Byla 3K-3-569/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Sigito Gurevičiaus ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui E. B. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo; institucijos, teikiančios išvadą byloje, – Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, Kauno savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą

72001 m. balandžio 6 d., dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – B.; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir

8E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; 5) nustatyti vaikų bendravimo su atsakovu tvarką; 6) padalyti santuokoje įgytą turtą.

9Priešieškiniu atsakovas prašė teismo: 1) nutraukti jo ir ieškovės santuoką, sudarytą 2001 m. balandžio 6 d., dėl ieškovės kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu; 3) priteisti iš ieškovės nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; 4) nustatyti vaikų bendravimo su ieškove tvarką; 5) padalyti santuokoje įgytą turtą.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

11Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko šalims santuokines pavardes – B.; nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisė iš ieškovės nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų nuo 2010 m. birželio 5 d. iki jų pilnametystės; paskyrė atsakovą vaikų išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoju (naudotoju); nustatė ieškovės bendravimo su vaikais tvarką; padalijo šalių santuokoje įgytą turtą.

12Teismas nustatė, kad nuo 2010 m. birželio 5 d. vaikai gyvena su atsakovu, nors teismo

132010 m. liepos 9 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vaikų gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjimo nustatyta su ieškove. Šios nutarties atsakovas nevykdė. Spręsdamas dėl kiekvienos šalių gyvenimo sąlygų, teismas nustatė, kad atsakovas nuomoja trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame vienas kambarys skirtas dukterims, jame yra reikalingi baldai ir priemonės. Ieškovė gyvena jos tėvų panaudos sutarties pagrindu naudojamame trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vaikams skirtas vienas kambarys, butas tvarkingas, švarus. Duomenų, kad šalys gyventų su kitais suaugusiais asmenimis, byloje nėra. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė 2010 m. spalio 14 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. balandžio 2 d. registruota darbo biržoje, neakivaizdine forma studijuoja Kauno technologijos universitete. Nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė deklaravo savo gyvenamąją vietą Vokietijoje; ji yra nėščia. Abi šalys yra teistos: įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu ieškovė pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnį ir jai paskirta 6500 Lt bauda; įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nuosprendžiu atsakovas yra pripažintas kaltu pagal BK 245 straipsnį ir jam paskirta 2600 Lt bauda. Atsakovas buvo teisiamas ir Vokietijoje: Bonos žemės teismo 1996 m. sausio 27 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl grupinio išžaginimo ir seksualinio išnaudojimo ir jam paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė (panaikinta 2000 m. vasario 3 d.), Euskirchen pirmosios instancijos teismo 1998 m. liepos 7 d. nuosprendžiu – dėl narkotinių medžiagų įstatymo pažeidimo du kartus ir jam paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė (panaikinta 2003 m. lapkričio 24 d.). Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu vaikai išreiškė norą likti gyventi su tėvu, tačiau kartu atkreipė dėmesį į tai, jog pagal byloje pateiktą psichologinio įvertinimo išvadą vaikai dar nėra visiškai socialiai subrendę tinkamai išreikšti savo nuomonę dėl to, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, be to, jų pasirinkimui galėjo turėti įtakos ir atsakovas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dar iki gyvenimo su atsakovu pradžios vaikai yra išreiškę nepasitenkinimą ieškovės elgesiu, taip pat į tai, jog jie jau ilgą laiką gyvena su atsakovu ir nėra duomenų, kad šis netinkamai atlieka tėvo pareigas, vaikai su juo jaučiasi laisviau nei su ieškove, ši registravo savo gyvenamąją vietą Vokietijoje ir buvo ten bylos nagrinėjimo pabaigoje, sprendė, jog šiuo metu vaiko interesus geriau atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su atsakovu.

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2012 m. kovo 22 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.

15Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovės prašymo atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti kaip liudytojas R. S., V. Š., I. M., K. G., B. P. ir psichologinio įvertinimo išvadas pateikusią ekspertę, pažymėjo, kad ieškovė nenurodė, kokias naujas, esminę reikšmę bylai turinčias aplinkybes šios liudytojos galėtų patvirtinti ir kodėl toks prašymas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą; atsisakė priimti ieškovės 2012 m. kovo 6 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, nes, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314, 323 straipsniai).

16Pasisakydama dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus, kurie sudaro pagrindą spręsti apie vaikų norą gyventi su tėvu (atsakovu) (Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2010 m. rugpjūčio 5 d. pažymą, psichologinių ekspertizių išvadas, liudytojų psichologės

17J. A., ,,Ryto“ mokyklos psichologės U. L.–Ž., mokyklos direktoriaus V. K. paaiškinimais). Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog vaikai jau ilgą laiką (nuo 2010 m. birželio 5 d.) gyvena su atsakovu, o sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, ieškovė buvo išvykusi iš Lietuvos ir nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. gyvena Vokietijoje, yra nėščia. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai paneigia ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ji gyvena viena (duomenys neskelbtini). Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovė byloje nurodo skirtingas gyvenamąsias vietas ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), tai reiškia, jog ieškovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje pateiktų įrodymų visuma, sprendė, kad tarp vaikų ir jų tėvo (atsakovo) susiformavo glaudūs emociniai ryšiai, byloje nėra duomenų, jog atsakovas netinkamai naudotų savo valdžią vaikams ar ja piktnaudžiautų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ilgiau kaip metus nuolat su vaikais negyvena, aplinkybes, jog ji artimiausiu metu ketina gyventi kartu su mergaitėmis, jomis rūpintis, sudaryti joms tinkamas vystymosi, brendimo sąlygas, turėjo įrodyti ji (CPK 178 straipsnis), tačiau šias patvirtinančių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šiuo atveju vieno iš tėvų lytis negali lemti teismo sprendimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad šalių vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove vien tik atsižvelgiant į tai, jog ji yra motina. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovas buvo teistas Vokietijoje už sunkius nusikaltimus, esminės reikšmės bylos nagrinėjimui neturi, nes atsakovo teistumai 2003 m. lapkričio 24 d. buvo panaikinti. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra teisti Lietuvoje, dėl skirtingų veikų jiems buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių visumą, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su tėvu (atsakovu).

18III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu ieškovė G. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutarties ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

201. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėję teismai, nustatydami vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, nesivadovavo vaikų interesais, taip pažeidė CK 3.174 straipsnio 2 dalies normą ir nukrypo nuo jos aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į jo norą. Tai, kasatorės nuomone, reiškia, kad teismas, spręsdamas tokį ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas labiau atitiks jo interesus. Dėl vaiko interesų, kaip svarbiausio kriterijaus, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė, formuodamas vienodą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio

217 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; kt.). Kasacinis teismas yra įtvirtinęs teismams reikalavimą, priimant sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, įvertinti kiekvieno tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų – tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaiko norus ir kt. Kasatorės nuomone, bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į šias nuostatas ir nevertino kiekvieno tėvų galimybių bei pastangų užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių įgyvendinimą, tėvų asmeninių bruožų, galimybių sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Byloje buvo atlikta šalių nepilnamečių dukterų E. ir E. B. psichologinės ekspertizės. E. B. atliktos ekspertizės akte konstatuota, kad jai pasireiškia psichologinis sutrikimas – vidutinio laipsnio atstūmimo sindromas; nurodyta, kad jo atsiradimą lemia vaiką auginančio tėvo elgesys, kuris paremtas melu, šmeižtu, manipuliavimu vaiku tam, kad būtų nutrauktas atskirai po skyrybų gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas bei ryšys. Kasatorės nuomone, atsakovui nevykdant teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su kasatore, vaikai nuo 2010 m. birželio 5 d. gyvena su atsakovu, todėl psichologinio sutrikimo – atstūmimo sindromo – atsiradimą dukterims nulėmė jo elgesys. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad, sprendžiant klausimą dėl E. B. gyvenamosios vietos nustatymo, rekomenduojama atsižvelgti į tėvo daromą poveikį dukteriai, neigiamų nuostatų apie motiną formavimą, kuris neabejotinai yra psichiką žalojantis veiksnys. Tokia pati išvada konstatuota ir E. B. atliktos ekspertizės akte. Tai, kasatorės teigimu, reiškia, kad atsakovas neužtikrina dukterų pagrindinės teisės, ginamos tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu – teisės sveikai vystytis (Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalis, CK 3.161 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 punktas).

22CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vaiko teisė būti auklėjamam ir aprūpinamam tėvų bei teisė su jais bendrauti. Atsakovas, formuodamas vaikams neigiamą nuomonę apie kasatorę, neužtikrina jų teisės bendrauti su motina ir būti jos auklėjamoms. Vaikai vengia rodyti kasatorei šiltus, teigiamus jausmus. Kasatorės teigimu, kai vaikai gyveno su ja, kasatorė neribojo vaikų bendravimo su atsakovu, tai paneigiančių įrodymų byloje nėra.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 35 ,,Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“ išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, kuriam iš tėvų palikti vaiką auklėti, svarbu nustatyti kiekvieno jų asmeninius bruožus, moralines, dorovines savybes. Jeigu yra duomenų apie tėvo (motinos) teistumą ar administracinį baustumą, tai teismas turi išsiaiškinti, kokius nusikaltimus ir pažeidimus yra padarę tėvai, priimdamas sprendimą – atsižvelgti į jų pobūdį. Byloje pateikti duomenys apie kasatorės ir atsakovo teistumą. Atsakovas Lietuvoje yra nuteistas už įsiteisėjusios Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarties nevykdymą, Vokietijoje – už grupinį išprievartavimą, seksualinį išnaudojimą ir du kartus už narkotikų įstatymo pažeidimus. Kasatorė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu nuteista už dokumentų klastojimą. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, neatsižvelgė į šalių padarytų nusikaltimų pobūdį, nevertino atsakovo asmeninių bruožų, moralinių, dorovinių savybių. Atsakovo padaryti nusikaltimai savo pobūdžiu yra daug sunkesni nei kasatorės, jais kėsinamasi ne į valdymo tvarką, bet į asmenį, jo seksualinio apsisprendimo laisvę. Tai, kasatorės nuomone, reiškia, kad atsakovas nepaiso moralės ir dorovės normų, todėl negalės tinkamai išugdyti nepilnamečių dukterų.

242. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Kasatorės įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 183 straipsnio 3 dalis, 185 straipsnio 1 dalis) ir nukrypo nuo jų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas netinkamai vykdo tėvo valdžią dukterims. Tačiau, kasatorės nuomone, tokią teismų išvadą paneigia byloje atliktos psichologinės ekspertizės, kurios yra tiesioginiai įrodymai ir kuriose nurodyta, kad atsakovas vaikams formuoja neigiamą požiūrį į kasatorę (motiną) ir taip žaloja jų psichiką. Be to, kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad kasatorė neįrodė aplinkybės, jog ji ketina gyventi kartu su vaikais, jais rūpintis, sudaryti tinkamas vystymosi, brendimo sąlygas. Byloje pateikta įrodymų, kurie patvirtina, kad kasatorė siekė gyventi su dukterimis ir jomis rūpintis: kai atsakovas neteisėtai pasiėmė vaikus iš kasatorės, ji kreipėsi į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės – vaikų gyvenamosios vietos su kasatore – nustatymo, teismo nutartį pateikė vykdyti antstoliui, kreipėsi pagalbos į valstybės institucijas, jog gyvenimo sąlygos yra tinkamos gyventi nepilnamečiams vaikams. Teismų išvadą, kad kasatorė nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. gyvena Vokietijoje, paneigia byloje pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. spalio 10 d. raštas, kuriame nurodyta, kad šio skyriaus specialistai apsilankė (duomenys neskelbtini), pas kasatorę ir patikrino jos gyvenimo sąlygas. Tai, kad ji deklaravusi gyvenamąją vietą Vokietijoje, dar nereiškia, jog iš tikrųjų ten gyvena. Be to, kasatorė niekada neteigė, kad ji gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), tokios aplinkybės nepatvirtina įrodymai byloje. Kasatorės teigimu, prasidėjus skyrybų procesui, ji gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena iki šiol, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, yra nepagrįsta.

253. Dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies, 314, 323 straipsnių netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti naujai pateiktus įrodymus, taip pažeidė CPK 306 straipsnio 3 dalies, 314, 323 straipsnių normas. Kasatorė 2012 m. kovo 6 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus kartu su naujais įrodymais – Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2012 m. vasario 15 d. raštu, kuriame nurodyta, kad vaikai teigia negavę iš kasatorės laiškų ir socialinės pedagogės laišku, kuriuo kasatorė informuota, jog jos dovanėlės ir kalėdiniai sveikinimai dukterims yra perduoti. Šiais įrodymai kasatorė norėjo pagrįsti savo argumentus, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia ir kad vaikai yra priversti jam meluoti, bijodami pasakyti, jog palaiko ryšį su kasatore. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 306 straipsnio 3 dalimi, 314, 323 straipsniais, atsisakė priimti šiuo įrodymus. Kasatorės teigimu, CPK 323 straipsnis šiuo atveju apskritai netaikytinas, nes reglamentuoja ne naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje pateikimą, o įtvirtina apribojimą keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą; 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis teismo aiškinti ir taikyti netinkamai. Kasatorės nuomone, CPK 306 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nauji įrodymai turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu tik tada, jeigu apeliantas, teikdamas apeliacinį skundą, juos turi, tačiau neribojama apelianto galimybė, jau po apeliacinio skundo pateikimo atsiradus naujų įrodymų, juos pateikti teismui. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas negali atsisakyti priimti naujų įrodymų, jei yra nors viena šių sąlygų: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus, todėl jie teikiami apeliacinės instancijos teismui; 2) naujai teikiamų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi kasatorė prašomus pridėti prie bylos įrodymus gavo tik 2012 m. vasario 15 d. (apeliacinis skundas teismui pateiktas 2011 m. gruodžio 7 d.), tai ir būtinybė juos pateikti teismui atsirado tada, kai jie buvo kasatorės gauti.

26Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas E. B. prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

271. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Bylą nagrinėję teismai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus: nutartis, nuosprendžius, priimtus kiekvienai šalių, ekspertų, institucijų išvadas, liudytojų paaiškinimus, vaikų norą gyventi su atsakovu, kitus byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad vaikai gerai mokosi, lanko papildomus būrelius, jų psichologinė būklė gera. Kasatorė 2011–2012 mokslo metais mokykloje vaikų nelankė, mergaitėmis rūpinosi atsakovas. Jo nuomone, kasatorės rūpestis dukterimis yra netikras. Kasatorė 2012 m. liepos 24 d. buvo kviečiama atvykti į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, siekiant išsiaiškinti jos pageidavimus ir nuomonę dėl bendravimo su vaikais galimybių, tačiau kasatorė neatvyko. Atsakovo teigimu, kasatorė nepagrįstai nurodo, kad nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). 2012 m. rugpjūčio 16 d. kasatorė dalyvavo Zygburgo teismo (Vokietijoje) teismo posėdyje, kur pagal jos pareiškimą buvo nagrinėjama civilinė byla dėl 2011 m. gruodžio 16 d. gimusios dukters A. B. Tai, atsakovo nuomone, įrodo, kad kasatorė gyvena Vokietijoje. Šalių dukterys yra tokio amžiaus (dešimties ir devynerių metų), kad gali išreikšti savo nuomonę, todėl į ją reikia atsižvelgti. Atsakovas pažymėjo, kad teistumai už padarytus nusikaltimus Vokietijoje panaikinti, apie juos kasatorė visada žinojo, todėl kasacinio skundo argumentai, jog šiuo atveju nustatant vaikų gyvenamąją vietą atsakovo teistumas turi esminę reikšmę, vertintini kaip nesąžiningi; Marijampolės rajono apylinkės prokuratūroje kasatorei pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos CK 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti vaikus), nes kasatorė neišlaiko vaikų, jais nesirūpina.

282. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo ir atsisakymo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pažymėjo, kad byla nagrinėjama ilgiau kaip dvejus metus. Per tą laiką kasatorė ne kartą tikslino savo reikalavimus, teikė prašymus ir kt. Dėl to, atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytojus, nes taip būtų vilkinamas bylos nagrinėjimas. Kasatorė apeliaciniame skunde nepateikė prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, todėl, atsakovo įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

31Dėl reikšmingų kriterijų ir įrodinėjimo bei įrodymo vertinimo taisyklių taikymo, kai teisme sprendžiamas ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, tėvams gyvenant skyrium, nustatymo (CK 3.174 straipsnis)

32Galiojantis šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams pirmumo teisę prieš kitus asmenis spręsti visus su jų vaikų auklėjimu ir priežiūra susijusius klausimus (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Jie sprendžiami tėvų bendru sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesutaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Šios taisyklės taikytinos ir tada, kai tėvai gyvena skyriumi ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnamečiai vaikai (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

33Siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų jo interesus, būtina nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose sprendė su vaikų interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismų sprendimų pagrįstumą vertino atsižvelgdamas į tai, ar jie atliko išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėjo daugumą faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atliko proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir viso teismo proceso metu rūpinosi, kad būtų priimtas vaikui geriausias sprendimas (mutatis mutandis, Neulinger and Shuruk, no. 41615/07, 6 July 2010, § 139).

34Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. S. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010).

35Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010).

36Vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010). Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

37Reikšmingos ginčui byloje išspręsti aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik tada daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

38Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė klausimą, su kuriuo tėvų turėtų būti nustatyta dviejų mažamečių vaikų (mergaičių) gyvenamoji vieta ir priėjo prie išvados, kad jų interesus labiausiai užtikrintų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu (atsakovu). Iš byloje pateiktų teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai, remdamiesi byloje pateiktais įrodymais, tyrė ir vertino tėvų aplinkos bei materialines sąlygas, su kuriuo jų gyvendami vaikai bus geriau prižiūrėti, kuris iš tėvų turi realias galimybes jų dvasiniams, psichologiniams, socialiniams, turtiniams bei kitokiems poreikiams patenkinti, t. y. vadovavosi pirmiau aptartais kriterijais, kurie reikšmingi sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, bylos duomenimis, šiuo metu kasatorės materialinės galimybės išlaikyti mažamečius vaikus yra neapibrėžtos. Nors kasatorė nurodo, kad ji gyvena Lietuvoje, Kaune (bute pagal panaudos sutartį), tačiau byloje yra duomenų, jog kasatorė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą Vokietijoje, ten lankosi, dalyvavo teismo procese dėl vardo jos 2011 m. gruodžio 16 d. gimusiam trečiajam vaikui nustatymo, nuolatinių pajamų (šiuo metu yra registruota darbo biržoje) neturi. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai, be kita ko, analizavo tėvų ir vaikų tarpusavio santykius bei vaikų prisirišimo prie vieno tėvų laipsnį ir nustatė, kad mergaitės jau ilgą laiką (nuo 2010 m. birželio 5 d.) gyvena su tėvu ir yra prie jo prisirišusios, teismo posėdžiu metu išreiškė norą gyventi su juo. Nors teismai, remdamiesi byloje pateiktomis psichologinių ekspertizių išvadomis, nustatė, kad mergaitės dar negali visiškai savarankiškai suformuoti savo nuomonės dėl gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo, tačiau sprendė, jog nagrinėjamu atveju vaikų nuomonė yra vienas kriterijų, vertinant įrodymų visumą byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors byloje nustatyta, kad kasatorės ir atsakovo tarpusavio santykiai priešiški, o tai, vaikams gyvenant su tėvu (atsakovu), gali turėti įtakos vaikų neigiamos nuomonės apie motiną formavimuisi, tačiau teismai nenustatė, kad kasatorei būtų draudžiama su vaikais bendrauti, juos lankyti mokykloje, domėtis jų gyvenimu, mergaites auklėti ir taip formuoti apie save teigiamą nuomonę, stiprinti emocinį ryšį. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas šalių santuoką ir nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, patvirtino kasatorės bendravimo su vaikais tvarką, t. y. jos teisė bendrauti su vaikais yra apribota, tačiau nepanaikinta.

39Kasatorė, be kita ko, nurodo, kad atsakovas yra teistas už sunkius nusikaltimus žmogui, todėl jis negalės užtikrinti tinkamo vaikų dorovinio, moralinio vystymosi. Teisėjų kolegija pažymi, kad, minėta, tėvų moralinės, dorovinės savybės yra vienas kriterijų, sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, į kurį atsižvelgiama kartu su kitais įrodymais byloje. Bylą nagrinėję teismai atsakovo teistumo aplinkybę nustatė ir į ją atsižvelgė: procesiniuose sprendimuose nurodytos jo padarytos veikos, taip pat pažymėta, kad teismų paskirtos bausmės jau yra panaikintos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nurodytos veikos padarytos atitinkamai 1996 ir 1998 m., t. y. nuo jų padarymo jau yra praėjęs ilgas laiko tarpas, bausmės už jas panaikintos

40atitinkamai 2000 ir 2003 m., byloje teismų nenustatyta, jog šiuo metu atsakovo elgesys gali turėti žalingą poveikį vaikų vystymuisi ir moralinių nuostatų formavimuisi (mergaitės gerai mokosi, yra drausmingos, lavinami jų gabumai, plečiamas akiratis, joms lankant papildomus užsiėmimus), nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju atsakovo teistumui teismai turėjo suteikti didesnę reikšmę nei kitoms aplinkybėms, spręsdami dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

41Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų byloje nustatytų aplinkybių visumą ir pateiktą jų teisinį įvertinimą, konstatuoja, kad teismai tinkamai taikė vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su vienu tėvų lemiančius kriterijus ir nustatydami bei įvertindami reikšmingas nagrinėjamam ginčui spręsti faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl neturi teisinio pagrindo abejoti teismų išvada, kad šiuo atveju vaikų interesus labiausiai atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu (atsakovu).

42Dėl draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme

43Kasatorės teigimu, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus, kuriuos ji gavo tik po apeliacinio skundo pateikimo ir kurie patvirtina kasatorės nurodomą aplinkybę, jog atsakovas draudžia mergaitėms palaikyti ryšį su ja. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas atsisakė priimti šiuos įrodymus tuo pagrindu, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismas šiai išvadai pagrįsti rėmėsi CPK 306 straipsnio 3 dalimi, 314, 323 straipsniais.

44CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama.

45Pažymėtina, kad, pirma, naujų įrodymų apeliaciniame teisme pateikimas, be kita ko, gali reikšti apeliacinio skundo faktinio pagrindo (aplinkybių, kuriomis grindžiamas apeliacinio skundo dalykas) pakeitimą (papildymą), todėl nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, jog, sprendžiant dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, CPK 323 straipsnio nuostata apskritai netaikytina; antra, apeliacinės instancijos teismas analizavo pateiktus įrodymus ir konstatavo, kad juose nurodytos aplinkybės galėjo būti įrodinėjamos pirmosios instancijos teisme, taip pat pagrįstai sprendė, jog pagal bendrąją taisyklę nauji įrodymai turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu. Nors teisėjų kolegija, atsisakydama priimti įrodymus, nepasisakė dėl jų reikšmės nagrinėjamai bylai, o tai neatitinka kasacinio teismo naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimo klausimu formuojamos praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008), tačiau tai šiuo atveju nenulėmė neteisėtos nutarties priėmimo. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė kasaciniame skunde nurodytas proceso teisės normas (CPK 306 straipsnio 3 dalį, 314, 323 straipsnius).

46Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą ir jo taikymą faktinei situacijai byloje, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė kasaciniame skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo ginčijamiems teismų procesiniams sprendimams panaikinti ar pakeisti (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

47Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 45,78 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

49Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

50Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

51Priteisti iš ieškovės G. B. (a. k. ( - )) valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) 45,78 Lt (keturiasdešimt penkis litus 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

52Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių vaiko gyvenamosios... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nutraukti jos ir atsakovo... 7. 2001 m. balandžio 6 d., dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos... 8. E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 4)... 9. Priešieškiniu atsakovas prašė teismo: 1) nutraukti jo ir ieškovės... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė... 11. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu... 12. Teismas nustatė, kad nuo 2010 m. birželio 5 d. vaikai gyvena su atsakovu,... 13. 2010 m. liepos 9 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės... 14. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 15. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovės prašymo atnaujinti įrodymų... 16. Pasisakydama dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo,... 17. J. A., ,,Ryto“ mokyklos psichologės U. L.–Ž., mokyklos direktoriaus V. K.... 18. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 19. Kasaciniu skundu ieškovė G. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 20. 1. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).... 21. 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. K. v. R. K., bylos Nr.... 22. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vaiko teisė būti auklėjamam ir... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 35... 24. 2. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės... 25. 3. Dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies, 314, 323 straipsnių netinkamo aiškinimo... 26. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas E. B. prašo kasacinį skundą... 27. 1. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Bylą nagrinėję... 28. 2. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 31. Dėl reikšmingų kriterijų ir įrodinėjimo bei įrodymo vertinimo taisyklių... 32. Galiojantis šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams... 33. Siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas... 34. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais... 35. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos... 36. Vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo... 37. Reikšmingos ginčui byloje išspręsti aplinkybės nustatomos ir įvertinamos,... 38. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė... 39. Kasatorė, be kita ko, nurodo, kad atsakovas yra teistas už sunkius... 40. atitinkamai 2000 ir 2003 m., byloje teismų nenustatyta, jog šiuo metu... 41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų byloje nustatytų aplinkybių... 42. Dėl draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme ... 43. Kasatorės teigimu, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas... 44. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos... 45. Pažymėtina, kad, pirma, naujų įrodymų apeliaciniame teisme pateikimas, be... 46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą ir jo... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 48. Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu,... 49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 51. Priteisti iš ieškovės G. B. (a. k. ( - )) valstybei (išieškotojas –... 52. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...