Byla 2YT-880-329/2017
Dėl antstolio veiksmų

1Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Artūrui Augliui ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kredito sprendimai“ dėl antstolio veiksmų.

3Teismas

Nustatė

4pareiškėjas (skolininkas) kreipėsi su skundu dėl antstolio Artūro Auglio veiksmų ir prašo panaikinti antstolio Artūro Auglio 2016 m. gruodžio 16 d. patvarkymą dėl turto įkainojimo bei atlikti ekspertizę įstatymo nustatyta tvarka.

5Skundą pareiškėjas grindžia, tuo, jog pagal teisės aktus, turint suteiktą atitinkamą kvalifikaciją, atlikta žemės sklypo įvertinimo ataskaita yra specialiųjų žinių turinčio asmens tyrimas, tačiau nepaisant išvados tiriamojo pobūdžio, pati įvertinimo ataskaita nelaikytina ekspertize, nes ekspertizė atliekama pagal bendrąsias Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) taisykles (CPK 682 straipsnio 6 dalis), o įvertinimo ataskaitos rezultatus įforminantis dokumentas nelaikomas ekspertizės išvada CPK 216 straipsnio prasme. Pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta tvarka atlikta ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone, o ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tuo tarpu 2016 m. lapkričio 30 d. VĮ Registrų centro Marijampolės filialas pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NRMIV-465 (13021262) atlikta ne vertintojo eksperto, turinčio aukščiausią kvalifikaciją, ši turto vertinimo ataskaita nėra ekspertizė, todėl, nesant atitinkamo antstolio patvarkymo (CPK 613 straipsnis), nėra teisinio pagrindo vadovautis minėta turto įvertinimo ataskaita. Pareiškėjo vertinimu, antstolis nesilaikė teisės aktų reikalavimų bei pažeidė savo veiklos principus nustatant pareiškėjo turto įvertinimą.

6Antstolis Artūras Auglys patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir nurodė, kad turto vertinimo ataskaita Nr. MIV-465 (13021262) atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, yra nenuginčyta bei gauta laikantis CPK 682 straipsnyje nustatytos tvarkos, todėl vertinimo ataskaitos nepripažinti nėra teisinio pagrindo.

7Suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepimo nepateikė.

8Skundas netenkintinas.

9Iš vykdomosios bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad antstolis Artūras Auglys vykdo vykdomąją bylą Nr. 0023/11/01988 pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr. 26, kurią 2011 m. liepos 17 d. dėl priverstinio turto pardavimo iš varžytynių, kurioje skolininkas V. J., hipotekos kreditorius UAB „Baltijos kredito sprendimai“ (vykdomosios b. l. 167, 197-198). 2015 m. spalio 20 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti paskirta skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto - žemės sklypo, b.pl. 3,1832 ha, komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdo, unikalus Nr. 4400-2962-1054, esančio Kauno g. 176, Puskelnių k., Sasnavos sen., Marijampolės sav., ekspertizė rinkos vertei nustatyti, ekspertizę atlikti pavesta VĮ Registrų centrui (vykdomosios b. l. 157). 2016 m. lapkričio 30 d. VĮ Registrų centras pateikė nekilnojamo turto vertinimo ataskaitą Nr. MIV-465 (13021262), pagal kurią aukščiau minėto turto rinkos vertė yra 68 300 Eur. 2016 m. gruodžio 16 d. priimtas patvarkymas dėl turto įkainojimo, kuriuo V. J. priklausantis areštuotas turtas, vadovaujantis VĮ Registrų centro turto vertinimo ataskaita Nr. MIV-465 (13021262), įkainotas 68 300 Eur (vykdomosios b. l. 194-195). Kaip matyti, pareiškėjas, nesutikdamas su 2016 m. gruodžio 16 d. priimtu patvarkymu dėl turto įkainojimo, skundžia antstolio veiksmus, motyvuodamas tuo, jog antstolis, nustatydamas turto kainą remiantis VĮ Registro centro Marijampolės filialo atlikta vertinimo ataskaita, nesilaikė teisės aktų reikalavimų bei pažeidė savo veiklos principus.

10Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų CPK XXXI normose nustatyta tvarka, sprendžia, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas. Šiuo atveju tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, reikalavimai, teismas įvertina, ar tinkamai įvykdyta turto vertės nustatymo procedūra.

11Teismų praktikoje pripažįstama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir kt.). Areštuoto turto įkainojimo tvarką reglamentuoja CPK 681 straipsnio nuostatos, pagal kurias areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, o tuo atveju, kai skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kaina. Jeigu vykdymo proceso šalys prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės, kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės.

12Nagrinėjamu atveju antstolis Artūras Auglys, nustatęs, kad tikslinga paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti bei vadovaudamasis CPK 681 straipsniu, 2015 m. spalio 20 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti paskyrė skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto ekspertizę rinkos vertei nustatyti ir ją atlikti pavedė VĮ Registrų centrui. Pats pareiškėjas skunde pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo, bei vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. spalio 20 d. antstolis patvarkymu skyrė ekspertizę, patvarkymas įsiteisėjęs. Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas numato, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, jog fiziniam asmeniui, išlaikiusiam turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminą, suteikiama nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo srities vertintojo asistento (žemiausia), vertintojo (aukštesnė) arba vertintojo eksperto (aukščiausia) kvalifikacija (toliau – turto arba verslo vertintojo kvalifikacija) ir jam išduodamas turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas. Kaip matyti VĮ Registrų centro Marijampolės filialo atlikta turto vertinimo ataskaita atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, turtą įvertino ir turto vertinimo ataskaitą parengė VĮ Registrų centro Marijampolės filialo nekilnojamojo turto vertintoja ir jos asistentė, turinčios kvalifikacinį nekilnojamojo turto vertintojos ir vertintojos asistentės pažymėjimus (Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos 2016-11-30- Nr. MIV-465 (13021262) l. 3). Antstolis Artūras Auglys, paskirdamas turto ekspertizę ir pavesdamas ją atlikti VĮ Registrų centro vertintojams, turintiems reikiamą kvalifikaciją, bei remdamasis pastarųjų atlikta vertinimo ataskaita įkainodamas areštuotą turtą, turto vertės nustatymo procedūros nepažeidė, jo atlikti veiksmai yra teisėti ir atlikti laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.

13Pažymėtina, kad turto vertinimas, atliktas asmens, turinčio turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, bei atliktas individualiai, jį apžiūrėjus vietoje, atsižvelgiant į jo faktinį nusidėvėjimą ir esamą būklę, yra tikslesnis nei turto vertinimo duomenys, įrašyti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, nustatyti masinio vertinimo būdu. Be to, pažymėtina, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010, 2006 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007).

14Įstatymas suteikia antstoliui diskrecijos teisę, bet nenumato jo pareigos skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Šalių prieštaravimai civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pareikšti, o pakartotinė ar papildoma ekspertizė antstolio iniciatyva galėjo būti paskirta, jeigu antstolio turimi turto vertės įrodymai, šiuo atveju turto vertinimo ataskaita, kėlė abejonių dėl turto vertės teisingumo. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, buvo atlikta turto vertinimo ataskaita, rinkos vertę nustatė turto vertintojai, įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti turto vertintojų nustatyta rinkos kaina, nebuvo. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai, kad antstolis, įkainodamas turtą remiantis atlikta turto vertinimo ataskaita, nesilaikė teisės aktų reikalavimų bei pažeidė savo veiklos principus yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti.

15Be to, pareiškėjas, nesutikdamas su areštuoto turto įkainojimu, nepateikia jokių pagrįstų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti kvalifikuotų turto vertintojų pateikta išvada dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo. Pareiškėjas nepaneigė, kad vykdomojoje byloje esančiame turto vertinimo ataskaitoje nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos vertės. Jokių įrodymų, jog atliktas vertinimas būtų ydingas, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, nepagrįstas nustatytais metodais ar juo būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, pareiškėjas nepateikė, taip pat nepateikė jokių apskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą.

16Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjui skunde nenurodžius jokių konkrečių teisinių argumentų ir faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti antstolio priimto patvarkymo dėl turto vertės nustatymo neteisėtumą ar nepagrįstumą, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

Nutarė

18skundo netenkinti.

19Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai