Byla A-442-1990-13

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos verslo valdymo grupė“), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą (toliau – ir pirmosios instancijos teismas, KAAT) prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo (toliau – ir atsakovas) 2012 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-772; 2) įpareigoti atsakovą įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į pastatą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre unikaliu numeriu 5599-9005-3010, kadastro plane pažymėtą kaip 1K1(ž)p, esantį Klaipėdos rajone, Priekulės seniūnijoje, ( - ) (toliau – ir ginčo objektas), arba iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. spalio 1 d. prašymą dėl nuosavybės teisių įregistravimo į ginčo objektą.

6Skunde pareiškėjas nurodė, jog pakartotinėse varžytinėse (aukcione) įsigijo iš bankrutavusios įmonės „Dubysa“ nekilnojamąjį daiktą – ginčo objektą – poilsio namelį 1K1(ž)p, kurio unikalus numeris Nekilnojamojo turto registre 5599-9005-3010, esantį Klaipėdos rajone, Priekulės seniūnijoje, ( - ). 2004 m. lepos 14 d. varžytinių aktas yra pagrindas įregistruoti nuosavybės teises į pareiškėjo įsigytą turtą. 2012 m. spalio 1 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu Nr.4283079 įregistruoti nuosavybės teises į ginčo objektą (registro Nr. 50/156253). Iš atsakovo 2012 m. spalio 9 d. gavo sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-772, kuriuo nuspręsta prašymo netenkinti, nurodant, jog pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas, NTRĮ) 29 straipsnio 9 punktą 2006 m. liepos 11 d. jau buvo priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti įregistruoti ginčo objektą ir daiktines teises į jį tų pačių dokumentų pagrindu. Atkreipė dėmesį, kad 2006 m. liepos 3 d. pateiktame prašyme buvo prašoma įregistruoti nekilnojamuosius daiktus – poilsio namelius 1K1(ž)p ir 2Kl(b)p – ir daiktines teises į juos, o 2012 m. spalio 1 d. pareiškėjo pateiktame prašyme buvo prašoma įregistruoti nuosavybės teises į vieną pastatą – poilsio namelį 1K1(ž)p – jau įregistruotą Nekilnojamojo turto registre ir neprašoma registruoti naujų nekilnojamųjų daiktų, todėl 2012 m. spalio 1 d. prašymas nėra tapatus 2006 m. liepos 2 d. prašymui. Dėl šių priežasčių mano, kad atsakovas neteisingai taikė NTRĮ 29 straipsnio 9 punktą ir priėmė neteisėtą sprendimą. Pareiškėjas nurodė, kad varžytinėse parduodamas nekilnojamas turtas turėjo būti prieš tai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nes ginčo objektas nėra iš civilinės apyvartos išimtas daiktas ir varžytinėse buvo parduotas teisėtai, turto pardavimo iš varžytinių aktas neginčytas ir nepanaikintas. Tai patvirtina ir faktas, kad poilsio nameliui, kaip nekilnojamam daiktui, registruotinam Nekilnojamojo turto registre, buvo suteiktas unikalus numeris (Nr. 5599-9005-3010), daiktas buvo įbrėžtas (nužymėtas) nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje (plane pažymėtas kaip 1K1(ž)p), nustatyti jo kadastro duomenys ir t. t. Dėl atsakovo priimto sprendimo pareiškėjas padavė skundą valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai (toliau – ir Komisija). 2012 m. lapkričio 27 d. gavo Komisijos sprendimą Nr. 311 nekeisti atsakovo sprendimo.

7Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 44-45 su reversinėmis pusėmis) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

8Atsiliepime nurodė, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl teritorinio registratoriaus valstybės įmones Registrų centro Klaipėdos filialo 2004 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. vasario 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-41-556-2005 G. B. skundą atmetė. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Pareiškėjas buvo apskundęs teismui atsakovo 2006 m. liepos 11 d. sprendimą ir Komisijos 2006 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 276, tačiau pareiškėjo atstovo prašymu Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-2-162/2012). Pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 13.6-1842 buvo nurodyta nugriauti šiuos statinius (įskaitant ginčo objektą) Kairių karinio poligono teritorijoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2012 G. B. kasacinį skundą atmetė ir paliko galioti minėtą Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą. 1999 m. spalio 12 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, poilsio nameliams 1K1(ž)p ir 2Kl(b)p buvo suteikti kadastro duomenys (2006 m. liepos 24 d. kadastriniai duomenys patikslinti), tačiau jie pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kaip nekilnojamojo turto objektai, nebuvo suformuoti ir nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Šios aplinkybės konstatuotos ir įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2005 m. gegužės 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-607/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2012. Pasak atsakovo, tiek 2004 m., tiek 2006 m. nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktuose prašymuose buvo prašoma atlikti poilsio namelių 1K1(ž)p ir 2K1(b)p, esančių ( - ) Klaipėdos rajone teisinę registraciją G. B. vardu. Visais atvejais teisinei registracijai atlikti buvo teikiami 2004 m. liepos 14 d. varžytinių aktai Nr. 14 ir Nr. 15. Pareiškėjas su 2012 m. spalio 1 d. prašymu įregistruoti G. B. nuosavybės teisės į poilsio namelį 1K1(ž)p atsakovui vėl pateikė tik 2004 m. liepos 14 d. varžytinių aktą ir jokių naujų duomenų, leidžiančių keisti priimtus sprendimus, nenurodė, todėl pareiškėjo prašymas dėl nuosavybės teisių įregistravimo nebuvo patenkintas vadovaujantis NTRĮ 29 straipsnio 9 punktu.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija, KAM) atsiliepimu į skundą (b. l. 86-88) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Atsiliepime vadovavosi LVAT 2005 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-607/2005 bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-2-162/2012 ir nurodė, kad KAAT turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo patikslintą skundą, kadangi ginčas dėl to paties dalyko (atsakovo sprendimų, kuriais atsisakyta įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į pastatą, įregistruotą nekilnojamojo turto registre unikaliu numeriu 5599-9005-3010, kadastro plane pažymėtą kaip lKl(ž)p), tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių jau du kartus išnagrinėtas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

11Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu (b. l. 91-95) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Nurodė, jog pareiškėjo inicijuotas teisminis ginčas dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo į pastatą – poilsio namelį 1K1(ž)p – iš esmės yra ginčas dėl daiktinių teisių įgyvendinimo, kuris jau išspręstas tiek 2005 m. gegužės 27 d. LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-607/2005, tiek KAAT 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-2-162/2012. Taip pat pažymėjo, kad skundžiamas valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. (4.6.10.) RS-772 priimtas vadovaujantis NTRĮ nuostatomis, todėl yra teisėtas ir nesudaro prielaidų pareiškėjo teisių ir interesų į nuosavybės neliečiamumą pažeidimams atsirasti. Atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjo 2012 m. spalio 1 d. ir 2006 m. liepos 3 d. prašymai ir nėra tapatūs savo apimtimi, t. y. 2006 m. liepos 3 d. prašymu pareiškėjas norėjo ne tik įregistruoti pačius nekilnojamus daiktus poilsio namelius 1K1(ž)p ir 2Kl(b)p, bet ir įregistruoti daiktines teises į juos, o 2012 m. spalio 1 d. prašymu jau norėta įregistruoti tik nuosavybės teises ir tik į vieną iš pastatų - poilsio namelį 1K1(ž)p, tačiau minėti prašymai yra identiški ta dalimi, kuria siekiama būtent įregistruoti nuosavybes teises į vieną ir tą patį pastatą, kadastro plane pažymėtą 1K1(ž)p. Atsižvelgiant į tai, mano, kad valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. (4.6.10.) RS-772 priimtas tinkamai taikant NTRĮ 29 straipsnio 9 punkto nuostatas.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė, LRV), atsiliepime (b. l. 82-83) nurodė, jog pareiškėjo reikalavimai nėra tiesiogiai susiję su Vyriausybės kompetencija, todėl Vyriausybė šioje byloje nėra tinkama administracinės bylos proceso šalis.

14II.

15Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu (b. l. 114-121) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjo inicijuotas teisminis ginčas jau buvo spręstas tiek LVAT 2005 m. gegužės 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-607/2005, tiek KAAT 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-2-162/2012. Taip pat konstatavo, kad pareiškėjas siekia būtent įregistruoti nuosavybės teises į vieną ir tą patį pastatą dėl kurio registravimo jau yra kreipęsis 2004 m., kai buvo priimtas 2004 m. rugpjūčio 5 d. atsakovo sprendimas ir 2004 m. lapkričio 11 d. VĮ Registrų centro Centrinio administratoriaus sprendimas Nr. 191, bei 2006 m., kai buvo priimtas 2006 m. liepos 11 d. atsakovo ir 2006 m. spalio 3 d. Centrinio registratoriaus sprendimas Nr. 276. Visais šiais atvejais pareiškėjas teikė 2004 m. liepos 14 d. varžytinių aktus Nr. 14 ir Nr. 15, ir visais atvejais registro tvarkytojas pareiškėjo prašymų dėl nuosavybės įregistravimo netenkino.

17Suformulavo išvadą, kad pareiškėjas neįgijo daugiau teisių nei jų turėjo minėto turto valdytojas, todėl siekdamas įregistruoti daiktines teises į ginčo pastatus, jis privalo atlikti visus veiksmus, kurių neatliko buvęs pastatų valdytojas. Taip pat nurodė, jog varžytinių aktas yra vienas iš daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo teisinių pagrindų (NTRĮ 22 straipsnio 8 punktas), tačiau šis pagrindas nėra besąlyginis, nes šių teisių įregistravimas turi atitikti ir kitus įstatymų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas siekia įregistruoti nuosavybės teises į pastatą, kuris įstatymų nustatyta tvarka turi būti nugriautas remiantis Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 13.6-1842.

18III.

19Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 124-127) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo reikalavimus tenkinti.

20Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš dalies kartoja skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, sprendimas priimtas be motyvų, tik įvertinus buvusių bylų faktus, visiškai neatkreipiant dėmesio ir nepasisakant dėl pareiškėjo pateiktų argumentų. Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo tinkamai informuotas apie įsigyjamų statinių teisinę padėtį. Buvo nurodyta tik kur statinys yra, kad jis priklauso bankrutuojančiai įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Dubysa“, kad ši įmonė nespėjo įsiregistruoti daiktinių teisių į ginčo objektą. Niekas nepaaiškino, jog šis statinys gali būti parduodamas tik nugriovimui, nes jis neva yra savavališka statyba ir parduodamas ne kaip nekilnojamas daiktas, o kaip statybinis laužas. Jei būtų žinojęs, kad negalės savo nuosavybės į statinį įregistruoti nekilnojamojo turto registre, būtų nepirkęs šio pastato, tuo labiau su tikslu nugriauti. Pasak pareiškėjo, bylos esmė yra ne pastato nugriovimas, kaip kad nurodo pirmosios instancijos teismas, o daiktinių teisių įregistravimas. Pirmiausia turi būti išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisių įregistravimo, o vėliau institucijos turi spręsti klausimą dėl statinio nugriovimo, surašius savininkui savavališkos statybos aktą ir reikalavimą jį nugriauti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl varžytinių akto teisėtumo. Mano, kad VĮ Registrų centras piktnaudžiauja savo teisėmis ir neteisėtai trukdo pareiškėjui įsiregistruoti daiktinės teisės į ginčo pastatą, o pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių netyrė ir ginčo iš esmės nesprendė.

21Atsakovas atsiliepimu (b. l. 144-145 su reversinėmis pusėmis) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje byloje palikti nepakeistą.

22Atsiliepime nurodo, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio nuostatas teismai nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu. Teismas sprendžia dėl atsakovo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, o ne apskritai dėl varžytinių akto teisėtumo ar galiojimo. Pažymi, kad pareiškėjo 2004 m., 2006 m. ir 2012 m. spalio 1 d. prašymai, pateikti dėl daiktinių teisių į ginčo objektą įregistravimo yra tapatūs. Pareiškėjo keliamas teisminis ginčas jau buvo spręstas tiek LVAT 2005 m. gegužės 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-607/2005, tiek Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-2-162/2012, kurios yra įsiteisėjusios. Papildo, kad apeliantas nepateikia jokių naujų faktinių duomenų, leidžiančių keisti priimtus sprendimus, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –ir CPK) 279 straipsnio 4 dalies nuostatas faktai ir teisiniai santykiai, nustatyti įsiteisėjusiose nutartyse turi prejudicinę galią. Pasak atsakovo, Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo objektui 1999 m. spalio 12 d. suteikti kadastro duomenys (2006 m. liepos 24 d. kadastriniai duomenys patikslinti), tačiau pagal NTRĮ 7 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kaip nekilnojamojo turto objektas, nesuformuotas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas.

23Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu (b. l. 133-137) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24Teigia, kad 2004 m. liepos 14 d. varžytinių metu pareiškėjui buvo tinkamai suteikta visa informacija apie parduodamus statinius, o pareiškėjas, kaip bet kuris pilnateisis varžytinių dalyvis, turėjo visas galimybes susipažinti su parduodamų statinių tolimesnio eksploatavimo sąlygomis, tačiau jomis nesidomėjo. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl varžytinių organizavimo ir pirkimo-pardavimo sandorio teismo neturėtų būti vertinami, nes nėra susiję su šios bylos ginčo pagrindu. Nurodo, kad atsakovo 2012 m. spalio 9 d. sprendimas yra teisėtas ir priimtas laikantis teisės aktų nuostatų. Atkreipia dėmesį, kad nors 2012 m. spalio 1 d. ir 2006 m. liepos 3 d. prašymai ir nėra tapatūs savo apimtimi, tačiau yra identiški ta dalimi, kuria siekiama būtent įregistruoti nuosavybės teises į vieną ir tą patį pastatą kadastro plane pažymėta kaip 1K1(ž)p. Pareiškėjo inicijuotas teisminis ginčas dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo į ginčo objektą yra iš esmės ginčas dėl daiktinių teisių įgyvendinimo, kuris jau buvo spręstas tiek LVAT 2005 m. gegužės 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-607/2005, tiek Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-2-162/2012.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 140-143) nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas nepagrįstas nei teisės aktais, nei faktiniais įrodymais, todėl turėtų būti atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistu.

26Atsiliepime remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7, 28 ir 30 straipsnių, ABTĮ 3, 5, 22, 25, 26, 32, 48 straipsnių, NTRĮ 30 straipsnio nuostatomis ir paaiškina, kad 2012 m. gruodžio 3 d. pareiškėjas, gavęs Komisijos sprendimą Nr. 311, kuriuo buvo paliktas galioti atsakovo priimtas sprendimas, turėjo skųsti Komisijos sprendimą ir ginčo šalimi (atsakovu) turėjo nurodyti būtent šią Komisiją. Atkreipia dėmesį, kad šio ginčo objektas yra atsakovo priimto sprendimo, o ne įvykusių varžytinių teisėtumas ir pagrįstumas. Pažymi, kad pareiškėjo 2004 m., 2006 m. ir 2012 m. spalio 1 d. prašymai, pateikti dėl daiktinių teisių į ginčo objektą įregistravimo yra tapatūs. Mano, kad pareiškėjo pakartotinis kreipimasis į teismą dėl to paties ginčo tų pačių įrodymų pagrindu yra piktnaudžiavimas teise, pažeidžiantis Konstitucijos 28 straipsnio nuostatas bei užtraukiantis ABTĮ 84 straipsnyje numatytą administracinę atsakomybę.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV.

29Apeliacinis skundas atmestinas.

30Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teritorinio registratoriaus sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – poilsio namelį 1K1(ž)p, esantį ( - ), Klaipėdos raj.

31Nekilnojamojo turto registro įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad teritoriniai registratoriai tvarko nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus.

32Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012).

33Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, kuries turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys.

34Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatyti pagrindai, kuriems esant Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi teisę atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Šio straipsnio 9 punkte numatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, jog jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu.

35Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. spalio 1 d. prašymu kreipėsi į teritorinį registratorių, prašydamas įregistruoti nuosavybės teises į statinį – poilsio namelį 1K1(ž)p, esantį ( - ), Priekulės sen., Klaipėdos raj.

36Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas dar 2006 m. buvo kreipęsis į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydamas 2004 m. liepos 14 d. varžytinių aktų pagrindu įregistruoti nekilnojamuosius daiktus – poilsio namelius lKl(ž)p bei 2Klp, esančius ( - ), Klaipėdos raj., ir daiktines teises į juos. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2006 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo įregistruoti nekilnojamuosius daiktus – poilsio namelius 1K1(ž)p ir 2K1(b)p, adresu ( - ), Klaipėdos raj. (t. 1, b. l. 26-30). VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2006 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 276 paliko teritorinio registratoriaus sprendimą galioti (t. 1, b. l. 26-27). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2-162/2012, kurioje pareiškėjas ginčijo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2006 m. liepos 11 d. sprendimą ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2006 m. spalio 3 d. sprendimą, pareiškėjo atstovo atsisakymą nuo skundo priėmė ir administracinę bylą nutraukė (t. 3, b. l. 63-65). Taigi VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2006 m. liepos 11 d. sprendimas atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2006 m. spalio 3 d. sprendimas, kuriuo teritorinio registratoriaus sprendimas paliktas galioti, nebuvo panaikinti ir yra galiojantys. 2012 m. spalio 1 d. prašymu į teritorinį registratorių pareiškėjas kreipėsi prašydamas įregistruoti daiktines, t. y. nuosavybės teises į tą patį poilsio namelį lKl(ž)p, esantį ( - ), Priekulės sen., Klaipėdos raj., dėl daiktinių teisių į kurį įregistravimo nekilnojamojo turto registre sprendimas jau buvo priimtas 2006 m. spalio 3 d. Tiek kreipdamas į teritorinį registratorių 2006 m., tiek ir 2012 m. spalio 1 d. pareiškėjas daiktines teises į poilsio namelį lKl(ž)p prašė įregistruoti 2004 m. liepos 14 d. varžytynių aktų Nr. 14 ir Nr. 15 pagrindu.

37Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog pareiškėjas 2012 m. spalio 1 d. prašymu prašė įregistruoti tas pačias daiktines teises į tą patį nekilnojamąjį daiktą, tų pačių dokumentų pagrindu. Todėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagrįstai atsisakė įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punkto pagrindu, nes šiuo klausimu jau yra priimtas galiojantis 2006 m. liepos 11 d. teritorinio registratoriaus sprendimas.

38Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl atsakovo sprendimo atsisakyti įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre panaikinimo, yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

39Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

40Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

41Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) skundu ir... 6. Skunde pareiškėjas nurodė, jog pakartotinėse varžytinėse (aukcione)... 7. Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 44-45 su reversinėmis pusėmis)... 8. Atsiliepime nurodė, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos... 10. Atsiliepime vadovavosi LVAT 2005 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu (b. l. 91-95)... 12. Nurodė, jog pareiškėjo inicijuotas teisminis ginčas dėl nuosavybės... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos... 14. II.... 15. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu... 16. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjo inicijuotas... 17. Suformulavo išvadą, kad pareiškėjas neįgijo daugiau teisių nei jų... 18. III.... 19. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 124-127) prašo Klaipėdos apygardos... 20. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš dalies kartoja skunde pirmosios... 21. Atsakovas atsiliepimu (b. l. 144-145 su reversinėmis pusėmis) prašo... 22. Atsiliepime nurodo, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio nuostatas teismai nevertina... 23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu (b. l.... 24. Teigia, kad 2004 m. liepos 14 d. varžytinių metu pareiškėjui buvo tinkamai... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą... 26. Atsiliepime remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7, 28 ir 30 straipsnių,... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV.... 29. Apeliacinis skundas atmestinas.... 30. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teritorinio registratoriaus sprendimo,... 31. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad... 32. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog VĮ Registrų centro veikla pagal... 33. Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1, 2 ir 3... 34. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatyti pagrindai,... 35. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m.... 36. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas dar 2006 m. buvo kreipęsis į VĮ... 37. Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog pareiškėjas 2012 m.... 38. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad skundžiamas... 39. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 40. Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.... 41. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą... 42. Nutartis neskundžiama....