Byla 2-1145-823/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-283-565/2016 dalies, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autotops“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-283-565/2016 dalies, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autotops“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi UAB „Autotops“ iškėlė bankroto bylą. BUAB „Autotops“ bankroto administratorius UAB „Stinkoma“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti BUAB „Autotops“ bankrotą tyčiniu; įpareigoti Vilniaus apylinkės prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą; taikyti laikinąsias apsaugos priemones A. A. V. ir M. V. priklausančiam turtui ir lėšoms banko sąskaitose. Nurodė, kad jam iki šiol nėra perduoti įmonės dokumentai, turtas bei lengvasis automobilis 2012 m. VW Jetta. Buvęs bendrovės vadovas A. A. V. apie įmonei iškeltą bankroto bylą žino, tačiau įmonės turto ir dokumentų administratoriui neperduoda tyčia. Administratorius, patikrinęs AB SEB banke esančios sąskaitos operacijas, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. vasario mėnesio buvo parduotas didelės vertės įmonės turtas, už kurį V. K. V. pagal pirkimo - pardavimo sutartį 2013 m. gruodžio 18 d. sumokėjo į BUAB „Autotops“ sąskaitą 1 054 500 Lt (305 404,31 EUR). Visos gautos lėšos iki 2014 m. vasario 25 d. buvo nurašytos arba pervestos į M. V., O. V. ir A. A. V. asmenines sąskaitas, tačiau minėtų lėšų pervedimo šiems asmenims teisėtumą pagrindžiančių dokumentų bankroto administratorius neturi.

4Buvęs BUAB „Autotops“ direktorius A. A. V. atsiliepimu į administratoriaus prašymą prašė jį atmesti ir skirti pareiškėjui 5 722 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad aplinkybė, jog A. A. V. neperduoda administratoriui įmonės turto ir dokumentų, savaime nesudaro pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Pažymėjo, kad įmonės akcininku buvo nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. vasario 6 d., o 2014 m. vasario 3 d. pardavė visas akcijas, perdavė visus įmonės dokumentus ir turtą V. Z.. Šio asmens įsakymu 2014 m. vasario 14 d. atsakovas buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, todėl administratorius nepagrįstai nurodo, kad atsakomybė už dokumentų ir turto neperdavimą turi būti taikoma atsakovui. Aplinkybės, kodėl V. Z. nepranešė Juridinių asmenų registrui apie direktoriaus pasikeitimą, A. A. V. negali paaiškinti. Nuo 2014 m. vasario 14 d. atsakovas nedarė jokios įtakos įmonės veiklai. Akcijų pardavimo metu įmonė faktiškai neturėjo pelno, tačiau didelių įsiskolinimų taip pat nebuvo, todėl atsakovas nutarė parduoti įmonę, o ne skelbti jos bankrotą. Atsakovas, neturėdamas įmonės dokumentų, nenorėdamas suklaidinti administratoriaus ir teismo bei vengdamas tam tikrų teisinių pasekmių, negali patvirtinti ar paneigti administratoriaus prašyme nurodytų aplinkybių. Administratorius turėjo tinkamai išsiaiškinti visas aplinkybes, pabandyti susisiekti su paskutiniu įmonės akcininku V. Z., o ne visą įrodinėjimo naštą perkelti atsakovui.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi pripažino BUAB „Autotops“ bankrotą tyčiniu; atmetė prašymą įpareigoti Vilniaus apylinkės prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones A. A. V. ir M. V. priklausančiam turtui ir lėšoms banko sąskaitose.

7Teismas nurodė, kad buvęs BUAB „Autotops“ vadovas A. A. V. savo vadovavimo įmonei laikotarpiu sudarė ekonomiškai nenaudingus sandorius (didelės vertės turto išpardavimą), kas lėmė, kad įmonė po šių sandorių sudarymo ir lėšų pervedimo į trijų fizinių asmenų asmenines sąskaitas veiklos daugiau nebevykdė, o netrukus po 1 054 500 Lt (305 404,31 EUR) lėšų paskirstymo minėtiems asmenims, tarp jų ir sau asmeniškai, atsakovas 2014 m. vasario 3 d. perleido įmonę V. Z.. Tokios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad įmonės valdymo organas (vadovas) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, ir buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Teismas sprendė, kad bankrutuojančios įmonės sandoriais, buvusio BUAB „Autotops“ vadovo A. A. V. veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Pareiškėjas A. A. V. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties dalį dėl BUAB „Autotops“ bankroto pripažinimo tyčiniu panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; skirti pareiškėjui 5 722 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios sumos priteisiant valstybei, o kitus 50 procentų – atsakovui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101) Įmonei neturint pelno, apeliantas iš asmeninių lėšų dengdavo įmonės skolas, taip pat skolinosi lėšas iš M. V. ir O. V., kurias vėliau grąžino. Apeliantas siekė atgaivinti įmonę, veikė įmonės interesais, o tai atitinka rūpestingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartus ir nesudaro pagrindo apelianto civilinei ir baudžiamajai atsakomybei. Apeliantas įmonės dokumentus yra perdavęs V. Z.. Akcijų perleidimo momentu įmonė buvo moki, ji buvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.

