Byla 2A-603/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Giedra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1091-640/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Giedra“ ieškinį atsakovui Lietuvos edukologijos universitetui (buvęs Vilniaus pedagoginis universitetas) dėl skolos priteisimo, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims R. K. individualiai įmonei „Rivista“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Litprojektas“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 257 210 Lt skolą už atliktus rekonstrukcijos darbus pagal šalių 2006 m. balandžio 12 d. statybos, rekonstrukcijos darbų rangos sutartį (toliau tekste – Sutartis), 8,96 procentų kompensacines palūkanas už skolą nuo 2008 m. liepos 10 d. iki ieškinio padavimo dienos, iš viso 67 218 Lt; 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas Sutartimi įsipareigojo atsakovui parengti darbo projektą ir rekonstruoti Vilniaus pedagoginio universiteto mansardą virš ketvirtojo aukšto. Pradėjus vykdyti darbus paaiškėjo, kad dėl atsakovo kaltės pateikus neatitinkantį tikrosios padėties techninį projektą ieškovo atlikti projektavimo darbai iš dalies tapo netinkami. Statybos rangos darbų metu atsakovas taip pat ne kartą keitė jau ieškovo atlikto ir koreguoto techninio projekto sprendinius. Projektas buvo koreguojamas ir statybos eigoje per atsakovo paskirtus techninės priežiūros ir projekto priežiūros vadovus, jiems duodant ir įrašant į statybos darbų vykdymo žurnalą privalomus reikalavimus. Šie privalomieji reikalavimai dažnai keitė jau esamo techninio projekto sprendinius. Atsakovas visus statybos rangos darbus atliko pilnai, tačiau atsakovas liko neapmokėjęs 257 210 Lt.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad ieškovui pagal Sutartį atlikus 1 986 989 Lt su PVM vertės darbus ir papildomus 299 595 Lt su PVM vertės darbus pagal papildomas Sutartis, atsakovas su ieškovu atsiskaitė. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo įsiskolinimą ieškovui ir Sutarties, kurioje būtų užfiksuota šalių valia dėl atitinkamų šalių Sutartyse nenumatytų darbų atlikimo, jų kiekio, medžiagų, kainos ir kt. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad papildomi darbai buvo atlikti. Pažymi, kad atsakovas biudžetinė įstaiga, todėl negali mokėti už papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti viešojo pirkimo sutartyje ir dėl kurių nebuvo paskelbtas viešasis pirkimas. Be to, tam tikri statybos darbai buvo atlikti pavėluotai ne dėl techninio projekto koregavimo, o dėl ieškovo nekokybiškai atliktų rangos darbų ir nelaimingo atsitikimo, vykdant stogo rekonstrukcijos darbus.

6II. Pirmosios instancijos eismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovo UAB „Giedra“ trečiajam asmens R. K. IĮ „Rivista“ priteisė 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 24,98 Lt pašto išlaidų valstybei, konstatuodamas kad ieškovas neįrodė papildomų darbų atlikimo fakto ir jų apimties. Teismas nustatė, kad Sutartis su ieškovu buvo sudaryta ieškovui laimėjus viešųjų darbų pirkimo konkursą. Pagal šią Sutartį ir papildomus susitarimus atsakovas su ieškovu atsiskaitė. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl 49 000 Lt skolos priteisimo už korekcinius ir papildomus projektavimo darbus dėl netinkamai paruošto techninio projekto, kurį parengė IĮ „Rivista“ ir kurią įrodinėja tik paties ieškovo pasirašyta sąmata. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad realiai patyrė papildomų projektavimo darbų išlaidas, kadangi iš trečiojo asmens UAB „Litprojektas“ atsiliepimo matyti, kad ši bendrovė atliko darbus ieškovo užsakymu, tačiau ieškovas su jais neatsiskaitė. Be to, šalys 2007 m. liepos 2 d. buvo sudariusios Sutartį dėl papildomų darbų atlikimo paaiškėjus, kad reikalingi projekto koregavimo darbai, todėl laikė, jog papildomos projektavimo išlaidos galėjo būti šalių aptartos šioje sutartyje, atitinkamai sprendė, kad ieškovas neįrodė 49 000 Lt turėtų išlaidų dėl papildomų projektavimo darbų pagrįstumo.

8Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti 208 210 Lt skolą už papildomus darbus, kuriuos ieškovas įrodinėjo atsakovo atsakingo asmens D. V. patvirtinta objektine sąmata, nurodė, kad ankstesniais atvejais buvo surašomos ne objektinės, o lokalinės sąmatos, kurios patvirtina investicijų poreikį, detalizuojant statybos darbus. Todėl tik objektinės sąmatos išrašymas nepagrindžia joje nurodytų darbų atlikimo ir apimties. Ieškovas teismui taip pat nepateikė PVM sąskaitos-faktūros ginčo darbams apmokėti. Teismas atkreipė dėmesį, kad objektinė sąmata atsakovo atstovo pasirašyta 2008 m. liepos 10 d., o atliktų darbų aktas surašytas tik 2011 m. kovo mėn. Minėtame akte atliktų darbų suma jau didesnė, t. y. 213 503,29 Lt, be to, minėtas aktas nėra pasirašytas net paties ieškovo. Tuo tarpu statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas surašytas 2007 m. rugpjūčio 31 d., o pagal Statybos darbų žurnalą, paskutinis įrašas jame padarytas 2007 m. gegužės 18 d. Todėl teismas laikė, kad ieškovas neįrodė, kad vykdė papildomus darbus ginčo objekte po statinio pripažinimo tinkamu naudotis. Teismas laikė, kad atsakovo 2008 m. gruodžio 12 d. raštas, adresuotas Lietuvos respublikos Šveitimo ministerijai, kuriame atsakovas prašo papildomo finansavimo, neleidžia daryti išvados apie ieškovo atliktus ir atsakovo neapmokėtus darbus, kadangi minėtame rašte nekonkretizuotas atsakovo kreditorius ir neapmokėti darbai. Įvertinęs minėtus rašytinius įrodymus teismas laikė, kad ieškovas neįrodė reikalavimo pagrįstumo ir šioje dalyje.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują spendimą, kuriuo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; byloje skirti ekspertizę. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Teismas neteisingai vertino įrodymus, dalies jų iš viso nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl pažeidė CPK 176 straipsnio, 185 straipsnio 1 dalies, 186 straipsnio 4 dalies, 265 straipsnio 1 dalies nuostatas.

122. Atsakovas raštu pripažino ieškovo nurodomų darbų atlikimą ir papildomų kaštų atsiradimą ir norėdamas pasitikrinti projekto perdarymus ir atliktus darbus bei jų kainas užsakė nepriklausomą ekspertizę, kurios aktai dingo. Ieškovas ne kartą prašė atsakovą pateikti ekspertizės aktą, tačiau ieškovo prašymai buvo atmesti motyvuojant tuo, kad šis aktas nereikšmingas. Kadangi atsakovas nepateikė ekspertizės akto, teismas negalėjo įvertinti šalių tarpusavio atsiskaitymų teisingumo. Tokiu atveju, teismas turėjo taikyti contra spoliatorem prezumpciją, t. y. jeigu šalis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs.

133. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina ieškovo papildomai atliktus darbus, prieš tai suderinus ir pasirašius su atsakovo paskirtu statybos vadovu jų objektinę ir lokalinę sąmatas. Šių įrodymų teismas nevertino. Atsakovo rektoriaus raštas ministerijai skirti papildomų lėšų darbų apmokėjimui, siekiant grąžinti skolą projekto rangovui (ieškovui) byloje nenuginčyti ir patvirtina aplinkybę, jog papildomi darbai buvo atliekami atsakovo iniciatyva. Byloje be tiesioginių įrodymų, pateikti ir netiesioginiai įrodymai ieškovo reikalavimui pagrįsti, todėl teismas turėjo vadovautis tikimybių pusiausvyros teorija.

144. Atliktų darbų aktas buvo surašytas ir pateiktas atsakovui tik po 2,5 metų po darbų atlikimo siekiant taikiai išspręsti kilusį ginčą.

155. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti ieškovo prašyti ekspertai, todėl atsirado būtinybė atlikti papildomą ieškovo atliktų darbų apskaitą. Apelianto nuomone, tikslinga apeliacinės instancijos teisme skirti atliktų darbų ekspertizę. Ieškovas pasirengęs įmokėti į teismo sąskaitą teisėjų kolegijos nustatytą sumą ekspertizei apmokėti.

16Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.

171. Apeliantas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo įsiskolinimą apeliantui. Taip pat nepateikė sutarties dėl papildomų darbų atlikimo, darbų kiekio, medžiagų, kainos ir kt. Apeliantas nepridėjo jokio atsakovo piniginę prievolę, atitinkamai darbų atlikimą (paslaugų suteikimą), pagrindžiančio dokumento, t. y. PVM sąskaitos - faktūros kopijos. Taip pat nepateikė šalių pasirašyto atliktų darbų akto, todėl laikytina, kad apelianto nurodytos aplinkybės ir reikalavimai laikytini neįrodytais ir nepagrįstais.

182. Šalių susirašinėjimas negali patvirtinti ieškovo atliktų darbų fakto.

193. Atsakovas yra biudžetinė įstaiga, todėl atsakovas negali mokėti už papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti viešojo pirkimo sutartyje ir dėl kurių nebuvo organizuojamas/skelbiamas viešasis pirkimas.

204. Apeliantas dėl savo teisių pažeidimo į teismą kreipėsi tik daugiau nei po trejų metų. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad siekė taikaus ginčo išsprendimo, nes atsakovas nederino ieškovo pateikto taikos sutarties projekto.

215. Apeliantas atitinkamus darbus atliko netinkamai ir nekokybiškai, dėl ko atsakovas buvo inicijavęs komisiją dėl apelianto atliktų statybos darbų, rekonstruojant mansardą virš ketvirto pastato aukšto kokybės įvertinimo, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis atitinkamus darbus vėlavo atlikti dėl netinkamai parengto techninio projekto ar pan.

226. Teismas negali atsakyti į kiekvieną šalies argumentą, kadangi tai būtų neracionalu, todėl teismas sprendime akcentuoja svarbiausius ir turinčius reikšmės bylos baigčiai šalių argumentus. Teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir padarė tinkamas išvadas, vadovavosi tikimybių pusiausvyros teorija ir nusprendė, kad labiau tikėtinos atsakovo nurodomos aplinkybės.

237. Apeliantas nenurodo kokiu tikslu prašo skirti ekspertizę. Todėl darytina išvada, kad apeliantas siekia užvilkinti procesą. Apeliantas turėjo galimybę teikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo pirmosios instancijos teisme, tačiau to neprašė, todėl apeliacinės instancijos teisme toks prašymas negali būti tenkinamas.

248. Apeliantas nepagrįstai prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi visi bylos duomenys yra surinkti.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Byloje kilo ginčas dėl užsakovo prievolės atsiskaityti už papildomus, rangos sutartyje nenumatytus darbus.

27Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atitinkamai, pagal ieškovo apeliaciniame skunde suformuluotus faktinius ir teisnius argumentus patikrinamas apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas.

28Dėl šalių santykių kvalifikavimo

29Byloje nustatyta, jog šalys 2006 m. balandžio 12 d. sudarė rangos sutartį (vadinama Statybos, rekonstrukcijos darbų rangos sutartimi). Ši sutartis sudaryta Viešųjų darbų pirkimo konkurso pagrindu (sutarties preambulė, 15.2 punktas 3) papunktis).

30Sutarties dalykas joje apibrėžiamas kaip rangovo (ieškovo) įsipareigojimas parengti darbo projektą ir atlikti statybos, rekonstrukcijos darbus: rekonstruoti mansardą virš ketvirtojo aukšto Vilniaus pedagoginiame universitete Studentų g. 39, Vilniuje pagal sutarties prieduose pateikiamą statybos, rekonstrukcijos darbų techninį projektą.

31Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas“ 6.5. punkte nustatyta, jog statinio darbo projektas yra projekto antrasis etapas, Techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami Techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai.

32Tokiu būdu, konstatuotina, kad šalys sutartimi susitarė dėl statybos rangos (CK XXXIII skyrius, trečiasis skirsnis) bei projektavimo rangos teisinių santykių (CK XXXIII skyrius, ketvirtasis skirsnis).

33Dėl užsakovo pareigos atsiskaityti už atliktus darbus

34Sutarties 1.3. punkte šalys susitarė, kad užsakovas įsipareigoja priimti statybos, rekonstrukcijos darbų rezultatus ir už atliktus statybos, rekonstrukcijos darbus sumokėti sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka.

35Sutarties 2.1. punkte buvo numatyta darbų kaina- 1 683 889 Lt ir 18% PVM (303 100 Lt), iš viso 1 986 989 Lt. Sutarties 2.2. punktas nustatė, jog sutartis yra bendros sumos sutartis. Į statybos, rekonstrukcijos darbų kainą yra įskaičiuoti visi rangovo statybos, rekonstrukcijos darbų atlikimo kaštai, statybinių medžiagų, įrangos bei priemonių įsigijimo išlaidos, visi rangovo mokesčiai, rinkliavos ir kitos išlaidos, susiję su sutarties įsipareigojimų vykdymu.

36Šios sutarties nuostatos reiškia, jog sutarties 2.1. punkte numatyta suma apėmė tiek projektavimo rangos darbų, tiek statybos rangos darbų kainą.

37Sutarties 14.1. punktas nustatė, kad sutartis gali būti keičiama tik abiejų šalių rašytiniu susitarimu.

38Šalių bendradarbiavimo praktika liudija, jog būtent tokia tvarka- rašytiniu susitarimu- sutartis keletą kartų buvo keičiama, pakeičiant darbų atlikimo terminą (2006-08-30 sutarties priedas Nr. 1, 2006-12-13 sutarties priedas Nr. 2, 2007-05-10 sutarties priedas Nr. 3,- 1 t., 21-23 b.l.). Taip pat rašytiniu susitarimu (vadinamas Sutartimi dėl papildomų rekonstrukcijos darbų atlikimo) 2007 m. liepos 2 d. šalys susitarė dėl papildomų darbų, kurių vertė 299 595 Lt, atlikimo (1 t., 50-56 b.l.). Pažymėtina, jog techninio projekto trūkumai, kurių egzistavimu ieškovas grindžia būtinybę atlikti papildomus projektavimo bei statybos rangos darbus, taip pat užsakovo sprendimas atlikti ne visos mansardos virš ketvirtojo aukšto, bet jos dalies rekonstrukcijos darbus, egzistavo ir ieškovui buvo žinomi dar iki šio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo pasirašymo. Tai patvirtina Bendrosios ekspertizės aktas (1 t., 27-29 b.l.), UAB ,,Giedra“ 2006-07-13, 2006-08-22 raštai Vilniaus pedagoginiam universitetui (1 t., 30-31, 32 b.l.), UAB ,,Litprojektas“ (projektavimo rangos subrangovo) 2006-06-13 ir 2007-01-26 raštai ieškovui (1 t., 24 b.l.), Vilniaus pedagoginio universiteto 2007-01-22 raštai ieškovui (1t., 34-35 b.l.). Taigi, poreikis atlikti papildomus projektavimo (darbo projekto koregavimo) darbus bei statybos rangos darbus egzistavo ir buvo žinomas ieškovui (iš paminėto šalių susirašinėjimo akivaizdu, jog ir atsakovui) iki susitariant dėl papildomų darbų apimties bei jų kainos. Kadangi papildomame susitarime, kaip ir Sutartyje buvo numatyta, jog sutartis yra bendros sumos sutartis, į kurios kainą yra įskaičiuoti visi rangovo statybos, rekonstrukcijos darbų atlikimo kaštai, statybinių medžiagų, įrangos bei priemonių įsigijimo išlaidos, visi rangovo mokesčiai, rinkliavos ir kitos išlaidos, susiję su sutarties įsipareigojimų vykdymu (papildomo susitarimo 2.2. punktas), o jokio kito susitarimo dėl papildomų projektavimo bei statybos rangos darbų atlikimo šalys nėra sudarę, laikytina, jog sutartimi bei papildomu susitarimu šalys susitarė dėl galutinės rangos darbų kainos ir ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad jam būtų sumokėta didesnė kaina, negu šalių buvo sulygta sutartimi (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis, 6.653 straipsnio 5 dalis).

