Byla 3K-3-249/2012
Dėl apskrities viršininko įsakymo panaikinimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dalyvaujant tretiesiems asmenims Lietuvos kariuomenei ir Krašto apsaugos ministerijai, dėl apskrities viršininko įsakymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 13.6-1842 nugriauti pastatus (poilsio namelį ir poilsio namelio rūsį), esančius Klaipėdos rajone, Kairių karinio poligono teritorijoje, teisėtumo.

6Ieškovas G. B. prašė teismą atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą skundui paduoti ir panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 13.6-1842 „Dėl pastatų nugriovimo“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 961 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 906 papildymo“ perdavė Krašto apsaugos ministerijai Kairių karinį poligoną, kurio 49-ajame kvartale yra du civilinės paskirties objektai – poilsio namelis ir poilsio namelio rūsys. Klaipėdos apskrities viršininkas 2003 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 13.6-1842 „Dėl pastatų nugriovimo“ įpareigojo tuometį nurodytų objektų valdytoją UAB „Dubysa“ iki 2003 m. rugpjūčio 1 d. nugriauti nurodytus Kairių kariniame poligone esančius civilinės paskirties statinius. Šie statiniai iki nustatyto termino nebuvo nugriauti ir juos 2004 m. liepos 14 d. varžytynėse, vykusiose pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1074 patvirtintus Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatus, įsigijo ieškovas. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278, aplinkos ministro ir teisingumo ministro 2003 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 158/89, atsižvelgęs į ieškovo prašymą, 2006 m. birželio 30 d. surašė Senų pastatų patikrinimo aktą Nr. STN-83, kuriame konstatuota, kad ginčo statiniai gali būti toliau naudojami ir registruojami, savavališkos statybos aktų ar kitokių draudimų statyti ir naudoti akte išvardytus statinius nėra. Šis aktas nebuvo apskųstas, todėl galiojantis. Be to, Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 13.6-5711 buvo pripažinusi ginčijamą įsakymą negaliojančiu, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 1 d. sprendimu panaikino 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymą, nurodęs, kad institucija, priėmusi ginčijamą aktą, pati negali jo panaikinti. Ieškovo teigimu, ginčijamas įsakymas, priimtas vadovaujantis Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu, neatitinka faktinių duomenų, iš esmės pažeidžia jo interesus: negali įregistruoti viešajame registre savo daiktinių teisių į ginčo statinius.

7Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 961 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 906 papildymo“ Rusijos kariuomenės karinį poligoną Klaipėdos r., Kairių k., nutarta perduoti Krašto apsaugos ministerijai. Pastatai, kuriuos UAB „Dubysa“ ginčijamu įsakymu buvo įpareigota nugriauti iki 2003 m. rugpjūčio 1 d., yra Kairių kariniame poligone, kuris yra specialios paskirties objektas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 545 pagrindu Krašto apsaugos ministerijai suteikta ginčo statinių užimtos žemės valdymo teisė, o Lietuvos kariuomenei – teisė neterminuotai naudotis karinio mokymo teritorijomis. Ginčo pastatai pastatyti 1979 m. Statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų neišliko. Ginčo statiniai buvo perduoti Vilniaus „Prommontažo“ tresto komisijos iš šios bendrovės balanso ir įtraukti į SMT „Klaipėdos statyba“ (vėlesnis pavadinimas – UAB „Dubysa“) balansą. Ieškovas ginčo statinius įsigijo 2004 m. liepos 14 d. varžytynių aktais Nr. 14 ir Nr. 15 iš bankrutuojančios UAB „Dubysa“. Kadastriniai duomenys apie ginčo pastatus yra surinkti, tačiau šie statiniai nesuformuoti kaip nekilnojamieji objektai, abiejų statinių kadastro duomenys užfiksuoti 1999 m. spalio 12 d., pastatų teisinis statusas, nuosavybės teisės neįregistruoti, nuo 2001 m. sausio 19 d. pastatų naudotoja nurodyta UAB „Dubysa“, nuo 1992 m. birželio 4 d. iki 2001 m. gruodžio 14 d. valdytojas – AB „Dubysa“. Tiek UAB „Dubysa“, tiek jos bankroto administratoriui UAB „Klaipėdos verslo valdymo grupės“ buvo žinoma apie ginčijamą įsakymą. Ieškovas, prieš įsigydamas nekilnojamąjį turtą, buvo supažindintas su perduodama nekilnojamojo turto techninės inventorizacijos byla ir kitais pastatų dokumentais.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad terminas skundui dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 13.6-1842 paduoti yra atnaujintas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-301-386/2008; Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 28 d. nutartimi nuspręsta, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

11Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintą Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 27 punktą varžytynių aktas prilyginamas notaro patvirtintai pirkimo–pardavimo sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Varžytynių aktui turi būti taikomos nuostatos, taikytinos sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, nes jis yra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas. Tačiau 2004 m. liepos 14 d. ieškovo ir UAB „Dubysa“ pasirašytuose varžytynių aktuose Nr. 14 ir Nr. 15 neaptartas žemės po pastatais klausimas (CK 6.394 straipsnio 2, 3 dalys). Byloje nėra duomenų, kad parduodant pastatus varžytynėse buvo kreiptasi į žemės naudotoją. Tiek 2006 m. birželio 30 d. Senų statinių patikrinimo akte Nr. STN-83, tiek ir 2004 m. liepos 14 d. varžytynių aktuose nurodyti duomenys neatitinka poilsio namelių kadastrinių matavimų duomenų, pagal kuriuos vieno iš namelių yra likęs tik pusrūsis ir jo plotas nenustatytas. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad 1979 m. statiniai buvo pastatyti teisėtai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintą Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašą statinių patikrinimo aktas gali būti surašomas tik dėl senų statinių, įgytų ar pastatytų iki 1991 m. liepos 25 d., tačiau ši tvarka netaikoma savavališkai pastatytiems statiniams. 2006 m. birželio 30 d. Senų pastatų patikrinimo aktas Nr. STN-83 taip pat nepatvirtina, kad pastatai 1979 m. buvo pastatyti teisėtai. Teismas sprendė, kad ieškovas neįgijo daugiau teisių į pastatus, nei jų turėjo UAB „Dubysa“, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamo įsakymo (CK 4.48 straipsnis). Byloje nenustatyta, kad būtų nors vienas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje įtvirtintas pagrindas ginčijamam įsakymui panaikinti.

12Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą.

13Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 2 punkte buvo įtvirtinta pareiga apskrities viršininko administracijai tikrinti, ar statinio statyba nepažeidžia žemės sklypo nuosavybės, valdymo ar naudojimo kitais pagrindais reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų (kai jie privalomi), trečiųjų asmenų pagrįstų interesų, statinio projektavimo sąlygų sąvado. Ginčo civilinės paskirties statiniai buvo pastatyti 1979 m. Kairių karinio poligono, priklausiusio Rusijos Federacijos kariuomenės kariniams daliniams, teritorijoje ir neišliko nei techninių, nei teisinių ginčo statinių statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, t. y. patvirtinto statybos projekto, leidimo statyti pastatus, pastatų priėmimo naudoti akto, duomenų apie pastatų statybai suteiktą žemės sklypą ar kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima statinius įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Byloje yra duomenų, kad šie statiniai karinio poligono teritorijoje buvo pastatyti Vilniaus „Prommontažo“ tresto žodinio susitarimo su Rusijos Federacijos kariuomenės divizijos vadu pagrindu. Taigi aplinkybės, kad civilinės paskirties ginčo statiniai buvo pastatyti specialios karinės paskirties teritorijoje, kad nėra duomenų, jog šių objektų statybai nurodytoje teritorijoje buvo išskirta atskira žemės sklypo dalis ir kad visa Kairių karinio poligono teritorija 1992 m. Rusijos Federacijos kariuomenės buvo perduota Krašto apsaugos ministerijai – sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad ginčo statinių statyba pažeidė teisėto žemės sklypo savininko nuosavybės, valdymo bei naudojimo teises ir buvo neteisėta.

14Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ginčo statiniai nėra suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai (CK 4.253 straipsni), jų kadastro duomenys užfiksuoti 1999 m. spalio 12 d., pastatų teisinis statusas neįregistruotas, nuo 2001 m. sausio 19 d. jų naudotoju nurodyta AB „Dubysa“, tačiau nuosavybės teisės į statinius neįregistruotos. Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 26 d. įsakymu sudarytos Statybos ir statinių saugos bei paskirties valstybinę priežiūrą vykdančių institucijų ir savivaldybės atstovų komisijos 2006 m. birželio 30 d. aktas Nr. STN-83 nepripažintinas pagrindu įregistruoti statinių daiktines teises Nekilnojamojo turto registre. Šis aktas priimtas jau galiojant ginčijamam įsakymui ir nepatvirtina statinių statybos nurodytoje teritorijoje teisėtumo fakto.

15Pagal CK 4.48 straipsnį perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo, be to, perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. 2004 m. liepos 14 d. varžytynių metu ieškovui buvo žinoma ginčo statinių buvimo vieta, kad UAB „Dubysa“ nebuvo iš varžytynių parduodamo turto savininkė, pastatai nebuvo įregistruoti ir suformuoti kaip atskiri nuosavybės objektai. Byloje nėra duomenų, kad parduodant į UAB „Dubysa“ balansą įrašytus statinius iš varžytynių buvo kreiptasi į žemės naudotoją. Varžytynių aktuose Nr. 14 ir Nr. 15 nėra aptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, taigi ne tik nepateikiami duomenys, kurie galėtų patvirtinti iš varžytynių parduodamų pastatų statybos teisėtumą, tačiau ir netenkinami imperatyviųjų įstatymo normų reikalavimai (CK 6.394, 6.396 straipsniai, CPK 715 straipsnis).

16Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 828 „Dėl buvusių Rusijos Federacijos karinių objektų žemės inventorizavimo ir kartografinės medžiagos sutvarkymo“ ieškovui nepatvirtinama reikalavimo teisė į žemės sklypo po pastatais nuomą. Kadangi AB „Dubysa“ nebuvo statinių savininkė ir jie nebuvo suformuoti ir įregistruoti kaip nekilnojamojo turto objektai, tai CK 6.394 straipsnio 3 dalis nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma, t. y. ieškovas, kaip ginčo turto pirkėjas, neįgyja teisės naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi.

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

18Kasaciniu skundu ieškovas prašo bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

191. Dėl įrodymų vertinimo. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo statiniai 1979 m. pastatyti be įstatyme nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba jį atitinkančio dokumento (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis, 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šalys turėjo įrodyti, o teismai nustatyti, ar buvo išduotas leidimas statyti, ar Senų statinių patikrinimo akto pagrindu pastatai gali būti registruojami Nekilnojamojo turto registre (CPK 42 straipsnio 1, 5 dalys, 46 straipsnio 2 dalis). Vien leidimo statyti nebuvimas arba jo neradimas nereiškia, kad 1979 m. statiniai pastatyti be leidimo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo 9, 10 punktai). Aplinkos ministro ir teisingumo ministro 2003 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 158/89 patvirtinta Senų statinių patikrinimo akto pildymo tvarka, kurios 7.1 punktu Senų statinių patikrinimo organizatoriai ir vykdytojai buvo įpareigoti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dokumentų, išvardytų tvarkos 6 punkte, gavimo iš pareiškėjo išsiaiškinti, ar prašomiems patikrinti seniems statiniams nesurašyti savavališkos statybos aktai, ar nevykdomos jų savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros. Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 216 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas, savavališkos statybos padarinių šalinimas“ buvo nustatyta savavališkos statybos akto ir jos padarinių šalinimo dokumentų surašymo tvarka ir formos (1.2, 12, 12.1, 12.3, 13 punktai). Remiantis šio teisės akto 12, 16, 17 punktais apskrities viršininkas neturėjo įgaliojimų nustatyti savavališkos statybos fakto ir surašyti nustatytos formos savavališkos statybos akto. Šioje byloje nei atsakovas, nei tretieji asmenys negalėjo teismui pateikti duomenų, patvirtinančių, kad ginčo statiniai buvo pastatyti ir naudojami savavališkai. Byloje nėra duomenų, kad pagal kompetentingo pareigūno surašytą administracinės teisės pažeidimo protokolą jų statytojui buvo skiriama administracinė bauda. Be to, Klaipėdos apskrities viršininkas, priimdamas ginčijamą įsakymą, neturėjo viešojo administravimo subjekto pareigūno surašyto nustatytos formos savavališkos statybos akto (Statybos įstatymo 35 straipsnio 5 dalis). Remiantis CPK 177 straipsnio 3 dalimi, 179 straipsnio 1 dalimi savavališka statyba privalo būti nustatoma ir fiksuojama teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau atsakovas ir tretieji asmenys tokių įrodymų teismui nepateikė. Teismai neįvertino 2006 m. birželio 30 d. Senų statinių patikrinimo akto Nr. STN-83, kuris yra galiojantis.

202. Dėl statinių teisinio statuso. Bylos duomenimis nustatyta, kad sovietinės kariuomenės Kairių poligono teritorijoje su poligono vadovybės žinia respublikinis statybos trestas „Prammontažas“ 1979 m. pastatė du „Alytaus“ tipinius civilinės paskirties gyvenamuosius pastatus (statinius) su juos aptarnaujančia infrastruktūra. Iki 1989 m. šiuos statinius valdė ir jie buvo apskaitomi šiam trestui priklausiusios Specializuotos montavimo valdybos Nr. 6 (SMV-6) balanse. 1989 m. SMV-6 abu statinius iš savo balanso perdavė į Statybos valdybos Nr. 3 (SV-3) balansą. Nuo 1992 m. SV-3 buvo pertvarkyta į AB „Dubysa“, į jos balansą perduoti ir nurodyti statiniai, kuriuos bendrovė 1999 m. inventorizavo VĮ Registrų centre. Prie Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos perdavimo–priėmimo akto Nr. 125 pridėtame perduodamo poligono teritorijos plane pažymėti du statiniai, kurie tuo metu priklausė UAB „Dubysa“. Perėmus sovietinį poligoną, iš jam priskirtos žemės išbraukti civiliams asmenims paskirti žemės sklypai. Ginčo statiniai nėra vieninteliai poligono žemės sklype. Faktas, kad nuo 1979 m. statiniai stovi ant poligono žemės, lemia, kad jie buvo pastatyti teisėtai. Ieškovo nuomone, priimant ginčijamą įsakymą Klaipėdos apskrities viršininkas negalėjo nežinoti, kad be savavališkos statybos akto statiniai negali būti griaunami, kad jie turi senų statinių statusą, suteikiantį valdytojui teisę įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre, atlikus veiksmus, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarime Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“.

212003 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos apygardos teismas iškėlė UAB „Dubysa“ bankroto bylą ir paskyrė administratorių, kuris perėmė bendrovės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą. UAB „Dubysa“ administratoriui nurodymas nugriauti statinius nebuvo duotas. Pažymėtina, kad ieškovas statinius pirko ne iš UAB „Dubysa“, bet iš valstybės Įmonių bankroto įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 831 nustatytais pagrindais ir tvarka. Pažymėtina, kad administratorius pardavė ne savavališkai pastatytus pastatus, bet pastatus, kurių nurodytas statusas „nevisiškai sutvarkyti dokumentai“. Ieškovas įsigijo ne tik teisę valdyti nupirktą nekilnojamąjį daiktą – statinius, bet ir teisę sutvarkyti nupirktų statinių duomenis Nekilnojamojo turto registre. Tai ieškovas atliko gaudamas Senų statinių patikrinimo aktą Nr. STN-83, kuris suteikia jam teisę į nuosavybę ir pagrindą toliau naudotis nupirktais statiniais ir registruoti juos Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad apskrities viršininko administracija ir tretieji asmenys įstatymų nustatyta tvarka nei varžytynių, nei nurodyto akto teismui neskundė, nes pagal kasacinio teismo praktiką ieškovas laikytinas sąžiningu statinių įgijėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1096/2000). Pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutarties, priimtos šioje byloje, išaiškinimus.

22Ieškovo teigimu, žemė, ant kurios yra ginčo statiniai, priklauso ne poligonui, bet valstybei ir gali būti išnuomojama ne aukciono būdu (CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Ieškovo teisėtų lūkesčių apsauga, nulemta pagrindinių teisės principų, sudarančių sąlygas asmeniui pasitikėti valstybe. Visuotinai pripažinta, kad teisinėje valstybėje teisėtų lūkesčių principas taikomas siekiant, kad viešojo administravimo tikslas būtų kiek galima labiau saugoti individų teisėtus lūkesčius. Šioje byloje ieškovo teisėti lūkesčiai ir valstybės institucijų interesai yra viešojo intereso saugomi objektai. Ieškovo teisėti lūkesčiai, Konstitucijos ginama teisė į nuosavybę susikerta su valstybės institucijų pastangomis neteisėto ginčijamo akto pagrindu įgyvendinti jų siekiamą interesą, ir šiuo klausimu teismai nepasisakė.

233. Dėl sprendimo motyvavimo. Bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai yra be motyvų. Teismai nenurodė ieškinio atmetimą pagrindžiančių teisinių argumentų, t. y. įrodymų, motyvų ir teisės aktų, kuriais vadovaudamiesi teismai paliko galioti ginčijamą įsakymą. Tokie procesiniai sprendimai yra absoliučiai negaliojantys ir naikintini CPK 176 straipsnio 1 dalies, 180, 185, 263 straipsnių, 268 straipsnio 4 dalies, 270 straipsnio 4 dalies 1–4 punktų, 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

24Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus ir kasacinį skundą atmesti. Nurodomi šie argumentai:

251. Dėl ginčo statinių teisėtumo. Atsakovas, remdamasis Statybos 2 straipsnio 71 dalimi, 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nurodo, kad nors 1979 m. uždaroje karinėje teritorijoje pastatytų statinių savavališkas statybos faktas dokumentais nenustatytas, tačiau nepateikta UAB „Dubysa“ statybos teisėtumą pagrindžiančių dokumentų (žemės sklypo skyrimo, suderinto projekto, leidimo statyti). Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte buvo nustatyta apskrities viršininko administracijos pareiga tikrinti, ar statinio statyba ir griovimas nepažeidžia žemės sklypo nuosavybės, valdymo ar naudojimo kitais pagrindais reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų (kai jie privalomi), trečiųjų asmenų pagrįstų interesų, statinio projektavimo sąlygų sąvado. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo statiniai, kurių atsiradimas nepagrįstas rašytiniais įrodymais, pastatyti Kairių karinio poligono, priklaususio Rusijos Federacijos kariuomenės kariniams daliniams, teritorijoje, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 961 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 906 papildymo“ perduota Krašto apsaugos ministerijai, taip pat į teritorijos specifiką, Lietuvos kariuomenės (sausumos) pajėgų vado prašymą, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 2 nuostata, buvo inicijuotas statinių nugriovimas. Byloje nustatyta, kad ieškovas raštiškai yra patvirtinęs, jog prieš įsigydamas nekilnojamąjį turtą susipažino su perduodamo nekilnojamojo turto techninės inventorizacijos byla ir kitais statinių dokumentais. Taigi preziumuojama, kad 2004 m. liepos 14 d. varžytynių metu ieškovas žinojo apie priimtą ginčijamą įsakymą. Be to, Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2004 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 13.1-2263-(6.4-1) įpareigojo ieškovą nupirktus statinius nugriauti iki 2004 m. spalio 1 d., ir šio rašto ieškovas neskundė.

26Pagal Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 307 patvirtintą Leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarką statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus ir civilinius pastatus buvo galima tik pagal miestų vykdomųjų komitetų statybos ir architektūros valdybų (skyrių) statybos kontrolės inžinierių, miestų–kurortų vyriausiųjų architektų ir rajonų architektų inspektorių išduotus leidimus, priklausomai nuo to, kur buvo statomi ar rekonstruojami statiniai. Leidimai turėjo būti registruojami specialiose registracijos knygose. Be to, Individualinės statybos kaimo gyvenvietėse nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1975 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl priemonių individualinės statybos trūkumams pašalinti“, buvo nustatyta, kad statybą galima pradėti, kai rajono architektas patvirtina projektą ir išduoda leidimą statyti, o notaras patvirtina sutartį dėl žemės sklypo perdavimo neterminuotam naudojimui. Sklypai kolūkiečiams buvo skiriami visuotinio kolūkio narių susirinkimo nutarimu, tarybiniuose ir kituose ūkiuose bei įmonėse – vadovo įsakymu, kurie įsigaliodavo apylinkės vykdomajam komitetui patvirtinus. Pagal kasacinio teismo praktiką įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pirmoji kregždutė“ v. VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras ir kt., byla Nr. 3K-3-224/1999; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-340/2007).

27Statinio pastatymas yra daikto sukūrimas; jeigu statytojas laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, tai jis įgyja nuosavybės teisę į pastatytą statinį (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tai jis negali būti nuosavybės teisės objektas ir statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ir disponuoti. Tai patvirtina visuotinai žinomas principas, kad iš neteisėtumo teisė neatsiranda. Neteisėtos (savavališkos) statybos atveju statytojas nuosavybės teise valdo tik statybines medžiagas (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Esant nenuginčijamam savavališkos statybos faktui, negali būti teisiškai pagrįstas ieškovo siekis įregistruoti statinius Nekilnojamojo turto registre 2006 m. birželio 30 d. surašyto Senų pastatų patikrinimo akto Nr. STN-83 pagrindu.

282. Dėl daikto pirkimo varžytynėse ir nuosavybės teisių į daiktą atsiradimo. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad įmonės administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Byloje nustatyta, kad ginčo statinius ieškovas įsigijo iš bankrutuojančios UAB „Dubysos“ bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos verslo valdymo grupės“, t. y. privataus kapitalo uždarosios akcinės bendrovės, kuri turėjo teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Tai, kad bankroto administratoriaus veiklą kontroliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, nelemia, kad administratorius yra valstybės įgaliotas asmuo ir kad ieškovas statinius pirko ne iš UAB „Dubysa“, bet iš valstybės. Ieškovas, įgijęs statinius 2004 m. liepos 14 d. varžytynių aktais Nr. 14 ir Nr. 15, neįgijo daugiau teisių (t. y. nuosavybės teisių), negu jų turėjo bankrutavusi UAB „Dubysa“ (CK 4.48 straipsnio 2 dalis, Nekilnojamojo registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis).

29Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Krašto apsaugos ministerija prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo nurodo, kad pagal byloje esančius duomenis, parduodant pastatus iš varžytynių, nebuvo aptartos teisės į žemės sklypą, kaip to reikalaujama pagal CK 6.394 straipsnio 2 dalį. Nei UAB „Dubysa“, nei bankroto administratorius, vykdęs pastatų pardavimą iš varžytynių, nesikreipė į Krašto apsaugos ministeriją, kuri patikėjimo teise valdė šį žemės sklypą. Varžytynėse negalėjo būti parduoti statiniai, nes jie nebuvo užregistruoti kaip nekilnojamojo turto objektai, UAB „Dubysa“ nebuvo jų savininkė, nebuvo išspręstas po statiniais esančios žemės klausimas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1074 patvirtintų Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatų 5 punktas). Remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi šie sandoriai – varžytynių aktai – yra niekiniai, kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms. Trečiasis asmuo, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartimi, priimta šioje byloje, nurodo, kad 2004 m. liepos 14 d. varžytynės buvo neteisėtos, t. y. neatitiko CK, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1074 patvirtintų Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatų, o iš neteisėto sandorio negali kilti teisė, t. y. ieškovas negali būti laikomas asmeniu, kurio teisės buvo pažeistos priėmus ginčijamą įsakymą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 22 straipsniai).

30Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos kariuomenė prašo bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus ir kasacinį skundą atmesti. Trečiasis asmuo nurodo, kad ieškovas, ginčydamas apskrities viršininko įsakymą, turėjo pagrįsti šio akto neteisėtumą, jog statiniai pastatyti pagal tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. pagal patvirtintą individualų arba tipinį projektą, gavus vietinio vykdomojo komiteto leidimą statyti, jog vietinio vykdomojo komiteto sprendimu statiniams buvo skirtas žemės sklypas, kompetentingos komisijos aktu jie buvo priimti naudoti ir pan. Ieškovas tokių įrodymų nepateikė, o kiti byloje esantys dokumentai leidžia spręsti, kad statiniai pastatyti neteisėtai, nesilaikant statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad iki įsigaliojant Pastatų, statinių ir butų registravimo instrukcijai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, ne miesto vietovėse pastatyti namai buvo registruojami ūkinėse knygose, kas reiškė, jog statiniai pastatyti laikantis statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Aplinkybė, kad sovietinei kariuomenei buvo žinoma apie pastatus ir jie neoficialiomis žymomis pažymėti poligono planuose, neįrodo teisėto jų suformavimo ir skundžiamo įsakymo neteisėtumo.

312006 m. birželio 30 d. Senų statinių patikrinimo aktas Nr. STN-83 sudarytas jau galiojant skundžiamam įsakymui ir prasidėjus teismo procesui dėl statinių nugriovimo, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo juo vadovautis, nes turėjo įvertinti, ar skundžiamo įsakymo priėmimo momentu nebuvo aplinkybių, kurios lemtų įsakymo neteisėtumą. Taigi tretieji asmenys neturėjo pareigos skųsti šio akto. Leidimo statyti nebuvimas lemia statinių statybos neteisėtumą, o jeigu šis leidimas tik nerastas, turėjo būti pateikti kiti įrodymai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, jog toks leidimas galėjo egzistuoti. Ieškovas nepagrįstai remiasi aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 216 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.09.066:2002 „Statybos sustabdymas, savavališkos statybos padarinių šalinimas“, kuris negaliojo 1979 m. statant pastatus. Be to, vadovaujantis šio reglamento 13 punktu savavališkos statybos aktas surašomas faktiškam statinio statybos užsakovui ir rangovui, tačiau nei ieškovas, nei UAB „Dubysa“ nebuvo nei faktiniai šių statinių statybos užsakovai, nei rangovai ar jų teisių perėmėjai. Šių statinių suformavimas turi būti įrodinėjamas kitais įrodymais, t. y. patvirtintu tipiniu individualiu projektu, žemės sklypo skyrimo statybai dokumentais, atitinkamų institucijų sprendimais dėl statinių priėmimo naudoti ir pan. Varžytynių rezultatas negali būti pagrindas pripažinti imperatyviųjų įstatymo normų neatitinkančią situaciją teisiškai pagrįsta, juolab iš tokios situacijos asmenys negali įgyti jokių teisių. Pažymėtina, kad vykdant varžytynes nebuvo įvykdyti CK reikalavimai dėl žemės sklypo po pastatais, o pagal įstatymą tokie sandoriai imperatyviai pripažįstami nesukuriančiais teisinių padarinių. Dėl to ieškovas negali būti laikomas sąžiningu įgijėju, nes negalima sąžiningai įgyti to, kas negali dalyvauti civilinėje apyvartoje. Be to, jeigu valstybės įgaliotiems asmenims netinkamai atliekant pareigas buvo pažeistos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, tai neteisėtai suformuoti statiniai netaps teisėtais statybos objektais, tačiau nuo tokių veiksmų nukentėjęs asmuo gali kitais būdais ginti savo teises ir reikalauti jam atlyginti tokiais veiksmais padarytą žalą.

32Nustačius, kad nėra teisėtą statinių suformavimą patvirtinančių dokumentų, ieškovas statinius įsigijo iš asmens, kuris neturėjo nuosavybės teisių į juos, o žemės sklypo po statiniais teisinis režimas nustatytas iki pastatų pardavimo varžytynėse ir šis sklypas jau yra naudojamas karinėms reikmėms, ieškovo nurodyta CK 6.551 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti žemės išnuomojimą ne aukciono būdu, negali būti taikoma.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

35Dėl statinių savavališkos statybos, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

36Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 10 d. įsakymas Nr. 13.6-1842 nugriauti statinius (poilsio namelį ir poilsio namelio rūsį) Klaipėdos rajone, Kairių karinio poligono teritorijoje, ir kasatorius, nesutikdamas su bylą nagrinėjusių teismų išvada dėl statinių savavališkos statybos, nurodo, kad atsakovas ir tretieji asmenys neįrodė nurodyto fakto, o teismai netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva, nes pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės, o ne fakto klausimus, t. y. pagal savo kompetenciją nesprendžia kitaip dėl žemesnės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių.

37CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R. , bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

38Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo civilinės paskirties statiniai yra Kairių karinio poligono, priklausiusio Rusijos Federacijos kariuomenės kariniams daliniams, teritorijoje. Kairių karinio poligono teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 961 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 906 papildymo“ perduota Krašto apsaugos ministerijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 545 „Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų“ nurodyta Krašto apsaugos ministerijai suteikta valdyti valstybės žemė perduota naudotis Lietuvos kariuomenei. Ginčo statiniai pastatyti 1979 metais. Statybos metu galiojusio Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 307 „Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“ 1 pastraipoje remiamasi tuo, kad Vyriausybės nutarimais buvo nustatyta, jog Respublikoje bet kokia nauja statyba ir esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėta vykdyti tik gavus atitinkamą leidimą. Šiuo įsakymu patvirtinto priedo „Leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarka“ 1 punkte buvo nustatyta, kad leidimai statyti arba rekonstruoti gyvenamuosius namus, bendrabučius ir kitus civilinius pastatus duodami statytojams, pateikus šiuos dokumentus:

39pareiškimą su priedu, kuriame nurodyti objekto pagrindiniai techniniai ekonominiai rodikliai;

40žemės sklypo skyrimo ir perdavimo naudotis dokumentus;

41nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą techninį projektą ir darbo brėžinius (arba techninį darbo projektą) ir sąmatas;

42pažymą apie lėšų skyrimą objekto statybai arba išrašą iš patvirtinto titulinio sąrašo;

43objekto nužymėjimo statybos aikštelėje aktą.

44Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nėra ginčo statinių statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, būtent – patvirtinto statybos projekto, leidimo statyti pastatus, statinių priėmimo naudoti akto, duomenų apie statinių statybai suteiktą žemės sklypą ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad statiniai Kairių karinio poligono teritorijoje pastatyti teisėtai. Kasatorius, reikšdamas reikalavimą panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 10 d. įsakymą Nr.13.6-1842, kuriuo nuspręsta ginčo statinius nugriauti Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, būtent – kaip savavališką statybą, turi pareigą įrodyti, kad statyba buvo teisėta, t. y. statinių statyba atitiko galiojusių statinių statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Ieškovas neįvykdė CPK 178 straipsnyje nustatytos įrodinėjimo pareigos, todėl jo argumentai, kad teismas nenustatė tikrųjų bylos aplinkybių, atmestini.

45Statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-58 redakcija) 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte buvo nustatyta, kad pastatytas ar nebaigtas statyti statinys nugriaunamas, kai statinys pastatytas ar statomas pažeidžiant šį ar kitus įstatymus, normatyvinius statybos techninius dokumentus, – per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, ar savivaldybės mero nustatytą laiką. Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 2 punkte buvo nustatyta apskrities viršininko administracijos pareiga tikrinti, ar statinio statyba nepažeidžia žemės sklypo nuosavybės, valdymo ar naudojimo kitais pagrindais reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų (kai jie privalomi), trečiųjų asmenų pagrįstų interesų, statinio projektavimo sąlygų sąvado. Taigi ginčijamas apskrities viršininko įsakymas priimtas nepažeidžiant šiam viešojo administravimo subjektui priskirtos kompetencijos.

46Kasatoriaus rėmimasis 2006 m. birželio 30 d. surašytu Senų pastatų patikrinimo aktu Nr. STN-83 yra nepagrįstas, nes juo nepatvirtinamas statinių statybos teisėtumas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Sąrašo 1 punkte nustatyta, kad jo nuostatos netaikomos laikiniesiems ir pripažintiems savavališkai pastatytais statiniams. Taigi, pagal byloje teismų nustatytas aplinkybes, kasacinis teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų.

47Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tam tikrus tarptautinius žmogaus teisių apsaugos standartus, susijusius su teritorijų planavimu, pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad teritorijų planavimo ir aplinkosaugos srityse valstybė naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis. Bylose, susijusiose su savavališka statyba, EŽTT yra pabrėžęs bendrąjį visuomenės interesą saugoti aplinką, užtikrinti statybos normų laikymąsi, siekiant tvarkingos teritorijų plėtros, galiausiai – siekį atkurti teisės viršenybę, pašalinant neleistiną ir neteisėtą statinį (žr., pvz., Hamer c. Belgique, no 21861/03, arr?t du 27 novembre 2007; Saliba v. Malta, no. 4251/02, judgment of 8 November 2005). Be kita ko, turi būti paisoma pareigos nustatyti teisingą susikirtusių visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyrą. Vertindamas ribojimo proporcingumą (pasirinktos priemonės tinkamumą užsibrėžtam tikslui pasiekti) EŽTT yra analizavęs, ar pagal nacionalinę teisę galima įteisinti konkretų neteisėtą statinį, ar asmens teises buvo galima suvaržyti švelnesne nei pastato nugriovimas priemone (pvz., įpareigojimu nebenaudoti pastato, nutraukti statybos darbus ar pan.).

48Dėl statinių pardavimo iš varžytynių

49Byloje nustatyta, kad ginčo statiniai yra kariniame poligone – specialios paskirties objekte, kuriame judėjimas kontroliuojamas, todėl civilinės paskirties objektų buvimas jame sunkina tiek karinio poligono veiklą, tiek civilinės paskirties objektų naudojimą. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartimi, priimta šioje byloje, konstatuotas viešasis interesas išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su specifinei veiklai skirtoje valstybės žemėje esančių civilinės paskirties nekilnojamojo turto objektų daiktinėmis teisėmis, jų atsiradimo ir perleidimo pagrindais.

50Byloje esančiais duomenimis, ginčo statiniai kasatoriui parduoti viešosiose varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1074 patvirtintų Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatų nustatyta tvarka. Šių nuostatų 27 punkte įtvirtinta, kad turto pardavimo viešose varžytynėse aktas prilyginamas notaro patvirtintai pirkimo–pardavimo sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas nustatyta tvarka registruojant pirkimo–pardavimo sutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daikto pardavimas viešose varžytynėse yra sandoris, kuriam taikomos CK nuostatos, reglamentuojančios pirkimo–pardavimo sutartį; kai varžytynėse parduodamas nekilnojamasis daiktas, pirkimo–pardavimo sąlygos turi atitikti imperatyviuosius CK normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-333/2010). CK 6.394 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti; pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. CK 6.396 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, taip pat to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamame daikte. Jeigu sutartyje nėra nurodytų duomenų, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja (CK 6.396 straipsnio 2 dalis).

51Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorius bankrutavusios UAB „Dubysa“ turto pardavimo iš varžytynių metu varžytynių aktu Nr. 14 už 50 000 Lt įsigijo 192,6 kv. m poilsio namelį, o varžytynių aktu Nr. 15 už 3500 Lt – 62,78 kv. m poilsio namelį (sudegusį) ( - ). Minėta, kad po ginčo statiniais esančią žemę Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 545 „Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų“ pagrindu valdė ir iki šiol valdo trečiasis asmuo Krašto apsaugos ministerija, o trečiajam asmeniui Lietuvos kariuomenei suteikta teisė neterminuotai naudotis kariniu poligonu ir karinio mokymo teritorija. Byloje nėra duomenų, kad parduodant į UAB „Dubysa“ balansą įrašytus poilsio namelius iš varžytynių buvo kreiptasi į žemės naudotoją; varžytynių aktuose Nr. 14 ir Nr. 15 neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą (CK 6.394 straipsnis). Be to, kasatoriui parduoti statiniai nesuformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai (CK 4.253 straipsnis), nors statinių kadastro duomenys užfiksuoti 1999 m. spalio 12 d., statinių teisinis statusas neįregistruotas, nuo 2001 m. sausio 19 d. UAB „Dubysa“ nurodyta tik jų naudotoju, bendrovės nuosavybės teisės į statinius neįregistruotos. Faktą, kad UAB „Dubysa“ nebuvo pastatų savininkė, pripažino ir pati bendrovė, 2001 m. liepos 20 d. kreipdamasi į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (1964 m. CPK 2761-2764 straipsniai, CK 4.68, 4.71 straipsniai). Reikšminga ir tai, kad UAB „Dubysa“ bankroto byla iškelta 2003 m. rugpjūčio 28 d., t. y. vėliau nei priimtas ginčijamas Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 10 d. įsakymas Nr.13.6-1842 „Dėl pastatų nugriovimo“. 2004 m. liepos 14 d. vykusių varžytynių metu buvo parduodami ginčo statiniai, esantys kariniame poligone, todėl kasatorius, įsigydamas pastatus, esančius specialios paskirties objekte, turėjo suprasti (išsiaiškinti) pardavėjo – bankrutavusios UAB „Dubysa“ – teises į statinius. Be to, bylą nagrinėję teismai nustatė faktą, kad 2004 m. liepos 14 d. varžytynių metu kasatoriui buvo suteikta informacija apie parduodamus statinius, t. y. jam buvo žinoma ginčo statinių buvimo vieta ir aplinkybės, kad bankrutavusi UAB „Dubysa“ nebuvo iš varžytynių parduodamo turto savininkė, pastatai neįregistruoti bei nesuformuoti kaip atskiri nuosavybės objektai. CK 4.48 straipsnyje nustatyta, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo; perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Atsižvelgiant į žemesniosios instancijos teismų nustatytas aplinkybes, kasacinis teismas sutinka su šių teismų išvadomis, jog kasatorius varžytynių aktų Nr. 14 ir Nr. 15 pagrindu neįgijo nuosavybės teisių į ginčo statinius (CK 4.48 straipsnis). Kadangi nuo 2001 m. sausio 19 d. UAB „Dubysa“ įregistruota ginčo statinių naudotoja, tai tokį statusą atitinkamai perėmė ir kasatorius, kartu su pareiga Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 10 d. įsakymo Nr.13.6-1842 pagrindu nugriauti pastatus.

52Atsižvelgdama į kitas byloje nustatytas aplinkybes, kad ginčo statiniai yra su viešuoju interesu susijusiame objekte – kariniame poligone, kad ginčo statiniai pastatyti pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką (savavališka statyba), kad kasatorius, įsigydamas ginčo statinius bankrutavusios UAB „Dubysa“ turto varžytynių metu, buvo supažindintas su ginčo statinių statusu, bendrovės teisėmis į ginčo statinius, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai neturėjo pagrindo naikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 13.6-1842 „Dėl pastatų nugriovimo“, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą

54Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje. EŽTT yra pabrėžęs teismo sprendimo motyvavimo svarbą, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001); tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolio A. B. prašymą, bylos Nr. 3K-3-603/2008; kt.).

55Kasacinis teismas konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismų procesiniai sprendimai negali būti naikinami dėl to, kad, kasatoriaus teigimu, jie neturi motyvų. Teismai, remdamiesi byloje esančiais ištirtais ir įvertintais įrodymais, nustatė faktines bylos aplinkybes, argumentavo savo išvadas. Teismai vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, o tai, kad nebuvo priimtas ieškovui palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti motyvų nebuvimą, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

56Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

57Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. gegužės 31 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 84,11 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Jos priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

58Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

59Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

60Priteisti iš kasatoriaus G. B. (a. k. ( - ) 84,11 Lt (aštuoniasdešimt keturis Lt 11 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

61Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2003... 6. Ieškovas G. B. prašė teismą atnaujinti dėl svarbių priežasčių... 7. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu... 10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad terminas skundui dėl Klaipėdos... 11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos... 12. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio... 14. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ginčo statiniai nėra suformuoti... 15. Pagal CK 4.48 straipsnį perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas... 16. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 4... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai... 18. Kasaciniu skundu ieškovas prašo bylą nagrinėjusių teismų procesinius... 19. 1. Dėl įrodymų vertinimo. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad... 20. 2. Dėl statinių teisinio statuso. Bylos duomenimis nustatyta, kad sovietinės... 21. 2003 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos apygardos teismas iškėlė UAB... 22. Ieškovo teigimu, žemė, ant kurios yra ginčo statiniai, priklauso ne... 23. 3. Dėl sprendimo motyvavimo. Bylą nagrinėjusių teismų procesiniai... 24. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo bylą nagrinėjusių teismų... 25. 1. Dėl ginčo statinių teisėtumo. Atsakovas, remdamasis Statybos 2... 26. Pagal Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto... 27. Statinio pastatymas yra daikto sukūrimas; jeigu statytojas laikosi... 28. 2. Dėl daikto pirkimo varžytynėse ir nuosavybės teisių į daiktą... 29. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Krašto apsaugos ministerija... 30. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos kariuomenė prašo... 31. 2006 m. birželio 30 d. Senų statinių patikrinimo aktas Nr. STN-83 sudarytas... 32. Nustačius, kad nėra teisėtą statinių suformavimą patvirtinančių... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 35. Dėl statinių savavališkos statybos, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 36. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m.... 37. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos... 38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo civilinės paskirties statiniai yra... 39. pareiškimą su priedu, kuriame nurodyti objekto pagrindiniai techniniai... 40. žemės sklypo skyrimo ir perdavimo naudotis dokumentus;... 41. nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą techninį projektą ir... 42. pažymą apie lėšų skyrimą objekto statybai arba išrašą iš patvirtinto... 43. objekto nužymėjimo statybos aikštelėje aktą.... 44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nėra ginčo statinių statybos... 45. Statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-58 redakcija) 35... 46. Kasatoriaus rėmimasis 2006 m. birželio 30 d. surašytu Senų pastatų... 47. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tam tikrus tarptautinius žmogaus... 48. Dėl statinių pardavimo iš varžytynių ... 49. Byloje nustatyta, kad ginčo statiniai yra kariniame poligone – specialios... 50. Byloje esančiais duomenimis, ginčo statiniai kasatoriui parduoti viešosiose... 51. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorius bankrutavusios UAB „Dubysa“... 52. Atsižvelgdama į kitas byloje nustatytas aplinkybes, kad ginčo statiniai yra... 53. Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą... 54. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4... 55. Kasacinis teismas konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. gegužės 31 d.... 58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 59. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 60. Priteisti iš kasatoriaus G. B. (a. k. ( - ) 84,11 Lt (aštuoniasdešimt... 61. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...