Byla 2-238/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ ir Vilniaus miesto savivaldybės atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutarties, kuria ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-5229-603/2012 pagal ieškovo Valstybės įmonės „Valstybės turto fondas“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir prievolės įvykdymo natūra, byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas VĮ „Valstybės turto fondas“ kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ perduoti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn administracines patalpas, esančias ( - ); įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę perduoti Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Valstybės turto fondas“, nuosavybėn ne mažiau kaip 2000 kv. m bendrojo ploto administracines patalpas, esančias ( - ), bei ne mažiau kaip 20 automobilių stovėjimo vietų požeminėje aikštelėje, priskirtoje pastatui, esančiam ( - ).

6Ieškovas nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybė 2002 m. gegužės 6 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir pasiūlė teisės aktų nustatyta tvarka perduoti valstybei nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį ( - ), savivaldybės nuosavybėn, siekiant užtikrinti naujo savivaldybės administracinio pastato statybų finansavimą bei naujų patalpų, skirtų Vilniaus apskrities viršininko administracijai, įrengimą.

7Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus apskrities viršininko administracija 2002 m. lapkričio 26 d. sudarė sutartį Nr. 137, pagal kurią Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo perduoti valstybės nuosavybėn ne mažiau kaip 2000 kv. m bendrojo ploto naujas administracines patalpas pastate, esančiame ( - ), bei ne mažiau kaip 20 automobilių stovėjimo vietų požeminėje aikštelėje.

82004 m. balandžio 27 d. administracinės patalpos buvo pripažintos tinkamomis naudoti. Nuo 2004 m. birželio 7 dienos nuosavybės teises į ginčo patalpas įgijo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, kurios 100 proc. akcijų nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.

92006 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, siekdama įvykdyti 2002 m. lapkričio 26 d. sutartimi prisiimtus įsipareigojimus priėmė sprendimą Nr. 1-1285 sumažinti UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ (2010 m. pertvarkyta į UAB „Vilniaus vystymo kompanija“) įstatinį kapitalą proporcingai savivaldybės nuosavybėn perduodamų balanse užregistruotų administracinių patalpų ( - ), daliai įmonės nuosavame kapitale, atitinkamai anuliuojant dalį paprastųjų vardinių vieno lito nominalios vertės savivaldybei priklausančių akcijų bei įpareigoti savivaldybę pasirašyti perduodamų patalpų perdavimo-priėmimo aktus bei atlikti veiksmus, susijusius su turto įregistravimu savivaldybės tarybos vardu. Tačiau, ieškovo teigimu, iki šiol 2006 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-1285 perduoti patalpas savivaldybės nuosavybėn nėra įvykdytas.

10Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti ginčo objektu esantį nekilnojamąjį turtą.

11Ieškovo teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą suponuoja ieškinio reikalavimai, pagal kuriuos reikalaujama prievolę įvykdyti natūra, t.y. perduoti valstybės nuosavybėn konkretų turtą, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl to būsimo ir galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasidarys neįmanomas.

12II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir areštavo atsakovui UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – administracines patalpas, esančias ( - ), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą bei iš jo kylančias teises, išskyrus sandorių, kurių ieškiniu reikalauja ieškovas, sudarymą.

14Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, o grėsmė dėl galimų atsakovų veiksmų ginčo objekto atžvilgiu yra reali ir sudaro pagrindą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

15III. Atskirojo skundo argumentai

16Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti.

17Atsakovas nurodo, kad tiek jis, tiek Vilniaus miesto savivaldybė neginčija 2002 m. lapkričio 26 d. sutarties, kurios pagrindu Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo perduoti valstybės nuosavybėn ne mažiau kaip 2000 kv.m. bendro ploto patalpas, tačiau 2011 m. sausio 14 d. buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis, kuria Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos neatlygintinai suteikta naudotis 2515,84 kv.m. bendro ploto patalpomis, esančiomis ( - ), tol kol bus priimtas atitinkamas Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas dėl įsipareigojimo perduoti valstybės nuosavybėn ne mažiau kaip 2000 kv.m. bendro ploto patalpų. Atsakovas taip pat pažymi, kad, ieškovo teigimu, jis turi reikalavimo teisę į ne mažiau kaip 2000 kv.m. bendro ploto administracines patalpas, esančias pastate ( - ), tačiau nepateikia įrodymų, jog turi teisę reikšti reikalavimus į 3069,72 kv.m. ploto administracines patalpas, nepaisant to, skundžiama teismo nutartimi pritaikytas areštas būtent tokio ploto patalpoms.

18Atskiruoju skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

191. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertino ir nenurodė, ar ieškovo ieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas. Vilniaus miesto savivaldybės įsitikinimu, ieškovo nurodyti argumentai yra nepagrįsti, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovai vengia įvykdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimą. Atsakovo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2006 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą Nr. 1-1285 „Dėl UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ įstatinio kapitalo sumažinimo“, tačiau šis sprendimas VĮ „Registrų centras“ buvo įregistruotas tik 2007 m. lapkričio 7 d. Kadangi nagrinėjamu atveju pakeisti įstatai per 6 mėnesius nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą nebuvo įregistruoti juridinių asmenų registre, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimas nėra pagrindas įpareigoti UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ginčo patalpas. Atsakovas taip pat pažymi, jog Akcinių bendrovių įstatymas draudžia įmonėms mažinti įstatinį kapitalą perduodant tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį turtą akcininkų nuosavybėn. Minėtos aplinkybės, atsakovo vertinimu, leidžia spręsti, kad ieškinys negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu.

202. VĮ „Valstybės turto fondas“ nepateikė jokių įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ketino, ketina ar ateityje ketins perleisti ar kitokiu būdu pakeisti ginčo patalpų teisinę būklę. Aplinkybė, jog šiuo metu 2515,84 Lt kv. m bendro ploto patalpų, esančių ( - ), yra perduotos Valstybinei ligonių kasai laikinai valdyti ir jomis naudotis patvirtina, kad UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ teisė valdyti ir naudotis dalimi ginčo patalpų jau yra suvaržyta panaudos sutartimi, ir ši aplinkybė pati savaime užtikrina būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Be to, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ yra taikomi tie patys turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai kaip ir Vilniaus miesto savivaldybei, todėl, atsakovo vertinimu, akivaizdu, jog šios savivaldybės kontroliuojamos įmonės turto, tame tarpe ir ginčo patalpų, perleidimas, nuoma, įkeitimas ar kitoks patalpų teisinės būklės keitimas būtų ilga bei vieša procedūra.

213. Pirmosios instancijos teismas nevertino konkrečios situacijos ir priėmė sprendimą, pažeidžiantį proporcingumo principą ir šalių interesų pusiausvyrą, kadangi areštas buvo uždėtas ne 2000 kv. m bendro ploto patalpoms, kurios turi būti perduotos valstybės nuosavybėn, o patalpoms, kurių bendras plotas - 3069,72 kv. m. Tokiu būdu be jokio teisino pagrindo buvo pažeista ginčo patalpų savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti likusią nuosavybės teisės objekto dalį ir ja disponuoti.

224. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesilaikė imperatyvaus reikalavimo priimti motyvuotą nutartį.

23Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieškovas VĮ „Valstybės turto fondas“ prašo atsakovų atskiruosius skundus atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimą į atskiruosius skundus grindžia šiais argumentais:

241. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ieškovo su ieškiniu pateiktus dokumentus bei preliminariai įvertinęs ieškovo pareikštus reikalavimus nesusidarė nuomonės, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, o priešingai, sprendė, kad ieškovas pateikė pakankamai ieškinį pagrindžiančių duomenų ir laikė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra pagrįstas.

252. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2006 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-1285 perduoti patalpas savivaldybės nuosavybėn yra nevykdomas jau daugiau kaip 6 metus, todėl šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad savivaldybė vengia geruoju vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Tai, kad ginčo patalpomis šiuo metu pagal panaudos sutartį naudojasi Valstybinė ligonių kasa nereiškia, kad nėra jokios teismo sprendimo neįvykdo rizikos. Ieškovas nėra šios sutarties šalis ir negali kontroliuoti jos nuostatų vykdymo. Be to, pagal 2011 m. sausio 14 d. panaudos sutarties 29 punktą panaudos sutartis gali būti nutraukta tiek šalių susitarimu, tiek vienašališkai panaudos davėjo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, todėl egzistuoja reali rizika, jog ginčo turtas gali būti papildomai apsunkintas arba perleistas.

263. Ieškiniu pirmiausia prašoma įpareigoti atsakovą UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ perduoti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn visas administracines patalpas ( - ), kurių bendras plotas sudaro 3069,72 kv. m, nes būtent toks perduotinų patalpų plotas yra nurodytas Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendime. Todėl atsakovų argumentai, jog skundžiama teismo nutartimi yra areštuota daugiau turto, nei ieškovas prašo priteisti ieškiniu, laikytini nepagrįstais. Be to, CPK 147 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, kad nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti nurodytas tikslus taikomų laikinųjų apsaugos priemonių apibūdinimas. Patalpų, esančių ( - ), bendras plotas - 3069,72 kv. m. Šios patalpos nėra papildomai padalintos į atskirus turtinius vienetus, todėl laikinąsias apsaugos priemones pritaikius tik 2000 kv. m plotui, identifikuoti areštuotą turtą būtų neįmanoma.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Byloje kilo ginčas, ar teisėta ir pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis ginčo objektu nagrinėjamoje byloje.

29Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.

30Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškinį bei jį pagrindžiančius įrodymus 2012 m. liepos 9 d. nutartimi pritaikė atsakovo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nekilnojamojo turto, esančio adresu ( - ), atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, nustatęs, kad yra abi sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesutikimą su minėta nutartimi atsakovas grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, atsakovo manymu, neįvertino ieškovo reiškiamo ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, ieškinys negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu, atsižvelgus į byloje kilusio ginčo sprendimui taikomą įstatyminį reglamentavimą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais ir pažymi, jog iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog teismas atliko preliminarų ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimą ir sprendė, kad kartu su ieškiniu pateikti duomenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus. Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o įvertinti, ar egzistuoja ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė. Todėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės argumentai, dėl pirmosios instancijos teismo neatlikto preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo, atmetami.

31Tiek Vilniaus miesto savivaldybė, tiek UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju buvo pritaikytos nepagrįstai, kadangi nėra vienos iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t.y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teisėjų kolegija su šiuo atsakovų argumentu sutinka ir pažymi, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones ir vertinant galimą grėsmę teismo sprendimo vykdymui būtina atsižvelgti ne tik į ginčo objektą, bet ir asmenų, kurių atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisinį statusą. Nagrinėjamu atveju atsakovais byloje yra Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“. Byloje kilusio ginčo objektas (administracinės patalpos, esančios adresu ( - )) nuosavybės teise priklauso atsakovui UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (b.l. 66), tačiau UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ yra Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, kurios 100 procentų įmonės akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b.l. 69-85). Nors ginčo objektas nuosavybės teise priklauso ne Vilniaus miesto savivaldybei, o UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė, remiantis UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ įstatų 33.20 punktu, turi išimtinę teisę priimti sprendimus dėl bendrovės nekilnojamojo turto disponavimo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 13 ir 14 straipsnių nuostatomis, nustatančiomis valstybės ir savivaldybių turto panaudos ir nuomos tvarką, 2004 m. liepos 14 d. priėmė sprendimą Nr. 1-467 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos bei panaudos“, kuriuo detalizavo minėtų straipsnių įgyvendinimo ir vykdymo tvarką. Minėto sprendimo nuostatos, susijusios su savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymu, taikomos ir savivaldybės kontroliuojamų įmonių nuosavybės teise priklausančio turto tvarkymui (sprendimo 2.1.3. punktas). Nors minėtas punktas yra tik rekomendacinio pobūdžio, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad jis praktikoje yra taikomas: sudarant 2011 m. sausio 14 d. Panaudos sutartį tarp UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, buvo vadovaujamasi ir 2004 m. liepos 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-467 (b.l. 119). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į tai, jog UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, ir šios įmonės teisės disponuoti nuosavybės teise valdomu turtu yra reglamentuotos ir išviešintos, šios aplinkybės vertinamos kaip mažinančios grėsmę, kad atsakovo turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržytas.

32Ieškovas taip pat teigia, jog atsakovas gali savo valdomą turtą perleisti, įkeisti, ir dėl to teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Teisėjų kolegija atkreipia ieškovo dėmesį, jog minėti argumentai neparemti konkrečiomis aplinkybėmis, todėl nesant byloje įrodymų, jog atsakovai ketintų perleisti ginčo objektu esantį turtą kitiems asmenims, suvaržyti teises į jį ar kitokiais veiksmais siektų apsunkinti, padaryti neįmanomu teismo sprendimo įvykdymą, ieškovo išsakyti teiginiai laikytini nepagrįstais spėjimais, todėl atmetami, kaip neįrodyti (CPK 178 str.). Be to, iš 2011 m. sausio 14 d. Panaudos sutarties matyti, jog ją sudarant, buvo įvertinta aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2002 m. lapkričio 26 d. sutartimi Nr. 137 yra įsipareigojusi panaudos sutartimi perleidžiamas patalpas perduoti valstybės nuosavybėn (b.l. 118). Todėl minėtos sutarties išviešinimas, bei tai, jog atsakovai neginčija sutarties, iš kurios ieškovas kildina reikalavimus, neleidžia teigti, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymui kyla ar gali kilti reali grėsmė.

33Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog paaiškėjus aplinkybėms, galinčioms įtakoti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ieškovas pateikdamas prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus, gali kreiptis į teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 3 d.).

34Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovų teisinis statusas bei jų valdomo turto disponavimo tvarka ir sąlygos eliminuoja galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikinama, o ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas (CPK 144 str. 1 d., 337 str. 2 p.).

35Kiti atsakovų atskiruosiuose skunduose išsakyti argumentai dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

37Atskiruosius skundus tenkinti.

38Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti, ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

39Išsiųsti šią nutartį Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas VĮ „Valstybės turto fondas“ kreipėsi į teismą prašydamas... 6. Ieškovas nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybė 2002 m. gegužės 6 d.... 7. Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus apskrities viršininko administracija... 8. 2004 m. balandžio 27 d. administracinės patalpos buvo pripažintos tinkamomis... 9. 2006 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, siekdama įvykdyti... 10. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias... 11. Ieškovo teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą suponuoja ieškinio... 12. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 13. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi ieškovo prašymą... 14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimus ir juos... 15. III. Atskirojo skundo argumentai... 16. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ prašo... 17. Atsakovas nurodo, kad tiek jis, tiek Vilniaus miesto savivaldybė neginčija... 18. Atskiruoju skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus... 19. 1. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą,... 20. 2. VĮ „Valstybės turto fondas“ nepateikė jokių įrodymų, kad Vilniaus... 21. 3. Pirmosios instancijos teismas nevertino konkrečios situacijos ir priėmė... 22. 4. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl... 23. Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieškovas VĮ „Valstybės turto fondas“... 24. 1. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ieškovo su ieškiniu... 25. 2. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2006 m. liepos 26 d. Vilniaus... 26. 3. Ieškiniu pirmiausia prašoma įpareigoti atsakovą UAB „Vilniaus vystymo... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 28. Byloje kilo ginčas, ar teisėta ir pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo... 29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste -... 30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškinį bei jį... 31. Tiek Vilniaus miesto savivaldybė, tiek UAB „Vilniaus vystymo kompanija“... 32. Ieškovas taip pat teigia, jog atsakovas gali savo valdomą turtą perleisti,... 33. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog paaiškėjus aplinkybėms, galinčioms... 34. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į... 35. Kiti atsakovų atskiruosiuose skunduose išsakyti argumentai dėl skundžiamos... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 37. Atskiruosius skundus tenkinti.... 38. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti, ieškovo... 39. Išsiųsti šią nutartį Turto arešto aktų registro tvarkytojui –...