Byla 3K-3-35/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gražinos Davidonienės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. (buv. R.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovėms R. S. ir I. S. dėl žemės sklypo savininkų teisių gynimo, žemės sklypo ribų patvirtinimo; trečiasis asmuo – Vilniaus apskrities viršininko administracija.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl šalims priklausančių žemės sklypų ribos nustatymo. Šalys turi nuosavybės teisę į greta esančius žemės sklypus sodininkų bendrijoje ( - ): ieškovei priklauso 0,0592 ha žemės sklypas (sklypo Nr. 15) ir sodo pastatas jame, o atsakovėms – greta esantis 0,0580 ha žemės sklypas (sklypo Nr. 22). Ieškovė nurodė, kad jai nežinant buvo atlikti atsakovėms priklausančio sklypo geodeziniai matavimai, suderintas sklypo planas, tačiau sklypų ribos nustatytos neteisėtai, nes pagal atsakovių pateiktą UAB ,,Geoksis“ parengtą planą sklypo riba nustatyta per ieškovei priklausantį sodo pastatą. Ieškovės teigimu, ankstesnių savininkų žemės sklypas privatizuotas pagal sklypo planą, iš kurio matyti, jog sklypo riba nėjo per ieškovei priklausantį sodo pastatą. Ieškovė pateikė UAB ,,Grametra“ parengtą sklypų planą ir prašė teismo nustatyti žemės sklypų ribą pagal jos pateiktą planą, įpareigoti atsakoves pasirašyti ribos paženklinimo–parodymo aktą, pripažinti negaliojančiais atsakovėms priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), geodezinius matavimus ir Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimą, kuriuo suderintas pirmiau nurodyto žemės sklypo planas.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Remdamasis ieškovės sklypo Nr. 15 kadastro ir registro bylos, sodų bendrijos ( - ) privatizavimo archyvinių dokumentų duomenimis, sodų bendrijos bendruoju planu, teismas nustatė, kad šį ir atsakovėms priklausantį sklypus skirianti riba eina per statinį, kuris pastatytas ir išsidėstęs ant šios ribos; nuosavybės teisę į žemės sklypus buvę savininkai įgijo juos privatizuodami, ir tuo metu atliekant preliminarius matavimus sklypų Nr. 15 ir 22 riba ėjo per statinį, bet ne šalia jo. Šalys taip pat patvirtino, kad pagal nusistovėjusią tvarką ribą žymi tinklo tvora. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ginčo sklypus skirianti riba yra aiški – tiesi linija, einanti per ieškovei priklausantį statinį (sodo pastatą), o ieškovės pateiktas UAB „Grametra“ atliktas jos žemės sklypo ribų paženklinimo planas neatitinka CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Vertindamas UAB „Grametra“ atliktą sklypų ribų išdėstymo planą, teismas akcentavo, kad pagal jį neįmanoma nustatyti sklypų ribų, be to, tokiu planavimu pažeidžiami atsakovių teisėti interesai ir įstatymų ginamos teisės, nes plane keičiama sklypų ribos konfigūracija, nustatoma nauja įvairiabriaunė laužtinė, ilgesnė už anksčiau buvusią, riba; taip ieškovei formuojamas iš esmės naujas sklypas; be to, laužtinė riba eina palei statinį iš atsakovėms priklausančio sklypo pusės, taip sumažindama jų sklypo plotą. Dėl to teismas pripažino, kad atsakovių pateiktas UAB „Geoksis“ sudarytas planas, kuriame sklypas suformuotas pagal faktinį naudojimą, jo riba eina palei esamą tvorą, yra priimtiniausias taip pat ir CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyto reglamentavimo aspektu; atsakovių sklypas atitinka jų turimą, iš pirminio savininko įgyto ploto sklypą. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju netaikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktas, draudžiantis nustatyti sklypų ribą per statinį, nes ieškovei neformuojama naujo sklypo; ieškovė atliko privatizavimo metu pagal preliminarius kadastrinius matavimus įgyto, t. y. suformuoto, žemės sklypo geodezinius kadastrinius matavimus. Teismas laikė, kad aplinkybė, jog ieškovė nepasirašė 2008 m. birželio 13 d. sudaryto atsakovių sklypo paženklinimo–parodymo akto, neduoda pagrindo kitokiai išvadai, nes šį aktą pasirašė kiti su atsakovių sklypu ribą turintys žemės savininkai ir sodų bendrijos pirmininkas. Faktas, kad ieškovei nepranešta apie atsakovių iniciatyva atliekamus geodezinius jų sklypo matavimus, teismo vertinimu, nėra pagrindas pripažinti negaliojančiu atliktą matavimą, nes, bylos duomenimis, atliekant atsakovių sklypo geodezinius matavimus buvo atsižvelgta į ieškovės ginčijamas aplinkybes.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m birželio 22 d. nutartimi Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 4.45 straipsnio nuostatas, sklypo ribai nustatyti pagrįstai rėmėsi esamais dokumentais. Ieškovės sklypas privatizuotas remiantis sklypo schema, todėl ieškovė, vėliau įgijusi nuosavybės teisę į šį sklypą dovanojimo pagrindu, žinojo, kad dalis įsigyjamo sodo namelio yra išdėstyta kaimyninio sklypo teritorijoje. Šios aplinkybės ieškovė neginčija. Kolegija atmetė ieškovės apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkto reikalavimų, nurodydama, jog šalių ginčas vyksta ne dėl naujai formuojamo sklypo ribų ir šalims nuosavybės teise priklauso tam tikro ploto ir konfigūracijos sklypai. Pagal teismų praktiką sklypų ribos ir konfigūracija gali būti keičiamos, tačiau negalima sumažinti ar padidinti žemės sklypo ploto; priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005). Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, nepaneigti atsakovių argumentai, kad pagal ieškovės siūlomą ribos tarp žemės sklypų pakeitimo variantą atsakovėms priklausantis žemės sklypas sumažėtų 20-30 kv. m, o, atsižvelgiant į tai, kad jų turimas sklypas yra 580 kv. m ploto, tai laikytina esminiu sumažėjimu. Taigi UAB „Grametra“ parengtas ieškovės žemės sklypo planas ne tik keičia ribą tarp sklypų taip, kad ji neatitinka žemės sklypo privatizavimo dokumentų bei preliminariųjų žemės sklypo ribų, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, bet ir suponuoja atsakovių žemės sklypo sumažėjimą. Kolegijos teigimu, nenuginčijus atsakovių nuosavybės teisių į šią žemės sklypo dalį, nėra teisinio pagrindo priskirti ieškovės sklypui dalį atsakovėms priklausančio sklypo.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu kasatorė (ieškovė) prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

