Byla PK-2693-271/2017
Dėl baudžiamojo proceso pradėjimo E. Ž. atžvilgiu

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, susipažinęs su Z. Š. privataus kaltinimo skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo E. Ž. atžvilgiu,

Nustatė

2Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Z. Š. privataus kaltinimo skundas dėl baudžiamojo proceso pradėjimo E. Ž. atžvilgiu pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje.

3Skunde nurodoma, kad 2017 m. rugpjūčio 7 dieną Z. Š. gavo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2017-08-07 rašto Nr. (6.1.-2017-179)2-1022 „Dėl Jūsų skundų“ skaitmeninę kopiją (toliau Raštas), ir nustatė, kad Rašto su pateikta tikrovės neatitinkančia informacija kopijos išsiųstos K. S. ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

4Pagal skundo pareiškėją, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Ž. surašiusi, pasirašiusi ir išsiuntusi K. S. ir vaiko teisių apsaugos skyriui Raštą paskleidė apie Z. Š. tikrovės neatitinkančias žinias, jį paniekino, pažemino ir pakirto pasitikėjimą juo. E. Ž. Rašte išdėstė šiuos tikrovės neatitinkančius teiginius:

  1. „Dėl Jūsų 2017-07-23 el. laiško, kurį 2017-08-01 el.laišku Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui persiuntė Seimo narys J. R. ir kuriame nurodėte keturių moterų pavardes su kuriomis turite penkis vaikus bei vyrus, kurie gyvena (gyveno) su Jūsų vaikų motinomis, kuriuos Jūs vadinate „nelegaliais tėvais“, nes neva jie užima Jūsų kaip tėvo vietą, tuo pažeisdami Jūsų teises vaikų atžvilgiu.“
  2. „Iš Jūsų atsiųstų nuotraukų, kuriose užfiksuota kaip vyras su vaiku džiaugiasi žiemos malonumais (maudynėmis eketėje), vaiko teisių apsaugos kontrolierius neįžvelgia vaiko teisių pažeidimo. Priešingai, nuotraukose tiek mergaitė, tiek šalia jos esantis žmogus yra nusiteikę džiaugsmingai ir yra laimingi“.

5Z. Š. privataus kaltinimo skunde nurodo, kad jokių laiškų ir nuotraukų Seimo nariui J. R. su savo vaikų atvaizdais nesiuntė. Be to privatus kaltintojas pabrėžia, kad jis turi tris vaikus. Mano, kad E. Ž. paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias apie Z. Š. norėdama jam pakenkti - siekdama, kad privataus kaltintojo dukros motina K. S. nutrauktų su ja gyvenančios 10-ies metų jųdviejų dukros K. Š. ir Z. Š. bendravimą bei apšmeižtų jį, nuteiktų neigiamai prieš savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad pastarasis rimtai nenagrinėtų Z. Š. skundų dėl motinos K. S. netinkamo elgesio su dukra. Nurodo, kad mūsuose yra susiformavusi išimtinai neigiama nuostata apie žmones, kurie turi daug vaikų ir jais nesirūpina, tad E. Ž., privatus kaltintojo manymu, paskleisdama Rašte išdėstytas melagingas žinias, sąmoningai siekė sugriauti jo asmeninę ir dalykinę reputaciją. Neatmestina galimybė, kad K. S. galėjo perduoti šias neigiamas žinias ir privataus kaltintojo dukrai K. Š., tuo jai sukeldama stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Dėl E. Ž. paskleistų tikrovės neatitinkančių neigiamų žinių Z. Š. ir jo šeimos narė - K. S. (kuri pagal medicininius duomenis jau keletą metų kenčia dėl didelių emocinių sutrikimų) patyrė ypatingą pažeminimą stresą ir psichologinę traumą patyrė daug sunkiai pakeliamų neigiamų dvasinių išgyvenimų, buvo pažeista Z. Š. asmens teisė į privatų gyvenimą. Dėl išdėstytų aplinkybių privatus kaltintojas, jo šeima nukentėjo ir patyrė 10000 Eur (dešimt tūkstančių Eur) dydžio neturtinę žalą.

6Privataus kaltinimo bylos procesą atsisakytina pradėti.

7Pagal BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispoziciją šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Būtini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai apie kitą žmogų paskleidžiama informacija, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją.

8Jau skundo priėmimo stadijoje, vadovaujantis BPK 4121 straipsnio 1 dalimi, teismas turi atlikti dalinę pateiktų faktų analizę ir spręsti, ar skunde nurodytuose faktuose apie nusikalstamą veiką nėra aiškių BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokiam sprendimui svarbi yra nusikalstamos veikos sąvoka, nurodyta BK 11 straipsnio 1 dalyje – nusikaltimas yra pavojinga ir baudžiamajame kodekse uždrausta veika, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Vienas iš nusikaltimo požymių yra veikos pavojingumas. Taigi, šioje stadijoje teismas turi spręsti, ar skunde pateikti teiginiai, įvardijami kaip šmeižiantys asmenį, yra tiek pavojingi, kad juos reikėtų vertinti baudžiamosios teisės kontekste.

9Pažymėtina, kad pareiškėjas formuluodamas kaltinimą privataus kaltinimo skunde nurodė dvi frazes iš 2017-08-07 Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos gautame ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierės E. Ž. pasirašytame rašte Nr. (6.1-2017-179)2-1022, kaip paskleidusias apie jį tikrovės neatitinkančias ir jį paniekinusias, pažeminusias ir pakirtusias pasitikėjimą juo žinias. Šias frazes pakomentavo, nurodydamas, kad jis jokių laiškų ir nuotraukų Seimo nariui J. R. su savo vaikų atvaizdais nesiuntė, be to turi tik tris vaikus. Iš šio paaiškinimo darytina išvada, kad minėtose frazėse tikrovės neatitinka teiginiai „Iš Jūsų atsiųstų nuotraukų...“, kadangi šių nuotraukų jis nesiuntė, bei „nurodėte keturių moterų pavardes su kuriomis turite penkis vaikus“, nes iš tiesų jis turi tik tris vaikus.

10Teismas šioje stadijoje netikrina, ar Vaiko teisių apsaugos kontrolierės rašte tikrai buvo padaryta klaida, neteisingai nurodant įstaigai kartu su el.laišku atsiųstų nuotraukų šaltinį bei privataus kaltintojo vaikų skaičių, tik vertina, ar šių klaidų nustatymo atveju būtų pagrindas atsakymo autorių traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.

11Prieš kreipdamasis dėl proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka pareiškėjas turėtų įvertinti, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2009, Nr. 2K-526/2009, Nr. 2K-262/2011, Nr. 2K-P-267/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-7-262/2013). Padaryta žala asmens sveikatai, garbei ir orumui gali būti atlyginta ir pagal civilinį ieškinį, todėl pareiškėjas, būdamas įsitikinęs, kad jo teisės yra pažeistos, ir siekdamas jas apginti, turi teisę kreiptis į teismą ir įrodinėti tokios žalos padarymą civilinio proceso tvarka (CK 2.24 str.), reikalaudamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teismų praktika vadovaujasi principu, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai ginti ir apginti savo interesus, ir nebūtina naudotis baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis.

12Įvertinęs skunde nurodytus teiginius, pareiškėjo įvertintus kaip neatitinkančius tikrovės ir galinčius jį pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, jų pobūdį ir pateikimo aplinkybes, teismas mano, kad net jei proceso metu būtų nustatyta, kad ruošiant atsakymą Z. Š., jame galimai buvo padaryta klaida dėl atsakyme minimų nuotraukų šaltinio bei privataus kaltintojo elektroniniame laiške nurodomo vaikų skaičiaus, šis teksto netikslumas tikrai nesiektų tokio pavojingumo lygio, koks yra keliamas nusikalstamoms veikoms.

13Atsižvelgiant į nutartyje išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, kad skunde nurodytais E. Ž. veiksmais nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių.

14Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4121 straipsniu,

Nutarė

15Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal Z. Š. privataus kaltinimo skundą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo E. Ž. atžvilgiu, kadangi nepadaryta veika, turinti Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

16Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos nukentėjusiojo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai