Byla e2-5806-1051/2019
Dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė,

2sekretoriaujant Kornelijai Jakubauskienei,

3dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui M. K.,

4tretiesiems asmenims atsakovės pusėje J. S., R. T.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei N. B., tretiesiems asmenims J. S., R. T. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

6Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

7Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

81.

9Ieškovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės N. B. subrogacijos tvarka 823,19 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas.

102.

11Nurodė, kad ieškovas su draudėja G. J. sudarė draudimo sutartį Nr. ( - ), kuria remiantis buvo apdraustas draudėjos turtas, esantis ( - ) , Šiauliai. Ieškovas draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjai 823,19 Eur dydžio žalą, kurią draudėja patyrė 2018 m. balandžio 13 d. įvykusio vandens pratekėjimo iš atsakovei N. B. nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių adresu ( - ), Šiauliai, dėl ko buvo apgadintas draudėjos butas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu įvyko lubų užpylimas, tai tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

123.

13Atsakovė N. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinio suma yra neadekvati padarytai žalai. Atsakovė nebuvo pakviesta, konstatuojant padarytą žalą ir surašant defektinį aktą. Tokiu būdu iš jos buvo atimta galimybė nesutikti su priskaičiuotos kvadratūros kiekiu. Nurodė, kad jos prašymas leisti susipažinti su žalos administravimo medžiaga taip pat buvo ignoruotas, taip jai antrą kartą buvo atimta galimybė prieštarauti numatomai išmokėti sumai draudėjai.

144.

15Trečiasis asmuo atsakovės pusėje J. S. pateikė teismui prašymą ją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu ir leisti pateikti atsiliepimą į ieškinį, nes ji faktiškai gyvena atsakovės N. B. bute, yra sudaryta nuomos sutartis. Pažymėjo, kad draudėjos turtas buvo apgadintas tuo laikotarpiu, kai trečiasis asmuo nuomojosi atsakovei priklausantį butą. Trečiasis asmuo J. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sprendimas dėl žalos išmokėjimo dydžio priimtas vienašališkai. Įvykus draudiminiam įvykiui ir atvykus draudėjos turto žalos ekspertui, tretieji asmenys nebuvo informuoti ir nebuvo pakviesti apžiūrėti padarytos žalos ir susipažinti su sudarytu defektiniu aktu. Ieškinio suma yra užaukštinta, vertinant padarytos žalos mastą ir žinant, kad priskaičiuotos kvadratūros neatitinka VĮ Registrų centro patvirtinto buto plano, ir priskaičiuoti apdailos darbai, kurie yra priskiriami pirminei apdailai. Ruošiant pranešimą dėl padarytos žalos ieškovas privalėjo atidžiai ir rūpestingai nustatyti draudiminio įvykio buvimo faktą ir objektyviai bei visapusiškai ištirti visas įvykio aplinkybes, tačiau ieškovas tokių veiksmų neatliko bei neįsitikino draudžiamojo įvykio buvimu, tuo pažeisdamas Draudimo įstatymo 98 straipsnio nuostatas. Pranešime dėl padarytos žalos buvo daug neatitikimų : klaidingai nurodyta draudiminio įvykio data, klaidingai nurodytas miestas, pateiktas klaidingas žalos numeris. Tik po kelių laiškų pavyko gauti dokumentus, kuriuose informacija atitiko įvykį ir vietą. Dėl atmestinai parengtų patirtos žalos dokumentų, turi pagrindo manyti, kad nurodyti defektai jau buvo bute iki ieškovo paslaugų teikimo pradžios, taip pat kyla abejonės dėl asmenų, parengusių defektinį aktą ir nuostolių apskaičiavimo aktą, kompetencijos.

165.

17Trečiasis asmuo R. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

186.

19Ieškovo atstovas M. K. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad defektiniame akte yra nurodyta, koks lubų ir sienų plotas buvo aplietas, taip pat nurodyta, kokį plotą lubų ir sienų reikia remontuoti. Apliejimo ir remonto plotai nesutampa todėl, kad, nors ir buvo aplieta dalis lubų ir sienų, tačiau remontuoti, perdažyti reikia atitinkamai visą aplieto kambario ir koridoriaus lubas ir sienas, nes dažant tik aplietą dalį lubų ar sienos, toks remontas yra netinkamas ir nekokybiškas, nes tuomet skiriasi ką tik remontuotos dalies ir paliekamos neremontuoti dalies atspalviai, toks remontas nekokybiškas ir niekas taip nedaro, niekas vieno kvadrato neuždažo, tai pažeidžia statybos technologijas. Atliekant žalos paskaičiavimą yra naudojama Aplinkos ministro patvirtintose taisyklėse nurodyta statybiniams apskaičiavimams skirta „Sistela“ programa. Skaičiuotė atlikta remiantis defekto aktu, surašytu apžiūros dieną 2018 m. gegužės 16 d., remiantis valstybės nustatytais įkainiais. Nurodė, kad apžiūrint įvykio vietą ir surašant defektinį aktą, buto, iš kurio buvo aplietas draudėjos butas, savininkės ar nuomininkių dalyvavimas nėra būtinas. Pripažino, kad atsakovei siunčiant 2018 m. rugpjūčio 7 d. raginimą atlyginti žalą, buvo padaryta rašybos klaidų, netinkamai nurodytas atsakovės buto adresas ir įvykusios vandentiekio avarijos data, tačiau tai jokios reikšmės bylos esmei ir padarytos žalos dydžiui neturi. Nurodė, kad 7,5 kv. m toks plotas, kuriam buvo padarytas tiesioginis vandens poveikis, todėl tokį plotą ir rekomenduojama, kad reikia tinkuoti.

207.

21Trečiasis asmuo atsakovės pusėje J. S. teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad ji dirba statybų srityje ir paskaičiuoti nuostoliai neatitinka tikrovės. Pati nesikreipė į specialistus ir nėra pateikusi teismui paskaičiavimų, atliktų tokius paskaičiavimus turinčius teisę atlikti asmens. Nurodė, kad visi prieštaravimai dėl ieškovo paskaičiuotos padarytos žalos dydžio ieškovui buvo siunčiami iš jos elektroninio pašto, derinant laiškų turinį su buto savininke – atsakove. Žalos suma yra užaukštinta, vertinant padarytos žalos mastą ir žinant, kad priskaičiuotos kvadratūros neatitinka VĮ Registrų centro patvirtinto buto plano, ir priskaičiuoti apdailos darbai, kurie yra priskiriami pirminei apdailai. Jai nebuvo suteikta galimybė dalyvauti, kai draudimo bendrovė atliko aplieto buto apžiūrą ir surašė defektinė aktą. Patvirtino, kad 2018 m. gegužės 13 d. kaimynas iš apačioje esančio buto paskambino į jos ir R. T. nuomojamo buto duris ir pranešė, kad per lubas į jo butą sunkiasi vanduo. Savo bute ji jokio vandens nematė, tačiau atidarius spintelę, po kriaukle virtuvėje pamatė, kad ten kaupiasi drėgmė, kad įvyko vandens pratekėjimas po kriaukle. Nors parengiamojo teismo posėdžio metu buvo nurodžiusi argumentus, kad vandens pratekėjimas gali atsirasti dėl netinkamai atliktų vandens skaitiklio keitimo darbų, tačiau teismui išreikalavus duomenis ir UAB „Šiaulių vandenys“ ir AB „Šiaulių energija“, bylos nagrinėjimo teisme metu trečiasis asmuo J. S. šių argumentų nebenurodė.

228.

23Trečiasis asmuo atsakovės pusėje R. T. teismo posėdžiu metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad žalos paskaičiavimas yra netikslus, mano, kad butas galėjo būti apgadintas dar iki butą apdraudžiant, nes nėra pateikta įrodymų, koks butas buvo prieš pasirašant draudimo sutartį. Žala paskaičiuota pagal netinkamas kvadratūras, namas monolitinis, jokie tinkavimo darbai po apliejimo tikrai nebūna atliekami. Jis tai žino, nes dirba statybų srityje.

249.

25Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog butas, adresu ( - ), Šiauliai, yra registruotas jo motinos G. J. vardu, tačiau ji tame bute negyvena, o bute faktiškai gyvena jis, jis ir buvo apdraudęs butą. Apie 2018 m. gegužės 13 d., tiksliai nepamena, lyg buvo savaitgalis, pirmos dienos pusė, jis pastabėjo per sieną virtuvėje bėgant vandens srovelei, po to pasimatė vandens dėmė lubose, nuėjo į gretimą kambarį, pamatė pilnas vandens pūsles ant sienos, svetainėje lygiai tas pats, buvo pajuodavusios lubos. Jis nuėjo pas kaimynus į virš jo buto esantį butą, kaimynai buvo namie. Iš pradžių jie nepastebėjo, kad pas juos bėga vanduo, po to pažiūrėjo, kad vanduo bėga po kriaukle. Nežino, kas ten buvo, ar buvo trūkęs vamzdis, bet vanduo bėgo. Kaimynai patys pas jį buvo atėję pasižiūrėti, matė, kad bėga vanduo. Užpilta buvo ką tik, o ne seniau, nes pūslės buvo pilnos vandens, todėl jos išsilaikyti ilgai negalėjo. Kaimynai sakė, kad atlygins žalą, bet liudytojas nurodė, kad butas yra draustas. Jis nematė, kad pas kaimynus ant grindų būtų buvę vandens. Nurodė, kad ERGO atstovai buvo atvykę apžiūrėti į vietą, nufotografavo, išmatavo. Buto išplanavimas yra pasikeitęs, yra viena didelė patalpa viduje, o paskui atskirai yra tambūras viena didelė patalpa jis kartu su kambariu bendrai, paskui atskirai yra miegamasis. Buto nesu susiremontavęs. Viena siena yra tiesiog atšokusi, atsilupusi, reikia glaistyti, špakliuoti.

2610.

27Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

28Teismas

konstatuoja:

29Ieškinys tenkintinas iš dalies.

30Faktinės bylos aplinkybės

3111.

32Byloje nustatyta, kad Gyventojų turto ir ACA draudimo sutartimi, sudaryta su draudiku ERGO Insurance SE Lietuvos filialu, buvo apdraustas draudėjai G. J. priklausantis butas, adresu ( - ) , Šiauliai, draudimo liudijimo Nr. ( - ), draudimo laikotarpis nuo 2017-11-21 iki 2018-11-21 (b. l. 4). Draudikui 2018 m. gegužės 14 d. buvo pranešta apie tai, kad 2018 m. gegužės 13 d. iš buto, adresu ( - ), Šiauliai, įvyko vandens pratekėjimas, kad apdraustam draudėjai G. J. priklausančiam butui, adresu ( - ), Šiauliai, padaryta žala dėl vandentiekio, kanalizacijos šilumos tinklų vandens, surašytas paranešimas apie žalą, pranešėjas A. J. (b. l. 5). Byloje liudytoju apklausus A. J. nustatyta, kad bute, adresu ( - ), Šiauliai, jis, o ne jo motina, G. J., faktiškai gyvena, ir butą draudė jis. Byloje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 16 d. surašytas defektinis aktas (b. l. 6), kuriame nurodyta, ką teismo posėdžio metu ir pagarsino ieškovo atstovas, kad buvo sugadinta/pažeista : 2,5 kv. m lubos (lubos gipso/kartono, dažytos - suskilę dažai, perdažyti 8,04 kv. m.); koridoriaus 25-8 lubos 0,5 kv. m (lubos dažytos – tamsios rudos dėmės, perdažyti 9,45 kv. m.); koridoriaus 25-8 bendra su patalpa 25-1 siena 1 kv. m (sienos dažytos – rudos dėmės, perdažyti 53 kv. m); koridoriaus 25-8 bendro su patalpa 25-1 lubos, 0,5 kv. m (bendras lubas perdažyti 3,78 kv. m); kambario 25-5 lubos 1,5 kv. m (lubos dažytos – atšokę dažai, rudos dėmės, perdažyti 12,8 kv. m); kambario 25-5 siena 1,5 kv. m (sienos dažytos – atšokę dažai, rudos dėmės, perdažyti 10,32 kv. m). Pagal surašytą defektinį aktą ieškovas paskaičiavo nuostolius, naudodamas „Sistela“ programą, iš paskaičiavimo matyti, kad nuostolių sumą, darbus atliekant ūkio būdu – 823,19 Eur, o darbus atliekant rangos būdu – 1175,98 Eur (b. l. 8-9). Draudėjai 2018 m. gegužės 22 d. pranešimu pranešta apie 823,19 Eur draudimo išmoką (b. l. 7). Byloje liudytoju apklaustas A. J. patvirtino, kad į pranešime apie žalą jo nuodytą sąskaitą banke ieškovas 823,19 Eur yra pervedęs. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovės, kaip buto, iš kurio įvyko vandens pratekėjimas ir atsirado žala, savininkės. Atsakovė kaltės neneigia, tik nesutinka su žalos dydžiu, taip pat nurodo, kad jai nebuvo suteikta galimybė dalyvauti buto apžiūroje, surašant defektinį aktą, nebuvo leista susipažinti su žalos administravimo medžiaga. Tretieji asmenys atsakovės pusėje patvirtino, kad jie yra buto, adresu ( - ), Šiauliai, nuomininkai, nuomos sutartis, sudaryta ( - ), viešuosiuose registruose neregistruota.

33Dėl bylos esmės

3412.

35Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Taigi, būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-690-415/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-474-219/2017).

3613.

37CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-474-219/2017). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.

3814.

39Civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris taikomas ir tuomet, kai žalą patyręs asmuo įgyvendina reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį ir, jei žalos atsiradimo faktas pripažintas draudžiamuoju įvykiu, taip pat į draudiką pagal jo prisiimtą draudimo riziką. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

4015.

41Nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo grindžiamas neteisėtu turto sugadinimu (deliktu), t. y. reikalavimas kyla iš deliktinės civilinės atsakomybės. Aplinkybė, kad tokį reikalavimą pareiškė draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Subrogacijos atveju turto draudikas perima draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą tiek specialiosios (CK 6.1015 straipsnis), tiek ir bendrosios (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas) normų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2012; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-474-219/2017).

4216.

43Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; kt.).

4417.

45Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

4618.

47Nagrinėjamu atveju atsakovė N. B. – buto, esančio viršuje užpilto buto, savininkė, neginčijo tos aplinkybės, kad draudėjos butas buvo užpiltas iš jos buto. Atsakovė taip pat neginčijo tos aplinkybės, kad už padarytą žalą turi atsakyti ji, kaip buto, esančio viršuje užpilto buto, savininkė (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), o ne jos buto nuomininkai, kurie įtraukti į bylos procesą trečiaisiais asmenimis atsakovės pusėje. Be to, byloje nustatyta, kad ( - ) gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis viešuosiuose registruose registruota nebuvo, todėl prieš trečiuosius asmenis ji negalioja, o butas, adresu ( - ), Šiauliai viešame registre įregistruotas atsakovės vardu (b. l. 10).

4819.

49Byloje teismo posėdžio metu apklausti tretieji asmenys atsakovės pusėje J. S. ir R. T. neneigė, kad vandens pratekėjimas į žemiau esantį butą įvyko iš jų nuomojamo buto. Nurodė, kad atidarius spintelę, po kriaukle virtuvėje pamatė, kad ten kaupiasi drėgmė, kad įvyko vandens pratekėjimas po kriaukle, ir tai pastebėjo tik po to, kai pas juos ( - ) atėjo žemiau esančio buto gyventojas, byloje liudytoju apklaustas A. J.. Tretieji asmenys tik išreiškė abejonę dėl žalos dydžio dėl tokio drėgmės pratekėjimo, tačiau paties drėgmės pratekėjimo fakto iš jų nuomos pagrindu naudojamo buto neneigė. Byloje nustatyta, kad apliejimas vandeniu įvyko ( - ) (b. l. 5), šios aplinkybės nei atsakovė, nei tretieji asmenys nepaneigė, jokių įrodymų šiuo aspektu į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismui išreikalavus iš UAB „Šiaulių vandenys“ bei AB „Šiaulių energija“ duomenis apie vandens skaitiklių keitimą bute, adresu ( - ), Šiauliai, per laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gegužės 15 d., gauta informacija, kad minėtu adresu vandens skaitikliai paskutinį kartą buvo keisti 2017 m. rugpjūčio 8 d., pakeitus skaitiklius jokių trūkumų nebuvo pastebėta, po skaitiklių keitimo du kartus 2018 m. gegužės 2 d. ir 2019 m. kovo 12 d. buvo atlikta karšto vandens skaitiklių patikra, kurios metu jokių trūkumų ar defektų nenustatyta (b. l. 72, 136, 140).

5020.

51Byloje liudytoju apklaustas liudytojas A. J. nurodė, kad jis ( - ) nuėjo pas kaimynus į virš jo buto esantį butą, kaimynai buvo namie, iš pradžių jie nepastebėjo, kad pas juos bėga vanduo, po to pažiūrėjo, kad vanduo bėga po kriaukle. Nežino, kas ten buvo, ar buvo trūkęs vamzdis, bet vanduo bėgo. Kaimynai patys pas jį buvo atėję pasižiūrėti, matė, kad bėga vanduo. Užpilta buvo ką tik, o ne seniau, nes pūslės buvo pilnos vandens, todėl jos išsilaikyti ilgai negalėjo. Kaimynai sakė, kad atlygins žalą, bet liudytojas jiems nurodė, kad butas yra draustas (Sprendimo 9 punktas).

5221.

53Dėl išdėstyto teismas spendžia, kad draudėjai G. J. priklausančio buto užliejimo šaltinis buvo atsakovei N. B. priklausantis butas ir, kad dėl šio užliejimo atsiradę nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės, kaip buto savininkės, neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad atsakovė nesugebėjo naudotis jai priklausančiu turtu taip, kad nebūtų padaroma žalos tretiesiems asmenims.

5422.

55Byloje ginčo dėl to, kad įvykis yra draudžiamasis, nėra. Todėl teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako. Tačiau byloje tiek atsakovė, tiek tretieji asmenys atsakovės pusėje nesutinka su ieškovo paskaičiuota ir draudėjai išmokėta 823,19 Eur draudimo išmokos suma, kurią ieškovas ir siekia šioje byloje prisiteisti iš atsakovės, kaip buto, iš kurio buvo aplietos žemiau esančio buto patalpos, savininkės.

5623.

57Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko ne tik draudžiamasis įvykis, bet ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius. Priešingu atveju draudikas prisiima riziką dėl galimybės išsiieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-474-219/2017). Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis.

5824.

59Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-166/2009).

6025.

61Liudytoju apklaustas A. J. patvirtino ir neneigė, kad po apliejimo buto neremontavo, kol kas realių išlaidų neturėjo, patvirtino, kad iš ieškovo draudimo išmoką gavo. Ieškovas reikalaujamos atlyginti jo išmokėtos draudėjui 823,19 Eur žalos dydį grindė 2018 m. gegužės 16 d. defektiniu aktu (b. l. 6), kuriame nurodyta, ką teismo posėdžio metu ir pagarsino ieškovo atstovas, kad buvo sugadinta/pažeista : 2,5 kv. m lubos (lubos gipso/kartono, dažytos - suskilę dažai, perdažyti 8,04 kv. m.); koridoriaus 25-8 lubos 0,5 kv. m (lubos dažytos – tamsios rudos dėmės, perdažyti 9,45 kv. m.); koridoriaus 25-8 bendra su patalpa 25-1 siena 1 kv. m (sienos dažytos – rudos dėmės, perdažyti 53 kv. m); koridoriaus 25-8 bendro su patalpa 25-1 lubos, 0,5 kv. m (bendras lubas perdažyti 3,78 kv. m); kambario 25-5 lubos 1,5 kv. m (lubos dažytos – atšokę dažai, rudos dėmės, perdažyti 12,8 kv. m); kambario 25-5 siena 1,5 kv. m (sienos dažytos – atšokę dažai, rudos dėmės, perdažyti 10,32 kv. m). Šiuo atveju pažymėtina, kad defektiniame akte nurodytus reikalingus perdažyti lubų ir sienų plotus susumavus, gaunasi, kad reikalinga perdažyti draudėjos buto 63,32 kv. m sienų ir 34,07 kv. m. lubų.

6226.

63Iš ieškovo nuostolių paskaičiavimo pažymos matyti, kad skaičiuodamas žalos dydį, ieškovas yra nurodęs, kad perdažomų lubų plotas yra 30,29 kv. m, darbų kaina – 290,32 Eur, o perdažomų sienų plotas yra 47,10 kv. m, darbų kaina 377,06 Eur (b. l. 8). Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad skaičiuodamas nuostolių dydį, ieškovas pardažomų lubų plotą sumažino 3,78 kv. m (34,07 kv. m - 30,29 kv. m), o perdažomų sienų plotą sumažino net 16,22 kv. m (63,32 kv. m - 47,10 kv. m), todėl šioje dalyje teigti, kad ieškovas nepagrįstai nurodė per didelius perdažomų lubų ir sienų plotus, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis). Juolab, kad nei atsakovė, nei tretieji asmenys, nesutikdami su ieškovo paskaičiuotų nuostolių dydžiu, nepateikė jokių skaičiavimų, patvirtintų tokią teisę turinčio asmens (CPK 178 straipsnis). Iš atsakovės į bylą pateiktų susirašinėjimų su ieškovu matyti, kad atsakovė tik dėsto savo subjektyvią nuomonę, jog ieškovas siekia pasipelnyti, kad, neva, buto ploto kvadratūra neatitinka realios padarytos žalos ir pan. (b. l. 88 – 127).

6427.

65Atsakovė, tretieji asmenys taip pat nurodo, kad jiems nebuvo suteikta galimybė dalyvauti, kai draudimo bendrovė atliko aplieto buto apžiūrą ir surašė defektinė aktą, taip pat, kad, gavus pretenziją dėl žalos atlyginimo, joje buvo nurodytas netikslus buto adresas, netiksli įvykio data ir žalos numeris. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad tiek atsakovė, tiek tretieji asmenys nepaaiškino, kaip šie padaryti rašymo apsirikimai ir atsakovės dalyvavimas buto apžiūroje, įtakoja žalos dydį (CPK 178 straipsnis). Ieškovas į bylą yra pateikęs fotonuotraukas (b. l. 41-56), kuriuose matyti tiek aplietos buto lubos, tiek sienos. Atsakovė, tretieji asmenys atsakovės pusėje neginčijo, kad tai ne butas, esantis adresu ( - ) , Šiauliai. Be to, liudytojas A. J. nurodė, kad iš karto po apliejimo jis nuėjo į viršuje esantį butą ir pasakė, kad bėga vanduo, ko pasėkoje tretieji asmenys buvo nuėję pažiūrėti, kas yra įvykę, siūlė atlyginti nuostolius. Šių aplinkybių tretieji asmenys teismo posėdžio metu neneigė, o jų argumentai, kad būtų užtekę perdažyti tik tą dalį lubų ir sienų, kurios buvo aplietos, o ne visas aplieto kambario ir koridoriaus lubas ir sienas, nieko nepagrįsti. Šiuo atveju sutiktina su ieškovo argumentais, kad dažant tik aplietą dalį lubų ar sienos, toks remontas yra netinkamas ir nekokybiškas, nes tuomet skiriasi ką tik remontuotos dalies ir paliekamos neremontuoti dalies atspalviai, toks remontas nekokybiškas, tai pažeidžia statybos technologijas. Todėl teismas sprendžia, kad dėl šių atsakovės ir trečiųjų asmenų argumentų priteisti iš atsakovės mažesnę nuostolių sumą nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju būtų iš esmės pažeistas nukentėjusiojo asmens atstatymo į iki žalos padarymo buvusią padėtį principas.

6628.

67Tačiau teismas laiko pagrįstais trečiųjų asmenų argumentus, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti 84,75 Eur sumą už, neva, reikalingus atlikti tinkavimo darbus. Tinkas, tai kalkių ar cemento ir smėlio atskiestas mišinys; sienų ir lubų sluoksnis iš to mišinio. Atsižvelgdamas į ieškovo pateiktą defektinį aktą, fotonuotraukas, teismas sutinka su trečiųjų asmenų atsakovės pusėje argumentais, kad 7,5 kv. m tinkavimo darbai, kurių kaina 84,75 Eur, į nuostolių sumą įtraukti nepagrįstai (CPK 185 straipsnis). Nors ieškovo atstovas ir nurodė, kad reikalinga atlikti tinkavimo darbus 7,5 kv. m plote, nes tai toks plotas, kuriam buvo padarytas tiesioginis vandens poveikis, todėl tokį plotą ir rekomenduojama, kad reikia tinkuoti, tačiau liudytoju apklaustas A. J. dėl tinkavimo darbų į teismo klausimą nurodė, kad viena siena yra tiesiog atšokusi, atsilupusi, reikia glaistyti, špakliuoti. Todėl šiuo atveju pagrįsti argumentai, kad dėl apliejimo vandeniu tinkavimo darbai yra pertekliniai, juolab, kad ir pats namas, kuriame yra aplietas butas, kaip nurodė trečiasis asmuo R. T., yra monolitinis. Šios aplinkybės ieškovas nepaneigė, ką patvirtina ir ieškovo pateikta fotonuotrauka (b. l. 41). Todėl šioje dalyje teismas atmeta ieškinio reikalavimus.

6829.

69Iš atsakovės pateiktų susirašinėjimų matyti, kad jai neaišku, kodėl buvo apskaičiuotas plėvelės kiekis, reikalingas užengti grindis, baldus ir t. t., taip pat įvardintas išvežti statybinių šiukšlių kiekis, jeigu remontas bute nebuvo vykdomas. Teismas jau šio sprendimo 24 punkte yra konstatavęs, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu. Todėl nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog darant remontą ir perdažant sienas bei lubas, reikalinga grindis, baldus uždengti apsaugine plėvele, taip pat reikalinga išvežti ir statybines šiukšles, o po remonto išvalyti patalpas. Iš ieškovo pateiktos nuostolių paskaičiavimo pažymos matyti, kad grindų, baldų ir pan. uždengimui ieškovas nurodė, jog reikalinga apsauginės plėvelės 13 kv. m. Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad toks apsauginės plėvelės kiekis yra realus, juolab, kad jokių įrodymų, kad būtų priešingai, nei atsakovė, nei tretieji asmenys atsakovės pusėje nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl teismas sprendžia, kad 5,85 Eur nuostolių suma už grindų, baldų uždengimą apsaugine plėvele yra pagrįsta, mažinti jos nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).

7030.

71Tais pačiais motyvais, nurodytais šio teismo sprendimo 24 ir 29 punktuose, teismas pripažįsta nepagrįstais atsakovės argumentus, kad nepagrįstai į nuostolių sumą yra įtraukta 3,20 Eur suma už šiukšlių išvežimą ir 62,00 Eur suma už patalpų valymą po remonto darbų. Juolab, kad atsakovė ir tretieji asmenys šioje dalyje pačios nuostolių sumos dydžio ir paskaičiavimo neginčijo, tik atsakovė teigė, kad tokie darbai aplamai nereikalingi, nes butas nebuvo remontuotas.

7231.

73Dėl išdėstyto teismas sprendžia, jog ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės priteistina ieškovui 738,44 Eur nuostolių atlygimo suma (823,19 Eur – 84,75 Eur).

7432.

75CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistina ieškovui 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą 738,44 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 11 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

76Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

7733.

78Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje yra patenkinta 90 proc. ieškinio reikalavimų. Byloje ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 19,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur mokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 0,86 Eur užmokestis už Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašą (b. l. 10, 11, 12-14, 17). Todėl ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovės priteistina ieškovui 18,63 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovė, tretieji asmenys nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos iš ieškovo nepriteistinos.

7934.

80Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 20,11 Eur, todėl, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės priteistina valstybei 18,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

8135.

82Ieškovui tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis, atlygintina valstybei, yra 2,11 Eur, t. y. lieka mažesnė, nei Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalyje tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

83Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 279 straipsniu,

Nutarė

84Ieškinį patenkinti iš dalies.

85Priteisti iš atsakovės N. B. (a. k. ( - )) ieškovui ERGO Insurance SE (j. a. k. 10017013), Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (j. a. k. 302912288) 738,44 Eur (septynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 44 centus) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 738,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 11 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 18,63 Eur (aštuoniolika eurų 63 centus) bylinėjimosi išlaidas.

86Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

87Priteisti iš atsakovės N. B. (a. k. ( - )) valstybei 18,00 Eur (aštuoniolika eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. ( - ), įmokos kodas 5660).

88Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė,... 2. sekretoriaujant Kornelijai Jakubauskienei,... 3. dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO... 4. tretiesiems asmenims atsakovės pusėje J. S., R. T.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 7. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai... 8. 1.... 9. Ieškovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE... 10. 2.... 11. Nurodė, kad ieškovas su draudėja G. J. sudarė draudimo sutartį Nr. ( - ),... 12. 3.... 13. Atsakovė N. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu... 14. 4.... 15. Trečiasis asmuo atsakovės pusėje J. S. pateikė teismui prašymą ją... 16. 5.... 17. Trečiasis asmuo R. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 18. 6.... 19. Ieškovo atstovas M. K. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus... 20. 7.... 21. Trečiasis asmuo atsakovės pusėje J. S. teismo posėdžio metu ieškinį... 22. 8.... 23. Trečiasis asmuo atsakovės pusėje R. T. teismo posėdžiu metu su ieškiniu... 24. 9.... 25. Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog butas, adresu ( - ),... 26. 10.... 27. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jai... 28. Teismas... 29. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 30. Faktinės bylos aplinkybės... 31. 11.... 32. Byloje nustatyta, kad Gyventojų turto ir ACA draudimo sutartimi, sudaryta su... 33. Dėl bylos esmės... 34. 12.... 35. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 36. 13.... 37. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi... 38. 14.... 39. Civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris... 40. 15.... 41. Nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo grindžiamas... 42. 16.... 43. Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė,... 44. 17.... 45. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš... 46. 18.... 47. Nagrinėjamu atveju atsakovė N. B. – buto, esančio viršuje užpilto buto,... 48. 19.... 49. Byloje teismo posėdžio metu apklausti tretieji asmenys atsakovės pusėje J.... 50. 20.... 51. Byloje liudytoju apklaustas liudytojas A. J. nurodė, kad jis ( - ) nuėjo pas... 52. 21.... 53. Dėl išdėstyto teismas spendžia, kad draudėjai G. J. priklausančio buto... 54. 22.... 55. Byloje ginčo dėl to, kad įvykis yra draudžiamasis, nėra. Todėl teismas... 56. 23.... 57. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien draudimo išmokos faktas... 58. 24.... 59. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai turtas neatkurtas po... 60. 25.... 61. Liudytoju apklaustas A. J. patvirtino ir neneigė, kad po apliejimo buto... 62. 26.... 63. Iš ieškovo nuostolių paskaičiavimo pažymos matyti, kad skaičiuodamas... 64. 27.... 65. Atsakovė, tretieji asmenys taip pat nurodo, kad jiems nebuvo suteikta... 66. 28.... 67. Tačiau teismas laiko pagrįstais trečiųjų asmenų argumentus, jog šiuo... 68. 29.... 69. Iš atsakovės pateiktų susirašinėjimų matyti, kad jai neaišku, kodėl... 70. 30.... 71. Tais pačiais motyvais, nurodytais šio teismo sprendimo 24 ir 29 punktuose,... 72. 31.... 73. Dėl išdėstyto teismas sprendžia, jog ieškinys tenkintinas iš dalies ir... 74. 32.... 75. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti... 76. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 77. 33.... 78. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi... 79. 34.... 80. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 20,11 Eur, todėl,... 81. 35.... 82. Ieškovui tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis, atlygintina... 83. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 84. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 85. Priteisti iš atsakovės N. B. (a. k. ( - )) ieškovui ERGO Insurance SE (j. a.... 86. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 87. Priteisti iš atsakovės N. B. (a. k. ( - )) valstybei 18,00 Eur (aštuoniolika... 88. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti...