Byla 2-4564-803/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atsakovei M. V

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė,

2sekretoriaujant Rūtai Morkūnaitei,

3dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei J. V., atsakovei M. V.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Autotops ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atsakovei M. V..

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6

  1. Ginčo esmė
  1. Byloje kilo ginčas dėl pinigų pervedimo teisėtumo, kurie grąžinti atsakovei, siekiant atsiskaityti pagal paskolos sutartį, ieškovui įrodinėjant, kad su atsakove atsiskaityta pažeidžiant imperatyviai nustatytą eiliškumo tvarką.
  2. Ieškovas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) Autotops pateikė teismui ieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančiu ieškovo 2013-12-20 atliktą vienašalį 321 000 Lt (92 968,03 Eur) sumos mokėjimo pavedimą atsakovei M. V. negaliojančiu; 2) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 92 968,03 eurų sumą; 3) priteisti iš atsakovės 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje įrodinėja, jog ginčijamu sandoriu buvo nepagrįstai suteikta pirmenybė atsakovei prieš kitus ieškovo kreditorius, kurių reikalavimų terminai buvo suėję anksčiau nei atsakovės reikalavimo, tokiu būdu pažeidžiant imperatyvią įstatymo nustatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Ieškovo įsiskolinimas kreditoriui UAB „Unikort“ susidarė pagal 2012-01-30 PVM sąskaitą – faktūrą UV12 Nr. 0018; šios sąskaitos apmokėjimo terminas buvo iki 2012-01-31. Taip pat ieškovas buvo skolingas 11 283,02 eurus (38 958 Lt) UAB „Sprendimai verslo plėtrai“, pagal 2012-11-23 atlygintinų paslaugų sutartį (b.l.156-159).
  3. Atsakovė prašo ieškovo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikimą su ieškiniu grindžia argumentais:
    1. ieškovo reikalavimų nepagrįstumas konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1145-823/2016, kurioje klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu perduotas spręsti iš naujo Vilniaus apygardos teismui;
    2. civilinėje byloje Nr. B2-574-565/2015 buvo nustatyta, jog A. A. V. įmonės akcininku buvo nuo 2013-11-21 iki 2014-02-06. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis jis visas akcijas pardavė V. Z.. Minėtam asmeniui A. A. V. perdavė visus dokumentus, todėl ieškovas turi visus dokumentus, reikalingus šioje civilinėje byloje, kurie patvirtina, jog ieškovo ieškinys pareikštas nepagrįstai;
    3. byloje nėra duomenų, kad ieškovas buvo nemokus, kai pinigai buvo grąžinti.
  4. Teismo posėdžio metu šalys pateikė šiuos paaiškinimus:

74.1 ieškovo atstovė nurodė, jog ieškovas UAB Autotops paėmė paskolą iš kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, kad galėtų atsiskaityti su atsakove, ir po 2013-12-18 jokie pervedimai nebuvo atlikti kitiems kreditoriams;

84.2. Atsakovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, papildomai paaiškindama, jog ji pagrindė paskolos suteikimo faktą, todėl ieškovas teisėtai pervedė pinigus, nes tai buvo paskolos grąžinimas. Paskolos sutarties nėra išsaugojusi, todėl negali jos pateikti į bylą.

9Teismas

konstatuoja:

  1. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados
  1. Byloje nustatyta, kad iš UAB Autotops sąskaitos 2013-12-20 buvo pervesta 92 968,03 eurų (b.l.31) į atsakovės M. V. sąskaitą, nurodant, kad tai galutinis atsiskaitymas pagal paskolos sutartį Nr. 2013/1. Kilus ginčui dėl paskolos sutarties sudarymo fakto, atsakovė pateikė į bylą metines pajamų deklaracijas (b.l. 149-154), sutartį dėl nekilnojamojo daikto pardavimo už 20 4471,73 eurų (b.l.160-169), pagrįsdama įrodinėjamą aplinkybę, kad paskolos sudarymo metu turėjo lėšų ir galėjo įmonei suteikti paskolą. Įvertinusi šiuos įrodymus ieškovo atstovė nurodė, kad nebeginčija paskolos teisinių santykių ir palaiko reikalavimą dėl paskolos sandorio pripažinimo negaliojančiu tuo faktiniu pagrindu, kad su atsakove atsiskaityta pažeidžiant imperatyviai nustatytą eiliškumo tvarką.
  2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.
  3. UAB Autotops bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi, įvertinus 2012 m. balanso duomenimis (b.l.8). Į bylą pateikta UAB „UNIKORT“ 2012-01-30 išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija UN12 Nr. 0018, kurios suma 185 eurų, įrodo, kad ji turėjo būti apmokėta 2012-01-31 (b.l.18). Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 17 d. priėmė įsakymą dėl 28 498,80 Lt (8 253,82 eurų) išieškojimo K. A. naudai (b.l.20).
  4. CPK 436 straipsnis numato, kad teismo įsakymas kartu yra ir vykdomasis dokumentas. Pagal to paties straipsnio 7 dalį teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas. Teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per šio Kodekso 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo, t.y. ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo įteikimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas.
  5. Iš teismų informacinės sistemos duomenų bazės Liteko nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymas įsiteisėjo 2014-03-21, nes šį teismo procesinį sprendimą reikėjo įteikti per antstolį (b.l.21,22). Taigi ieškovas įgijo pareigą būtent nuo 2014-03-21 sumokėti K. A. naudai 8 253,82 eurų (CPK 18 straipsnis), o, kaip byloje nustatyta, atsakovei iš UAB Autotops sąskaitos ginčijamas pavedimas buvo padarytas 2013-12-20, t.y. iki įpareigojimo vykdyti prievolę atsiradimo (b.l.31). Byloje nustatyta, kad K. A. kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas kaip trečios eilės, ieškovas nepateikė įrodymų nei kokiu pagrindu, nei kada minėtas asmuo ir / ar reiškė reikalavimą ieškovui dėl atsikaitymo ikiteismine tvarka, todėl teismas atmeta ieškovo argumentą, kad atsakovei padarytas pavedimas pažeidė kalendorinio eiliškumo tvarką dėl kreditorės K. A., kaip nepagrįstą (CPK 12, 178 straipsnis), nes jis neatitinka CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies.
  6. Taip pat ieškovas įrodinėja, kad įmonė buvo skolinga UAB „Sprendimai verslo plėtrai“ pinigų grąžinimo atsakovei momentu pagal 2012-11-23 Atlygintinų paslaugų sutartį (b.l.27). Minėta sutartis tarp UAB Autotops ir UAB „Sprendimai verslo plėtrai“ sudaryta dėl konsultacijų, siekiant gauti banko kreditavimo produktą. Atlygintinų paslaugų sutarties 2.1 punkte numatyta, kad ieškovas už teikiamas konsultacines paslaugas turės mokėti 3 proc. plius PVM nuo suteikto kredito sumos tokia tvarka ir terminais: 1) 15 proc. mokesčio sumos sumokėti iki 2012-12-07, 2) likusią mokesčio dalį sumokėti per 5 darbo dienas po kreditavimo sutarties pasirašymo tarp kliento ir paskolą suteikiančio banko ar finansinės institucijos. Kreditavimo produkto suma – 910 000 Lt (263554,22 eurų), kuri būtų skirta investicijoms finansuoti , o užstatas – įsigyjamas nekilnojamasis turtas (b.l.28)
  7. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad paskolos sutartis Nr. 13-00015 LTL tarp UAB Autotops ir kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ sudaryta 2013-01-15 (b.l.27). Šalys susitarė dėl 755 000 Lt (218663,11 eurų) paskolos, skirtos turto, esančio Vykinto g. 26, Vilnius, įsigijimui ir apyvartinėms lėšoms.
  8. Taigi paskolos sutartis Nr. 13-00015 LTL tarp UAB Autotops ir kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ sudaryta 2013-01-15, todėl ieškovas įgijo pareigą likusią mokesčio dalį už konsultacijas sumokėti per 5 darbo dienas po kreditavimo sutarties pasirašymo tarp kliento ir paskolą suteikiančio banko ar finansinės institucijos. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad ieškovas tinkamai įvykdė pareigą sumokėti iki 2012-12-07 už konsultavimą kreditavimo produktui 15 proc. mokesčio sumos nuo kreditavimo produkto sumos – 910 000 Lt (26 3554,22 eurų). Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis neįvykdė šios prievolės už 6 559,89 eurų (22 650 Lt), todėl jam skaičiuoti delspinigiai – 4 723,12 eurų (16 308 Lt), viso skola – 11 283,01 eurų (b.l.23).
  9. Byloje nustačius, kad ieškovas privalėjo sumokėti UAB „Sprendimai verslo plėtrai“ už suteiktas paslaugas per 5 darbo dienas po 2013-01-15 (paskolos sutarties Nr. 13-00015 LTL tarp UAB Autotops ir kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarymo data), tačiau netinkamai įvykdė šią prievolę, taip pažeisdamas CK 6.38 straipsnio 1 dalį, tačiau 2013-12-20 pervedė galutinai atsiskaitydamas pagal paskolos sutartį 92 968,03 eurų (b.l.31) į atsakovės M. V. sąskaitą, konstatuojama, jog ieškovas įrodė CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindą, dėl ko 92 968,03 eurų mokėjimas pripažįstamas neteisėtu (CK 6.246 straipsnis).
  10. Kaip matyti iš į bylą pateikto UAB Autotops sąskaitos išrašo, įmonė iš esmės po paskutinio ginčo pavedimo atsakovei nustojo atsiskaitinėti su kreditoriais (b.l.29-33), nemokėjo įmokų už paskolą kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašas įrodo, kad nuo 2013-02-06 iki 2013-04-15 įmonei vadovavo A. A. V., nuo 2013-04-15 iki 2013-11-21 įmonei vadovavo R. A., o nuo 2013-11-21 iki 2014-07-14 vadovavo A. A. V. (b.l.50,51). Ginčo pavedimo padarymo momentu, kaip ir 2013-01-14 sudarant pirkimo – pardavimo sutartį tarp M. V. dėl dalies žemės sklypo ir pastato – kūrybinių dirbtuvių pardavimo, SoDra duomenimis A. A. V. buvo UAB Autotops darbuotoju (b.l.90). Ieškovas nurodė, kad kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ suteiktas kreditas buvo panaudotas tik turint tikslą atsiskaityti su atsakove ir po to įmonė nebesiekė vykdyti veiklos ir atsiskaitinėti su kitais kreditoriais.
  11. Teismas, įvertinęs 2013-01-14 pirkimo – pardavimo sutarties datą ir mokėjimo išdėstymo terminus, pagal kurią atsakovė M. V. pardavė UAB Autotops dalį žemės sklypo ir pastatą – kūrybines dirbtuves (b.l.160-170), daro išvadą, jog ieškovo atstovė visiškai įrodė aplinkybę, kad su atsakove atsiskaityta pažeidžiant imperatyviai nustatytą eiliškumo tvarką (b.l.156). Iš sutarties 4.1 punkto nustatyta, kad 315 087,79 Lt (91 255,73 eurų) paskutinė įmoka už nekilnojamuosius daiktus turėjo būti atlikta iki 2013-02-14. Taigi tuo metu jau turėjo būti apmokėta: 2013-01-22 pagal 2013-01-15 paskolos sutarties Nr. 13-00015 LTL 2.1.2 punktą UAB „Sprendimai verslo plėtrai“ už suteiktas paslaugas, 2012-01-31 sumokėta 185 eurų UAB „UNIKORT“ pagal 2012-01-30 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą serija UN12 Nr. 0018 (b.l.18). Atkreiptina dėmesys, kad paskolos sutartis Nr. 13-00015 LTL tarp UAB Autotops ir kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ sudaryta siekiant turėti, be kita ko, apyvartinių lėšų. Ieškovo pateikta į bylą paskolos padengimo suvestinė (b.l.175) patvirtina aplinkybę, jog po atsiskaitymo su atsakove ieškovas nustojo mokėti bet kokias paskolos grąžinimui skirtas įmokas (CPK 178 straipsnis).
  12. Atsakovė įrodinėja, kad ieškovas nepateikė duomenų apie sandorio nesąžiningumą. Dėl šio aplinkybės teismas pažymi, jog ieškovui priklauso teisė pasirinkti ieškinio objektą ir būdą, kuriuo gina pažeistas teises. Ieškovas nurodė aplinkybes, kad 92 968,03 eurų (b.l.31) į atsakovės M. V. sąskaitą, buvo pervesta pažeidžiant imperatyviai nustatytą eiliškumo tvarką, ir jas įrodė (CPK 185 straipsnis).
  13. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą pareiškus ieškinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis. Šios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą. Taigi, asmuo, manydamas, kad jo materialinė subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas pažeistas, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) bei pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (( - ) straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Ieškinio reikalavimo tenkinimo faktinis pagrindas yra ieškovo įrodytos ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės, o teisinis pagrindas – teisė, kurią teismas nurodo savo sprendime, kvalifikuodamas įrodytus faktus. Teisinio ieškinio pagrindo nurodymas nėra privalomas, nes tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas ištyręs ieškinio pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui. Ieškovo pareikštas reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas tokia apimtimi, kokia buvo pažeistos ar ginčijamos jo teisės ar teisėti interesai. Jis yra nukreiptas daromam pažeidimui nutraukti ar padaryto pažeidimo padariniams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2008).
  14. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, jog ieškovas įrodė 92 968,03 eurų pervedimo neteisėtumą (netiesėtą veiką), kuris padarytas pažeidus 6.9301 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 2 dalį, dėl ko buvo padaryta žala bankrutuojančios įmonės kreditoriams, ir tarp neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys (CPK 178, 185 straipsniai), todėl jis pripažįstamas negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė gavo neteisėtai 92 968,03 eurų, taikoma restitucija, priteisiant šią sumą ieškovo naudai (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

