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme... 50. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas, pakeitęs pirmos instancijos teismo... 51. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs atsakovės priešieškinį ir... 52. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės... 53. Kitoje dalyje Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimas... 54. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme... 55. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t.y. pirmosios... 56. Iš atsakovės S. L. priteistina ieškovei E. B. 412 Lt žyminio mokesčio... 57. Iš atsakovės S. L. priteistina valstybei 1,21 Lt (b.l. 201) procesinių... 58. Iš ieškovės E. B. priteistina valstybei 3,62 Lt (b.l. 201) procesinių... 59. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3... 60. Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą pakeisti iš... 61. S. L. priešieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš ieškovės E. B.... 62. Priteisti iš ieškovės E. B. (a.k. ( - ) valstybei 19,60 Lt (devyniolika... 63. Priteisti iš atsakovės S. L. (a.k. ( - ) valstybei 9,80 Lt (devynis litus 80... 64. Likusioje dalyje Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d.... 65. Priteisti iš atsakovės S. L. (a.k. ( - ) valstybei 1,21 Lt (vieną litą 21... 66. Priteisti iš ieškovės E. B. (a.k. ( - ) valstybei 3,62 Lt (tris litus 62...