Byla Iv-1417-629/2010
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei, dalyvaujant pareiškėjai M. G., atsakovo Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ (toliau – ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“) atstovui Arvydui Zaščiurinskui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierei G. K., SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriui J. G., SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ekonomistei – analitikei V. R., SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolės skyriaus viršininkui D. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos M. G. skundą atsakovams SĮ „Susiekimo paslaugos“, Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierei G. K., SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriui J. G., SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ekonomistei – analitikei V. R., SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolės skyriaus viršininkui D. R. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3Pareiškėja M. G. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b.l.1-3) kreipėsi į teismą, kurį 2010 m. birželio 78 d. patikslino (b.l. 36-42), prašydama priteisti iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 246,60 Lt turtinę žalą ir 2000 Lt neturtinę žalą dėl pareigūnų ir įmonės tarnautojų neteisėtų veiksmų.

4Pareiškėja skunde nurodo, kad 2009 m. gruodžio 31 d. iš Dūkštų pašto skyriaus laiškanešės pasirašytinai priėmė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ laišką su neteisingai užrašytu gyvenamuoju adresu bei neteisingai nurodytu dukros A. (rašoma A.) vardu. Voke buvo 2009 m. gruodžio 29 d. pranešimas Nr. 468 įstatyminiams atstovams, kuriuo grasinamai nurodoma 2010 m. sausio 14 d. atvykti į SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 303 kabinetą, kuriame bus nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla dėl dukros A. (pranešime taip pat klaidingai nurodoma A.) važiavimo troleibusu be bilieto. Paaiškėjus, kad laiškas tikrai skirtas pareiškėjai, 2010 m. sausio 14 d. pareiškėja, atsiprašiusi iš darbo, nuvyko nurodytu adresu, kur nepažįstama tarnautoja pareiškė, jog pareiškėja privalo sumokėti baudą už dukros A. G., a.k. ( - ) padarytą administracinį nusižengimą - važiavimą troleibusu be bilieto 2009 metų pabaigoje. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu reikalavimu, prašė paaiškinti, kokį pažeidimą padarė ji pati, nes kartu su dukra pažeidimo dieną troleibusu nevažiavo, o dirbo savo darbo vietoje - Žemynos pagrindinėje mokykloje ir vedė lietuvių kalbos pamoką mokiniams. Į jos prašymą paaiškinti buvo pagrasinta, kad tuo atveju, jeigu dar ginčysis, bus nubausta ne 40 Lt, o 80 Lt bauda. Nematydama prasmės daugiau diskutuoti bei dėl laiko stokos pareiškėja paprašė priimti bet kokį sprendimą ir ją kuo greičiau išleisti namo. Įmonės tarnautoja kontrolierė G. K. užpildė 40 Lt vertės baudos kvitą Nr. ( - ) ir pasirašytinai jį įteikė pareiškėjai, o pareiškėjai sumokėjus pinigus vietoje, išleido iš kabineto. Kvite nurodyta, kad bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 232 straipsniu, paskirta už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 142 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėja, nesutikdama su paskirta bauda, priimtą sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašydama ne tik panaikinti nuobaudą, bet ir įpareigoti įmonę nedelsiant grąžinti įmokėtus 40 Lt bei atlyginti kitus turtinius ir neturtinius nuostolius 200 Lt sumai. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. II-462-562/2010 2010 m. kovo 25 d. nutartimi panaikino SĮ „Susisiekimo paslaugos" 2010 m. sausio 14 d. baudos kvitu Nr. ( - ) paskirtą baudą konstatuodamas, jog nei minėtasis baudos kvitas, nei sulaikymo metu kontrolieriaus J. G. surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės, negali būti laikomi tinkamais procesiniais dokumentais, kuriais paskiriama administracinė nuobauda. Teismas taip pat konstatavo, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo laikomasi teisės aktų (ATPK 286, 262 straipsnių) reikalavimų.

5Pareiškėja nurodo, kad LR Susisiekimo ministro patvirtinti Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai (aktuali įsakymo Nr. 3-486 redakcija nuo 2004 m. rugsėjo 29 d.) privalomi ne tik kelių transporto vežėjams bei keleiviams, bet ir kontrolieriams (1 punktas), kadangi parengti vadovaujantis Kelių transporto kodeksu bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais kelių transporto veiklą. Nurodo, kad savivaldybės įmonės kontrolieriai bei Kontrolės skyriaus tarnautojai tiek fiksuodami tariamą pažeidimo faktą, tiek užkirsdami kelią laikinai sulaikytai tariamai pažeidėjai A. G. duoti paaiškinimus, tiek duoti paaiškinimus įstatyminei atstovei M. G., nagrinėjant administracinę bylą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, kad jie nusižengimo padarymo vietoje pažeidimo fakto neužfiksavo protokole, vaizdinėje ar garsinėje laikmenoje; neleido pasisakyti ar pareikšti savo nuomonės dėl pažeidimo sulaikytajai ir darė jai psichologinį poveikį, priversdami bijoti, jaustis nepatogiai pašalinių asmenų (keleivių ir kartu važiavusių draugių) akivaizdoje, o vėliau - prieš tėvus ir mokykloje. Mergaitė tuoj po pažeidimo paskambino verkdama, kūkčiodama atsiprašinėjo, kad užsiplepėjusi su draugėmis pamiršo apie bilietėlį, važiavo jo nepasižymėjusi ir buvo sulaikyta, dabar nežino kas bus, sunkiai rinkdama žodžius, sakė „...ir taip nėra pinigų, o dabar jums reikės mokėti baudą...“ ir pan., labai išgyveno, bijojo, jog bus barama, bijojo, kad atsiųs pranešimą į naują mokyklą, kurioje ką tik pradėjo mokytis, kad bus labai gėda prieš klasiokus ir mokytojus, prašė nesakyt tėčiui apie pražioplintą bilietėlį.

6Pareiškėja nurodo, kad pagal Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos (LR ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr.I-983) nuostatas bei faktinę įvykio (važiavimo troleibuse, sulaikymo, išlaipinimo, pinigų baudai pareikalavimo, asmens dokumentų pareikalavimo, gąsdinimo, tarnybinio lapo surašymo ir kt.) situaciją, akivaizdu, kad vaiko A. G. teisės buvo visiškai „pamintos ir sutryptos“, nes jai net nebuvo pasiūlyta įsigyti arba, jei turi, tiesiog pasižymėti talonėlį, ir tik po to, jei kategoriškai būtų atsisakiusi tai daryti - išlaipinti iš viešojo transporto, kaip to reikalauja Keleivinio transporto kontrolės nuostatai (20.6 punktas), ir tik tuomet spręsti, ką daryti su vaiku, kviesti tėvus ir t.t. Be to, išlaipintai ir sulaikytai be jokio pasiaiškinimo ir toliau buvo daromas psichologinis poveikis, reikalaujant mokėti baudą nepriklausomai nuo bilietėlio nepasižymėjimo aplinkybių. Galiausiai, kitų mokinių akivaizdoje iš mokykimės kuprinės buvo išimti asmens dokumentai - moksleivės pažymėjimas - ir nuo jo net nesugebant nurašyti vardo surašytas kažkoks tarnybinis raštas, ant kurio taip pat neleista sulaikytajai bent paprieštarauti ar išsakyti savo poziciją, kaip viskas įvyko, kodėl apsižioplino.

7Pareiškėja pažymi, kad buvo pažeistos ir administracinio proceso nuostatos, įpareigojančios valstybės tarnybas arba administruojančius organus, pareigūnus (šiuo atveju kontrolierius) apklausti sulaikytuosius mažamečius iki 14 m. bei nepilnamečius iki 16 m. (dukrai buvo virš 14 m.) tik dalyvaujant socialiniam pedagogui, psichologui arba bent jau vienam iš vaiko tėvų, turinčiam atitinkamą išsilavinimą.

8Pažymi, kad ir vėliau, kuomet įstatyminė atstovė buvo baudžiama, galiausiai kviečiama į teismą, kur mėgino bent kiek apginti save ir dukrą, dukra vėl nebuvo išklausyta, jai neleista pasisakyti aiškinantis pažeidimo faktą, nors ginčas dėl to buvo kilęs nuo pat Naujųjų metų.

9Akcentuoja, kad SĮ „Susisiekimo paslaugų“ tarnautojai darė psichologinį poveikį ir pareiškėjai, kaip įstatyminei atstovei, atsiųsdami šaukimą grasinant prievarta atvesdinti, o atvykus - neleisdami nieko išsiaiškinti, pareikšti savo nuomonės, be to, grasindami pritaikyti maksimalią sankciją ir taip įbaugindami bei priversdami sutikti su bet kokiomis sąlygomis, su bet kokiu sprendimu; galiausiai, priėmė įstatymu nenumatytą ir neteisingai dokumentuotą sprendimą/kvitą, bet ne nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo ar atleidimo nuo nuobaudos taikymo, arba nutarimą nutraukti administracinį procesą. Minėtos savivaldybės įmonės Kontrolės skyriaus atsakinga darbuotoja analitikė V. R., elgdamasi nerūpestingai ir neatsakingai, pažeisdama elementariausias raštvedybos taisykles, t.y. nenustatydama tariamos pažeidėjos ir jos įstatyminės atstovės (atstovo) tapatybės, parengė ir, pasirašius viršininkui, išsiuntė netinkamu adresu bei neteisingam adresatui grasinantį laišką 468/2009 su šaukimu atvykti į Žolyno g. 15, Vilniuje, 303 kabinetą, taip priversdama laiško gavėjus ne tik pačius aiškintis adresato teisingumą ir laiško turinio esmę, bet ir turėti papildomų išlaidų aiškinimosi tikslu, nerimauti ir jausti baimę bei įtampą iki bus išspręstas ginčas. Atkreipė dėmesį, kad grasinantis pranešimas neaiškiu adresu ir neaiškiam adresatui buvo įteiktas 2009 m. gruodžio 31 d., t.y., pasiruošimo naujametinei šventei įkarštyje. Laiško turinys visiškai sugadino šventinę nuotaiką, sutrikdė darbo ritmą, atėmė norą bet ką švęsti ir bendrauti su atvykusiais svečiais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes mano, kad ne tik dėl dviejų SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pareigūnų - kontrolierių G. K. ir J. G. - neteisėtų veiksmų, bet ir dėl kitų įmonės Kontrolės skyriaus atsakingų darbuotojų, surašiusių bei pasirašiusių grasinantį ir netinkamai adresuotą 2009 m. gruodžio 29 d. pranešimą Nr. 468 (D. R., V. R.), veiksmų tiesiogiai nukentėjo ir patyrė tiek turtinių, tiek neturtinių nuostolių.

10Taip pat nurodo, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į teismų praktiką, viešajai atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnyje apibrėžtas taisykles atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys (LVAT administracinė byla Nr. A444-619/2008, administracinė byla A442-330/2008, administracinė byla Nr. A-261-523/2010, administracinė byla Nr. A662-491/2010; administracinė byla Nr. A756-309/2010). Kadangi savivaldybės institucijos (savivaldybės įmonės) atskiri pareigūnai veikė pažeisdami įstatymus - nerūpestingai ir aplaidžiai atliko tarnybines pareigas - tai pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį savivaldybei atsiranda solidarinė viešoji atsakomybė. Šiuo atveju galioja bendras žalos atlyginimo principas, kad žala, padaryta neteisėtais valdžios institucijos darbuotojų aktais, atlyginama nukentėjusiajam pilnai.

11Pareiškėjai padarytą turtinę žalą sudaro: 1) kelionės iš ( - ) kaimo (iš namų) Vilniaus rajone į SĮ „Susisiekimo paslaugos“ įmonę Vilniuje, Antakalnyje, Žolyno g. 15, išlaidos transportui prieš nuobaudos paskyrimą aiškinantis gauto laiško adresatą ir turinį bei analogiškos kelionės išlaidos baudos paskyrimo dieną (dviguba kelionė). Pinigine išraiška tai sudaro 43,34 Lt, išleistų kuro sąnaudoms automobiliui maršrutu ( - ) - Vilnius, Žolyno g. 15 pirmyn ir atgal du kartus. Maršruto ilgis į vieną pusę yra 25 km., šeimos automobilio Audi A4 degalų - A 95 markės benzino - norma žiemos sąlygomis yra 11 l/100 km (Audi centro pažyma pridedama). To laikotarpio (sausio mėn.) vidutinė degalų kaina buvo 3,94 Lt už litrą (kvitas ir fotodiagrama, maršruto skaičiuoklė su žemėlapiu pridedami). Pastarajam atstumui nuvažiuoti 4 kartus (du kartus į abi puses 4x25=100 km) automobilis pagal normą sunaudojo 11 l degalų už 43,34 Lt (11x3,94=43,34); 2) dvigubos kelionės tuo pačiu maršrutu į Vilnių (Žolyno g. 15) išlaidos transportui po nuobaudos paskyrimo, susijusios su bylos dokumentų išsireikalavimu skundui į teismą paruošti (žr. prašymą terminui atnaujinti byloje 11-462-562/2010). Pinigine išraiška pastarosios išlaidos degalams, neskaičiuojant automobilio amortizacijos, yra 44,55 Lt. Maršrutas ir atstumas bei kuro sąnaudos tokie pat (11 l, 100 km), tačiau benzino vidutinė kaina sausio mėn. pabaigoje pakilo iki vidutinės 4,05 Lt/l kainos; 3) 40 Lt paskirta nuobauda; 4) išlaidos, susijusios su kelione iš namų į Vilniaus apygardos administracinį teismą bylos Nr. II-462-562/2010 nagrinėjimo dieną arba bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 4 dalis, 45 straipsnis). Pinigine išraiška tai yra 18,71 Lt, išleistų sunaudotam kurui kelionei iš namų į Vilnių, Žygimantų g. 2) Pagal internetinio puslapio maps.lt „Žemėlapiai visiems“ skaičiuoklės duomenis pastarosios kelionės maršruto ilgis į abi puses yra 42 km., šiam atstumui įveikti buvo sunaudota 4,62 l benzino, kurio vidutinė kaina kovo 16 d. buvo 4,05 Lt/l (kuro kvitai, fotodiagrama, maršruto skaičiuoklė su žemėlapiu pridedami); 5) asmeninės piniginės išmokos mokytojoms, pavadavusioms bei vedusioms vaikams pamokas už mane dvi praleistas darbo dienas (baudos paskyrimo ir teismo proceso dienomis), - iš viso 100 Lt. Tokiu būdu bendra materialinių nuostolių suma yra 246,60 Lt.

12Neturtinės žalos turinį sudaro subjektyvieji ir objektyvieji elementai. Subjektyvieji - tai neteisėtais kontrolierių G. K. ir J. G. bei kitų susisiekimo paslaugų įmonės Kontrolės skyriaus atsakingų darbuotojų D. R., V. R. veiksmais (dukters sulaikymas ir poveikis, grasinantis raginimas atvykti į įstaigą, gąsdinimai taikyti maksimalią sankciją, užkardymas teisės laisvai reikšti savo nuomonę ir ginčyti kaltę, kt.) sukeltas stresas ir baimė; emociniai išgyvenimai dėl patirto pažeminimo, aiškinantis aplinkybes, raštų turinį ir kt.; nerimas būti pasmerktoms kolegų ir draugų, kaip motinai, nesugebančiai auklėti ir prižiūrėti savo vaikų; gėdos ir baimės jausmas dalyvauti teisme bei įrodinėti nekaltumą; kiti nepatogumai, susiję su nevienkartinėmis kelionėmis šaltą žiemą ir ankstyvą pavasarį į savivaldybės įmonę, vėliau - teismą; nerimas, kad dėl praleidžiamų pamokų gali prarasti darbą, kad neparuošė tinkamai savo moksleivių literatūros ir rašybos pradmenų; atsiprašinėjimų ir nuolatinės įtampos (tiek darbe, dukrai mokykloje, tiek namuose) įtakoje atsiradę fiziniai pokyčiai organizme - pablogėjusi bendra sveikatos būklė: nukrito spaudimas, nuolat svaigsta galva, nuolat jaučiamas silpnumas ir nuovargis, o dukrai - padidėjęs jautrumas, nemiga naktimis, nerimas ne tik dėl paties pažeidimo fakto ir sulaikymo metu patirto streso bei išgąsčio. Vaiko savijauta ir išgyvenimai neabejotinai sukėlė neigiamas emocijas ne tik pareiškėjai, kaip mamai, bet ir visai šeimai. Objektyviaisiais elementais įvardina tai, kad neteisėtais veiksmais buvo paminta pareiškėjos, kaip valstybės tarnautojos, reputacija bei susilpnėjo pasitikėjimas savimi, sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo gyvenimo kokybė apskritai ir visai šeimai.

13Taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos kaltės nebuvo nustatyta, nes pati kartu su dukra troleibusu nevažiavo, neskatino jos važiuoti be bilieto ir pati nevežė vaiko nemokamai viešuoju transportu, kadangi tuo metu dirbo savo darbo vietoje. Tokios aplinkybės tiesiogiai daro įtaką neturtinių nuostolių dydžiui ir mano, kad 2000 Lt piniginis atlygis yra pakankamas ir teisingas patirtiems dvasiniams ir fiziniams išgyvenimams kompensuoti.

14Atsakovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepime į patikslintą skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Dėl turtinės žalos atlyginimo nurodo, kad pareiškėja reikalaujamai atlyginti žalai priskiria išlaidas, patirtas administracinės bylos nagrinėjimo metu, tačiau tokios išlaidos priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sferai ir į CK 6.249 bei 6.271 straipsnių reguliavimo sritį nepatenka. Tokių išlaidų atlyginimą reglamentuoja kitos teisės normos - ATPK, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymas. ATPK 279 straipsnis numato išlaidų priteisimą tik administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams, ekspertams. Pažymi, kad išlaidų atlyginimas asmeniui, kurio administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėta, ATPK nenumato. Bendrosios ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, klausimus, šiuo atveju taip pat negali būti taikomos, kadangi pagal ABTĮ 123 straipsnio 3 dalį administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos vadovaujantis ATPK normomis. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodo, kad vadovaujantis CK 6.249, 6.250 ir 6.271 straipsniais, būtinos dvi sąlygos, kad būtų atlyginama neturtinė žala, t.y. turi būti neteisėti pareigūnų veiksmai, o neturtinės žalos atlyginimą turi numatyti įstatymai. Šiuo atveju nebuvo neteisėtų veiksmų, nes kontrolieriai turėjo teisę pareiškėją patraukti administracinėn atsakomybėn, o ir įstatymai tokiu atveju nenumato žalos atlyginimo. Taip pat atkreipia dėmesį, kad jei ir būtų pripažinta, jog šiuo atveju buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, tai kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime (administracinė byla Nr. A444- 619/2008), neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Ne visada tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

15Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimuose (b.l.21-22, 93-95) pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis pripažįstami tie proceso dalyviai, kurie turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas. Pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybė nedisponuoja informacija apie M. G. ar A. G. patraukimą administracinėn atsakomybėn, todėl su nagrinėjamu ginču susijusios informacijos pateikti negali. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsniu, mano, kad savivaldybės įmonė yra savarankiškas juridinis asmuo, kuris pagal 3 straipsnį gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įmonės įstatams ir jos veiklos tikslams. Taigi SĮ „Susisiekimo paslaugos“ yra savarankiškas juridinis asmuo, galintis būti atsakovu teisme (CK 2.33 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 4 dalį savivaldybės įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Ši specialaus įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad žala atsiradusi iš savivaldybės įmonės veiklos visų pirma turi būti atlyginama iš savivaldybės įmonės turto. Šis teisinis reguliavimas lemia, kad byloje nagrinėjamu atveju, tinkamu atsakovu dėl žalos atlyginimo yra savivaldybės įmonė. Pažymi, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ įstatų 15 punkte nurodyta, jog įmonės savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, savininko teises ir pareigas įgyvendina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius. Taigi laikytina, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra SĮ „Susisiekimo paslaugos“ dalyvis (pagal CK 2.45 straipsnis). Vadovaujantis bendrąja juridinių asmenų atsakomybę pagal savo prievoles reglamentuojančia norma, įtvirtinta CK 2.50 straipsnio 1 dalyje, juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės teise ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Ši nuostata taikoma ir viešiesiems juridiniams asmenims. Toks teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prielaida, jog viešasis juridinis asmuo civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja paritetiniais pagrindais su kitais asmenimis, dėl ko iš tų santykių kylančių įsipareigojimų nevykdymas ar civilinės atsakomybės apribojimas, remiantis vien tuo, jog viešasis asmuo turi specialų teisnumą, yra negalimas. Taigi savivaldybės įmonė už savo skolas atsako bendrais pagrindais šiai įmonei patikėjimo teise priklausančiu turtu, į kurį galima nukreipti išieškojimą.