112) Kadangi iš buvusio vadovo A. A. V. akcininkas V. Z. perėmė visus įmonės dokumentus ir tai buvo tinkamai įforminta dokumentų priėmimo - perdavimo aktu, apelianto veiksmai turi būti traktuojami kaip tinkamas įmonės veiklos dokumentų ir turto perdavimas. Įstatymas nėra numatęs pareigos buvusiam įmonės direktoriui saugoti ir laikyti įmonės dokumentų kopijas bei pareigos įmonės dokumentaciją perduoti bankroto administratoriui. Apeliantas bankroto bylos bendrovei iškėlimo metu nebuvo nei įmonės direktorius, nei akcininkas. Naujasis akcininkas turėjo pareigą informuoti VĮ Registrų centrą apie vadovo paskyrimą bei darbuotojų atleidimą.

123) Skubotas ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimas ir bylos nagrinėjimas rašytine tvarka pažeidė lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Teismas nepagristai suabsoliutino bankroto administratoriaus pateiktą informaciją bei nesiekė išsiaiškinti objektyvios tiesos byloje.

134) Ginčijama nutartis gali sukelti neigiamas pasekmes ne tik apeliantui, tačiau ir bendrovės akcininkui V. Z., todėl šis asmuo privalomai turėjo būti įtrauktas į bylą. Visų valdymo organų narių įtraukimas į bylą yra būtinas, siekiant išsiaiškinti, kas ir už kurį laikotarpį yra atsakingas.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Autotops“ administratorius UAB „Stinkoma“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

17CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublik?s įstatymai. Taigi, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Bankroto bylų procesinių taisyklių ypatumus lemia bankroto materialiųjų teisinių santykių prigimtis ir jų specifika, palyginus su kitais civiliniais teisiniais santykiais.

18ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, gavęs kreditoriaus (kreditorių) arba administratoriaus prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, apie gautą prašymą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos praneša kitiems įmonės kreditoriams ir administratoriui (jeigu prašymą pateikė ne administratorius). Pranešime teismas nurodo, kad kreditoriai ir administratorius per teismo nustatytą, ne trumpesnį kaip 14 ir ne ilgesnį kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, terminą turi teisę pateikti jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės šio straipsnio 2 dalyje nurodytų tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu. Teismas gali nurodytą pranešimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu gavimo dienos pateikti administratoriui (neatsižvelgiant į tai, ar prašymą pateikė kreditorius (kreditoriai) ar administratorius) ir pavesti jam ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo teismo pranešimo gavimo dienos pranešti kreditoriams apie teismo gautą prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu ir kreditorių teisę pateikti teismui šioje dalyje nurodytą informaciją per teismo nustatytą terminą. Teismas, gavęs prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos prašymo kopiją ir kitus prie prašymo pridėtus dokumentus persiunčia netekusiems įgaliojimų įmonės valdymo organams ir kitiems šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims, kurie gali būti pripažinti kaltais dėl tyčinio bankroto. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad paminėtas reglamentavimas yra pagrindas išvadai, jog įstatymų leidėjas nustato galimybę ir pareigą teismui, siekiant išsamiai išsiaiškinti susijusias su įmonės veikla aplinkybes, sudaryti sąlygas gauti kuo daugiau informacijos, galinčios turėti reikšmės išvadai apie galimą tyčinį bankrotą pagrįsti (arba paneigti), t. y. ne tik iš administratoriaus ar kreditoriaus(ių), inicijavusių prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teikiamos informacijos, bet ir iš kitų kreditorių, o taip pat kitų ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytų asmenų. ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų nesilaikymas gali būti pagrindu apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad byla pirmosios instancijos teisme galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1075-178/2015, 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje 2-296-178/2015, kt.).

19Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų nesilaikė – gavęs bankroto administratoriaus pareiškimą dėl BUAB „Autotops“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nepranešė apie minėto pareiškimo gavimą BUAB „Autotops“ kreditoriams bei nustatė kreditoriams termino pateikti jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės nagrinėjant bankroto administratoriaus pareiškimą. Teismas taip pat neįpareigojo bankroto administratoriaus atlikti nurodytus veiksmus. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias pasirengimo bylų dėl tyčinio bankroto nagrinėjimui procesinę tvarką.

20Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vieninteliu UAB „Autotops“ akcininku juridinių asmenų registre nuo 2014 m. vasario 6 d. registruotas V. Z. (b.l. 8, t. II). Atsiliepimu į bankroto administratoriaus prašymą atsakovas nurodė, kad, pardavęs akcijas, visus įmonės veiklos dokumentus perdavė naujajam akcininkui V. Z. ir teikė pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus (b.l. 16, t. II). Atsakovas taip pat pateikė VSDFV Vilniaus skyriaus pažymą, iš kurios matyti, kad atsakovas iš UAB „Autotops“ atleistas 2014 m. vasario 14 d. (b.l. 17, t. II). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, dėl šių atsakovo pateiktų įrodymų nepasisakė, nors jie turi esminės reikšmės sprendžiant dėl bankroto administratoriaus pareiškime nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovo atsakomybe už įmonės dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui, taip pat dėl atsakovo galimybės atitinkamais dokumentais pagrįsti įmonės sudarytus sandorius. Pirmosios instancijos teismas taip pat į bylą neįtraukė bendrovės akcininko V. Z., nors teismo procesinis sprendimas dėl tyčinio bankroto gali turėti įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms, ypač atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog bendrovės vieninteliam akcininkui, nevykdžiusiam savo pareigos paskirti naują įmonės administracijos vadovą, tenka įmonės administracijos vadovo pareigos, susijusios su įmonės turto ir dokumentų perdavimo bankroto administratoriui.

21Procesinį sprendimą pripažinti UAB „Autotops“ bankrotą tyčiniu pirmosios instancijos teismas iš esmės grindė didelių sumų įmonės lėšų pervedimu į atsakovo, taip pat M. V. ir O. V. sąskaitas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodyti pavedimai turėjo esminės įtakos bendrovės mokumui, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nenustatė UAB „Autotops“ tapimo nemokia momento. Iš bankroto administratoriaus pateiktų įmonės sąskaitos išrašų matyti, kad tuo metu, kai buvo pervestos lėšos į M. V. ir O. V. sąskaitas (b.l. 220-222, t. I), bendrovė vykdė mokėjimus ir kitiems kreditoriams – VSDFV Valdybai, AB Lesto, AB Lietuvos dujos, UAB „Baltijos portalas“, AB DNB Lizingas. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartimi konstatuota, kad 2013 m. gruodžio 18 d. bendrovė prieš terminą grąžino didžiąją dalį paskolos BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ (atskirojo skundo medžiaga, l. 51).

22Iš bankroto administratoriaus pateiktų sąskaitos išrašų taip pat matyti, kad pervedant lėšas į M. V. ir O. V. sąskaitas mokėjimo paskirtimi buvo nurodomas paskolos grąžinimas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, detaliau netyrė lėšų išmokėjimo atsakovui, M. V. ir O. V. aplinkybių ir pagrindų, apsiribodamas konstatavimu, kad bankroto administratoriui neperduoti šiuos sandorius patvirtinantys dokumentai ir nepasisakydamas dėl atsakovo argumentų ir įrodymų, kad nurodytais dokumentais jis nebedisponuoja. Taigi, byloje nenustatyta, ar M. V. ir O. V. išties buvo suteikusios paskolas įmonei, taip pat ar atsiskaitant su šiomis kreditorėmis nebuvo pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas (t.y. ar atsiskaitymo momentu įmonė jau buvo nemoki). Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai nepagrindė ir išvados dėl 2013 m. gruodžio 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties ekonominio nenaudingumo įmonei, nors ši išvada ginčijamoje nutartyje taip pat nurodyta kaip vienas iš pagrindų tyčinio bankroto pripažinimui.

23Ištaisyti aptartus pažeidimus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes tai faktiškai lemtų naują bylos procesą nuo pasirengimo nagrinėti bylą stadijos, todėl panaikinus ginčijamą nutartį klausimas dėl BUAB „Autotops“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

24Apeliantas taip pat prašo skirti BUAB „Autotops“ bankroto administratoriui 5 722 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pateikiant aiškiai nepagrįstą pareiškimą. Kadangi klausimas dėl tyčinio bankroto grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šioje proceso stadijoje konstatuoti aiškų pareiškimo nepagrįstumą, todėl apelianto prašymas dėl baudos skyrimo atmetamas.

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties dalį, kuria BUAB „Autotops“ bankrotas pripažintas tyčiniu, panaikinti ir klausimą dėl BUAB „Autotops“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi UAB „Autotops“... 4. Buvęs BUAB „Autotops“ direktorius A. A. V. atsiliepimu į... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi pripažino BUAB... 7. Teismas nurodė, kad buvęs BUAB „Autotops“ vadovas A. A. V. savo... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Pareiškėjas A. A. V. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016... 10. 1) Įmonei neturint pelno, apeliantas iš asmeninių lėšų dengdavo įmonės... 11. 2) Kadangi iš buvusio vadovo A. A. V. akcininkas V. Z. perėmė visus įmonės... 12. 3) Skubotas ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimas ir... 13. 4) Ginčijama nutartis gali sukelti neigiamas pasekmes ne tik apeliantui,... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Autotops“ administratorius UAB... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 17. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos... 18. ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, gavęs kreditoriaus... 19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalyje... 20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vieninteliu UAB „Autotops“... 21. Procesinį sprendimą pripažinti UAB „Autotops“ bankrotą tyčiniu... 22. Iš bankroto administratoriaus pateiktų sąskaitos išrašų taip pat matyti,... 23. Ištaisyti aptartus pažeidimus apeliacinės instancijos teisme nėra... 24. Apeliantas taip pat prašo skirti BUAB „Autotops“ bankroto administratoriui... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 26. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties dalį, kuria BUAB...