Byla 2A-138/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei Editai Mikalainienei, atsakovėms R. R. , A. S. , trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Linai Mikuckienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. A. ir O. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-149-03/2008 pagal ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, M. A. procesinių teisių perėmėjai R. R. , O. A. , A. S. (tretieji asmenys ieškovo pusėje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys atsakovo pusėje Palangos miesto savivaldybės administracija, Palangos miesto notarų biuro notarė Alfreda Bluškienė, Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Janina Neverdauskaitė) dėl įsakymų, sprendimo dalies, paveldėjimo teisės liudijimo dalies, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, ginantis viešąjį interesą, pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiais Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. spalio 13 d. įsakymus Nr. 13.6-4483, Nr. 13.6-4468, Nr. 13.6-4481 ir 2005 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 1038 dalį, kuriais M. A. (miręs) buvo atkurta nuosavybės teisė, grąžinant jam natūra naujus 0,20 ha žemės sklypus, esančius Žibų g. 16 ir Žibų g. 19 bei Šaltinio g. 15, Palangoje; 2) pripažinti negaliojančiomis Palangos miesto notarų biuro notarės A. Bluškienės 2005 m. gruodžio 2 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą (registro Nr. 2-7300) 12-ąją, 15-ąją ir 16-ąją dalis, pagal kurias po M. A. mirties šiuos žemės sklypus lygiomis dalimis paveldėjo M. A. ir O. A. ; 3) pripažinti negaliojančiomis Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarės J. Neverdauskaitės 2006 m. sausio 11 d. patvirtintas pirkimo-pardavimo sutartis (registro Nr. 984, Nr. 989, Nr. 994), kuriomis M. A. pardavė A. S. 0,20 ha žemės sklypus, esančius Žibų g. 16 ir Žibų g. 19 bei Šaltinio g. 15, Palangoje; 4), taikyti restituciją ir anksčiau paminėtus žemės sklypus, esančius Žibų g. 16 ir Žibų g. 19 bei Šaltinio g. 15, Palangoje, grąžinti valstybės nuosavybėn, o A. S. iš M. A. priteisti 30 000 Lt.

4Ieškinyje ieškovas nurodė, kad prokuratūra nustatė teisės aktų pažeidimus, padarytus atkuriant nuosavybės teises į žemę, esančią valstybinės reikšmės miškų plotuose Palangos mieste. Taip pat nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. spalio 13 d. įsakymais Nr. 13.6-4483, Nr. 13.6-4468, Nr. 13.6-4481 ir 2005 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 1038 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio žemės savininko M. A. nuosavybės teisėmis valdytą 10,8150 ha žemės sklypą M. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant neatlygintinai natūra naujus žemės sklypus individualiai statybai Palangoje, tarp jų ir sklypus, esančius Žibų g. 16 ir Žibų g. 19 bei Šaltinio g. 15. Pažymėjo, kad po M. A. mirties pagal Palangos miesto notarų biuro notarės A. Bluškienės 2005 m. gruodžio 2 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (registro Nr. 2-7300) šiuos žemės sklypus lygiomis dalimis paveldėjo O. A. ir M. A. bei kad pagal jų susitarimą, kuris 2005 m. gruodžio 2 d. buvo patvirtintas Palangos miesto notarų biuro notarės A. Bluškienės (registro Nr. 2-7301), pastarojo nuosavybėn kaip tik ir atiteko anksčiau nurodyti žemės sklypai, kuriuos jis netrukus pardavė A. S. . Ieškovo teigimu, atkurdama nuosavybės teises, Klaipėdos apskrities viršininko administracija pažeidė tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo redakcijos 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas, nustatančias, kad miškai iš minėto įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, taip pat, jeigu jie priskirti miestų miškams. Nurodė, kad miškų sąrašus ir jų plotus tvirtina Vyriausybė ir kad pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį mišku laikomas ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksmų netekęs augalijos miško plotas. Pažymėjo, kad pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį miestų miškai laikomi valstybinės reikšmės miškais ir yra išimtinė valstybės nuosavybė. Nurodė, kad Valstybinis miškotvarkos institutas 2004 metais atliko Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų inventorizaciją, parengė Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, pagal kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtino 3,33 tūkstančių ha valstybinės reikšmės miškų plotų, ir Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastre yra įregistruoti trys Kretingos miškų urėdijos 100 kvartalo miško sklypai, t.y. 0,11 ha sklypas Nr. 30, 0,14 ha sklypas Nr. 26 ir 0,17 ha sklypas Nr. 26, kurie priskirti valstybinės reikšmės miškams ir patenka į ginčo sklypus. Pažymėjo, kad priimti minėti aktai (įsakymai, sprendimas) prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, todėl jie turi būti pripažinti negaliojančiais, vadovaujantis CK 1.80 straipsniu, kad aktai panaikintini visa apimtimi, nes negalima nustatyti, į kokią valstybinio miško dalį M. A. atkurtos nuosavybės teisės, ir kad neteisėtų aktų pagrindu įgytą turtą įgiję kiti asmenys negali būti laikomi teisėtais turto įgijėjais, nes iš neteisės negali atsirasti teisė. Todėl, ieškovo nuomone, 2005 m. gruodžio 2 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą dalis, pagal kurias paveldėtojai, t.y. O. A. ir M. A. , lygiomis dalimis įgijo nuosavybės teises į M. A. grąžintus natūra žemės sklypus, esančius Žibų g. 16, Žibų g. 19 bei Šaltinio g. 15, Palangoje, po 0,20 ha kiekvienas, kurie pagal 2005 m. gruodžio 2 d. notaro patvirtintą jų susitarimą atiteko M. A. , ir sutartys, pagal kurias jis juos 2006 m. sausio 11 d. pardavė A. S. , pripažintini negaliojančiais. Nurodė, kad pripažinus sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu turi būti taikomos sandorio negaliojimo pasekmės – šalių atstatymas į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Pažymėjo, kad ieškiniu ginčijamos pirkimo-pardavimo sutartys negali būti panaudotos prieš trečiuosius asmenis ir nesukelia jokių pasekmių tretiesiems asmenims, kadangi šios sutartys VĮ Registrų centre neįregistruotos, ir kad restitucija gali būti taikoma natūra – ginčijami žemės sklypai, kuriuose yra valstybinės reikšmės miško plotai, turi būti grąžinti valstybės nuosavybėn. Nurodė, kad taikant restituciją 30 000 Lt suma grąžintina A. S. , kadangi tokią sumą pagal ginčijamas pirkimo-pardavimo sutartis M. A. gavo iš A. S. . Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį M. A. yra įgijęs teisę atkurti nuosavybę natūra, tačiau negalint grąžinti natūra valstybinės reikšmės miškų, valstybė atlygina pagal minėto įstatymo 16 straipsnį, todėl Klaipėdos apskrities viršininko administracija įstatymo nustatyta tvarka privalo išspręsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo M. A. įpėdiniams kompensavimo klausimą.

5Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino negaliojančiais Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. spalio 13 d. įsakymus Nr. 13.6-4483, Nr. 13.6-4468, Nr. 13.6-4481 ir 2005 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 1038 dalį, kuria M. A. (miręs) buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę, grąžinant jam neatlygintinai nuosavybėn natūra naujus žemės sklypus, po 0,20 ha kiekvienas, esančius Žibų g. 16, Žibų g. 19 bei Šaltinio g. 15, Palangoje. Pripažino negaliojančiomis Palangos miesto notarų biuro notarės Alfredos Bluškienės 2005 m. gruodžio 2 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą (registro Nr. 2-7300) 12-ąją, 15-ąją ir 16-ąją dalis, pagal kurias po M. A. mirties O. A. ir M. A. paveldėjo Palangoje žemės sklypus Žibų g. 16 (kadastro Nr. 2501/0015:62), Žibų g. 19 (kadastro Nr. 2501/0015:61), Šaltinio g. 15 (kadastro Nr. 2501/0015:47). Pripažino negaliojančiomis 2006 m. sausio 11 d. Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarės J. Neverdauskaitės patvirtintas pirkimo-pardavimo sutartis (registro Nr. 984, 989, 994), pagal kurias M. A. pardavė A. S. jam priklausančius žemės sklypus, esančius Žibų g. 16 (kadastro Nr. 2501/0015:62), Žibų g. 19 (kadastro Nr. 2501/0015:61) ir Šaltinio g. 15 (kadastro Nr. 2501/0015:47), Palangoje. Taikė restituciją ir priteisė A. S. iš M. A. 30 000 Lt, valstybei grąžino žemės sklypus, esančius Žibų g. 16 (kadastro Nr. 2501/0015:62), Žibų g. 19 (kadastro Nr. 2501/0015:61) ir Šaltinio g. 15 (kadastro Nr. 2501/0015:47), Palangoje.

6Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. spalio 13 d. įsakymais Nr. 13.6-4483, Nr. 13.6-4468, Nr. 13.6-4481 ir 2005 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 1038 į buvusio savininko M. A. nuosavybės teisėmis turėtą 10,8150 ha žemės plotą M. A. (miręs) buvo atkurta nuosavybės teisė, grąžinant jam natūra naujus žemės sklypus individualiai statybai, esančius Palangos mieste, tarp jų ir žemės sklypus Žibų g. 16, Žibų g. 19 bei Šaltinio g. 15. Po M. A. mirties jo turtą lygiomis dalimis paveldėjo jo sutuoktinė O. A. ir sūnus M. A. , kuris, įregistravęs savo nuosavybės teises, 2006 m. sausio 11 d. pardavė A. S. 0,20 ha žemės sklypus, esančius Žibų g. 16, Žibų g. 19 bei Šaltinio g. 15, Palangoje. 2004 m. lapkričio 7 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai ir schemos, pagal kurias anksčiau nurodytų žemės sklypų dalys patenka į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruoto Kretingos miškų urėdijos 100 kvartalo miško sklypus Nr. 26 ir Nr. 30. Teismas nurodė, kad nors dėl šios miško schemos bei Miškų įstatymo pakeitimo Palangos miesto ribose turinčių teisę susigrąžinti žemę asmenų iniciatyva įvairiais lygiais vyksta diskusijos, tačiau nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas ir juo patvirtintos miškų schemos yra galiojantys, todėl teismas privalo jais vadovautis (CPK 3 str.). Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, priimdama paminėtus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 punktą, 3 punktą privalėjo vadovautis Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema.

7Teismas sprendė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, priimdama ginčijamus aktus (įsakymus, sprendimą), pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 3 punktų reikalavimus. Todėl teismas konstatavo, kad šie aktai pripažintini negaliojančiais kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį M. A. yra įgijęs teisę atkurti nuosavybę natūra, tačiau negalėdama grąžinti natūra valstybinės reikšmės miškų valstybė atlygina pagal minimo įstatymo 16 straipsnį, todėl Klaipėdos apskrities viršininko administracija įstatymo nustatyta tvarka privalės išspręsti M. A. įpėdiniams nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kompensavimo tvarką. Teismo nuomone, kadangi O. A. ir M. A. paveldėjo turtą, t.y. įgijo jį neatlygintinai iš asmens, kuris neturėjo teisės jį įgyti, todėl Palangos miesto notarų biuro notarės A. Bluškienės 2005 m. gruodžio 2 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo (registro Nr. 2-730) pagal įstatymą 12-oji, 15-oji ir 16-oji dalys dėl žemės sklypų, esančių Žibų g. 16 (kadastro Nr. 2501/0015:62), Žibų g. 19 (kadastro Nr. 2501/0015:61), Šaltinio g. 15 (kadastro Nr. 2501/0015:47) pripažintinos negaliojančiomis (CK 1.78 str. 5 d.). Teismas konstatavo, kad taip pat pripažintinos negaliojančiomis Kretingos rajono 2-ojo notaro biuro notarės J. Neverdauskaitės 2006 m. sausio 11 d. patvirtintos pirkimo-pardavimo sutartys (registro Nr. 984, 989, 994), pagal kurias M. A. pardavė A. S. jam priklausančius žemės sklypus, esančius Žibų g. 16, Žibų g. 19 bei Šaltinio g. 15, Palangoje, kad taikytina restitucija: A. S. iš M. A. priteistina 30 000 Lt ir valstybei grąžintini anksčiau paminėti žemės sklypai (CK 6.145 str.).

