Byla 2A-1192-611/2011
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo LR Teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybės atstovui LR Teisingumo ministerijai, Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės 12000 Lt turtinės ir 75000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad naktį iš 2004-06-25 į 2004-06-26 dėl netyčia sudaužytos parduotuvės vitrinos jis buvo sulaikytas ir atvežtas į Vilniaus miesto VPK 2-ąjį policijos komisariatą, kur jis buvo sumuštas policijos pareigūno, kuris iš pykčio jam sudavęs kelis smūgius kojos keliu į kairį šoną, nes ieškovui ne iš karto pavykę įpūsti į alkotesterį. Vėliau tualete jis pastebėjo, kad šlapinasi krauju. Nurodė, kad ekspertas konstatavo dešinio inksto parenchimos plyšimą kieto buko daikto poveikyje, galimai ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau konkretus ieškovą sumušęs asmuo nebuvo nustatytas. Dėl šio sveikatos sužalojimo ieškovas patyręs turtinę ir neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti kaltas asmuo, nes žala padaryta dėl nusikaltimo, kurio padarymo faktas nepaneigtas. Materialinius nuostolius dėl patirto sužalojimo sudaro ieškovo negautos pajamos, kurias jis būtų galėjęs gauti, dirbdamas per moksleivių atostogas vasaromis. Ieškovo teigimu, jos sudaro 2000 Lt. Ieškovas nurodo, kad šiuo metu uždirba 500 Lt, todėl vertindamas negautas pajamas, jis mano, kad būtų galėjęs uždirbti dar 10000 Lt. Be to, dėl sužalojimo jis patyręs fizinius skausmus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir patyręs neturtinę žalą, kurią vertina 75000 Lt. Jis daug sportavęs, svajojęs studijuoti karo akademijoje ir tapti karininku. Dėl šio patirto sužalojimo jo svajonės žlugo, jis nuolat išgyvena dėl būsimų šio įvykio pasekmių.

6Atsakovas Policijos departamentas prie VRM su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pareiga atlyginti žalą atsiranda tik dėl neteisėtų veiksmų, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog policijos pareigūnai jo atžvilgiu būtų atlikę neteisėtus veiksmus. Atsakovo neteisėti veiksmai turi būti konstatuoti įstatymo nustatyta tvarka. Nesant įrodymų dėl policijos, prokuratūros pareigūnų neteisėtų veiksmų, ieškinys esąs nepagrįstas.

7Valstybę atstovaujanti Teisingumo ministerija nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad įgaliota atstovauti valstybei yra tik tada, kai žala atsiranda dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas skundžia policijos pareigūnų veiksmus ir prašo atlyginti jų veiksmais padarytą žalą. Tokiu atveju teisinio suinteresuotumo teisingumo ministerija neturinti. Ieškovas neįrodė visų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti. Negautos pajamos, kurias prašo ieškovas priteisti, pagrįstos tik prielaidomis, o prašoma priteisti neturtinė žala yra nepagrįstai didelė.

8Tretysis asmuo Vilniaus apskrities VPK nurodė, kad byloje nėra pakankamai surinkta duomenų, leidžiančių teigti, kad buvo padaryti neteisėti policijos pareigūnų veiksmai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad duomenys apie galimai nusikalstamos veikos aplinkybes yra prieštaringi. Tai leidžia daryti prielaidą, jog ieškovo sužalojimai galėjo atsirasti iki atvykstant policijos pareigūnams. Trečiojo asmens nuomone, nėra ir valstybės kaltės, nes ieškovo saugumas didele dalimi priklausė ir nuo jo paties elgesio. Ieškovo nurodoma turtinė žala yra paremta tik prielaidomis apie įsidarbinimo galimybes bei galimus dirbti darbus ateityje, nes neaišku, kokiais kriterijais ieškovas daro išvadą, jog būtų galėjęs uždirbti 10000 Lt. Ieškovo reikalaujamas neturtinės žalos dydis neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo siekį studijuoti Karo akademijoje ir grindžiamas tik prielaidomis.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo Lietuvos valstybės 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį dėl turtinės žalos ir likusią ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė. Teismas nustatė, kad 2004-06-26 apie pirmą valandą Savanorių pr. praeiviai, išgirdę rėkaujant, o po to – stiklo dūžį bei pamatę du bėgančius jaunuolius, juos sulaikė ir perdavė saugos tarnybos UAB “Trikampio žiedas” darbuotojams, kurie atvyko suveikus saugomo objekto – parduotuvės - signalizacijai. Iš saugos darbuotojų jaunuolius, tarp jų ir ieškovą, perėmė Viešosios policijos patrulių rinktinės patruliai A. K. ir S. S. ir pristatė į Vilniaus m. VPK 2 policijos komisariatą. Ieškovo girtumą (2.33 promilės) alkotesteriu nustatė postinis Ivanovas. Teisme apklausti anksčiau liudytojai Andrius ir V. V. parodė, kad ieškovui pasiprašius į tualetą, jis du kartus buvo vedamas į koridoriuką už kampo ir tada liudytojai girdėję duslius garsus. Ieškovą sugrąžinus į kamerą, liudytojas A. V., nuėjęs į tualetą, pamatęs kraują. Tualete kraują matęs ir liudytojas V. V., kuris parodė, kad vėliau ieškovui pasidarė bloga ir pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą. Liudytojas patvirtino, kad atvežtas į policiją ieškovas jau skundėsi skausmu šone.

11Teismas nustatė, kad ieškovas į ligoninės stacionarą buvo atvežtas birželio 26 d. 255 val., hospitalizuotas 310 val., jam buvo nustatytas dešiniojo inksto plyšimas. Teisme apklaustas medicinos ekspertas J. P. parodė, kad ieškovo apžiūrą atlikęs ligoninėje daugiau nei po dviejų savaičių, išorinių sužalojimų neradęs ir rašydamas išvadą rėmėsi medicininiais dokumentais. Toks sužalojimas yra nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dešinio inksto sužalojimai padaryti buku daiktu, galimai įvykio nurodytu laiku. Tačiau mažai tikėtina, kad toks sužalojimas atsirado dėl griuvimo, bet kategoriškai atmesti tokios galimybės negalima. Po tokio sužalojimo pilnai išgyti galima, inkstų funkcija nesutrinka, darbingumas nesutriktų.

12Teismas nustatė, kad atlikus ikiteisminį tyrimą, buvo konstatuota, jog asmuo, įvykdęs nusikaltimą ieškovo atžvilgiu, nebuvo nustatytas. Taigi BPK nustatyta tvarka teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu ar ATPK nustatyta tvarka kompetentingo pareigūno priimtu nutarimu nebuvo konstatuota, kad policijos pareigūnai prieš ieškovą panaudojo smurtą, jį sužaloję ar atlikę kitus neteisėtus veiksmus. Tokioms aplinkybėms esant, už ieškovui padarytą žalą, atsakovas – policijos departamentas negali būti atsakingas.

13Teismas nurodė, kad bet kuriam kitam asmeniui, taip pat ir valstybei, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga. Tai reiškia, kad valstybė, savo funkcijas įgyvendindama per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Teismas nustatė, kad apie pirmą valandą nakties į policijos komisariatą pristačius ieškovą, kuris, anot liudytojų parodymų, skundėsi skausmais, nebuvo įsitikinta, ar jis nėra sužalotas ir tik po beveik dviejų valandų paaiškėjus, kad jis tualete šlapinasi krauju, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Įvertinęs šias aplinkybes teismas padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad policijos komisariate su tuo metu dar nepilnamečiu ieškovu nebuvo elgiamasi atidžiai ir rūpestingai ir taip galėjo būti padaryta žala jo sveikatai. Kelias savaites gydomas ligoninėje ieškovas patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir tuo jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią šiuo atveju privalo atlyginti valstybė. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad inksto sužalojimas neigiamų pasekmių ieškovo sveikatai ir darbingumui nesukėlė, o paties ieškovo elgesys - girtumas (2.33 promilės) padėjęs žalai atsirasti.

14Teismas nustatė, kad sužalojimo metu ieškovas buvo vidurinės mokyklos moksleivis, darbinių pajamų negavo, todėl nuostolių ieškovas neturėjo. Teismo apklaustos ieškovo motinos tvirtinimas, kad sūnus dėl blogos sveikatos nebaigė kolegijos, negalėjo sportuoti, negalėjo įsidarbinti, jokiais įrodymais neparemtas. Jokių medicininių dokumentų apie ieškovo prarastą darbingumą, teismui nepateikta. Ieškinyje nurodytos vasaros atostogų metu galimo darbo užmokesčio sumos yra tik niekuo nepagrįstos prielaidos. Tokioms aplinkybėms esant, teismas laikė neįrodytu, kad dėl sveikatos sužalojimo ieškovas turėjo turtinės žalos.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

16Atsakovo atstovas LR teisingumo ministerija apeliaciniu skundu prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

171. Šioje byloje ieškovas nurodė, kad prašo atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą dėl sveikatos sužalojimo, kurį padarė policijos pareigūnai, nors konkretus pareigūnas nebuvo nustatytas. Atlyginti žalą, galimai patirtą dėl pagalbos nesuteikimo, ieškovas neprašė. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą, atmetė ieškovo reikalavimus priteisti žalą dėl policijos pareigūnų padaryto sveikatos sutrikdymo, t.y., pripažino, jog ieškinys yra nepagrįstas. Žala buvo priteista tik dėl tų veiksmų, kurie ieškinyje net nebuvo minimi. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas peržengė byloje pareikštus reikalavimus ir pažeidė procesinės teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

182. Ieškovui nesiskundžiant skausmais bei nesant kitų akivaizdžių išorinių požymių, jog jo sveikata buvo sutrikdyta, policininkai neturėjo objektyvios galimybės pastebėti, kad ieškovas yra sužalotas. Savaime suprantama, kad policijos darbuotojai neturi pakankamų įgūdžių bei išsilavinimo tam, kad diagnozuotų vizualiai nepastebimą inksto plyšimą, todėl negalima teigti, kad jie veikė aiškiai nekvalifikuotai. Priešingai, pareigūnų veiksmai iškviečiant greitąją pagalbą liudija, jog jie, pastebėję, kad ieškovui pasidarė bloga, iškart ėmėsi aktyvių veiksmų, veikė tinkamai ir nedelsdami pasirūpino, jog ieškovas pakliūtų į gydymo įstaigą.

193. Tarp tų neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, kuriuos konstatavo teismas, t.y., bendro rūpestingumo pareigos nevykdymo, ir patirtos neturtinės žalos nėra priežastinio ryšio. Teismo prielaida, kad nesielgiant su ieškovu atidžiai ir rūpestingai, galėjo būti padaryta žala jo sveikatai, nėra pagrįsta įrodymais. Fizinis skausmas ir dvasiniai išgyvenimai gydantis ligoninėje ieškovui kilo ne dėl pareigūnų neatidumo ar nerūpestingumo, bet dėl sveikatos sutrikdymo. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad žala dėl patirto inksto plyšimo padidėjo, nes policininkai greitąją pagalbą iškvietė ne iškart po ieškovo pristatymo į komisariatą, bet praėjus kažkuriam laiko tarpui. Ieškovas bet kuriuo atveju būtų hospitalizuotas ir gydomas ligoninėje, todėl darytina išvada, kad vienintelė priežastis, lėmusi neturtinės žalos atsiradimą, buvo pats sužalojimo faktas, už kurio padarymą valstybė, remiantis teismo konstatuotais faktais, nėra atsakinga.

20Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti pilnai. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

211. Teismas netenkino prašymo kviesti į teismo posėdį liudytoją D. D., kuris kartu su ieškovu buvo policijos sulaikytas bei prieš tai praleido ilgą laiką su ieškovu. Minėtas asmuo galėtų patvirtinti, kad ieškovas iki atvykimo į policijos komisariatą nebuvo sumuštas. Jo parodymų pagrindu teismas galėtų padaryti išvadą, kad ieškovas buvo sumuštas būtent policijos komisariato patalpoje. Teismas, priteisdamas 1000 Lt neturtinės žalos sumą, rėmėsi tuo, kad nebuvo įsitikinta, ar ieškovas nėra sužalotas ir tik po dviejų valandų buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Jei teismas nustatytų, kad ieškovas buvo sumuštas būtent policijos komisariato patalpose, tai atsilieptų priteistos neturtinės žalos dydžiui.

222. Byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kad ieškovo apsvaigimas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti.

233. Teismas neatsižvelgė į liudytojų Vilčevskių parodymų, kad jie ne tik girdėjo smūgius, bet ir matė, kad vieną kartą ieškovui smogė policijos pareigūnas.

244. Teismas neteisingai nustatė, kad ieškovas neturėjo turtinės žalos. Pažymėtina, kad būtent dėl sužalojimo ieškovas negalėjo įsidarbinti ar gauti geresnį darbą bei gauti atitinkamas pajamas. Negautos pajamos - turtinė žala.

255. Priteisdamas 1000 Lt neturtinę žalą, teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai dėl nesunkaus sveikatos sužalojimo priteisiamos neturtinės žalos dydžio vidurkis yra 7000 Lt.

266. Teismas sprendime nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

27Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities VPK atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad su juo sutinka ir prie jo prisideda. Nurodo, kad atsakovo apeliacinis skundas turėtų būti patenkintas dėl motyvų, nurodytų apelianto apeliaciniame skunde.

28Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo netenkinti apelianto reikalavimo, išdėstyto jo apeliaciniame skunde. Atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:

29Vienintelis argumentas, kuriuo grindžiamas apeliacinis skundas yra tas, kad nėra įrodyta, kad ieškovas buvo sumuštas policijos pareigūnų. Atkreipia dėmėsį, kad tam, kad kiltų atsakovo civilinė atsakomybė dėl žalos atlyginimo, nebūtinas nustatymas fakto, kad ieškovas buvo sumuštas policijos pareigūnų. Vilniaus apygardos teismas 2008-11-10 nutartyje dėl ieškovo atskirojo skundo pažymėjo, kad civilinėje byloje išvadas apie reikalavimo pagrįstumą galima padaryti priklausomai nuo to, kiek ieškovas pateiks į bylą įrodymų dėl jo sumušimo būtent policijos komisariato patalpose. Nuosekliais liudytojų parodymais, eksperto, ieškovo paaiškinimais jis įrodė, kad buvo sumuštas policijos komisariato patalpose, kur jam turėjo būti sudarytos saugios sąlygos. Tai, kad ieškovui nebuvo užtikrintos saugios sąlygos ir buvo jo ieškinio pagrindas, skirtingai negu teigiama apeliaciniame skunde, todėl atmestinas ir apelianto argumentas, kad teismas peržengė byloje pareikštus reikalavimus.

30IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo tenkintinas.

32Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentų.

33Byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui 1000 Lt neturtinės žalos už policijos pareigūnų nepakankamą rūpestingumą bei ar pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės dėl ieškovo sumušimo.

34Remiantis ikiteisminio tyrimo Nr.13-1-1671-04 ir nagrinėjamos civilinės bylų medžiaga nustatyta, kad 2004 m. birželio 26 d. apie pirmą valandą naktį Vilniuje, Savanorių pr. praeiviai sulaikė du jaunuolius, tarp jų ieškovą, dėl išdaužto parduotuvės lango. Minėti jaunuoliai buvo perduoti saugos tarnybos, saugojusios parduotuvę, UAB „Trikampis žiedas“ darbuotojams, kurie ieškovą perdavė Viešosios policijos patruliams, o kitą jaunuolį vėliau pristatė į Vilniaus miesto VPK 2-ąjį policijos komisariatą. Komisariate ieškovui buvo nustatytas 2,33 promilės girtumo laipsnis. 255 val. ieškovas buvo atvežtas į ligoninės stacionarą, hospitalizuotas 310 val. nustačius jam dešiniojo inksto plyšimą (t.1, b.l. 16 - 30).

35Dėl atsakovo atstovo LR teisingumo ministerijos apeliacinio skundo.

36Atsakovo atstovas LR teisingumo ministerija apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas peržengė byloje pareikštus reikalavimus ir pažeidė procesinės teisės normas, kadangi atlyginti žalą, galimai patirtą dėl pagalbos nesuteikimo, ieškovas neprašė.

37Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Būtent šalys, disponuodamos joms priklausančiomis teisėmis, formuluoja reikalavimus (ieškinio dalyką) bei nurodo faktinį pagrindą (faktinis ieškinio pagrindas). Teismas, nagrinėdamas bylą, negali patenkinti daugiau ieškinio reikalavimų negu yra prašoma, nebent to reikalauja viešasis interesas (CPK 265 str. 2 d.).

38Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė iš atsakovo priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą dėl nenustatyto policijos pareigūno betarpiškais ir tiesioginiais veiksmais padaryto sveikatos sužalojimo. Teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, kaip minėta, konstatavęs, jog įrodymų, kad ieškovą būtų sužaloję pareigūnai, nėra, tačiau pareigūnai savo neatidžiu ir nerūpestingu elgesiu prisidėjo prie ieškovo patirtos žalos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas, nesant tam teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad pareiga tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką bei faktinį pagrindą tenka ieškovui. Ieškovui negrindus savo ieškinio reikalavimo tuo, kad pareigūnai savo neveikimu galėjo prisidėti prie jo patirtos žalos padidėjimo (nebuvus tokio ieškinio nei faktinio, nei teisinio pagrindo), teismas nepagrįstai išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, kas laikytina pakankamu pagrindu skundžiamam sprendimui panaikinti (CPK 329 str. 1 d.).

39Teisėjų kolegija pabrėžia, kad bylose dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CPK 178 str., CK 6.246-6.249 str.). Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra pažeista bendra rūpestingumo pareiga, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą galimai padariusio asmens elgesys.

40CK 6.263 str. įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.).

41Nagrinėjamoje byloje priežastinis ryšys tarp ieškovo patirtos žalos ir pareigūnų veiksmų yra ypatingas tuo, kad reikalaujama priteisti patirtą žalą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų. Kadangi atsakovas apeliaciniu skundu ginčija tik tą teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta, jog pareigūnai pažeidė jiems keliamą rūpestingumo pareigos lygį, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju dėl atsakovo civilinės atsakomybės kilimo pasisakys tik ginčijamoje apimtyje.

42Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovui jo pristatymo į policijos nuovadą metu buvo nustatytas 2,33 promilių girtumo laipsnis. Iš ieškovo sveikatai padarytos žalos ekspertizę atlikusio specialisto J. P. paaiškinimų matyti, kad vienintelis įmanomas būdas pastebėti sveikatos sužalojimą, koks buvo nustatytas ieškovui, yra galimas tik šlapinimosi metu (b.l.128-129, ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.13-1-1671-04 b.l. 25-27). Atsižvelgiant į ieškovui nustatytą girtumo laipsnį ir remiantis ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais apie nekoordinuotą ieškovo elgesį, atsižvelgiant į tai, kad iki tol, kol ieškovas nenuėjo į tualetą, nustatyti, ar jis yra patyręs inkstų sužalojimą, ne specialistui buvo neįmanoma, konstatuotina, kad policijos pareigūnai šiuo konkrečiu atveju buvo pakankamai rūpestingi bei atidūs, kadangi greitoji medicinos pagalba ieškovui buvo iškviesta iškart po apsilankymo tualete, t.y. kai buvo objektyviai įmanoma nustatyti, jog ieškovui yra prasidėjęs vidinis kraujavimas. Kadangi ieškovo sužeidimai buvo vidiniai, išoriškai nepastebimi, ieškovas – neblaivus, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju pareigūnai būtų pažeidę bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kadangi jų veiksmai visiškai atitiko vidutiniam protingam žmogui tokioje situacijoje keliamus rūpestingo elgesio standartus.

43Teisėjų kolegija, įvertinusi visą bylos medžiagą, sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas yra pagrįstas. Pirmosios teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, ne tik kad išėjo už pareikštų ieškinio reikalavimų ribų, tačiau ir, ieškovui priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, klaidingai vertino bylos aplinkybes, neteisingai nustatydamas egzistuojant priežastinį ryšį tarp policijos pareigūnų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, ko pasekoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms ir motyvams, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ir dalyje, kuria ieškovui priteista 1000 Lt neturtinės žalos, sprendimas naikintinas, šioje dalyje ieškinį atmetant (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

44Dėl ieškovo E. J. apeliacinio skundo.

45Apeliaciniame skunde ieškovas paaiškina, kad teismas klaidingai byloje vertino surinktus įrodymus, nes ieškovas buvo sumuštas būtent policijos komisariate.

46Teismas tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir, remdamasis įrodymų įvertinimu, daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla pagrįstų abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, t.y. susiformuoja visiškas teisėjo vidinis įsitikinimas, kad tos aplinkybės yra. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo vis dėlto išlieka, bet visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, negu jo nebuvus arba priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. Vilniaus miesto Valstybinė mokesčių inspekcija, Nr. 3K-3-945/1999). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008).

47Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Kai asmuo pažeidžia šią įstatymo nuostatą ir savo veiksmais padaro žalą kitam asmeniui, atsiranda deliktinės civilinės atsakomybės teisinis santykis – viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo juos atlyginti. Deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę, išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.246-6.249 str.). Nesant įstatymuose numatytų išimčių pagal bendrą taisyklę pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 str.).

48Įvertinus ginčo specifiką, t.y. pareikštas reikalavimas atlyginti fizinio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, sukeltus trečiųjų asmenų veiksmais sužalojus reikalaujančio asmens sveikatą, pagal CK 6.283 str. ieškovas, reikalaudamas iš atsakovo priteisti neturtinę žalą ir tiesioginius nuostolius, privalėjo įrodyti, kad sveikatą jam sužalojo tiesioginiais ir betarpiškais veiksmais policijos pareigūnai. Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje ir ikiteisminio tyrimo Nr. 13-1-1671-04 medžiagoje surinktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų darytina išvada, kad yra didesnė tikimybė, jog ieškovui sveikata buvo sutrikdyta ne policijos pareigūnų ir ne policijos nuovadoje, bet trečiųjų asmenų, ar pačiam ieškovui susimušus nenustatytomis aplinkybėmis (CPK 185 str.). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neatpažino nei vieno iš policijos pareigūnų, dirbusių 2004 m. birželio 26 d. naktį, kaip jį sumušusių pareigūnų, o kitų pareigūnų policijos nuovadoje nebuvo, ieškovo parodymai apie sužalojimo momentą nesutapo nei su vieno liudytojo parodymais, be to, nei vienas liudytojas tiesiogiai nematė, kad ieškovui į dešinį šoną būtų smūgiavęs kuris nors iš policijos pareigūnų. Liudytojų V. V. ir A. V. parodymai, jog girdėjo garsus, panašius į smūgius, yra nepakankami ieškovo sumušimo faktui patvirtinti, kadangi jie nematė paties sumušimo fakto, o parodymai apie garsus, panašius į mušimo, tėra jų prielaida. Minėtų liudytojų parodymai, jog kažkuris policijos pareigūnas sudavė ieškovui per sprandą, nepatvirtina smūgio ieškovui sudavimą į šoną, o sudavimas per sprandą, net jeigu toks buvo, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu pateiktą specialisto išvadą, negalėjo sukelti inkstų sužalojimo. Taip pat svarbu tai, jog civilinėje byloje apklausti liudytojai V. V. ir A. V. nurodė, kad ieškovas skausmu šone skundėsi jau atvežtas į policijos nuovadą, tai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu tie patys liudytojai bei liudytojai A. T., G. K.. Minėtų įrodymų visuma, įvertinus juos visumoje, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti buvus konkrečius neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus, nukreiptus tiesiogiai prieš atsakovą jį sumušiant, kurių rezultate ieškovui buvo sutrikdyta sveikata. Ieškovui neįrodžius vienos iš būtinųjų atsakovo civilinei atsakomybei kilti sąlygų, o būtent policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų buvimo (CK 6.246 str.), pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, todėl atitinkamai pagrįstai ir teisėtai ieškovo ieškinį atmetė. Nenustačius pareigūnų neteisėtų veiksmų, ieškovo įrodinėjami nuostoliai ir priežastinis ryšys nebeturi teisinės reikšmės ginčui.

49Ieškovo apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepaklausė liudytojo D. D., teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių iškviesti šį liudytoją, tačiau ieškovui negalėjus nurodyti jo adreso, nebuvo galimybės apklausti teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas, šalims sutinkant, pagarsino minėto liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir jais vadovavosi. Pagrindo teigti, kad minėti parodymai neatitinka tikrovės ir D. D. liudijo paveiktas policijos pareigūnų, nėra, nes ieškovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus.

50Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei minėtais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo, kaip jau buvo minėta teisėjų kolegijai pasisakant dėl atsakovo apeliacinio skundo, turėjo būti atmestas nenustačius visų būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, jog ši situacija galėtų būti vertinama kaip nors kitaip. Todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

52Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo dalį, kuria ieškovui E. J. buvo priteista 1000 Lt neturtinės žalos, panaikinti ir šioje dalyje ieškovo E. J. ieškinį atmesti.

53Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą kitoje dalyje, kuria ieškovo E. J. ieškinys buvo atmestas, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš... 6. Atsakovas Policijos departamentas prie VRM su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad... 7. Valstybę atstovaujanti Teisingumo ministerija nurodė, kad su ieškiniu... 8. Tretysis asmuo Vilniaus apskrities VPK nurodė, kad byloje nėra pakankamai... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas nustatė, kad ieškovas į ligoninės stacionarą buvo atvežtas... 12. Teismas nustatė, kad atlikus ikiteisminį tyrimą, buvo konstatuota, jog... 13. Teismas nurodė, kad bet kuriam kitam asmeniui, taip pat ir valstybei, yra... 14. Teismas nustatė, kad sužalojimo metu ieškovas buvo vidurinės mokyklos... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai... 16. Atsakovo atstovas LR teisingumo ministerija apeliaciniu skundu prašo Vilniaus... 17. 1. Šioje byloje ieškovas nurodė, kad prašo atlyginti patirtą turtinę ir... 18. 2. Ieškovui nesiskundžiant skausmais bei nesant kitų akivaizdžių... 19. 3. Tarp tų neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, kuriuos konstatavo... 20. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo... 21. 1. Teismas netenkino prašymo kviesti į teismo posėdį liudytoją D. D.,... 22. 2. Byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kad ieškovo apsvaigimas padėjo... 23. 3. Teismas neatsižvelgė į liudytojų Vilčevskių parodymų, kad jie ne tik... 24. 4. Teismas neteisingai nustatė, kad ieškovas neturėjo turtinės žalos.... 25. 5. Priteisdamas 1000 Lt neturtinę žalą, teismas neatsižvelgė į Lietuvos... 26. 6. Teismas sprendime nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 27. Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities VPK atsiliepimu į atsakovo apeliacinį... 28. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo netenkinti... 29. Vienintelis argumentas, kuriuo grindžiamas apeliacinis skundas yra tas, kad... 30. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 31. Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo tenkintinas.... 32. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 33. Byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 34. Remiantis ikiteisminio tyrimo Nr.13-1-1671-04 ir nagrinėjamos civilinės bylų... 35. Dėl atsakovo atstovo LR teisingumo ministerijos apeliacinio skundo.... 36. Atsakovo atstovas LR teisingumo ministerija apeliaciniu skundu prašo pirmosios... 37. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo... 38. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė iš atsakovo priteisti jam turtinę ir... 39. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad bylose dėl žalos atlyginimo ieškovas turi... 40. CK 6.263 str. įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio... 41. Nagrinėjamoje byloje priežastinis ryšys tarp ieškovo patirtos žalos ir... 42. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovui jo pristatymo į policijos nuovadą... 43. Teisėjų kolegija, įvertinusi visą bylos medžiagą, sprendžia, kad... 44. Dėl ieškovo E. J. apeliacinio skundo.... 45. Apeliaciniame skunde ieškovas paaiškina, kad teismas klaidingai byloje... 46. Teismas tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir, remdamasis įrodymų... 47. Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais... 48. Įvertinus ginčo specifiką, t.y. pareikštas reikalavimas atlyginti fizinio... 49. Ieškovo apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas... 50. Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei minėtais motyvais... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 52. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą pakeisti ir... 53. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą kitoje...