Byla e2S-469-855/2020

Dėl nuosavybės teisių pažeidimo bendro naudojimo žemės sklype

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės sodininkų bendrijos (toliau – SB) „Žaluma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties, kuria byla nutraukta išnykus ginčo objektui, civilinėje byloje pagal ieškovės N. D. ieškinį atsakovei SB ,,Žaluma“ dėl nuosavybės teisių pažeidimo bendro naudojimo žemės sklype, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31.

4Ieškovė N. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: panaikinti sklypo ( - ), kurio kadastrinis Nr. ( - ), paskirstymo į atskiras dalis planą ir uždrausti atsakovei minėtą sklypą parduoti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

51.1.

6Grįsdama savo reikalavimus, be kita ko nurodė, kad J. N. nori įvykdyti kelis kartus išsakytą norą padaryti vietoje kūdros du sklypus, negrąžinant įdėtų lėšų, neturint SB „Žaluma“ narių susirinkimo sprendimo, pažeidžiant jos teises ir kitų sodininkų bendrijos narių teises.

72.

8Atsakovė SB ,,Žaluma“ su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

92.1.

10Nurodė, kad žemės sklypas, apie kurio planą kalba ieškovė, yra 0,2848 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) k. v., adresu ( - ) Nuosavybės teise sklypas priklauso sodininkų bendrijai „Žaluma“. SB „Žaluma“ 2015 m. birželio 20 d. protokolu priimtais sprendimais, bendrijos valdyba 2016 m. gegužės 17 d. protokolu Nr. 33 nutarė sklypą ( - ) suskirstyti pagal nustatytas dalis, manyta, jog bus galima lengviau prižiūrėti bendrą teritoriją (šienauti žolę, prižiūrėti medžius), sklypą sutvarkyti taip, kad būtų malonu visiems bendrijos nariams naudotis. Sklypo paskirtis yra sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypas. Paskirtis nepakeista ir šiuo metu nėra planų jos keisti.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

123.

13Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi nutarė civilinę bylą pagal ieškovės N. D. ieškinį atsakovei SB ,,Žaluma“ dėl nuosavybės teisių pažeidimo bendro naudojimo sklype ( - ), skirto rekreacijai, išnykus ginčo šioje byloje objektui, nutraukti. Nutartimi teismas taip pat priteisė iš atsakovės SB „Žaluma“ 82,44 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų bei 348,79 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

144.

15Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1335-341/2019, tenkinant Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą ieškinį, buvo nuspręsta pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. spalio 28 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. ( - )), kuria sodininkų bendrija „Žaluma“ iš Lietuvos valstybės nusipirko 2 848 kv. m. žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )), esantį ( - ), ( - ); pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. lapkričio16 d. pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. ( - )), kuria sodininkų bendrija „Žaluma“ žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), 581/2848 dalį pardavė R. U. (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) už 406,70 Eur; taikyti restituciją ir grąžinti iš atsakovo sodininkų bendrijos „Žaluma“ žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), 2267/2848 dalis Lietuvos valstybei; grąžinti iš atsakovų R. U. ir R. U. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), 581/2848 dalį Lietuvos valstybei.

165.

17Teismas nurodė, kad ginčo objektas nagrinėjamoje byloje – žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. ( - ), kurio atžvilgiu ieškovės N. D. reiškiamas reikalavimas panaikinti sklypo ( - ), kurio kadastrinis Nr. ( - ), paskirstymo į atskiras dalis planą ir uždraudimo atsakovei sodų bendrijai „Žaluma“ minėtą sklypą parduoti, remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu, yra iš atsakovo SB ,,Žaluma“ nuosavybės perėjęs restitucijos pagrindu Lietuvos valstybei, o tai leidžia konstatuoti, kad ginčo objektas šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje yra išnykęs, todėl yra pagrindas bylą nutraukti (CPK 293 str. 1 d. 9 p.).

186.

19Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas atsižvelgė į tai, kad byla nutrauktina išnykus ginčo objektui, kadangi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1335-341/2019 konstatuota, kad atsakovė SB ,,Žaluma“ pažeidė imperatyvias teisės normas, be to N. D. ieškinys šioje byloje pateiktas pirmiau, nei Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, civilinėje byloje Nr. e2-1335-341/2019, todėl sprendė, kad būtent SB „Žaluma“ turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

20III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

217.

22Atskiruoju skundu apeliantė SB ,,Žaluma prašo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti, priteisti iš ieškovės N. D., SB „Žaluma“ naudai 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

237.1.

24Pirmosios instancijos teismas, remdamasis vieninteliu argumentu, t. y. tuo, kad ieškovės ieškinys šioje byloje pareikštas pirmiau, nei Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinys dėl viešojo intereso gynimo civilinėje byloje Nr. e2-1335-341/2019 sprendė, jog atsakovė privalo padengti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

257.2.

26Prokuroras, gindamas viešąjį interesą įrodinėjo, kad atsakovė neturėjo teisės disponuoti bendro naudojimo ginčo sklypu ar jo dalimis, taigi, neturėjo teisės parduoti ginčo sklypo dalių sodininkams nariams, tuo tarpu ieškovė, gindama savo privatų interesą, patikslinto ieškinio reikalavimus kildino iš to, kad konkreti ginčo sklypo dalis jai turėtų atitekti nuomos ar nuosavybės teise. Taigi, šioje byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos tapo baudinio pobūdžio sankcija atsakovei už tai, kad ji pralaimėjo civilinę bylą Nr. e2-1335-341/2019.

277.3.

28Reikšdama ieškinį ieškovė ir jos tėvas žinojo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras vertina kaip neteisėtus bendrijos veiksmus, kuriais jos nariams perleidžiamos bendro naudojimo sklypų dalys, žinojo apie bendrijai Vilniaus apygardos prokuratūros keliamas bylas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tačiau vis tiek reiškė ieškinį dėl savo menamos pažeistos nuosavybės teisės gynimo.

297.4.

30Atsakovė niekada nebuvo atsisakiusi išnuomoti ar parduoti ginčo sklypo dalies ieškovei ar jos tėvui (dėl to ir negalėjo pateikti į bylą ieškinį pagrindžiančių įrodymų), tačiau buvo sustabdžiusi bendro naudojimo žemės sklypų dalių perleidimą sodininkams iki teismų išaiškinimų dėl bendrijos teisės disponuoti bendro naudojimo žemės sklypais ir tvarkos.

317.5.

32Ieškovė per savo tėvą žinojo, kad, teismo vertinimu, atsakovė neturi teisės disponuoti bendro naudojimo žemės sklypu ir, kad Vilniaus apygardos teismui 2017 m. birželio 26 d. priėmus sprendimą civilinėje byloje e2-1322-803/2017, atsakovė neturės teisės disponuoti ginčo sklypu, tačiau vis tiek inicijavo šią civilinę bylą, 2017 m. liepos 12 d. patikslintame ieškinyje reikšdama savo šeimos pirmumo teisę prieš gretimų sklypų savininkus išsinuomoti tam tikrą ginčo sklypo dalį.

337.6.

34Ieškovė teismui pareiškė aiškiai nepagrįstus reikalavimus, nes savo pretenzijas į ginčo sklypo dalį grindė tik tuo, jog daugiau nei prieš 20 metų ji su savo tėvu valstybinės žemės sklype neteisėtai išsikasė kūdrą pagal jo paties savavališkai parengtą „kūdros projektą“.

357.7.

36Ieškovė visus 17 metų nereiškė ieškinio Lietuvos valstybei, neprašė teismo įpareigoti valstybinės žemės patikėtinį NŽT sudaryti ginčo sklypo dalies nuomos sutartį, nes žino, jog į šį sklypą ar jo dalį neturi jokių teisių. Be to, ieškovė nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. išvykusi iš Lietuvos, todėl apskritai kvestionuotinas suinteresuotumas naudotis sklypu nuomos pagrindu.

377.8.

38348,79 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų įvertinus tai, kad ieškovės advokatas nesugebėjo tinkamai suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo, byloje net kelis kartus teikti patikslinti ieškiniai, o advokatas nedalyvavo teismo posėdyje.

397.9.

40Bylos nutraukimas pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį iš esmės prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovės naudai, t. y. ieškinio netenkinimui. Atsakovės narių mokamas nario mokestis yra itin nedidelis, todėl atsakovei yra nepakeliama našta dengti teismų išlaidas nepagrįstiems ir neadekvatiems savo narių reikalavimams reikšti.

418.

42Ieškovė N. D. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

43IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

44Atskirasis skundas atmestinas.

459.

46Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

4710.

48Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

4911.

50Dėl naujų įrodymų priėmimo. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: 2018 m. balandžio 19 d. sąskaitą už teisines paslaugas TP Nr. 17-31(1) 550,00 Eur sumai ir 2018 m. balandžio 19 d. mokėjimo nurodymą 550,00 Eur sumai. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str., 338 str.). Be to, atsakovė SB „Žaluma“ neprašo šių įrodymų prijungti, nenurodo jokių priežasčių, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau, o taip pat teigia, jog dėl ieškovės ieškinio ėmėsi aktyvių savo teisių gynybos veiksmų ir pati patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias patvirtinantys įrodymai yra byloje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, šių SB „Žaluma“ pateiktų įrodymų priimti nėra pagrindo.

5112.

52Apeliantė pirmosios instancijos teismo nutartį skundžia tik dalyje dėl bylinėjimosi tarp šalių paskirstymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės SB ,,Žaluma“ valstybės naudai, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų jos naudai nepriteisimo.

5313.

54CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

5514.

56Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, nurodoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).

5715.

58Bylą nagrinėjęs teismas remdamasis priežasties teorija sprendė, kad bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamu atveju turi atlyginti būtent SB ,,Žaluma“, kartu laikė, kad nėra pagrindo iš ieškovės N. D. priteisti bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.

5916.

60Pirmiausiai pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė ir bylą nagrinėjęs teismas, bei neginčijo atsakovė, ieškovė šioje byloje ieškinį pareiškė anksčiau (pirmą kartą ieškinys pateiktas dar 2017 m. balandžio 26 d., vėliau patikslintą ieškinį pateikė 2017 m. liepos 12 d.), nei viešąjį interesą ginantis prokuroras civilinėje byloje Nr. e2-1335-341/2019 (šioje byloje ieškinys pareikštas 2017 m. liepos 18 d.). Tai reiškia, kad formuluodama ieškinio reikalavimus ieškovė negalėjo žinoti, kad nagrinėjamu atveju bus reiškiamas reikalavimas dėl ginčo žemės sklypo (jo dalių), kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ), pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis.

6117.

62Antra, įsiteisėjusiame Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1335-341/2019, turinčiame res judicata galią ir nagrinėjamu atveju prejudicinę reikšmę, konstatuota, kad atsakovė sodininkų bendrija „Žaluma“, neturėdama tikslo ginčo sklypo naudoti bendroms reikmėms, ne tik neturėjo teisės šio sklypo perleisti bendrijos nariams, bet ir neturėjo teisės įsigyti ginčo sklypo lengvatinėmis sąlygomis iš valstybės. Aptariamame sprendime teismas taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, jog sandoris dėl valstybinės žemės sudarytas pažeidus imperatyvias teisės normų nuostatas, t. y. yra niekinis visa apimtimi, taikytini teisiniai padariniai – restitucija: Lietuvos valstybei grąžintinos žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), dalys – sodininkų bendrijai „Žaluma“ grąžina 2267/2848 dalis; R. U. ir R. U. grąžina 581/2848 dalį.

6318.

64Iš aptarto teismo sprendimo akivaizdu, kad būtent SB „Žaluma“ padaryti imperatyvių teisės normų pažeidimai įsigyjant (perleidžiant) žemės sklypą lėmė taikytą restituciją ir ginčo objekto pagal ieškovės N. D. ieškinį nagrinėjamoje byloje išnykimą. Ieškovė savo veiksmais niekaip neprisidėjo prie bylos nutraukimo, ieškinį reiškė atsižvelgdama į tuo metu buvusią teisinę – faktinę situaciją, nenustatyta, kad jos procesinis elgesys nagrinėjamu atveju būtų buvęs netinkamas, jog ji elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis etc.

6519.

66Trečia, nors atskirajame skunde ir deklaratyviai nurodoma, kad ieškovė per jos tėvą žinojo apie SB „Žaluma“ Vilniaus apygardos prokuratūros keliamas bylas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tačiau ta aplinkybė, kad ieškovė galėjo bandyti nuspėti, jog galbūt bus reiškiami reikalavimai ir dėl ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nereiškia, kad ji negalėjo kreiptis į teismą su ieškiniu siekdama ginti jos vertinimu pažeidžiamas teises atsižvelgdama į esamas aplinkybes. Be to, tiek civilinėje byloje Nr. e2-1335-341/2019, tiek ir atskirajame skunde nurodomoje civilinėje byloje e2-1322-803/2017, taip pat ir kitose bylose, kuriose buvo reiškiami reikalavimai dėl žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, SB „Žaluma“ su pareikštais reikalavimais nesutiko, todėl pagrindo spręsti, kad prokuroro reikalavimai būtinai bus patenkinti, atsižvelgiant ir į skirtingą bylų fabulą, taip pat nebuvo.

6720.

68Ketvirta, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo reikšmę turi tai, kad ieškovė teises į ginčo sklypo dalį grindė tik tuo, jog ji su savo tėvu valstybinės žemės sklype neteisėtai išsikasė kūdrą pagal jo paties savavališkai parengtą „kūdros projektą“, ilgą laiką nereiškė ieškinio Lietuvos valstybei, neprašė teismo įpareigoti valstybinės žemės patikėtinį sudaryti ginčo sklypo dalies nuomos sutartį ir pan. Nutraukus bylą, ji iš esmės nagrinėjama nebuvo, o nurodyti argumentai yra susiję būtent su ieškovės reikalavimų pagrįstumo vertinimu, ir iš esmės yra atsakovės atsikirtimai į pareikštą ieškinį, tačiau nesudaro pagrindo spręsti, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistas nepagrįstai.

6921.

70Apeliacinės instancijos teismas taip pat laiko, kad nėra pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentu, jog 348,79 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra per didelės. Byla buvo nagrinėjama nuo 2017 metų (nors daugiau nei metus ir buvo sustabdyta), tikslinti ieškinio reikalavimai (teikiant patikslintą ieškinį), paduotas atskirasis skundas, ginčas tarp šalių yra sudėtingas, todėl procesinių dokumentų rengimas neabejotinai reikalavo ieškovės atstovės intelektualinių resursų ir laiko sąnaudų, o priteistos išlaidos iš esmės gali būti laikomos nedidelėmis bei visiškai atitinka teisingumo, protingo ir sąžiningumo kriterijus. Be to, 348,79 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro tik nedidelę dalį Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nurodomo maksimalaus dydžio, vien už ieškinio surašymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyta suma nėra didelė, todėl nėra pagrindu sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog SB „Žaluma“ nurodytos sumos priteisimas yra nepakeliama našta.

7122.

72Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad remiantis aptarta priežasties teorija taip pat nebuvo ir jokio pagrindo atlyginti SB „Žaluma“ patirtų bylinėjimosi išlaidų.

7323.

74Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

75Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

76Atsakovės sodininkų bendrijos ,,Žaluma“ atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

77Nutartis neskundžiama.