10Dėl palūkanų

  1. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti (CPK 171, 185 straipsniai), ieškovui priteistina iš atsakovės 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (92 968,03 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

11Dėl baudos

  1. Atsakovė prašė skirti baudą ieškovui, įrodinėdama, kad į teismą buvo kreiptasi nepagrįstai. Teismas sprendė ieškinį tenkinti, kaip pagrįstą ir įrodytą, todėl prašymas dėl baudos skyrimo atmetamas (CPK 95 straipsnis).

12Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Nagrinėjamoje byloje ieškinys patenkintas visiškai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl patenkinus ieškinį, 2 088 eurų mokėtinas žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovės M. V. (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš atsakovės priteisiama 6,66 eurų procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei, viso – 2 094,66 eurų.

13Vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas

Nutarė

14tenkinti ieškovo BUAB Autotops ieškinį.

15Pripažinti negaliojančiu 2013-12-20 lėšų pervedimą, nurodytą kaip galutinis atsiskaitymas pagal paskolos sutartį Nr. 2013/1, ir priteisti iš M. V. (a.k. ( - ) 92 968,03 eurų (devyniasdešimt du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 3 centus) ieškovo BUAB Autotops (j.a.k. 302633370) naudai, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16Priteisti iš atsakovės M. V. (a.k. ( - ) valstybei 2 094,66 eurų (du tūkstančius devyniasdešimt keturis eurus 66 centus) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

17Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai