Byla 2A-33-278/2019

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11544-933/2017 pagal ieškovų E. L., R. L. ir M. L. ieškinį atsakovei R. P. dėl iškeldinimo iš buto bei atsakovės R. P. priešieškinį ieškovams bei trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarei Airidai Aleksonienei dėl dalinės nuosavybės pripažinimo bei dalies paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

1.

6Ieškovai E. L., R. L. ir M. L. ieškiniu prašė iškeldinti atsakovę R. P. iš neteisėtai valdomo buto, esančio ( - ) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad, 2016-05-14 mirus jų tėvui M. L., kaip įstatyminiai įpėdiniai, kreipėsi dėl palikimo priėmimo ir pagal 2016-09-21 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo lygiomis dalimis po 1/3 dalį tėvui priklausantį turtą. Teigė, jog jų tėvas M. L. buvo išsiskyręs su jų motinomis, tačiau turėjo gyvenimo draugę R. P., su kuria gyveno bute, esančiame ( - ). Mirus tėvui, atsakovė R. P. pradėjo reikšti pretenzijas į turto dalį, reikalauti jai atidalinti pusę turto, teigdama, kad jų tėvui padėjo turtą išlaikyti, mokėjo mokesčius, rėmė jį. Ieškovai nurodė, kad tėvą palaidojo E. L., o atsakovei prisidėti prie M. L. nekilnojamojo turto ( - ), įsigijimo nuosavomis lėšomis nebuvo pagrindo, nes iki šio buto įsigijimo jis turėjo butą, esantį ( - ), kurį pardavęs nusipirko ginčo turtą. Nurodė, kad butą, esantį ( - ), M. L. pirko taip pat už savo lėšas. Teigė, jog išlaikyti jų tėvo atsakovei nereikėjo, nes jis turėjo profesiją, atliko statybos darbus, todėl ir bute ( - ), pats atliko reikalingus apdailos, remonto darbus, be to, turėjo pajamų iš parduoto paveldėto turto. Teigė, jog tai, kad M. L. nereikėjo išlaikyti, mokėti už jį mokesčius, pirkti vaistus, patvirtina ir po jo mirties likusios lėšos AB „Swedbank“ esančioje sąskaitoje. Ieškovai nurodė, kad negali disponuoti butu ( - ), nes jame gyvena atsakovė R. P.. Nurodė, jog tėvui įsigijus turtą, gyvenant su atsakove, R. P. neginčijo nuosavybės įregistravimo jų tėvo asmenine nuosavybe, nors apie tai žinojo. Tvirtino, jog tėvas buvo išsituokęs, jam niekas netrukdė įregistruoti santuoką, tačiau jis to nenorėjo. Be to, nurodė, kad atsakovė, turėdama savo butą tame pačiame name, jį nuomojo ir tai daryti galėjo tik tėvo dėka, kuris leido jai gyventi savo bute, todėl ir prisidėti prie buto mokesčių mokėjimo buvo jos pareiga. Nurodė, kad atsakovė neteikė įrodymų, kokiomis lėšomis ir kada ji mokėjo už buto, esančio ( - ), pirkimą.

93.

10Priešieškiniu atsakovė R. P. prašė: 1) pripažinti, kad butas, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), esantis ( - ), ir negyvenamosios patalpos - garažas (boksas), unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), ( - ), yra įsigyti jungtinės veiklos pagrindu, kaip bendroji dalinė jos ir ieškovų tėvo M. L. nuosavybė; 2) pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ buto, esančio ( - ) ir į ½ negyvenamosios patalpos-garažo (bokso), esančio ( - ); 3) priteisti jai valdyti, naudoti bei disponuoti natūra ginčo butą, su visais jame esančiais baldais bei daiktais, taip pat negyvenamąsias patalpas - garažą (boksą), o iš jos ieškovų naudai solidariai priteisti 37 655 Eur kompensaciją už ½ dalį buto ir ½ dalį garažo (bokso), 4) pripažinti negaliojančiu trečiojo asmens Vilniaus m. 40-ojo notarų biuro notarės A. Aleksonienės išduotą 2016-09-21 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dalyje dėl ½ buto, esančio ( - ) ir ½ negyvenamųjų patalpų - garažo (bokso), esančio ( - ), paveldėjimo; 5) priteisti solidariai iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

114.

12Nurodė, kad nepriklausomai nuo to, jog butas ir garažas buvo įregistruoti tik mirusiojo M. L. vardu, šis turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ir jai, daugiau kaip 16 metų jungtinės veiklos pagrindu gyvenusiai ir vedusiai bendrą ūkį kartu su ieškovų tėvu. Teigė, jog tarp jos ir M. L. buvo susiklostę tvirti ir ilgalaikiai šeimyniški santykiai, nors santuoka nebuvo oficialiai įregistruota, tačiau faktiškai jie gyveno santuokinį gyvenimą, kurio 13 m. praleido ginčo objektu esančiame bute. Be to, gyvendami naudojosi bendrai įsigytu garažu. Nurodė, kad, pablogėjus M. L. sveikatos būklei, tiek juo, tiek bendra buitimi rūpinosi ji - pirkusi M. L. gydymui reikalingas priemones bei finansavusi jo gydymą. Teigė, jog butas ir garažas natūra turėtų būti priteisti jai, nes lyginant su vienam iš ieškovų tenkančia buto bei garažo dalimi, jai priklauso didesnė dalis ginčo turto, be to, garažo, buto paskirtis bei išplanavimas yra skirti šeimos poreikiams tenkinti, todėl nėra galimybės, kad visi bendraturčiai galėtų sklandžiai naudotis turtu.

135.

14Nurodė, kad Vilniaus m. 40-ojo notarų biuro notarės A. Aleksonienės išduotame 2016-09-21 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, nurodyta, kad viso buto vidutinė rinkos vertė 72 600 Eur, o garažo - 2 710 Eur. Kadangi jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ buto ir garažo, iš jos solidariai ieškovams priteistina suma sudaro 37 655 Eur. Kadangi ½ buto ir ½ garažo nuosavybės teise priklausė jai, ieškovų tėvui, jo mirties momentu, nuosavybės teise priklausė tik ½ buto bei ½ garažo, todėl Vilniaus m. 40-ojo notarų biuro notarės A. Aleksonienės išduotas 2016-09-21 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas dalyje dėl ½ buto ir ½ garažo yra neteisėtas ir negaliojantis.

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

166.

17Pirmosios instancijos teismas 2017-10-10 sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė bei iš atsakovės R. P. priteisė 31,23 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės ir 41 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės E. L. naudai.

187.

19Teismas nustatė, jog M. L. ir R. P. ilgą laiką gyveno kartu, tačiau bylos duomenys patvirtina ir tai, jog nekilnojamąjį turtą kiekvienas jų įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, kad 2003-08-06 M. L. sudarė gyventojų lėšų panaudojimo gyvenamojo namo statybai sutartį Nr. 52, kuria įsipareigojo pastatytą butą nupirkti sutartyje numatytomis sąlygomis, o statytojas - pastatyti pirkėjo pasirinktą butą, adresu ( - ), bendra buto kaina 96 000 Lt. Konstatavo, jog R. P. 2001-05-11 įsigijo ( - ) name 13,38 m2 patalpą garažui, kurį 2003-09-01 pardavė už 10 000 Lt, o pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatė, kad 33,41 m² butas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso R. P., kuris įsigytas 2003-11-10 sudarytos gyventojų lėšų panaudojimo gyvenamojo namo statybai sutarties Nr. 57 pagrindu.

208.

21Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog, vertinant ginčo objekto nuosavybės turinį, nenustatyta, kad įgyjant ginčo turtą būtų buvusios panaudotos atsakovės lėšos ar M. L. ir atsakovės bendros lėšos. Konstatavo, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovė ir M. L. gyveno ginčo bute, yra nepakankama išvadai, jog buvo susitarimas bendromis lėšomis ir jėgomis įsigyti butą ir garažą kaip jungtinės veiklos (asociacijos) rezultatą – bendrą (dalinę) nuosavybę. Nurodė, kad atsakovė, žinodama, jog ginčo objektas yra įregistruotas M. L. vardu, jam esant gyvam, nereiškė jokių reikalavimų į nurodytą ginčo objektą. Be to, gyvendama su M. L., turtą (butą, ( - )) įgijo asmeninės nuosavybės teise tame pačiame name, kaip ir M. L.. Teismas darė išvadą, kad pateikti įrodymai bei teismo posėdžio metu nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog atsakovė ir M. L. ilgą laiką gyvendami kartu nekilnojamąjį turtą kiekvienas įsigydavo asmeninės nuosavybės teise.

229.

23Nustatė, jog M. L. nuo 2010-02-20 dirbo daugiabučio namo ( - ), savininkų bendrijoje, 2001-03-02 pardavė gyvenamąjį namą ir su buvusia sutuoktine pasidalijo 220 000 Lt, kurių 20 000 Lt skyrė dukrai, 2013-04-20 kaip vienas iš pardavėjų, pardavė jam priklausančią žemės sklypo, esančio ( - ), o 2015-11-04 - ½ dalį buto, esančio ( - ). Teismas darė išvadą, jog M. L. turėjo pakankamai lėšų buto įrengimui, be to, kaip patvirtino byloje apklausti liudytojai, jis mokėjo ir atliko įvairius statybos darbus. Nurodė, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-36454-866/2013 iš R. P. buvo priteista 824,09 Lt skolos, 41 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo daugiabučio namo ( - ), savininkų bendrijai.

2410.

25Teismas sprendė, jog į bylą teikti duomenys apie M. L. sveikatos būklę, tai, kad M. L. iš dalies buvo darbingas (55 %), kad 2013-09-27 jis buvo sudaręs sutartį, kuria naudos gavėju nurodė R. P., tačiau 2014-09-27 draudimo sutartis nutrūko dėl įmokų nemokėjimo, nuotraukos, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-11-05 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1131-24/2001 pagal M. L. ieškinį atsakovei K. G. dėl išlaikymo dukrai priteisimo, įrodymai apie R. P. gautas pajamas, Amber promotions 2010-03-15 pinigų priėmimo kvitas, UAB „Meganora“ 2016-04-06 kasos pajamų orderis serija MGN Nr. ( - ), pinigų priėmimo kvitas, 2016-04-06 skrydžio bilietai, duomenys dėl šunų auginimo, sąskaitos mėnesio ataskaita, nepatvirtina, kad M. L. vardu registruoti butas ir garažas buvo įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

2611.

27Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad netenkinus reikalavimo dėl nuosavybės pripažinimo, nėra pagrindo (būtinos sąlygos) pripažinti R. P. nuosavybės teisę į ½ buto, ir į ½ garažo (bokso), nes turtas laikytinas M. L. nuosavybe. Atsakovei nesant paminėto turto bendraturte, nėra pagrindo priteisti jai valdyti, naudoti bei disponuoti ginčo turtą natūra, su visais jame esančiais baldais bei daiktais, taip pat negyvenamąsias patalpas, o iš R. P. ieškovų naudai priteisti solidarią 37 655 Eur kompensaciją už ginčo turtą.

2812.

29Be to, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo dėl dalies 2016-09-21 išduoto Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nes byloje nenustatyta aplinkybė, kad atsakovė laikytina minėto turto bendrasavininke.

3013.

31Teismas nurodė, jog bylos įrodymai patvirtina aplinkybes, kad butas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso ieškovams po 1/3 d., tačiau atsakovė naudojasi jų turtu be jų sutikimo ar leidimo, jų nesieja sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai, o ieškovų teisės varžomos, nes jie negali butu naudotis savo nuožiūra. Sprendė, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovė turi teisę naudotis kito asmens, t. y. ieškovų, nuosavybe. Teismas konstatavo, jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtina tai, kad egzistuoja abi negatorinio ieškinio sąlygos – ieškovai yra aptariamo turto savininkai ir jų, kaip savininkų, teisės yra pažeidžiamos atsakovės. Darė išvadą, kad ieškovai turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, jų mirusiam tėvui priklausiusį turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, taip pat turi teisę ginti savo pažeistas teises – reikalauti pašalinti bet kuriuos jų teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tarp jų ir prašyti iškeldinti atsakovę iš jiems priklausančio buto.

32III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3314.

34Apeliaciniu skundu atsakovė R. P. prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, o jos priešieškinį patenkinti.

3515.

36Nurodo, jog skundžiamas sprendimas priimtas netinkamai pritaikius materialines bei proceso teisės normas, jas pažeidus, nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos, be to, sprendimu neatskleista bylos esmė, o teismo išvados padarytos pažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, šališkai ir selektyviai interpretuojant bylos duomenis. Teigia, jog jos nurodytos aplinkybės, teismui teikti duomenys yra formaliai išvardinti, tačiau atskirai jų nevertinant.

3716.

38Atkreipia dėmesį, jog priešieškiniu reikalavo pripažinti, kad ginčo turtas yra įgyti jungtinės veiklos pagrindu kaip bendroji dalinė jos ir ieškovų tėvo M. L. nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatinėjo tik tai, ar tarp jos ir ieškovų tėvo buvo susitarimas ginčo turtą įsigyti asmeninės ar bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Nors ši aplinkybė, sprendžiant šalių ginčą, yra itin svarbi, tačiau teismas turėjo spręsti ar ją ir ieškovų tėvą siejo jungtinės veiklos pagrindu susiklostę teisiniai santykiai, jeigu taip, nuo kada ir kiek laiko jie truko, ar ginčo turtas įgytas tuo metu, kai asmenys veikė jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu ir tik tuomet analizuoti ar jungtinės veiklos dalyviai siekė įgyti turtą bendrosios dalinės ar asmeninės nuosavybės teise ir kokiomis sąlygomis jie jį įgijo. Teigia, jog nenustačius tokių esminių tiek faktinių, tiek teisinių bylos aplinkybių, sprendime nebuvo atskleista bylos esmė, netinkamai pritaikytos Civilinio kodekso (toliau ir CK) normos.

3917.

40Nurodo, jog teismas sprendime tik išdėstė teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, susijusią su jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi, tačiau nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo iš esmės neišdėstė, ignoravo didžiąją dalį jos teiktų rašytinių įrodymų, priešieškinyje išdėstytas aplinkybes patvirtinančius liudytojų parodymus ir tuo pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 177 straipsnio, 185 straipsnio 2 dalies, 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

4118.

42Teigia, jog jos pateikti įrodymai patvirtina, kad ji su ieškovų tėvu M. L. kartu gyveno ir bendrą ūkį vedė nuo 2001 m. iki M. L. mirties, 2016-05-14, t. y. daugiau, kaip 15 metų. Nurodė, jog visus tuos metus jie rūpinosi vienas kitu, keliavo, lankėsi giminių šventėse, veisė šunis, dalyvavo su jais parodose, buvo pasidaliję tarpusavio pareigomis bei atsakomybėmis, siekė sukurti geresnes savo gyvenimo sąlygas, įsigyjant bei įsirengiant ginčo turtą. Bendrą gyvenamąją vietą keitė tris kartus: 2001 m. jie apsigyveno M. L. motinos bute, ( - ), vėliau - bute, ( - ), o 2003 metais nusipirko garažą ir butą, kuriame gyveno iki M. L. mirties. Aplinkybę, jog ji su ieškovų tėvu gyveno kartu ne tik ginčo bute, bet ir bute, esančiame ( - ), patvirtino ir pati ieškovė E. L.. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai D. L., A. K., D. Z., A. B. patvirtino tarp mirusiojo M. L. ir jos buvus šeiminius santykius, tai, jog jie kartu įsikėlė į ginčo butą bei rūpinosi buto įrengimu. Faktą, kad ją ir M. L. siejo jungtinės veiklos santykiai, patvirtina ir į bylą pateiktas 2016-06-20 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2-ojo PK pranešimas bei nuotraukos iš kelionių, šeimos švenčių, taip pat medicininiai dokumentai, epikrizės, kt., iš kurių aiškiai matyti, jog M. L. sveikatos būklė paskutinius tris metus iki mirties buvo bloga – 2014 m. jį ištiko insultas, buvo nustatytas 55% nedarbingumo lygis. Tvirtina, jog būtent ji rūpinosi ieškovų tėvu, gyveno su juo, viena dirbo keliuose darbuose, išlaikė ginčo turtą, pirko M. L. vaistus, maistą, patyrė kitas kasdienes išlaidas ir kt.. Aplinkybę, jog ir pats M. L. ją laikė savo gyvenimo partnere, patvirtina į bylą pateiktas MetLifa 2017-05-15 pranešimas, iš kurio matyti, kad 2013-09-27 M. L. sudarė gyvybės draudimo sutartį, naudos gavėju, jo mirties atveju, nurodydamas būtent ją, R. P.. Teigia, kad ieškovai, dar iki teismo proceso, siūlė jai pinigų už ginčo turtą, kas patvirtina, jog išvada, kad ji neturi jokių teisių į ginčo turtą yra nelogiška.

4319.

44Nurodo, kad visi priešieškiniu reikšti reikalavimai teismo buvo atmesti iš esmės tuo pagrindu, kad ji ir M. L. ilgą laiką gyvendami kartu nekilnojamąjį turtą kiekvienas įsigydavo asmeninės nuosavybės teise. Teigia, jog ši išvada padaryta selektyviai apibendrinus byloje pateiktas sutartis, o sprendimas priimtas pažeidžiant procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Teismo išvada, jog nenustatyta, kad įgyjant ginčo turtą būtų buvusios panaudotos jos lėšos ar bendros jos ir M. L. lėšos, kad M. L. turėjo pakankamai lėšų buto įrengimui, be to, mokėjo atlikti įvairius statybos darbus pats, iš esmės grindžiama faktu, jog skyrybų proceso metu tarp M. L. bei jo buvusios sutuoktinės K. G. (kaip pardavėjų) ir V. B. (pirkėjo) buvo sudaryta 2001-03-02 namo, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią M. L. atiteko 110 000 Lt. Nurodo, jog dalis šių pinigų (10 000 Lt) pagal 2001-03-02 sutartį buvo padovanota ieškovei E. L., o už kitas lėšas M. L. 2001-03-14 pirkimo-pardavimo sutartimi už 95 500 Lt nupirko butą ( - ). Teigia, jog nors būstas buvo įsigytas už M. L. lėšas, tačiau jis pirktas jai ir ieškovų tėvui jau vedant bendrą ūkį ir turint tikslą jame kartu gyventi bei kurti bendrą ateitį. Tvirtina, jog nuo šio momento partnerystės dalyviai pradėjo kooperuoti savo turtą bei bendromis jėgomis gerinti gyvenimo sąlygas, įkaitant ir butą, esantį ( - ). Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad beveik tuo pat metu, t. y. 2001-05-11, už jos lėšas ( - ) buvo nupirktas garažas, naudotas bendriems abiejų poreikiams. Teigia, jog butas buvo galutinai įrengtas ir apstatytas panaudojant jos lėšas, nes M. L. finansinė padėtis nebuvo tokia gera, jog pinigų pakaktų tiek buto įsigijimui, tiek jo pilnam įrengimui bei išlaikymui. Nurodo, kad Vilniaus m. l-ojo apylinkės teismo 2001-11-05 sprendime c. b. Nr. 2-1131-24/2001 užfiksuota, jog 2001 m. kovo mėnesį, įgyjant butą ( - ), Vilniuje, M. L. finansinė padėtis buvo bloga, kad jis neturėjo pakankamai lėšų dukrai išlaikyti, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad turėjo pakankamai lėšų buto remontui, pilnam apstatymui bei tinkamam išlaikymui. Tai, jog M. L. ilgą laiką nedirbo, patvirtina ir liudytojų parodymai. Tuo tarpu ji dirbo, o gaunamos ir pajamos buvo ženklios. Tvirtina, jog visuma šių aplinkybių rodo, kad ji ir M. L. savo lėšas, taip pat ir turtą, darbą bei žinias, jau nuo 2001 m. kooperavo bendriems tikslams ir butą, esantį ( - ), ginčo butą bei garažą, įrenginėjo, gerino bei išlaikė tam, kad sukurtų bendrą dalinę nuosavybę patogesniam abiejų gyvenimui.

4520.

46Aplinkybę, jog M. L. ir ji, būdami jungtinės veiklos pagrindu susiklosčiusiuose santykiuose, turėjo tikslą įsigyti ginčo turtą bendrąja daline nuosavybe, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. M. L. 2003-09-01 sutarties pagrindu pardavus butą ( - ), tą pačią dieną bei tiems patiems pirkėjams, kaip sudėtinė sandorio dalis, buvo parduotas ir jos vardu registruotas garažas ( - ), visus formalumus dėl sandorio tvarkė būtent M. L.. Nurodo, jog ji pasitikėjo partneriu ir pretenzijų jam esant gyvam nereiškė, nes buvo tikra ir rami, kad tarp jų dėl turto nekils jokių ginčų, jį tiesiog laikė bendru ir kaip tokiu rūpinosi. Teigia, kad butas, esantis ( - ), buvo parduotas už 92 500 Lt, o ginčo turtas 2003-08-06 nupirktas už 96 000 Lt, dalį lėšų butui įsigyti, jo įrengimui bei medžiagoms pirkti, skyrė būtent ji. Tvirtina, kad M. L. dirbo epizodiškai, o laikotarpiu po ginčo buto ir garažo įsigijimo, nedirbo du metus, todėl akivaizdu, kad pajamų ginčo butui ir garažui tinkamai ir galutinai įrengti, įvertinant ir tai, kad reikėjo lėšų ir kasdieniam pragyvenimui, kelionėms bei kt., jis neturėjo. Aplinkybę, kad ginčo turtas įgytas siekiant sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, kad tarp jos ir M. L. buvo dėl to susitarimas bei pareigų pasiskirstymas, rodo ir tai, jog pradėjus bendrą veiklą, įregistravus veislyną „Ilgybė“, M. L. bei ji veikė kaip partneriai, pasiskirstę pareigomis. Be to, iš jos lėšų būdavo vykstama atostogauti, ji dengdavo šią išlaidų dalį, ką rodo 2010-03-15 pinigų priėmimo kvitas už dviejų asmenų apgyvendinimą, 2014-04-11 pinigų priėmimo kvitas už kelionę į Tenerifę, 2014 m. sąskaitos išrašas, iš kurių matyti, kad būtent tuo metu buvo nuimti jos grynieji pinigai, 2016-04-06 elektroniniai jos ir M. L. kelionės į Lanzarotę bilietai, 2016-04-06 kasos pajamų orderis, iš kurio matyti, kad būtent ji mokėjo už bilietus ir pan..

4721.

48Nurodo, jog sprendime daroma išvada apie gerą M. L. finansinę padėtį – dirbo daugiabučio namo ( - ), savininkų bendrijoje, pardavė dalį žemės sklypo, buto, yra nepagrįsta, nes ginčo turtas buvo įgytas 2003-08-06, o nurodomi įvykiai vyko daugiau nei po septynių metų, t. y., 2010, 2013 ir 2015 metais. Teigia, jog vien ta aplinkybė, kad ji tame pačiame name, kaip ir ginčo turtas, savo vardu turi registruotą butą, nesudaro pagrindo išvadai, kad butas, kuriame jungtinės veiklos dalyviai kartu gyveno, kurį įsigijo, sukooperavę savo asmeninį turtą, kurį bendrai remontavo, vienas prisidėdamas darbu, kitas - lėšomis, įgytas ne bendrąja daline nuosavybe, turint tikslą jame kartu gyventi, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog ji ir ieškovų tėvas savo turtą valdė atskirai. Nurodo, jog teismui nepagrįstai atmetus priešieškinį, nepagrįstai ir neteisėtai buvo tenkintas ieškinys dėl jos iškeldinimo iš buto.

4922.

50Prašo prijungti naują įrodymą – 2017-09-26 pareiškimo Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrajam PK kopiją, kuris patvirtina, jog ieškovai galimai piktnaudžiauja savo teisėmis.

5123.

52Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas darė pagrįstą išvadą, kad nors apeliantė ir mirusysis M. L. ilgą laiką gyveno kartu, tačiau kiekvienas savo turtą buvo įgiję asmeninės nuosavybės teise. Teigia, jog apeliantė nepagrindė buvus susitarimą turtą įgyti bendrąja nuosavybės teise, nepateikė jokių oficialių rašytinių įrodymų, kad ji būtų prisidėjusi įnašais (pinigais, statybinių medžiagų pirkimu, įrangos mirusiojo M. L. butui ( - ) įsigijimui), o gyvenimas bute nesukuria nuosavybės teisių. Nurodo, kad visos byloje esančios pirkimo- pardavimo sutartys yra įformintos M. L. asmeninės nuosavybės teise, todėl buvo aiški jo valia, kad turtas yra tik jo vieno. Be to, teigia, kad teismo posėdžio metu apklausta liudytoja mirusio tėvo sesuo J. J. parodė, kad šeimos santykių tarp mirusiojo ir apeliantės nebuvo, M. L. iškilus piniginėms problemoms, ji paskolindavo jam pinigų, o liudytoja K. G., buvusi sutuoktinė nurodė, jog M. L. lankydavosi pas ją, statė langus, buvo jai neabejingas. Tvirtina, jog visa tai ir lėmė M. L. ir R. P. sprendimą kiekvienam jų turtą įsigyti asmeninės nuosavybės teise.

5324.

54Teigia, jog nors tėvui M. L. 2014 m. ir buvo nustatytas nedarbingumo lygis, tačiau jo išlaikyti nereikėjo, o po jo mirties liko ir kito paveldimo turto. Be to, nurodo, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, jog būtų įnešusi lėšas nors kokio M. L. turto sukūrimui – ji pati disponavo savo lėšomis, atostogavo, anksčiau laiko išmokėjo būsto paskolą už butą, esantį ( - ).

55Teismas

konstatuoja:

56Apeliacinis skundas atmestinas.

57IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5825.

59Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliantės R. P. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

6026.

61Civilinio proceso kodekso 314 straipsnis numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai minėtas teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė R. P. su apeliaciniu skundu pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – 2017-09-26 pareiškimo Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrajam PK kopiją, kurie, apeliantės teigimu, patvirtina, jog po teismo posėdžio ieškovai piktnaudžiauja savo teisėmis, o jų ieškinyje ir teisme nurodyti teiginiai bei aplinkybės yra nepatikimos. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ginčo bei šalių įrodinėjamas aplinkybes, apeliaciniu skundu keliamus klausimus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantė nepagrindė naujų įrodymų pateikimo ryšio su byloje įrodinėtinomis reikšmingomis aplinkybėmis. Teikiamu įrodymu patvirtinami tarp apeliantės ir vieno iš ieškovų M. L. galimai esami konfliktiški santykiai dėl ginčo turto, tačiau R. P. apeliaciniu skundu siekia įrodyti tarp mirusio ieškovų tėvo bei jos buvus jungtinę veiklą (partnerystę), kurios metu jie bendrosios dalinės nuosavybės pagrindu įsigijo ginčo turtą ir tai nėra susiję su bylos šalių tarpusavio santykiais, todėl priimti naujus įrodymus nėra pagrindo.

6227.

63Apeliantė tvirtina, jog ją bei mirusį ieškovų tėvą M. L. siejo jungtinės veiklos santykiai, kurių metu bendrosios dalinės nuosavybės pagrindu buvo įgytas ginčo turtas – butas bei garažas. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sprendęs tik klausimą dėl ginčo turto įgijimo nuosavybėn formos klausimą, tačiau neanalizavo juos siejusios jungtinės veiklos fakto ir neatskleidė bylos esmės, o sprendimas priimtas tinkamai neištyrus ir neįvertinus teisingam bylos išsprendimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių, yra selektyviai motyvuotas, pirmenybę suteikiant ieškovų paaiškinimams.

6428.

65Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, neturi pagrindo sutikti su pirmiau išdėstytais apeliantės teiginiais dėl neatskleistos bylos esmės, kaip ir spręsti, jog apeliantę ir mirusį ieškovų tėvą M. L. siejo jungtinės veiklos santykiai, kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.969 straipsnio nuostatos. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovė R. P. neįrodė (CPK 178 straipsnis), jog butas, esantis ( - ) ir negyvenamosios patalpos - garažas (boksas), esantis ( - ), yra įsigyti jungtinės veiklos pagrindu, kaip bendroji dalinė R. P. ir ieškovų tėvo nuosavybė.

6629.

67Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra - dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visų bendrų reikalų tvarkymas bendru dalyvių susitarimu, o šiems tikslams pasiekti, jungtinės veiklos sutarties dalyviams įnešant įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaujant savo darbu (CK 6.970-6.972 straipsniai, pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje įtvirtinta, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016). Be to, yra išaiškinta, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu, todėl sprendžiant dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukūrimo turi būti pasisakoma atskirai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2015). Tai reiškia, kad, skirtingai nei sutuoktiniams, kartu gyvenantiems nesusituokusiems asmenims netaikoma kartu gyvenant įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.87 straipsnis), todėl tokių asmenų gyvenimo kartu negalima tapatinti su jungtinės veiklos sudarymu, o bendro gyvenimo nutraukimo su tokios sutarties pasibaigimu. Dėl nuosavybės teisės į objektą ar jo dalį turi būti sprendžiama ne pagal gyvenimo ar negyvenimo kartu faktą ar trukmę, o pagal susitarimo sukurti kiekvieną nuosavybės teisių objektą, kaip bendrą nuosavybę, egzistavimą ar neegzistavimą.

6830.

69Nagrinėjamoje byloje apeliantė, siekdama ginčo turto – buto, esančio ( - ), ir negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), esančio ( - ), pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalinimo, privalėjo įrodyti ne tik bendravimo su mirusiu ieškovų tėvu faktą ar jų gyvenimą kartu, bet ir šalių susitarimą sukurti šį turtą kartu, jungtinėmis pastangomis, bendrosios dalinės nuosavybės teise (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog R. P. šios procesinės pareigos neįvykdė, o pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes, susijusias su ginčo turto nuosavybe, įvertino teisingai.

7031.

71Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į liudytojų paaiškinimus, dėl ko neatskleidė bylos esmės ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176 – 185 straipsnių nuostatose bei nuosekliai išplėtotos kasacinio teismo praktikoje. Pažymėtina, kad, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

7232.

73Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus ir jais pagrindė savo išvadas. Nustatyta, kad teismas vertino tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, susijusius su byloje įrodinėjamais šalių tarpusavio santykiais. Pažymėtina, jog teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie įrodymai, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog skundžiamas sprendimas yra pakankamai aiškiai motyvuotas – teismas išsamiai išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų, kurių pagrindu grindė savo išvadas, vertinimą, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Aplinkybė, jog apeliantė R. P. nesutinka su teismo išdėstytomis, jai nepalankiomis, išvadomis, nereiškia, jog byloje nebuvo atskleista bylos esmė ar kad skundžiamas sprendimas neteisėtas, ar nepagrįstas, ar kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą.

7433.

75Byloje esantys įrodymai bei apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, jog M. L. ir R. P. ilgą laiką gyveno kartu ir dėl to nėra ginčo, tačiau įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog gyvendami kartu, kiekvienas jų nekilnojamąjį turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise. Bylos duomenys patvirtina, jog M. L., iširus santuokai su K. G., 2001-03-02 už 220 000 Lt pardavė gyvenamąjį namą, esantį ( - ) ir, dalį lėšų skyrus dukrai, įgijo 100 000 Lt lėšų ir 2001-03-14 asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį ( - ), kurį pardavė 2003-09-01, už 92 500 Lt. Be to, byloje nepaneigta, jog M. L. nuolat dirbo ir tai patvirtina VSDFV Vilniaus skyriaus bei Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijos pateikti duomenys, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog M. L. neturėjo lėšų įsigyti 2003-08-06 sutartimi, už 96 000 Lt, įsipareigotą pirkti ginčo butą (1 t., b.l. 11-16, 19-23, 64-67, 146, 2 t., 12-17).

7634.

77Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad R. P. už 14 000 Lt 2001-05-11 ( - ), buvo įsigijusi 13,38 m2 patalpą garažui, kuris 2003-09-01 buvo parduotas už 10 000 Lt, o 2003-11-10 apeliantė sudarė Gyventojų lėšų panaudojimo gyvenamojo namo statybai sutartį Nr. 57 ir įsipareigojo pastatytą butą, esantį ( - ), nupirkti sutartyje numatytomis sąlygomis (1 t., b.l. 45-46, 129-131, 179-182). Bylos duomenys patvirtina, jog M. L. ir R. P. butus, esančius tame pačiame name ( - ), o M. L. ir garažą, įsigijo ir kiekvienas įregistravo asmenine nuosavybe, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti tarp apeliantės ir mirusio M. L. buvus susitarimą bendromis lėšomis ir jėgomis įsigyti ginčo butą ir garažą, kaip jungtinės veiklos rezultatą – bendrą (dalinę) nuosavybę, nes neginčijami įrodymai teismui nepateikti, jog M. L. priklausantį turtą apeliantė savo lėšomis padėjo įsigyti bei įrengti. Nors apeliantė R. P. akcentuoja aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl jos bei mirusio ieškovų tėvo M. L. vesto bendro ūkio, tačiau ieškovai neginčijo aplinkybės, jog R. P. ilgą laiką gyveno su jų tėvu. Šį faktą pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau vien tik bendro ūkio vedimo faktas nereiškia, kad visas bendro gyvenimo metu kiekvieno jų vardu įgytas turtas turi būti laikomas jų bendrąja daline nuosavybe. Šioje byloje svarbu nustatyti, ar buvo šalių susitarimas bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigyti ginčo nekilnojamąjį turtą. Sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų bendrai naudojamas. Asmenims, gyvenantiems kartu netaikoma turto bendrumo prezumpcija, todėl nesusituokusių asmenų bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų darbu, kaip ir susitarimas įsigyti turtą bendrąja daline nuosavybe turi būti įrodytas. Ta aplinkybė, jog nesusituokę asmenys gyvena ilgai laiką, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog įgytas jų turtas yra bendra dalinė nuosavybė.

7835.

79Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, jog kokiais nors piniginiais įnašais būtų prisidėjusi prie ginčo turto įsigijimo ar pagerinimo (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismui R. P. pateikė duomenis apie savo gautas pajamas (1 t., b.l. 93-101, 128-129, 158-164), įrodymus patvirtinančius jos bei M. L. kelionės išlaidų apmokėjimą bei 2016-04-06 skrydžio bilietus, duomenis dėl šunų auginimo, sąskaitos mėnesio ataskaita (1 t. , b.l. 147-152, 154-155), tačiau šie įrodymai iš esmės tik patvirtina ir taip neginčijamas bylos aplinkybes – šalių gyvenimą kartu, tačiau nepagrindžia susitarimo bendromis lėšomis, darbu bendrai įsigyti ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise ar susitarimo nusistatyti tokį turto teisinį režimą (CK 6.969-6.971 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, jog ir pati R. P., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, jog M. L. ginčo turto pirkimu rūpinosi vienasmeniškai, turtą registravo savo vardu, nes jautėsi saugiau, turėdamas asmeninę nuosavybę, o ji šiems jo veiksmams neprieštaravusi. Be to, kaip minėta M. L. bei R. P. gyvenant kartu, R. P. asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį tame pačiame name, kaip ir ginčo turtas bei prie šio buto pagerinimo, kaip matyti iš liudytojų A. K., J. J. parodymų, prisidėjo ir ieškovų tėvas, tačiau šio turto R. P. nelaiko bendrąja daline jos bei mirusio M. L. nuosavybe. Minėti duomenys tik patvirtina, jog M. L. ir R. P. faktiškai tuo pačiu metu kiekvienas savo asmenine nuosavybe įsigijo turtą ir nepaneigta, jog savo jėgomis M. L. rengė abu butus.

8036.

81Apeliantė tvirtina, jog M. L. buvo jos išlaikomas, nes neturėjo pastovaus darbo, turėjo sveikatos problemų ir ji juo rūpinosi. Šiems teiginiams pagrįsti R. P. teismui teikė duomenis apie M. L. sveikatos būklę (1 t., b.l. 134-145). Tačiau iš byloje esančių įrodymų bei liudytojų J. J., A. K., D. Ž. parodymų galima daryti išvadą, jog nuolatinės priežiūros M. L. nereikėjo ir nors nuo 2015-10-15 jo darbingumas sumažėjo iki 55%, tačiau jis buvo darbingas ir dirbo iki mirties, 2016-05-14 (1 t., b.l. 25,156). Be to, nors byloje nepateikti įrodymai apie tai, jog M. L. nelegaliai dirbo įvairius statybinius darbus, tačiau minėtų teiginių R. P. neneigė, todėl darytina išvada, jog lėšų pragyvenimui ieškovų tėvas turėjo ir, įsigijęs butą, 2004-2005 m. dirbo nelegaliai, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jis apeliantės buvo išlaikomas. Be to, jis užsiėmė šunų veisimu, kas tikėtina taip pat teikė lėšų pragyvenimui. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog 2013 m. bei 2015 m. M. L. su kitais asmenimis pardavė paveldėtą nekilnojamąjį turtą, o po jo mirties, ieškovai paveldėjo ir jo atsiskaitomojoje sąskaitoje buvusias pinigines lėšas, kas patvirtina, jog M. L. pragyvenimui ir gydymuisi turėjo piniginių lėšų (16 000 Eur; ieškovės E. L. parodymai teismo posėdžio metu, 1 t., b.l. 7-10, 68-74, 75-83 2 t. b.l. 3-5). R. P. teiginiai, jog jos darbinės pajamos buvo ženkliai didesnės nei M. L. ir ji mokėjo mokesčius už M. L. vardu registruotą butą, neįrodo, jog M. L. įsigyjant turtą, savo lėšomis apeliantė prisidėjo prie jų įsigijimo. Be to, kaip minėta, tuo pačiu metu ji savo vardu įsigijo butą, už kurį taip pat turėjo mokėti bei skirti lėšų įsirengimui. Sutiktina su ieškovais, jog R. P. gyvendama jų tėvui priklausančiame bute ir nuomodama savo butą, turėjo pareigą prisidėti savo lėšomis ir prie M. L. mokamų komunalinių mokesčių mokėjimo. Dėl apeliantės akcentuojamų liudytojų D. L., A. K., A. B., D. Ž. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, kurie, pasak apeliantės, teismo visiškai nebuvo vertinti, pažymėtina, jog minėti liudytojai iš esmės paaiškino tarp apeliantės bei mirusiojo M. L. buvus šeiminius santykius, gyvenimą drauge, tačiau jokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su šalių siekiais įgyti ginčo turtą jungtinės veiklos sutarties pagrindu ar kaip kitaip apibrėžti turto teisinį režimą, minėti liudytojai negalėjo nurodyti.

8237.

83Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas nei, kad padarė pirmosios instancijos teismas bei naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Netenkinus R. P. pareikšto iš esmės pagrindinio reikalavimo – pripažinti, jog nekilnojamas turtas, esantis ( - ) yra įsigyti jungtinės veiklos pagrindu, kaip bendroji dalinė R. P. ir M. L. nuosavybė, teismui nebuvo pagrindo tenkinti ir kitų išvestinių atsakovės reikalavimų. Netenkinus priešieškinio, teismas pagrįstai konstatavo, jog R. P. iškeldintina iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto (CK 4.37, 4.93 straipsniai).

8438.

85Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010). Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė bei atskleidė bylos esmę, todėl naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą nėra pagrindo.

8639.

87Atmetus atsakovės R. P. apeliacinį skundą, ieškovams priteisiamos jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė E. L., už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 t., b.l. 109-110). Minėtos išlaidos, vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, 8.11 punkto nuostatomis, nėra užaukštintos, todėl priteistinos iš apeliantės.

88Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

89Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

90Priteisti iš atsakovės R. P. (a.k. ( - ) ieškovei E. L. (a. k. ( - ) 200 Eur (du šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5.

1.... 6. Ieškovai E. L., R. L. ir M. L. ieškiniu prašė iškeldinti atsakovę R. P.... 7. 2.... 8. Nurodė, kad, 2016-05-14 mirus jų tėvui M. L., kaip įstatyminiai... 9. 3.... 10. Priešieškiniu atsakovė R. P. prašė: 1) pripažinti, kad butas, unikalus... 11. 4.... 12. Nurodė, kad nepriklausomai nuo to, jog butas ir garažas buvo įregistruoti... 13. 5.... 14. Nurodė, kad Vilniaus m. 40-ojo notarų biuro notarės A. Aleksonienės... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 6.... 17. Pirmosios instancijos teismas 2017-10-10 sprendimu ieškinį tenkino, o... 18. 7.... 19. Teismas nustatė, jog M. L. ir R. P. ilgą laiką gyveno kartu, tačiau bylos... 20. 8.... 21. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog, vertinant ginčo objekto... 22. 9.... 23. Nustatė, jog M. L. nuo 2010-02-20 dirbo daugiabučio namo ( - ), savininkų... 24. 10.... 25. Teismas sprendė, jog į bylą teikti duomenys apie M. L. sveikatos būklę,... 26. 11.... 27. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad netenkinus reikalavimo dėl... 28. 12.... 29. Be to, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo... 30. 13.... 31. Teismas nurodė, jog bylos įrodymai patvirtina aplinkybes, kad butas, esantis... 32. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 33. 14.... 34. Apeliaciniu skundu atsakovė R. P. prašo sprendimą panaikinti, priimti naują... 35. 15.... 36. Nurodo, jog skundžiamas sprendimas priimtas netinkamai pritaikius materialines... 37. 16.... 38. Atkreipia dėmesį, jog priešieškiniu reikalavo pripažinti, kad ginčo... 39. 17.... 40. Nurodo, jog teismas sprendime tik išdėstė teisinį reglamentavimą bei... 41. 18.... 42. Teigia, jog jos pateikti įrodymai patvirtina, kad ji su ieškovų tėvu M. L.... 43. 19.... 44. Nurodo, kad visi priešieškiniu reikšti reikalavimai teismo buvo atmesti iš... 45. 20.... 46. Aplinkybę, jog M. L. ir ji, būdami jungtinės veiklos pagrindu... 47. 21.... 48. Nurodo, jog sprendime daroma išvada apie gerą M. L. finansinę padėtį –... 49. 22.... 50. Prašo prijungti naują įrodymą – 2017-09-26 pareiškimo Vilniaus AVPK... 51. 23.... 52. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą... 53. 24.... 54. Teigia, jog nors tėvui M. L. 2014 m. ir buvo nustatytas nedarbingumo lygis,... 55. Teismas... 56. Apeliacinis skundas atmestinas.... 57. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 58. 25.... 59. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 60. 26.... 61. Civilinio proceso kodekso 314 straipsnis numato, jog apeliacinės instancijos... 62. 27.... 63. Apeliantė tvirtina, jog ją bei mirusį ieškovų tėvą M. L. siejo... 64. 28.... 65. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir... 66. 29.... 67. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau... 68. 30.... 69. Nagrinėjamoje byloje apeliantė, siekdama ginčo turto – buto, esančio ( -... 70. 31.... 71. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios... 72. 32.... 73. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai,... 74. 33.... 75. Byloje esantys įrodymai bei apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, jog M.... 76. 34.... 77. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad R. P. už 14 000 Lt 2001-05-11 ( -... 78. 35.... 79. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 80. 36.... 81. Apeliantė tvirtina, jog M. L. buvo jos išlaikomas, nes neturėjo pastovaus... 82. 37.... 83. Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija... 84. 38.... 85. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro... 86. 39.... 87. Atmetus atsakovės R. P. apeliacinį skundą, ieškovams priteisiamos jų... 88. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 89. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą palikti... 90. Priteisti iš atsakovės R. P. (a.k. ( - ) ieškovei E. L. (a. k. ( - ) 200 Eur...