39Remiantis CK 6.653 straipsnio 2 dalimi, į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą.

40Minėta, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad po 2007 m. liepos 2 d., kai šalių buvo pasirašytas susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo, ieškovas būtų raštu (t.y. tokia forma, kokia numatyta sutarties 12.1. punkte) informavęs atsakovą apie būtinumą atlikti dar kokius nors sutartyje bei papildomame susitarime nenumatytus rangos (projektavimo ar statybos) darbus. Pagal bylos duomenis, raštu dėl apmokėjimo už projekto korektūrą ieškovas į atsakovą kreipėsi 2008 m. liepos 18 d. (1t., 33 b.l.), t.y. tuomet, kai projektavimo rangos ir statybos rangos sutartis buvo įvykdyta (pagal bylos duomenis, statinys (rekonstrukcijos darbų rezultatas) buvo pripažintas tinkamu naudoti 2007 m. rugpjūčio 31 d. (Pripažinimo tinkamu naudoti aktas- 1 t., 173-175 b.l.), o dėl papildomų (nenumatytų sutartyje bei papildomame susitarime) statybos rangos atliktų darbų aktų pasirašymo- tik 2011 m. kovo 17 d. (1 t., 57 b.l.). Taigi, nagrinėjamos bylos atveju konstatuotina, jog rangovas po 2007-07-02 sutartyje nustatyta tvarka neinformavo užsakovo apie bet kokių papildomų darbų poreikį, todėl jis privalėjo darbus atlikti už sutartyje bei papildomame susitarime numatytą kainą, t.y jis prisiėmė riziką, jog už tokius darbus netgi tuo atveju, jeigu jie iš tiesų yra atlikti, jam nebus sumokėta. Teisėjų kolegija pažymi, jog informavimas apie papildomus darbus po to, kai tie darbai jau yra atlikti (t.y. 2008-07-18 ir 2011-03-17) negali būti pripažįstamas laiku atliktu pranešimu užsakovui CK 6.653 straipsnio 4 dalies prasme.

41Teisėjų kolegija taip pat pasisako dėl objektinės sąmatos (1 t., 61 b.l.) kaip įrodymo, jog su užsakovu buvo suderintas (derinamas) būtinumas atlikti papildomus statybos rangos darbus. Visų pirma, pažymėtina, jog ši objektinė sąmata suderinta su užsakovo atsakingu darbuotoju 2008-07-10, t.y. jau po darbų atlikimo (ką patvirtina statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir įrašai statybos darbų žurnale- 1 t., 48 b.l.). Taigi, tokios objektinės sąmatos suderinimas negali būti vertinamas kaip savalaikis užsakovo įspėjimas apie būtinumą atlikti papildomus darbus. Antra, objektinė sąmata skirta investicijų poreikiui statybos objekte nustatyti, ką pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas. Šio tipo sąmata, skirtingai nuo lokalinės sąmatos, kurioje investicijų poreikis yra detalizuojamas pagal statybos darbų apimtis, nėra skirta detalizuoti atliktinus darbus bei nustatyti konkretų lėšų poreikį šiems darbams atlikti. Objektinėje sąmatoje nurodyti darbai‑ šlaitinio stogo keitimas, bendrastatybiniai darbai dešinės pusės ir bendrastatybiniai darbai kairės pusės bei vidaus elektrotechnikos darbai atitinka apibendrintą lokalinėse sąmatose numatytų darbų aprašymą (1 t., 62-69 b.l.). Lokalinės sąmatos buvo sudarytos ir šalių suderintos 2007 m. liepos 10 d. kaip 2007-07-02 susitarimo dėl papildomų darbų dalis (susitarimo 3.1. , 15.2. punktai). Taigi, objektinės sąmatos sudarymas ir atsakovo atsakingo darbuotojo pasirašymas joje negali būti vertinamas nei kaip rangovo ir užsakovo papildomas susitarimas dėl lokalinėse sąmatose nenumatytų darbų atlikimo nei juo labiau- kaip jų atlikimo faktą patvirtinantis įrodymas. Dar kartą akcentuotina, jog apeliantas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad objekte 2008 m. buvo vykdomi kokie nors statybos ar rekonstrukcijos darbai, išskyrus darbus, kurie buvo atliekami šalinant patalpų užliejimo pasekmes (1 t., 49-162 b.l.).

42Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, jog ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo skolą, turėtų įrodyti sąlygų visetą: kad dėl papildomų darbų atlikimo šalys buvo susitarę (CK 6.653 str. 4 d.), kad papildomi darbai faktiškai buvo atlikti ir CK 6.662 straipsnyje nustatyta tvarka perduoti užsakovui. Nei vienos iš šių aplinkybių apeliantas nėra įrodęs. Apeliaciniame skunde reiškiamas prašymas skirti ekspertizę, tačiau iš suformuluoto prašymo nėra aišku, kokias faktines aplinkybes, reikšmingas byloje, tokiu aktu būtų siekiama įrodinėti. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad ekspertizė galėtų atsakyti į klausimą dėl papildomų darbų atlikimo fakto bei, galimai- apimties. Tačiau minėta, jog teisę į atlyginimą už papildomai atliktus darbus ieškovas galėtų turėti tik tokiu atveju, jeigu įstatyme nustatyta tvarka būtų susitarta dėl papildomų darbų atlikimo. Kadangi įrodymų apie tokį susitarimą (išskyrus 2007-07-02 susitarimą, pagal kurį už atliktus darbus yra pilnai atsiskaityta) ieškovas nėra pateikęs, aplinkybė, ar kokie nors darbai, nenumatyti sąmatose prie sutarties bei šio susitarimo faktiškai buvo atlikti, teisinės reikšmės bylos rezultatui negalėtų turėti. Atitinkamai, nėra pagrindo skirti byloje apelianto prašomą ekspertizę.

43Tie patys argumentai taikytini ir apelianto nuorodoms dėl Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus rašto Švietimo ir mokslo ministerijai (1 t., 58-59 b.l.), taip pat- dėl apeliaciniame skunde akcentuojamo įrodymo- atsakovo iniciatyva atliktos ekspertizės akto, skirto nustatyti atliktų darbų apimtis, nepateikimo: šie įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad šalys buvo susitarę dėl papildomų darbų atlikimo, o tai reiškia, kad ieškovas netgi tuo atveju, jeigu yra atlikęs kokius nors sutartyje bei susitarime neaptartus papildomus darbus, juos yra atlikęs savo rizika.

44Apeliaciniame skunde keliamas netinkamo įrodymų vertinimo klausimas. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu pagal byloje esančius įrodymus, gautus CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011), todėl plačiau necituotina. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Jau buvo nurodyta, kokias faktines aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku, ieškovas privalėjo įrodyti, siekdamas sau palankaus bylos rezultato.

45Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo ištirti visi šalių pateikti įrodymai, ką liudija bylos eiga (šalių reikšti prašymai, įrodymų pateikimas, pasisakymai, užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose). Tie įrodymai, kurie yra teisiškai reikšmingi bylos rezultatui, teismo sprendime yra aptarti, išanalizuoti ir įvertinti. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu dėl nevisapusiško ir neišsamaus įrodymų įvertinimo. Kartu pažymėtina, jog įrodymai, kurie nors tam tikras bylos aplinkybes ir galėtų patvirtinti, tačiau bylos rezultatui įtakos neturi, neprivalo būti išsamiai analizuojami bei vertinami teismo sprendime.

46Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

47CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad šalims nebuvo užkirstas kelias teikti papildomus rašytinius paaiškinimus ar įrodymus, susijusius su ginčo esme, joms buvo suteikta galimybė ginčo klausimais iš esmės pasisakyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

48Dėl bylinėjimosi išlaidų

49Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą yra pareiškęs prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, jog jų dydį patvirtinantys įrodymai teismui bus pateikti. Tačiau atsakovas tokių įrodymų nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui.

50Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

51Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad ieškovui pagal Sutartį... 6. II. Pirmosios instancijos eismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį atmetė... 8. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti 208 210 Lt skolą už... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 11. 1. Teismas neteisingai vertino įrodymus, dalies jų iš viso nevertino ir dėl... 12. 2. Atsakovas raštu pripažino ieškovo nurodomų darbų atlikimą ir... 13. 3. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina ieškovo papildomai atliktus darbus,... 14. 4. Atliktų darbų aktas buvo surašytas ir pateiktas atsakovui tik po 2,5... 15. 5. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti ieškovo... 16. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip... 17. 1. Apeliantas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo... 18. 2. Šalių susirašinėjimas negali patvirtinti ieškovo atliktų darbų fakto.... 19. 3. Atsakovas yra biudžetinė įstaiga, todėl atsakovas negali mokėti už... 20. 4. Apeliantas dėl savo teisių pažeidimo į teismą kreipėsi tik daugiau nei... 21. 5. Apeliantas atitinkamus darbus atliko netinkamai ir nekokybiškai, dėl ko... 22. 6. Teismas negali atsakyti į kiekvieną šalies argumentą, kadangi tai būtų... 23. 7. Apeliantas nenurodo kokiu tikslu prašo skirti ekspertizę. Todėl darytina... 24. 8. Apeliantas nepagrįstai prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Byloje kilo ginčas dėl užsakovo prievolės atsiskaityti už papildomus,... 27. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 28. Dėl šalių santykių kvalifikavimo... 29. Byloje nustatyta, jog šalys 2006 m. balandžio 12 d. sudarė rangos sutartį... 30. Sutarties dalykas joje apibrėžiamas kaip rangovo (ieškovo) įsipareigojimas... 31. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.... 32. Tokiu būdu, konstatuotina, kad šalys sutartimi susitarė dėl statybos rangos... 33. Dėl užsakovo pareigos atsiskaityti už atliktus darbus... 34. Sutarties 1.3. punkte šalys susitarė, kad užsakovas įsipareigoja priimti... 35. Sutarties 2.1. punkte buvo numatyta darbų kaina- 1 683 889 Lt ir 18% PVM (303... 36. Šios sutarties nuostatos reiškia, jog sutarties 2.1. punkte numatyta suma... 37. Sutarties 14.1. punktas nustatė, kad sutartis gali būti keičiama tik abiejų... 38. Šalių bendradarbiavimo praktika liudija, jog būtent tokia tvarka- rašytiniu... 39. Remiantis CK 6.653 straipsnio 2 dalimi, į rangos sutartyje nurodytą kainą... 40. Minėta, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad po 2007 m. liepos 2 d., kai... 41. Teisėjų kolegija taip pat pasisako dėl objektinės sąmatos (1 t., 61 b.l.)... 42. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, jog ieškovas, prašydamas priteisti... 43. Tie patys argumentai taikytini ir apelianto nuorodoms dėl Vilniaus pedagoginio... 44. Apeliaciniame skunde keliamas netinkamo įrodymų vertinimo klausimas. Pagal... 45. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo ištirti visi šalių... 46. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 47. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 49. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą yra pareiškęs prašymą... 50. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 51. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti...