Byla e2A-485-640/2019
Dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, tretysis asmuo Ž. I

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-77-918/2018 pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei L. K. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, tretysis asmuo Ž. I..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7ieškovė ADB „Gjensidige“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės L. K. 2712,42 EUR žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. spalio 22 d., 2016 m. lapkričio 12 d. ir 2016 m. lapkričio 27 d. iš viršuje esančio atsakovei priklausančio buto, adresu ( - ), buvo užlietas ieškovės apdraustas butas, esantis ( - ). Pažymėjo, kad visi užliejimo įvykiai buvo pripažinti draudiminiais ir draudėjai išmokėtos draudimo išmokos, kurių bendra suma sudarė 2712,42 EUR. Ieškovės teigimu, atsakovė pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl to buvo padaryta žala ieškovės draustam turtui. Kadangi ieškovė išmokėjo nukentėjusiam asmeniui draudimo išmokas, prašė teismo priteisti iš atsakovės 2712,42 EUR žalos atlyginimą.

82.

9Atsakovė L. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog užliejimas įvyko būtent iš atsakovei priklausančio buto, esančio ( - ). Atsakovės vertinimu, ieškovės pateikti UAB „Smart claims“ ir UAB „Mano būstas“ raštai nepatvirtina jos kaltės dėl užliejimo. Ekspertas D. L., atlikęs atsakovės buto apžiūrą, nurodė, jog nutekėjimai ir/ar vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemų trūkumai apžiūros metu nenustatyti, o sanitarinių prietaisų prijungimo taškai bei vandentiekio ir nuotekų sistemų elementai tvarkingi. Atsakovės teigimu, užliejimo židinys galėjo būti gedimas lietaus nuotekų sistemoje, dėl ko konstatuoti jos kaltę nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

113.

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir nurodė, jog byloje nepateikta įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti labiau tikėtiną išvadą, kad užpylimo židiniai buvo atsakovės bute. Ieškovei nepateikus įrodymų dėl užpylimo židinio atsakovės bute, nėra pagrindo spręsti dėl CK 6.266 straipsnio taikymo.

134.

14Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė turėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus – t. y. įrodyti, jog atsakovė pažeidė pareigą nedaryti kitiems asmenims žalos valdant ir naudojant savo turtą bei juo disponuojant. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovės neteisėti veiksmai sukėlė nuostolių ar prie jų prisidėjo. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, dėl kurių trečiajam asmeniui buvo padaryta žala. Pagal į bylą pateiktus įrodymus nenustačius faktinės aplinkybės, kad užpylimo židinys buvo atsakovei priklausančiame bute, atsakovės argumentai dėl žalos dydžio ar draudimo taisyklės numatytų pranešimo apie įvykį terminų laikymosi teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų nepasisakė.

155.

16Dėl nurodytų aplinkybių ieškinys buvo atmestas kaip neįrodytas (CK 6.266 str. 1 d., CPK 178 str.).

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

186.

19Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-77-918/2018 ir priimti naują sprendimą ADB „Gjensidige“ reikalavimus tenkinti visiškai: priteisti iš atsakovės L. K. 2 712,42 Eur sumą; priteisti iš atsakovės L. K. apeliantės naudai ADB „Gjensidige“ 5 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovės L. K. apeliantės naudai ADB „Gjensidige“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sprendimą priėmęs teismas nurodė, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad užpylimo šaltiniai buvo atsakovei priklausančiame bute. Visgi apeliantės vertinimu, į bylą yra pateikti įrodymai, kurie yra pakankami patvirtinti, kad užpylimo židinys buvo būtent atsakovės bute.

206.1.

21Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog užliejimo priežastys buvo nurodytos 2016-12-15 UAB „Smart claims“ rašte (1t., b. l. 33). Minėtame rašte nurodyta, kad užliejimas negausus, matomi vandens požymiai bei vandens tekėjimas pro perdangos plokštės plyšį, varvėjimas ant grindų. Vadinasi, vanduo prasiskverbė ne pro kurias nors kitos sandarios sudėties medžiagas, ar sukabinimus, tačiau pro nurodytą plokštės perdangos plyšį. Objektyviai reikėtų vertinti ir tai, jog atsakovė, kaip ir matyti iš UAB „Smart claims“ rašto, savo kaltę pripažino apliejusi trečiojo asmens butą, nurodžiusi ir galimą apliejimo konkrečią priežastį – dėl leidžiamo vandens duše. Atsakovė pripažino savo kaltę dėl užliejimo, tačiau arba sąžiningai, arba sąmoningai klysdama nurodė ne tą užliejimo priežastį, kuriuo padaryta žala butui Nr. 24, todėl, remiantis UAB „Smart claims“ el. laišku, konkreti užliejimo priežastis nebuvo rasta. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmęs skundžiamą sprendimą, nepagrįstai perkėlė apeliantei pareigą įrodinėti, kokie įrenginiai, iš kokios vietos sukėlė užliejimą, t. y. nustatyti konkrečią žalą sukėlusią priežastį. Priešingu atveju skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, nebūtų neatsižvelgęs į apeliantės pateiktus įrodymus ir nebūtų konstatavęs, jog apeliantė nepateikė visiškai jokių įrodymų, kad užpylimo šaltiniai buvo atsakovei priklausančiame bute. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, apeliantas įpareigotas įrodinėti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje atsakovės esantis butas, o ne kiti šaltiniai. Būdas, kuriuo apeliantė pasirenka įrodinėti šias aplinkybes, priklauso nuo apelianto diskrecijos. Apeliantės vertinimu, UAB „Smart claims“ raštas gali patvirtinti šios bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, žalos kilimo priežasties vietą, o būtent: užliejimas įvyko iš atsakovės buto, atsakovė užliejimo faktą iš savo buto pripažino, tik tiksliai negalėjo nurodyti užliejimo konkrečios vietos, tokiu būdu sąžiningai klysdama nurodžiusi užliejimo šaltinį vonios kambaryje po dušo kabina arba sąmoningai pasinaudodama negausaus užliejimo faktu ir pašalindama padarytos žalos požymius. Visgi UAB „Smart claims“ raštas nėra vienintelis apeliantės pateiktas reikšmingas įrodymas, kurio pirmosios instancijos teismas nevertino tiek kaip vieno iš įrodymo atskirai, tiek jų visumoje.

226.2.

23Ieškovė nurodo, jog ir 2017-02-07 UAB „Mano būstas“ raštas (1t., b. l. 39) taip pat reikšmingas, pagrindžiantis apeliantės įrodinėtinas aplinkybes, siekiant nustatyti, jog užliejimo židinys yra ne kiti šaltiniai, o būtent atsakovės butas Nr. 27.

246.3.

25Teismas nustatė, jog atsakovė neįrodė savo atsikirtimų pagal CPK 178 straipsnio normas, visgi teismas prieštaringai nurodydamas, jog atsakovė neįrodė savo teigiamų aplinkybių, atsikirtimų, priėmė visiškai priešingą sprendimą atmesdamas apelianto ieškinį, neįvertindamas aukščiau pateiktų apeliantės įrodymų. Skunde teigiama, jog be kita ko, tokiu atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu paliktų pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, vertindamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, susiklostytų ydinga situacija, kuomet nagrinėjamoje byloje liktų neatsakyti esminiai klausimai nagrinėjamoje byloje: pagal priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą liktų visiškai neaiški užliejimo priežastis, šaltinis ar židinys, nenustatytas atsakingas už žalą asmuo, taip pat apeliantei atimama galimybė išreikalauti išmokėtos draudimo išmokos iš už žala atsakingo asmens.

266.4.

27Apeliantė nurodo, jog į bylą pateiktas atsakovės 2016-11-29 raštas (2t., b. l. 147), kuriame atsakovė pripažįsta, jog 2016-11-12 atvykusios avarinės tarnybos rado prie skalbimo mašinos šiek tiek atsisukusį vamzdelį prie filtro pro kurį lengvai lašėjo vanduo. Taip pat UAB „Smart claims“ atstovai 2016-12-15 raštu patvirtino (1t., b. l. 33), jog Nr. 27 buto gyventoja įvykio metu kaltę pripažino. Todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų, nors atsakovė ne kartą buvo pripažinusi, jog užliejimas įvyko iš jos buto ir tai patvirtinama minėtais rašytiniais įrodymais.

286.5.

29Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji nėra kalta dėl įvykusių apliejimų. Teismo argumentai, jog nebuvo tirta užpylimo galimybė iš kitų šaltinių, bendro naudojimo inžinerinių sistemų gedimų yra paneigti. Apeliantė pateikė pakankamai įrodymų patvirtinančių, jog užliejimas yra iš atsakovės buto, o pagal teismų suformuotą praktiką, nekyla pareiga įrodinėti konkrečios žalos atsiradimo priežasties.

306.6.

31Atsižvelgiant UAB „Smart claims“ (1t., b. l. 33) , UAB „Mano būstas“ (1t., b. l. 39), UAB „Antakalnio būstas“ (1t., b. l. 184) raštus bei atsakovės raštu pateiktus paaiškinimus (2t., b. l. 147), taip pat byloje esančią vaizdinę medžiagą, vertintina, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos, pavirtinančios, jog atsakovė rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo jai priklausančio turto, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žemiau esančių patalpų užliejimo, t. y. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.248 str. 3 d.), dėl ko buvo padaryta žala apeliantės draustam turtui.

326.7.

33Apeliantė teigia, jog ekspertizės aktas turi būti vertinamas kritiškai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog apeliantė nepaneigė ekspertinio tyrimo žalos byloje Nr. 1-405-008559 2017-06-14 Nr. 17/0614 ekspertizės akte padarytų išvadų, nes teismas neįvertino, ar pateiktos ekspertiniame akte išvados laikytinos objektyvios ir patikimos, siekiant išsiaiškinti užliejimų priežastis ir padarinius.

347.

35Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

367.1.

37Nurodo, jog vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius, taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės išsiieškoti be teisėto pagrindo išmokėtą draudimo išmokos dalį iš atsakingo už žalą asmens.

387.2.

39Visų pirma atsakovė pažymėjo, kad į bylą pateiktos lokalinės sąmatos, sudarytos 2016-12-14 dieną: 433,18 EUR sumai, 1259,61 EUR sumai ir 695.75 EUR sumai. PVM sąskaitos faktūros rangovo, atlikusio darbus išrašytos trečiajam asmeniui dvi 2016-12-20, trečioji 2016-12-23. Trečiasis asmuo pateikė ieškovei išrašytas sąskaitas, pastaroji jas apmokėjo atitinkamai 2016-12-22 ir 2016-12-29. Darbų priėmimo perdavimo aktas, konstatuojantis, kad rangovas perduoda Užsakovui darbus vidaus patalpų - koridoriaus ir kambario atstatymo/remonto apdailos darbai po apliejimo, o užsakovas darbus priimta surašytas ir pasirašytas 2016-11-30. Tokiu būdu, akivaizdu, kad sunaikinto, apgadinto turto apžiūros aktas, surašytas 2016-12-05 11:30 ir nurodantis apie papildomus atsiradusius užliejimus ir atsiradusius defektus yra niekinis ir neatitinkantis faktinės padėties. Lygiai taip pat kaip ir sunaikinto ir apgadinto turto apžiūros aktas, surašytas 2016-12-05; 16:30. Taip pat kritiškai turėtų būti vertinamos ir jau po darbų priėmimo perdavimo akto surašytos lokalinės sąmatos. Nurodo, jog draudikas, priimdamas sprendimą išmokėti draudimo išmoką, neišsiaiškino visos jam prieinamos informacijos, neįsitikino, ar yra visos sąlygos draudžiamajam įvykiui kilti, ar nėra pagrindų atleidžiančių jį nuo pareigos mokėti išmoką.

407.3.

41Pažymi, kad byloje objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kada ir kokiomis aplinkybėmis ginčo butas buvo užlietas vandeniu, nėra; nenustatyta defektų atsiradimo priežastis ir tikslus laikas, priežastis ryšys tarp atsiradusių defektų ir galimai įvykusio užpylimo iš atsakovei priklausančio buto. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai prieštarauja vieni kitiems. O būtent ieškovės pateiktame UAB „Mano būstas” 2017-02-07 rašte nurodo, kad UAB „Mano būstas“ darbuotojai registruotu pranešimu važiavo į daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ) avarinį iškvietimą 2016-10-22; 2016-11-12; 2016-11-27. Be kita ko rašte nurodoma, kad UAB „Mano būstas“ galimų avarijų kaltininkų ir/ar už žalą atsakingų asmenų nenustatinėja, galimų avarijos priežasčių netiria. UAB „Antakalnio būstas“ 2018-02-13 išduotame rašte jau nurodoma, kad avariniai iškvietimai iš p. Ž. I. buvo gauti 2016-10-23; 2016-10-25 ir 2016-11-12. Minėtame rašte taip pat nurodoma, jog atvykus į 2016-10-23 dienos iškvietimą, į viršuje esantį butą pateikti nebuvo galimybės. Nuvykus 2016-10-25, kad užpylimas įvyko dėl galimai nesandaraus skalbimo mašinos vandens filtro. 2016-11-12- dėl viršuje esančio 27 buto kaltės. UAB „Antakalnio būstas“ darbuotojai net nebuvo patekę į aukščiau esantį būstą, tai kokiu būdu galėjo darbuotojai konstatuoti esant užpylimą iš viršutinio buto. Tai kelia daug pagrįstų abejonių apie duomenų teisingumą.

427.4.

43Atsakovė nurodo, jog ekspertas D. L., atlikęs jos buto apžiūrą, nurodė, jog nutekėjimai ir/ar vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemų trūkumai apžiūros metu nenustatyti, o sanitarinių prietaisų prijungimo taškai bei vandentiekio ir nuotekų sistemų elementai tvarkingi. Atsakovės teigimu, užliejimo židinys galėjo būti gedimas lietaus nuotekų sistemoje, dėl ko konstatuoti jos kaltę nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo. Atsakovė nurodo, jog ji iš esmės nutarė pertvarkyti ir išgriauti dušo kabiną ir iškalti net vonios plyteles. Ir jokių galimų pažeidimų, trūkimų rasta nebuvo. Taigi akivaizdu, kad dėl vandens pratekėjimo į trečiajam asmeniui priklausantį butą kalta nė atsakovė ir tai patvirtina tiek dušo kabinos, tiek skalbimo demontavimas. Pasisakytina dar daugiau, jei pratekėjimas būtų susijęs su dušo kabina, tai ja atsakovė naudojasi pastoviai, lygiai taip pat kaip ir skalbimo mašina. Tačiau pratekėjimai į draudėjo nevyko nuolatos.

447.5.

45Nurodo, jog nėra pagrindo konstatuoti apeliantės nurodytų procesinės teisės normų pažeidimo, nes teismas, priimdamas sprendimą, vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, o tik tai, kad teismui įvertinus tam tikrus įrodymus nebuvo priimtas ieškovei palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų įvertinimo taisyklės, nes iš byloje esančių teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas tyrė ir vertino visus įrodymus.

468.

47Tretysis asmuo Ž. I. atsiliepime į ieškovės skundą nurodo, jog užpylimai iš viršutinio buto tęsiasi iki šiol. Prašo tenkinti apeliacinį skundą.

48IV.

49Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

509.

51Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

52Dėl naujų įrodymų

5310.

54Atsakovė prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė ir prašo prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, jog šiai dienai jokių vamzdžių nesandarumų atsakovės bute nenustatyta.

5511.

56CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Iš atsakovės pateikto prašomo prijungti įrodymo matyti, jog jis sudarytas 2019 m. sausio 15 d. dėl faktinių aplinkybių, atsiradusių jau po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo. Tokiu būdu konstatuotina, jog nėra pagrindo prijungti atsakovės pateiktą naują įrodymą prie bylos. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka bylos nagrinėjimo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu patikrinimas, o ne bylos nagrinėjimas iš naujo. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

5712.

58Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius, taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės išsiieškoti be teisėto pagrindo išmokėtą draudimo išmokos dalį iš atsakingo už žalą asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Taip pat vadovaujantis Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15, 21, 22, 27 punktais, 75, 77 straipsniais, 82 straipsnio 3 dalimi, draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių ex gratia išmokų atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės išsiieškoti be teisėto pagrindo išmokėtą draudimo išmokos dalį iš atsakingo už žalą asmens(CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

5913.

60Taip pat svarbu pažymėti, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad draudikui tenka įrodinėjimo našta, jog jis, bendradarbiaudamas su savo draudėju bei pareikalaudamas patikimų žalos atlyginimo įrodymų siekė tinkamai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę; nustačius, kad draudikas šių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti prašomą priteisti sumą ar ieškinį visiškai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (CK 6.249 str., CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010, 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011).

6114.

62Draudimo įstatymo 96 str. 2 d. nustato, kad draudikas privalo ištirti aplinkybes, dėdamas reikiamas pastangas, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, tai yra, įstatymu nustatyta draudiko pareiga būti aktyviu administruojant draudžiamąjį įvykį.

6315.

64Ieškovė atlygintinos žalos faktą ir dydį grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: apgadinto turto apžiūros aktais, foto nuotraukomis. Taip pat nurodo, jog tiek 2016 m. gruodžio 15 d. UAB „Smart claims“ raštas, tiek 2017 m. vasario 7 d. UAB „Mano būstas“ raštas pagrindžia, jog dėl žalos kilimo yra atsakinga atsakovė.

6516.

66Tačiau, kaip teisingai nurodė ginčijamą sprendimą priėmęs teismas, ieškovės su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina apliejimu butui Nr. 27 padarytos žalos fakto. Byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų faktą, kad iš karto po trečiajam asmeniui priklausančio buto apliejimo atsakovės buto vonioje buvo užfiksuotas įvykis, kurio metu vanduo pateko į apdraustą butą. Ieškovė remiasi netiesioginiais įrodymais – tarpinių faktų visuma, kuri patvirtina buvus užliejimo faktą.

6717.

68Nagrinėjamoje byloje apeliantė neįrodė, kad žala butui Nr.27 atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo). Ieškovė teigė, kad apdraustas butas buvo aplietas iš viršuje esančio buto, ( -), tačiau kokius būtent neteisėtus veiksmus (neveikimą) atliko atsakovė, nenurodė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apliejimas įvyko būtent iš atsakovės buto. Apeliantės nurodomuose UAB „Smart claims“ bei UAB „Mano būstas“ raštuose, kuriais remiasi apeliantė, įrodinėdamas atsakovės kaltę dėl padarytos žalos, nėra nustatyta, kad atsakovė yra atsakinga ir sukėlė žalą butui, kuris yra aukštu žemiau. Minėtuose raštuose yra daroma prielaida dėl žalos atsiradimo. UAB „Smart Claims“ 2016-12-15 rašte nurodytos aplinkybės, jog buto Nr. 27 buto gyventoja, t.y. atsakovė, įvykio metu kaltę pripažino, negali būti vertinama kaip atsakovės kaltę patirtinantis įrodymas. Atsakovės kaltė tik preziumuojama pateikiamais į bylą raštais, kur nėra pačios atsakovės parašo, neaišku, ar iš vis toks veiksmas buvo. Tuo labiau, kad atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nuo pat pradžių savo atsikirtimais įrodinėjo ieškinio nepagrįstumą. Trečiajam asmeniui priklausančio buto Nr. 27 užliejimo priežastis nebuvo nustatinėjama, įrodymų, pagrindžiančių atsakovės kaltę nepakanka.

6918.

70Kolegija nurodo, jog būtent atsakovės pateiktas į bylą įrodymas, t.y. teismo eksperto D. L. parengtas ekspertinio tyrimo žalos byloje Nr. 1-405-008559 2017 m. birželio 14 d. ekspertizės aktas Nr. 17/0614, paneigia atsakovės kaltės prezumpciją, kurią įrodinėjo ieškovė savo pateiktas rašytiniais įrodymais. Atmestinas apeliantės argumentas, jog minėtas ekspertizės aktas turėtų būti vertinamas kritiškai. Atsakovė įrodinėdama savo atsikirtimus į ieškinį, juos grindė leistinu įrodymu, t.y. ekspertizės aktu. Minėtas ekspertizės aktas nebuvo surašytas teismo pavedimu, tačiau kolegija pažymi, jog minėtą rašytinį įrodymą surašė ir išvadas dėl ginčo pateikė teismo ekspertas. Ieškovė ekspertizės byloje neprašė skirti ir įrodymų, paneigiančių teismo eksperto pateiktas išvadas, byloje nepateikė. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsakovės pateiktą ekspertizės aktą vertino kaip patikimą rašytinį įrodymą, pagrindžiantį atsakovės atsikirtimus į ieškinį (CPK 178 str., 197 str.).

7119.

72Kasacinio teismo praktikoje įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų taikymas yra gana plačiai išanalizuotas, formuojama praktika, kad tikimybių pusiausvyros įrodinėjimo procese principas kvalifikuojant ginčo santykius ir atliekant teisinį vertinimą nepriimtinas, nes civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

7320.

74Kaip minėta, tiesioginių įrodymų, kad vienas iš alternatyvių užliejimo šaltinių yra atsakovės bute, nėra. Nagrinėjamoje byloje atsakovės pateiktame ekspertiniame akte padarytos išvados, kad pratekėjimas iš skalbimo mašinos pajungimo vamzdelio buvo toks nežymus, kad tokios apimties žalos sukelti negalėjo. Byloje nustatyta, jog atsakovei priklausančio buto vonios, tualeto, virtuvės patalpose, kur yra santechniniai įrenginiai, pratekėjimo nėra fiksuojama. Pratekėjimas buvo fiksuotas koridoriuje bei kambaryje. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, visumos įrodymų nepakanka konstatuoti esant labiau tikėtinai išvadai, kad apdrausto buto užliejimo šaltinis buvo atsakovės bute, todėl sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįsta sprendimą. Byloje konkrečiai nenustatytas užliejimo šaltinis bei užliejimo priežastis, todėl atsakovės kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei padarytos žalos nėra (CK 6.246-6.248 str.). Dėl procesinės bylos baigties

7521.

76Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė bei įvertino teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, savo išvadas pakankamai motyvavo, todėl tenkindamas ieškinį priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas atsakovo apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas, todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų

7722.

78CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

7923.

80Atsakovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 600 Eur išlaidos už atsiliepimo į skundą surašymas, todėl atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš apeliantės priteistina minėta suma (CPK 98 str.).

81Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

82apeliacinį skundą atmesti.

83Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

84Priteisti iš ieškovės ADB „Gjensidige“ atsakovei L. K. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

85Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. ieškovė ADB „Gjensidige“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės L. K.... 8. 2.... 9. Atsakovė L. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 3.... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį... 13. 4.... 14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė turėjo įrodyti... 15. 5.... 16. Dėl nurodytų aplinkybių ieškinys buvo atmestas kaip neįrodytas (CK 6.266... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 18. 6.... 19. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 20. 6.1.... 21. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog užliejimo priežastys buvo... 22. 6.2.... 23. Ieškovė nurodo, jog ir 2017-02-07 UAB „Mano būstas“ raštas (1t., b. l.... 24. 6.3.... 25. Teismas nustatė, jog atsakovė neįrodė savo atsikirtimų pagal CPK 178... 26. 6.4.... 27. Apeliantė nurodo, jog į bylą pateiktas atsakovės 2016-11-29 raštas (2t.,... 28. 6.5.... 29. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji nėra kalta dėl įvykusių... 30. 6.6.... 31. Atsižvelgiant UAB „Smart claims“ (1t., b. l. 33) , UAB „Mano būstas“... 32. 6.7.... 33. Apeliantė teigia, jog ekspertizės aktas turi būti vertinamas kritiškai.... 34. 7.... 35. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo pirmosios instancijos... 36. 7.1.... 37. Nurodo, jog vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį... 38. 7.2.... 39. Visų pirma atsakovė pažymėjo, kad į bylą pateiktos lokalinės sąmatos,... 40. 7.3.... 41. Pažymi, kad byloje objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kada ir kokiomis... 42. 7.4.... 43. Atsakovė nurodo, jog ekspertas D. L., atlikęs jos buto apžiūrą, nurodė,... 44. 7.5.... 45. Nurodo, jog nėra pagrindo konstatuoti apeliantės nurodytų procesinės... 46. 8.... 47. Tretysis asmuo Ž. I. atsiliepime į ieškovės skundą nurodo, jog užpylimai... 48. IV.... 49. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 50. 9.... 51. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs... 52. Dėl naujų įrodymų ... 53. 10.... 54. Atsakovė prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė ir prašo prijungti... 55. 11.... 56. CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme teikti naujus... 57. 12.... 58. Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog vien draudimo išmokos faktas nėra... 59. 13.... 60. Taip pat svarbu pažymėti, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi... 61. 14.... 62. Draudimo įstatymo 96 str. 2 d. nustato, kad draudikas privalo ištirti... 63. 15.... 64. Ieškovė atlygintinos žalos faktą ir dydį grindė į bylą pateiktais... 65. 16.... 66. Tačiau, kaip teisingai nurodė ginčijamą sprendimą priėmęs teismas,... 67. 17.... 68. Nagrinėjamoje byloje apeliantė neįrodė, kad žala butui Nr.27 atsirado dėl... 69. 18.... 70. Kolegija nurodo, jog būtent atsakovės pateiktas į bylą įrodymas, t.y.... 71. 19.... 72. Kasacinio teismo praktikoje įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės... 73. 20.... 74. Kaip minėta, tiesioginių įrodymų, kad vienas iš alternatyvių užliejimo... 75. 21.... 76. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija... 77. 22.... 78. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 79. 23.... 80. Atsakovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro... 81. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 82. apeliacinį skundą atmesti.... 83. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti... 84. Priteisti iš ieškovės ADB „Gjensidige“ atsakovei L. K. 600 Eur... 85. Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos....