Byla 2S-1485-527/2011

Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB ,,Pietų terminalas“ atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-110-743/2011 pagal ieškovės UAB „Baltic Transline“ ieškinį atsakovei UAB „Pietų terminalas“ dėl skolos priteisimo ir

Nustatė

2Lazdijų rajono apylinkės teismas 2011-03-05 sprendimu už akių (b. l. 26) ieškinį patenkino visiškai: priteisė ieškovei iš atsakovės 1.754,72 Lt skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-01-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 67 Lt bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 28-29), kuriuo prašė panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-03-15 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atsakovė nurodė, kad jai tinkamai nebuvo pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, nes teismo šaukimas pasirašytas ne atsakovės darbuotojo, be to, atsakovė niekada neturėjo verslo ryšių su ieškove, vežimo sutarties šalys nebuvo pasirašę, kurios ieškovė ir nepateikė, o CMR užpildytas neteisingai. Kita vertus, atsakovė iš ieškovės negavo jokių pretenzijų apie tariamai egzistuojančią skolą.

4Lazdijų rajono apylinkės teismas 2011-05-02 nutartimi (b. l. 36) atsakovės pareiškimo dėl 2011-03-15 sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

5Teismas nurodė, kad byloje esančios pažymos (b. l. 10, 16, 22) patvirtina, kad atsakovei procesiniai dokumentai visada buvo siunčiami tuo pačiu ieškinyje nurodytu adresu ir visada juos priėmė vienas ir tas patas asmuo – A. V.. Atsakovė, 2011-01-12 gavusi procesinius dokumentus per šį asmenį, 2011-01-26 pateikė atsiliepimą, kuriame nenurodė, kad dokumentai įteikiami netinkamu adresu, atsiliepime nurodytas tas pats adresas, kuriuo teismas ir siuntė procesinius dokumentus (b. l. 11). Apie parengiamąjį teismo posėdį, turėjusį vykti 2011-02-15 14.00 val., atsakovė, būdama vėl informuota tuo pačiu adresu ir per tą patį atstovą, 2011-02-14 17:25 val. elektroniniu laišku teismui pranešė, kad turi nedarbingumo pažymėjimą ir į teismo posėdį neatvyks (b. l. 17,18). Atsakovės prašymas patenkintas, bylos nagrinėjimas atidėtas ir atsakovei tuo pačiu būdu 2011-02-18 (beveik prieš mėnesį laiko iki paskirto posėdžio) įteiktas šaukimas apie paskirtą kitą parengiamąjį posėdį 2011-03-15 14:30 val. (b. l. 22). 2011-03-15 09:56 val. (posėdis paskirtas 14:30 val.), atsakovė elektroniniu laišku pranešė, kad serga ir į posėdį neatvyks, pridėjo duomenis apie nedarbingumą (b. l. 23,24). Iš pridėto pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą matyti, kad jis tęsiamas nuo 2011-02-02, todėl akivaizdu, kad atsakovo direktorė, būdama nedarbinga nuo 2011-02-02 ir žinodama apie posėdį, būdama rūpestinga ir sąžininga, vykdant CPK 7 str. nustatytus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, turėjo pakankamai laiko užtikrinti pasirinkto kito asmens ar atstovo dalyvavimą teismo posėdyje. Įvertinęs tai, teismas pripažino, kad atsakovė neįrodė CPK 288 str. 4 dalyje nurodytų aplinkybių, kad į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui. Teismas, įvertinęs tai, ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d.), nurodė, kad važtaraštis yra vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas (Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 4 str.), todėl vežimo sutarties nebuvimas nėra pagrindas ieškinį atmesti, todėl šį atsakovės argumentą teismas atmetė kaip visiškai nepagrįstą. Nors atsakovė tvirtina, kad važtaraščio grafos nėra visiškai užpildytos ir ieškovė niekada nereiškė pretenzijų jai, iš byloje esančio važtaraščio (b. l. 7) matyti, kad grafoje Nr. 22 krovinio, kurio siuntėjas yra UAB ,,Pietų terminalas“ (grafa Nr. 1), pakrovimą patvirtino pati R. V. parašu, o grafoje Nr. 24 yra duomenys, kad krovinys gautas 2010-03-15, vežėjas – UAB ,,Baltic Transline“ (grafa Nr. 16). 2010-03-25 PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad ieškovė nurodė atsakovei už šį pervežimą apmokėti iki 2010-04-24 (b. l. 6). Įvertinęs tai, teismas pripažino, kad atsakovės pareiškime nurodyti įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

6Atsakovė atskiruoju skundu (b. l. 38-40) prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-05-02 nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

7Atsakovė nurodo, jog jai buvo netinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, nes šaukimas įteiktas ne atsakovės darbuotojai, o visiškai pašaliniam asmeniui, kuris šaukimo atsakovei neperdavė, todėl atsakovė negalėjo pasirūpinti kitu atstovu direktorės ligos atveju. Atsakovė niekada neturėjo jokių verslo santykių su ieškove, jokios vežimo sutarties šalys nepasirašė, kas yra pagrindas ieškinį atmesti. Nustatęs, kad krovinys buvo vežamas pagal CMR Konvenciją, teismas nenustatė, kas buvo vežimo šalys. Nagrinėjant ginčus tarp šalių dėl vežimo sutartyje nurodytų įsipareigojimų, pagrindinis dėmesys turi būti atkreiptas į CMR važtaraščio grafų užpildymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2011-06-15 nutartis, skelbta 2011-07-02 Teismų praktikoje Nr. 15). Teismui pateiktas važtaraštis nėra tinkamai užpildytas, todėl, kad ir būtų buvusi sudaryta krovinio vežimo sutartis, esant ginčui, ieškinys negalėtų būti patenkintas vien dėl netinkamo važtaraščio užpildymo: 4 grafa visiškai neužpildyta, todėl neaišku, iš kur ir kada ieškovas krovinį paėmė; 22 grafoje nėra atsakovės direktorės R. V. parašo, todėl dokumentas neturi teisinės galios; 24 grafoje nėra gavėjo anspaudo, todėl kyla klausimas, ar krovinys buvo vežama, gal tyčia ar per klaidą išrašytas važtaraštis. Pagrindiniai CMR Konvencijos reguliuojami klausimai yra krovinių vežimo sutarties sudarymas ir vykdymas; važtaraščių turinys; vežėjo atsakomybė; reklamacijų, pretenzijų ir ieškinių dėl tarptautinių pervežimų pareiškimo tvarka. Ieškovė nei žodžiu, nei raštu nepateikė atsakovei jokių dokumentų bei pretenzijų dėl apmokėjimo už šį tariamą krovinio pervežimą. Iš važtaraščio nėra aišku, jeigu krovinys ir būtų buvęs vežtas, kas turi už pervežimą sumokėti: siuntėjas, gavėjas ar tarpininkas. Grafa 19 (apmokėjimui) ir grafa 15 (apmokėjimo sąlygos) taip pat visiškai neužpildytos: pervežimo kainos nėra ir neaišku, kas už vežimo paslaugas apmoka. Visus šiuos argumentus teismas laikė nepagrįstais, neatkreipdamas dėmesio, kad važtaraštis pasirašytas nežinia kieno, tik ne įmonės direktorės, be to, nėra įmonės anspaudo, todėl posėdžio metu atsakovė norėtų išsiaiškinti galimą parašo klastojimą.

8Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 44-46) prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-05-02 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

9Ieškovė nurodė, kad atsakovei apie civilinės bylos nagrinėjimą teisme buvo žinoma, ji pateikė atsiliepimą į ieškinį, todėl galėjo domėtis bylos eiga, be to, vien šalies neatvykimas į teismo posėdį nėra pagrindas panaikinti sprendimą už akių. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais, jog šalys jokių verslo santykių neturėjo, nebuvo sudaryta vežimo sutartis, CMR važtaraštyje ne atsakovės direktorės parašas. CMR 4 str. yra nustatyta, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikoma, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta vežimo sutartis, kurią patvirtina tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis, ir kad atsakovei buvo suteiktos pervežimo paslaugos. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį pasirašė ne jos direktorė ar kad minėtas dokumentas buvo suklastotas, nors tokią pareigą atsakovei numato CPK 184 str. 1 d.

10Atskirasis skundas atmestinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12Sprendimo už akių peržiūrėjimo tikslas yra suteikti į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių neatvykusiai šaliai, turinčiai svarbių argumentų nesutikti su teismo išvada dėl ieškinio patenkinimo arba atmetimo, mechanizmą, kad bylos nagrinėjimas būtų grąžintas į tą etapą, kuris buvo prieš priimant sprendimą už akių.

13Teismas sprendimu už akių visiškai patenkino ieškovės ieškiniu keliamus reikalavimus. Atsakovė sprendimo už akių neteisėtumą įrodinėja tuo, jog ji apie posėdį nežinojo, šaukimas buvo įteiktas ne atsakovės darbuotojui, kuris šaukimo atsakovei neperdavė, o, be to, sprendimas už akių naikintinas, nes tarp šalių netgi nebuvo susiklostę krovinių vežimo teisiniai santykiai (CK 6.808 str.), todėl skola priteista be pagrindo.

14Pagal CPK 288 str. 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pagal šią įstatymo normą teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, kai yra abi joje nurodytos sąlygos. Pirma sąlyga yra ta, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui. Antra sąlyga yra ta, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tik esant šioms abiem sąlygoms turi būti naikinamas sprendimas už akių. Jeigu yra konstatuojama tik viena jų, teismo sprendimas už akių negali būti naikinamas ir negali būti atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės (LAT 2007-04-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-151/2007).

15Taigi visų pirma, atsakovė, neatvykusi į teismo posėdį, kuriame buvo priimtas sprendimas už akių, pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pareiškime turėjo nurodyti aplinkybes, liudijančias neatvyko į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymus, pagrindžiančius šias aplinkybes. Atsakovė tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui nurodė, jog jai apie parengiamojo posėdžio laiką nebuvo pranešta tinkamai, nes šaukimas pasirašytas ne atsakovės darbuotojo ir šaukimas jai nebuvo perduotas.

16VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovės registracijos adresas Lazdijų r., Šventežerio mstl., t. y. toks, koks ir nurodytas ieškinyje, ir kuriuo atsakovei visada buvo siunčiami teismo procesiniai dokumentai (b. l. 10, 16, 22), kuriuos, beje, visais atvejais priėmė vienas ir tas pats asmuo – A. V.. Atsakovė, 2011-01-12 gavusi procesinius dokumentus (ieškinį, pranešimą) per šį asmenį (t. 1, b. l. 10), 2011-01-26 pateikė atsiliepimą, kuriame nenurodė, kad dokumentai įteikiami netinkamu adresu, tačiau atsiliepime nurodytas taip pat tas pats adresas, kuriuo teismas ir siuntė procesinius dokumentus (b. l. 11). Apie parengiamąjį teismo posėdį, turėjusį vykti 2011-02-15, atsakovė vėl gi informuota tuo pačiu adresu ir per tą patį asmenį A. V. (t. 1, b. l. 16), o 2011-02-14 17:25 val. elektroniniu laišku atsakovės direktorė R. V. teismui pranešė, kad turi nedarbingumo pažymėjimą ir į teismo posėdį neatvyks (b. l. 17,18). Atsakovės prašymas buvo patenkintas, bylos nagrinėjimas atidėtas ir atsakovei tuo pačiu adresu 2011-02-18 (beveik prieš mėnesį laiko iki paskirto 2011-03-15 posėdžio) įteiktas šaukimas apie paskirtą kitą parengiamąjį posėdį 2011-03-15 14.30 val. (b. l. 22). 2011-03-15 09:56 val. (posėdis paskirtas 14:30 val.) atsakovės direktorė R. V. elektroniniu laišku pranešė, kad serga ir į posėdį neatvyks, pridėjo duomenis apie nedarbingumą (b. l. 23,24). Iš pridėto pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą matyti, kad jis tęsiamas nuo 2011-02-02, todėl kolegija visiškai sutinka su teismo pozicija, kad atsakovės direktorė, turėdama nedarbingumo pažymėjimą nuo 2011-02-02 ir žinodama apie posėdį, būdama rūpestinga ir sąžininga, vykdant CPK 7 str. nustatytus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, turėjo pakankamai laiko užtikrinti pasirinkto kito asmens ar atstovo dalyvavimą teismo posėdyje. Taigi konstatuotina, kad pirmoji sąlyga, įtvirtinta CPK 288 str. 4 d., dėl ko teismas turėtų naikinti sprendimą už akių, byloje nenustatyta.

17Antra sąlyga yra ta, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovės teigimu, šalys jokių verslo santykių neturėjo, nes nebuvo sudaryta vežimo sutartis, o CMR nėra tinkamai užpildytas (4 grafa visiškai neužpildyta, todėl neaišku, iš kur ir kada ieškovė krovinį paėmė; grafa 19 („apmokėjimui“) ir grafa 15 („apmokėjimo sąlygos“) taip pat visiškai neužpildytos: pervežimo kainos nėra ir neaišku, kas už vežimo paslaugas apmoka), be to, 22 grafoje („atvykimas pakrovimui“) nėra atsakovės direktorės R. V. parašo, o 24 grafoje nėra gavėjo anspaudo, todėl dokumentas neturi teisinės galios.

18Kolegijos nuomone, atsakovės atskirojo skundo argumentai nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 31, 12 p. konstatuota, kad Konvencija nereglamentuoja vežimo sutarties turinio ar formos, o tik nurodo važtaraštį, kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą, kuris yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Tai reiškia, kad dėl vežimo gali būti susitarta ne tik surašant šalių pasirašomą dokumentą, bet apsikeičiant raštais, užsakymais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija, taip pat ir žodžiu. Neteisingas važtaraščio užpildymas, jei pervežimas įvyko, negali paneigti vežimo sutarties buvimo, jos galiojimo ar jos aiškinimo pagal CMR konvenciją. Tokiu atveju teismas turi nustatyti tikruosius šalių ketinimus sudarant vežimo sutartį, remdamasis kitais įrodymais. Atsakovė teigia, kad tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraščio BT Nr. 031918 grafoje 22 nėra atsakovės direktorės R. V. parašo, tačiau aiškiai matyti, kad minėtoje grafoje, patvirtinančioje krovinio pakrovimą, po padėtu parašu parašyta ,,R. V.“. Įtardama klastojimo faktą, atsakovė jokių klastojimo įrodymų (ar bent informacijos, jog dėl to buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo įstaigas) nepateikė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismams (CPK 184 str. 1 d.), todėl minėtas argumentas vertintinas kritiškai, kaip galimas vengimas atsakomybės. Iš važtaraščio (b. l. 7), kurio siuntėjas yra UAB ,,Pietų terminalas“ (atsakovė) (grafa Nr. 1), matyti, jog grafoje Nr. 24 yra duomenys, kad krovinys gautas 2010-03-15, vežėjas – UAB ,,Baltic Transline“ (grafa Nr. 16). Be to, byloje yra pateikta 2010-03-25 išrašyta sąskaita faktūra, iš kurios turinio matyti, kad ji išrašyta būtent ginčo važtaraščio pagrindu (nurodytas maršrutas Lazdijų r. (LT) – Polva (EST) sutampa su važtaraštyje nurodytu maršrutu (2,3 grafos), CMR Nr. 031918, automobilis COT061/BA122, koks nurodytas ir važtaraščio grafoje 25), todėl, esant įrodymų visumai, teismas neturi pagrindo abejoti, kad tarp šalių buvo susiklostę vežėjo ir krovinio siuntėjo teisiniai santykiai. Tokiu atveju vežėjas turi teisę gauti užmokestį už krovinio vežimą, o krovinio siuntėjo pareiga yra jį sumokėti (CK 6.808 str.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei įstatymo nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę. Kita vertus, tokiu atveju, jei krovinys nebuvo pristatytas, atsakovė turėjo ieškoti krovinio ir kreiptis į atitinkamos vietovės policiją ar išsiieškoti žalą iš ieškovės dėl prarasto krovinio ar gauti draudimo išmoką, tačiau apie tokius veiksmus įrodymų nepateikta. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Panevėžio apygardos teismo 2011-01-14 nutartis c. b. Nr. 2-378-544/2011). Kaip jau minėta, iš įrašų važtaraščio 24 grafoje matyti, kad joje yra nurodyta ir krovinio gavimo data, ir parašas. Duomenų, kad krovinio gavėjas GENETRADE WOOD būtų reiškęs pretenzijas dėl negauto krovinio, byloje taip pat nėra. Iki ieškinio pareiškimo atsakovė ieškovei taip pat jokių pretenzijų nėra pareiškusi. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). LAT suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, LAT yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (LAT 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005, ir kt.). Atsižvelgdama į tai, kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju labiau tikėtina, jog ieškovė įvykdė pareigą atlikti krovinio pervežimo paslaugas, todėl atsakovė turi pareigą už pervežtą krovinį sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ir antroji sąlyga, įtvirtinta CPK 288 str. 4 d., dėl ko teismas, atsakovės nuomone, turėjo naikinti sprendimą už akių, byloje taip pat nenustatyta.

19Nenustačius CPK 288 str. 4 d. įtvirtintų sąlygų, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl atskirojo skundo motyvais naikinti teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 335-339 str.,

Nutarė

21atskirąjį skundą atmesti, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.