Byla Ik-1870-624/2010
Dėl sprendimo dalies panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant vertėjai Violetai Marčiulionienei, pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros atstovui prokurorui Gyčiui Normantui, atsakovės Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovui Vidui Vanagui, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. S., nedalyvaujant trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. S. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo,

Nustatė

2pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras (toliau – ir Pareiškėjas) pareiškime prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) 2009-06-19 sprendimo Nr. 2.5-41-30318 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui I. S.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai 0,51 ha ploto valstybinės reikšmės miško žemę, patenkančią į 0,5 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), esančią ( - ) kaime, Nemėžio sen., Vilniaus rajone. Nurodo, kad 2010-03-24 Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas LR aplinkos ministerijos 2010-03-22 raštas Nr. (16-2)-D8-2670) dėl valstybinių miškų statuso pažeidimo, kuriuo buvo prašoma ginti viešąjį interesą. Atlikus tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo buvo nustatyta, kad VAVA 2009-06-19 sprendimu Nr. 2.5-41-30318 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui I. S.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusių savininkų P. S., V. S. ir M. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 1,5 ha žemės, buvusios ( - ) kaime, Vilniaus rajone, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 0,10 ha žemės sklypą (Nr. ( - )) žemės ūkio paskirčiai ir 0.5 ha žemės sklypą (Nr. ( - )) miškų ūkio paskirčiai, esančius ( - ) kaime (Nr. ( - )) ir ( - ) kaime (Nr. ( - )), Nemėžio sen., Vilniaus rajone. Nekilnojamojo turto registre VAVA 2009-06-19 sprendimo Nr. 2.5-41-30318 pagrindu buvo įregistruota I. S. nuosavybės teisė į 0,5 ha ploto miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypą ( - ) kaime, Nemėžio sen., Vilniaus rajone (kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pateiktus 2010-03-10 pažymą apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentą Nr. P1003-19804 bei 2010-03-10 pažymą Nr. ( - ) apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Taksaciniai rodikliai ginčo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), yra 0.51 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. numato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (galiojusio 2008-11-25 – 2009-06-29) 6 str. 1 d. 4 p. numatė, kad Lietuvos Respublikai išimtines nuosavybės teise priklauso žemė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams, o to paties straipsnio 2 d. numatė, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privatinėn nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 4 d. 6 p. numato, kad miškų plotai valstybinės reikšmės miškams priskiriami Vyriausybės sprendimu. LR aplinkos ministerija 2010-03-22 rašte Nr. (16-2)-D8-2670) nurodė, kad ginčo žemės sklype augantis miško plotas valstybinės reikšmės miškų plotams buvo priskirtas 2006-09-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 916 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str., 13 str. 1 p. miškai, kurie yra priskirti valstybinės reikšmės miškams iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, išperkami valstybės, ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 str., t. y. nuosavybės teisių atkūrimo būdu privačion nuosavybėn jie neperduodami. Todėl VAVA 2009-06-19 sprendimo Nr. 2.5-41-30318 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui I. S.“ dalis, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,5 ha žemės sklypą miškų ūkio paskirčiai, esantį ( - ) kaime, Nemėžio sen., Vilniaus rajone, į kurį patenka 0,51 ha valstybinės reikšmės miško plotas, yra prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą. Ši pareiga atsiranda prokurorui nustačius asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą pagal asmens, valstybės ar savivaldybės institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokuroras, turintis pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas. Įvertinus susiklosčiusią teisinę praktiką, daro išvadą, kad imperatyvių teisės normų pažeidimas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo srityje turi esminės reikšmės valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams, todėl tokių pažeidimų pašalinimas vertintinas kaip viešasis interesas. Be to, Lietuvos Respublikos Seimo 2003-07-04 nutarimu „Dėl problemų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, sprendimo“ prokuratūra yra įpareigota ginant viešuosius interesus, imtis priemonių, kad priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo bei jų pagrindu sudaryti sandoriai įstatymų nustatyta tvarka būtų panaikinti. Pažymėjo, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes miškų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (b. l. 1-3).

3Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad atsakovės atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad projektas buvo suderintas, negali būti pagrindas netenkinti pareiškimą. Dėl matavimų neatitikimų gali būti įsivėlusi klaida.

4Pateiktame atsiliepime atsakovė VAVA su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 4 d. nustatyta, žemė grąžinama natūra nedelsiant. Toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas. Žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Žemėtvarkos projektą rengia įmonė, turinti kvalifikacinį leidimą rengti žemėtvarkos projektus, išduotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-07 nutarimo Nr. 1093 „Dėl Kvalifikacinių leidimų dirbti žemės reformos žemėtvarkos darbus išdavimo tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka ir sudariusi sutartį su apskrities viršininku dėl žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo kadastro vietovėje (toliau - projekto autorius). Žemėtvarkos projekte suformuojami grąžinami, perduodami arba suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypai, taip pat parduodami ir išnuomojami iš valstybės žemės sklypai. Žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš etapų (darbų stadijų): 1) grąžinamos natūra žemės, miško, vandens telkinio pažymėjimas žemėtvarkos projekto plane, išskyrus tuos atvejus, kai nereikalaujama žemėtvarkos projekto patvirtinimo; 2) žemėtvarkos projekto parengiamieji darbai; 3) projektavimo darbai; 4) žemėtvarkos projekto svarstymas, derinimas ir patvirtinimas; 5) žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimas vietovėje; 6) duomenų žemės nuosavybės ar naudojimo įteisinimui parengimas; 7) baigiamieji darbai: dokumentų tekstinės bei grafinės dalies sutvarkymas. Pretendentas I. S. pagal Žemės reformos įstatyme nustatytą asmenų, įsigyjančių žemę, mišką ir vandens telkinius, eilę, priskirtas 9 eiliškumo grupei. Ginčo žemės sklypas buvo suprojektuotas kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 str. 5 d. ir 20 str., patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2008-05-09 įsakymu Nr. 2.3-5309-(41) „Dėl Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“. Pagal šį patvirtintą žemėtvarkos projektą, Vilniaus apskrities viršininkas 2009-06-19 priėmė sprendimą Nr. 2.5-41-30318. Pareiškėjas neginčija žemės sklypo suformavimo dokumentų, todėl, neįrodžius, kad ginčijamas sprendimas priimtas neteisėtų administracinių aktų pagrindu, nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Atkreipė dėmesį, kad ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, t. y. žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo derintas su atsakingomis institucijomis, tarp jų ir su Valstybės įmone Vilniaus miškų urėdija. Pareiškėjas remiasi Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010-03-10 pažyma Nr. ( - ), kurioje nurodoma, kad 0,5 ha ploto žemės sklype kadastro Nr. ( - ) yra 0,51 ha miško. Taigi, pareiškėjas konstatuoja, kad iš ginčijamo piliečio vardu gražinto sklypo tik dalis yra miško ploto. Mano, kad 0,5 ha ploto žemės sklype negali būti 0,51 ha miško. Vilniaus apygardos prokuratūros pateiktame VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko išraše nurodoma, kad žemės sklypas kadastro Nr. ( - ) suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Pareiškėjas, ginčydamas dalį žemės sklypo nenurodo konkrečios buvimo vietos, todėl skundo tenkinimo atveju sprendimo įvykdyti nebus galimybės. Akivaizdu, kad iš 0,5 ha sklypo atidalinti 0,51 ha miško negalima. Pareiškėjas ginčydamas privačiam asmeniui priklausančio žemės sklypo nuosavybę, turėjo konkrečiai suformuluoti reikalavimus ir nurodyti tikslias ginčo objekto ribas (b. l. 72-74).

5Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis įstatymų nuostatomis. Pareiškėjas žemės reformos žemėtvarkos projekto neginčija, todėl laiko, kad sprendimas priimtas teisėto administracinio akto pagrindu ir negali būti panaikintas. Aplinkybės, kad žemės sklypas patenka į valstybiniams miškams priskirtą teritoriją, neginčija, ši aplinkybė rengiant žemėtvarkos projektą buvo žinoma, tačiau projektas buvo suderintas su urėdija. I. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į mišką pagal jo 2003-05-08 prašymą. Atliekant preliminarius matavimus galima paklaida.

6Pateiktame atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su pareiškėjo pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodo, kad pagal Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktus duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra įregistruotas Vilniaus miškų urėdijos Juodžilių girininkijos ( - ) kvartalo taksacinis sklypas Nr. ( - ), kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams ir dalis jo patenka į ginčo sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ). Valstybinės miškų tarnybos 2010-03-10 pažyma Nr. ( - ), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas 2010-03-10 Nr. P1003-19804 patvirtina, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ) patenka 0,51 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009-02-17 nutartyje Nr. 2A-138/2009 yra nurodęs, kad abejoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaigos oficialiais rašytiniais įrodymais dėl ginčo sklype esančio valstybinės reikšmės miško ploto nėra pagrindo. Todėl mano, kad byloje yra pateikti neginčijami įrodymai, kad ginčo žemės sklype yra 0,51 ha valstybinės reikšmės miško. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 4 d. nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, taip pat kad valstybinės reikšmės miškai yra kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Ginčo žemės sklypas buvo perleistas privačion nuosavybėn po nutarimo priėmimo, kuriuo minėta teritorija buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str. 2 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str. nustatyta, kad miškai yra išperkami valstybės ir į juos nuosavybės teisės neatkuriamos, jeigu jie yra priskirti valstybinės reikšmės miškams. Todėl Vilniaus apskrities viršininko 2009-06-19 sprendimas Nr. 2.5-41-30318 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui I. S. (I. S.)“, kuriuo perleidžiamas valstybinės reikšmės miškas privačion nuosavybėn (atkuriant nuosavybės teises) yra neteisėtas. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininkas, perleisdamas nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. reikalavimus, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str. ir 13 str. reikalavimus. Šio įstatymo 6 str. 2 d. nustatyta, kad miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus miškus, pagal šio įstatymo 13 str. priskirtus valstybės išperkamiems. Šio įstatymo 13 str. 1 d. 1 ir 3 p. nurodyta, kad miškai iš šio įstatymo 2 str. nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 str., jeigu jie priskirtini valstybinės reikšmės miškams, taip pat jeigu jie priskirtini miestų miškams. Išvardintų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str., kuriame nurodyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Todėl, mano, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009-06-19 sprendimas Nr. 2.5-41-30318, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką yra neteisėtas ir turi būti pripažintas negaliojančiu, taip pat turi būti taikoma restitucija natūra valstybinės reikšmės mišką grąžinant Lietuvos valstybei (b. l. 86-87).

7Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai neatvyko.

8Tretysis suinteresuotas asmuo I. S. atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė. Teismo posėdyje paaiškino, kad su pareiškėjo pareiškimu nesutinka. Fakto, kad šis sklypas jam negalėjo būti paskirtas, jis nežinojo, todėl jo kaltės dėl to nėra. Prašo VAVA sprendimą palikti galioti.

9Pareiškimas tenkinamas.

10Byloje kilęs ginčas dėl VAVA 2009-06-19 sprendimo Nr. 2.5-41-30318, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemę I. S., dalies teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi dalyje grąžintos žemės yra valstybinės reikšmės miškas.

11Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VAVA, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, 2009-06-19 sprendimu Nr. 2.5-41-30318 “Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui I. S. (I. S.)“ atkūrė nuosavybės teises į trečiajam suinteresuotam asmeniui I. S. tenkančią buvusių savininkų P. S., V. S. ir M. S. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 1.50 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 0.10 ha žemės sklypą (Nr. ( - ) – 0.10 ha) žemės ūkio paskirčiai, bendrą 0.50 ha žemės sklypą (Nr. ( - ) – 0.50 ha) miškų ūkio paskirčiai, esančius ( - ) (Nr. ( - )) ir (duomenys neskelbtini) (Nr. ( - )) kaimuose, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje (b. l. 20-21). Kaip patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, miškų ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esantis ( - ) kaime, Vilniaus r. savivaldybėje, kurio bendras plotas 0.50 ha, nuosavybės teise įregistruotas trečiojo suinteresuotojo asmens I. S. vardu Vilniaus apskrities viršininko 2009-06-19 sprendimo Nr. 2.5-41-30318 pagrindu (b. l. 22).

12Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 916 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo” pakeitimo” pakeisti valstybinės reikšmės miškų plotai ir patvirtintos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos. Į šiuo nutarimu išplėstų valstybinės reikšmės miško plotų, kaip matyti iš 2010-03-10 pažymos Nr. P1003-19804 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmento bei Valstybinės miškų tarnybos 2010-03-10 pažymos Nr. ( - ) (b. l. 9-10), pateko ir 0,51 ha valstybinės reikšmės miško plotas, esantis I. S. grąžintame 0.50 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje.

13Kaip teismo posėdyje paaiškino atsakovės VAVA atstovas, aplinkybė, kad pareiškėjui suprojektuotas miškų ūkio paskirties žemės sklypas patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-09-19 priimtu nutarimu Nr. 916 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo” pakeitimo” nustatytą valstybinės reikšmės miškų plotą, buvo žinoma rengiant žemėtvarkos projektą, t. y. iki ginčijamo VAVA 2009-06-19 sprendimo Nr. 2.5-41-30318 priėmimo. Taigi, nuosavybės teisių atkūrimas į žemės sklypą buvo įteisintas apskrities viršininko sprendimu jau po šių miškų priskyrimo valstybinės reikšmės miškų plotams. Valstybinė miškų tarnyba 2010-02-20 rašte Nr. 319 Aplinkos ministerijai nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo metu į žemės sklypą Nr. ( - ) patenkantis miškas jau buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 916 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo” pakeitimo” (b. l. 7). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2010-03-22 raštu Nr. (16-2)-D8-2670 kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo (b. l. 5-6).

14LR prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą. Ši pareiga atsiranda prokurorui nustačius asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą pagal asmens, valstybės ar savivaldybės institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokuroras, turintis pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas. Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra aiškiai apibrėžtos viešojo intereso sąvokos, ši sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, tačiau įvertinus nusistovėjusią teisminę praktiką, darytina išvada, kad imperatyvių teisės normų pažeidimas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo srityje turi esminės reikšmės valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams, todėl vertintinas kaip viešasis interesas. Lietuvos Respublikos Seimo 2003-07-04 nutarimas „Dėl problemų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, sprendimo“ įpareigojo prokuratūrą, ginant viešuosius interesus, imtis priemonių, kad priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo bei jų pagrindu sudaryti sandoriai įstatymų nustatyta tvarka būtų panaikinti. Miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes miškų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat, ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė ir tai patvirtina LR Konstitucinio Teismo 2005-05-13 bei 2006-03-14 nutarimai.

15Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 4 d. nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 4 d. nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai – tai: 1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke; 2) miestų miškai; 3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės plantacijos; 4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė; 5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str. 2 d. (įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima. Atsižvelgiant į minėtų teisės aktų nuostatas, miškai priskirtini valstybinės reikšmės miškams, yra išimtinė valstybės nuosavybė. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str. 2 d. numatė, kad miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus mišką ir vandens telkinius, pagal šio įstatymo 13 str. priskirtus valstybės išperkamiems. Minėto įstatymo 13 str. 1 ir 3 punktuose nustatyta, kad miškai iš šio įstatymo 2 str. nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 str., jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams. Tokių miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė.

16Atsižvelgiant į minėtų teisės aktų nuostatas bei nustatytas aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad atsakovė VAVA, 2009-06-19 priimdama sprendimas Nr. 2.5-41-30318 “Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui I. S. (I. S.)“ dalyje, kurioje atkurtos nuosavybės teisės I. S. į buvusių savininkų P. S., V. S. ir M. S. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą perduodant neatlygintinai nuosavybėn bendrą 0.50 ha žemės sklypą miškų ūkio paskirčiai, esantį ( - ) kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje, kuriame yra valstybinės reikšmės miškas, pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 4 d., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 str. bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 ir 13 straipsnius.