16Teismo posėdyje pareiškėja palaikė patikslintą skundą jame išdėstytais motyvais.

17Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimą į skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

18Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys teismui nežinomos.

19Tretieji suinteresuotieji asmenys teismo posėdžio metu palaikė atsakovo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepime į patikslintą skundą išdėstytus motyvus ir prašė pareiškėjos skundo atmesti.

20Skundas atmestinas.

21Kaip matyti iš bylos medžiagos ginčas yra kilęs dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojų veiksmų.

22Byloje nustatyta, kad M. G. 2010 m. sausio 14 d. baudos kvitu Nr. ( - ) buvo paskirta 40 Lt bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 142 straipsnio 2 dalyje, nes jos nepilnametė dukra A. G, gim. ( - ) 2009 m. gruodžio 11 d. važiavo troleibusu Nr.7 maršrutu Nr.557 Vilniaus mieste tarp stotelių Taikos – Medeinos, be bilieto (b.l. 4, administracinė byla Nr.II-462-562/2010 b. l. 5,14).

23Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr.II-462-562/2010, išnagrinėjęs M. G. skundą dėl paskirtos nuobaudos panaikinimo, nustatė, kad bauda A. G., gim. 1995 m. mamai M. G. buvo paskirta ne pažeidimo padarymo dieną, o 2010 m. sausio 14 d., ir ne pažeidimo padarymo vietoje (administracinė byla Nr.II-462-562/2010 b. l. 5), todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo vadovautis ATPK 262 straipsnio 1 dalies nuostata ir nesurašyti ATP protokolo. ATPK 262 straipsnyje, reglamentuojančiame atvejus ir aplinkybes, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, nėra numatyta kitų išimčių, kada nesurašomas protokolas, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 142 straipsnio 2 dalyje, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr.II-462-562/2010 pripažino, kad administracinių teisės pažeidimų protokolo nesurašymas buvo esminis procesinis pažeidimas ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2010 m. sausio 14 d. baudos kvitu Nr.( - ) paskirtą 40 Lt baudą panaikino, o bylą grąžino nagrinėti iš naujo SĮ „Susisiekimo paslaugos“.

24Teismas taip pat nurodė, kad pagal ATPK 286 straipsnio 1 dalies nuostatas, organas (pareigūnas), išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, priima nutarimą byloje. ATPK 286 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais apie nuobaudą įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole arba nutarimas įforminamas kitokiu nustatytu būdu, tačiau teisės aktuose nėra nustatyta jokių išimčių dėl nuobaudos už pažeidimą, numatytą ATPK 142 straipsnio 2 dalyje, įrašymo administracinių teisės pažeidimų protokole ar nutarimo įforminimo kitokiu būdu. Tuo tarpu administracinė nuobauda M. G. buvo paskirta remiantis 2009 m. gruodžio 11 d. tarnybiniu pranešimu (administracinė byla Nr.II-462-562/2010 b. l. 20), kuriame nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės, o M. G. sumokėjus baudą, buvo išduotas baudos kvitas Nr. ( - ) (administracinė byla Nr.II-462-562/2010, b. l. 5), tačiau nei tarnybinis pranešimas, nei baudos kvitas negali būti laikomi tinkamais procesiniais dokumentais, kuriais paskirta administracinė nuobauda, kadangi jie neatitinka ATPK 286 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

25Atkreiptinas dėmesys, jog pažeidimo fakto neginčijo nei asmuo padaręs administracinį teisės pažeidimą A. G., nei jos įstatyminė atstovė mama M. G. (administracinė byla Nr.II-462-562/2010, b.l.35-37). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartis panaikinti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2010 m. sausio 14 d. baudos kvitu Nr.( - ) paskirtą 40 Lt baudą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ įsiteisėjo. Administracinėn atsakomybėn patraukta M. G. kartu su sutuoktiniu G. G. nuvyko į SĮ „Susisiekimo paslaugos“, ten buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas, šio protokolo pagrindu buvo priimtas nutarimas skirti baudą bei pastaroji vietoje buvo sumokėta (b.l.78-87). Šios aplinkybės neginčijo nei administracinėn patrauktas asmuo M. G., nei atsakovo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovas, ją patvirtino teismo posėdžio metu apklausti tretieji suinteresuotieji asmenys D. R. bei G. K. (b.l.78-87). Taip pat nustatyta, kad 2010 m. sausio 14 d. baudos kvitu Nr. ( - ) paskirta 40 Lt ir vietoje sumokėta bauda M. G. buvo gražinta (b.l.76,78-87, 114-120).

26Pažymėtina, jog turtinę bei neturtinę žalą administracinėn atsakomybėn patraukta M. G. kildina iš netinkamų atsakovės SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojos V. R. veiksmų - dokumentų įforminimo - klaidingai nurodyto adreso vietoj ( - ) kaimo pavadinimo nurodyto ( - ) kaimo, taip pat dėl padarytos klaidos rašant nepilnametės dukters A. G. vardą – nurodant „A.“ (b.l.5-6), taip pat darbuotojų netinkamo elgesio su pačia M. G. bei jos nepilnamete dukra A. G. tiek administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 142 straipsnio 2 dalyje, padarymo metu, tiek šio pažeidimo įforminimo metu.

27Nustatyta, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotoja V. R. padarė rašybos klaidų neteisingai nurodydama A. G. gyvenamosios vietos adresą vietoj ( - ) kaimo pavadinimo nurodant ( - ), taip pat rašant nepilnametės A. G. vardą – vietoj A. nurodant „A.“ (b.l.5-6, 78-87). Teismo vertinimu, tai žmogiška klaida niekam nesukėlusi ir negalėjusi sukelti žalingų padarinių. Tokia išvada grindžiama tuo, kad A. G. įstatyminiai atstovai – tėvai – būdami atidūs bei rūpestingi, taip pat žinodami apie dukters A. G. 2009 m. gruodžio 11 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą, galėjo tikėtis, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiųs jiems pranešimą apie padarytą pažeidimą ir tai neturėjo būti staigmena.

282009 m. gruodžio 29 d. pranešime Nr.468 įstatyminiams atstovams taip pat nurodyta, kad „Jums neatvykus, kreipsimės į policiją dėl priverstinio Jūsų atvesdinimo“ (b.l.6). Pastarąją aplinkybę pareiškėja įvardino kaip grasinimą panaudoti prievartą atvesdinant ir šiuo pagrindu grindžia savo prašomą priteisti neturtinę žalą, nes <...laiško turinys visiškai sugadino šventinę nuotaiką, sutrikdė darbo ritmą, atėmė norą bet ką švęsti i bendrauti su atvykusiais svečiais...>.

29Vadovaujantis ATPK 272 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 1861, 1862, 1864, 187, 1887 straipsniuose, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad nėra aišku, kokiu pagrindu SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pranešime nurodo apie galimybę administracinėn traukiamą asmenį atvesdinti priverstinai, tačiau pastarosios nurodymas nevertintinas kaip grasinimas. Taip pat pažymėtina, kad A. G. tėvas G. G. yra Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras (pažymėjimas AD Nr.6.7.-4295, b.l. 32), turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (Admin.b. Nr.II-462-562/2010, b.l. 66), todėl darytina išvada, kad jis galėjo ir turėjo suprasti, kad tokios informacijos pateikimas 2009 m. gruodžio 29 d. Nr.468 pranešime A. G. įstatyminiams atstovams apie padarytą administracinį teisės pažeidimą yra informacinio pobūdžio, siekiant paskatinti asmenis atvykti į administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimą.

30Taip pat nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 29 d. pranešime Nr.468 įstatyminiams atstovams buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo bylos, padarytos A. G., gim.1995 m, nagrinėjimo data, vieta bei laikas (b.l.6), tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktos M. G. sutuoktinis G. G., nesulaukęs 2010 m. sausio 14 d., savo iniciatyva nuvyko į SĮ „Susisiekimo paslaugos“, kur tą pačią dieną galėjo būti išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla (b.l.36,78-87,114-120). Pažymėtina, jog G. G. nenorėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už savo dukters A. G. padarytą administracinį teisės pažeidimą, todėl 2010 m. sausio 14 d. į administracinės bylos nagrinėjimą atsivežė savo sutuoktinę M. G. (b.l.36,78-87,114-120). Šių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad išlaidos, kurias nurodo pareiškėja dėl kelionės iš ( - ) kaimo, esančio Vilniaus rajone į SĮ „Susisiekimo paslaugos“, esančią Vilniuje, Žolyno g. 15, transportui prieš nuobaudos paskyrimą, aiškinantis gauto laiško adresatą ir turinį bei kelionės išlaidų baudos paskyrimo dieną, kurios sudaro 43,34 Lt, yra nepagrįstos (b.l.36,78-87,114-120).

31Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.156 straipsnio 1 dalį, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl, teismo vertinimu, galėjo neatsirasti ir kitų išlaidų, susijusių su pareiškėjos atsiprašymu iš darbo bei jos pavadavimo, nes administracinėn atsakomybėn galėjo būti patrauktas G. G., kuris, kaip nustatyta byloje, į SĮ „Susisiekimo paslaugos“ buveinę nuvyko dar iki 2010 m. sausio 14 d.

32Surinktų įrodymų pagrindu taip pat darytina išvada, kad 2010 m. sausio 14 d. baudos kvitu Nr.( - ) paskirta 40 Lt bauda, kurią M. G. sumokėjo kvito išrašymo vietoje, M. G. buvo grąžinta, kai po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarties priėmimo M. G. kartu su sutuoktiniu G. G. nuvyko į SĮ „Susisiekimo paslaugos“, kur buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas, o šio protokolo pagrindu buvo priimtas nutarimas skirti baudą bei pastaroji vietoje buvo sumokėta (b.l.78-87, 114-120).

33Administracinėn atsakomybėn patraukta M. G. taip pat nurodė, kad 2010 m. sausio 14 d. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojų jai buvo grasinta nurodant, kad, jeigu ji dar ginčysis, tai bus paskirta 80 Lt dydžio bauda vietoj 40 Lt, taip pat, kad kontrolierė G. K., tik sumokėjus M. G. baudą vietoje, išleido ją iš kabineto. Nustatyta, kad niekas iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojų negrasino M. G., o tik paaiškino, kad nuoširdus gailėjimasis yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bei niekas jos priverstinai nelaikė kabinete ir nevertė sumokėti baudą (b.l.78-87, 114-120). Taip pat nustatyta, kad M. G. į SĮ „Susisiekimo paslaugos“ abu kartus buvo atvykusi su sutuoktiniu G. G., todėl, teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės apie grasinimus bei jėga laikymą kabinete laikytinos nepagrįstomis(b.l.78-87, 114-120).

34Teismas taip pat negali padaryti išvados, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierius J. G. neleido pasisakyti pažeidimą padariusiai A. G. bei darė jai psichologinį poveikį, priversdamas bijoti, jaustis nepatogiai pašalinių asmenų akivaizdoje, taip pat reikalavo mokėti baudą nepriklausomai nuo bilieto nepasižymėjimo aplinkybių, kitų mokinių akivaizdoje iš mokyklinės kuprinės buvo išimti asmens dokumentai – moksleivės pažymėjimas – nes tokios aplinkybės nenustatytos (b.l.78-87,114-120). Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. G. nurodė, kad niekas jos negąsdino, kontrolierius iš kuprinės jokių daiktų neišėmė, tačiau pati jautėsi nepatogiai, kad nebuvo pakankamai atidi ir pamiršo pasižymėti bilietą važiuodama troleibusu bei tokiais savo veiksmais sukėlė tėvams finansinių rūpesčių, bijojo kitų reakcijos, prašė nesakyti tėvui G. G. (b.l.78-87,114-120).

35Pažymėtina, jog pagal ATPK 142 straipsnio 2 dalį vaikų nuo septynerių iki keturiolikos metų vežimas be bilieto arba vaikų nuo keturiolikos iki šešiolikos metų važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis užtraukia baudą tėvams arba globėjams (rūpintojams) nuo keturiasdešimties iki aštuoniasdešimties litų.

36Taip pat pažymėtina, jog pagal galiojančias Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisykles, patvirtintas 2005 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-967, keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto arba vežančiu vaiką nuo septynerių iki šešiolikos metų be bilieto, jei kontrolės metu jis: nepateikia kontrolieriui tinkamai pažymėto vienkartinio bilieto arba galiojančio terminuoto bilieto, galiojančio vardinio terminuoto arba pažymėto vienkartinio bilieto su nuolaida ir galiojančio dokumento, patvirtinančio asmens teisę į transporto lengvatą; pateikia kontrolieriui kitame autobuse ar troleibuse arba kelis kartus pažymėtą vienkartinį bilietą arba jį pažymi kontrolės metu (33 punktas). Keleivis, važiuojantis autobusu ar troleibusu be bilieto, vežantis vaiką nuo septynerių iki šešiolikos metų be bilieto <...>, traukiamas administracinėn atsakomybėn įstatymo nustatyta tvarka. Kontrolierius turi teisę tokį keleivį išlaipinti iš autobuso ar troleibuso (34 punktas). Kontrolierius už šių taisyklių pažeidimus turi teisę skirti keleiviui baudą. Keleiviui, sumokėjusiam baudą, įteikiamas baudos kvitas (35 punktas). Keleiviui, nesumokėjusiam baudos vietoje, surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Iš jo bauda išieškoma įstatymo nustatyta tvarka (36 punktas). Kontrolierius turi teisę: išlaipinti iš autobuso ar troleibuso keleivį, važiavusį be bilieto ir atsisakiusį mokėti baudą; pristatyti į policiją keleivį, važiavusį be bilieto ir atsisakiusį mokėti baudą bei pateikti asmenybę patvirtinantį dokumentą; <...> reikalauti, kad keleiviai vykdytų jo teisėtus nurodymus (37 punktas).

37Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

38Kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, nepaisant to, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojai padarė procedūrinius pažeidimus įforminant padarytą administracinį teisės pažeidimą, kurie konstatuoti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartyje, tačiau pastarieji iš esmės neįtakojo galutinio sprendimo, nes buvo išsiaiškinta apie padarytą administracinį teisės pažeidimą, buvo nustatyta, kad A. G. yra kalta administracinio teisės pažeidimo padarymu, bet negali būti patraukta administracinėn atsakomybėn, nes neturi ATPK nustatyto amžiaus, todėl už jos veiksmus atsako tėvai bei buvo imtasi priemonių jiems pranešti. Pažymėtina, jog nei administracinėn atsakomybėn patraukta M. G., nei asmuo padaręs administracinį teisės pažeidimą - dukra A. G. - neginčijo pačio pažeidimo fakto, ir bauda, pripažinus padarytą pažeidimą, pakartotinai buvo sumokėta SĮ „Susisiekimo paslaugos“.

39Pareiškėja teigė, jog patyrė neturtinę žalą ir prašė ją atlyginti, tačiau aplinkybių, jog patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą nepagrindė (b.l.78-87, 114-120). Nustatyta, kad pareiškėja, kaip kiekviena atsakinga, rūpestinga ir mylinti mama, pergyveno dėl dukters padaryto administracinio teisės pažeidimo (b.l.78-87, 114-120).

40Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė padarytos žalos fakto.

41Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

42Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė ar savivaldybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos ar savivaldybės darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 3 dalis numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

43CK 6.249 straipsnio 1 dalis žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Iš to, teismo konstatavimu, seka, kad būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų (arba valstybės institucijos) veiksmų (neveikimo) neteisėtumo faktas.

44Neturtinės žalos, padarytos valdžios institucijų ir pareigūnų neteisėtais veiksmais viešojo administravimo srityje, atlyginimą numato Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis ir CK 6.250 straipsnio 1 dalis. Teismo konstatavimu, šio reikalavimo patenkinimui būtina nustatyti, kad asmuo dėl kaltininko veiksmų realiai patyrė CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatytus neigiamus moralinius padarinius: fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir t. t. CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad atsirastų civilinė atsakomybė (turtinei ir neturtinei žalai atlyginti) įstatymai numato būtinas sąlygas: neteisėtą pareigūnų veiką (netinkamą pareigų atlikimą ar jų visišką neatlikimą), žalą (dėl neteisėtos pareigūnų veikos atsiradusias pasekmes), priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos bei pareigūnų kaltę. Nesant bent vieno iš šių elementų, civilinė atsakomybė negalima.

45Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjos M. G. skundas yra atmestinas, kaip nepagrįstas nesant būtinų elementų civilinei atsakomybei atsirasti.

46Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Nutarė

48pareiškėjos M. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

49Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė,... 3. Pareiškėja M. G. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b.l.1-3) kreipėsi... 4. Pareiškėja skunde nurodo, kad 2009 m. gruodžio 31 d. iš Dūkštų pašto... 5. Pareiškėja nurodo, kad LR Susisiekimo ministro patvirtinti Keleivinio kelių... 6. Pareiškėja nurodo, kad pagal Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos (LR... 7. Pareiškėja pažymi, kad buvo pažeistos ir administracinio proceso nuostatos,... 8. Pažymi, kad ir vėliau, kuomet įstatyminė atstovė buvo baudžiama,... 9. Akcentuoja, kad SĮ „Susisiekimo paslaugų“ tarnautojai darė psichologinį... 10. Taip pat nurodo, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį... 11. Pareiškėjai padarytą turtinę žalą sudaro: 1) kelionės iš ( - )... 12. Neturtinės žalos turinį sudaro subjektyvieji ir objektyvieji elementai.... 13. Taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos kaltės nebuvo... 14. Atsakovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepime į patikslintą skundą... 15. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimuose (b.l.21-22, 93-95)... 16. Teismo posėdyje pareiškėja palaikė patikslintą skundą jame išdėstytais... 17. Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimą į skundą jame... 18. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.... 19. Tretieji suinteresuotieji asmenys teismo posėdžio metu palaikė atsakovo SĮ... 20. Skundas atmestinas.... 21. Kaip matyti iš bylos medžiagos ginčas yra kilęs dėl turtinės ir... 22. Byloje nustatyta, kad M. G. 2010 m. sausio 14 d. baudos kvitu Nr. ( - )... 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje... 24. Teismas taip pat nurodė, kad pagal ATPK 286 straipsnio 1 dalies nuostatas,... 25. Atkreiptinas dėmesys, jog pažeidimo fakto neginčijo nei asmuo padaręs... 26. Pažymėtina, jog turtinę bei neturtinę žalą administracinėn atsakomybėn... 27. Nustatyta, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotoja V. R. padarė... 28. 2009 m. gruodžio 29 d. pranešime Nr.468 įstatyminiams atstovams taip pat... 29. Vadovaujantis ATPK 272 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nagrinėjant... 30. Taip pat nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 29 d. pranešime Nr.468... 31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.156... 32. Surinktų įrodymų pagrindu taip pat darytina išvada, kad 2010 m. sausio 14... 33. Administracinėn atsakomybėn patraukta M. G. taip pat nurodė, kad 2010 m.... 34. Teismas taip pat negali padaryti išvados, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“... 35. Pažymėtina, jog pagal ATPK 142 straipsnio 2 dalį vaikų nuo septynerių iki... 36. Taip pat pažymėtina, jog pagal galiojančias Važiavimo maršrutiniais... 37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų... 38. Kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, nepaisant to, kad SĮ... 39. Pareiškėja teigė, jog patyrė neturtinę žalą ir prašė ją atlyginti,... 40. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė... 41. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis... 42. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda... 43. CK 6.249 straipsnio 1 dalis žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba... 44. Neturtinės žalos, padarytos valdžios institucijų ir pareigūnų... 45. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjos M. G.... 46. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 48. pareiškėjos M. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 49. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali...