Byla 3K-3-336/2013
Dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei J. B. dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Šioje byloje keliami actio Pauliana taikymo sąlygos – trečiojo asmens, sudariusio su skolininku dvišalį sandorį, (ne)sąžiningumo ir ieškinio senaties taikymo klausimai.

62011 m. birželio 27 d. actio Pauliana ieškiniu ieškovas D. J. prašė teismo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento V. J. ir J. B. 2008 m. spalio 22 d. sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), su priklausiniais ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti vienašalę restituciją, grąžinant turtą V. J. nuosavybėn.

7Ieškovas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 22 d. ir 2009 m. gegužės 21 d. sprendimais jam buvo priteistas išlaikymas iš tėvo V. J. (mirė 2010 m. rugpjūčio 11 d.), kuris liko skolingas 8350 Lt. 2008 m. spalio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi V. J. perleido atsakovei žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais ( - ), žinodamas, kad teisme nagrinėjamas jo ieškinys dėl išlaikymo (paramos) priteisimo, siekė išvengti įsipareigojimo ieškovui vykdymo. V. J. , pardavęs turtą, tapo nemokus ir nepajėgus įvykdyti prievolę, nes kito turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, nėra. Atsakovė buvo V. J. sugyventinė, todėl jos atžvilgiu taikytina nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Be to, atsakovė žinojo apie tėvo įsipareigojimus ieškovui, priėmė V. J. teismo siųstus procesinius dokumentus. Ieškovo nuomone, ginčijamas pirkimo–pardavimo sandoris buvo fiktyvus, pinigai už turtą nebuvo sumokėti. Ieškovo teigimu, ieškinio senaties termino jis nepraleido; apie tai, kad V. J. perleido turtą, iš kurio galėjo būti patenkinti ieškovo reikalavimai, jis sužinojo tik 2010 m. gruodžio 7 d. gavęs iš VĮ Registrų centro informaciją.

8Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 22 d. sprendimu iš V. J. buvo priteistas išlaikymas po 200 Lt nepilnamečiui D. J. iki jis sulauks pilnametystės. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu iš V. J. priteistas išlaikymas ieškovui po 500 Lt už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 10 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. bei 800 Lt išlaidų už advokato pagalbą. Antstolės I. Bakšienės duomenimis, V. J. išlaikymo skola – 8350 Lt, skola už advokato pagalbą – 800 Lt, skolos neišieškotos. 2008 m. spalio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi V. J. pardavė atsakovei žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais ( - ), už 20 000 Lt. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad pardavėjas pinigus iš pirkėjo gavo. Civilinėje byloje Nr. 2-179-54/2009 2009 m. kovo 3 d. teismo posėdžio metu buvo pateikti duomenys, kad, 2008 m. lapkričio 19 d. nekilnojamojo turto registro duomenimis, V. J. nekilnojamojo turto neturi; 2009 m. kovo 9 d. teismui buvo pateikti duomenys apie V. J. ginčo turto 2008 m. spalio 22 d. perleidimą atsakovei, taip pat kito turto perleidimą. Nurodytoje byloje ieškovas ir jo atstovė dalyvavo 2009 m. kovo 3 d. ir 2009 m. gegužės 7 d. teismo posėdžiuose, kuriuose buvo paskelbtos aplinkybės apie V. J. turto perleidimą. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendime konstatuota, kad V. J. sprendimo priėmimo metu nekilnojamojo turto neturi, nes pardavė.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Biržų rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006, nustatė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojančią ginčo reikalavimo teisę, kurios laikotarpis skaičiuotinas nuo jo pilnametystės (2008 m. balandžio 10 d.) iki vidurinės mokyklos dieninio skyriaus baigimo (2009 m. rugsėjo 1 d.). V. J. 8350 Lt įsiskolinimo suma – už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 10 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. pagal teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą, todėl laikytina, kad kreditorius D. J. ir šiuo metu turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininką V. J. Perleisdamas savo turtą V. J. žinojo apie teisme 2008 m. liepos 21 d. iškeltą civilinę bylą pagal sūnaus D. J. ieškinį dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui priteisimo. Nuosavybės teisėms į nekilnojamąjį turtą perėjus atsakovei, ginčijamu sandoriu buvo pažeisti ieškovo, kaip kreditoriaus, interesai, nes buvo sumažinta kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą iš skolininko V. J. (sumažinant jo mokumą; kitą nekilnojamąjį turtą jis jau buvo pardavęs 2008 m. rugsėjo 4 d.).

12Dėl ieškinio senaties termino teismas nurodė, kad apie tai, kad V. J. turtą ginčijamu sandoriu perleido atsakovei, ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti teismo posėdžio metu, nagrinėjant civilinę bylą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo. 2009 m. kovo 3 d. civilinėje byloje Nr. 2-179-54/2009 V. J. teismui pateikė duomenis, kad nekilnojamojo turto neturi, teismas nutarė pareikalauti duomenis apie V. J. turimą nekilnojamąjį turtą ir turėto turto realizavimą ir šiuos duomenis gavo 2009 m. kovo 9 d. Ieškovas ir jo atstovė 2009 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio metu rėmėsi šiais duomenimis apie V. J. turto realizavimą. Apie V. J. turto realizavimą nurodyta ir teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendime. Taigi ieškinio senaties terminas prasidėjo ir turi būti skaičiuojamas nuo 2009 m. gegužės 7 d. Ieškovas ieškinį pateikė 2011 m. birželio 27 d. praleidęs vienerių metų ieškinio senaties teminą. Be to, V. J. gera valia nevykdant teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimo, 2009 m. birželio 23 d. teismas ieškovui išdavė vykdomuosius raštus dėl priverstinio išlaikymo ir išlaidų už advokato pagalbą išieškojimo. Nors vykdomosios bylos pas antstolį buvo užvestos 2009 m., tačiau iš skolininko V. J. skola iki pat jo mirties nebuvo išieškota; iki ieškinio senaties termino pabaigos 2010 m. gegužės 7 d. buvo pakankamai laiko kreiptis į teismą su ieškiniu.

13Teismas nurodė, kad V. J. žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Sudarant ginčijamą sandorį skolininkui V. J. jau buvo žinoma apie iškeltą civilinę bylą dėl pilnamečiui vaikui išlaikymo (paramos) priteisimo, todėl jo nesąžiningumas nesietinas su teismo sprendimo priėmimo diena; neabejotinai nustatyta, jog V. J. , sudarydamas ginčijamą sandorį, buvo nesąžiningas.

14Teismas nurodė, kad sugyventinis (partneris) nepatenka į CK 6.67 straipsnio 1 punkte nurodytų subjektų sąrašą, todėl įstatyme nepreziumuojamą trečiojo asmens nesąžiningumo faktą turi įrodyti sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijantis kreditorius D. J. . Nenustatyta, kad V. J. už parduotą turtą negavo pinigų, pirkimo–pardavimo sutartis nėra nuginčyta, niekinė. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė priėmė teismo siųstą ieškinį ir jo priedus V. J. , neįrodo jos nesąžiningumo. Byloje nesurinkta įrodymų, kurie paneigtų atsakovės argumentus, kad ji tikėjosi, jog V. J. , gavęs pinigus už parduotą turtą, atsiskaitys su ieškovu. Neįrodyta, kad atsakovė, sudariusi ginčijamą sandorį su skolininku V. J. , buvo nesąžininga.

15Ieškovas nurodė, kad ieškinio suma yra 93 956 Lt ir kad, teismui patenkinus ieškinį – panaikinus sandorį ir pritaikius vienašalę restituciją, ginčo sandoriu įgytas turtas jam galimai pereitų kaip įpėdiniui. Sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. BAB „Rimeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006). CK 6.66 straipsnio pagrindu ieškovo ieškinio suma yra 8350 Lt, todėl konstatuotina, jog tik ši suma sudaro ieškovo reikalavimo teisę. Nustatęs, kad D. J. actio Pauliana ieškinyje atsakovei nėra visų būtinų CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų viseto, teismas sprendė, kad negalima pripažinti ginčijamą sutartį negaliojančia ir taikyti teisinius padarinius (restituciją).

16Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. nutartimi paliko nepakeistą Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą.

17Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir dėl ieškinio senaties termino teismas papildomai nurodė, kad atsakovės atstovo 2012 m. birželio 13 d. teismo posėdžio baigiamosiose kalbose pateiktas prašymas taikyti ieškinio senatį vertintinas kaip pakartotinis prašymas, t. y. palaikymas prašymo, pareikšto baigiamosiose kalbose 2012 m. sausio 20 d. teismo posėdyje. Teismas konstatavo, kad prašymas taikyti ieškinio senatį pateiktas laiku.

18Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis atsakovės (ne)sąžininingumo klausimu, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. K. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011, pateiktais išaiškinimais, o dėl ieškinio vertės – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB Lietuvos žemės ūkio bankas v. UAB ,,Via rex” ir kt., bylos Nr. 3K-3-1152/2003; 2004 m. gruodžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje B. R. v. V. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-632/2004, pateiktais išaiškinimais.

19III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

20Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nurodomi šie argumentai:

211. Dėl atsakovės nesąžiningumo. Byloje nustatyta, kad iki V. J. mirties atsakovė su juo gyveno 17 metų, vedė bendrą ūkį. Liudytoja byloje patvirtino, kad V. J. iki mirties minėjo, jog ketina perleisti turtą tam, kad į jį nebūtų nukreiptas išieškojimas sūnaus išlaikymui. Atsakovei buvo žinoma, kad V. J. turi sūnų, kuriam teikė išlaikymą, kad sūnus kreipėsi dėl išlaikymo sulaukus pilnametystės, nes 2008 m. liepos 24 d. per atsakovę V. J. buvo įteiktas ieškinys. V. J. turtą pardavė skubotai ir asmeniui, žinančiam, kad yra pareikštas ieškinys teismui dėl išlaikymo priteisimo. Akivaizdu, kad tokiu turto perleidimu buvo siekiama paslėpti turtą nuo išieškojimo, sandoris buvo fiktyvus. Teismas nustatė, kad V. J. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, kad nebuvo siekiama atsiskaityti su sūnumi, nes gauta suma nebuvo panaudota jo išlaikymui. V. J. paslėpti turtą padėjo atsakovė, įsigydama jo turtą, fiktyviai įvykdant atlygintinį sandorį. Atsakovė, nuolat gyvendama su V. J. , žinojo ir turėjo žinoti apie jo skolas. Ieškovo nuomone, CK 6.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija taikytina ne de jure giminystės ryšiais susijusiems asmenims, bet artimai bendraujantiems, vedantiems bendrą ūkį, turintiems bendrą biudžetą ir gyvenantiems bendrame būste asmenims. Asmenys, gyvenantys kartu, turi būti prilyginami artimiems asmenims, iš esmės – sutuoktiniams. Be to, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė buvo nesąžininga (ir netaikant CK 6.67 straipsnio l dalies). Vertinant pirkėjo nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad pirkėjas žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr.3K-3-17/2006).

222. Dėl ieškinio senaties termino. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas ieškinio senatį taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Teismui buvo pateiktas ieškinys, kuriame buvo pasisakyta dėl ieškinio senaties termino nurodant, kad šis terminas nepraleistas, neprašant jo atnaujinti. Atsakovė atsiliepime į ieškinį neprašė taikyti ieškinio senaties. Panevėžio apygardos teismas nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo dėl ieškinio senaties, tačiau tai nereiškia, kad pats teismas turi taikyti ieškinio senatį, reikalingas suinteresuoto asmens reikalavimas. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme atsakovė nei raštu, nei žodžiu nepareiškė reikalavimo taikyti ieškininę senatį. Ir šį kartą atsakovės atstovas baigiamosiose kalbose prašė taikyti ieškinio senatį, nors prašymai gali būti teikiami iki baigiamųjų kalbų. Proceso dalyviai neturi teisės savo baigiamose kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė (CPK 253 straipsnio 4 dalis). Po bylos iš esmės išnagrinėjimo atliekamas prašymų ir įrodymų vertinimas, bet ne reikalavimų teikimas, o pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja ir tai turi būti nurodyta procesiniame dokumente; teismas tai turi įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. ir kt. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008). Teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, netyrė aplinkybių, susijusių su galimai praleistu ieškinio senaties terminu, nes tokio reikalavimo nebuvo pateikta. Šiuo atveju teismas nepagrįstai peržengė šalių pareikštų reikalavimų ir atsikirtimų ribas ir savo iniciatyva pritaikė ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Kita vertus ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido, nes bylą vedė per atstovą ir su procesiniais dokumentais nebuvo supažindintas.

23Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus. Nurodomi šie argumentai:

241. Dėl atsakovės sąžiningumo sudarant ginčijamą sandorį. Atsakovė, remdamasi kasacinio teismo praktika, nurodo, kad ieškovas neįrodė visų actio Pauliana sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-424/2003). CK 6.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija nagrinėjamu atveju netaikytina, nes atsakovė nebuvo V. J. artima giminaitė; atsakovės nesąžiningumą ieškovas turėjo įrodyti. Faktas, kad atsakovė gyveno su V. J. ir žinojo apie ieškovo pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo savaime neįrodo jos nesąžiningumo. Ieškinio pareiškimas ir bylos iškėlimas nereiškia, kad ieškinys bus patenkintas, o V. J. turi pareigą teikti išlaikymą. Ieškovas pilnamečiu tapo 2008 m. balandžio 10 d., todėl įstatyme nustatyta V. J. pareiga išlaikyti ieškovą baigėsi. Išlaikymas pilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas tik esant ypatingoms aplinkybėms. Ginčijamas sandoris buvo atlygintinis, byloje nėra duomenų, kad pinigai V. J. už parduotą turtą nebuvo perduoti ar kad atsakovei būtų buvę žinoma, kad gavęs pinigus V. J. neatsiskaitys su ieškovu. Be to, ieškovas sandorį ginčijo actio Pauliana, o ne CK 1.86, 1.87 straipsnių pagrindu ir neįrodė, kad ginčijamas sandoris būtų buvęs fiktyvus.

252. Dėl ieškinio senaties termino. Antrą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašymas taikyti ieškinio senatį buvo pareikštas iki baigiamųjų kalbų ir išnagrinėtas. Kasaciniame skunde neginčijama, kad ieškinio senaties termino pradžia nustatyta tinkamai. Proceso dalyvio atstovo dalyvavimas procese yra laikomas tinkamu šalies dalyvavimu (CPK 51 straipsnio 2 dalis). Pagrindinis ieškovo tikslas nagrinėjamu atveju, priešingai negu turėtų būti reiškiant actio Pauliana ieškinį, nėra siekis atkurti V. J. nemokumą. Pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad siekia pritaikius restituciją įgyvendinti turto paveldėjimo procedūras. Toks reikalavimas negali būti actio Pauliana ieškinio tikslas, nes prieštarauja actio Pauliana ieškinio esmei ir prasmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. BAB „Rimeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; kt.).

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Kasaciniu skundu keliami actio Pauliana taikymo sąlygos – trečiojo asmens, sudariusio su skolininku dvišalį sandorį, (ne)sąžiningumo ir ieškinio senaties taikymo klausimai. Kadangi pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta, tai ši byla kasacine tvarka nagrinėjama pasisakant tik dėl kasaciniame skunde keliamų klausimų teisės normų taikymo prasme.

29Dėl actio Pauliana taikymo sąlygos – trečiojo asmens, sudariusio su skolininku dvišalį sandorį, (ne)sąžiningumo

30Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi actio Pauliana – sandorių negaliojimo instituto išimtis, nes suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, siekiant apsiginti nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais siekiama nevykdyti ar netinkamai vykdyti kreditorių reikalavimus. Dėl šio kreditorių teisių apsaugos būdo išskirtinumo pastarąjį galima taikyti tik esant taikymo sąlygų visetui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

31CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kseda“ v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.).

32Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. individuali įmonė ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009; kt.). Nors civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms.

33Byloje nustatyta, kad 2008 m. balandžio 10 d. tapęs pilnamečiu ieškovas 2008 m. liepos 18 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl paramos iki mokymosi vidurinėje mokykloje pabaigos iš tėvo V. J. priteisimo. Kauno miesto apdylinės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu iš V. J. priteista parama ieškovui po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 10 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. ir 800 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vykstant teismo procesui 2008 m. spalio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi V. J. pardavė atsakovei–sugyventinei žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais ( - ). Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovei buvo žinoma, jog V. J. turi sūnų, kuriam Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 22 d. sprendimu iš tėvo buvo priteistas išlaikymas po 200 Lt iki jis sulauks pilnametystės, o sulaukęs pilnametystės 2008 m. liepos 18 d. ieškovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl paramos iš V. J. priteisimo. Taigi atsakovė sudarė ginčijamą sandorį žinodama, kad vyksta teismo procesas dėl paramos ieškovui teikimo ir kad ieškinio tenkinimo atveju V. J. taps ieškovo skolininku. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė negalėjo nežinoti, jog ginčijamo sandorio sudarymu bus sumažintas V. J. mokumas ir pažeista ieškovo teisė į reikalavimo patenkinimą. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, bylos duomenimis, ginčo turtą atsakovė iš V. J. įsigijo už 20 000 Lt. 2008 m. spalio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad vidutinė žemės sklypo vertė jo pardavimo metu buvo 10 900 Lt, pastatų – 83 056 Lt. Remiantis kasacinio teismo praktika turto pardavimas už kelis kartus mažesnę kainą priskirtinas prie kreditoriaus teisių kitokių pažeidimų (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Rameksta“ v. V. J. K., bylos Nr. 3K-3-573/2005; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. C. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-535/2007; kt.). Be to, tokiu atveju, kai turtas parduodamas už daug mažesnę kainą nei nustatyta jų rinkos vertė, taikytinas CK 6.67 straipsnio 4 punktas, pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija). Remiantis šia teisės norma yra pagrindas konstatuoti actio Pauliana ieškiniu ginčijamo sandorį sudariusios šalies nesąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kseda“ v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-84/2013). Tokiu atveju sandorį su skolininku sudariusiai šaliai tenka įrodinėjimo našta, siekiant paneigti preziumuojamą jos nesąžiningumą ir apsiginti nuo reiškiamo ieškinio (CPK 178 straipsnis). Kasaciniame skunde akcentuojamas CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktas nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes sugyventinio nesąžiningumas pagal nurodytą teisės normą nepreziumuojamas; CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo atvejų sąrašas yra baigtinis.

34Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė actio Pauliana reglamentuojančias materialiosios teisės normas, taip pat įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką; nustatyti pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

35Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo actio Pauliana atveju

36Viena actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad tokia šio termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), pažymėtina, kad senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės. Dėl to kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką. Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. D. v. Z. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-155/2013; kt.).

37Minėta, kad 2008 m. liepos 18 d. ieškovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl paramos iš V. J. priteisimo. Teismai nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-179-54/2009 2009 m. kovo 3 d. teismo posėdžio metu buvo pateikti duomenys, jog, 2008 m. lapkričio 19 d. nekilnojamojo turto registro duomenimis, V. J. nekilnojamojo turto neturi; 2009 m. kovo 9 d. teismui buvo pateikti duomenys apie V. J. ginčo turto 2008 m. spalio 22 d. perleidimą atsakovei, taip pat kito turto perleidimą. Nurodytoje byloje ieškovas ir jo atstovė dalyvavo 2009 m. kovo 3 d. ir 2009 m. gegužės 7 d. teismo posėdžiuose, kuriuose buvo paskelbtos aplinkybės apie V. J. turto perleidimą. Įvertinę nurodytus duomenis nagrinėjamoje byloje teismai sprendė, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2009 m. gegužės 7 d. Ieškovas ieškinį pateikė 2011 m. birželio 27 d. praleidęs vienerių metų ieškinio senaties teminą.

38Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų nustatyta aplinkybė, jog ieškovas žinojo apie ginčo sandorius, dar nėra pagrindas spręsti, jog jis suvokė, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos jo teisės, nes ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis, kad V. J. mokės jam teismo priteistą paramą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į ieškovo bendrą suvokimo laipsnį pagal amžių, išsimokslinimą, patirtį. Pagal kasacinio teismo praktiką ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir kt. v. UAB „Alvora“, bylos Nr. 3K-3-516/2010; kt.). Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas, sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-170/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Š. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-321/2012; kt.). Taigi bylą nagrinėję teismai, konstatavę ieškinio senaties termino praleidimą, nepagrįstai šio termino atnaujinimo klausimo nesprendė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl nurodyto CK 1.131 straipsnio 2 dalies pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta bylą ir priimtas neteisėtas procesinis sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

39Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, sprendžiamas pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. v. Z. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-154/2007; kt.). Remiantis CPK 353 straipsnio 1 dalimi kasacinis teismas bylos faktų nenustatinėja, tai priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina šiam teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).

40Dėl restitucijos taikymo pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu

41Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti) (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. A. P. , bylos Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. I. G. , bylos Nr. 3K-3-497/2006). Teismas, taikydamas restituciją, turi išsiaiškinti svarbias restitucijai taikyti aplinkybes, t. y. ar ginčijamas turtas yra išlikęs, ar nėra pagerintas, ar apskritai galima taikyti restituciją natūra. Patenkinus actio Pauliana ieškinį ir pritaikius restituciją, turtas perduodamas ne skolininkui, o remiantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi skiriamas šį ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. A. P. , bylos Nr. 3K-3-584/2006; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. A. P. , bylos Nr. 3K-3-543/2007; 2010 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. S. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-99/2010; kt.).

42Bylos duomenimis, ginčijama 2008 m. spalio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi V. J. perleido atsakovei nuosavybės teisę į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais ( - ). Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu iš V. J. ieškovui priteisto išlaikymo skola – 8350 Lt, skola už advokato pagalbą – 800 Lt, skolos neišieškotos. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliaciniam teismui nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš naujo ir nusprendus, kad ieškovo reikalavimai atsakovei pareikšti pagrįstai, remiantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, būtų pagrindas, atsižvelgus į perleisto turto (pvz., žemės sklypo) vertę, pripažinti negaliojančia dalį ginčijamos sutarties ir nukreipti ieškovo skolos išieškojimą į konkretų turtą (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).

43Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylos galutiniam teisiniam rezultatui.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

45Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 33,84 Lt tokių išlaidų. Kasatorius prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Be to, kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. sausio 11 d. nutartimi atidėtas 600 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą sumokėjimas. Kasaciniam teismui nusprendus, kad kasacinis skundas tenkintinas iš dalies ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, kasatoriaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

47Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir grąžinti Panevėžio apygardos teismui šią bylą apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.

48Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Šioje byloje keliami actio Pauliana taikymo sąlygos – trečiojo asmens,... 6. 2011 m. birželio 27 d. actio Pauliana ieškiniu ieškovas D. J. prašė teismo... 7. Ieškovas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 22 d.... 8. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 22 d.... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Biržų rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų... 12. Dėl ieškinio senaties termino teismas nurodė, kad apie tai, kad V. J. turtą... 13. Teismas nurodė, kad V. J. žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris... 14. Teismas nurodė, kad sugyventinis (partneris) nepatenka į CK 6.67 straipsnio 1... 15. Ieškovas nurodė, kad ieškinio suma yra 93 956 Lt ir kad, teismui patenkinus... 16. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 17. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo... 18. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo... 19. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 20. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų... 21. 1. Dėl atsakovės nesąžiningumo. Byloje nustatyta, kad iki V. J. mirties... 22. 2. Dėl ieškinio senaties termino. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo palikti nepakeistus bylą... 24. 1. Dėl atsakovės sąžiningumo sudarant ginčijamą sandorį. Atsakovė,... 25. 2. Dėl ieškinio senaties termino. Antrą kartą bylą nagrinėjant pirmosios... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo... 29. Dėl actio Pauliana taikymo sąlygos – trečiojo asmens, sudariusio su... 30. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko... 31. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį... 32. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad... 33. Byloje nustatyta, kad 2008 m. balandžio 10 d. tapęs pilnamečiu ieškovas... 34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 35. Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo actio Pauliana atveju... 36. Viena actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu... 37. Minėta, kad 2008 m. liepos 18 d. ieškovas kreipėsi į Kauno miesto... 38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų nustatyta aplinkybė, jog ieškovas... 39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino praleidimo... 40. Dėl restitucijos taikymo pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana... 41. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti... 42. Bylos duomenimis, ginčijama 2008 m. spalio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi... 43. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje... 45. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. pažymą apie... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 48. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...