17Aplinkybė, kad VAVA 2009-06-19 sprendimu Nr. 2.5-41-30318 “Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui I. S. (I. S.)“ nuosavybės teisės trečiajam suinteresuotam asmeniui I. S. atkurtos neatlygintinai perduodant 0.50 ha ploto žemės sklypą miškų ūkio paskirčiai ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esantis ( - ) kaime, Vilniaus r. savivaldybėje, kurio bendras plotas 0.50 ha, nuosavybės teise įregistruotas trečiojo suinteresuotojo asmens I. S. vardu Vilniaus apskrities viršininko 2009-06-19 sprendimo Nr. 2.5-41-30318 pagrindu, o iš Valstybinės miškų tarnybos 2010-03-10 pažymų Nr. P1-1003-19804 ir ( - ) (b. l. 9-10) matyti, kad 0,50 ha ploto žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), valstybinės reikšmės miško plotas yra 0.51 ha, nėra svarbi: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), suformuotas atliekant preliminarius matavimus, todėl tam tikri sklypo ploto neatitikimai iš esmės galimi.

18Atsakovės atsiliepime į skundą bei teismo posėdyje atstovo nurodyta aplinkybė, kad ginčijamas sprendimas priimtas teisėtų administracinių aktų – Vilniaus apskrities viršininko 2008-05-09 įsakymo Nr. 2.3-5309-(41) „Dėl Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“ - pagrindu , todėl pareiškėjas, ginčydamas VAVA sprendimą, turėtų nuginčyti administracinį aktą, kurio pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas, nepagrįsta: atsakovės nurodytas žemės reformos žemėtvarkos projektas bei VAVA sprendimas, kuriuo patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas, yra tik vieni iš nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūros etapų, kurie patys savaime nesukuria asmenims nuosavybės teisių į konkretų turtą. Atsakovės atstovo argumentai, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo suderintas su atsakingomis institucijomis, taip pat ir su VĮ Vilniaus miškų urėdija, šiuo atveju nėra reikšmingas, kadangi šioje byloje šis klausimas nėra nagrinėjamas.

19Atsakovo argumentas, kad pareiškėjas nenurodo konkrečios žemės sklypo buvimo vietos, nes priešingu atveju nebus galimybės įvykdyti teismo sprendimą, yra nepagrįstas: VAVA 2009-06-19 sprendimu Nr. 2.5-41-30318 “Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui I. S. (I. S.)“ nuosavybės teisės I. S. atkurtos ir į bendrą 0.50 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, tokio dydžio sklypas registruotas Nekilnojamo turto registre, visame šiame sklype yra valstybinės reikšmės miškas, teismo sprendime nurodoma, kokia apimtimi naikinamas ginčijamas sprendimas.

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

Nutarė

21pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą tenkinti.

22Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-06-19 sprendimo Nr. 2.5-41-30318 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui I. S. (I. S.)“ dalį, kuria I. S. atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamo turto dalį perduodant neatlygintinai bendrą 0,50 ha ploto žemės sklypą miškų ūkio paskirčiai (Nr. ( - )), esantį ( - ) kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )).

23Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras (toliau – ir... 3. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį... 4. Pateiktame atsiliepime atsakovė VAVA su pareiškėjo skundu nesutiko ir... 5. Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti... 6. Pateiktame atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos... 7. Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą... 8. Tretysis suinteresuotas asmuo I. S. atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą... 9. Pareiškimas tenkinamas.... 10. Byloje kilęs ginčas dėl VAVA 2009-06-19 sprendimo Nr. 2.5-41-30318, kuriuo... 11. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VAVA, vadovaudamasi... 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 916... 13. Kaip teismo posėdyje paaiškino atsakovės VAVA atstovas, aplinkybė, kad... 14. LR prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta prokuroro pareiga ginti... 15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., Lietuvos Respublikos miškų... 16. Atsižvelgiant į minėtų teisės aktų nuostatas bei nustatytas aplinkybes,... 17. Aplinkybė, kad VAVA 2009-06-19 sprendimu Nr. 2.5-41-30318 “Dėl nuosavybės... 18. Atsakovės atsiliepime į skundą bei teismo posėdyje atstovo nurodyta... 19. Atsakovo argumentas, kad pareiškėjas nenurodo konkrečios žemės sklypo... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 21. pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą tenkinti.... 22. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-06-19 sprendimo Nr.... 23. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...