Byla 2A-1945-585/2015

Dėl žalos atlyginimo ir nepagrįsto praturtėjimo (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Asvis“ ir „Cgates“ bei akcinė bendrovė „City Service“)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės G. I. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ apeliacinius skundus, pareikštus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės G. I. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio būstas“ dėl žalos atlyginimo ir nepagrįsto praturtėjimo (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Asvis“ ir „Cgates“ bei akcinė bendrovė „City Service“),

Nustatė

2ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės 407,87 Lt ir procesines palūkanas. Ieškovė teigia, jog ji, pirma, permokėjo atsakovei 63,90 Lt už elektros energiją. Antra, atsakovė, gavusi iš uždarosios akcinės bendrovės „Cgates“ kompensaciją už jos suvartotą elektros energiją, nepagrįstai ieškovės sąskaita praturtėjo 3,49 Lt. Trečia, atsakovė, neteisėtai besinaudojusi vandens apskaitos punkto patalpa, nepagrįstai ieškovės sąskaita sutaupė 181,95 Lt. Ketvirta, ieškovė permokėjo atsakovei 102,11 Lt už stogo remonto darbus. Penkta, atsakovė, laiku nesutvarkiusi ir neišvaliusi ventiliacijos kanalų, nepagrįstai ieškovės sąskaita sutaupė 30,99 Lt. Šešta, atsakovė, neteisėtai likvidavusi metalines stogo užtvaras ir realizavusi jas kaip metalo laužą, nepagrįstai ieškovės sąskaita praturtėjo 8,46 Lt. Septinta, ieškovė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, pasireiškusių dešimties manometrų ir oro išleidiklio demontavimu ir negrąžinimu, patyrė 11,70 Lt nuostolius. Aštunta, ieškovė, uždarajai akcinei bendrovei „Asvis“ pakeitus apsauginį vožtuvą ir relę, patyrė 7,57 Lt nuostolius. Devinta, atsakovė, iš esmės neatlikusi šilumos punkto priežiūros darbų, nepagrįstai ieškovės sąskaita praturtėjo 8,81 Lt.

3Atsakovė pripažino ieškinį tiek, kiek ieškovė prašė priteisti iš jos 3,49 Lt sumą, kurios ji nesumokėjo ieškovei, kai gavo iš uždarosios akcinės bendrovės „Cgates“ kompensaciją už jos suvartotą elektros energiją. Atsakovė nepripažino kitos (likusios) ieškinio dalies.

4Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „City Service“ palaikė atsakovės poziciją ir prašė atmesti ieškinį.

5Tretieji asmenys uždarosios akcinės bendrovės „Asvis“ ir „Cgates“ nepasisakė, ar ieškinys, jų vertinimu, yra pagrįstas ar ne.

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu tenkino ieškinio dalį ir priteisė ieškovei iš atsakovės 41,74 Lt, procesines palūkanas ir 4,18 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, jog atsakovė pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. įsakymą iki 2012 m. birželio 1 d. teikė daugiabučio namo, esančio adresu: ( - ), administravimo paslaugas. Ieškovė yra buto, kurio adresas – ( - ), savininkė. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Asvis“ pagal 2012 m. birželio 1 d. perdavimo aktą perėmė namo administravimą.

7Teismas, atsižvelgdamas į tą aplinkybę, jog atsakovė pripažino ieškovės reikalavimo dalį dėl 3,49 Lt sumos, kuria atsakovė praturtėjo, uždarajai akcinei bendrovei „Cgates“ sumokėjus kompensaciją, priteisimo, sutrumpintais motyvais tenkino šią reikalavimo dalį.

8Teismas, vertindamas, pagrįsta ar ne reikalavimo dalis dėl 7,62 Lt permokos už elektros energiją priteisimo, nustatė, jog pagal ieškovės skaičiavimus ji laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d. permokėjo atsakovei 7,62 Lt (2003 metais – 0,20 Lt, 2004 metais – 0,20 Lt, 2005 metais – 0,45 Lt, 2006 metais – 0,44 Lt, 2007 metais – 0,44 Lt, 2008 metais – 0,50 Lt, 2009 metais – 0,54 Lt, 2010 metais – 4,05 Lt; 2011 metais – 0,52 Lt, 2012 metais – 0,28 Lt). Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės teiginį, jog ieškovės skaičiavimai nėra aiškūs. Teismas pagal pateiktus įrodymus nustatė, kad bendrosioms namo reikmėms 2007 metų kovo mėnesį buvo suvartotas 254 kWh elektros energijos kiekis. Ieškovė už jai tenkantį elektros energijos kiekį turėjo sumokėti 1,75 Lt, o atsakovė apskaičiavo ir jos mokėjimo pranešime užfiksuota, kad ieškovė turėjo mokėti 1,79 Lt. Teismo teigimu, ieškovė tokiu principu apskaičiavo ir kitais laikotarpiais mokėtinas sumas. Pasak teismo, atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės skaičiavimus, todėl pripažintina, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d. permokėjo atsakovei 7,62 Lt. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, priteisė ieškovei iš atsakovės 7,62 Lt.

9Teismas, vertindamas, pagrįstos ar ne reikalavimo dalys dėl 56,28 Lt permokos už elektros energiją ir 181,95 Lt kompensacijos už naudojimąsi vandens apskaitos punkto patalpa priteisimo, konstatavo, kad ieškovės pateikti įrodymai nesudaro pagrindo teigti, jog vandens apskaitos punkto patalpoje buvo atsakovės tarnybinė patalpa. Pasak teismo, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog ši patalpa buvo naudojama prižiūrėti namą, joje lankydavosi atsakovės ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ darbuotojai, daugiabučio namo gyventojai įrengė šią patalpą ir laikė joje daiktus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėto disponavimo patalpomis fakto, todėl atmetė jos reikalavimo dalis dėl permokos už elektros energiją ir kompensacijos priteisimo. Teismas papildomai pažymėjo, jog ieškovė neįrodė prašomų kompensuoti nuostolių dydžio.

10Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, pagrįstos ar ne reikalavimo dalys dėl 102,11 Lt permokos už stogo remonto darbus priteisimo, nustatė, kad trečiasis asmuo akcinė bendrovė „City Service“ atliko stogo remonto darbus, kurių kaina – 17 949,81 Lt, atsakovė 2010 m. lapkričio 4 d. priėmė atliktus darbus. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašo 1.4.1 punktas numato ruloninės stogo dangos smulkių defektų šalinimą (susidariusių vandens pūslių, įlajų, stogo dangos smulkių defektų šalinimą), 1.4.6 punktas numato lietaus nutekėjimo latakų, įlajų išvalymą ir remontą, 1.4.10 punktas – stogo latakų smulkių defektų šalinimą. Teismo vertinimu, stogo remonto darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyti darbai „Ritininėje (ruloninėje) stogo dangoje latako nuolydžio formavimas, kai nuolydis normalus“, neatitinka sąrašo 1.4.6, 1.4.10 punktuose numatytų darbų. Pagal šiuos sąrašo punktus smulkiais darbais yra laikomi latakų išvalymas, remontas, o darbų priėmimo akte yra užfiksuoti latako suformavimo darbai. Pasak teismo, akivaizdu, jog šie darbai nėra lygiaverčiai. Darbų priėmimo akte užfiksuoti „Pūslių remonto ritininėje stogo dangoje (išplaunant, išvalant, džiovinant ir priklijuojant) karštu būdu“ darbai, atsižvelgiant į jų apimtį (85 m2), negali būti laikomi smulkiais remonto darbais. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, atmetė reikalavimo dalis dėl 51,72 Lt permokos už pūslių remontą (šalinimą) ir 5,27 Lt permokos už latako nuolydžio formavimą priteisimo. Be to, teismas atmetė ir tą reikalavimo dalį, kuria ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 20,78 Lt permoką už deflektorių ir TV antenų sandarinimą bei montavimą. Pasak pirmosios instancijos teismo, atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad, priešingai negu teigia ieškovė, ant namo stogo yra sumontuota ne viena antena. Kita vertus, teismas pripažino pagrįsta reikalavimo dalį dėl 24,34 Lt permokos už ventiliacijos kaminėlių pakeitimo darbus priteisimo. Atliktų darbų priėmimo akte užfiksuota, kad buvo pakeista 16,5 ventiliacijos kaminėlio. Teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas abejoti, jog iš tikrųjų buvo atliktas toks darbų kiekis. Pirmosios instancijos teismas pagal 2014 m. sausio 3 d. aktą, nuotraukas, kuriose užfiksuotas stogas, ieškovės paaiškinimus ir liudytojo M. A. parodymus nustatė, kad ant stogo yra šeši skardiniai ventiliacijos kaminėliai, kurių vienas nėra pakeistas. Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatavo, jog ieškovė pakankamai pagrindė, kad atsakovės pasitelkta rangovė pakeitė tik penkis ventiliacijos kaminėlius.

11Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, pagrįsta ar ne reikalavimo dalis dėl 30,99 Lt už netinkamą ventiliacijos kanalų priežiūrą priteisimo, konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė neatliko nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų, ir atmetė šią reikalavimo dalį. Teismas pasirėmė liudytojo M. A., kuris yra uždarosios akcinės bendrovės „Asvis“ techninis prižiūrėtojas, parodymais, bylojančiais, kad traukos nebuvimą ir poreikį atlikti ventiliacijos išvalymo ir remonto darbus nulėmė tai, kad gyventojai nevalė ventiliacijų ir nebuvo sujungtas ventiliacijos vamzdis.

12Teismas, vertindamas, pagrįsta ar ne reikalavimo dalis dėl 8,46 Lt už metalinių stogo užtvarų likvidavimą ir realizavimą priteisimo, konstatavo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė likvidavo bei realizavo šias užtvaras, ir atmetė šią reikalavimo dalį.

13Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, pagrįstos ar ne septintoji ir aštuntoji reikalavimų dalys, nustatė, jog atsakovė ir akcinė bendrovė „City Service“ 2009 m. vasario 27 d. sudarė sutartį dėl šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų nuolatinės techninės priežiūros. Šilumos punkto šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros žurnale užfiksuota, kad akcinės bendrovės „City Service“ darbuotojas 2012 m. gegužės 2 d. nuėmė patikrinti dešimt manometrų. Pasak teismo, žurnale nėra įrašų, bylojančių, kad buvo grąžinti šie manometrai. Jų trūkumas yra užfiksuotas ir uždarosios akcinės bendrovės „Asvis“ 2012 m. liepos 26 d. akte „Dėl šilumos punkto techninio stovio“. Ši bendrovė sumontavo trūkstamus manometrus (darbų kaina – 470,85 Lt). Atsakovė pagal 2012 m. birželio 1 d. perdavimo aktą perdavė uždarajai akcinei bendrovei „Asvis“ visas pastato bendrojo naudojimo konstrukcijas, patalpas ir įrenginius. Šiame akte nėra užfiksuoti perduodamų objektų trūkumai. Pasak pirmosios instancijos teismo, nesant šilumos punkto šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros žurnale įrašų, patvirtinančių, kad buvo grąžinti nuimtieji manometrai, atsakovė turi įrodyti jų grąžinimo faktą. Teismo manymu, bylos įrodymai nėra pakankami konstatuoti faktą, kad atsakovė iki 2012 m. birželio 1 d., tai yra iki bendrojo naudojimo patalpų ir įrenginių perdavimo momento, grąžino manometrus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog ieškovės reikalavimo dalis dėl 9,85 Lt kompensacijos už manometrų įrengimą priteisimo yra pagrįsta, todėl tenkintina. Kita vertus, atmetė ieškovės reikalavimo dalis dėl 7,57 Lt kompensacijos už apsauginio vožtuvo ir slėgio pokyčio relės pakeitimą bei 1,85 Lt kompensacijos už automatinio oro išleidiklio sumontavimą priteisimo.

14Teismas atmetė ieškovės reikalavimo dalį dėl 8,81 Lt už šilumos punkto priežiūros darbų neatlikimą priteisimo, motyvuodamas tuo argumentu, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė nevykdė šilumos punkto priežiūros.

15Ieškovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestos jos reikalavimo dalys, ir priimti naują sprendimą – priteisti (papildomai) jai iš atsakovės 371,13 Lt.

16Ieškovė savo skundu iš esmės apeliuoja į bylos įrodymų vertinimą, kurį atliko pirmosios instancijos teismas. Pasak ieškovės:

1. ji pateikė įrodymus, bylojančius, kad atsakovė naudojo vandens apskaitos punkto patalpą ne pagal paskirtį, jos darbuotojai šioje patalpoje laikė drabužius, įrankius, įsirengė ventiliacijos vamzdį, papildomus elektros lizdus ir apšvietimą;
2. jos pateiktose nuotraukose, kurios buvo padarytos 2012 m. birželio 8 d., yra užfiksuoti trys supuvę ventiliacijos vamzdžiai (alsuokliai) ir jų sujungimo su namo ventiliacijos sistema pažeidimai, suskilinėjusios kaminėlio plytos. Ieškovės vertinimu, tokie namo objektų defektai nenuginčijamai įrodo, kad atsakovė neatliko ventiliacijos vamzdžių nuolatinės techninės priežiūros darbų, nors ieškovė mokėjo atsakovei kasmėnesinius mokesčius už namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą;
3. pirmosios instancijos teismas padarė teisinę klaidą, konstatuodamas, jog stogo remonto darbų priėmimo-perdavimo akte užfiksuoti ginčo darbai neatitinka Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašo 1.4.6 ir 1.4.10 punktuose numatytų darbų. Teismas šiuo aspektu nepagrįstai pritarė atsakovės argumentacijai, kuri yra visiškai nepagrįsta. Pasak ieškovės, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis liudytojo M. A. parodymais, bylojančiais, kad ginčo darbai yra bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros dalykas;
4. bylos įrodymai – 2014 m. sausio 3 d. stogo apžiūros aktas ir liudytojo M. A. parodymai – patvirtina, jog, kitaip negu nustatė pirmosios instancijos teismas, ant namo stogo nėra deflektorių ir TV antenų;
5. bylos įrodymai patvirtina, jog iki 2010 metų spalio mėnesio, kai buvo atliktas stogo remontas, ant namo stogo buvo metalinės (apsauginės) užtvaros, o, atlikus remontą, nebeliko užtvarų ir jos nebuvo atstatytos;
6. pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimo dalis dėl 7,57 Lt kompensacijos už apsauginio vožtuvo ir slėgio pokyčio relės pakeitimą bei 1,85 Lt kompensacijos už automatinio oro išleidiklio sumontavimą priteisimo, neįvertino, jog, ką patvirtina bylos įrodymai, atsakovė perdavė uždarajai akcinei bendrovei „Asvis“ nesandarų apsauginį vožtuvą, neveikiančią pokyčio relę, nesandarų ventilį ir neperdavė automatinio oro išleidiklio. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į tas aplinkybes, jog atsakovė nesugebėjo grąžinti manometrų, perdavė šilumos punktą be automatinio oro išleidiklio ir šilumos punkto įrenginius su trūkumais, galima teigti, kad atsakovė 2012 metų gegužės mėnesį neatliko jokių šilumos punkto priežiūros darbų. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimo dalį dėl 8,81 Lt už šilumos punkto priežiūros darbų neatlikimą priteisimo;
7. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovės išlaidų, susijusių su atsiliepimo į ieškinį parengimu, atlyginimą. Pasak ieškovės, atsakovės vardu ir interesais parengė bei pateikė atsiliepimą ne uždaroji akcinė bendrovė „SKOLOS LT“, o atsakovės darbuotojai. Atsakovės patirtos išlaidos nėra būtinosios išlaidos, todėl jai neturėjo būti priteista šių išlaidų kompensacija.

17Atsakovė, atsiliepdama į ieškovės apeliacinį skundą, pareiškė, jog nesutinka su apeliaciniu skundu, prašė atmesti skundą. Atsakovė sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kuriais buvo atmestos ieškovės reikalavimo dalys.

18Atsakovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintos ieškovės reikalavimo dalys, ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį.

19Atsakovės apeliacinis skundas, be kitų argumentų, yra grindžiamas šiais argumentais:

1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 7,62 Lt permoką už elektros energiją. Pasak atsakovės, teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, nepagrįstai ieškovės vienašališkus teiginius laikė turinčiais įrodomąją galią;
2. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovės pasitelkta rangovė pakeitė tik penkis ventiliacijos kaminėlius. Atsakovė, apeliuodama į šią teismo išvadą, akcentuoja kelis aspektus. Pirma, atlikus stogo remontą, atsakovei nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl remonto kokybės. Antra, ieškovė neįrodė, kad atsakovė pakeitė ne visus ventiliacijos kaminėlius. Trečia, 2012 m. birželio 1 d. perdavimo akte, kuriuo uždaroji akcinė bendrovė „Asvis“ perėmė namo administravimą, nėra užfiksuoti perduodamų objektų trūkumai;
3. pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė negrąžino dešimties manometrų, yra nepagrįsta. Atsakovė vėlgi akcentuoja tą aplinkybę, jog 2012 m. birželio 1 d. perdavimo akte, kuriuo uždaroji akcinė bendrovė „Asvis“ perėmė namo administravimą, nėra užfiksuoti perduodamų objektų trūkumai. Ieškovė ir uždaroji akcinė bendrovė „Asvis“ turėjo pareigą tinkamai ir atidžiai apžiūrėti perduodamas patalpas ir būtent patalpų perdavimo momentu reikšti pretenzijas dėl pastebėtų trūkumų. To nepadariusios, jos prisiėmė riziką dėl tokių trūkumų.

20Ieškovė, atsiliepdama į atsakovės apeliacinį skundą, pareiškė, jog nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo atmesti skundą. Ieškovė, oponuodama atsakovės argumentui, kad jai nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl stogo remonto kokybės, akcentuoja, jog nei ieškovė, nei kiti butų savininkai nežinojo apie stogo remonto darbų apimtį ir jų kokybę. Pasak ieškovės, į bylos medžiagą yra pateikti nepaneigiami įrodymai, bylojantys, kad name apskritai yra tik aštuoni ventiliacijos kaminėliai, o atsakovė faktiškai pakeitė penkis kaminėlius. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji grąžino dešimt manometrų, todėl jos teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimo dalį dėl 9,85 Lt kompensacijos už manometrų įrengimą priteisimo, yra nepagrįstas.

21Tretieji asmenys neatsiliepė į šalių apeliacinius skundus.

22Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo / apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde / apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

24Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas šalių apeliaciniais skundais, be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

25Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

26Ieškovė, atsiliepdama į atsakovės apeliacinį skundą, pareikalavo, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

27Apeliacinės instancijos teismas turi diskrecijos teisę spręsti, kokia – rašytinio ar žodinio proceso – tvarka nagrinėti apeliacinį skundą / apeliacinius skundus (Civilinio proceso kodekso 321 straipsnio 1 dalis, 322 straipsnis). Teismas, spręsdamas šį klausimą, nėra besąlygiškai saistomas bylos dalyvių prašymais.

28Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra būtinas žodinis šios bylos, iškeltos abiejų šalių pareikštais apeliaciniais skundais, nagrinėjimas. Apeliaciniai skundai nagrinėtini bendrąja – rašytinio proceso – tvarka.

29Abi šalys iš esmės apeliuoja į pirmosios instancijos teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas šalių argumentų kontekste patikrina, tinkamai pirmosios instancijos teismas paskirstė įrodinėjimo naštą ir vertino šalių pateiktus įrodymus ar ne.

30Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, unikalus numeris ( - ), esantis adresu: ( - ). Atsakovė iki 2012 m. birželio 1 d. buvo daugiabučio namo, kuriame yra ieškovei priklausantis butas, bendrojo naudojimo objektų administratorė. Uždaroji akcinė bendrovė „Asvis“ 2012 m. birželio 1 d. perėmė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimą.

31Dėl 7,62 Lt permokos už elektros energiją

32Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė, atsakovei netinkamai apskaičiavus ir paskirsčius bendrosioms reikmėms suvartotos elektros energijos kiekį, permokėjo 7,62 Lt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nesuformulavo įtikinančių argumentų ir nenurodė bylos įrodymų, kurie paneigtų jos ginčijamą pirmosios instancijos teismo išvadą. Ieškovė pirmosios instancijos teisme detalizavo savojo reikalavimo dėl permokos už elektros energiją dalį, pateikė išsamius, logiškus ir aritmetiškai pagrįstus skaičiavimus, kurie, nesant juos paneigiančių įrodymų, yra pakankami konstatuoti, jog yra susidariusi ieškovės nurodoma permoka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, bylojanti, kad susidarė 7,62 Lt permoka už elektros energiją, yra pagrįsta.

33Dėl 181,95 Lt kompensacijos už naudojimąsi vandens apskaitos punkto patalpa ir 56,28 Lt permokos už elektros energiją

34Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji neįrodė, kad atsakovė neteisėtai naudojosi vandens apskaitos punkto patalpa. Pasak ieškovės, ji pateikė įrodymus, bylojančius, kad atsakovė naudojo vandens apskaitos punkto patalpą ne pagal paskirtį, jos darbuotojai šioje patalpoje laikė drabužius, įrankius, įsirengė ventiliacijos vamzdį, papildomus elektros lizdus ir apšvietimą.

35Susipažinus su ieškovės į bylą pateiktomis nuotraukomis (t. 1, b. l. 33-38, 46, 101-107, 113, t. 3, b. l. 88-90, 138-140), kuriose, be kita ko, užfiksuota, jog vandens apskaitos punkto patalpų dalis yra apstatyta baldais ir kitais daiktais, galima iš dalies sutikti su ieškove, jog vandens apskaitos punkto patalpa ne visais atvejais buvo naudojama pagal tikslinę paskirtį. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, priešingai negu ji teigia, neįrodė, kad būtent atsakovė savaip pertvarkė vandens apskaitos punkto patalpą ir jos darbuotojai naudojo šią patalpą priešingai ieškovės, kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo aptariamą patalpą, interesams. Šios bylos procese neįrodyta, jog atsakovė naudojo vandens apskaitos punkto patalpą kitais negu administravimo funkcijų vykdymo tikslais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė ir prašomų kompensuoti nuostolių (negautų pajamų) dydžio. Be to, ji neįrodė ir priežastinio atsakovės veiksmų ir nurodomų nuostolių ryšio (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis). Jeigu ir būtų pasitvirtinę, jog atsakovė neteisėtai naudojosi vandens apskaitos punkto patalpa, vis vien nebūtų pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dalies dėl kompensacijos už naudojimąsi šia patalpa priteisimo. Ieškovė teigia, jog mėnesinis mokestis, mokėtinas už patalpos, kurios plotas yra toks, koks yra vandens apskaitos patalpos plotas (17,34 m2), nuomą yra 300 Lt. Ginčo patalpa turi aiškiai apibrėžtą funkcinę paskirtį, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu ir egzistuotų galimybė išnuomoti vandens apskaitos punkto patalpą, būtų labai komplikuotas tokios galimybės įgyvendinimas, nes nuomininkas turėtų pareigą naudoti patalpą pagal jos paskirtį, tai yra kaip apskaitos punktą. Be to, ginčo patalpa yra butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Vadinasi, siekiant išnuomoti tokią patalpą, yra būtinas savininkų daugumos sprendimas (Civilinio kodekso 4.85 straipsnis). Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog žala yra negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovė nepateikė įrodymų, todėl ir neįrodė, kad namo patalpų savininkai turėjo bendrą realų ketinimą išnuomoti aptariamą patalpą, be to, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad patalpą (valdyti ir naudoti kaip apskaitos punktą) galima išnuomoti už jos nurodomą kainą. Apibendrinant galima konstatuoti, jog ieškovė neįrodė, kad buvo realu gauti jos nurodomas pajamas, kurias teismas turėtų pagrindą priteisti iš atsakovės kaip ieškovės patirtus nuostolius.

36Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė taip pat neįrodė, kad atsakovė, tiksliau – jos darbuotojai, vartojo elektros energiją tikslais, kurie nėra susiję ir suderinami su atsakovės, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorės, veikla. Vien savaime atsakovės darbuotojų patekimas į ieškovės nurodomą patalpą namo patalpų savininkų interesais nėra neteisėtas, be to, suprantama, reikalauja elektros energijos suvartojimo, siekiant apšviesti patalpą.

37Atsižvelgiant į nustatytas ir nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia ieškovė, pagrįstai atmetė jos reikalavimo dalis dėl 181,95 Lt kompensacijos už naudojimąsi vandens apskaitos punkto patalpa ir 56,28 Lt permokos už elektros energiją priteisimo.

38Dėl 51,72 Lt permokos už pūslių šalinimą, 5,27 Lt permokos už latako nuolydžio formavimą ir 20,78 Lt permokos už deflektorių ir TV antenų sandarinimą bei montavimą

39Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pūslių šalinimo ir latako nuolydžio formavimo darbai nėra daugiabučio namo techninės priežiūros dalykas. Be to, ji skundžia ir tą sprendimo dalį, kuria teismas atmetė jos reikalavimo dalį dėl 20,78 Lt permokos už deflektorių ir TV antenų sandarinimą bei montavimą priteisimo. Ieškovė teigia, jog šie darbai nebuvo ir negalėjo būti atlikti, nes ant namo stogo nėra deflektorių ir TV antenų.

40Atliktų darbų priėmimo akte (t. 1, b. l. 166-167, t. 3, b. l. 143-144) užfiksuota, jog, be kitų darbų, 2010 metų spalio mėnesį buvo atlikti pūslių šalinimo ritininėje dangoje (išpjaunant, išvalant, džiovinant ir priklijuojant) darbai, kurių kiekis – 85 m2, latako nuolydžio ritininėje (ruloninėje) stogo dangoje formavimo darbai ir išsikišusių konstrukcijų (deflektorių, TV antenų) sujungimo su stogo plokštuma ir sandarinimo hermetiku darbai.

41Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąraše, kuris yra statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ priedas, be kita ko, nustatyta, jog daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams priskiriami nuolatiniai daugiabučio namo techninės priežiūros darbai ir organizacinės priemonės, susiję su namo bendrojo naudojimo objektų būklės stebėjimu, vertinimu, atnaujinimo darbų planavimu, techninės priežiūros dokumentacijos tvarkymu, bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techniniu aptarnavimu, saugaus naudojimo užtikrinimu ir namo bendrojo naudojimo objektų smulkių defektų šalinimu, atliekant paprastojo remonto darbus, kurie nenumatyti metiniame ir / ar ilgalaikiame namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų plane, taip pat kiti darbai, būtini įgyvendinti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomuosius reikalavimus, tarp jų – namo lietaus nuotekų sistemos ir kitų vandens pašalinimo nuo namo konstrukcijų įrenginių (latakų, lietvamzdžių, įlajų nuogrindų ir kt.) funkcionalumo palaikymas, smulkių defektų šalinimas (7 punktas) ir namo stogo elementų smulkių defektų šalinimas (8 punktas). Daugiabučio namo techninės priežiūros darbai yra detalizuoti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąraše (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų (redakcija, galiojusi, kai buvo atliekami ginčo darbai) 2 priedas). Šiame sąraše nustatyta, jog, be kitų darbų, stogo techninės priežiūros darbams priskirtini ruloninės stogo dangos smulkių defektų šalinimo (susidariusių vandens pūslių, įlajų, stogo dangos smulkių defektų šalinimo) (1.4.1 punktas), lietaus nutekėjimo latakų, įlajų išvalymo ir remonto (1.4.6 punktas) bei stogo latakų smulkių defektų šalinimo (1.4.10 punktas) darbai.

42Atsakovė, kaip buvusi daugiabučio namo techninės priežiūros vykdytoja, turėjo užtikrinti, jog būtų pašalintos susidariusios vandens pūslės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepriklausomai nuo susidariusių vandens pūslių skaičiaus ir stogo ploto, kuriame yra susidariusios vandens pūslės, šie darbai (vandens pūslių šalinimas) – techninės priežiūros dalykas. Taigi, vandens pūslės turėjo būti pašalintos techninės priežiūros lėšomis. Išlaidos, susijusios su vandens pūslių pašalinimu, negalėjo ir neturėjo būti įtrauktos į išlaidų, susijusių su stogo remonto darbų atlikimu, kurios kompensuotinos papildomomis butų ir kitų patalpų savininkų įmokomis (Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalis), sąrašą. Bylos šalys nesiginčija dėl tų aplinkybių, jog, pirma, ieškovė reguliariai mokėjo atsakovei techninės priežiūros mokestį, antra, ieškovė papildomai sumokėjo jai, kaip namo patalpų savininkei, tenkančią išlaidų, susijusių su stogo remonto darbų atlikimu, dalį. Vadinasi, ieškovė pagrįstai teigia, kad ji du kartus – techninės priežiūros mokesčio ir papildomo mokėjimo formomis – sumokėjo atsakovei už vandens pūslių šalinimo darbus, kurie, kaip buvo konstatuota, turėjo būti atlikti techninės priežiūros lėšomis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog, priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės reikalavimo dalis dėl 51,72 Lt permokos už pūslių šalinimą priteisimo yra pagrįsta, todėl tenkintina.

43Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra akivaizdus tas faktas, kad latako išvalymo, remonto darbai (iš vienos pusės) ir latako nuolydžio formavimo darbai, kurie buvo atlikti, remontuojant stogą (iš kitos pusės), nėra lygiaverčiai darbai. Atsakovė, kaip buvusi daugiabučio namo techninės priežiūros vykdytoja, turėjo užtikrinti, kad tinkamai funkcionuotų stogo latakai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bet kokie darbai, kurie yra skirti užtikrinti tinkamą įrengtų latakų funkcionavimą, pirmiausia yra techninės priežiūros dalykas. Esant kitaip, turi įrodyti administratorius, kuris pagal pareigas yra atsakingas už tinkamą bendrosios dalinės nuosavybės objektų funkcionavimą. Atliktų darbų priėmimo akto, kuriame, be kita ko, yra detalizuoti latako nuolydžio formavimo darbai, analizė nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo atlikti darbai, savo pobūdžiu, apimtimi ir / ar kitais parametrais peržengiantys techninės priežiūros ribas. Atsakovei neįrodžius kitaip, konstatuotina, jog latako nuolydžio formavimo darbai turėjo būti atlikti, atsakovei vykdant daugiabučio namo techninę priežiūrą. Dėl to išlaidos, susijusios su latako nuolydžio formavimo darbų atlikimu, negalėjo ir neturėjo būti įtrauktos į išlaidų, susijusių su stogo remonto darbų atlikimu, sąrašą. Apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas aukščiau išdėstytų motyvų, bylojančių apie ieškovės permoką už vandens pūslių šalinimą, konstatuoja, jog, priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės reikalavimo dalis dėl 5,27 Lt permokos už latako nuolydžio formavimą priteisimo yra pagrįsta, todėl tenkintina.

44Kaip jau buvo nustatyta, atliktų darbų priėmimo akte užfiksuota, jog 2010 metų spalio mėnesį, be kitų darbų, buvo atlikti konstrukcijų (deflektorių, TV antenų) sujungimo su stogo plokštuma ir sandarinimo hermetiku darbai. Įvertinus atsakovės į bylą pateiktas nuotraukas, kurios padarytos 2010 m. rugsėjo 6 d. (prieš pat stogo remontą) ir kuriose yra užfiksuoti daugiabučio namo stogo (skirtingais profiliais) vaizdai (t. 2, b. l. 26-27, t. 3, b. l. 160), konstatuotina, jog, priešingai negu teigia ieškovė, ant daugiabučio namo stogo yra (buvo) įrengtos kelios antenos. Nėra galimybės identifikuoti, koks yra įrengtų antenų pobūdis, kita vertus, ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga. Ieškovė teigia, kad jos pateiktas 2014 m. sausio 3 d. aktas (t. 3, b. l. 146) patvirtina, jog ant daugiabučio namo stogo nebuvo deflektorių. Šiame akte iš tikrųjų yra užfiksuota ieškovės nurodoma aplinkybė. Kita vertus, šis aktas surašytas, praėjus daugiau negu trejiems metams nuo to momento, kai buvo atliekamas stogo remontas, bei vieneriems metams ir šešiems mėnesiams nuo to momento, kai uždaroji akcinė bendrovė „Asvis“ perėmė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimą. Taigi, ieškovė pateikė įrodymą, pagal kurį galima spręsti, jog 2014 m. sausio 3 d. ant daugiabučio namo stogo nebuvo deflektorių, bet šis įrodymas (aktas) neatspindi situacijos, buvusios tuomet, kai buvo atliekamas stogo remontas. Apibendrinant galima konstatuoti, jog ieškovė neįrodė, kad ginčo momentu ant daugiabučio namo stogo nebuvo deflektorių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimo dalį dėl 20,78 Lt permokos už deflektorių ir antenų sandarinimą bei montavimą priteisimo.

45Dėl 24,34 Lt permokos už ventiliacijos kaminėlių pakeitimą

46Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jos pasitelkta rangovė pakeitė tik penkis ventiliacijos kaminėlius. Atsakovės nesutikimas yra grindžiamas trim argumentais. Pirma, atlikus stogo remontą, atsakovei nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl remonto kokybės. Antra, ieškovė neįrodė, kad atsakovė pakeitė ne visus ventiliacijos kaminėlius. Trečia, 2012 m. birželio 1 d. perdavimo akte, kuriuo uždaroji akcinė bendrovė „Asvis“ perėmė namo administravimą, nėra užfiksuoti perduodamų objektų trūkumai.

47Pretenzijų nereiškimas nepatvirtina, jog buvo atlikti visi darbai, užfiksuoti atliktų darbų priėmimo akte. Jeigu ieškovė būtų reiškusi atsakovei pretenzijas ir atsisakiusi kompensuoti išlaidų, susijusių su ventiliacijos kaminėlių keitimo ir sandarinimo darbų atlikimu, dalį, atsakovei, siekiančiai teismine tvarka gauti tokią kompensaciją, būtų tekę įrodinėti, kad buvo atlikti visi darbai. Ieškovė nereiškė pretenzijų, bet ji neprarado teisės ir galimybės teismine tvarka ginčyti ventiliacijos kaminėlių keitimo ir sandarinimo darbų kiekį. Tačiau ieškovei, pasirinkusiai (ar tekus pasirinkti) tokį veikimo būdą, kitaip negu aukščiau įvardytu atveju, tenka pareiga įrodinėti, kad atsakovė atliko ne visus darbus, kurie yra užfiksuoti atliktų darbų priėmimo akte.

48Atliktų darbų priėmimo akte, be kita ko, nurodyta, jog buvo pakeista šešiolika su puse ventiliacijos kaminėlio. Ieškovė šios bylos procese įrodinėja, kad atsakovė, veikdama per trečiąjį asmenį, pakeitė tik penkis ventiliacijos kaminėlius. Atsakovės akcentuojamame 2012 m. birželio 1 d. daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų perdavimo akte, kurį pasirašė bylos šalys ir naujoji administratorė (t. 1, b. l. 77-78, 211-212, t. 3, b. l. 84-85), iš tikrųjų nėra užfiksuoti ir išskirti perduodamų bendrojo naudojimo objektų trūkumai. Kita vertus, tokios fiksacijos perdavimo akte nebuvimas nereiškia, kad ieškovė nebeturi galimybės įrodinėti, jog atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, pareigas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė aplinkybę, jog, atliekant stogo remonto darbus, buvo pakeisti penki ventiliacijos kaminėliai. Daugiabučio namo ventiliacinės sistemos schema (t. 1, b. l. 171, t. 3, b. l. 145) patvirtina, jog ant daugiabučio namo stogo turėtų būti šešiolika ventiliacijos kaminėlių, tarp jų – aštuoni kanalizacijos ventiliacijos kaminėliai. Susipažinus su ieškovės pateiktomis nuotraukomis, kuriose užfiksuoti ventiliacijos kaminėliai ir vietos, kuriose yra / turėtų būti šie kaminėliai (t. 1, b. l. 176-177, t. 3, b. l. 148), galima teigti, jog apskritai nėra (nebuvo) dviejų kanalizacijos ventiliacijos kaminėlių, o vienas kanalizacijos ventiliacijos kaminėlis nėra (nebuvo) pakeistas. Todėl, atsakovei nepateikus nustatytas faktines aplinkybes paneigiančių įrodymų, konstatuotina, jog labiau tikėtina negu netikėtina, kad, atliekant stogo remonto darbus, buvo pakeisti (ne daugiau kaip) penki kanalizacijos ventiliacijos kaminėliai. Vertinant atsakovės argumentus ir nurodomus įrodymus, lieka neaišku, kaip galėjo būti pakeistas atsakovės nurodomas kaminėlių skaičius, matuojamas vienetų dalimis (pusė kaminėlio). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia atsakovė, pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimo dalį dėl 24,34 Lt permokos už ventiliacijos kaminėlių pakeitimą priteisimo.

49Dėl 30,99 Lt kompensacijos už netinkamą ventiliacijos kanalų priežiūrą

50Ieškovė pirmosios instancijos teisme reikalavo priteisti 3,97 Lt kompensaciją už nesutvarkytus ventiliacijos kanalus, 16,98 Lt kompensaciją už užsikimšusių ventiliacijos kanalų valymą ir 10,04 Lt kompensaciją už ventiliacijos kaminėlių sujungimą su ventiliacijos sistema. Pirmosios instancijos teismas atmetė šias ieškovės reikalavimo dalis, motyvuodamas tuo argumentu, jog ji neįrodė, kad atsakovė neatliko nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų. Ieškovė nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

51Bylos šalys nesiginčija dėl tų aplinkybių, jog, pirma, uždaroji akcinė bendrovė „Asvis“, perėmusi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, atliko ieškovės nurodomus darbus, antra, ieškovė padengė jai tenkančią išlaidų, susijusių su jos nurodomų darbų atlikimu, dalį. Kitaip tariant, nėra ginčo, kad ieškovė patyrė jos prašomus kompensuoti nuostolius.

52Be kitų darbų, techninės priežiūros darbams priskiriami daugiabučio namo vėdinimo kaminėlių smulkių defektų šalinimas, bendrosios vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos funkcionalumo palaikymas, vėdinimo kanalų periodinis (1 kartą į metus) valymas ir / ar biocheminis ar cheminis apdorojimas, smulkių defektų šalinimas (Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašo 11 ir 19 punktai). Ieškovės nurodomi darbai patenka į darbų, atliktinų įgyvendinant techninę priežiūrą, sąrašą.

53Ieškovės pateiktos nuotraukos (t. 1, b. l. 179-181) patvirtina, jog daugiabučio namo ventiliacijos kanalai buvo netvarkingi, ventiliacijos kaminėliai nebuvo sujungti su bendrąja ventiliacijos sistema. Virš šių nuotraukų yra įrašai, bylojantys, kad nuotraukos buvo padarytos 2012 metų birželio mėnesį. Nesant kitokių įrodymų, nėra pagrindo abejoti įrašų, esančių virš nuotraukų, pagrįstumu. Nuotraukos buvo padarytos, kai uždaroji akcinė bendrovė „Asvis“ jau buvo perėmusi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimą. Kita vertus, nustatytieji defektai yra tokie žymūs, kad be papildomo įrodinėjimo yra akivaizdu, jog jie atsirado tada, kai atsakovė administravo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus.

54Atsakovė, kaip buvusi daugiabučio namo techninės priežiūros vykdytoja, turėjo užtikrinti tinkamą ventiliacijos sistemos funkcionavimą. Kaip jau buvo konstatuota, atsakovės administravimo laikotarpiu pasireiškė daugiabučio namo ventiliacijos sistemos defektai / funkcionavimo sutrikimai. Atsakovė nesiėmė priemonių likviduoti sutrikimus ir užtikrinti tinkamą ventiliacijos sistemos funkcionavimą. Vadinasi, ji neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal pareigas. Toks jos neveikimas yra neteisėtas veiksmas (Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis).

55Ieškovės nurodomi nuostoliai yra atsakovės neteisėto neveikimo rezultatas. Jeigu atsakovė analizuojamoje situacijoje būtų veikusi taip, kaip turėjo veikti pagal pareigas, ieškovė nebūtų patyrusi jos prašomų kompensuoti nuostolių (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis). Atsakovė, kuri yra savo srities profesionalė ir kuriai yra keliami padidinti rūpestingumo, atidumo ir apdairumo standartai, neįrodinėjo, todėl ir neįrodė, kad nustatytąjį jos neveikimą lėmė nenugalima jėga. Vadinasi, ji yra atsakinga už kilusias pasekmes.

56Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog, priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, egzistuoja sąlygos taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovei iš atsakovės 30,99 Lt kompensaciją už netinkamą ventiliacijos kanalų priežiūrą.

57Dėl 8,46 Lt kompensacijos už stogo užtvaras

58Skundžiamu sprendimu, be kitų reikalavimo dalių, buvo atmesta ir reikalavimo dalis dėl 8,46 Lt kompensacijos už stogo užtvaras priteisimo. Pasak pirmosios instancijos teismo, ieškovė neįrodė, kad atsakovė likvidavo užtvaras, be to, neįrodė prašomų kompensuoti nuostolių dydžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su šiomis teismo išvadomis.

59Atsakovės pateiktos nuotraukos, kurios buvo padarytos 2010 m. rugsėjo 6 d., patvirtina, jog ant daugiabučio namo stogo buvo apsauginės užtvaros. Susipažinus su ieškovės pateikta nuotrauka (t. 1, b. l. 174, t. 3, b. l. 161), galima teigti, jog šios nuotraukos darymo momentu nebuvo apsauginės stogo užtvaros. Užtvaros / užtvarų nebuvimo faktą patvirtina ir kitos ieškovės pateiktos nuotraukos, kurios nėra tiesiogiai koncentruotos į tas stogo vietas, kuriose buvo užtvara / užtvaros. Virš analizuojamos nuotraukos (t. 1, b. l. 174, t. 3, b. l. 161) yra įrašas, bylojantis, kad nuotrauka buvo padaryta 2012 metų birželio mėnesį. Ieškovė teigia, jog ši nuotrauka buvo padaryta 2012 m. birželio 8 d., tai yra, praėjus kelioms dienoms nuo to momento, kai atsakovė perdavė savo funkcijų vykdymą kitai administratorei. Nesant kitokių įrodymų, nėra pagrindo abejoti ieškovės nurodoma aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau tikėtina negu netikėtina, kad atsakovės administravimo laikotarpiu buvo likviduotos apsauginės stogo užtvaros.

60Atsakovės, kaip administratorės, žinion buvo perduota daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, tarp jų – ir apsauginių stogo užtvarų – priežiūra. Ieškovė neįrodė, jog būtent atsakovė likvidavo stogo užtvaras. Kita vertus, kaip jau buvo konstatuota, atsakovės administravimo laikotarpiu buvo likviduotos aptariamos užtvaros. Atsakovė nebuvo pranešusi namo gyventojams apie namo stogo užtvarų nuėmimą, nenurodė, kad užtvaros prarastos be atsakovės valios, nors užtvaros nuo stogo nuimtos, atsakovei administruojant namą. Atsakovė atsakinga už tai, kad patekimas ant stogo nebūtų laisvas, kad visi namo konstrukcijos elementai (taigi – ir stogo užtvaros) būtų išsaugoti ir tvarkingai funkcionuotų pagal savo paskirtį. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė, nepateikusi jokių įrodymų apie trečiųjų asmenų įsilaužimą ar kitokį neteisėtą patekimą ant stogo ir stogo elementų sunaikinimą be atsakovės valios, niekuomet nepranešusi namo patalpų savininkams apie stogo konstrukcijos elementų sunaikinimą ir netgi neigusi tokį faktą, neužtikrino tinkamos šių bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir dėl to ieškovei yra atsakinga už stogo užtvarų praradimą.

61Ieškovė pagal atitinkamus parametrus, panaudodama elementarius geometrijos ir aritmetikos veiksmus, apskaičiavo, koks yra bendras likviduotų stogo užtvarų svoris, ir, atsižvelgdama į jos nurodomą metalo laužo rinkos kainą bei į jai priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį, nustatė prašomų kompensuoti nuostolių dydį. Susipažinus su ieškovės atliktais stogo užtvarų svorio skaičiavimais (t. 1, b. l. 149), galima teigti, jog šie skaičiavimai yra logiški ir aritmetiškai pagrįsti. Nesant šiuos skaičiavimus paneigiančių duomenų, laikytina, jog bendras likviduotų stogo užtvarų svoris yra toks, kokį nurodo ieškovė, tai yra 539,30 kg. Ieškovė nurodo, kad metalo laužo (1 000 kg) rinkos kaina – 750 Lt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildomo įrodinėjimo nereikalauja aplinkybė, jog juodojo metalo laužo rinkos kaina yra apytiksliai tokia, kokią nurodo ieškovė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė įrodė prašomų kompensuoti nuostolių, pasireiškusių turto praradimu, dydį.

62Ieškovės nuostoliai yra atsakovės neteisėto neveikimo rezultatas. Jeigu atsakovė būtų tinkamai prižiūrėjusi bendrojo naudojimo objektus, ieškovė nebūtų praradusi turto. Ieškovės patirti nuostoliai, kuriuos ji prašo atlyginti ne natūra, o kompensacijos pinigais forma, kaip pasekmės, nėra pernelyg nutolę nuo atsakovės neteisėto neveikimo. Taigi, egzistuoja priežastinis atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės nuostolių ryšys. Atsakovė neįrodinėjo, todėl ir neįrodė, kad nustatytąjį jos neveikimą lėmė nenugalima jėga.

63Vadinasi, priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, egzistuoja sąlygos taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovei iš atsakovės 8,46 Lt kompensaciją už stogo užtvaras.

64Dėl 9,85 Lt kompensacijos už manometrų įrengimą

65Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji negrąžino dešimt manometrų. Atsakovė apeliuodama akcentuoja tą aplinkybę, jog 2012 m. birželio 1 d. perdavimo akte, kuriuo uždaroji akcinė bendrovė „Asvis“ perėmė namo administravimą, nėra užfiksuoti perduodamų objektų trūkumai.

66Kaip jau buvo konstatuota, bendrojo naudojimo objektų trūkumų fiksacijos perdavimo akte nebuvimas nereiškia, kad ieškovė nebeturi galimybės įrodinėti, jog atsakovė neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, arba atliko veiksmus, kurių neturėjo atlikti.

67Ieškovė pateikė daugiabučio namo eksploatacijos žurnalo išrašą (t. 1, b. l. 14, t. 3, b. l. 171), bylojantį, kad atsakovės vardu veikęs asmuo 2012 m. gegužės 2 d., likus mažiau negu mėnesiui iki administravimo pabaigos, demontavo patikrinti manometrus. Šiame išraše nėra užfiksuotas manometrų sumontavimo / grąžinimo faktas. 2012 m. liepos 26 d. akte (t. 1, b. l. 12, t. 3, b. l. 162), be kita ko, užfiksuota, jog šilumos punkte nėra dešimties manometrų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie du įrodymai, atsakovei nepateikus juos paneigiančių įrodymų, yra pakankami konstatuoti, jog ji negrąžino dešimties manometrų, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ieškovei. Toks atsakovės neveikimas yra neteisėtas veiksmas.

68Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia atsakovė, pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimo dalį dėl 9,85 Lt kompensacijos už manometrų įrengimą priteisimo.

69Dėl 7,57 Lt kompensacijos už apsauginio vožtuvo ir slėgio pokyčio relės pakeitimą bei 1,85 Lt kompensacijos už automatinio oro išleidiklio sumontavimą

70Ieškovė skundžia ir tas sprendimo dalis, kuriomis pirmosios instancijos teismas atmetė jos reikalavimo dalis dėl 7,57 Lt kompensacijos už apsauginio vožtuvo ir slėgio pokyčio relės pakeitimą bei 1,85 Lt kompensacijos už automatinio oro išleidiklio sumontavimą priteisimo. Pasak ieškovės, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus.

712013 m. kovo 25 d. faktinių aplinkybių nustatymo akte (t. 1, b. l. 23-24, 90-91), be kita ko, užfiksuota, jog yra sumontuotas nesandarus apsauginis vožtuvas ir neveikia slėgio pokyčio relė. Ieškovės pateiktame atliktų darbų akte (t. 1, b. l. 22, 89, t. 3, b. l. 179), be kita ko, nurodyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Asvis“ pakeitė apsauginį ir papildomą (slėgio reduktoriaus) vožtuvus. 2012 m. rugsėjo 26 d. akte (t. 1, b. l. 15, 82, t. 3, b. l. 165), be kita ko, užfiksuota, jog nėra sumontuotas automatinis oro išleidiklis. Susipažinus su 2012 m. spalio 4 d. atliktų darbų aktu (t. 1, b. l. 19, 86, t. 3, b. l. 178), galima teigti, jog šio akto parengimo dieną buvo sumontuotas oro išleidiklis.

72Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jos nurodomų šildymo sistemos detalių defektai pasireiškė ir oro išleidiklis buvo demontuotas tada, kai atsakovė vis dar buvo atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Šios bylos procese jau buvo nustatyta, jog uždaroji akcinė bendrovė „Asvis“ 2012 m. birželio 1 d. perėmė visų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, tarp jų – ir bendrosios inžinerinės įrangos, administravimą. Automatinio oro išleidiklio trūkumas (nebuvimas) užfiksuotas tik 2012 m. rugsėjo 26 d., praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo to momento, kai uždaroji akcinė bendrovė „Asvis“ perėmė namo administratorės funkcijas. Ieškovė nepateikė įrodymų ir nėra galimybės nustatyti, kada buvo užfiksuoti jos nurodomų šildymo sistemos detalių defektai. Ieškovės pateiktais įrodymais tėra galimybė nustatyti, kada buvo pakeistos nefunkcionuojančios / netinkamai funkcionuojančios detalės. Remiantis atliktų darbų aktu (t. 1, b. l. 22, 89, t. 3, b. l. 179), galima spręsti, jog apsauginis vožtuvas ir slėgio pokyčio relė buvo pakeisti ne anksčiau negu 2012 m. rugsėjo 6 d. Nuo to momento, kai uždaroji akcinė bendrovė „Asvis“ perėmė administratorės funkcijas, iki tų momentų, kai, pirma, buvo užfiksuotas automatinio oro išleidiklio trūkumas (nebuvimas), antra, buvo pakeisti apsauginis vožtuvas ir slėgio pokyčio relė, praėjo netrumpi laiko tarpai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei neįrodžius kitaip, neatmestina, jog jos nurodomų šildymo sistemos detalių defektai galėjo pasireikšti ir pareiškė bei automatinis oro išleidiklis galėjo būti ir buvo demontuotas tuomet, kai atsakovė nebevykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės funkcijų. Apibendrinant galima konstatuoti, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.

73Ieškovė, neįrodžiusi atsakovės neteisėtų veiksmų fakto, neturi materialinės subjektinės teisės reikalauti, kad atsakovė kompensuotų išlaidas, kurias ji patyrė, uždarajai akcinei bendrove „Asvis“ pakeitus apsauginį vožtuvą ir slėgio pokyčio relę bei sumontavus oro išleidiklį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia ieškovė, pagrįstai atmetė jos reikalavimo dalis dėl 7,57 Lt kompensacijos už apsauginio vožtuvo ir slėgio pokyčio relės pakeitimą bei 1,85 Lt kompensacijos už automatinio oro išleidiklio sumontavimą priteisimo.

74Dėl 8,81 Lt permokos už šilumos punkto priežiūros darbus

75Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovė 2012 metų gegužės mėnesį nevykdė šilumos punkto priežiūros. Ieškovė nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Pasak ieškovės, atsakovė neatliko jokių šilumos punkto priežiūros darbų.

76Šios bylos procese jau buvo nustatyta, jog atsakovė negrąžino dešimties patikrinti demontuotų manometrų. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog manometrų demontavimo (vėliau jų negrąžinus) faktas patvirtina, kad atsakovė vykdė šilumos punkto priežiūrą. Susipažinus su ieškovės pateiktu daugiabučio namo eksploatacijos žurnalo išrašu, galima teigti, jog vienintelis darbas, kurį atsakovė, kaip šilumos punkto techninės priežiūros vykdytoja, atliko 2012 metų gegužės mėnesį, – manometrų demontavimas. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji 2012 metų gegužės mėnesį atliko kitus šilumos punkto techninės priežiūros darbus, kurie nėra užfiksuoti daugiabučio namo eksploatacijos žurnale. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįsivaizduojamas šilumos punkto techninės priežiūros vykdymas, nesant matavimo prietaisų (manometrų) ir atitinkamai neturint galimybės matavimo prietaisų rodmenimis patikrinti, kaip funkcionuoja ir kokia yra šilumos punkto įrenginių / prietaisų būklė.

77Todėl ieškovė įrodė ir atsakovė nepaneigė, kad ši 2012 metų gegužės mėnesį faktiškai nevykdė šilumos punkto techninės priežiūros. Vadinasi, priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės reikalavimo dalis dėl 8,81 Lt permokos už šilumos punkto priežiūros darbus priteisimo yra pagrįsta, todėl tenkintina.

78Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ne visai tinkamai vertino bylos įrodymus ir kvalifikavo bylos faktines aplinkybes, be to, šiame procesiniame sprendime nurodytais aspektais netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias daugiabučių namų techninės priežiūros vykdymą. Skundžiamas sprendimas turi būti pakeistas ieškovės naudai, papildomai priteisiant jai iš atsakovės 30,48 Eur (105,25 Lt) ir procesines palūkanas už šią papildomai priteistą sumą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

79Apeliacinių skundų argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti šiame procesiniame sprendime, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ar ne, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų šalių argumentų, kurie kartu su šiame procesiniame sprendime išanalizuotais argumentais yra suformuluoti jų apeliaciniuose skunduose.

80Dėl bylinėjimosi išlaidų, susidariusių pirmosios instancijos teisme, perskirstymo

81Pakeitus skundžiamą sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis).

82Modifikuoto ieškinio suma (paeiliui susumavus ieškovės reikalavimo dalis) – 418,98 Lt, ieškovei (skundžiamu ir šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimais) priteista suma – 150,55 Lt. Vadinasi, patenkinta ieškinio dalis sudaro 35,93 procento, atmesta dalis – 64,07 procento.

83Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 36 Lt žyminio mokesčio išlaidas ir 5,75 Lt kopijavimo išlaidas. Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio dalį, ieškovei iš atsakovės priteistinas 4,34 Eur (15 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).

84Ieškovė nurodo, jog ji papildomai patyrė 5 Lt išlaidas, susijusias su dokumentų, esančių valstybės įmonės Registrų centro dispozicijoje, gavimu. Ieškovė prašo laikyti šias išlaidas bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti jai aptariamų išlaidų kompensaciją.

85Išlaidos už ieškovės nurodomų dokumentų gavimą, jas pagrindus ir įrodžius jų būtinumą, galėtų būti laikomos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė prašomas kompensuoti išlaidas (t. 3, b. l. 86). Kita vertus, ieškovė neįrodė, kad jos patirtos išlaidos yra (buvo) būtinos šios bylos proceso išlaidos. Ieškovė ne tik nesirėmė dokumentais, kurių gavimo išlaidas prašo kompensuoti, bet ir apskritai pirmosios instancijos teisme nepateikė šių dokumentų. Aptariami dokumentai buvo pridėti tik prie apeliacinio skundo. Nurodomos aplinkybės patvirtina, jog nebuvo būtini tiek veiksmas, kurį atlikti buvo patirtos prašomos kompensuoti išlaidos, tiek išlaidos, kurios yra tiesioginė šio veiksmo pasekmė. Todėl ieškovės nurodomos išlaidos už dokumentų, esančių valstybės įmonės Registrų centro dispozicijoje, gavimą negali būti laikomos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Vadinasi, ieškovė neturi procesinės teisės reikalauti, kad būtų kompensuotos jos nurodomos išlaidos.

86Atsakovė pirmosios instancijos teisme prašė kompensuoti 181,50 Lt išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 10 Lt kopijavimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė įvardytų išlaidų dalies kompensaciją. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti atsakovei išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą dalies kompensaciją. Pasak ieškovės, atsakovės vardu ir interesais parengė atsiliepimą į ieškinį ne uždaroji akcinė bendrovė „SKOLOS LT“, o atsakovės darbuotojai. Atsakovės patirtos išlaidos nėra būtinosios išlaidos, todėl jai neturėjo būti priteista šių išlaidų dalies kompensacija.

87Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė įrodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „SKOLOS LT“ jos interesais parengė atsiliepimą į ieškinį ir ji sumokėjo šiai bendrovei 181,50 Lt už suteiktą teisinę paslaugą (t. 1, b. l. 123-126). Juridinis asmuo, nepriklausomai nuo vykdomos veiklos pobūdžio ir ginčo sudėtingumo, turi teisę lygiais pagrindais naudotis tiek advokato ar advokato padėjėjo, tiek kito teisėtai veikiančio juridinio asmens teikiamomis teisinėmis paslaugomis ir, priklausomai nuo bylos baigties (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1-2 dalys), gauti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su suteiktomis teisinėmis paslaugomis, atlyginimą. Galimybės naudotis „išorinėmis“ teisinėmis paslaugomis įgyvendinimas nepriklauso nuo to, dirba ar ne įmonėje darbuotojai, turintys reikiamų žinių bei galintys įmonės vardu ir interesais parengti atitinkamą procesinį dokumentą ir / ar kitaip atstovauti jai teisme. Atsakovė pasinaudojo galimybe ir įsigijo „išorines“ teisines paslaugas. Todėl ji, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, įgijo procesinę teisę gauti tokių išlaidų dalies kompensaciją.

88Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atmestą ieškinio dalį, priteisia atsakovei iš ieškovės 35,53 Eur (122,69 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

89Ieškovei pirmosios instancijos teisme, iki ji atsisakė, buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų dalies, sudarančios 50 procentų, atlyginimo. Valstybė, suteikusi ieškovei antrinę teisinę pagalbą, patyrė 1 329,96 Lt išlaidas už advokatų pagalbą. Be to, valstybė nesumokėtos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo buvo atleista ieškovė, pinigine išraiška sudarančios 36 Lt, pavidalu patyrė praradimus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į patenkintą ieškinio dalį, priteisia iš atsakovės į valstybės biudžetą 142,14 Eur (490,79 Lt) bylinėjimosi išlaidų kompensaciją (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

90Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidarė 146,48 Lt pašto išlaidos, kurios buvo kompensuotos valstybės lėšomis. Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio dalį, iš atsakovės į valstybės biudžetą papildomai priteistinas 15,24 Eur (52,63 Lt) šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kaip jau buvo nustatyta, ieškovė pirmosios instancijos teisme buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų dalies, sudarančios 50 procentų, atlyginimo. Todėl, atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę ir į atmestą ieškinio dalį, jai tenka pareiga kompensuoti 13,59 Eur (46,92 Lt) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

91Dėl bylinėjimosi išlaidų, susidariusių apeliacinės instancijos teisme

92Ieškovė šios bylos apeliaciniame procese patyrė 72 Lt žyminio mokesčio išlaidas. Ieškovė papildomai prašo kompensuoti kopijavimo išlaidas. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, koks yra jos prašomų kompensuoti kopijavimo išlaidų atsiradimo pagrindas. Toks pagrindas nėra įvardytas ir jos apeliaciniame skunde. Nesant aiškaus išlaidų atsiradimo (susidarymo) pagrindo, aptariamos išlaidos negali būti laikomos būtinomis procesinėmis išlaidomis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog ieškovė neturi procesinės teisės reikalauti, kad būtų kompensuotos jos nurodomos kopijavimo išlaidos.

93Patenkinta ieškovės apeliacinio skundo dalis sudaro 28,17 procento (105,25 Lt / 373,68 Lt). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 5,87 Eur (20,28 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

94Apeliacinės instancijos teismas visiškai atmetė atsakovės apeliacinį skundą, vadinasi, ji neįgijo procesinės teisės gauti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, kompensacijos.

95Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos šalims, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

96Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

97pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą:

98panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestos G. I. reikalavimo dalys dėl 51,72 Lt permokos už pūslių šalinimą, 5,27 Lt permokos už latako nuolydžio formavimą, 30,99 Lt kompensacijos už netinkamą ventiliacijos kanalų priežiūrą, 8,46 Lt kompensacijos už stogo užtvaras ir 8,81 Lt permokos už šilumos punkto priežiūros darbus priteisimo, ir šia apimtimi priimti naują sprendimą – priteisti G. I. iš uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ 30,48 Eur (105,25 Lt) ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 30,48 Eur (105,25 Lt) sumą nuo 2014 m. liepos 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

99perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias pirmosios instancijos teisme:

100priteisti G. I. iš uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ 4,34 Eur (15 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

101priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio būstas“ iš G. I. 35,53 Eur (122,69 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

102priteisti iš G. I. į valstybės biudžetą 13,59 Eur (46,92 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

103priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ į valstybės biudžetą 157,38 Eur (543,42 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

104Palikti likusią sprendimo dalį nepakeistą.

105Priteisti G. I. iš uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ 5,87 Eur (20,28 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.