Byla A-442-478-13

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. A. individualios įmonės „Silentium“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. A. individualios įmonės „Silentium“ skundą atsakovui valstybės įmonei “Regitra“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Lukeida“, uždarajai akcinei bendrovei „Džanatus“, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ ir D. P., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti valstybės įmonę „Regitra“ (toliau – ir VĮ „Regitra“) panaikinti pirmąją automobilio „BMW X 5“, VIN kodas WBAFB71080LW35099 registraciją Lietuvoje VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo Radviliškio grupėje, atliktą 2005 m. lapkričio 15 d. D. P. vardu, išduodant valstybinio numerio ženklus ( - ) bei transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. A510349; 2) priteisti iš VĮ „Regitra“ 75 611 Lt turtinei žalai atlyginti.

5Nurodė, jog 2006 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš uždarosios akcinės bendrovės „Lukeida“ (toliau – ir UAB „Lukeida“) įsigijo 2004 m. laidos automobilį “BMW X5“ (juoda spalva, kėbulo Nr. WBAFB71080LW35099). Paaiškino, kad automobilio registracija buvo atlikta VĮ „Regitra“ Kauno filiale, kurios specialistai vizualiai apžiūrėjo transporto priemonę, sutikrino techninius ir kitus duomenis bei priėmė sprendimą registruoti automobilį pareiškėjo vardu. Nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2006/08-L792-P1 pagrindu automobilį pardavė uždarajai akcinei bendrovei „DnB NORD lizingas“ (toliau – ir UAB „DnB NORD lizingas“), su kuria buvo sudaryta ir lizingo sutartis Nr. 2006/08-L792 (toliau – ir Lizingo sutartis), lizingo termino metu (60 mėn.) valdyti ir naudotis automobiliu, mokant lizingo mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafike, su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą automobilis pereis lizingo gavėjui, t. y. pareiškėjui. Paaiškino, jog po minėtų sandorių sudarymo, ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad automobilis “BMW X5“ 2005 m. spalio 7 d. buvo pavogtas Vokietijoje. Tvirtino, jog gavęs Vokietijos bendrovės „Europa Sachvercherung Aktiengesellschaft“, išmokėjusios draudimo išmoką automobilio savininkui ir perėmusios nuosavybės teisę į jį, prašymą grąžinti draudimo bendrovei ginčo automobilį, Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras V. M. 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu grąžino šiai bendrovei automobilį. Nurodė, jog 2008 m. gruodžio 22 d. UAB „DnB NORD lizingas“ ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl automobilio “BMW X5“ pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir patirtų nuostolių, palūkanų išieškojimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1665-232/08), iš viso – 150 000 Lt. Pareiškėjas nurodė pateikęs priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2006 m. rugpjūčio 24 d. lizingo sutartį Nr. 2006/08-L792 negaliojančia kaip niekinę ir taikyti restituciją – priteisti iš UAB „DnB NORD lizingo“ pagal lizingo sutartį sumokėtus 74 389 Lt, iš kurių 62 794,93 Lt buvo sumokėti išsiperkant nuosavybės teisėn automobilį, taip pat 11 594,07 Lt palūkanų. Paaiškino, jog teismas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu pripažino negaliojančiomis 2006 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2006/08-L792-P1 ir 2006 m. rugpjūčio 24 d. lizingo sutartį Nr. 2006/08-L792, taikė restituciją, įskaitė priešpriešinius reikalavimus ir priteisė iš pareiškėjo UAB „DnB NORD“ lizingo naudai 75 611 Lt bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pažymėjo, jog teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Mano, kad UAB „DnB NORD lizingo“ naudai priteista 75 611 Lt suma yra pareiškėjo patirta žala, kilusi dėl VĮ „Regitra“ Kauno filialo kaltės, už kurią valstybės įmonė yra atsakinga, todėl pareiškėjas įgijo teisę prisiteisti 75 611 Lt sumą regreso tvarka iš kaltojo asmens, t. y. VĮ „Regitra“. Paaiškino, kad VĮ „Regitra“ duomenimis pirma automobilio registracija Lietuvoje VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo Radviliškio grupėje buvo atlikta 2005 m. lapkričio 15 d. D. P. vardu išduodant valstybinio numerio ženklus ( - ) bei transporto registracijos liudijimą A510349. Vėliau – 2006 m. rugpjūčio 8 d. automobilis buvo įregistruotas VĮ „Regitra“ Tauragės filiale uždarosios akcinės bendrovės „Džanatus“ vardu (registracijos liudijimas B038884), kuris 2006 m. rugpjūčio 18 d. pardavė automobilį UAB „Lukeida“. Pažymėjo, jog UAB „Lukeida“ automobilio neregistravo ir tą pačią dieną pardavė pareiškėjui, kuris 2006 m. rugpjūčio 30 d. automobilį įregistravo, buvo išduotas registracijos liudijimas B026376. Paaiškino, kad 2006 m. rugpjūčio 30 d. automobilis buvo įregistruotas UAB „DnB NORD lizingas“ vardu, registracijos liudijimas B029093. Pažymėjo, jog atsakovo darbuotojai kelis kartus tikrino automobilio registracijos dokumentus, tikrino duomenis, tačiau tai padarė netinkamai ir dėl tokių veiksmų pareiškėjas patyrė 75 611 Lt žalą. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas yra viešojo administravimo subjektas ir savo veikloje vadovaujasi Kelių transporto priemonių registravimo taisyklėmis (Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėmis) (toliau – ir Taisyklės). Nurodė, jog Taisyklės įpareigoja registro įmonę tikrinti ar registruotini transporto priemonės duomenys sutampa su transporto priemonės registravimui teikiamuose dokumentuose esančiais duomenimis, registre esančiais įrašais, apžiūrėti transporto priemonę, tikrinti ar netaikomi apribojimai transporto priemonės registravimui, tikrinimui naudojant Lietuvos registrų duomenis, tame tarpe ieškomų transporto priemonių, taip pat Europos automobilių ir vairuotojų pažymėjimų informacinės sistemos (EUCARIS) duomenis, bei atlikti kitus veiksmus, kurių VĮ „Regitra“ tinkami neatliko. Dėl šios priežasties pareiškėjas teigia patyręs 75 611 Lt žalą, kadangi automobilio pirmojo įregistravimo metu automobilio duomenys nebuvo tinkamai patikrinti, automobilis buvo įregistruotas, nors jis ir buvo vogtas, taigi, pirmoji automobilio registracija yra neteisėta. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 (toliau – ir Nuostatai) 28 punktą, kelių transporto priemonė laikoma įregistruota įrašius duomenis į registrą, suteikus identifikavimo kodą ir Taisyklių nustatytais atvejais išdavus registravimo dokumentą. Darė išvadą, jog VĮ „Regitra“, įregistruodama transporto priemonę, savo veiksmais patvirtino, kad transporto priemonė, vadovaujantis paminėtų teisės aktų nuostatomis, yra visapusiškai ir kvalifikuotai specialistų apžiūrėta, automobilio visi identifikuojantys ir techniniai duomenys teisingi, tinkamai sutikrinti ir, kad automobilis gali būtų registracijos objektu valstybės viešajame transporto priemonių registre, taip pat gali būti sandorio objektu. Pažymėjo, jog atsakovo įstatuose nurodyta, kad viena iš VĮ „Regitra“ veiklos sričių ir rūšių yra kelių transporto priemonių ir jų vairuotojų registracija, dalyvavimas nusikaltimų ir kitų kelių transporto srities teisės pažeidimų prevencinėje veikloje. Pareiškėjo nuomone, VĮ „Regitra“ savo atsakomybe ir rizika privalo užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje nebūtų užregistruotos sandorio objektu negalinčios būti transporto priemonės. Pažymėjo, jog iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui (šiuo atveju VĮ „Regitra“) yra nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai. Jos darbuotojai yra atitinkamai savo srities specialistai, todėl besivadovaudami Taisyklių 48 punktu, 3.5 punktu, atlikdami savo pareigas, būdami atsargūs, atidūs, rūpestingi ir apdairūs, galėjo ir privalėjo, vykdydami transporto priemonės apžiūrą pirmos registracijos Lietuvoje metu nustatyti klastojimo požymius, t. y., pastebėti ir nustatyti, jog transporto priemonės kėbulo identifikacinis numeris yra perkaltas – nėra gamyklinis (originalus), o transporto priemonės registracijos liudijimas turi klastojimo požymių. Pažymėjo, jog VĮ „Regitra“ teikiamos paslaugos yra atlygintinos, todėl įmonė turi finansinių galimybių prireikus atlikti transporto priemonės ekspertizę. Atkreipė dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad identifikacinis numeris yra perkaltas tik ant kėbulo bei yra suklastotas registracijos liudijimas, kiti transporto priemonės identifikaciniai duomenys buvo nekeisti, juose yra originalūs transporto priemonės identifikaciniai duomenys, kurie taip pat turėjo būti tikrinami VĮ „Regitra“ darbuotojų transporto priemonės pirmos registracijos Lietuvoje metu. Nurodė, jog Lietuvoje ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonės vagystės pradėtas jau pareiškėjui esant transporto priemonės savininku, todėl faktas, kad vėliau nuosavybės teisė į transporto priemonę buvo perleista UAB „DnB NORD lizingas“ ir sudaryta lizingo sutartis tarp UAB „DnB NORD lizingas“ ir pareiškėjo su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą transporto priemonė pereis lizingo gavėjui, t. y. pareiškėjui, tik patvirtina, kad ir prieš tai pareiškėjui įsigijus transporto priemonę bei po sąlyginės lizingo sutarties sudarymo, pareiškėjui pripažintina nepertraukiama nuosavybės teisė į transporto priemonę.

6Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

7Nurodė, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti. Pareiškėjas, įsigijęs automobilį, juo naudojosi ilgiau nei metus iki tol, kol jį konfiskavo. Atsakovui nesupranta, kodėl pareiškėjas, dalyvavęs teismo procese, kuriame vyko ginčas dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuostolių atlyginimo, nereiškė ieškinio dėl žalos atlyginimo automobilio pardavėjui UAB „Lukeida“. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendime konstatuota, kad UAB „Lukeida“ 2006 m. rugpjūčio 18 d., parduodama automobilį pareiškėjui, nebuvo šio daikto teisėta savininkė ir neturėjo teisės jo parduoti pareiškėjui, todėl už neteisėtai parduotą automobilį pareiškėjui ir dėl to patirtą žalą turėtų atlyginti būtent neteisėtus veiksmus atlikęs pardavėjas, UAB „Lukeida“, o ne atsakovas. Pažymėjo, kad iš UAB „Lukeida“ pareiškėjas turėtų teisę reikalauti visos 2006 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu sumokėtos pinigų sumos, t. y. 150 000 Lt. Teigė, jog reikšdamas reikalavimą atsakovui atlyginti žalą, dalį automobilio vertės, t. y. 75 611 Lt, pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis ir teismas turėtų į tai atsižvelgti priimdamas sprendimą. Tvirtino, jog vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu registruojama tik atitinkama transporto priemonė, bet ne jos įsigijimo pagrindai, tarp jų pirkimo-pardavimo sutartys. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 patvirtintus Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatus atsakovas yra laikomas registro tvarkymo įstaiga, kuri registruoja kelių transporto priemones tik kaip registro objektus. Tvirtino, jog atsakovui teisės aktais nėra pavesta registruoti pirkimo-pardavimo sandorių, patvirtinti savininko nuosavybės teises į transporto priemonę, nes atsakovas tik registruoja kelių transporto priemones kaip kilnojamąjį daiktą, o ne daiktines teises. Pažymėjo, jog transporto priemonės registravimo tvarką reglamentuoja Kelių transporto priemonių registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (toliau – ir Kelių transporto priemonių registravimo taisyklės), kuriomis ir vadovavosi atsakovas registruodamas automobilį. Atkreipė dėmesį į tai, kad duomenys, jog automobilis yra vogtas Vokietijoje, paaiškėjo tik 2007 m. gruodžio 5 d., todėl pirmą kartą 2005 m. lapkričio 15 d. registruojant automobilį Lietuvoje atsakovas neturėjo ir dėl objektyvių priežasčių negalėjo turėti duomenų apie tai, kad apžiūrimas automobilis yra vogtas. Pažymėjo, jog, Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 45 punktas įpareigoja transporto priemonių apžiūrą atlikti, kai transporto priemonė pirmą kartą registruojama Lietuvoje. Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 83 punktas numato, kad vėliau registruojant pasikeitusius duomenis, šiuo atveju pasikeitus savininkui, apžiūra neatliekama, jei pareiškėjas savo parašu patvirtina, kad transporto priemonės duomenys yra nepasikeitę ir atitinka esančius registracijos liudijime. Nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2006 m. rugpjūčio mėnesio prašymuose pareiškėjas pats patvirtino, jog duomenys yra nepasikeitę ir atitinka esančius registracijos liudijime, todėl atsakovo darbuotojai neturėjo pareigos tikrinti transporto priemonės duomenų, o pareiškėjo argumentai dėl netinkamo atsakovo darbuotojų pareigų atlikimo yra atmestini. Tvirtino, kad atsakovas, atlikdamas automobilio registraciją, elgėsi teisėtai, kadangi įgyvendino visus teisės aktuose numatytus reikalavimus, įvykdė visas juose nustatytas pareigas. Pažymėjo, jog atliekant transporto priemonės apžiūrą negali būti naudojami tokie veiksmai kaip identifikavimo numerio vietos ėsdinimas rūgštimis, šarmais ar dažu dengtos medžiagos šalinimas. Atsakovo darbuotojai nepažeidė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes atliko visus veiksmus, kurių reikalauja nurodytos teisės aktų normos, o atlikus visus teisės aktuose nustatytus veiksmus, trūkumų, neatitikimų ar klastojimo požymių pastebėta nebuvo. Pažymėjo, kad teisės aktuose nėra numatyta pareiga atsakovui atlikti ekspertinį tyrimą ir nustatyti pateikiamus klastojimo faktus, tačiau įtarus, kad dokumentai arba transporto priemonių duomenys turi klastojimo požymių, jie perduodami teisėsaugos institucijoms tolimesniam tyrimui. Būtent tokios funkcijos atsakovui yra nustatytos ir VĮ „Regitra“ įstatuose. Pažymėjo, kad pareiškėjas netinkamai aiškina atsakovo atliekamą veiklą ir deleguotas funkcijas nustatytas įstatuose. Teigė, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, ir tai sudaro savarankišką ir pakankamą pagrindą skundui atmesti.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10Nurodė, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme numatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės nuosavybės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D., D. M. v. P. V. Š., E. Š., bylos Nr. 3K-3-1158/2003). Pažymėjo, jog automobilio registravimas ir jo pirkimo-pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis), o automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė ,,Automera“ v. G. M., bylos Nr. 3K-7-309/2010). Teismas nurodė, jog turtinė žala, kurią pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo VĮ „Regitra“, atsirado teismui pripažinus negaliojančia 2006 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pareiškėjas pardavė UAB „DnB NORD lizingas“ „BMW X5“, valstybinis numeris ( - ), taikant restituciją, ir priteisus 75 611 Lt už daiktą, kurio pareiškėjas perleisti neturėjo teisės, t. y. akivaizdu, kad tokio pobūdžio žala atsirado ne dėl automobilio registracijos, duomenų tikslinimo ar išregistravimo transporto priemonių registre, o dėl to, kad teismo sprendimu konstatuota, kad pareiškėjas perleido daiktą, kurio neturėjo teisės perleisti, ir buvo įpareigotas grąžinti pirkėjui – UAB „DnB NORD lizingas“ už jį gautas ir negrąžintas lėšas. Atitinkamai sprendė, jog nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y. priežastinio ryšio tarp veikos, su kuria siejamas žalos atsiradimas, ir įvardijamos žalos (CK 6.245 str. 1 d., 6.247 str., 6.271 str.), dėl ko skundas dalyje dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Pažymėjo, kad pareiškėjui nereiškiant ieškinio dėl pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su UAB „Lukeida“, pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl VĮ „Regitra“, kaip teigiama, neteisėtos veikos, patyrė žalą, nors įrodyti žalos faktą ir dydį pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles turi būtent pareiškėjas. Sprendė, jog pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VĮ „Regitra“ panaikinti pirmąją automobilio „BMW X 5“, VIN kodas WBAFB71080LW35099, registraciją Lietuvos Respublikoje tenkinti nėra pagrindo, kadangi minėtų duomenų transporto priemonė iš Kelių transporto priemonių registro išregistruota dar 2008 m. gruodžio 15 d.

11III.

12Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

13Nurodė, jog teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nevertino reikšmingų bylos nagrinėjimui aplinkybių. Pažymėjo, jog pareiškėjas jam padarytą žalą kildina iš neteisėtų valstybės įmonės „Regitra“ veiksmų, o jos atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Teigė, jog teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl atsakovo bei jo darbuotojų veiksmų atliekant automobilio „BMW X 5“ pirmąją registraciją Lietuvoje, nepateikė šių veiksmų teisinio vertinimo. Mano, jog atsakovo veiksmai yra netiesioginiame priežastiniame ryšyje su pareiškėjui padaryta žala, t. y. žala atsirado ne iš karto nuo atsakovo neteisėtų veiksmų padarymo momento, tačiau šie veiksmai įtakojo žalos atsiradimą ateityje. Nurodė, jog toks atsakomybės pagrindas yra pripažįstamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007). Pažymėjo, jog automobilis „BMW X 5“ buvo pavogtas Vokietijoje 2005 m. spalio 7 d., taigi atliekant pirmą jo registraciją Lietuvoje, automobilis turėjo būti paieškomas ir atsakovas turėjo galimybę šią aplinkybę nustatyti bei atsisakyti registruoti. Tokią išvadą pareiškėjo teigimu patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota 2007 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A415-146/2007. Kiti pareiškėjo argumentai yra pakartoti iš skundo pirmos instancijos teismui.

14Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko.

15Atsakovas sutiko su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais. Pažymėjo, jog apelianto argumentai dėl priežastinio ryšio nėra reikšmingi, kadangi nėra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą pirmos instancijos teismui.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko.

17Pažymėjo, kad civilinė atsakomybė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių atsakovui nekyla, nes nenustatytos/neįrodytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Tvirtino, jog VĮ „Regitra“ atidžiai bei kompetentingai atlikus visus teisės aktuose nustatytus veiksmus, trūkumų, neatitikimų teisės aktams ar identifikacinio numerio ar registracijos dokumentų klastojimo požymių pastebėta nebuvo. Mano, jog nesant vizualiai pastebimų identifikacinio numerio ar registracijos dokumentų (liudijimo) klastojimo požymių, nustatyti, ar automobilis vogtas, ar perkalti VIN kodo žymenys įmanoma tik atlikus tyrimą/ekspertizę, kurią atlikti teisės aktai įgalino tik teisėsaugos institucijas. Tvirtino, jog nesant matomų automobilio kėbulo žymens suklastojimo požymių, šiems sutampant su automobilio registravimo dokumentuose nurodytu kodu bei ieškovo pateiktais registravimo dokumentais, atsakovas neturėjo pagrindo įtarti, kad automobilis yra vogtas. Pažymėjo kad aplinkybė, jog automobilis yra vogtas buvo nustatyta Kauno miesto apylinkės prokuratūros tik 2007 m. gruodžio 5 d., todėl atsakovas 2005 m. lapkričio 15 d. pirmą kartą registruodamas transporto priemonę neturėjo ir negalėjo turėti duomenų apie tai, kad automobilis yra vogtas. Pažymėjo, jog pareiškėjo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A415-146/2007, nagrinėtos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, todėl suformuota teismo praktika negali būti remiamasi šioje byloje. Tvirtino, jog atsakovas tinkamai vykdė visus teisės aktų reikalavimus, jo atstovų veiksmai atitiko bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažymėjo, jog atsakovas VĮ „Regitra“, veikdamas teisės aktų ribose, objektyviai negalėjo nustatyti, jog automobilis „BMW X5“ jo registravimo metu buvo vogtas Vokietijoje, taigi, nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų. Tvirtino, jog nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų nėra ir dar vienos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio. Pažymėjo, kad pareiškėjui atsiradusi žala yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su automobilio pardavėjo neteisėtais veiksmais. Paaiškino, kad tarp UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovo buvo sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis BCA Nr. 100648/1 (draudimo liudijimas BCA Nr. 100648), kuria laikotarpiu nuo 2005-05-25 iki 2008-05-12 Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 034 pagrindu buvo apdrausta atsakovo bendroji civilinė atsakomybė. Draudimo sutarties 2.2.1 punkte nurodyta, jog apdraudžiama veiklos civilinė atsakomybė už tretiesiems asmenims padarytą žalą, kilusią dėl draudėjo vykdytos veiklos - transporto priemonių įregistravimo, išregistravimo ir su tuo susijusios veiklos. Be to, draudimo sutartimi nustatyta draudimo suma vienam įvykiui apribota 60 000 Lt. Pažymėjo, jog draudžiamasis įvykis bei draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką pirmiausia yra siejamas su atsakovo VĮ „Regitra“ civilinės atsakomybės nustatymu ir įrodymu. Tvirtino, jog pareiškėjo reikalavimas nėra draudžiamasis įvykis pagal su atsakovu sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kadangi nenustatyta bei neįrodyta atsakovo VĮ „Regitra“ civilinė atsakomybė.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Teisės normoje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). CK 6.271 straipsnio 4 dalis numato, jog valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

21Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 straipsnis). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežtoji (objektyvioji) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-330/2008).

22Taigi, spręsdamas ginčą dėl žalos atlyginimo, teismas privalo įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias su civilinės atsakomybės sąlygų buvimą ar nebuvimu.

23Pareiškėja reikalavimą priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo grindžia tuo, kad atsakovas, įregistruodamas pareiškėjo įsigytą automobilį „BMW X5“, veikė neteisėtai.

24Pirmos instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, nurodė, jog turtinė žala, kurią pareiškėjas Ž. A. IĮ „Silentium“ prašo priteisti iš atsakovo VĮ „Regitra“, atsirado teismui pripažinus negaliojančia 2006 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria Ž. A. IĮ „Silentium“ pardavė UAB DK „DnB NORD lizingas“ automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris ( - ), ir taikant restituciją priteisus iš pareiškėjo UAB DK „DnB NORD lizingas“ naudai 75 611 Lt pastarojo sumokėtus už daiktą, kurio Ž. A. IĮ „Silentium“ perleisti neturėjo teisės. Sprendė, jog tokio pobūdžio žala atsirado ne dėl automobilio registracijos, duomenų tikslinimo ar išregistravimo transporto priemonių registre, o dėl to, kad teisme sprendimu konstatuota, jog pareiškėjas perleido daiktą, kurio neturėjo teisės perleisti, ir buvo įpareigotas grąžinti pirkėjui UAB DK „DnB NORD lizingas“ už jį gautas ir negrąžintas lėšas, atitinkamai – nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y. priežastinio ryšio tarp veikos, su kuria siejamas žalos atsiradimas, ir įvardijamos žalos.

25Kaip jau buvo minėta viena iš viešosios civilinės atsakomybės sąlygų yra neteisėti veiksmai (CK 6.271 straipsnis). Todėl, sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo teismas, turi visų pirma nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių prašoma atlyginti atsiradusią žalą, yra neteisėti ar teisėti..

26Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnis nustato, jog nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo pareiga įvertinti ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas.

27Tačiau pirmos instancijos teismas nenustatė ir netyrė aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą Teismas nevertino, ar atsakovo veiksmai turėjo įtakos pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimui, ar jos padidėjimui. Teismas neidentifikavo pareiškėjo skunde nurodytų atsakovo veiksmų, bet tik apsiribojo konstatavimu, kad šie atsakovo veiksmai yra nesusiję su pareiškėjo patirta ir prašoma atlyginti žala. Teisėjų kolegijos nuomone, tik įvertinus atsakovo veiksmus, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, būtų galima spręsti dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir prašomos priteisti žalos.

28Kadangi teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai bei objektyviai jų neištyrė, taip pažeisdamas ABTĮ 81 straipsnio, 86 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis).

29Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina išsamiai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes bei įvertinti, ar atsakovas tinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su pirmine pareiškėjo įsigyto automobilio „BMW X5“ registracija Lietuvoje, t. y. išsiaiškinti ar valstybės valdžios institucijos darbuotojai ir pareigūnai veikė teisėtai ar neteisėtai ir savo argumentuotas išvadas dėl šių klausimų pateikti teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje bei spręsti ar šie veiksmai įtakojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

31pareiškėjo Ž. A. individualios įmonės „Silentium“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

32Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

33Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą,... 5. Nurodė, jog 2006 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš... 6. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.... 7. Nurodė, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti.... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 4 d. sprendimu... 10. Nurodė, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nuosavybės... 11. III.... 12. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus apygardos... 13. Nurodė, jog teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nevertino... 14. Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko.... 15. Atsakovas sutiko su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais. Pažymėjo,... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ su pareiškėjo... 17. Pažymėjo, kad civilinė atsakomybė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV.... 20. Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų... 21. Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos... 22. Taigi, spręsdamas ginčą dėl žalos atlyginimo, teismas privalo įvertinti... 23. Pareiškėja reikalavimą priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo grindžia... 24. Pirmos instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, nurodė, jog... 25. Kaip jau buvo minėta viena iš viešosios civilinės atsakomybės sąlygų yra... 26. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnis... 27. Tačiau pirmos instancijos teismas nenustatė ir netyrė aplinkybių, kuriomis... 28. Kadangi teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių,... 29. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina išsamiai ir visapusiškai ištirti bylos... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 31. pareiškėjo Ž. A. individualios įmonės „Silentium“ apeliacinį skundą... 32. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą... 33. Nutartis neskundžiama....