Byla e2A-7-324/2019

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,

2sekretoriaujant Tomui Pavilioniui ir Gitanai Gervickaitei,

3dalyvaujant ieškovui R. O. ir jo atstovei D. Ž.,

4atsakovei N. R. ir jos atstovei advokatei V. L.,

5išvadą duodančių institucijų atstovėms S. P. ir S. M.,

6teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. O. (O.), atsakovės N. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1005-800/2017 pagal ieškovų R. O. ir K. R. patikslintą ieškinį atsakovei N. R. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, turto padalijimo, atsakovės N. R. patikslintą priešieškinį ieškovui R. O. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, turto padalijimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamai Kauno miesto ir Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Ginčo esmė

101.

11Ieškovai R. O. ir K. R. patikslintu ieškiniu prašė:

121.1.

13nutraukti R. O. ir N. R. santuoką, sudarytą ( - ) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 1072, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl sutuoktinės kaltės; palikti N. R. pavardę R., R. O. pavardę O.;

141.2.

15nustatyti nepilnamečio A. R. gyvenamąją vietą su tėvu;

161.3.

17nustatyti atsakovės bendravimo su sūnumi A. R. bendravimo tvarką ikimokykliniu laikotarpiu: 1) kas antrą savaitgalį, motina paima sūnų penktadienį nuo 17:00 iki 18:00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar lavinimo įstaigos ir grąžina jį į lavinimo įstaigą pirmadienį iki 9:00 val. Tuo atveju, jeigu pirmadienis yra nedarbo diena, motina vaiką grąžina pirmadienį iki 09:00 val. į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su tėvu sutartą vietą; 2) kiekvienos savaitės antradienį ar ketvirtadienį, motina paima sūnų nuo 17:00 iki 18:00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar lavinimo įstaigos ir grąžina jį į lavinimo įstaigą kitą dieną iki 9:00 val. Tuo atveju, jeigu sekanti diena (trečiadienis ir penktadienis) yra nedarbo diena, motina vaiką grąžina iki 9:00 val. į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su tėvu sutartą vietą; 3) Motinos dieną su vaiku bendrauja motina, todėl tuo atveju, jeigu pirmas gegužės mėnesio sekmadienis - Motinos diena, nesutampa su motinos savaitgaliu, Motinos dieną motina bendrauja su vaiku, pasiimdama vaiką sekmadienį 10:00 val. iš jo gyvenamosios ar kitos su tėvu sutartos vietos ir grąžina jį į lavinimo įstaigą pirmadienį iki 9:00 val.; 4) Tėvo dieną su vaiku bendrauja tėvas, todėl tuo atveju, jeigu pirmas birželio mėnesio savaitgalis sutampa su motinos savaitgaliu, Tėvo dieną su sūnumi bendrauja tėvas, kuris sūnų paima iš motinos gyvenamosios vietos ar kitos su ja sutartos vietos sekmadienį 10:00 val. ir bendrauja su juo iki pirmadienio iki 9:00 val., pristatydamas jį į lavinimo įstaigą; 5) lyginiais metais, sūnus praleidžia Kūčių ir pirmą Šv. Kalėdų dieną su motina, antrą Šv. Kalėdų dieną - su tėvu, nelyginiais metais - Kūčių ir pirmą Šv. Kalėdų dieną su tėvu, antrą Šv. Kalėdų dieną - su motina; lyginiais metais sūnus pirmą Šv. Velykų dieną praleidžia su motina, nelyginiais metais - su tėvu, paminėtų švenčių metu tėvui pristatant sūnų nustatytą dieną 11:30 val. į motinos gyvenamąją ar kitą sutartą vietą, o motinai grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą su tėvu sutartą vietą nurodytos nustatytos dienos vakare iki 20 val.; 6) vasarą, vaiko lavinimo įstaigos nedarbo metu – liepos ir rugpjūčio mėnesiais, motina su sūnumi bendrauja taip: nelyginiais metais liepos 1-10, 21-31 dienomis, rugpjūčio 10-20 dienomis, atitinkamai tėvas: liepos 11-20 dienomis, rugpjūčio 1-10, 21-31 dienomis; nelyginiais metais motina su vaiku bendrauja liepos 11-20 dienomis, rugpjūčio 1-10, 21-31 dienomis, atitinkamai tėvas: liepos 1-10, 21-31 dienomis, rugpjūčio 10-20 dienomis. Motinos atostogų išvakarėse tėvas pristato vaiką į motinos gyvenamąją ar kitą sutartą vietą iki 20 val., o motina grąžina vaiką į tėvo gyvenamąją ar kitą su juo sutartą vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val. 7) vaiko ligos atveju, esant medicininiams dokumentams iš vaiką prižiūrinčios gydytojos ar kitos gydymo įstaigos, ir vaikui nelankant ugdymo įstaigos, motina su vaiku bendrauja taip: pirmo vaiko susirgimo metu sūnus būna su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, antro susirgimo metu - su motina jos gyvenamojoje vietoje, t. y. slaugoma pakaitomis. Tėvas ar motina, t. y. tas, su kuriuo būnant susirgo vaikas, privalo nedelsiant informuoti apie vaiko ligą kitą tėvą/ motiną SMS žinute arba elektroniniu laišku, nurodant gydymo įstaigą, į kurią kreiptasi ar ketinama kreiptis, planuojamą apsilankymo joje laiką, kitas su gydymu susijusias aplinkybes. Vaiko ligos atveju tas tėvas/ motina, kuris tuo metu slaugo vaiką, privalo sudaryti sąlygas kitam tėvui/ motinai aplankyti vaiką jo gyvenamojoje ar slaugymo vietoje ne rečiau kaip kas antrą dieną, skaičiuojant nuo ligos pradžios, ir sudaryti sąlygas su vaiku bendrauti bent viena ryšio priemone (mobiliuoju ryšiu, „skype“ programa ir pan.), jeigu tai leidžia vaiko sveikata. Šis punktas taikomas vaiko susirgimo atvejais, kuomet dėl vaiko ligos yra kreiptasi į gydymo įstaigą ir paskirta vaiko slauga; 8) tėvas ir motina įsipareigoja bendravimo su sūnumi metu sudaryti vienas kitam galimybę susisiekti su sūnumi bent viena ryšio priemone (mobiliuoju ryšiu, „skype“ programa ir pan.). 9) preziumuojama, kad motina bendrauja su vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką visa apimtimi. Tuo atveju, jeigu motina pagal bendravimo tvarką nurodytu laiku su vaiku bendrauti neketina, ji turi apie tai informuoti vaiko tėvą prieš dvi dienas; 10) pasikeitus tėvo nuolatinei gyvenamajai vietai, jis per 5 kalendorines dienas apie tai informuoja vaiko motiną; 11) bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai taikytini jeigu nesikerta su tvarkos 3, 4, 5, 6, 7 punktais, t. y. pastaruosiuose punktuose nustatyta tvarka turi pirmumą prieš 1 ir 2 punktuose nustatytą tvarką. Nustatyti, kad tėvo ir motinos bendravimo metu paimti vaiką iš lavinimo įstaigos, iš tėvo/ motinos ar pristatyti į lavinimo įstaigą, ar tėvui/ motinai, gali tėvui/ motinai artimas, giminystės ryšiais su tėvu/ motina ar vaiku susijęs pilnametis asmuo, kurį vaikas pažįsta.

181.4.

19priteisti iš atsakovės sūnaus išlaikymui 150 Eur, mokamus periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaiko tėvą;

201.5.

21padalinti santuokoje įgytą turtą: N. R. nuosavybėn priteisti LED šviestuvus, rinkos vertė 100 Eur; vaikų kambario stoglangio ir lango roletus, rinkos kaina 70 Eur. R. O. nuosavybėn priteisti LED TV SAMSUNG 55 colių, rinkos vertė 1 100 Eur. Priteisti N. R. iš R. O. 465 Eur kompensaciją. Priteisti iš atsakovės R. O. naudai jai patikėtas pinigines lėšas 8 208,27 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo reikalavimo pareiškimo iki visiško jo įvykdymo. Pripažinti 15 808,35 Eur turtą R. O. asmenine nuosavybe ir jį išreikalauti iš atsakovės.

222.

23Nurodė, kad santuoka su atsakove jam pirmoji, atsakovei – trečioji. Iš pirmos ir antros santuokos ieškovė turi dvi dukteris, kurių viena pilnametė. Sutuoktiniams ( - ) gimė sūnus A. R.. Iki santuokos su ieškove draugavo 3-4 metus. Pradėjus bendrauti santykiai buvo geri, idealizavo atsakovę, netrukdė jos ydos – ji netvarkinga, mažai gamino valgio, buvo išlaidi. Gimus sūnui, atsakovė vis mažiau laiko norėdavo skirti šeimai, daug laiko praleisdavo prie kompiuterio; pradėjus dirbti, jos darbo valandos ilgėjo. Atsakovė neidavo kartu miegoti, dėl ko neatlikdavo sutuoktinės pareigų. Savo gaunamas pajamas ji leisdavo išimtinai asmeninių poreikių tenkinimui. Atsakovė nesirūpino buitimi – visiškai nesitvarkė, to nereikalavo iš savo dukterų, namuose visada buvo kalnai drabužių, dukterų kambariuose ant stalo, palangių sukrauti indai su maisto likučiais. Atsakovė negamino valgyti, tai darė ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Atsakovė nesirūpino (ar rūpinosi minimaliai) mažamečiu sūnumi ir savo dukterimis, negerbė savo ir sutuoktinio artimųjų, neskatino bendravimo, juos ignoruodavo, nuolat su jais konfliktuodavo, nevertino ieškovo darbo ir pastangų. Atsakovė žinojo apie sutuoktinio geras pajamas, todėl „užbūrė“ jį pažadais apie bendrų namų kūrimą, kad reikia padengti paskolas. Ieškovas visapusiškai ėmėsi jos būsto sutvarkymo savo lėšomis: padengė paskolą, pabaigė remonto darbus, kas kainavo apie 2 000 Lt (2009 m.); atliko vaikų kambario remontą (nuglaistytos, nugruntuotos, nudažytos lubos, išlygintos sienos, išklijuoti tapetai, grindys išklotos nauja kilimine danga, ant langų pakabinti nauji roletai, įrengtos naujos apšvietimo (LED) lemputės, nupirkti baldai, kas kainavo 5 000 Lt (2014-2015 m.); virtuvėje tvarkė vamzdyną, koridoriuje sudėjo grindjuostes, tai kainavo 2 000 Lt. Atsakovė buvo neištikima, tai lėmė santuokos griūtį. Atsakovės elgesys sutuoktinio atžvilgiu pasikeitė 2015 m. pabaigoje, kai ji pradėjo grįžti į namus 2-3 valandomis vėliau nei įprastai, nustojo su juo kalbėti. Atsakovė savo motinai prisipažino apie turimą naują draugą, tuomet pareiškė norą skirtis, neaiškindama skyrybų priežasčių nurodė, kad gyvenimas su ieškovu nepatinka, nori laisvės. Tai, kad atsakovė buvo neištikima ir anksčiau, sakė jos sesuo. Vaiko interesus labiausiai atitiks jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu. Vaikas prie tėvo labai prisirišęs, juo rūpinosi nuo gimimo iki dabar. Turi daug artimųjų, kurie pasirengę padėti (vaiko močiutės, atsakovės motina, atsakovės ir jo seserys). Atsakovė vaiku tinkamai negali pasirūpinti dėl asmeninių savybių ir sveikatos. Atsakovė nėra biologinė sūnaus motina. Ji negalėjo turėti daugiau vaikų, todėl ryžosi dirbtiniam apvaisinimui Latvijoje, kurio metu buvo panaudota donorės kiaušialąstė. Vaikui ir atsakovei bendrauti nekliudys, tačiau turi būti nustatyta bendravimo tvarka, siekiant išvengti konfliktų. Sūnaus poreikiams per mėnesį patenkinti reikia 320 Eur. Iki santuokos sudarymo su atsakove įvykdė asmeninę jos prievolę, 2008 m. rugpjūčio 15 d. pervedė AB SEB bankui 28 341,50 Lt (8 208,22 Eur). Šias asmenines lėšas atsakovei patikėjo, todėl įgijo teisę reikalauti jų grąžinimo. Pradėjus su atsakove bendrauti, už savo asmenines lėšas įgijo namų apyvokos daiktų, kurie yra jo asmeninė nuosavybė, todėl atsakovė jam pareikalavus privalo juos grąžinti: 2007 m. lapkričio 13 d. už 492,06 Eur įgijo šaldytuvą; 2007 m. gruodžio 28 d. už 752,72 Eur įgijo televizorių; 2009 m. vasario 28 d. už 281,95 Eur įgijo virtuvės įrangą (mikserį). Atsakovės bute atliko remontą, buto apstatymui išleido savo asmenines lėšas: dvigulė odinė lova – 158,48 Eur; slankiojančių konstrukcijų sistema–spinta (su veidrodžiais, stumdomomis durimis, lentynomis, antresolėmis), komoda su stalčiais; spintelė prie lovos – 529,91 Eur; komoda su stalčiais – 289,62 Eur; dulkių siurblys PHILIPS – 188,25 Eur; skalbinių džiovyklė – 753,01 Eur; drabužių garų lygintuvas – 86,87 Eur; LED TV SAMSUNG 55 colių – 1 882,53 Eur; komoda su veidrodžiu; komodėlė po TV; stalas ovalus; sekcija (pusiau stiklinė) – 1 737,72 Eur; odiniai baldai: trivietė sofa ir 2 x foteliai su išskleidimo mechanizmais – 2 461,77 Eur; kilimas – 260,66 Eur; kopėčios į palėpę metalinės – 260,66 Eur; sudedamas stalas – 115,85 Eur; garintuvas–oro drėkintuvas – 115,85 Eur; užuolaidos, karnizai su dekoratyvinėmis detalėmis – 434,43 Eur; pufas su atidaromu viršum – 57,92 Eur; 2 stalo įrankių komplektai, su paauksuotais galiukais – 173,77 Eur; pintas vytelių komplektas: 1 x staliukas, 1 x suoliukas dviem asmenims, 2 x foteliai – 231,70 Eur; treniruoklis elipsė – 173,77 Eur; spinta, lentyna, 4 x aukšta siaura sekcija, 2 x komodos su durelėmis ir stalčiais, siaura ilga spintelė virš akvariumo – 1 592,91 Eur; akvariumas su įranga (280 ltr) – 434,43 Eur; TV laikiklis – 57,92 Eur; vaikų kambario stoglangio ir lango roletai – 144,81 Eur, „Tamsaus kambarėlio“ užuolaida – 57,92 Eur; akvariumas (60 ltr) su įranga (ieškovo sesers dovana jam) – 400 Lt (115,85 Eur); šildytuvas (oru) – 57,92 Eur; šildytuvas (tepalinis) 57,92 Eur; laiptinėje nupirktas turėklas už 289,62 Eur; bute sumontuoti LED šviestuvai, kurie kainavo 200 Eur. Atsakovė negrąžino jo asmeninių daiktų: štanga lenkta; svarmenys: 2 x 15 kg, 2 x 7 kg, 2 x 5 kg, „girė“ (lengvojoje atletikoje naudojamas svoris) 24 kg – 500 Lt (144,81 Eur); akmeninių indų ir dirbinių, kurių bendra vertė 1 500 Eur. Šiuos dirbinius įgijo iki santuokos sudarymo, parsiveždamas juos iš komandiruočių. Į santuokoje įgyto dalintino turtą balansą trauktinas turtas: LED šviestuvai, 100 Eur vertės; LED TV SAMSUNG 55 colių, 1 100 Eur vertės; vaikų kambario stoglangio ir lango roletai, 70 Eur vertės. Viso bendrai dalintino turto vertė yra 1 270 Eur. Iš santuokoje įgyto turto atsakovės nuosavybėn priteistina LED šviestuvai, 100 Eur vertės; lango roletai, 70 Eur vertės; R. O. nuosavybėn priteistina LED TV SAMSUNG 55 colių, 1 100 Eur vertės. Ieškovui tenkanti turto dalis yra didesnė, todėl iš jo priteistina 465 Eur kompensacija atsakovei. Ieškovo asmeninio turto vertė yra 15 808,35 Eur. Kadangi kitas aukščiau nurodytas turtas įgytas už asmenines lėšas, jis pripažintinas asmeniniu turtu ir priteistinas natūra, atsakovei jo negrąžinant, priteistina kompensacija už šį turtą, kompensacijos dydį apskaičiuojant turto įgijimo kainomis.

243.

25Priešieškiniu atsakovė prašė:

263.1.

27nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinio kaltės;

283.2.

29nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su motina;

303.3.

31nepilnamečiui vaikui iš ieškovo priteisti 150 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoją uzufrukto teisėmis paskirti motiną;

323.4.

33palikti santuokines pavardes: „R.“ ir „O.“;

343.5.

35R. O. atžvilgiu nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką: a) pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio ieškovas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos nuo 17:00 val. iki 18:00 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą sekmadienį nuo 19:00 val. iki 20:00 val., informuojant vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su sūnumi prieš vieną dieną; b) kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį ieškovas pasiima A. R. iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos nuo 17:00 val. iki 18:00 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 20:00 val., informuojant vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su sūnumi prieš vieną dieną; c) R. O. su sūnumi šventinėmis nedarbo dienomis bendrauja tokia tvarka: neporiniais kalendoriniais metais (2017, 2019, 2021 ir t.t.) – sausio 1-ąją (Naujųjų metų dieną, įskaitant šios dienos išvakares), Šv. Velykų šventes, paimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos šventės išvakarėse nuo 18:00 val. iki 19:00 val. ir grąžindamas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną nuo 19:00 val. iki 20:00 val.; poriniais kalendoriniais metais (2016, 2018, 2020 ir t.t.) birželio 24-ąją (Jonines), lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną), gruodžio 24-ąją (Šv. Kūčias) ir Šv. Kalėdų dvi dienas (gruodžio 25 d., gruodžio 26 d.), vaiko gimtadienį (gruodžio 3 d.), paimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse nuo 18:00 val. iki 19:00 val. ir grąžindamas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną nuo 19:00 val. iki 20:00 val. R. O. kartu su vaiku kasmet švenčia Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį). Jei Tėvo diena nepatenka į savaitgalį, kuomet tėvas bendrauja su vaiku, tokiu atveju R. O. paima nepilnametį vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 10:00 val. iki 10:30 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19:00 val. iki 20:00 val. d) R. O. praleidžia su sūnumi kiekvienų metų nuo liepos 1 dienos iki liepos 15 d. imtinai vaiko vasaros atostogų bei visas vaiko mokslo metų rudens atostogas. Vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos atitinkamų atostogų išvakarėse nuo 18:00 val. iki 19:00 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamų atostogų paskutinę dieną nuo 19:00 val. iki 20:00 val. Jei motina ar tėvas pageidauja keisti atostogų laiką, jis turi tai suderinti su kitu tėvu ne vėliau kaip prieš mėnesį. e) R. O. grąžina sūnų šioje tvarkoje nustatytu laiku į jo gyvenamąją vietą motinai arba jos nurodytam asmeniui;

363.6.

37pripažinti, kad tarp ieškovo ir atsakovės laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2012 m. liepos 20 d. buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę;

383.7.

39pripažinti atsakovei nuosavybės teises į ½ dalį R. O. vardu registruoto automobilio TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. ( - ) VIN kodas ( - ), ½ dalį kilnojamojo turto, įgyto gyvenant kartu su R. O. ir vedant bendrą ūkį: šaldytuvą „Whirpool“ ( - ); virtuvės kombainą „Phillips“ HR7775160; dvigulę lovą; miegamojo spintą su slankiojančiomis durimis, komodą su stalčiais, spintelę prie lovos; komodą su stalčiais; dulkių siurblį „Phillips“ FC9179-FC9160; džiovyklę AEG T58840R; itališką dėvėtą svetainės baldų komplektą; trivietę odinę sofą su 2 foteliais; kilimą; sudedamą staliuką; oro drėkintuvą „Sencor“ SHF 1010; užuolaidas, karnizus su detalėmis; pufą su atidaromu viršumi; 2 stalo įrankių komplektus; pintą vytelių komplektą; 280 l akvariumą su įranga; vaikų kambario stoglangio ir lango roletus; tamsaus kambarėlio užuolaidą; šildytuvą tepalinį „Storm“ YD02; pripučiamą valtį „Holiday“; interjero detales – akmeninius indus ir dirbinius, užfiksuotus 2016 m. kovo 7 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu;

403.8.

41atidalinti daiktus iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu: ieškovui nuosavybės teise priteisti automobilį TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. ( - ) VIN kodas SB1EA56L00E018555, pripučiamą valtį „Holiday“, ½ dalį interjero detalių – akmeninių indų ir dirbinių, užfiksuotų 2016 m. kovo 7 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu; atsakovei nuosavybės teise priteisti šaldytuvą „Whirpool“ ( - ); virtuvės kombainą „Phillips“ HR7775160; dvigulę lovą; miegamojo spintą su slankiojančiomis durimis, komodą su stalčiais, spintelę prie lovos; komodą su stalčiais; dulkių siurblį „Phillips“ FC9179-FC9160; džiovyklę AEG T58840R; itališką dėvėtą svetainės baldų komplektą; trivietę odinę sofą su 2 foteliais; kilimą; sudedamą staliuką; oro drėkintuvą; užuolaidas, karnizus su detalėmis; pufą su atidaromu viršumi; 2 stalo įrankių komplektus; pintą vytelių komplektą; 280 l akvariumą su įranga; vaikų kambario stoglangio ir lango roletus; tamsaus kambarėlio užuolaidą; šildytuvą tepalinį „Storm“ YD02, ½ dalį interjero detalių – akmeninių indų ir dirbinių, užfiksuotų 2016 m. kovo 7 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Iš ieškovo priteisti 1438 Eur piniginę kompensaciją atsakovei.

423.9.

43santuokoje įgytą turtą padalinti taip: atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti drabužių lygintuvą garais GS28-BJ, televizorių SAMSUNG UE55F8090, LED lemputes; ieškovui priteisti trimerį STIHL FS 130. Priteisti iš atsakovės 20 Eur piniginę kompensaciją ieškovui.

444.

45Nurodė, kad sutuoktinis nepriėmė ir netoleravo atsakovės vaikų iš ankstesnių santuokų, dukras nuteikinėdavo vieną prieš kitą. Dar iki susipažįstant su ieškovu, duktė R. Č. lankė sportinių šokių būrelį, duktė V. Ž. lankė muzikos mokyklą. Atsakovas nuolat priekaištavo, kad vaikai lanko būrelius, kad dukroms tiesino dantis breketais. Reikalavo atsiskaityti už kiekvieną pirkinį. Sutuoktinį labai pakeitė jo misijos, darbas Afganistane. Ieškovas yra profesionalus kariškis, ne kartą vyko į misijas Afganistane, karo veiksmų zonas. Po misijų ieškovo elgesys kardinaliai pasikeitė, pradėjo imponuoti musulmoniškos filosofijos šeimos modelis (t. y. moters nuolankumas, priklausomumas, visiškas paklusimas). Ieškovas pradėjo reikalauti, kad ji atsisakytų darbo, kad namų tvarka būtų priklausoma nuo jo įgeidžių. Ieškovas negalėjo pakęsti, kad ji dirba ir gana sėkmingai siekia karjeros Seimo institucijose, universitetuose (yra dėstytoja ( - )). Beveik visas pagrindines šventes ieškovas švęsdavo su motina arba seserimi, o ne su šeima, pradėjo drausti bendrauti su vyriškos lyties atstovais, nuolat įtardavo neištikimybę. Ieškovas 2016 m. kovo 6 d. bute ( - ), nepilnamečių vaikų R. ir A. akivaizdoje smurtavo prieš atsakovę. Įtampą kėlė ir tai, kad šeimos lėšomis buvo statomas namas ( - ), kuris priklausė ir šiuo metu priklauso ieškovo tėvui D. O. ir jo sutuoktinei S. R. J., nors turėjo būti perleistas šeimai. Didele šeimos lėšų dalimi iš esmės pagerino ieškovo tėvui priklausantį turtą. Pradėjus statybas, visos lėšos buvo skiriamos statyboms, maistui ir vaikų būreliams. Gimus A. ieškovas faktiškai juo nesirūpino, nemaudė, nemaitino, nemigdė. Vakarais iki 24 val. jis laiką leido žaisdamas kompiuterinius žaidimus karo tema ir žiūrėjo filmus apie karą. Visos nurodytos priežastys lėmė šeimos iširimą. Ieškovo kaltė pasireiškė nelojalumu šeimai, psichologiniu ir ekonominiu smurtu, kito sutuoktinio negerbimu. Nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Vaiku rūpinasi nuo jo gimimo. Tarp sutuoktinių laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2012 m. liepos 20 d. buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. 2008 m. vasario 1 d. ieškovas atsikraustė gyventi pas ją, nuo to laiko siekė sukurti šeiminius santykius, vedė bendrą ūkį. Šiuo laikotarpiu bendru sutarimu abu pirko įvairius daiktus, kuriuos naudojo šeimos poreikiams tenkinti. Nuo 2008 m. vasario 1 d. iki santuokos sudarymo įsigijo daiktus bendrąja daline nuosavybe, iš kurios kiekvienam priklauso ½ dalis šių daiktų t. y. iš viso turto už 7 165 Eur. Turėtų būti taikomas prioritetas daiktų atidalijimui natūra. Ieškovui priteistinas automobilis TOYOTA AVENSIS ir pripučiama valtis, nes šiuos daiktus jis faktiškai valdo, ir ½ dalis interjero detalių – akmeninių indų ir dirbinių, šių daiktų vertė 5 020 Eur. Atsakovei priteistini natūra kiti daiktai, kuriuos ji faktiškai valdo, šių daiktų vertė 2 155 Eur. Atitinkamai iš ieškovo priteistina 1 438 Eur piniginė kompensacija atsakovei (5020–3582,50). Gyvendami santuokoje įgijo: 2012 m. spalio 5 d. drabužių lygintuvą garais GS28-BJ už 350 Lt, 20 Eur dabartinės rinkos vertės; 2014 m. vasario 24 d. televizorių SAMSUNG UE55F8090 už 6 195 Lt, dabartinė rinkos vertė – 300 Eur; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nusipirko trimerį STIHL FS 130 apie 2000 Lt, dabartinė vertė 300 Eur. Ieškovas bute pakeitė kelis halogenus į LED lemputes – 20 Eur. Iš viso santuokos metu įsigijo kilnojamojo turto už 640 Eur, kiekvienam tektų daiktų už 320 Eur.

46II.

47Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

485.

49Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. sprendimu, 2017 m. liepos 28 d. nutartimi, kuri yra sudedamoji 2017 m. liepos 27 d. sprendimo dalis, ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies.

501.1.

51Nutraukė santuoką, sudarytą 2012 m. liepos 20 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1072, tarp R. O. ir N. R., pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

521.2.

53Paliko atsakovei pavardę R., ieškovui pavardę O..

541.3.

55Nustatė nepilnamečio A. R. gyvenamąją vietą su N. R..

561.4.

57N. R. O. ir nepilnamečio A. R. bendravimo tvarką iki nepilnametis pradės lankyti pirmą klasę:

585.4.1.

59R. O. sūnų kiekvieną pirmadienį pasiima iš ugdymo įstaigos ir pristato į ugdymo įstaigą kiekvieną antradienį iki 8:30 val.

605.4.2.

61N. R. kiekvieną antradienį sūnų pasiima iš ugdymo įstaigos ir pristato į ugdymo įstaigą kiekvieną trečiadienį iki 8:30 val.

625.4.3.

63R. O. sūnų kiekvieną trečiadienį pasiima iš ugdymo įstaigos ir pristato į ugdymo įstaigą kiekvieną ketvirtadienį iki 8:30 val.

645.4.4.

65N. R. kiekvieną ketvirtadienį sūnų pasiima iš ugdymo įstaigos ir pristato į ugdymo įstaigą penktadienį iki 8.30 val.

66Bendravimo tvarką savaitgaliais nustatė taip:

675.4.5.

68R. O. ir N. R. su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį.

695.4.6.

70jeigu savaitgalis priklauso motinai, sūnų iš ugdymo įstaigos pasiima N. R. ir pristato į ugdymo įstaigą pirmadienį iki 8:30 val.

715.4.7.

72jeigu savaitgalis priklauso tėvui, sūnų iš ugdymo įstaigos pasiima R. O. ir pristato į ugdymo įstaigą pirmadienį iki 8:30 val. Ligos atveju, esant medicininiams dokumentams iš vaiką prižiūrinčios gydytojos ir sūnui nelankant ugdymo įstaigos, bendravimas su vaiku nustatomas po lygiai, t. y. nuo nutarties priėmimo dienos, pirmo vaiko susirgimo metu vaikas gyvena su R. O., antro susirgimo metu – su atsakove. Šalys įpareigojamos viena kitą informuoti apie vaiko ligą SMS žinute iš karto po to, kai apsilanko gydymo įstaigoje. Šalių sūnui pradėjus lankyti mokyklos pirmą klasę, nusprendė nustatyti tokią bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką:

735.4.8.

74pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio ieškovas pasiima sūnų iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos nuo 17:00 val. iki 18:00 val. ir grąžina jį į gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą sekmadienį nuo 19:00 val. iki 20:00 val., informuojant vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su sūnumi prieš vieną dieną;

755.4.9.

76kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį ieškovas pasiima sūnų iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos nuo 17:00 val. iki 18:00 val. ir grąžina jį į gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 20:00 val., informuojant vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su sūnumi prieš vieną dieną;

775.4.10.

78R. O. su sūnumi šventinėmis nedarbo dienomis bendrauja tokia tvarka: neporiniais kalendoriniais metais (2017, 2019, 2021 ir t.t.) – sausio 1-ąją (Naujųjų metų dieną, įskaitant šios dienos išvakares), Šv. Velykų šventes, paimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos šventės išvakarėse nuo 18:00 val. iki 19:00 val. ir grąžindamas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną nuo 19:00 val. iki 20:00 val.; poriniais kalendoriniais metais (2016, 2018, 2020 ir t.t.) birželio 24-ąją (Jonines), lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną), gruodžio 24-ąją (Šv. Kūčias) ir Šv. Kalėdų dvi dienas (gruodžio 25 d., gruodžio 26 d.), sūnaus gimtadienį (gruodžio 3 d.), paimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse nuo 18:00 val. iki 19:00 val. ir grąžindamas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną nuo 19:00 val. iki 20:00 val. R. O. kartu su vaiku kasmet švenčia Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį). Jei Tėvo diena nepatenka į savaitgalį, kuomet tėvas bendrauja su vaiku, tokiu atveju R. O. paima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 10:00 val. iki 10:30 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19:00 val. iki 20:00 val.

795.4.11.

80R. O. praleidžia su sūnumi kiekvienais metais nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d. imtinai sūnaus vasaros atostogų bei visas sūnaus mokslo metų rudens atostogas. Vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos atitinkamų atostogų išvakarėse nuo 18:00 val. iki 19:00 val. ir grąžinamas į gyvenamąją vietą atitinkamų atostogų paskutinę dieną nuo 19:00 val. iki 20:00 val. Jei motina ar tėvas pageidauja keisti atostogų laiką, jis turi tai suderinti su kitu tėvu ne vėliau kaip prieš mėnesį.

815.5.

82Pripažino atsakovei nuosavybės teises į ½ dalį R. O. vardu registruoto automobilio TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. ( - ) VIN kodas ( - ), ½ dalį kilnojamojo turto: šaldytuvą Whirpool ( - ); virtuvės kombainą Phillips HR7775160; dvigulę lovą; miegamojo spintą su slankiojančiomis durimis, komodą su stalčiais, spintelę prie lovos; komodą su stalčiais; dulkių siurblį Phillips FC9179-FC9160; džiovyklę AEG T58840R; itališką dėvėtą svetainės baldų komplektą; trivietę odinę sofą su 2 foteliais; kilimą; sudedamą staliuką; oro drėkintuvą Sencor SHF 1010; užuolaidas, karnizus su detalėmis; pufą su atidaromu viršumi; 2 stalo įrankių komplektus; pintą vytelių komplektą; 280 l akvariumą su įranga; vaikų kambario stoglangio ir lango roletus; tamsaus kambarėlio užuolaidą; šildytuvą tepalinį Storm YD02; pripučiamą valtį Holiday; interjero detales – akmeninius indus ir dirbinius, užfiksuotus 2016 m. kovo 7 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu.

835.6.

84Atidalino šalių įgytą turtą ir jį padalino taip: ieškovui R. O. priteisė nuosavybės teise automobilį TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. ( - ) VIN kodas ( - ), pripučiamą valtį Holiday, ½ dalį interjero detalių – akmeninių indų ir dirbinių, užfiksuotų 2016 m. kovo 7 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Atsakovei nuosavybės teise priteisė šaldytuvą Whirpool ( - ); virtuvės kombainą Phillips HR7775160; dvigulę lovą; miegamojo spintą su slankiojančiomis durimis; komodą su stalčiais; spintelę prie lovos; komodą su stalčiais; dulkių siurblį Phillips FC9179-FC9160; džiovyklę AEG T58840R; itališką dėvėtą svetainės baldų komplektą; trivietę odinę sofą su 2 foteliais; kilimą; sudedamą staliuką; oro drėkintuvą; užuolaidas, karnizus su detalėmis; „pufą“ su atidaromu viršumi; 2 stalo įrankių komplektus; pintą vytelių komplektą; 280 l akvariumą su įranga; vaikų kambario stoglangio ir lango roletus; tamsaus kambarėlio užuolaidą; šildytuvą tepalinį Storm YD02, ½ dalį interjero detalių – akmeninių indų ir dirbinių, užfiksuotų 2016 m. kovo 7 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu.

855.7.

86Santuokoje įgytą turtą padalino taip: ieškovui R. O. priteisė LED TV SAMSUNG 55 colių televizorių 300 Eur vertės, trimerį STIHL FS 130 300 Eur vertės; atsakovei priteisė LED lemputes 20 Eur vertės, darbužių lygintuvą garais 20 Eur vertės. Iš ieškovo R. O. atsakovei priteisė 280 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį natūra.

875.8.

88Priteisė iš atsakovės 8 208,22 Eur už ieškovo įvykdytą prievolę, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. lapkričio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai.

895.9.

90Išreikalavo iš atsakovės ieškovo R. O. asmeninį turtą: štangą lenktą; svarmenis: 2 x 15 kg, 2 x 7 kg, 2 x 5 kg, „girę“ (svorį) 24 kg, o jo nesant, išmokant 144,81 Eur ieškovui.

915.10.

92Priteisė iš atsakovės 59 Eur žyminio mokesčio ieškovui R. O., iš ieškovo R. O. 40,50 Eur žyminio mokesčio valstybei.

935.11.

94Priteisė iš R. O. išlaikymą nepilnamečiui A. R. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisto išlaikymo nepilnamečiui sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės uzufrukto teise tvarkys vaiko motina N. R..

956.

96Nustatė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių prezumpciją, jog šalių santuoka iširo tik dėl atsakovės kaltės, pastarajai buvus neištikimai. Ieškovas šią aplinkybę įrodinėjo netiesioginiais įrodymais, spėlionėmis, savo paties bei liudytojų samprotavimais. Tai, kad atsakovė rodė kito vyro nuotrauką motinai, buvo užfiksuota su kažkokiu vyru oro uoste, savaime nepatvirtina neištikimybės fakto. Aplinkybė, kad atsakovei tai trečioji santuoka, taip pat neįrodo jos kaltės dėl santuokos iširimo, be to, kitos dvi atsakovės santuokos iširo ne dėl atsakovės kaltės. Iš šalių paaiškinimų nustatė, kad 2016 m. vasario mėn. šalių santykiai buvo pašliję, atsakovė nurodė, jog jie jau negyveno kaip šeima. Nustatęs, kad tarp atsakovės ir jos artimųjų, taip pat ieškovo artimųjų vyksta didelis konfliktas, nesirėmė V. P., D. P., J. B. parodymais. Kritiškai vertintino liudytojų parodymus ir dėl to, jog jie, ištisus metus matydami (galimai matydami) smurtą nepilnamečių vaikų atžvilgiu, tai toleravo, jų negynė, apie tai prabilo tik pradėjus skyrybų procesui. Tai, kad ieškovas negalėjo taikytis su atsakovės ydomis, kurios jam buvo žinomos, nebuvo priežastis pripažinti atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. Gyvenant iki santuokos šalių santykiai kėlė sunkumų, tačiau jos nusprendė kurti šeimą. Šeimoje tvyrojo įtampa, kuri susiklostė dėl įvairių priežasčių (atsakovės pakankamai ūmaus būdo, ieškovo uždarumo, abiejų noro lyderiauti). Sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai vienas kitam lojalūs, abipusių nuolaidų būdu nebuvo bandoma aiškintis iškilusių problemų. Šalių noras lyderiauti viena kitos atžvilgiu, įrodinėjimas, kuris iš jų yra geresnis, užgožė normalius vyro ir moters tarpusavio santykius.

977.

98Teismas padarė išvadą, jog atsakovė, gyvendama kartu su ieškovu ir sūnumi, motinos pareigas atliko tinkamai. Nebuvo pagrindo spręsti, kad ji netinkamai prižiūrėjo sūnų. Nei ieškovė K. R., nei R. O. neišreiškė pastabų atsakovei kaip motinai, sutuoktiniams gyvenant kartu visi bendrai auklėjo ir prižiūrėjo vaikus. Sutuoktiniai turi pakankamai pajamų vaikui išlaikyti, tinkamas vaikui augti patalpas. Nesąžiningas ieškovo argumentas, kad atsakovė nėra vaiko biologinė motina, nes abu nusprendė tokiu būdu susilaukti vaiko ir prisiėmė visas iš to kilusias pasekmes. Atsakovė užaugino dvi dukras, kurios yra tinkamai auklėjamos. Ieškovas nėra užtikrintas gebėjimu tinkamai rūpintis vaiku, remiasi aplinkinių pagalba. Atsižvelgė į tai, kad ieškovas kariškis ir yra tikimybė, jog gali būti priverstas išvykti į komandiruotes ar pratybas, todėl jam iškiltų būtinybė ieškoti pagalbos ir patikėti sūnų kitiems artimiesiems. Sprendė, kad mažamečio gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina, tėvui suteikiant galimybę maksimaliai bendrauti ir dalyvauti vaiko gyvenime. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl vaikui reikalingos išlaikymo sumos.

998.

100Nustatė, kad 2017 m. birželio 30 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka šalims tinkama. Atsižvelgęs į tai, paliko galioti 2017 m. birželio 30 d. nutartimi, kuri 2017 m. liepos 26 d. nutartimi patikslinta, nustatytą laikiną bendravimo tvarką iki vaikas pradės lankyti mokyklą. Nepilnamečiui pradėjus lankyti mokyklą, bendravimo tvarką nustatė pagal atsakovės priešieškinyje nurodytą tvarką. Ieškovė K. R. 2016 m. gegužės 16 d. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti bendravimo tvarką, vėliau, 2016 m. spalio 31 d. patikslintame ieškinyje, atskiro reikalavimo nustatyti bendravimo tvarkos su anūku A. R. nesuformulavo. Nesant ieškovės reikalavimui nustatyti konkrečią bendravimo tvarką su anūku, dėl tokios tvarkos nesprendė. Nustatė, kad ieškovė su anūku bendrauja, todėl reikalavimą, pareikštą pirminiuose procesiniuose dokumentuose, laikė pertekliniu.

1019.

102Sprendė, kad ieškovas R. O. ir atsakovė N. R. nuo 2008 m. vedė bendrą ūkį, įgytą turtą pripažintino bendrąja daline nuosavybe. Ieškovas patvirtino aplinkybes apie bendrą ūkio vedimą, ketinimą kurti bendrą ateitį ir buities pagerinimą. Iš ieškovo prašomų pripažinti jo asmeniniu turtu daiktų visi jie skirti šeimos poreikių patenkinimui, šeimyninių santykių kūrimui (dvigulė lova, miegamojo spinta, komoda, džiovyklė, šaldytuvas, svetainės baldai ir kt.). Ieškovas gyveno su atsakove jos bute, kuriame buvo įvairūs jos, iki pažinties su ieškovu, įgyti daiktai (lovos, spintelės, komodos, šaldytuvas ir kt.), vėliau gyvendami kartu baldus ir buitinę techniką keitė. Atsakovė rūpinosi automobilio draudimu, į jos sąskaitą buvo pervedinėjami pinigai, skirti ieškovo motinos buto balkono įstiklinimui, namo projekto apmokėjimui; bendrai derinama, kokių akmeninių indų, perkamų ieškovo, atsakovė norėtų; atsakovė rūpinosi ieškovo jai paliktu gyvūnu (šešku). Ieškovas, draugaudamas su atsakove, iš darželio pasiiminėjo atsakovės dukrą. Iki santuokos sudarymo ieškovas, pervesdamas pinigus, mokėjimo nurodymuose nurodė „į šeimos biudžetą“. Atsakovės pajamos rodo, kad ji nebuvo ieškovo išlaikoma. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu buvo pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Šalių įgytą turtą padalijo po ½ dalį, nes nebuvo pateikti duomenys, įgalintys nustatyti kiekvienos iš jų indėlį įsigyjant šį turtą. Šalys gyveno faktinėje santuokoje, todėl automobilį, valtį ir visus daiktus įgijo šeimos poreikių tenkinimui, dėl to šis turtas pripažintinas bendrąja daline nuosavybe. Jį teismas atidalino atsižvelgęs į šalių pasiūlytą padalijimo variantą. Remdamasis šalių paaiškinimais, teismas iš atsakovės išreikalavo ieškovo asmeninį turtą. Ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių jo nurodytų daiktų vertę ginčo išsprendimo metu. Atsižvelgęs į tai, kad visu turtu abi šalys naudojosi apie 10 metų, dėl ko turtas natūraliai nusidėvėjo, teismas iš dalies rėmėsi atsakovės pateiktais apytiksliais turto vertės nustatymo duomenimis. Nesant objektyvių duomenų apie atsakovei atitenkančio turto vertę, nepriteisė iš ieškovo kompensacijos už neva didesnės vertės turtą.

10310.

104Sutuoktinių reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo patenkintino iš dalies. Ieškovas į santuokoje įgyto ir dalintino turto sąrašą neįtraukė drabužių lygintuvo garais (nurodė, jog nežino tokio turto), teigė, kad trimeris STIHL yra sesers turtas. Atsakovė pateikė duomenis ir paaiškino, kad, šalims pradėjus namo statybas, buvo nuspręsta šį įrankį įsigyti, pateikė tai patvirtinančius įrodymus, todėl teismas neturėjo pagrindo tuo netikėti. Ieškovui atiteko didesnė dalintino turto dalis, todėl atsakovei priteisė 280 Eur piniginę kompensaciją (ieškovui tenkantis turtas 300+300=600 Eur, 20+20=40 Eur, 640/ 2=320 Eur, kompensacijos dydis 320-40).

10511.

106Ieškovas įvykdė atsakovės prievolę bankui. Atsakovė reikalavimui dėl ieškovo asmeninių lėšų grąžinimo iš esmės neprieštaravo, gauti pinigai buvo naudojami asmeninio atsakovės buto įgijimui, bei remontui, todėl šį reikalavimą patenkino. Iš atsakovės ieškovui priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10712.

108R. O. ir jo atstovė iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepateikė jokių atstovavimo išlaidas patvirtinančių įrodymų, pateiktos atstovavimo išlaidos neturi ryšio su bylos šalimis, t. y. atstovaujamoji nurodyta ieškovė J. Ž.. Atsakovė N. R. advokatei sumokėjo 724 Eur. Sprendė, kad abi šalys turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies, šalių bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė ir jų nepriteisė.

109III.

110Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11113.

112Apeliaciniu skundu ieškovas R. O. prašo panaikinti sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir santuokoje įgyto turto padalinimo, priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti visiškai, o šią priešieškinio dalį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1131.1.

114Teismas bylą nagrinėjo atmestinai, leido šalims suprasti, kad šalių vaiko interesai teismui nerūpi, nuolat išsakė nepasitenkinimą dėl teikiamų įrodymų ir jų apimties, procesinius sprendimus priiminėjo atsainiai, tai rodo teismo sutikimas su atskiraisiais skundais. Teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino liudytojų nurodytų aplinkybių, pateiktų įrodymų, juos vertino neobjektyviai ir šališkai, nepasisakė, kodėl vienus įrodymus atmetė, be pagrindo palaikė atsakovės poziciją. Teismas priėmė papildomą sprendimą, kuriuo išsprendė išlaikymo priteisimo klausimą, priėmė nutartį, kuria ištaisė apsirikimo klaidą, toks sprendimas pažeidė CPK 270 straipsnio nuostatas.

1151.2.

116Teismas nepagrįstai sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš dalies nemotyvuotai atmetė įrodymus, patvirtinančią atsakovės santuokinę neištikimybę. Atsakovės kaltę patvirtino ieškovai, liudytojai, vaizdinė medžiaga. Pradėjusi dirbti, atsakovė didžiąją laiko dalį praleisdavo prie kompiuterio naršydama socialiniuose tinkluose, internetinėse parduotuvėse, teigdama, kad turi ruoštis paskaitoms. Atsakovė prie kompiuterio prabūdavo iki 03.00 – 04:00 val. nakties. Atsakovės nebūdavo galima priprašyti eiti kartu miegoti, dėl ko neatlikdavo sutuoktinės pareigų. Atsakovės elgesys sutuoktinio atžvilgiu iš esmės pasikeitė 2015 m. pabaigoje, kai ji pradėjo grįžti namo 2-3 val. vėliau nei įprastai, aiškindavo, kad užtrunka su studentais. Atsakovė nustojo su juo kalbėti. 2016 m. vasario 13 d. atsakovė kirpykloje pasidarė šukuoseną, o vasario 14 dieną (Šv. Valentino dieną) 8 val. nieko nesakiusi, pasiėmusi poilsiui bei maudymuisi skirtus reikmenis, išvyko iš namų ir tą dieną sugrįžo apie 22.30 val. Netrukus atsakovė, apsilankiusi pas savo motiną, telefone parodė vyriškio nuotrauką, nurodė, kad turi naują draugą I.. Atsakovės paaiškinimas, kad ji juokais motinai rodė vyro nuotrauką, yra gynybinis. 2016 m. vasario 27 d. atsakovės motina K. R. ir sesuo V. P. bandė kalbėtis su atsakove dėl šeimos išsaugojimo, atsakovė joms aiškiai nurodė, kad turi naują draugą, miega su kitu, todėl nemoralu vėl grįžti į šeimą. Atsakovė yra išlaidi, netvarkinga, tai patvirtino atsakovės motina, jos sesuo su sutuoktiniu D. P., ieškovo sesuo J. B.. Netvarka ir išlaidavimas nebuvo pagrindinė santuokos išrimo priežastis, tačiau šios atsakovės ydos turėjo įtakos šalių tarpusavio santykiams. Liudytoja J. B. parodė, kad iki santuokos sudarymo ieškovui esant išvykus, ji nepasiskambinusi nuvyko pas atsakovę ir jos bute rado vyriškį, kurį atsakovė pristatė santechniku, ir kuris nusileido laiptais iš palėpės, kurioje nėra sanitarinio mazgo. Liudytojų K. R., V. P., D. P., išskyrus D. K. ir J. B., santykiai su atsakove iki šalių santuokos iširimo buvo puikūs, tarpusavyje susiję artimais giminystės ryšiais, jie puikiai pažįsta šalis iš arti. Teismas be pagrindo abipusę kaltę grindė atsakovės nurodytomis aplinkybėmis – bylos duomenys nepatvirtina, kad jie 2016 m. vasario mėn. negyveno kaip šeima. Sutuoktiniai gyveno kartu, abu lankėsi atsakovės sesers namuose, šventė gimtadienį, vedė bendrą ūkį.

1171.3.

118Teismas nepagrįstai nustatė vaiko gyvenamąją vietą su motina. Ieškovas nėra nurodęs, kad atsakovė nėra biologinė vaiko motina, todėl nepagrįstos teismo išvados, jog ieškovas nori atriboti vaiką nuo motinos. Teismas turi teisę žinoti faktinę padėtį dėl vaiko kilmės, todėl ieškovas atskleidė su vaiko gimimu susijusias aplinkybes. Ši aplinkybė yra labai svarbi sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą ir turi būti lemiama nustatant, kad vaiko interesus labiausiai atitiks jo gyvenamosios vietos nustatymas su biologiniu tėvu. Teismas nepagrįstai išvadą dėl atsakovės gebėjimo pasirūpinti vaiku grindė suinteresuotų asmenų (vaiko darželio darbuotojų, akivaizdžiai palaikančių atsakovės pusę) parodymais. Teismas privalėjo motyvuoti, kodėl atmetė liudytojų K. R., V. P., J. B., D. P. parodymus. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nesugebėjo užtikrinti vaikui saugios aplinkos, o jos elgesys su vaiku, dukterimis atitinka smurto artimoje aplinkoje sampratą. Tai rodo užfiksuoti vaiko patirti sužalojimai – jų 2016 m. vaikas patyrė mažiausiai tris. Tai, kad ieškovės vyresnioji duktė gyvena Jungtinėje Karalystėje, nesudaro pagrindo spręsti dėl tinkamo auklėjimo. Ieškovai, liudytojai K. R., V. ir D. P. parodė, kad atsakovė ne kartą smurtavo prieš vyresniąją dukterį, sūnų. Atsakovė nėra pajėgi viena pasirūpinti vaiku, kadangi naudojosi nuolatine kitų asmenų pagalba: ieškovo, savo motinos, kuri persikėlė gyventi pas juos, kad galėtų nuolat padėti jai rūpintis vaiku, taip pat svetimų vaikui asmenų pagalba – darželyje atsakovė pateikė sąrašą asmenų, turinčių teisę paimti vaiką iš įstaigos, tarp jų atsakovės nepilnametė duktė, bendradarbis. Atsakovė neturi artimųjų palaikymo ir pagalbos, jos motina su seserimi palaiko ieškovo pusę, atsakovė nuo artimųjų atsiribojo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas netinkamai pasirūpintų vaiku. Nereikia įrodinėti, kad auginant vaikus tėvai būna priversti prašyti pagalbos, juos prižiūrint. Ieškovas yra kariškis, dirba 5 darbo dienų per savaitę darbą nuo 8:00 val. iki 17:00 val. Ieškovas gali išvykti į komandiruotę, tuomet vaiku galėtų pasirūpinti jo ar atsakovės artimieji, pati atsakovė. Ieškovas pasirengęs pakeisti padalinį, kuriame darbas nebūtų susijęs su komandiruotėmis. Tarp jo ir vaiko yra susiformavęs ypač artimas ryšys. Teismas, neįvertinęs nurodytų aplinkybių, esmingai pažeidė mažamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.

1191.4.

120Teismas nepagrįstai nustatydamas tėvo/ motinos su vaiku bendravimo tvarką, pažeidė tėvo/ motinos ir vaiko teises ir teisėtus interesus, užtikrinančius tėvų teisę lygiaverčiai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Teismas nemotyvavo, kodėl bendravimo tvarką, vaikui pradėjus lankyti mokyklą, nustatė pagal atsakovės priešieškinį. Tokia bendravimo tvarka pažeidžia tėvo ir vaiko teises bei teisėtus interesus.

12113.4.1.

122Teismas be pagrindo apribojo ir sutrumpino bendravimo su vaiku tvarką savaitės dienomis, nustatydamas, kad kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį su vaiku bendraujama, pasiimant jį nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžinant į namus nuo 19 val. iki 20 val. Esant galimybei, teismas neturėtų trumpinti bendravimo laiko, turėtų nustatyti, kad su vaiku bendraujama kiekvienos savaitės antradienį ar ketvirtadienį nuo 16 val. iki 20 val., pasiimant vaiką iš namų, ar lavinimo įstaigos ir pristatant jį į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą suderintą su vaiko tėvu/ motina vietą, informuojant tėvą/ motiną apie ketinimą bendrauti su sūnumi prieš vieną darbo dieną.

12313.4.2.

124Teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka didžiųjų metų šventėmis keistina, nes pažeidžia tėvo/ motinos teisę tais metais švęsti didžiąsias šventes kartu. Bendravimo tvarka nustatytina pagal ieškovo pasiūlytą tvarką.

12513.4.3.

126Teismas nepagrįstai apribojo tėvo/ motinos teisę bendrauti su vaiku jo rudens ir pavasario atostogų metu. Vaiko rudens atostogas priskiriant bendravimui su vienu iš tėvų, o dėl pavasario atostogų visiškai nepasisakant, pažeidžia vieno iš tėvų teisę lygiaverčiai dalyvauti vaiko auklėjime ir bendravime.

12713.4.4.

128Į bendravimo tvarką įtrauktini ir kiti tėvo/ motinos įsipareigojimai, o būtent: 1) vaiko tėvas/ motina įsipareigoja bendravimo su sūnumi metu sudaryti vaiko tėvui/ motinai galimybę susiekti su sūnumi bent viena ryšio priemone (mobiliuoju ryšiu, „skype“ programa ir pan.), bei nedelsiant pranešti vaikui susirgus; 2) pasikeitus tėvo/ motinos nuolatinei gyvenamajai vietai, jis/ ji per 5 kalendorines dienas apie tai informuoja vaiko motiną/ tėvą; 3) šios nutarties 1.3 punkto 11) nurodyta bendravimo sąlyga.

12913.4.5.

130Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovas ir atsakovė nuo 2008 m. vedė bendrą ūkį. Teismas neatsižvelgė į konkrečius šalių bendravimo laikotarpius, nepasisakė dėl ieškovo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų. Ieškovas ir atsakovė nuo 2008 m. nuolat ir reguliariai kartu negyveno, dažnai likdavo pas ją nakvoti, ieškovo gyvenamoji vieta buvo su motina, tuo periodu nuolat būdavo ilgalaikėse komandiruotėse. Pradėjęs su ieškove bendrauti, padėjo jai materialiai: pirko įvairius namų apyvokos daiktus, kuriais leido atsakovei naudotis neatlygintinai. Atsakovė pripažino, kad ji naudojosi elektronine bankininkyste pirkdama prekes iš elektroninių parduotuvių, tačiau nei vienas daiktas, prašomas pripažinti ieškovo asmeniniu turtu, atsakovės nebuvo pirktas. Bendro ūkio nevedimą rodo ieškovo pavedimų apimtis: į atsakovės sąskaitą atlikdavo tikslinius pavedimus, kurių paskirtyje nurodydavo, kokiam tikslui perveda lėšas (sumokėjimui už namo projektą, motinos balkono įstiklinimui). Po 2011 m. rugpjūčio mėn., pasipiršus atsakovei, pavedimų paskirtyje nurodė „į šeimos biudžetą“. Šalys nebuvo susitarę dėl bendro turto įgijimo. Atsakovė nepagrindė, kad ji prisidėjo prie automobilio TOYOTA AVENSIS įgijimo. Ieškovas nurodė, jog lėšas šio automobilio įgijimui jis skolinosi iš savo sesers J. B.. Atsakovei priklausė OPEL VECTRA, ji turėjo didelę asmeninę skolą, todėl neturėjo galimybės prisidėti prie šio turto įgijimo. Liudytoja V. Č. nurodė iš esmės skirtingas tariamos paskolos ir jos grąžinimo aplinkybes, kas leidžia teigti, kad atsakovė sakė netiesą apie turėtas lėšas, kuriomis prisidėjo prie automobilio įgijimo. Atsakovė nelaikė ieškovo šeimos nariu ir nepriregistravo jo jai priklausančiame būste. Nepagrįsti jos teiginiai, kad ieškovas pats pas ją nedeklaravo gyvenamosios vietos, nes rajono gyventojams pigesnis draudimas. Atsakovė neįgijo guminės valties, ji nežino valties įgijimo aplinkybių, kainos, ji nėra registruota jos vardu. Atsakovė nepateikė duomenų, kokia apimtimi prisidėjo prie šio turto įgijimo. Atsakovės pateikta IĮ ( - ) įmonės pardavėjo R. N. pažyma panaikinta R. N. 2017 m. balandžio 19 d. paaiškinimu, nurodžius, kad tokią pažymą jo paprašė parašyti atsakovė. Ieškovas pateikė rašytinius duomenis (sąskaitos išrašus, duomenis, kad jo pajamos buvo ženkliai didesnės), kad guminė valtis įgyta už jo asmenines lėšas, todėl pripažintina jo asmenine nuosavybe. Teismas neturėjo pagrindo trimerio įtraukti į dalintino turto balansą, kadangi nepateikti įgijimo duomenys, o sutuoktinių nurodytos aplinkybės dėl šio turto įgijimo prieštaringos. Teismas nepagrįstai į dalintiną turtą įtraukė akmens dirbinius, kurie buvo įgyti už ieškovo lėšas jam būnant komandiruotėse. Atsakovė neįrodė, kad prisidėjo prie jų įgijimo, patvirtino, kad gaminiai įgyti ieškovo komandiruočių metu. Šaldytuvas įgytas 2007 m. lapkričio 13 d., televizorius 2007 m. gruodžio 28 d. Teismas pripažino, kad šalys bendrą ūkį vedė nuo 2008 m, todėl šio turto neturėjo įtraukti į dalintino turto balansą.

13114.

132Apeliaciniu skundu atsakovė N. R. prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas neišsprendė ieškovės K. R. reikalavimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nustatė bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką, priteisė piniginę kompensaciją už turto padalijimą, ieškovui grąžino asmeninius daiktus, priteisė ieškovui televizorių. Prašo priimti naują sprendimą – atsakovės 2016 m. gruodžio 7 d. patikslintą priešieškinį su 2017 m. birželio 6 d. pareiškimu dėl dalies priešieškinio dalyko pakeitimo tenkinti; išspręsti ieškovės K. R. reikalavimą ir jį atmesti, perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1332.1.

134Teismas netinkamai išspendė ieškovės K. R. reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovė K. R. savo ieškinio reikalavimų iki bylos nagrinėjimo pabaigos neatsisakė, juos palaikė, jos reikalavimas nebuvo išskirtas į atskirą bylą, ji iš dalyvaujančių byloje asmenų nebuvo pašalinta. Teismas nustatė, kad ieškovės K. R. reikalavimas, pareikštas pirminiuose procesiniuose dokumentuose, yra perteklinis, tačiau toks klausimo išsprendimas atsakovės atžvilgiu prieštarauja CPK normoms, yra neteisingas bylinėjimosi išlaidų prasme. Atsakovė dėl ieškovės procesinio elgesio patyrė teisinės pagalbos išlaidas. Teismas turėjo ieškovės K. R. ieškinį atmesti ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

1352.2.

136Teismas nepagrįstai laikiną bendravimo tvarką, iki kol vaikas pradės eiti į mokyklą, paliko galioti kaip nuolatinę. Ši tvarka nustatyta kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra tinkama tik bylinėjimosi procese. Bendravimas kiekvienai iš šalių su vaiku paliktas labai intensyvus, kas antrą dieną. Tokio sutarimo tarp šalių nebuvo, vaikas dėl amžiaus negali išreikšti savo nuomonės, šalys gyvena pakankamai toli viena nuo kitos, kas reiškia, kad vaikas nemažai laiko praleis automobilyje. Tai prieštarauja vaiko interesams į stabilią aplinką, poilsio, maisto režimą. Nustatyta bendravimo tvarka, kai vaikas pradės eiti į mokyklą, palieka spragas interpretacijoms, konfliktinėms situacijoms. Teismas patenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą, tačiau rezoliucinėje dalyje išdėstė ne 2017 m. birželio 6 d. pareiškime pakoreguotą bendravimo tvarką, o buvusią iki pakeitimo.

1372.3.

138Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę grąžinti asmeninius ieškovo daiktus. Atsakovė nurodė ir ieškovas neprieštaravo, kad visus asmeninius ieškovo daiktus jam atidavė, išskyrus „girę“. Nėra jokių įrodymų, kad tie daiktai yra pas atsakovę.

1392.4.

140Teismas, spręsdamas dėl piniginės kompensacijos priteisimo, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, pažeidė CPK 263 straipsnio normas. Padalinant daiktus turi būti vertinama jų rinkos vertė sprendimo priėmimo momentu, nes tai labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas protingai neargumentavo, kodėl iš atsakovo nepriteistina kompensacija už neva didesnės vertės turtą. Ieškovas galėjo ginčyti likutinę iki santuokos įgytų daiktų vertę. Teismas šalims nesiūlė patikslinti dalijamų daiktų rinkos vertę. Teismas turėjo vadovautis daiktų rinkos vertę įrodančiais įrodymais, rinkos vertę lemia ne tik fizinis, bet ir moralinis daiktų nusidėvėjimas, taip pat tokių daiktų paklausos ir pasiūlos rinkoje santykis. Kad atsakovės pateikti įrodymai apie daiktų vertę teisingi, įrodo tai, jog teismas, priteisdamas ieškovui natūra santuokinį turtą, vadovavosi atsakovės pateiktomis daiktų rinkos vertėmis iš internetinių puslapių.

1412.5.

142Teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai ieškovui priteisė LED TV SAMSUNG 55 colių televizorių, kadangi ieškovui priteisti jo faktiškai valdomi didelės vertės daiktai: TOYOTA AVENSIS, pripučiama valtis, trimeris. Minėtas televizorius yra vienintelis vertingas atsakovei likęs santuokos metu įsigytas daiktas, kurį ji faktiškai valdo. Teismo sprendimas neproporcingai tenkina ieškovo interesą, neatsižvelgiant į nesąžiningą ieškovo elgesį byloje – melagingus daiktų egzistavimo ir jų vertės įrodymus, bendro gyvenimo su atsakove neigimą ir pan. Ieškovui nepagrįstai priteista turto už didesnę vertę.

1432.6.

144Teismas nepagrįstai neišsprendė klausimo dėl K. R. reikalavimo ir nepriteisė bylinėjimosi išlaidų. K. R. į bylą įstojo nesąžiningai, o tik siekdama pagerinti ieškovo poziciją. Teismas turėjo K. R. ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei atitinkamą bylinėjimosi išlaidų dalį. Teismas nepagrindė bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir bylinėjimosi išlaidas padalijo po lygiai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pirminis R. O. ieškinys buvo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, vėliau kelis kartus tikslino ieškinį, keitė ieškinio dalyką. Atsakovė buvo priversta tikslinti savo priešieškinį, patyrė su tuo susijusias bylinėjimosi išlaidas. Iki bylos iškėlimo siūlė spręsti santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimą bendru sutarimu. Ieškovas su tuo nesutiko, naudojo represinės priemones. Ieškinio reikalavimai patenkinti 28,6 proc., priešieškinio – 71,4 proc.

14515.

146Atsakovė N. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo R. O. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1473.1.

148Nepagrįsti ieškovo teiginiai dėl bylos proceso eigos. Teismas bylą išnagrinėjo detaliai, pasverdamas kiekvienos pusės argumentus, byla tęsėsi ilgą laiką. Nutartys abiejų šalių prašymu priimtos laikantis CPK normų ir reikalavimų. Dėl didelės bylos apimties nutartyse ir sprendime buvo įsivėlusios techninės klaidos, kurios įstatymų nustatyta tvarka ištaisytos. Ieškovo kaltinimai, kad teismas buvo neatidus nepilnamečiui vaikui, yra nepagrįsti, teismo vertinimas išimtas iš konteksto.

1493.2.

150Teismas teisingai nustatė abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovas savo elgesiu kryptingai siekė santuokos iširimo, buvo nepatenkintas atsakovės elgsena, turėjo priekaištų dėl tvarkos ir maisto gaminimo, pastaraisiais bendro gyvenimo metais su atsakove nebendraudavo, ignoravo jos dukras, demonstravo aroganciją. Atsakovės charakteris ir jos gyvenimo būdas jam buvo žinomi. Sutuoktinių namuose buvo pakankamai tvarkinga. Atsakovės neištikimybę ieškovas įrodinėjo subjektyviais pamąstymais, įtarimais ir nuogirdomis. Liudijimai yra subjektyvūs dėl savanaudiškų paskatų. D. K. nuotraukų teismui nepateikė. Nuo 2015 m. rugpjūčio ieškovas visiškai nebendravo su šeima – nekalbėjo, neprisidėjo prie buities, savaitgaliais išvažiuodavo pas savo artimuosius. 2016 m. kovo 5 d. R. O. pradėjo smurtauti prieš atsakovę jos dukros ir sūnaus akivaizdoje, buvo iškraustytas iš namų policijos pagalba. 2016 m. kovo 11 d. ieškovas užsivedė anketą pažinčių portale www.draugas.lt.

1513.3.

152Byloje įrodyta, kad nuo sūnaus gimimo atsakovė faktiškai vaiku rūpinosi, jį prižiūrėjo. Rašytiniai įrodymai paneigia ieškovo teiginius apie jo prisidėjimą prie vaiko priežiūros. Atsakovė iki bylos iškėlimo rūpinosi sūnaus sveikata, gulėjo su juo ligoninėse, rūpinosi vaiko darželiu, vaiką maitino krūtimi iki 2 metų, nuo pat gimimo iki pradėjimo dirbti visą laiką buvo su vaiku. Ieškovas prie vaiko priežiūros galėjo prisidėti, kai būdavo Lietuvoje. Kadangi ieškovo misijos trukdavo 4-6 mėnesius per metus, likusiu laiku vaiku rūpinosi atsakovė. Nėra įrodymų, kad ieškovo darbo specifika pasikeitė. Nėra objektyvių duomenų, kad atsakovė smurtavo vaiko atžvilgiu. Ieškovas dėl atsakovės smurto niekur nesikreipė. Vaiko tariamas nenoras važiuoti pas motiną, atsižvelgiant į jo amžių, vertintinas kaip vaiko kaprizai ir yra normalus vaiko elgesys. Vaikas prisirišęs prie motinos. Ieškovo požiūris į vaiko auklėjimą, socialinį ugdymą, vaiko poreikius yra ydingas ir prieštarauja nepilnamečio interesams. Ieškovas vaiko bendravimą su giminaičiais laiko svarbesniu už bendravimą su motina. Nereikšmingi ieškovo argumentai dėl vaiko biologinės kilmės. Vaiko pradėjimo būdą apsprendė abi šalys.

1533.4.

154Ieškovas siekia maksimalaus bendravimo su vaiku laiko, tačiau taip tenkina savo interesus, nežiūri vaiko interesų. Darbo dienomis vaikui reikalingas poilsis, laikas pasiruošti pamokoms, savalaikis ėjimas miegoti. Jei pradinių klasių mokinys grįš namo 20 val., poilsiui, pasiruošimui rytojaus pamokoms nebeliks laiko. Vaiko interesų neatitinka ir ieškovo siūlomas bendravimas didžiųjų švenčių dienomis. Ieškovo siūlomas bendravimo grafikas yra per intensyvus nepilnamečiam vaikui, prieštarauja vaiko poreikiams į poilsį, stabilumą, saugumą.

1553.5.

156Teismas teisingai sprendė apie bendro ūkio vedimą nuo 2008 m. Ieškovo paaiškinimai dėl gyvenimo kartu yra prieštaringi, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Bendrą ūkio vedimą ir gyvenimą kartu patvirtino nuoseklūs atsakovės paaiškinimai, kuriais netikėti nėra pagrindo, taip pat ieškovo paaiškinimai. Kaip pora šalys dalyvaudavo šeimos šventėse, darboviečių renginiuose. Ieškovas, pradėjęs gyventi su atsakove ir vesti bendrą ūkį, padengė atsakovės asmeninę 28341,50 Lt (8208,22 Eur) skolą. Iš draugiškumo tokios pinigų sumos asmuo nepadengtų. Atsakovė organizavo ieškovo motinos balkono apstiklinimo darbus. Atsakovės bute šalys pakeitė baldus. Seni baldai pervežti ieškovo motinai. Ieškovas pripažino, kad tarp jo ir atsakovės banko sąskaitų iki santuokos sudarymo vyko pinigų judėjimai. Nelogiška, kad visi mokėjimai buvo iš draugiškumo. Šalys naudojo jų turėtus automobilius bendriems ir asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovas 2011 m. liepos 1 d. perįgaliojo atsakovę dėl namo ( - ) rekonstrukcijos. Ieškovas patvirtino, kad mobilaus telefono numerį jam suorganizavo atsakovė. Prieš santuokos sudarymą abu pradėjo statyti namą. Ieškovas negalėjo paaiškinti, kada susiformavo buities daiktų panaudos santykiai. Jis pats naudojosi nurodomais daiktais. Daiktų pirkimo dokumentus teismui pateikė ne ieškovas, o atsakovė. Atsakovė pateikė grynųjų pinigų išgryninimo operacijų sąrašą, iš kurio matyti, kad TOYOTA pirkimo momentu atsakovė išgrynino iš banko atitinkamą sumą pinigų. TOYOTA pirkimo aplinkybes iš dalies patvirtina pridėti susirašinėjimo laiškai. Valties turėjimą patvirtina jos registracija ieškovo vardu, nuotraukos, kuriose matyti ieškovės dukros iš ankstesnių santuokų, valties identifikavimo nuotrauka. Akmeniniai indai priskirtini prie dalintinų daiktų, nes buvo pirkti derinant pirkimus kartu. Atsakovės turtinė padėtis leido jai pirkti ir prisidėti prie bendrų daiktų įgijimo. Šalys turtą pirko iš bendrų lėšų, neskiriant, kuri prisidėjo prie pirkimo, todėl laiko, kad šalys nuosavybės teisę į daiktus įgijo lygiomis dalimis.

157Teisėjų kolegija

konstatuoja:

158IV.

159Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16016.

161Nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su atsakove, nustatydamas ieškovo bendravimo tvarką su vaiku, ar tinkamai padalino bendrąją šalių nuosavybę, įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovui asmeninius daiktus bei nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų, atsakovės patirtų dėl ieškovės K. R. pareikšto ieškinio reikalavimo, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino pertekliniu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

162Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

16317.

164Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės.

16518.

166Apelianto ieškovo argumentus dėl atsakovės netvarkingumo buityje, išlaidavimo, nebuvusių šeimos iširimo priežastimis, tačiau turėjusių įtakos šalių santykių pasibaigimui skyrybomis, paneigia ieškovo pateiktas atsakovės elektroninis laiškas (t. 5 b. l. 76-79). Nėra ginčo dėl to, kad šalys pradėjo draugauti 2007 metais. Liudytoja V. P. (atsakovės sesuo) parodė, kad 2011 m. ieškovas ir atsakovė susipyko, ieškovas pasakė po komandiruotės pas atsakovę nebegrįšiąs. Tai patvirtina šalių susirašinėjimo duomenys bei paaiškinimai. 2011 m. liepos 26 d. atsakovė parašė ieškovui, jog buvo parengusi atsisveikinimo laišką. Iš laiško turinio matyti, kad atsakovė kvietė ieškovą išgirsti ir jos nuomonę, išdėstė savo požiūrį į šeimos gyvenimą ir judviejų santykius, nurodė, jog jai svarbiau emocijos, jausmai, bendri tikslai ir veikla, o ieškovui – buitis, nenuvalytos dulkės, indai, pinigai ir šeškas. Jautėsi įskaudinta, kad ieškovui netiko jos pagamintas maistas, kalta dėl to, kad jog jis gamino labai gerai. Nurodė, jog jie gyveno neplanuodami savaitgalių ir bendros veiklos, todėl neturėjusi ūpo tvarkytis ar, nesant tarpusavio sutarimo, puoselėti namus, tačiau kai tvarkydavosi, ieškovas retai prisijungdavo. Nurodė nesutarimus dėl maisto produktų pasirinkimo (atsakovės teigimu, ieškovas taupė antrarūšių maisto produktų sąskaita), neigė išlaidavimą savo vaikams, rėmėsi požiūrių nesutapimu dėl bendrų kelionių į užsienį, jos vaikų ignoravimu, teigė, jog dėl viso to geriau jaučiasi ieškovui išvykus, paneigė nepagrįstus įtarinėjimus neištikimybe; laiką prie kompiuterio nurodė leidžianti dėl darbo keliose darbovietėse (yra finansininkė), o neretai ir visų minėtų priežasčių.

16719.

168Akivaizdu, kad atsakovės laiške nurodytos aplinkybės iš esmės yra tos pačios, kuriomis kaip nesutarimais, privedusiais prie santuokos iširimo, rėmėsi abi šalys. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovo nesitaikymas gyvenant santuokoje su atsakovės ydomis, kurios jam buvo gerai žinomos iki santuokos sudarymo, negali būti pripažinta atsakovės kalte dėl šeimos iširimo (CPK 185 straipsnis).

16920.

170Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovės neištikimybė nėra įrodyta.

17121.

172Liudytoja D. P. parodė, kad, nebesutardama su ieškovu, po 2016 m. vasario 14 d. atsakovė motinai sakėsi susiradusi naują draugą, rodė jo nuotrauką. Abi bandžiusios ją perkalbėti, tačiau atsakovė kaltino ieškovą buvus nepakankamai švelniu ir kad viskas jau nuspręsta, paduoti dokumentai skyryboms. Po kelių dienų (kovo 5 d.) susitiko jos trys ir ieškovas, tačiau konstruktyvus pokalbis nesigavo, šalys liejo bevaisius buitinius kaltinimus, ieškovas atskleidė vaiko kilmę iš donorinės motinos; su motina siūliusios jiems eiti pas psichologą, ieškovas siūlė pagyventi atskirame kambaryje, tačiau atsakovė viską atmetė. Po kelių dienų ieškovas iškvietė jai policiją. Atsakovės nurodyto draugo nuotrauką rado facebook paskyroje per kitus draugus. Analogiškus paaiškinimus apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė bendraieškovė K. R.. Liudytojas D. P. (atsakovės svainis) parodė, jog atsakovė neslėpė, kad ją nelabai domina namų tvarka. J. B. parodė, jog brolis (ieškovas) skundėsi sutuoktinės netvarkingumu. Dėl pastarosios aplinkybės kaip atsakovės kaltės nebuvimo pasisakyta ankstesniame nutarties punkte. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės sesers ir motinos parodymai apie atsakovės neištikimybę, pagrįsti jos parodyta kito vyro nuotrauka telefone, nėra patikimas neištikimybės fakto įrodymas, atsakovei tokį faktą neigiant. Pažymėtina, jog V. P. parodė ir tai, kad atsakovė teigė mieganti tik su vienu vyru (liudytoja nenurodė, kad tas vyras yra ne ieškovas). Be to, tiek iš liudytojų parodymų, tiek iš abiejų šalių paaiškinimų matyti, kad, nors tuo metu šalys dar gyveno kartu, santykiai buvo pašliję dėl visų kitų pirmiau išvardintų priežasčių (2016 m. kovo 6 d. ieškovui Kauno apskrities VPK KP Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo pareikštas įtarimas dėl fizinio smurto prieš atsakovę (tyčia rankomis lenkė jos kairę ranką, paguldė ją ant sofos ir vieną kartą sudavė į dešinę veido pusę), vėliau tyrimas nutrauktas; 2016 m. balandžio 7 d. ieškovas kreipėsi į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, 2016 m. spalio 18 d. pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo). Pažymėtina, kad atsakovės motina, nors bylos proceso metu faktiškai buvo ieškovo pusėje, teigė, kad jis yra geras žmogus, paaiškino, kad dukrai trūko moteriško lankstumo, tačiau nurodė, jog buvo ir atvejų, kai ieškovas jos dukras statė į kampą, priekaištavo atsakovei dėl didelių išlaidų dukters šokių užsiėmimams. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaiko kilmės atskleidimas ieškovės motinai ir seseriai yra ieškovo nelojalumo sutuoktinei įrodymas (nors jis to nepripažįsta, šį faktą patvirtino V. P., K. R. apeliacinės instancijos teisme bei pirmosios instancijos teismo posėdyje 2017 m. vasario 23 d. (teismo posėdžio garso įrašo 54:45), be to, šia aplinkybe ieškovas remiasi 2016 m. spalio 31 d. parengtame patikslintame ieškinyje (t. 3 b. l. 7)). Nurodytų faktų kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sutuoktiniai nebuvo pakankamai vienas kitam lojalūs, abipusių nuolaidų būdu nebuvo bandoma aiškintis iškilusių problemų, jos buvo sprendžiamos nesikalbant, kiekvienam užsiimant savo mėgstamų laidų žiūrėjimu arba darbu prie kompiuterio (karinių filmų ieškovui, ruošimuisi paskaitoms naktimis atsakovei ir kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto ieškovo nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

17322.

174CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012 G.B. v. E. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013 B.M. v. M.M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo).

17523.

176Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010 Ž.S. v. V.S. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

17724.

178Remdamasis šiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šalių nepilnamečio sūnaus A. gyvenamąją vietą pagrįstai nustatė su motina.

17925.

180Atmestini apelianto ieškovo argumentai dėl vaiko biologinės kilmės kaip lemiamo faktoriaus sprendžiant, su kuriuo iš tėvų turi būti nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atsakovės smurtavimo prieš vaiką, nesugebėjimo jo auklėti, ryšio su vaiku nebuvimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo rėmimasis vaiko kilme yra nesąžiningas tiek atsakovės, tiek vaiko atžvilgiu, nes būdą susilaukti vaiko šalys pasirinko bendru sutarimu, o jį pagimdžiusi atsakovė yra A. R. motina tiek juridiškai, tiek faktiškai. Tai, kad atsakovė dėl pastarosios aplinkybės vaiko nemyli, paneigia pirmosios instancijos teisme jos pateikti duomenys iš vaiko laukimo, gimimo, auginimo istorijos (t. 4, b. l. 130-145, 153-156), paaiškinimai apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Pirmosios instancijos teisme ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių atsakovės teiginius apie jos gebėjimą auginti ir auklėti vaiką, moralės normų neatitinkantį atsakovės gyvenimo būdą bei atsakovės jam daromą žalą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų asmenų (K. R., V. P., J. B., D. P.) parodymai nesudaro pagrindo priimti jo pageidaujamą sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu.

18126.

1822017 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje liudytoja V. P. parodė, kad atsakovė yra prasta motina (samdo aukles, vaikus prižiūri tetos, nešvarūs jų drabužiai, jie alkani, sergantys vedami į vaikų darželį, dukra R. nuo penkerių metų sau plauna galvą, dukrai V. atsakovė nepadėdavo daryti namų darbų, neparuošdavo valgyti, nesitvarkė buto), teigė, jog vėlyvo nėštumo jai reikėjo juvenaliniais tikslais. Liudytojas D. P. parodė tik apie kartu švenčiamas šeimos šventes ir tai, kad atsakovė nelabai tvarkinga (gerai sutvarkoma svečių buveinės vieta, kitur būna apkuista). Liudytoja J. B. parodė, kad brolis ieškovas skundėsi atsakovės netvarkingumu. Bendraieškovės K. R. teigimu apeliacinės instancijos teismo posėdyje, jos dukra atsakovė vaiko nemyli, muša per galvą, nes nėra kraujo ryšio, vaiko pradėjimo būdu ji nusikalto žmonijai. Paaiškino, kad gimus šalių vaikui ji pusantrų metų pas juos gyveno, padėjo vaiką auginti, po to vežiojo į darželį, konfliktavo dėl to su dukra; vaikas pasakojo, kad mama jį mušė, todėl sakiusi vaikui, kad atsakovę bars, o įrodymų surinkimui dariusi garso įrašus.

18327.

184Teisėjų kolegijos vertinimu, tvarka bute negali būti sureikšminta sprendžiant dėl atsakovės gebėjimo rūpintis vaikais. Liudytojų parodymai susiję su epizodiniais buitiniais įspūdžiais, iš jų negalima daryti išvados, jog atsakovės būste nesudarytos sąlygos augti vaikams, be to, išmėtyti daiktai vaiko kambaryje nėra totalios netvarkos įrodymas. Nėra ginčo dėl to, kad atsakovės būstas suremontuotas, erdvus, apstatytas baldais ir reikiama įranga. Visuose vaiko teisių apsaugos (VTAS) institucijų aktuose nurodyta, jog atsakovės bute vaikams sudarytos puikios buities ir gyvenimo sąlygos (pvz., t. 1, b.l. 147). Atsakovė paaiškino, kad dukras auklėja būti savarankiškomis. Vertinant protingumo principu, higienos ir savarankiško mokymosi įpročių ugdymas nėra netinkamo auklėjimo požymis, o tai, kad keliose darbovietėse dirbanti daugiavaikė motina vaikų auginimui pasitelkia auklių pagalbą ar kad vaikų drabužiai kartais būna nešvarūs, nereiškia, jog motinos pareigos yra vykdomos netinkamai. Nei vieno atsakovės vaiko ugdymo įstaiga nepateikė duomenų apie tai, kad vaikai yra neprižiūrėti ar kad ji nesidomi jų ugdymu, priešingai – tos charakteristikos yra geros, atsakovė apibūdinta kaip tinkamai vaikus auklėjanti motina, o šalių sūnaus lankoma ikimokyklinio ugdymo įstaiga nepateikė duomenų apie tai, jog vaikas į darželį ateitų nešvarus ar sergantis. Atsakovės motinos parodymai yra grindžiami jokio objektyvaus pagrindo neturinčiais įsitikinimais dėl biologinės motinystės. Ypatingai konfliktiškus šalių bei K. R. ir atsakovės santykius atskleidė jų nesutarimai dėl vaiko pasiėmimo iš vaikų darželio, įtarto atsakovės smurtavimo vaiko atžvilgiu, bendravimo su vaiku ir jo auklėjimo apeliacinio proceso metu, tačiau būtent tuo metu surinkti duomenys paneigia apelianto ieškovo teiginius apie tai, kad atsakovė nesugeba pasirūpinti vaiku, užtikrinti saugią jam aplinką bei smurtauja prie vaiką.

18528.

186Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS 2018 m. kovo 7 d. išvadoje konstatavo, jog ieškovas ir atsakovė tarpusavyje nesugeba išspręsti sūnaus ugdymo, auklėjimo ir bendravimo su vaiku problemų. Naudodami ilgalaikį psichologinį–emocinį smurtą, vaiką įtraukia į tarpusavio konfliktą. Pagal nustatytą bendravimo tvarką ieškovui skirtu bendrauti laiku jis leidžia su vaiku bendrauti močiutei K. R. ir kitiems giminaičiams. Pastarieji vaikų darželyje–lopšelyje ( - ), paimdami vaiką iš darželio, konfliktuoja su ugdymo įstaigos darbuotojomis, trukdo ugdymo procesui, emociškai–psichologiškai traumuoja kitus grupės vaikus; savaip interpretuodami teismo nutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos, ieškovas ir kiti vaiko giminaičiai konfliktuota ir su atsakove. Šis konfliktas neigiamai veikia vaiką. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovas neužtikrina vaiko psichologinio saugumo ir su tuo susijusios vaiko gerovės. Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK Veiklos skyrius 2018 m. kovo 6 d. pateikė informaciją, kad Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08843-18 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui), pagal A. R. močiutės K. R. pareiškimą, jog prieš A. R. galimai smurtavo jo motina N. R.. 2018 m. vasario 22 d. pranešimas apie įtarimą įteiktas įtariamajai N. R., atlikta jos apklausa, paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti adresais atsakovo ir K. R. gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju A. R.. Nurodytos aplinkybės kėlė abejonių ir atsakovės gebėjimais užtikrinti vaiko psichologinį ir fizinį saugumą, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog su motina nustatyta laikina gyvenamoji vieta vaiko interesų neatitinka. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. A1-259 nustatė likusiam be tėvų globos vaikui A. R. laikinąją globą nuo 2018 m. vasario 23 dienos (tėvas ilgai būna karinės tarnybos misijose, motinai pritaikyta kardomoji priemonė), paskyrė vaiko globėja R. L., su kuria vaikas gyveno nuo 2018 m. vasario 18 d. Kadangi geriausiais vaiko interesais tuo metu nesugebėjo pasirūpinti nei vienas iš tėvų, neizoliavo jo nuo tarpusavio konfliktų, tuo kenkdami mažamečio raidai, jo emocinei ir fizinei gerovei, 2018 m. kovo 13 d. nutartimi buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. A1-259 šalių sūnui A. R. nustatyta laikinoji globa. Ši laikinoji apsaugos priemonė panaikinta teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi, nustačius, kad ikiteisminis tyrimas, dėl kurio buvo priimtas įsakymas dėl laikinosios globos, 2018 m. gegužės 3 d. prokuroro nutarimu nutrauktas, kaip ir kiti ieškovo inicijuoti ankstesni ikiteisminiai tyrimai. Atsakovės kaltė dėl smurtavimo prieš vaiką neįrodyta. VVTAĮT Kauno apskrities skyrius konstatavo, jog mažamečiui A. R. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. A1-259 nustatytos laikinosios globos priežastys išnyko. Abu vaiko tėvai ugdė tėvystės įgūdžius naudodamiesi institucijų teikta socialine, psichologine, pedagogine pagalba, reguliariai bendravo su vaiku. Nors jų tarpusavio santykiai tebėra įtempti, 2018 m. kovo 13 d. nutartimi nustatyta laikinoji apsauga tikslą pasiekė. Daugiau kaip pusę metų trukęs šalių sūnaus atskyrimas nuo šalių tarpusavio santykių paveiktos šeimos aplinkos stabilizavo vaiko emocinę būseną. Tai patvirtina 2018 m. liepos 26 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas Nr. 2, VGC „Pastogė“ 2018 m. liepos 16 d. pažyma apie atsakovės bendravimą su vaiku, ieškovo pateikta VGC „Pastogė“ 2018 m. rugpjūčio 13 d. išvada apie ieškovo bendravimą su vaiku, Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2018 m. lapkričio 5 d. informacija atsakovei Nr. 2-9-2/2847, abiejų VTAS nurodyta atvejo peržiūrų duomenų dalis dėl vaiko būklės bei išvados. Nors iš šių duomenų negalima nuspręsti apie teigiamų pokyčių trukmę ateityje, iš Kauno m. VTAS išvados matyti, jog šalių konfliktai nebepersikelia į tą erdvę, kurioje jie būna kartu su vaiku (tėvai nesugeba vienas su kitu bendrauti nedalyvaujant sūnui), jie nebeprašo bendravimo su vaiku tik stebint psichologui ar socialiniam darbuotojui.

18729.

188Motinos fizinį smurtą vaiko atžvilgiu paneigia ir vaiko psichologinio tyrimo duomenys. Teismo psichologinės ekspertizės išvadoje konstatuota, jog, nors vaikas pareiškia, kad motiną jį baudžianti, tačiau paprašytas nepateikia motinos taikytų bausmių pavyzdžių, teigia nežinantis, ką daro motina, kai būna supykusi ar kai jis neklauso, dėl to toks vaiko pareiškimas traktuotinas kaip neigiamo požiūrio į motiną formavimo požymis.

18930.

190Teisėjų kolegijos manymu, tai, kad atsakovės nepalaiko motina ir sesuo, yra jų tarpusavio santykių bei įvairių atsakovės gyvenimo aplinkybių subjektyvaus vertinimo pasekmė, nereiškianti, jos atsakovė nesugeba vaiku tinkamai pasirūpinti ar kad to nedaro. Vertinant kitų giminaičių parodymus svarbi teismo psichologinės ekspertizės išvada, kurioje pažymėta, jog vaiko emocinės būsenos blogėjimas tėvų skyrybų metu ir pagerėjimas, nustačius globą, sietinas su vaiko šeimoje vykusiais konfliktais, tačiau neįmanoma atskirti, kiek vaiko emocinę būseną paveikė atskirai motinos ir tėvo tarpusavio konfliktai, kiek atskirai motinos ir močiutės tarpusavio konfliktai, kiek atskirai galimai vykę kitų giminaičių ir motinos tarpusavio konfliktai, kiek neigiamo požiūrio į motiną formavimas, kiek kitos aplinkybės. Teismo psichologinės ekspertizės akte pažymėtas vaiko neigimas, kad kas nors iš suaugusiųjų jį būtų skriaudęs, vaiko emocinės būsenos blogėjimas tėvų skyrybų metu susietas su vykusiu vaiko neigiamo požiūrio į motiną formavimu. Konstatuota, jog gauta pakankamai duomenų apie močiutės K. R. vykdytą vaiko A. R. neigiamo požiūrio į motiną K. R. formavimą: vaikas ekspertizės metu išsakė, kad seniau močiutė negražiai kalbėjusi apie mamą, vaizdo įraše užfiksuotas močiutės vykdomas neigiamų dalykų apie motinos elgesį įteiginėjimas vaikui ir žeminantys motiną žodžiai, vaikų darželio personalas fiksavo močiutės neslėpimą konfliktų nuo vaiko, negražų kalbėjimą apie vaiko mamą, vaiko nuotaikos pablogėjimą pabendravus su močiute. Stebimi tokie vaiko neigiamo požiūrio į motiną formavimo požymiai: loginiai prieštaravimai tarp atskirų vaiko pasakymų, tarp vaiko pasakymų ir vaiko daromų pasirinkimų, tarp vaiko pasakymų ir stebimos vaiko emocinės būsenos bendravimo su motina metu, netipiški vaiko amžiui agresyvūs pasisakymai motinos atžvilgiu (2018-01-29), globos namuose stebėtas didžiulis vaiko nusistatymas prieš mamą (2018-03-01). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai įrodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė konfliktuojančių artimųjų parodymais.

19131.

192Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad ieškovas, nebūdamas užtikrintas gebėjimais savarankiškai apsirūpinti vaiku, yra linkęs remtis šeimos narių pagalba, o atsakovės pozicija yra tvirta, ji turi visus reikiamus įgūdžius tinkamai pasirūpinti mažamečiu sūnumi ir suteikti jam tinkamas sąlygas pilnaverčiam gyvenimui; ji užaugino dvi dukras, kurios yra tinkamai auklėjamos( t. 4, b. l. 146-158). Aplinkybė., kad ieškovo darbas šiuo metu nesusijęs su dideliu komandiruočių skaičiumi, trunka nuo 8 iki 17 val., nėra esminis faktorius, kuriuo vadovaujantis spręstina apie ieškovo, o ne atsakovės, tinkamesnes galimybes apsirūpinti vaiku. Atsakovės pateiktas darbo grafikas jai užtikrina ne blogesnes galimybes pasirūpinti vaiku.

19332.

194Teismo psichologinės ekspertizės išvadoje konstatuota, kad dėl mažo amžiaus šalių vaikas negali išreikšti savarankiškos nuomonės, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. Vaiko ir tėvo emocinis santykis yra artimas, šiltas, susiformavęs tėvui rūpinantis vaiku, tenkinant jo poreikius. Vaiko ir motinos emocinis santykis yra artimas, šiltas, susiformavęs motinai nuo vaiko gimimo sistemingai rūpinantis vaiku, tenkinant jo poreikius. Atsižvelgiant į artimą vaiko santykį su abiem tėvais, į tai, kad, gyvendamas su motina vaikas augtų kartu su seserimi R. Č., santykis su kuria yra artimas, draugiškas, susiformavęs jiems žaidžiant kartu, kad dėl mažametystės jam būtinas artimas ryšys su motina, kurią gyvenimo su ieškovu atveju turėtų pakeisti jo sesuo ar kitos giminaitės, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovių išvadą apeliacinės instancijos teisme apie tai, kad po vaiko sugrąžinimo motinai daugiau skundų dėl vaiko nebuvo gauta, kad vaiko interesai nebus pažeisti nustačius gyvenamąją vietą su bet kuriuo iš tėvų, dėl minėtų faktorių vaiko interesus labiau atitinka gyvenamoji vieta su motina, nustatant maksimalią bendravimo tvarką su tėvu pagal apeliacinio proceso metu pakoreguotą motinos pasiūlymą, atsižvelgiant į tėvo pastabas ir papildymus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove.

195Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

19633.

197Kauno apygardos teismui 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi panaikinus 2018 m. kovo 13 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. A1-259 šalių sūnui A. R. nustatytą laikinąją globą – buvo nustatyta laikina ieškovo ir atsakovės bendravimo su vaiku tvarka, vaikui gyvenant su motina. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos pateikė abi šalys. 2019 m. vasario 25 d. atsakovė pateikė prašymą dėl tokios ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. R. ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos:

198a)

199Savaitgaliais: pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį nuo penktadienio ieškovas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos nuo 17:00 iki 18:00 ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą sekmadienį nuo 19:00 iki 20:00.

200b)

201Jei savaitgalio (šeštadienis ir sekmadienis) dienos patenka į skirtingus mėnesius (pvz.: liepos 31 d. šeštadienis, o rugpjūčio 1 d. sekmadienis), pirmasis mėnesio savaitgalis laikomas tas, kurio šeštadienis ir sekmadienis (šios abi dienos) patenka į atitinkamą vieną mėnesį.

202c)

203Darbo dienomis: kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį ieškovas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos nuo 17:00 iki 18:00 ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą nuo 19:00 iki 20:00.

204d)

205Šventinėmis nedarbo dienomis ieškovas su nepilnamečiu sūnumi šventinėmis nedarbo dienomis bendrauja tokia tvarka:

206neporiniais kalendoriniais metais (2017, 2019, 2021 ir t.t.) sausio 1-ąją (Naujųjų metų dieną, įskaitant šios dienos išvakares gruodžio 31 d.), šv. Velykų pirmąją ir šv. Velykų antrąją dieną nepertraukiamai.

207poriniais kalendoriniais metais (2018, 2020 ir t.t.) birželio 24-ąją (Jonines), lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną), gruodžio 24-ąją (Kūčias) ir Kalėdų dvi dienas (gruodžio 25 d., gruodžio 26 d.) nepertraukiamai, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.).

208Šventinėmis nedarbo dienomis ieškovas paima vaiką iš ugdymo įstaigos ar jo nuolatinės gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse nuo 17:00 val. iki 18:00 val. ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną nuo 19:00 val. iki 20.00 val.

209Jei bendravimo tvarka, numatyta švenčių dienomis, sutampa su tėvo bendravimo tvarka su vaiku savaitgaliais, vaikas paimamas ir grąžinamas pagal savaitgaliais numatytą bendravimo tvarką (a punktas).

210Ieškovas kartu su nepilnamečiu vaiku kasmet švenčia Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) ir R. O. gimimo dieną (birželio 16 d.). Jei Tėvo diena ir / arba ieškovo gimimo diena nepatenka į savaitgalį, kuomet tėvas bendrauja su vaiku, tokiu atveju ieškovas paima nepilnametį vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos Tėvo dienos sekmadienį arba ieškovo gimimo dienos atveju birželio 16 dieną nuo 9:00 val. iki 10:00 val. (jei tai savaitgalis, tačiau nepatenka į tą savaitgalį, kuomet tėvas bendrauja su sūnumi) ar nuo 17:00 iki 18:00 iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos (jei ieškovo gimtadienis yra darbo diena) ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19:00 iki 20:00 val.

211Atsakovė kartu su nepilnamečiu vaiku kasmet švenčia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) ir savo gimimo dieną (sausio 21 d.). Jei Motinos diena ir/arba atsakovės gimimo diena patenka į savaitgalį, kuomet tėvas bendrauja su vaiku, tuomet ieškovas nepilnametį sūnų grąžina į jo gyvenamąją vietą Motinos dieną ir/arba atsakovės gimimo dieną nuo 09:00 iki 10.00 val.

212Ieškovas kartu su nepilnamečiu vaiku švenčia vaiko gimtadienius (gruodžio 3 d.) poriniais kalendoriniais metais (2018, 2020, 2022 ir t.t.). Jei vaiko gimtadieniai poriniais kalendoriniais metais yra darbo dienos, vaikas iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos paimamas nuo 17:00 val. iki 18:00 val. ir grąžinamas į gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20:00 val. Jei vaiko gimtadienis yra poilsio arba šventinė nedarbo diena, tačiau ji netenka savaitgaliui, kuomet nepilnametis bendrauja su tėvu, vaikas iš jo gyvenamosios vietos tėvo paimamas nuo 9:00 val. iki 10.00 val. ir grąžinamas nuo 19:00 iki 20.00 val.

213e)

214Atostogų laikas. Ieškovas praleidžia su sūnumi kiekvienų metų nuo liepos 1 dienos iki liepos 15 d. (įskaitant pilnai kiekvienais metais šventinę dieną Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną) ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 15 d. (įskaitant pilnai kiekvienais metais šventinę dieną Žolinę (rugpjūčio 15 d.) imtinai vaiko vasaros atostogų bei visas A. R. mokslo metų rudens atostogas. Norint pakeisti atostogų laiką, tai turi būti sprendžiama abipusiu sutarimu. Vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos atitinkamų atostogų išvakarėse nuo 17:00 iki 18:00 ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamų atostogų paskutinę dieną nuo 19:00 iki 20:00.

215f)

216Bendravimas vaiko ūmios ligos bei planinio ar skubaus paguldymo į gydymo įstaigą atveju. Ūmios ligos, patvirtintos medikų išduota pažyma, bei planinio ar ūmaus paguldymo į gydymo įstaigą atveju vaiką slaugo, globoja ir juo rūpinasi atsakovė ir ieškovas pakaitomis po vieną slaugymo ir gydymo periodą. Slaugymo ir gydymo periodo trukmė nustatoma nuo ūmaus susirgimo pradžios, kurį patvirtina medikų išduota pažyma iki vaiko išrašymo iš gydymo įstaigos ir/arba skirto gydymo kurso paskutinės dienos imtinai arba nuo pirmosios planinio paguldymo į gydymo įstaigą dienos iki išrašymo dienos imtinai. Pirmasis slaugymo ir gydymo periodas priklauso atsakovei. Pirmu slaugymu ir globojimu yra laikomas pirmasis ūmus vaiko susirgimas arba pirmasis planinis arba skubus paguldymas į gydymo įstaigą po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ūmios ligos ar traumos atveju į gydymo įstaigą pirminei apžiūrai su nepilnamečiu vaiku važiuoja tas iš tėvų, pas kurį tuo metu faktiškai yra vaikas. Tėvai privalo nedelsiant pranešti kitam tėvui apie vaiko bet kokį susirgimą ir privalo sudaryti sąlygas kitam tėvui dalyvauti pirminėje vaiko apžiūroje pas gydytoją. Vaiką slaugo namuose ar pagal poreikį būna paguldytas kartu su vaiku į gydymo įstaigą tas iš tėvų, kuriam priklauso slaugymo ir gydymo periodas. Tas iš tėvų, kuriam nepriklauso slaugymo ir gydymo periodas, turi teisę be apribojimų lankyti vaiką lankymo valandomis gydymo įstaigoje. Pasibaigus slaugymo ir gydymo periodui, bendravimas nuo kitos dienos tęsiamas pagal šią tvarką, reglamentuojančią bendravimą įprasta tvarka. Neūmios ligos atveju, išskyrus paguldymus į gydymo įstaigą planine tvarka, bendravimas vyksta įprasta tvarka.

217g)

218Kitos papildomos sąlygos:

219Ieškovas grąžina vaiką šioje tvarkoje nustatytu laiku į jo gyvenamąją vietą atsakovei arba jos nurodytam asmeniui.

220Apie ketinimą bendrauti su vaiku kiekvienu konkrečiu šioje tvarkoje numatytu atveju ieškovas privalo informuoti atsakovę SMS žinute ne vėliau kaip dieną prieš vaiko paėmimo dieną ir ne vėliau kaip iki 21:00 val.(pvz.: vaiko pasiėmimo laikas nustatytas nuo penktadienio 17 val., tada ieškovas privalo informuoti atsakovę iki ketvirtadienio 21 val.).

221Atsakovei negavus SMS žinutės arba gavus SMS žinutę, bet ieškovui neatvykus pasiimti vaiko šioje tvarkoje nustatytu laiku, laikoma, kad ieškovas atsisako šio konkretaus bendravimo laiko (to, dėl kurio nebuvo gauta SMS žinutė arba buvo gauta SMS žinutė, bet nustatytu laiku tėvas neatvyko pasiimti sūnaus), motina nebeturi pareigos šiuo konkrečiu laiku perduoti vaiko ir šio konkretaus bendravimo laikas į kitą laiką neperkeliamas.

222Vaiką pagal šią tvarką iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos pasiima ir į ugdymo įstaigą ar gyvenamąją vietą pristato tik vaiko tėvai, išskyrus šiame punkte nustatytą sąlygą. Tais atvejais, kai tėvas ar motina negali paimti sūnaus iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos patys, jie privalo informuoti kitą tėvą trumpąja SMS žinute ir telefono skambučiu ne vėliau kaip 1 val. iki numatomo paėmimo. Per vieną valandą nuo informavimo negavus atsakymo trumpąja žinute arba neigiamo atsakymo atveju, vaiką iš ugdymo įstaigos gali pasiimti asmenys, kuriais pasitiki tas iš tėvų, kurio bendravimo diena.

22334.

224Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos pateikė abi šalys, kad nuo jos nustatymo praėjo nemažas laiko tarpas (21 mėnuo), kurio metu bendravimo tvarka buvo koreguojama laikinosios apsaugos būdu, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka tikslintina vadovaujantis geriausių vaiko interesų principu, atsižvelgiant į abiejų šalių paaiškinimus ir pasiūlymus (rašytinius ir žodinius, pateiktus 2019 m vasario 26 d. teismo posėdžio metu).

22535.

226Nors atsakovės apeliacinis skundas dėl bendravimo tvarkos grindžiamas per intensyviu bendravimu kas antrą darbo dieną, jos patikslintas pasiūlymas iš esmės tapatus pirmosios instancijos teismo nustatytam abiejų tėvų bendravimui su vaiku kas antrą darbo dieną, kuriam pritaria ieškovas. Šalys nesutaria tik dėl vaiko sugrąžinimo (į gyvenamąją vietą ar į ugdymo įstaigą). Teisėjų kolegijos nuomone, tol, kol vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, vaiko dienotvarkės toks bendravimo būdas pernelyg neapsunkintų, nes atsakomybė dėl vaiko parengimo kitai dienai vaikų darželyje tenka išimtinai tėvams. Sutiktina su ieškovu, kad vaiko pasiėmimas iš darželio ir sugrąžinimas į gyvenamąją vietą po vienos – dviejų valandų neatitiktų nei vaiko, nei tėvo interesų maksimaliai bendrauti, vaiką nuvargintų perteklinis vežiojimas nemažą atstumą, todėl tikslinga nustatyti ieškovo pareigą sekančią dieną vaiką pristatyti į ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

22736.

228Pradėjus lankyti pradinę mokyklą, vaikas įgyja pareigų ir užduočių, kurių įvykdymas priklauso tik nuo jo paties. Jų įgyvendinimui būtina darbo vieta ir priemonės, aiški dienotvarkė, vaikas turi pakankamai išsimiegoti, išmokti pačiam atlikti namų darbus, pasirengti eiti į mokyklą (savarankiškai susitvarkyti aprangą, sportinę aprangą, susidėti mokymo priemones ir t.t.). Nors abi šalys siekia analogiško bendravimo su vaiku ir šiam pradėjus eiti į pirmą klasę, teisėjų kolegijos vertinimu, kasdienis faktinis gyvenamosios vietos keitinėjimas kliudytų vaiko ugdymo procesui, tuo prieštaraudamas geriausių vaiko interesų prioriteto principui (pvz., vaikui gyvenant mieste, jis turi galimybę išmokti savarankiškai naudotis miesto transportu nuvykimui į mokyklą arba ten nueiti pėsčias; ieškovo gyvenamoji vieta yra Kauno rajone, todėl kelias į mokyklą pailgėtų, vaikas turėtų kas antrą dieną anksčiau keltis, ieškovas jį į mokyklą turėtų vežioti, visa tai destabilizuotų vaiko dienotvarkę). Maksimali tėvų bendravimo su vaiku tvarka nereiškia bendravimo padieniui, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka vaikui pradėjus eiti į mokyklą keistina, nustatant ieškovui teisę vaiką paimti iš mokyklos kiekvienos savaitės trečiadienį, sekančią dieną jį pristatant į ugdymo įstaigą.

22937.

230Dėl bendravimo kas antrą savaitgalį ginčo nėra. Nesutarimų dėl savaitgalių skaičiaus per mėnesį pašalinimui pritartina ne šalių siūlomai, o pirmosios instancijos teismo nustatytai tvarkai. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, jei bendravimo savaitgalis priklauso ieškovui, pasirengimo mokyklai tikslu vaiką jis privalo pristatyti ne į ugdymo įstaigą, o į gyvenamąją vietą. Abi šalys pageidauja, kad tais atvejais, kai tėvas ar motina negali paimti sūnaus iš ugdymo įstaigos patys, vaiką iš ugdymo įstaigos gali pasiimti asmenys, nurodyti ugdymo įstaigai pateiktame sąraše, kuriais pasitiki tas iš tėvų, kuriam priklauso bendravimo diena. Nors bylos proceso metu šalys konfliktavo dėl vaiko paėmimo iš vaikų darželio per kitus asmenis, o išvadą teikiančios institucijos atstovės dėl tos priežasties minimo paėmimo būdo nerekomendavo, vadovaujantis protingumo principu manytina, jog dėl įvairių gyvenimiškų aplinkybių tėvai ne visada galės įgyvendinti vaiko pasiėmimo ir pristatymo į ugdymo įstaigą pareigą. Apie tai jie privalo informuoti kitą iš tėvų tėvą trumpąja SMS žinute ir telefono skambučiu ne vėliau kaip 1 val. iki numatomo paėmimo. Per vieną valandą nuo informavimo negavus atsakymo trumpąja žinute arba neigiamo atsakymo atveju, vaiką iš ugdymo įstaigos gali pasiimti asmenys, kuriais pasitiki tas iš tėvų, kuriam priklauso bendravimo diena. Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 7 dalimi, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo pasirūpinti, kad be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros vaikas iki 6 metų, todėl nuostata dėl galimybės vaiką pasiimti kitiems asmenims taikytina tol, kol jis lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, t.y. vaikų darželį (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

23138.

232Daugiau švenčių dienų, nei nurodyta atsakovės pasiūlyme, ieškovas nepageidavo. Sutiktina su ieškovo pasiūlymu dėl ilgesnio bendravimo vaiko gimimo dieną (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Abiejų tėvų lygiateisiškumo užtikrinimui bendravimas mokyklinių rudens ir pavasario atostogų metu paskirstytinas poriniais ir neporiniais metais. Lygaus dienų skaičiaus pasiekimui ieškovo bendravimas su vaiku vasaros atostogų metu nustatytinas liepos 1-15 d. ir rugpjūčio 1-16 dienų laikotarpiais. Ieškovas neprieštaravo atsakovės siūlymui informuoti kitą SMS žinute apie tai, jei savo bendravimo laiku vaikas nebūtų pasiimamas (g punkto 3 dalis), tik teigė, jog kivirčas gali kilti mobiliajam ryšiui sutrikus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, protingo ir atsakingo elgesio standartas reikalauja, kad tokiu atveju šalys pasirinktų kitą komunikacijos priemonę. Abi nurodė, jog kontaktiniai duomenys joms yra žinomi. Teisėjų kolegijos vertinimu, perteklinis yra atsakovės siūlymas įpareigoti ieškovą SMS žinute ją informuoti apie kiekvieną vaiko pasiėmimą. Šalys sutinka, kad būtų nustatyta atsakovės nurodyta bendravimo tvarka vaiko ligos atveju.

233Dėl turto padalijimo

23439.

235Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškovu kaip pora pradėjo bendrauti 2007 m. gegužės mėn. Buvęs sutuoktinis iš namų išsikėlė per 2007 m. Kalėdas, o 2008 m. vasarį pas ją gyventi atsikėlė ieškovas (t. 3 b. l. 33-34). Ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nuo 2008 m. šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, apeliantas ieškovas šios datos iš esmės neneigia, tik remiasi tuo, jog atsakovės bute nebuvo priregistruotas (deklaruota gyvenamoji vieta), dažnai būdavo komandiruotėse, gyveno su motina, pas atsakovę tik dažnai nakvodavo. Bendro ūkio nevedimą motyvuoja susitarimo sukurti bendrą turtą nebuvimu, savo atliktų pavedimų į atsakovės sąskaitą tiksline paskirtimi ( motinai, namo statybai), ir tik po 2011 m. rugpjūčio nutarus susituokti – į šeimos biudžetą.

23640.

237Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, bendrą gyvenimą, bendrą ūkį ir susitarimą sukurti bendrą turtą visų pirma įrodo ieškovo atsiliepime į priešieškinį nurodytos aplinkybės. Ieškovas nurodė, kad 2008-2012 metais atsakovė dirbo seimo nario padėjėja, dėl ko į namus pradėjo vėlai grįžinėti, o jis tam neprieštaravo. Toks požiūris atitinka šeimos ryšius. Nelogiška būtų vertinti, kad ieškovas atsakovės bute tik nakvodavo, o gyveno pas motiną dar ir dėl to, kad, pavyzdžiui, savo laikomą gyvūną (šešką) apgyvendino ne motinos, o atsakovės bute. Atsakovė yra paaiškinusi, jog nuo persikėlimo pas ją ieškovas nei vienos nakties nenakvojo kitur. Cituojamame procesiniame dokumente ieškovas nurodė, kad, dar šalims negyvenant santuokoje, padengė atsakovės asmeninė prievolę, pervesdamas 28 341,5 Lt (8 208,22 Eur) (dėl to ginčo nėra), 2007 m. lapkričio 13 d. už 1699 Lt nupirko prašomus sugrąžinti šaldytuvą, 2007 m. gruodžio 28 d. – televizorių už 2599,00 Lt, 2009 m. vasario 28 d.– virtuvės įrangą už 9783,53 Lt. Nurodė, kad, kai susipažino su atsakove, jos butas buvo suremontuotas, tačiau be baldų, todėl jo apstatymui išleido asmenines lėšas (pirko lovą, slankiojančių konstrukcijų spintą, komodą, dulkių siurblį, skalbinių džiovyklę, lygintuvą, į atsakovės sąskaitą svetainės apstatymui pervedė 4000 Lt. Buvo nupirktas LED TV Samsung 55 colių, komoda, komodėlė, sekcija, minkšti baldai, kilimas, kopėčios, stalas, garintuvas, užuolaidos, karnizai, pufas, ieškovo lėšomis buvo atlikti darbai balkono įstiklinimui už 4000 Lt ir kt. (t. 2 b. l. 114-116). 2011 m. rugpjūčio 22 d. pervedė atsakovei 1000 Lt, nurodydamas mokėjimo paskirtį „į šeimos biudžetą“. Teisėjų kolegijos vertinimu, nelogiška būtų spręsti apie pagrindą įvykdyti ženklios apimties kitos asmens prievolę, investuoti asmenines lėšas į namų apyvokos ir apstatymo reikmenis, siųsti pinigines perlaidas į šeimos biudžetą, jei nebūtų buvę kuriami šeimos ryšiai ir bendras ūkis (CPK 185 straipsnis).

23841.

239Ieškovas nurodė, kad 2007 m. metų pabaigoje nupirktus šaldytuvą ir televizorių skyrė atsakovės buto apstatymui, nėra ginčo, kad tuo metu šalys buvo pora, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pastarojo turto priskyrimo prie bendrosios dalinės nuosavybės. Pažymėtina, jog šių daiktų grąžinimo apeliantas ieškovas nepagrįstai reikalauja dar ir dėl to, jog nėra paneigti atsakovės pateikti įrodymai apie jų pervežimą į ieškovo motinos butą, šalims vėliau įsigijus kitą šaldytuvą, televizorių, lovas ir kitus baldus (t. 5 b. l. 97-104). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė turi prašomus sugrąžinti namų apyvokos daiktus. Guminė valtis buvo naudojama abiejų šalių poreikiams pramogaujant (t. 3 b. l. 50). Jos pardavėjo pažymėjimai dėl valties pardavimo aplinkybių prieštaringi, nepagrįsti dokumentais, todėl jais nesiremtina kaip ieškovo reikalavimo valtį pripažinti asmenine nuosavybe įrodymu (2017 m. kovo 9 d. ( - ) įmonė išdavė pažymėjimą, kad valtį pirko atsakovė, o 2017 m. balandžio 19 d., „gerai apmąstęs ir įvertinęs visas aplinkybes“, ieškovo atstovei parašė paaiškinimą, jog pažymėjimą parašęs prašant atsakovei, valties pardavimo dokumentų neturi (t. 5 b.l. 94, t. 7 b.l. 2). Akmens dirbiniai buvo naudojami bendrame būste. Iš automobilio TOYTOTA AEVNSIS registracijos duomenų matyti, jog ieškovo vardu jis įregistruotas 2013 m. balandžio 11 d., t.y. šalims gyvenant santuokoje, todėl atmestini apelianto argumentai dėl jo pripažinimo asmenine nuosavybe ( t. 1 b.l. 147). Pažymėtinas ieškovo pripažinimas, kad šiuo automobiliu labiau naudojosi atsakovė (paaiškinimai 2017 m. vasario 9 d. teismo posėdyje 80:17). Atsakovė nurodė, jog pinigus automobilio pirkimui susidėjo pusiau. Sutiktina su apeliantu, kad liudytojos V. Č. parodymai 2017 m. kovo 20 d. teismo posėdyje apie 2007 m. iš atsakovės pasiskolintus 6000 Lt, kuriuos ji dalimis kas mėnesį per du metus sugrąžino, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė tą sumą sukaupė ir galėjo panaudoti ginčo automobiliui, tačiau, daiktą įgijus gyvenant santuokoje, šios aplinkybės nėra reikšmingos. Atsakovės banko sąskaitų išrašai pagrindžia, jog ji yra išgryninusi pakankamai dideles pinigų sumas ( t. 6 b. l. 146-158). Atsakovė pateikė rašytinį įrodymą apie trimerio STIHL FS 130 įsigijimą 2012 m. rugpjūčio 3 d. iš pardavėjo UAB „Parkų technika“ (t. 3 b. l. 77), todėl atmestini apelianto ieškovo teiginiai apie nepagrįstą šio daikto įtraukimą į dalintiną turto sudėtį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė kasacinio teismo praktiką, pagal kurią nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrą dalinę nuosavybę, todėl apeliacinės instancijos teismas jos nekartoja ir, remdamasis nurodytais faktais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl 2008 m. vasario 1 d.– 2012 m. liepos 20 d. laikotarpiu įsigyto turto, nurodyto ieškovo apeliaciniame skunde (televizoriaus, šaldytuvo, valties, automobilio TOYOTA, akmens dirbinių), pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe.

24042.

241Atmestini apeliantės atsakovės argumentai dėl be pagrindo nepriteistos piniginės kompensacijos už ieškovui tenkantį didesnės vertės turtą. Ji neteisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo daiktų rinkos kainą įrodančiais įrodymais. Priešingai – pirmosios instancijos teismas rėmėsi būtent atsakovės pateiktais apytiksliais turto vertės nustatymo įrodymais, gautais iš skelbimų specialiuose interneto puslapiuose (pvz., www.skelbiu.lt) dėl panašių panaudotų daiktų pardavimo (t. 3 b. l. 47-71), tačiau apeliantė nepagrįstai teigia, jog tais duomenimis teismas privalėjo vadovautis besąlygiškai. Visų pirma, pagal skelbimus buvo pardavinėti ne šalims priklausę daiktai, kita vertus, nurodyta vertė nėra pardavimo už pageidaujamą kainą įrodymas. Abi šalys byloje buvo atstovaujamos advokatų. Įrodyti aplinkybes, kuriomis remiamasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, yra šalių pareiga (CPK 178 straipsnis). Jos ją įvykdė pateikdamos tokius įrodymus, kokie, jų manymu, įrodo dalijamų daiktų vertę (įsigijimo kvitai, pardavimo skelbimai ir kt.), todėl atmestini apeliantės argumentai dėl teismo nepasiūlymo patikslinti dalijamų daiktų rinkos vertę. Atsakovės pozicijos neatitinkantis įvertinimas nereiškia teismo pareigos siūlyti tol teikti kitus daiktų vertės įrodymus, kol jie atitiks jos pageidavimus.

24243.

243Nesutiktina su apeliante atsakove, jog pirmosios instancijos teismas protingai neargumentavo piniginės kompensacijos už ieškovui tenkančius didesnės vertės daiktus nepriteisimo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės nurodyta daiktų vertė dėl pirmiau išvardintų faktorių nėra tiksli, jis motyvuotai nesutiko su nurodytu daiktų nuvertėjimu, todėl, nesant objektyvių duomenų apie atsakovei atitenkančio turto vertę, pagrįstai iš ieškovo nepriteisė piniginės kompensacijos už, atsakovės teigimu, jam tenkantį didesnės vertės turtą.

24444.

245Apeliantė atsakovė pageidauja, kad televizorius SAMSUNG jai būtų paskirtas kaip faktiškai valdomas turtas. Atsižvelgiant į tai, kad šis daiktas ieškovui priteistas nenurodant motyvų, kad iki šiol jis yra atsakovės namuose ir, teisėjų kolegijos nuomone, jai labiau reikalingas, nes su atsakove nustatyta šalių sūnaus gyvenamoji vieta, kartu gyvena jos dukra, šis apeliantės reikalavimas tenkintinas. Toks sprendimas labiau atitinka ir turto padalijimo natūra principą – ieškovui nebetektų mokėti atsakovei priteistos piniginės kompensacijos, abiems atitektų po 340 eurų vertės santuokoje įgyto turto (CK 3.117 straipsnio 1, 3 dalys).

24645.

247Iš 2016 m. kovo 7 d. (t.y. išsyk po atsakovo išsikėlimo iš šeimos būsto) antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, parengto pagal ieškovo prašymą konstatuoti, kaip iš atsakovės buto bus pasiimami jo asmeniniai daiktai, matyti, jog ieškovas pasiėmė asmeninius daiktus – maisto papildus, vitaminus, įrankius, higienos reikmenis ir kitus smulkius daiktus, asmeninį nešiojamąjį kompiuterį, augintinį gyvūną su narvu, dokumentus. Atsakovė nesutiko, kad jis pasiimtų akmeninius dirbinius ir indus, leido juos nufotografuoti. Šiame protokole nėra užfiksuota, jog atsakovės bute liko ieškovui priklausantys svarmenys. Atsiliepime į patikslintą ieškinį t. 3 b. l. 30 atsakovė nurodė, kad štangą ir svarmenis ieškovui sugrąžino (pažymėtina, jog protokole nurodomas rūšiniais požymiais neapibūdintų įrankių pasiėmimas) bei kad rūsyje rado dar vieną svarmenį, kurį suderintu laiku atvykęs ieškovas gali pasiimti. o girės ji niekada neturėjo. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog pirmosios instancijos teismo priteisti grąžinti svarmenys ir „girė“ sprendimo priėmimo metu buvo pas atsakovę, ginčijamas įpareigojimas panaikintinas. Dėl procesinių aplinkybių

24846.

249Pirmosios instancijos teismo sutikimas su kai kuriais atskirasis skundais nereiškia, jog byla buvo nagrinėjama atsainiai. Tokią teismo teisę reglamentuoja CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Pažymėtina, jog dėl šalių konfliktavimo ir nesugebėjimo nuo negatyvios tarpusavio santykių įtakos atskirti nepilnamečio vaiko nurodomais sutikimais buvo koreguojami procesiniai sprendimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos, o tokių korekcijų būtinumą patvirtino nevienkartinis tų pačių klausimų sprendimo poreikis apeliacinio proceso metu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė bylos esmės neatskleidimo, priešingu atveju byla būtų perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šalių pateikti įrodymai buvo įvertinti vadovaujantis CPK 185 straipsniu ir CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktu, visų byloje esančių įrodymų pakartotinis įvertinimas atliktas apeliacinio proceso metu. Papildomo sprendimo priėmimo galimybė reglamentuota CPK 277 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas, apeliacine tvarka vertinamo sprendimo motyvuojamoje dalyje pasisakę dėl išlaikymo pagrindų ir dydžio, tačiau to nenurodęs rezoliucinėje sprendimo dalyje, išlaikymo priteisimą išspręsdamas papildomu sprendimu, nurodytų procesinių teisės normų nepažeidė.

25047.

2512016 m. gegužės 13 d. ieškovas ir bendraieškovė K. R. pateikė ieškinį, kuriame prašė nustatyti abiejų ieškovų bendravimo su vaiku tvarką. 2016 m. spalio 19 d. ir lapkričio 2 d. pateiktuose patikslintuose ieškiniuose dėl santuokos nutraukimo bei iš to kylančių pasekmių K. R. nebereiškė savarankiško reikalavimo dėl bendravimo su šalių vaiku (anūku), bylos proceso metu pirminio ieškinio nepalaikė ir patvirtino, kad savarankiškų reikalavimų dėl bendravimo su anūku neturi (t. 2 b. l 1, 165, t. 3 b. l. 1), pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka neapskundė. Tuo remiantis netenkintinas apeliantės atsakovės prašymas išspręsti K. R. ieškinio reikalavimo klausimą jį atmetant (ieškovams galutinai suformulavus savo ieškinio reikalavimus, jokio reikalavimo ji nepareiškė, faktiškai byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų, todėl negalimas nei ieškinio atmetimas, nei pirminio ieškinio palikimas nenagrinėto). Apeliantė pripažįsta, jog jos motina byloje dalyvavo tik norėdama sustiprinti ieškovo poziciją, dėl to netenkintinas prašymas priteisti ir K. R. dalį atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinys ir priešieškinis yra patenkinti iš dalies, todėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė. Dėl šeimos bylų nagrinėjimo specifikos nėra pagrindo spręsti, kad priešieškinis patenkintas didesne procentine dalimi (be kokiu atveju vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų). Savo reikalavimus tikslino ne tik ieškovas, bet ir atsakovė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą apie kurios nors vienos šalies dėl nepagrįsto kitos reikalavimų tikslinimo patirtas perteklines išlaidas.

252Apeliacinės instancijos teismo išvados

25348.

254Pirmosios instancijos teismo išvadas dėl dalies turto paskirstymo įvertinus kitaip, nei nurodyta apeliacine tvarka patikrintame sprendime, bei pakeitus bendravimo tvarką, sprendimas pakeistinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakovė pateikė duomenis apie 300 eurų sumokėjimą advokatei už apeliacinio skundo parengimą, sumokėjimą 111 eurų žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 38 eurus už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (t. 8 b. l. 34-36, t. 10 b. l. 170), 2019 m. vasario 26 d. teismo posėdyje – duomenis 1000 eurų advokato pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme (600 eurų už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo 3x200, 300 eurų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, 100 eurų už konsultacijas ir pasirengimą teismo posėdžiams). Ieškovas sumokėjo 462 eurus žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 38 eurų žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, 1500 eurų advokato pagalbos išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ( t. 88 b. l. 21, t. 9 b. l. 109, t. 10 b. l. 109), abi šalys sumokėjo po 88,39 eurų avansą už psichologinės ekspertizės atlikimą. Ieškovas patyrė 2088,39 eurų bylinėjimosi išlaidų, iš jų pagrįstų – 2050,39 eurų (vadovaujantis CPK 80 straipsnio 5 dalimi, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose žyminis mokestis nemokamas), atsakovė – 1537,39 eurų bylinėjimosi išlaidų, iš jų pagrįstų – 1499,39 eurų. Materialiniai apelianto ieškovo reikalavimai nebuvo patenkinti, materialiniai patenkinti apeliantės atsakovės reikalavimai sudaro 144,81 eurų (už svarmenis). Iš dalies buvo patenkinti abiejų šalių reikalavimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinti materialiniai atsakovės reikalavimai yra mažareikšmiai, kad ieškovas faktiškai patyrė daugiau bylinėjimosi išlaidų, o bendravimo tvarkos pakeitimas atitinka abiejų šalių interesus, taip pat įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (konfliktas dėl vaiko globos), apeliacinės instancijos teismas nukrypsta nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo ir jų atsakovei iš ieškovo nepriteisia (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

255Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

256Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimą pakeisti.

257Panaikinti sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kuria iš ieškovo atsakovei priteista 280 eurų piniginė kompensacija už jam natūra tenkančią didesnę turto dalį, ieškovui priteistas 300 eurų vertės LED televizorius SAMSUNG 55 colių. Priimti naują sprendimą ir šį televizorių priteisti atsakovei N. R..

258Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės nuspręsta išreikalauti ieškovo asmeninį turtą: lenktą štangą, svarmenis 2x15 kg, 2x7 kg, 2x5 kg, „girę“ 24 kg, o jo nesant išmokėti ieškovo naudai 144,81 eurų. Priimti naują sprendimą ir šį ieškovo reikalavimą atmesti.

259Pakeisti sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, ją išdėstant taip:

260Nustatyti ieškovo R. O., atsakovės N. R. ir nepilnamečio vaiko A. R. bendravimo tvarką, kol vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą:

261Ieškovas vaiką kiekvieną pirmadienį pasiima iš ugdymo įstaigos ir pristato į ugdymo įstaigą kiekvieną antradienį iki 8.30 val.

262Atsakovė vaiką kiekvieną antradienį pasiima iš ugdymo įstaigos ir pristato į ugdymo įstaigą kiekvieną trečiadienį iki 8.30 val.

263Ieškovas vaiką kiekvieną trečiadienį pasiima iš ugdymo įstaigos ir pristato į ugdymo įstaigą kiekvieną ketvirtadienį iki 8.30 val.

264Atsakovė vaiką kiekvieną ketvirtadienį pasiima iš ugdymo įstaigos ir pristato į ugdymo įstaigą penktadienį iki 8.30 val.

265Nustatyti tokią bendravimo tvarką savaitgaliais, kol vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą:

266Ieškovas ir atsakovė su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, savaitgalius pradedant skaičiuoti nuo 2019 metų balandžio 13-14 d., kuomet su vaiku bendrauja atsakovė N. R.. Jeigu bendrauti savaitgalį priklauso atsakovei, vaiką iš ugdymo įstaigos penktadienį pasiima atsakovė ir pristato į ugdymo įstaigą pirmadienį iki 8.30 val. Jeigu bendrauti savaitgalį priklauso ieškovui, vaiką iš ugdymo įstaigos penktadienį pasiima ieškovas ir pristato į ugdymo įstaigą pirmadienį iki 8.30 val.

267Kol vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, tais atvejais, kai tėvas ar motina negali jo pristatyti ar paimti į/iš ugdymo įstaigos patys, vaiką į/iš ugdymo įstaigos gali pristatyti arba paimti asmenys, nurodyti ugdymo įstaigai pateiktame sąraše, kuriais pasitiki tas iš tėvų, kuriam priklauso bendravimo diena.

268Šalių sūnui pradėjus lankyti mokyklą, nustatyti tokią ieškovo bendravimo su vaiku darbo dienomis tvarką:

269kiekvienos darbo savaitės trečiadienį ieškovas pasiima vaiką iš mokyklos po pamokų arba iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 17.00 iki 18.00 val. ir grąžina jį į ugdymo įstaigą sekančią dieną iki pamokų pradžios. Apie tai, ar vaikas bus pasiimtas po pamokų, ar iš gyvenamosios vietos, ieškovas privalo informuoti atsakovę antradieniais iki 21.00 valandos.

270Šalių sūnui pradėjus lankyti mokyklą, nustatyti tokią bendravimo su vaiku savaitgaliais tvarką:

271Ieškovas ir atsakovė su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, savaitgalius pradedant skaičiuoti nuo 2019 metų balandžio 13-14 d., kuomet su vaiku bendrauja atsakovė N. R.. Jeigu bendrauti savaitgalį priklauso atsakovei, vaiką iš mokyklos penktadienį pasiima atsakovė ir pristato į mokyklą pirmadienį iki pamokų pradžios. Jeigu bendrauti savaitgalį priklauso ieškovui, vaiką iš mokyklos po pamokų arba iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 17.00 iki 18.00 val. penktadienį pasiima ieškovas ir pristato į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19.00 iki 20.00 val. Apie tai, ar vaikas bus pasiimtas po pamokų, ar iš gyvenamosios vietos, ieškovas privalo informuoti atsakovę atitinkamo savaitgalio ketvirtadienį iki 21.00 valandos.

272Ieškovas su vaiku šventinėmis nedarbo dienomis bendrauja tokia tvarka:

273Neporiniais kalendoriniais metais sausio 1-ąją (Naujųjų metų dieną, įskaitant šios dienos išvakares gruodžio 31 d.), šv. Velykų pirmąją ir šv. Velykų antrąją dieną nepertraukiamai,

274poriniais kalendoriniais metais birželio 24-ąją (Jonines), lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną), gruodžio 24-ąją (šv. Kūčias) ir šv. Kalėdų dvi dienas (gruodžio 25 d., gruodžio 26 d.) nepertraukiamai, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.). Šventinėmis nedarbo dienomis ieškovas paima vaiką iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Apie tai, ar vaikas bus pasiimtas iš ugdymo įstaigos, ar iš gyvenamosios vietos, ieškovas privalo informuoti atsakovę atitinkamos bendravimo dienos išvakarėse iki 21.00 valandos. Jei bendravimo tvarka, numatyta švenčių dienomis, sutampa su tėvo bendravimo savaitgaliais, vaikas paimamas ir grąžinamas pagal savaitgaliais numatytą bendravimo tvarką.

275Ieškovas kartu su vaiku kasmet švenčia Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) ir savo gimimo dieną (birželio 16 d.). Jei Tėvo diena ir / arba ieškovo gimimo diena nepatenka į savaitgalį, kuomet tėvas bendrauja su vaiku, tokiu atveju ieškovas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos Tėvo dieną nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 iki 20.00 val. Jei birželio 16 diena yra darbo diena arba nepatenka į savaitgalį, kuomet tėvas bendrauja su vaiku, ieškovas paima vaiką iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos arba iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžina į ugdymo įstaigą sekančią dieną iki 8.30 val. Jei sekanti diena yra ne darbo diena, ieškovas vaiką į gyvenamąją vietą grąžina iki 10.00 val. Jei tuo metu vaikas mokysis mokykloje, ieškovas jį pasiima po pamokų arba iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžina į mokyklą iki pamokų pradžios. Apie tai, ar vaikas bus pasiimtas iš ugdymo įstaigos, ar iš gyvenamosios vietos, ieškovas privalo informuoti atsakovę atitinkamos bendravimo dienos išvakarėse iki 21.00 valandos.

276Atsakovė kartu su vaiku kasmet švenčia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) ir savo gimimo dieną sausio 21 d. Jei Motinos diena ir/arba atsakovės gimimo diena patenka į savaitgalį, kuomet tėvas bendrauja su vaiku, tuomet ieškovas vaiką grąžina į jo gyvenamąją vietą Motinos dieną ir/arba sausio 21 dieną nuo 09.00 iki 10.00 val.

277Ieškovas kartu su vaiku švenčia vaiko gimtadienius gruodžio 3 dieną poriniais kalendoriniais metais. Jei vaiko gimtadieniai poriniais kalendoriniais metais yra darbo dienos, vaikas iš jo gyvenamosios vietos ar ikimokyklinio ugdymo įstaigos paimamas nuo 17:00 val. iki 18:00 val. ir grąžinamas į ikimokyklinio ugdymo įstaigą sekančios darbo dienos ryte iki 8.30 val., o į mokyklą – iki pamokų pradžios. Jei sekanti diena po vaiko gimtadienio yra savaitgalis, bendrauti su vaiku priklausantis atsakovei, vaikas sugrąžinamas į gyvenamąją vietą iki 10.00 val. Jei vaiko gimtadienis yra poilsio arba šventinė nedarbo diena, tačiau ji netenka savaitgaliui, kuomet vaikas bendrauja su tėvu, ieškovas vaiką iš jo gyvenamosios vietos tėvo paima nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir grąžina nuo 20:00 iki 21.00 val.

278Ieškovas per vaiko vasaros atostogas bendrauja su vaiku kasmet nuo liepos 1 dienos iki liepos 15 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 16 d. įskaitytinai. Poriniais metais ieškovas bendrauja su vaiku per vaiko mokslo metų rudens atostogas, neporiniais metais ieškovas bendrauja su vaiku per vaiko mokslo metų pavasario atostogas. Dėl atostogų laiko pakeitimo šalys gali nuspręsti abipusiu sutarimu. Ieškovas vaiką paima iš gyvenamosios vietos atitinkamų atostogų išvakarėse nuo 17.00 iki 18:00 ir grąžina į jo gyvenamąją vietą atitinkamų atostogų paskutinę dieną nuo 19:00 iki 20:00.

279Ūmios ligos, patvirtintos medikų išduota pažyma, bei planinio ar ūmaus paguldymo į gydymo įstaigą atveju vaiką slaugo, globoja ir juo rūpinasi atsakovė ir ieškovas pakaitomis po vieną slaugymo ir gydymo periodą. Slaugymo ir gydymo periodo trukmė nustatoma nuo ūmaus susirgimo pradžios, kurį patvirtina medikų išduota pažyma, iki vaiko išrašymo iš gydymo įstaigos ir/arba skirto gydymo kurso paskutinės dienos įskaitytinai, arba nuo pirmosios planinio paguldymo į gydymo įstaigą dienos iki išrašymo dienos įskaitytinai. Pirmasis slaugymo ir gydymo periodas priklauso atsakovei. Pirmu slaugymu ir globojimu yra laikomas pirmasis ūmus vaiko susirgimas arba pirmasis planinis arba skubus paguldymas į gydymo įstaigą po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ūmios ligos ar traumos atveju į gydymo įstaigą pirminei apžiūrai su vaiku važiuoja tas iš tėvų, pas kurį tuo metu faktiškai yra vaikas. Tėvai privalo nedelsiant pranešti kitam iš tėvų apie vaiko bet kokį susirgimą, privalo sudaryti sąlygas kitam iš tėvų dalyvauti pirminėje vaiko apžiūroje pas gydytoją. Vaiką slaugo namuose ar pagal poreikį kartu su vaiku gydymo įstaigoje būna tas iš tėvų, kuriam priklauso slaugymo ir gydymo periodas. Tas iš tėvų, kuriam nepriklauso slaugymo ir gydymo periodas, turi teisę be apribojimų lankyti vaiką lankymo valandomis gydymo įstaigoje. Pasibaigus slaugymo ir gydymo periodui, bendravimas nuo kitos dienos tęsiamas pagal įprastinę bendravimo tvarką. Neūmios ligos atveju, išskyrus paguldymus į gydymo įstaigą planine tvarka, bendravimas vyksta įprasta tvarka.

280Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

281Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Tomui Pavilioniui ir Gitanai Gervickaitei,... 3. dalyvaujant ieškovui R. O. ir jo atstovei D. Ž.,... 4. atsakovei N. R. ir jos atstovei advokatei V. L.,... 5. išvadą duodančių institucijų atstovėms S. P. ir S. M.,... 6. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. Ginčo esmė... 10. 1.... 11. Ieškovai R. O. ir K. R. patikslintu ieškiniu prašė:... 12. 1.1.... 13. nutraukti R. O. ir N. R. santuoką, sudarytą ( - ) Kauno miesto civilinės... 14. 1.2.... 15. nustatyti nepilnamečio A. R. gyvenamąją vietą su tėvu;... 16. 1.3.... 17. nustatyti atsakovės bendravimo su sūnumi A. R. bendravimo tvarką... 18. 1.4.... 19. priteisti iš atsakovės sūnaus išlaikymui 150 Eur, mokamus periodinėmis... 20. 1.5.... 21. padalinti santuokoje įgytą turtą: N. R. nuosavybėn priteisti LED... 22. 2.... 23. Nurodė, kad santuoka su atsakove jam pirmoji, atsakovei – trečioji. Iš... 24. 3.... 25. Priešieškiniu atsakovė prašė:... 26. 3.1.... 27. nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinio kaltės;... 28. 3.2.... 29. nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su motina;... 30. 3.3.... 31. nepilnamečiui vaikui iš ieškovo priteisti 150 Eur dydžio išlaikymą,... 32. 3.4.... 33. palikti santuokines pavardes: „R.“ ir „O.“;... 34. 3.5.... 35. R. O. atžvilgiu nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir... 36. 3.6.... 37. pripažinti, kad tarp ieškovo ir atsakovės laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1... 38. 3.7.... 39. pripažinti atsakovei nuosavybės teises į ½ dalį R. O. vardu registruoto... 40. 3.8.... 41. atidalinti daiktus iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu: ieškovui... 42. 3.9.... 43. santuokoje įgytą turtą padalinti taip: atsakovei asmeninės nuosavybės... 44. 4.... 45. Nurodė, kad sutuoktinis nepriėmė ir netoleravo atsakovės vaikų iš... 46. II.... 47. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 48. 5.... 49. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. sprendimu, 2017 m. liepos 28 d.... 50. 1.1.... 51. Nutraukė santuoką, sudarytą 2012 m. liepos 20 d. Kauno miesto civilinės... 52. 1.2.... 53. Paliko atsakovei pavardę R., ieškovui pavardę O..... 54. 1.3.... 55. Nustatė nepilnamečio A. R. gyvenamąją vietą su N. R..... 56. 1.4.... 57. N. R. O. ir nepilnamečio A. R. bendravimo tvarką iki nepilnametis pradės... 58. 5.4.1.... 59. R. O. sūnų kiekvieną pirmadienį pasiima iš ugdymo įstaigos ir pristato į... 60. 5.4.2.... 61. N. R. kiekvieną antradienį sūnų pasiima iš ugdymo įstaigos ir pristato į... 62. 5.4.3.... 63. R. O. sūnų kiekvieną trečiadienį pasiima iš ugdymo įstaigos ir pristato... 64. 5.4.4.... 65. N. R. kiekvieną ketvirtadienį sūnų pasiima iš ugdymo įstaigos ir pristato... 66. Bendravimo tvarką savaitgaliais nustatė taip:... 67. 5.4.5.... 68. R. O. ir N. R. su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį.... 69. 5.4.6.... 70. jeigu savaitgalis priklauso motinai, sūnų iš ugdymo įstaigos pasiima N. R.... 71. 5.4.7.... 72. jeigu savaitgalis priklauso tėvui, sūnų iš ugdymo įstaigos pasiima R. O.... 73. 5.4.8.... 74. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio ieškovas pasiima... 75. 5.4.9.... 76. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį ieškovas pasiima sūnų iš... 77. 5.4.10.... 78. R. O. su sūnumi šventinėmis nedarbo dienomis bendrauja tokia tvarka:... 79. 5.4.11.... 80. R. O. praleidžia su sūnumi kiekvienais metais nuo liepos 1 d. iki liepos 15... 81. 5.5.... 82. Pripažino atsakovei nuosavybės teises į ½ dalį R. O. vardu registruoto... 83. 5.6.... 84. Atidalino šalių įgytą turtą ir jį padalino taip: ieškovui R. O.... 85. 5.7.... 86. Santuokoje įgytą turtą padalino taip: ieškovui R. O. priteisė LED TV... 87. 5.8.... 88. Priteisė iš atsakovės 8 208,22 Eur už ieškovo įvykdytą prievolę, 5... 89. 5.9.... 90. Išreikalavo iš atsakovės ieškovo R. O. asmeninį turtą: štangą lenktą;... 91. 5.10.... 92. Priteisė iš atsakovės 59 Eur žyminio mokesčio ieškovui R. O., iš... 93. 5.11.... 94. Priteisė iš R. O. išlaikymą nepilnamečiui A. R. po 150 Eur kas mėnesį... 95. 6.... 96. Nustatė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių... 97. 7.... 98. Teismas padarė išvadą, jog atsakovė, gyvendama kartu su ieškovu ir... 99. 8.... 100. Nustatė, kad 2017 m. birželio 30 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo... 101. 9.... 102. Sprendė, kad ieškovas R. O. ir atsakovė N. R. nuo 2008 m. vedė bendrą... 103. 10.... 104. Sutuoktinių reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo patenkintino... 105. 11.... 106. Ieškovas įvykdė atsakovės prievolę bankui. Atsakovė reikalavimui dėl... 107. 12.... 108. R. O. ir jo atstovė iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepateikė jokių... 109. III.... 110. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 111. 13.... 112. Apeliaciniu skundu ieškovas R. O. prašo panaikinti sprendimo dalį dėl... 113. 1.1.... 114. Teismas bylą nagrinėjo atmestinai, leido šalims suprasti, kad šalių vaiko... 115. 1.2.... 116. Teismas nepagrįstai sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių... 117. 1.3.... 118. Teismas nepagrįstai nustatė vaiko gyvenamąją vietą su motina. Ieškovas... 119. 1.4.... 120. Teismas nepagrįstai nustatydamas tėvo/ motinos su vaiku bendravimo tvarką,... 121. 13.4.1.... 122. Teismas be pagrindo apribojo ir sutrumpino bendravimo su vaiku tvarką... 123. 13.4.2.... 124. Teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka didžiųjų metų šventėmis... 125. 13.4.3.... 126. Teismas nepagrįstai apribojo tėvo/ motinos teisę bendrauti su vaiku jo... 127. 13.4.4.... 128. Į bendravimo tvarką įtrauktini ir kiti tėvo/ motinos įsipareigojimai, o... 129. 13.4.5.... 130. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovas ir atsakovė nuo 2008 m. vedė... 131. 14.... 132. Apeliaciniu skundu atsakovė N. R. prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria... 133. 2.1.... 134. Teismas netinkamai išspendė ieškovės K. R. reikalavimą dėl bendravimo su... 135. 2.2.... 136. Teismas nepagrįstai laikiną bendravimo tvarką, iki kol vaikas pradės eiti... 137. 2.3.... 138. Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę grąžinti asmeninius ieškovo... 139. 2.4.... 140. Teismas, spręsdamas dėl piniginės kompensacijos priteisimo, nukrypo nuo... 141. 2.5.... 142. Teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai ieškovui priteisė LED TV SAMSUNG 55... 143. 2.6.... 144. Teismas nepagrįstai neišsprendė klausimo dėl K. R. reikalavimo ir... 145. 15.... 146. Atsakovė N. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo R. O.... 147. 3.1.... 148. Nepagrįsti ieškovo teiginiai dėl bylos proceso eigos. Teismas bylą... 149. 3.2.... 150. Teismas teisingai nustatė abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo.... 151. 3.3.... 152. Byloje įrodyta, kad nuo sūnaus gimimo atsakovė faktiškai vaiku rūpinosi,... 153. 3.4.... 154. Ieškovas siekia maksimalaus bendravimo su vaiku laiko, tačiau taip tenkina... 155. 3.5.... 156. Teismas teisingai sprendė apie bendro ūkio vedimą nuo 2008 m. Ieškovo... 157. Teisėjų kolegija... 158. IV.... 159. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 160. 16.... 161. Nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka vertinama, ar pirmosios instancijos... 162. Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo... 163. 17.... 164. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių... 165. 18.... 166. Apelianto ieškovo argumentus dėl atsakovės netvarkingumo buityje,... 167. 19.... 168. Akivaizdu, kad atsakovės laiške nurodytos aplinkybės iš esmės yra tos... 169. 20.... 170. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovės... 171. 21.... 172. Liudytoja D. P. parodė, kad, nebesutardama su ieškovu, po 2016 m. vasario 14... 173. 22.... 174. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir... 175. 23.... 176. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu teismas, spręsdamas vaiko... 177. 24.... 178. Remdamasis šiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 179. 25.... 180. Atmestini apelianto ieškovo argumentai dėl vaiko biologinės kilmės kaip... 181. 26.... 182. 2017 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje liudytoja V. P. parodė, kad atsakovė... 183. 27.... 184. Teisėjų kolegijos vertinimu, tvarka bute negali būti sureikšminta... 185. 28.... 186. Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS 2018 m. kovo 7 d. išvadoje... 187. 29.... 188. Motinos fizinį smurtą vaiko atžvilgiu paneigia ir vaiko psichologinio tyrimo... 189. 30.... 190. Teisėjų kolegijos manymu, tai, kad atsakovės nepalaiko motina ir sesuo, yra... 191. 31.... 192. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad ieškovas,... 193. 32.... 194. Teismo psichologinės ekspertizės išvadoje konstatuota, kad dėl mažo... 195. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos... 196. 33.... 197. Kauno apygardos teismui 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi panaikinus 2018 m.... 198. a)... 199. Savaitgaliais: pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį nuo penktadienio... 200. b)... 201. Jei savaitgalio (šeštadienis ir sekmadienis) dienos patenka į skirtingus... 202. c)... 203. Darbo dienomis: kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį ieškovas... 204. d)... 205. Šventinėmis nedarbo dienomis ieškovas su nepilnamečiu sūnumi šventinėmis... 206. neporiniais kalendoriniais metais (2017, 2019, 2021 ir t.t.) sausio 1-ąją... 207. poriniais kalendoriniais metais (2018, 2020 ir t.t.) birželio 24-ąją... 208. Šventinėmis nedarbo dienomis ieškovas paima vaiką iš ugdymo įstaigos ar... 209. Jei bendravimo tvarka, numatyta švenčių dienomis, sutampa su tėvo... 210. Ieškovas kartu su nepilnamečiu vaiku kasmet švenčia Tėvo dieną (pirmąjį... 211. Atsakovė kartu su nepilnamečiu vaiku kasmet švenčia Motinos dieną... 212. Ieškovas kartu su nepilnamečiu vaiku švenčia vaiko gimtadienius (gruodžio... 213. e)... 214. Atostogų laikas. Ieškovas praleidžia su sūnumi kiekvienų metų nuo liepos... 215. f)... 216. Bendravimas vaiko ūmios ligos bei planinio ar skubaus paguldymo į gydymo... 217. g)... 218. Kitos papildomos sąlygos:... 219. Ieškovas grąžina vaiką šioje tvarkoje nustatytu laiku į jo gyvenamąją... 220. Apie ketinimą bendrauti su vaiku kiekvienu konkrečiu šioje tvarkoje numatytu... 221. Atsakovei negavus SMS žinutės arba gavus SMS žinutę, bet ieškovui... 222. Vaiką pagal šią tvarką iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos pasiima... 223. 34.... 224. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos... 225. 35.... 226. Nors atsakovės apeliacinis skundas dėl bendravimo tvarkos grindžiamas per... 227. 36.... 228. Pradėjus lankyti pradinę mokyklą, vaikas įgyja pareigų ir užduočių,... 229. 37.... 230. Dėl bendravimo kas antrą savaitgalį ginčo nėra. Nesutarimų dėl... 231. 38.... 232. Daugiau švenčių dienų, nei nurodyta atsakovės pasiūlyme, ieškovas... 233. Dėl turto padalijimo... 234. 39.... 235. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškovu kaip... 236. 40.... 237. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka, nes,... 238. 41.... 239. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. metų pabaigoje nupirktus šaldytuvą ir... 240. 42.... 241. Atmestini apeliantės atsakovės argumentai dėl be pagrindo nepriteistos... 242. 43.... 243. Nesutiktina su apeliante atsakove, jog pirmosios instancijos teismas protingai... 244. 44.... 245. Apeliantė atsakovė pageidauja, kad televizorius SAMSUNG jai būtų paskirtas... 246. 45.... 247. Iš 2016 m. kovo 7 d. (t.y. išsyk po atsakovo išsikėlimo iš šeimos būsto)... 248. 46.... 249. Pirmosios instancijos teismo sutikimas su kai kuriais atskirasis skundais... 250. 47.... 251. 2016 m. gegužės 13 d. ieškovas ir bendraieškovė K. R. pateikė ieškinį,... 252. Apeliacinės instancijos teismo išvados... 253. 48.... 254. Pirmosios instancijos teismo išvadas dėl dalies turto paskirstymo įvertinus... 255. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 256. Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimą pakeisti.... 257. Panaikinti sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kuria iš... 258. Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės nuspręsta išreikalauti... 259. Pakeisti sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, ją išdėstant... 260. Nustatyti ieškovo R. O., atsakovės N. R. ir nepilnamečio vaiko A. R.... 261. Ieškovas vaiką kiekvieną pirmadienį pasiima iš ugdymo įstaigos ir... 262. Atsakovė vaiką kiekvieną antradienį pasiima iš ugdymo įstaigos ir... 263. Ieškovas vaiką kiekvieną trečiadienį pasiima iš ugdymo įstaigos ir... 264. Atsakovė vaiką kiekvieną ketvirtadienį pasiima iš ugdymo įstaigos ir... 265. Nustatyti tokią bendravimo tvarką savaitgaliais, kol vaikas lanko... 266. Ieškovas ir atsakovė su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, savaitgalius... 267. Kol vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, tais atvejais, kai tėvas ar... 268. Šalių sūnui pradėjus lankyti mokyklą, nustatyti tokią ieškovo bendravimo... 269. kiekvienos darbo savaitės trečiadienį ieškovas pasiima vaiką iš mokyklos... 270. Šalių sūnui pradėjus lankyti mokyklą, nustatyti tokią bendravimo su vaiku... 271. Ieškovas ir atsakovė su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, savaitgalius... 272. Ieškovas su vaiku šventinėmis nedarbo dienomis bendrauja tokia tvarka:... 273. Neporiniais kalendoriniais metais sausio 1-ąją (Naujųjų metų dieną,... 274. poriniais kalendoriniais metais birželio 24-ąją (Jonines), lapkričio... 275. Ieškovas kartu su vaiku kasmet švenčia Tėvo dieną (pirmąjį birželio... 276. Atsakovė kartu su vaiku kasmet švenčia Motinos dieną (pirmąjį gegužės... 277. Ieškovas kartu su vaiku švenčia vaiko gimtadienius gruodžio 3 dieną... 278. Ieškovas per vaiko vasaros atostogas bendrauja su vaiku kasmet nuo liepos 1... 279. Ūmios ligos, patvirtintos medikų išduota pažyma, bei planinio ar ūmaus... 280. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 281. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....