8Teismas nurodė, kad atsakovų M. A. ir O. A. atstovė advokatė S. Baracevičienė prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti, ar Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1370 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio nuostatoms, konstituciniam teisės lygybės principui, Žemės įstatymo 2 ir 6 straipsniams, Teritorijų planavimo įstatymui, Žemės reformos įstatymui, Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsniui, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui ir Miškų įstatymo 8, 9, 10, 11 straipsniams. Teismas pažymėjo, kad, atstovės nuomone, prieštaravimas Konstitucijos nuostatoms pasireiškia tuo, jog nurodytuose įstatymuose skirtingai reglamentuojami miško priskyrimo valstybinės reikšmės miškui klausimai. Teismo nuomone, prašymas netenkintinas, kadangi Konstitucinis Teismas savo aktuose yra suformulavęs plačią oficialią konstitucinę nuosavybės doktriną: Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje Konstitucijos 23 straipsnio nuostatos aiškinamos kitų Konstitucijos normų ir principų kontekste, taip pat Konstitucijos 23 straipsnio nuostatos aiškinamos atsižvelgiant ir į Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad <...> valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis, o valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Konstitucija tai leidžia. Teismas nurodė, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog Konstitucija nedraudžia nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo santykių įstatymu reguliuoti diferencijuotai tuo aspektu, kad nuosavybės teisių atkūrimo sąlygos ir tvarka gali skirtis pagal tai, į kokios rūšies nuosavybę (žemę, mišką ir t.t.) yra atkuriamos nuosavybės teisės.

9Apeliaciniame skunde atsakovai M. A. ir O. A. prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas neišsiaiškino ginčo esmės, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, teismo išvados neatitinka bylos medžiagos ir teismas peržengė ieškinio ribas. Pažymėjo, kad teismas neištyrė atsakovų M. A. ir O. A. nurodytų aplinkybių, kad, paduodant pareiškimus atkurti nuosavybės teisę į išlikusį turtą, sklypai, dėl kurių vyksta ginčas, neturėjo miško statuso. Nurodė, kad iš byloje pateiktų pažymų ir aktų, iš kurių buvo nustatyta, kad tik dalis ginčo žemės sklypų buvo apaugusi medžiais, akivaizdžiai matyti, kad medžių amžius sudaro apie 13 metų, t. y. būtent tiek laiko praėjo po pareiškimų atkurti nuosavybę padavimo. Apeliantų teigimu, teismas taip pat nevertino atsakovų pateiktos melioracijos schemos, iš kurios matyti, kad ginčo žemės sklypai yra melioruotos žemės plotuose ir nei ieškovas, nei tretieji asmenys į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo žemės sklypai buvo užsodinti mišku, todėl nėra nuneigtas atsakovų teiginys, kad žemės atkūrimo ir teritorinio planavimo dokumentų patvirtinimo laikotarpiu ginčo žemės sklypai neatitiko miško sąvokos reikalavimų, įtvirtintų Miškų įstatymo 3 straipsnyje. Nurodė, kad teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiais ieškiniu ginčijamus Klaipėdos apskrities viršininko įsakymus ir sprendimą, nes neišanalizavo faktinių aplinkybių, kad pažymų ir aktų surašymo metu tik dalis žemės sklypų buvo savaime apaugusi medžiais. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai atsisakė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1370 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes atsakovų atstovė prašė teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad būtų ištirta, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 1154 ir teismas nepasisakė dėl šio prašymo, todėl apeliantai prašo patenkinti šį prašymą. Apeliantų nuomone, kadangi teismas taikė restituciją M. A. ir O. A. atžvilgiu, kadangi M. A. pinigų neturi ir kadangi teismas pripažino, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija buvo kalta dėl neteisėtais veiksmais nepagrįstai grąžintų žemės sklypų, todėl A. S. grąžinti pinigus turėtų Klaipėdos apskrities viršininko administracija.

10Pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo atsakovė A. S. nurodė, kad pritaria apeliaciniame skunde reiškiamiems apeliantų reikalavimams ir argumentams.

11Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, ginantis viešąjį interesą, prašė Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

12Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašė Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, priėmė motyvuotą ir teisės aktais pagrįstą sprendimą.

13Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašė apeliacinį skundą nagrinėti ir sprendimą priimti Nacionalinės žemės tarnybai nedalyvaujant. Nurodė, kad apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

14Trečiasis asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą neprieštaravo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimas būtų panaikintas. Nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, išskyrus tuos, kur teigiama, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija buvo kalta dėl neteisėtais veiksmais nepagrįstai grąžintų žemės sklypų ir kad grąžinti pinigus turėtų Klaipėdos apskrities viršininko administracija.

15Apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

16Teisėjų kolegija nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų ir pažymi, kad pagal CPK 309 straipsnio pirmąją dalį pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prisidedantis asmuo negali pareikšti savarankiškų reikalavimų ir apskųsto sprendimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindų.

17Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁵-1021/2006 konstatavo, kad vien tai, kad detalusis planas buvo suderintas iki 2002 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 2013, kuriuo buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai, priėmimo, nėra pagrindas keisti miško plotų ribas ir kad pagrįstai teismo sprendime nurodyta galima išeitis iš susidariusios situacijos – detaliuoju planu patvirtintas žemės sklypo ribas tikslinti atliekant detalaus plano pakeitimą, įvertinus miško ribas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁶³-1679/2008 konstatavo, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruoti du Kretingos miškų urėdijos 100 kvartalo miško sklypai: 0,11 ha ploto miško sklypas Nr. 49 ir 0,02 ha ploto miško sklypas Nr. 50 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 priskirti valstybinės reikšmės miškams ir patenka į ginčo sklypą, kad Valstybinė miškotvarkos tarnyba 2007 m. kovo 8 d. patikrinimo aktais Nr. 67 ir Nr. 68 nustatė, kad Kretingos miškų urėdijos 100 kvartale esantys taksaciniai miško sklypai Nr. 49 ir Nr. 50 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruoti kaip valstybės miškai pagal faktinę padėtį atitinka Miškų įstatyme numatytus reikalavimus miškui, todėl į šį kvartalą patenkantis miškas atitiko Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 3 punkte įtvirtintą miškų teisinį statusą ir į tokį mišką nuosavybės teisės negalėjo būti atkuriamos. Minėtoje nutartyje taip pat konstatuota, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu iš valstybinės reikšmės miškų plotų ginčo sklypas nebuvo išbrauktas, tuo tarpu už nuosavybės teisių atkūrimą atsakingoms valstybės (savivaldybių) institucijoms teisė pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus ir ribas nebuvo suteikta. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtose nutartyse teisės normų aiškinimas bei taikymas reikšmingi teisės normų aiškinimui bei taikymui nagrinėjamoje byloje.

18Apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai neištyrė faktinių bylos aplinkybių, neįsigilino į ginčo esmę, nes paduodant pareiškimą atkurti nuosavybės teises į išlikusį turtą, ginčytini sklypai neturėjo miško statuso, yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255, 15 punktas numato, kad kadastro tvarkymo įstaiga yra Valstybinė miškotvarkos tarnyba. Palangos miesto savivaldybės miškų inventorizaciją 2004 metais atliko Valstybinis miškotvarkos institutas. Šių duomenų pagrindu buvo parengta Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema, pagal kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtino 3,33 tūkstančių ha valstybinės reikšmės miškų plotą. Pagal Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktus duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra įregistruoti trys Kretingos miškų urėdijos 100 kvartalo miško sklypai: 0,11 ha ploto sklypas Nr.30, 0,14 ha ploto sklypas Nr. 26 bei 0.17 ha ploto sklypas Nr. 26, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 yra priskirti valstybinės reikšmės miškams ir patenka į ginčo sklypus, kurių kadastriniai Nr. 2501/0015:47, Nr.2501/0015:62, Nr.2501/0015:61. Valstybinės miškotvarkos tarnybos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro 2007 m. kovo 8 d. duomenų patikrinimo aktais Nr. 71, Nr. 70 nustatyta, kad Kretingos miškų urėdijos 100 kvartale esantys taksaciniai miško sklypai Nr. 30, Nr. 26, kurie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra įregistruoti kaip miško žemė, pagal faktinę padėtį atitinka Miškų įstatyme nustatytus reikalavimus miškui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog ginčo sklypai yra melioruotoje žemėje, nepaneigia pateiktų į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad valstybinės reikšmės miškų plotai patenka į ginčo sklypus. Teisėjų kolegijos nuomone, abejoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaigos oficialiais rašytiniais įrodymais dėl ginčo sklypuose esančių valstybinės reikšmės miško plotų nėra pagrindo. Miškų įstatymo 2 straipsnyje pateiktos „miško“ bei „miestų miškų“ sąvokos. Žemės plotas, atitinkantis įstatyme nurodyto apibrėžimo kriterijus, pripažįstamas mišku. Miestų miškai – miestų teritorijose esantys miškai (Miškų įstatymo 2 str. 5 d.) Pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio ketvirtąją dalį miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai, išimtine nuosavybės teise priklausantys Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime pažymėjo, jog nepaisant to, ar mieste esantis miškas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta valstybinės reikšmės miškų ploto schema ar ne, pagal minėtą įstatymą bet koks miesto teritorijoje esantis žemės plotas, atitinkantis Miškų įstatyme pateiktą miško apibrėžimą, yra laikytinas valstybiniu mišku.

19Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema bei valstybinės reikšmės miškų plotų sąrašai Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje gauti 2004 m. lapkričio 17 d. – tai patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2004 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. (12.2)-D8-9705 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų“ esantis spaudas. Todėl darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1370 2 punktą – pateikti patvirtintas miškų plotų schemas apskričių viršininkams, Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų schemą Klaipėdos apskrities viršininko administracijai išsiuntė 2004 m. lapkričio 14 d. ir minėta schema administracijoje gauta 2004 m. lapkričio 17 d., t.y. prieš metus laiko iki ieškiniu ginčijamų įsakymų bei sprendimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio l punktą Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi įgaliojimus tvirtinti valstybinės reikšmės miškų, kurie yra išperkami valstybės, plotus – nustatyti, kad tam tikros teritorijos yra valstybinės reikšmės miškai. Tokius pat įgaliojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi ir pagal Miškų įstatymo 4 straipsnį.

20Teisėjų kolegijos nuomone, kadangi ginčo sklypuose esantis miškas atitinka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio pirmosios dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintą miškų teisinį statusą, nuosavybės teisė natūra į juos negalėjo būti atkuriama. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad savivaldybės teritorijų planavimo bei detaliųjų planų dokumentai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų ir ribų pakeisti negali. Valstybės išperkamų miškų plotai ir ribos šiuo atveju nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, todėl nuosavybės teisės natūra į ginčo sklypus negalėjo būti atkuriamos.

21Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad pareiškimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavimo momentu ginčo sklypai nebuvo priskirti valstybinės reikšmės miško plotams ir todėl ieškinys negali būti tenkinamas, kadangi nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos teisės aktų nustatyta tvarka ir ieškiniu ginčijamų įsakymų bei sprendimo, kuriais M. A. atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, priėmimo momentu valstybinės reikšmės miško plotai pateko į ginčo sklypus.

22Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad valstybinės reikšmės miško plotai tik iš dalies patenka į ginčo sklypus, todėl nebuvo pagrindo visiškai panaikinti ieškiniu ginčijamus įsakymus ir sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Pagal teisės aktus nuosavybės teisės į žemę gali būti atkurtos suteikiant tik teisės aktų nustatyta tvarka suformuotus žemės sklypus. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, minėtas apeliacinio skundo argumentas nėra pagrįstas.

23Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnis reglamentuoja atlyginimą piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir todėl valstybei išperkant nekilnojamąjį turtą piliečių teisės nėra pažeidžiamos.

24Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantai nesutinka su teismo priimtu sprendimu, kuriuo buvo atsisakyta kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1370 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei kad teismas nepasisakė dėl prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 1154 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 1 punktas, kuriuo buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai pagal Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos parengtas schemas, bylos nagrinėjimo metu nebegaliojo, nes jis buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370. Teismas sprendime nurodė argumentus kodėl buvo atsisakyta kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti, ar Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1370 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio nuostatoms, konstituciniam teisės lygybės principui, Žemės įstatymo 2 straipsniui ir 6 straipsniui, Teritorijų planavimo įstatymui, Žemės reformos įstatymui, Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsniui, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui ir Miškų įstatymo 8, 9, 10, 11 straipsniams. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatos aiškinamos kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų ir principų kontekste, atsižvelgiant ir į Konstitucijos 47 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, kad valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančias išmintis, o valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą spręsti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 1154 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsniui, konstituciniam teisinės lygybės principui, Žemės įstatymo 2, 6 straipsniams, Teritorijų planavimo įstatymui, Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsniui, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui ir Miškų įstatymo 8, 9, 10, 11 straipsniams. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantų atstovės prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai bei įstatymams pagrįstai atsisakė tenkinti tokį prašymą (CPK 3 str. 1, 3 d.).

25Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovas M. A. pinigų neturi, kad atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija kalta dėl neteisėtais veiksmais nepagrįstai grąžintų žemės sklypų, todėl taikant restituciją A. S. grąžinti pinigus turėtų Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Pateikti argumentai teisiškai nepagrįsti, kadangi restitucijos pagrindą sudaro šalių atstatymas į pirmykštę padėtį. Nagrinėjamu atveju sutarties šalys yra M. A. ir A. S. . Pripažinus sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu turi būti taikomos sandorio negaliojimo pasekmės – šalių atstatymas į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Pagal CK 1.80 straipsnio antrąją dalį – kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 1.80 str. 2 d.) Kadangi M. A. iš A. S. pagal 2006 m. sausio 11 d. sudarytas tris pirkimo pardavimo sutartis registro Nr. 994, Nr. 984, Nr. 989 gavo 30 000 Lt, taikant restituciją ši suma turi būti grąžinta A. S. . Restitucija taikytina, kadangi Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai ir kitiems asmenims negali nuosavybės teise priklausyti valstybinės reikšmės miškai.

26Teisėjų kolegijos nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi ir nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

27Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nurodytas turinčias reikšmės bylai aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį pagrįstai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 47 str.; CK 1.78, 1.80, 1.136-1.138, 5.8, 5.9, 6.145, 6.146 str.; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo1, 2, 13, 16 str.; Miškų įstatymo 1-4 str.).

28Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 93, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš atsakovės R. R. ir atsakovės O. A. valstybei po 28,67 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

31Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti iš atsakovės R. R. valstybei 28,67 Lt (dvidešimt aštuonis litus šešiasdešimt septynis centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

33Priteisti iš atsakovės O. A. valstybei 28,67 Lt (dvidešimt aštuonis litus šešiasdešimt septynis centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.