Byla e2S-1457-459/2015

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. B. (S. B.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Arctic Group“, AB SEB bankas, UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, AB DNB bankas, DNSB „Svaja“, UAB „Forica“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, UAB „Mokilizingas“, UAB „Automera“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, AB TEO LT, S. G., Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Administracinė komisija prie Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūra, A. Z., antstolis A. S., antstolis J. P., antstolė B. T., antstolė A. R. Ž., antstolė L. P., antstolė M. T., antstolė V. V., antstolė V. D.,

Nustatė

2pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą, kadangi negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Nurodė, kad 2006 m. liepos 12 d. sudarė santuoką su savo pirmąja žmona A. (dabartinė pavardė – Z.). ( - ) gimė dukra V. B.. 2006 m. lapkričio 14 d. sutuoktiniai įsigijo butą, ( - ). Kadangi šeima neturėjo pakankamai lėšų, pareiškėjas su sutuoktine banke paėmė būsto kreditą, butą ir automobilių stovėjimo aikštelės dalį įkeisdami banko naudai. Maždaug iki 2008 metų pareiškėjas tinkamai vykdė įsipareigojimus bankui. 2008 metais įmokos, kurias pareiškėjas privalėjo mokėti bankui, padidėjo kelis kartus. Kaip tik tuo metu sustojo ir pareiškėjo statybų verslas. 2008 metais UAB „Rausingita“ iškelta bankroto byla. Pareiškėjas nebeteko darbo (iki tol ėjo direktoriaus pareigas). 2009 m. balandžio 14 d. turto perdavimo išieškotojui aktu tiek butas ( - ), tiek automobilių stovėjimo aikštelės dalis ( - ), buvo perduoti būsto paskolą apdraudusiai UAB „Būsto paskolų draudimas“, tačiau šiai bendrovei dar liko didelė skola. 2009 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-12295-642/2009, juo patvirtino pareiškėjo ir A. B. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. UAB „Rausingita“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš pareiškėjo bankrutuojančiai bendrovei 59974,26 Eur (207079,13 Lt) nuostolių. Pareiškėjas, patirdamas priešingos pusės spaudimą, sudarė su ieškovu sau nenaudingą taikos sutartį, kuri patvirtinta Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-253-253/2009. Sutartimi pareiškėjas įsipareigojo sumokėti BUAB „Rausingita“ naudai 47696,86 Eur (164687,73 Lt). Pareiškėjo įsiskolinimas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ susidarė dėl to, jog pareiškėjas, pasitikėdamas savo verslo partneriu D. G., 2007 m. spalio 24 d. laidavimo sutartimi Nr. LS/07-G7-544 įsipareigojo kaip solidarus skolininkas neatlygintai atsakyti visu savo turtu už lizingo gavėjo D. G. prievoles. Lizingo gavėjas D. G. netinkamai vykdė savo finansinius įsipareigojimus, dėl to Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-423-323/2011 UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ naudai solidariai iš D. G. bei pareiškėjo priteistos nesumokėtos įmokos, baudos, delspinigiai ir kitos susijusios sumos. Pareiškėjas išlaiko dvi nepilnametes dukras, šiuo metu dirba dviejose darbovietėse UAB „Pajūrio komunikacijos“ ir UAB „Pajūrio genranga“. Jo gaunamos pajamos abiejose darbovietėse svyruoja nuo 53-57 Eur iki 258,03 Eur. Pareiškėjas yra sudaręs antrą santuoką, jo dabartinė žmona yra motinystės atostogose ir gauna 118,77 Eur dydžio per mėnesį motinystės pašalpą. Kiekvieną mėnesį pareiškėjui, jo išlaikomoms dukterims ir sutuoktinei reikalingos mažiausiai 446 Eur dydžio lėšos.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-26 nutartimi pareiškimą atmetė. Nurodė, jog vertinant pareiškėjo elgesį, prisiimant ir vykdant finansinius įsipareigojimus visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, akivaizdu, jog pareiškėjo nemokumas yra sąlygotas pareiškėjo neteisėtų veiksmų bei neatsakingo skolinimosi, neįvertinant savo finansinių galimybių: pareiškėjas sąmoningai leido susidaryti skoloms imdamas vartojimo kreditus bei pasirašydamas sau nenaudingus sandorius. Pareiškėjas dirba kvalifikuotą darbą, turi įmonės vadovo patirties, todėl turėjo ir galėjo suvokti, jog, sudarydamas skolinimosi sandorius, sunkina savo finansinę padėtį ir mažina savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Manytina, kad pareiškėjas, per sąlyginai trumpą laikotarpį prisiimdamas daug skolinių įsipareigojimų, nesiejo savo išlaidų su gaunamomis pajamomis, neįvertino prisiimtų įsipareigojimų mąsto ir savo galimybių juos įvykdyti, o tam, kad galėtų patenkinti savo poreikius, kuriems nepakanka pajamų, ėmė paskolas ir kreditus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamuoju įsakymu yra nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir pagal Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalį, t. y. už apgaulingą apskaitos tvarkymą bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą. Dėl šių neteisėtų pareiškėjo veiksmų jo vadovaujamai įmonei UAB „Rausingita“ buvo padaryta žala, todėl UAB „Rausingita“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl 59974,26 Eur (207079,13 Lt) nuostolių priteisimo iš pareiškėjo. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. vasario 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-253-253/2009, patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią S. B. pripažino 47696,86 Eur (164687,73 Lt) skolą UAB „Rausingita“ ir įsipareigojo sumokėti įsiskolinimą iki 2009 m. gruodžio 31 d. Iš teismų informacinės sistemos duomenų teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamojo įsakymo pagrindu 2013 m. kovo 6 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos nėra sumokėta, todėl pagal Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį S. B. teistumas dar nėra išnykęs. Taigi pareiškėjo bendra skolos suma padidėjo dėl jo paties kaltų ir nusikalstamų veiksmų. Tokie pareiškėjo veiksmai negali būti pripažinti sąžiningais kreditorių atžvilgiu, todėl pareiškėjui negali būti keliama bankroto byla. Pareiškėjas nurodė, kad jo gaunamos pajamos sudaro nuo 53,57 Eur iki 258,03 Eur per mėnesį, tačiau jo ir jo šeimos poreikiams tenkinti reikalinga 446,00 Eur per mėnesį suma. Teismas turi pagrindą teigti, kad pareiškėjas galbūt gauna didesnes pajamas nei nurodo pateiktame pareiškime. Neatskleisdamas duomenų apie visas gaunamas pajamas, pareiškėjas taip pat elgiasi nesąžiningai. Pareiškėjas nenurodė, jog ketina keisti darbą, gauti papildomų pajamų, kelti kvalifikaciją, kad galėtų bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Iš byloje esančių duomenų bei pareiškėjo paaiškinimų teismas nustatė, jog pareiškėjas neturi galimybių skirti lėšų skoloms grąžinti, nekilnojamojo ar kilnojamojo turto taip pat neturi. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris nesąžiningais veiksmais pats sukėlė sau nemokumą, bei šiuo metu jo gaunamas pajamos nesudaro galimybės bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais.

4Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-26 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti jam bankroto bylą. Nurodo, jog per trejus metus iki pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos apskritai neatliko jokių veiksmų, kurie sudarytų pagrindą atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą, visi skoliniai įsipareigojimai susidarė ankstesniu laikotarpiu (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.). Teismas neteisingai teigia, kad pareiškėjas sąmoningai leido susidaryti skoloms imdamas vartojimo kreditus bei pasirašydamas sau nenaudingus sandorius. Ši išvada neatitinka tikrovės ir nepagrįsta. Faktas, kad pareiškėjas 2006 m. paėmė būsto kreditą ir vartojimo kreditą naujos statybos būstui įrengti, nesuponuoja jo nesąžiningumo. Pareiškėjas nelaikytinas nesąžiningu ir dėl laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nes tapo verslo partnerio veiksmų auka. Taikos sutartis, sudaryta su UAB „Rausingita“, nebuvo visiškai nepalanki pareiškėjui, nes pareiškėjas įsipareigojo atlyginti 164687,73 Lt dydžio nuostolius, nors bankroto administratorius buvo pareiškęs reikalavimą priteisti 207000 Lt nuostolių. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-09 baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas buvo įpareigotas sumokėti 3900 Lt dydžio baudą, o tai sudaro tik 0,78 proc. pareiškėjo skolų, taigi ne teistumas sąlygojo pareiškėjo nemokumą. Pareiškėjas aiškiai įvardijo sumą, reikalingą jo ir jo šeimos poreikiams tenkinti, ši suma neviršija šeimos gaunamų pajamų. Jeigu teismui kilo abejonių šiuo klausimu, jis turėjo būti aktyvus ir nurodyti pareiškėjui, kokius įrodymus jis turėtų pateikti. Taigi teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo nesąžiningumo, nevertino visų reikšmingų aplinkybių visumos ir nenustatė, kokios priežastys lėmė jo nemokumą, nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp nesąžiningu pripažinto pareiškėjo elgesio ir nemokumo bei netaikė 3 metų ribojančio termino.

5Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad tarp apelianto nuteisimo ir jo nemokumo nėra priežastinio ryšio. Dėl šių neteisėtų apelianto veiksmų jo vadovaujamai įmonei UAB „Rausingita“ buvo padaryta žala, todėl UAB „Rausingita“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl 207079,13 Lt nuostolių priteisimo iš apelianto. Klaipėdos apygardos teismas 2009-02-05 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-253-253/2009, patvirtino tarp šalių (UAB „Rausingita“ ir S. B.) sudarytą taikos sutartį, pagal kurią apeliantas pripažino 164687,73 Lt skolą UAB „Rausingita“ ir įsipareigojo sumokėti įsiskolinimą iki 2009-12-31. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad dėl bankroto bylos iškėlimo gali kreiptis tik pats fizinis asmuo (FABĮ 4 str.), o tai sudaro sąlygas jam pačiam nuspręsti, kada jis gali kreiptis į teismą, todėl FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nuostata neužkerta kelio teismui vertinti ir ankstesniu laikotarpiu sudarytų sandorių. Suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos nuomone, kad apeliantas dirba kvalifikuotą darbą, turi įmonės vadovo patirtį, todėl turėjo ir galėjo suvokti, jog, sudarydamas skolinimosi sandorius vieną po kito, sunkina savo finansinę padėtį ir mažina savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog iškėlus bankroto bylą jis įsteigtų įmonę. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius apie įmonės steigimą, taip pat nepateikė jokių įrodymų, iš kokių lėšų planuoja steigti įmonę.

6Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog iškėlus pareiškėjui bankroto bylą, būtų tik nurašytos pareiškėjo skolos, o tai neabejotinai pažeistų kreditorių interesus. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėta ir pagrįsta.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).

9Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesio algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

10Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bankroto bylą pareiškėjui atsisakė iškelti dėl to, jog konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu. Pareiškėjas ginčija šią pirmosios instancijos teismo nutartį, motyvuodami tuo, jog bankroto bylą pareiškėjui atsisakyta iškelti neegzistuojančiais pagrindas, neįrodžius nė vieno nesąžiningumo požymio.

11Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr., mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013; kt.).

12Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nurodytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte neįtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus.

13Parengiamieji įstatymo dokumentai (FABĮ koncepcija, tyrimas „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdų analizė“) patvirtina, kad, priimant FABĮ, nebuvo siekiama padėti nesąžiningiems asmenims atstatyti savo mokumą. Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti.

14Iš rašytinių įrodymų byloje nustatyta, kad tarp AB DNB bankas ir A. Z. (buvusi pavardė – B.) bei S. B. 2006 m. lapkričio 16 d. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 06/423-1220, pagal kurią kredito gavėjams buvo suteiktas 135542,17 Eur kreditas butui su automobilių saugojimo aikštele, esančiam ( - ), pirkti ir remontuoti. Kredito grąžinimas 2006 m. lapkričio 30 d. buvo apdraustas UAB „Būsto paskolų draudimas“, draudimo liudijimo (poliso) serija Nr. BPD 030130. Kredito gavėjams tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bei bankui sutartį nutraukus, bendrovė išmokėjo bankui 135526,64 Eur draudimo išmoką. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 8 d. nutartimi Nr. 172-2N/2008 nutarė už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – butą, esantį ( - ). Antstolis 2009 m. balandžio 14 d. turto perdavimo išieškotojui aktu perdavė bendrovei butą, esantį ( - ), už 92678,41 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-253-253/2009 patvirtino šalių taikos sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo sumokėti BUAB „Rausingita“ 47696,86 Eur. Vykdymo procese pasikeitė išieškotojas: reikalavimo teisę perėmė UAB „Arctic Group“. Įsiskolinimas AB SEB bankui susidarė vartojimo kredito sutarties Nr. 0440618051031-07, 2006 m. kovo 31 d. sudarytos tarp pareiškėjo ir AB SEB banko, ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-10962-122/2009 pagrindu. Pareiškėjo įsiskolinimas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ susidarė 2007 m. spalio 24 d. laidavimo sutarties Nr. LS/07-07-544, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo kaip laiduotojas neatlygintinai atsakyti visu savo turtu už lizingo gavėjo D. G. prievoles. Lizingo gavėjas D. G. netinkamai vykdė savo finansinius įsipareigojimus, dėl to Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-423-323/2011 prisiteisė UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ solidariai iš D. G. bei pareiškėjo nesumokėtas įmokas, baudas, delspinigius ir kitas susijusias sumas. Įsiskolinimas AB DNB bankui susidarė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-15062-793/2010 pagrindu: banko naudai iš solidariųjų skolininkų A. Z. (buvusi pavardė – B.) ir pareiškėjo buvo priteista nesumokėta skola. Įsiskolinimas DNSB „Svaja“ naudai susidarė pareiškėjui gyvenant bute, esančiame ( - ), ir nemokant už butui suteiktas komunalines paslaugas. Skola UAB „Forica“ susidarė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-16958-323/2010 pagrindu. Skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos sudaro 3900 Lt bauda, skirta pareiškėjui Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-995-526/2012, ir 86,89 Eur (300 Lt) bauda, skirta pareiškėjui Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 19 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.3.-75-867/2011. Skola UAB „Mokilizingas“ (buvęs pavadinimas „Snoro lizingas“) susidarė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-5812-255/2011 pagrindu (dėl nevisiškai gražinto vartojimo kredito). Skola UAB „Automera“ susidarė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. 12-18389-255/2010 pagrindu. Skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos susidarė VSDFV Klaipėdos skyriaus 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 38 pagrindu. Skola AB „TEO LT“ susidarė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-14581-740/2009 pagrindu. Skola S. G. susidarė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-12755-328/2010 pagrindu. Įsiskolinimas Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai yra susidaręs pareiškėjui nevisiškai įvykdžius pareigą sumokėti valstybės naudai 310,76 Eur (1073 Lt) dydžio žyminį mokestį pagal taikos sutartį, patvirtintą Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-253-253/2009. Skola Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui susidarė nutarimų dėl administracinio teisės pažeidimo pagrindu (vairuojant techninės apžiūros neturintį automobilį, viršijus greitį). Skola UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ susidarė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-10444-793/2011 pagrindu. Pareiškėjas nurodė, kad A. Z. yra įtraukta į kreditorių sąrašą remiantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-12295-642/2009, nes pareiškėjas kiekvieną mėnesį moka išlaikymą savo nepilnametei dukteriai V. B.. Įsiskolinimai antstoliams A. S., J. P., B. T., A. R. Ž., L. P., M. T., V. V., V. D. susidarė antstoliams vykdant vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo.

15Nagrinėjamoje byloje teismas atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto ir 4 punkto pagrindu dėl pareiškėjų veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo elgesį, prisiimant ir vykdant finansinius įsipareigojimus visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, padarė išvadą, jog pareiškėjo nemokumas yra sąlygotas pareiškėjo neteisėtų veiksmų bei neatsakingo skolinimosi, neįvertinant savo finansinių galimybių. Pirmosios instancijos teismo nuomone, pareiškėjas sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, imdamas vartojimo kreditus bei pasirašydamas sau nenaudingus sandorius.

16Byloje nustatyta, jog bankrutuojančios UAB „Rausingita“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti bankrutuojančiai bendrovei iš pareiškėjo 59974,26 Eur (207079,13 Lt) nuostolių. Pareiškėjas teigia, kad patirdamas priešingos pusės spaudimą ir nematydamas galimybių laimėti bylos, sudarė su ieškovu sau nenaudingą taikos sutartį. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-253-253/2009 patvirtino šalių taikos sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo sumokėti BUAB „Rausingita“ naudai 47696,86 Eur (164687,73 Lt). Vykdymo procese reikalavimo teisę, kilusią iš taikos sutarties, perėmė UAB „Arctic Group“. Be to, pareiškėjas nenurodydamas jokių svarbių priežasčių bei patiriamos naudos sudarė sau nenaudingą sandorį, t. y. 2007 m. spalio 24 d. laidavimo sutartimi Nr. LS/07-G7-544 įsipareigojo kaip solidarus skolininkas neatlygintinai atsakyti visu savo turtu už lizingo gavėjo D. G. prievoles. Šios sutarties pagrindu Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-12 sprendimu už akių ieškovei UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ priteisė solidariai iš atsakovų D. G. ir S. B. (S. B.) 5158,74 Lt nesumokėtos įmokos, 4833,92 Lt baudą, 1580,51 Lt delspinigių už pradelstus mokėjimus, apskaičiuotus nuo 2010-04-16 iki 2010-10-27, 8857,32 Lt delspinigių nuo turto likutinės vertės, apskaičiuotus nuo 2010-07-22 iki 2010-10-27, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 20430,49 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-11-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo po 306,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Civilinio 1.5 straipsnyje numatyta, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdama pareigas, turi veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog šiuo atveju, vertinant pareiškėjo sąžiningumą, reikšminga ta aplinkybė, kad pareiškėjas dirba kvalifikuotą darbą, turi įmonės vadovo patirties, tačiau vis tiek sudarė sau nepalankius sandorius – tiek lizingo, tiek taikos sutartį, nors lizingo sutarties sudarymo metu jau turėjo didelių skolinių įsipareigojimų bankui, o sudarydamas taikos sutartį turėjo rimtų finansinių problemų. Tai, kad, kaip nurodo pareiškėjas, jis pasitikėjo savo verslo partneriu, neatleido jo nuo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, tinkamai įvertinti visas tokio sandorio aplinkybes ir jo galimą įtaką pareiškėjo finansinei padėčiai. Kita vertus, teismo nuomone, itin reikšminga ta aplinkybė, jog, sudarydamas taikos sutartį su bankroto administratoriumi ir sutikdamas atlyginti įmonei 164687,73 Lt dydžio nuostolių, pareiškėjas pripažino savo neteisėtų veiksmų, kuriais sukėlė žalą įmonei, faktą. Pareiškėjas neįrodė, jog itin nenaudingą taikos sutartį sudarė dėl priešingos pusės spaudimo. Priešingai, atskirajame skunde pareiškėjas teigia, jog ši sutartis nebuvo visiškai nepalanki pareiškėjui, nes teismas galėjo visiškai tenkinti ieškinį ir priteisti ne 164000 Lt, o 207000 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į šio skolinio įsipareigojimo susidarymo aplinkybes, jo dydį - 164687,73 Lt, daro išvadą, jog ši skola susidarė dėl nesąžiningų pareiškėjo veiksmų. Pareiškėjas, sudarydamas taikos sutartį, turėjo suvokti, jog prisiimdamas tokio dydžio skolinį įsipareigojimą itin apsunkina savo finansinę padėtį, nes tuo metu jau buvo keblioje finansinėje padėtyje (jo vadovaujamai įmonei buvo iškelta bankroto byla, pareiškėjas neteko darbo, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 8 d. nutartimi Nr. 172-2N/2008 nutarė už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – butą esantį ( - )). Esant šios aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas prisiėmė finansinių įsipareigojimų, suvokdamas, kad negalės jų įvykdyti, ir taip pats sau sukėlė nemokumą, dėl to pareiškėjo elgesys negali būti pripažintas sąžiningu.

17Be to, pirmosios instancijos nustatė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas yra nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir pagal Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalį, t. y. už apgaulingą apskaitos tvarkymą bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą. Dėl šių neteisėtų pareiškėjo veiksmų jo vadovaujamai įmonei UAB „Rausingita“ buvo padaryta žala, todėl UAB „Rausingita“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl 59974,26 Eur (207079,13 Lt) nuostolių priteisimo iš pareiškėjo. Pareiškus ieškinį, buvo sudaryta jau teismo aptarta taikos sutartis, pagal kurią pareiškėjas pripažino 164687,73 Lt nuostolių, padarytų įmonei, sumą. Iš teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad baudžiamojo įsakymo pagrindu 2013 m. kovo 6 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, kuri sudaro 1129,52 Eur (3900 Lt), pareiškėjas nesumokėjo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu S. B. teistumas dar nėra išnykęs. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Taigi šiam punktui taikyti būtina nustatyti priežastinį teistumo ir nemokumo ryšį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju, įvertinus tą faktą, jog neteisėti pareiškėjo veiksmai, kurie buvo konstatuoti baudžiamajame įsakyme, buvo pagrindas administratoriui kreiptis į teismą, o pareiškėjas taikos sutartimi pripažino reikšmingo dydžio administratoriaus reikalavimą (jau vien šis skolinis įsipareigojimas viršija 25 MMA ribą, būtiną konstatuoti asmenį esant nemokų), darytina išvada, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nemokumo ir jo nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

18Pareiškėjas nurodo, jog teismas, vertindamas jo sąžiningumą, nepagrįstai netaikė ribojančio trejų metų termino. Teismas pažymi, jog sprendžiant bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo klausimą būtina atlikti bankrutuoti siekiančio fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti kokiomis aplinkybėmis atsirado įsiskolinimai visiems kreditoriams, kokiems tikslams buvo imamos naujos paskolos ar sudaromos kreditavimo sutartys ir kt. Dėl bankroto bylos iškėlimo gali kreiptis tik pats fizinis asmuo, o tai sudaro sąlygas jam pačiam nuspręsti, kada kreiptis į teismą, todėl manytina, jog FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nuostata neužkerta kelio teismui vertinti ir ankstesniu laikotarpiu sudarytų sandorių kartu su paskutinių trejų metų pareiškėjo elgesiu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas turi aštuoniolika kreditorių. Per sąlyginai trumpą laikotarpį (2006-2011 m.) pareiškėjas prisiėmė daug skolinių įsipareigojimų, nesiejo savo išlaidų su gaunamomis pajamomis, neįvertino prisiimtų įsipareigojimų mąsto ir savo galimybių juos įvykdyti, o tam, kad galėtų patenkinti savo poreikius, kuriems nepakanka pajamų, ėmė paskolas ir kreditus. Taip apeliantas prisiėmė finansinių įsipareigojimų, kurių jis realiai negalėjo vykdyti, ir pats sau sukėlė nemokumą. Pažymėtina, jog apelianto elgesys per paskutinius trejus metus rodo, jog jis nesiėmė pakankamų priemonių savo finansinei padėčiai pagerinti ar skoloms grąžinti, todėl jo skolos tik didėjo.

19Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir argumentus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo veiksmai negali būti pripažinti sąžiningais kreditorių atžvilgiu, dėl nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų pareiškėjo finansinė padėtis stipriai pablogėjo, todėl nustačius Fizinio asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 ir 4 punktuose numatytus pagrindus, bankroto byla pareiškėjui negali būti keliama. Pateiktame pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas nurodė, kad jo gaunamos pajamos darbovietėse UAB „Pajūrio komunikacijos“ ir UAB „Pajūrio genranga“ sudaro nuo 53,57 Eur iki 258,03 Eur per mėnesį, o jo ir jo šeimos poreikiams tenkinti reikalinga 446,00 Eur į mėnesį. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apeliantas neturi jokio turto bei lėšų, kurias galėtų skirti skoloms grąžinti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iškėlus bankroto bylą tokiu atveju, kai apeliantas neturi jokių lėšų įsiskolinimams grąžinti, nebūtų pasiektas fizinio asmens bankroto procedūros tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Iškėlus bankroto bylą, būtų neįmanoma užtikrinti kreditorių interesų, nes iš esmės pareiškėjo mokumas būtų atkurtas tik nurašant jo skolas. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris negauna/neketina gauti daugiau pajamų, o tai reiškia neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog iškėlus bankroto bylą jis įsteigtų įmonę, iš kurios veiklos gautinų pajamų galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Tokie teiginiai vertintini kaip nenuoseklūs, prieštaringi, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl neįtikinantys.

20Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

Nutarė

22Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda... 2. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą,... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-26 nutartimi pareiškimą atmetė.... 4. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 5. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo... 6. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų... 7. Atskirasis skundas atmestinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 9. Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas... 10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bankroto bylą pareiškėjui... 11. Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem... 12. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,... 13. Parengiamieji įstatymo dokumentai (FABĮ koncepcija, tyrimas „Fizinių... 14. Iš rašytinių įrodymų byloje nustatyta, kad tarp AB DNB bankas ir A. Z.... 15. Nagrinėjamoje byloje teismas atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą... 16. Byloje nustatyta, jog bankrutuojančios UAB „Rausingita“ bankroto... 17. Be to, pirmosios instancijos nustatė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 18. Pareiškėjas nurodo, jog teismas, vertindamas jo sąžiningumą, nepagrįstai... 19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir argumentus, sutiktina su pirmosios... 20. Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas,... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339... 22. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį palikti...