101. Dėl reikalavimų kadastriniams matavimams atlikti. Teismai netinkamai aiškino su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, jų įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą ir kt. klausimus reglamentuojančius įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nustatytus reikalavimus, nepagrįstai netaikė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3, 4 dalių, 8 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 4 dalies, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkto, žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Pirma, Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kasatorės žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius, bet ne kadastrinius, matavimus, o teismai nepagrįstai juos sutapatino ir neteisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra formuojamas naujas kasatorei priklausantis sklypas. Kasatorės žemės sklypas, atliekant kadastrinius matavimus, formuojamas pirmą kartą, todėl turi būti paisoma Nuostatų 20 punkto reikalavimo – žemės sklypo riba negali kirsti statinio, suformuoto kaip vienas nekilnojamasis daiktas. Antra, pagal nustatytą teisinį reguliavimą žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymo metu pirmiau nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, atliekamos kitos procedūros ir tik po to parengiamas žemės sklypo planas. Paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas, todėl, esant tinkamai ir laikantis nustatytų procedūrų surašytam aktui, parengiamas žemės sklypo planas. Nagrinėjamu atveju teismai netinkamai sprendė, kad kasatorės nedalyvavimas paženklinant jos ir atsakovių sklypų ribą yra formalus ir neduoda pagrindo laikyti buvus pažeistus teisės aktų nustatytus reikalavimus kviesti asmenis dalyvauti šioje procedūroje, jiems pranešant asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki ribų nustatymo dienos išsiunčiant registruotą laišką (žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 27 punktas, Nuostatų 31.1.2 punktas). Kasatorė negavo pranešimo apie atsakovių sklypo kadastrinius matavimus, todėl sklypų ribos su ja nesuderintos; taip pažeisti teisės aktų reikalavimai ir kasatorės teisės. Neteisėto ribų paženklinimo–parodymo akto pagrindu atsakovėms negalėjo būti įregistruota tokios žemės sklypų ribos. Teismų praktikoje šios kategorijos bylose nurodyta dėl žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto reikšmės ir jam sudaryti nustatytų procedūrų reikalavimų, taip pat dėl būtinumo gretimų sklypų savininkams dalyvauti, nustatant žemės sklypo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje D. P. ir kt., v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-92/2010; 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje O. G. R. v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-195/2010; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009). Trečia, atlikus kadastrinius matavimus po civilinės bylos iškėlimo, t. y. 2008 m. birželio 13 d., atsakovių sklypas laikomas suformuotu (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), tačiau dėl to kasatorė neteko galimybių prieiti prie savo namo dalies, o tokia situacija nepateisinama CK 1.5 straipsnyje nustatytų principų laikymosi aspektu.

112. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176-185 straipsnių reikalavimus, netinkamai vertino bylos įrodymus, nepašalino juose esančių prieštaravimų, pažeidė šalių interesų pusiausvyrą. Teismas rėmėsi atsakovių pateiktais įrodymais, o kasatorės įrodymų neįvertino visos bylos kontekste. VĮ Registro duomenimis nepatvirtinama, kad kasatorei priklausantis statinys būtų kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype. VĮ Registro duomenys nenuginčyti, todėl yra išsamūs ir teisingi (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Vadinasi, statinys stovi kasatorei priklausančiame žemės sklype. Teismas neįvertino, kad UAB „Geoksis“ surašyto atsakovėms priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto 9 punkte nurodyta, jog nėra žemės sklype pastatų, kurie priklausytų kitiems asmenims; taip iš esmės pripažinta, kad atsakovėms priklausančiame žemės sklype nėra ne joms priklausančių statinių. Tuo tarpu atsakovių žemės sklypo plane, sudarytame pirmiau nurodyto paženklinimo–parodymo akto pagrindu, nurodyta, kad atsakovių ir kasatorės sklypo riba kerta kasatorės statinį; taigi pagal šį žemės sklypo planą dalis kasatorės statinio yra atsakovių žemėje.

123. Dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Teismai nepasisakė dėl visų kasatorės ieškinyje išdėstytų reikalavimų ir nemotyvavo, kodėl jie yra atmetami. Toks sprendimas nelaikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnio 1 dalis), neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos ir nacionalinės teisės teismų praktikos nuostatų. Teismai nemotyvavo, kodėl atmetė reikalavimą pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimą. Be to, teismai nepagrįstai sprendė, kad sklypų konfigūracijai pakeisti pirmiausia turi būti nuginčyti jų privatizavimo dokumentai, nes sklypo plano suderinimas su Žemėtvarkos skyriumi neeliminuoja prieš tai padaryto sklypų kadastrinių duomenų tikslinimo procedūros pažeidimo.

13Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovės prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jos nurodo, kad teismai pagrįstai netaikė Nuostatų 20 punkto reikalavimų, nes atsakovėms priklausantis žemės sklypas suformuotas iki šių Nuostatų, kurie taikomi naujai formuojamiems sklypams, priėmimo. Atsakovių kadastriniai matavimai atlikti ir parengtas sklypo planas, vadovaujantis žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 22 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, pagal tas pačias privatizuojant sklypą buvusias ribas, panaudojant tikslesnes priemones. Kasatorei registruotu laišku pranešta apie tai, kad bus atliekami atsakovių sklypo kadastriniai matavimai; šis laiškas negrąžintas, vadinasi, kasatorei įteiktas. Teismai tinkamai įvertino aplinkybę, kodėl kasatorė nedalyvavo šioje procedūroje, t. y. laikė, kad ji tyčia vengė dalyvauti, atliekant sklypo kadastrinius matavimus ir pasirašant sklypo paženklinimo–parodymo akte. Kasatorė žino, kad dalis jai priklausančio sodo namo užima atsakovėms priklausančio sklypo dalį, tačiau siekia pakeisti sklypo ribą taip, kad būtų sumažintas atsakovių sklypas.

14Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo kasacinį skundą atmesti. Jis nurodo, kad teismai pagrįstai netaikė Nuostatų 20 punkto, nes šioje byloje nesprendžiama dėl naujai formuojamo sklypo ribų. Byloje kilęs ginčas dėl šalims jau priklausančių tam tikro ploto ir konfigūracijos žemės sklypų ribos, todėl teismai pagrįstai rėmėsi sodininkų bendrijos, kurioje yra žemės sklypai, bendruoju planu, pirminiais žemės sklypų formavimo dokumentais, atsižvelgė į žemės sklypų ribą pagal faktinį jų naudojimą, t. y. sprendė dėl sklypų ribos pagal CK 4.45 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

18

19

20Dėl CK 4.45 straipsnio taikymo ir reikalavimų kadastriniams matavimams atlikti

21Nagrinėjamu atveju kasatorė kreipėsi į teismą CK 4.45 straipsnio pagrindu. Šiame straipsnyje reglamentuojamas ieškinys su specifiniu dalyku – juo reikalaujama nustatyti ribas žemės sklypui. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010). Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010). Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005).

22Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje R. J. v. A. A. P., bylos Nr. 3K-3-475/2010). Taigi teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais.

23Nagrinėjamoje byloje teismai, įvertinę bylos medžiagą, sprendė, kad kasatorės ir atsakovių žemės sklypų ribos yra aiškios, t. y. nustatytos tiesia linija, kertančia kasatorei priklausantį pastatą. Darydami šią išvadą, teismai rėmėsi jų nustatytomis aplinkybėmis, kad būtent tokia sklypų riba nurodyta kasatorės sodo sklypo Nr. 15 nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančiame žemės sklypo plane, sklypų privatizacijos schemoje, privatizuojant žemės sklypus pagal preliminarius matavimus sudarytuose planuose, sodų bendrijos pirmininko patvirtintoje sklypo Nr. 15 schemoje, bendrame sodų bendrijos plane. Teismai nustatė, kad visi pradiniai ginčijamų žemės sklypų privatizacijos, kurios metu įgyta privati nuosavybė, dokumentai rodo aiškią ribą, skiriančią abu sklypus – tiesią liniją per kasatorei priklausantį statinį. Taigi teismai atsižvelgė į pirminius dokumentus, kuriuose užfiksuota žemės sklypų riba privatizuojant sklypą ir kurie patvirtina, kokiomis ribomis apibrėžtas sklypas buvo perduotas kasatorei dovanojimo sutartimi. Šios bylos aplinkybės ir kita medžiaga leidžia spręsti, kad teismai pagrįstai konstatavo, jog ginčo sklypų riba yra aiški, nustatyta tiesia linija per kasatorei priklausantį žemės sklypą. Atsižvelgdama į tokias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, spręsdami dėl ribos tarp ginčo sklypų aiškumo, nepažeidė CK 4.45 straipsnyje nustatytų pirmiau nurodytų kriterijų, kuriais remiantis turi būti sprendžiami tokio pobūdžio klausimai.

24Kasatorė, nesutikdama su tokia teismų išvada, iš esmės neginčija nustatytos aplinkybės, kad riba tarp sklypų yra aiški, o abejoja tokios ribos nustatymo teisėtumu, nurodydama argumentus dėl nepagrįsto ribos, kertančios statinį, nustatymo bei dėl neteisėto atsakovių sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto sudarymo. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorė, ginčydama teismų procesinius sprendimus, teigia, jog teismai nepagrįstai netaikė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3, 4 dalių, 8 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 4 dalies, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkto, žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 320 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių. Grįsdama šiuos teiginius, kasatorė iš esmės remiasi trimis argumentais: pirma, kad teismai nepagrįstai laikė aiškia ir teisėta žemės sklypų ribą, kuri kerta jai priklausantį statinį; antra, kad apie atsakovių žemės sklypo derinimą nebuvo pranešta kasatorei, todėl teismai nepagrįstai laikė teisėtu ir rėmėsi atsakovių žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktą; trečia, kad teismų nustatyta žemės sklypo riba neatitinka protingumo, racionalumo principų, nes iš kasatorės atimta galimybė apeiti aplink jai priklausantį pastatą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atmeta šiuos kasatorės argumentus kaip nepagrįstus ir neduodančius pagrindo keisti ar naikinti skundžiamų teismų procesinių sprendimų.

25Pirma, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju netaikytinas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktas, pagal kurį žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Pirmiau šioje nutartyje nurodytos teismų nustatytos ir įvertintos aplinkybės patvirtina, kad jau tuo metu, kai kasatorei buvo padovanotas ginčo sklypas, jo riba buvo aiškiai nustatyta ir žinoma, sukonkretinta privatizuojant ginčo sklypus, ir tai leido teismams pagrįstai spręsti, kad, atliekant kasatorės ginčijamus atsakovių sklypo matavimus bei tvirtinant šio sklypo planą, nebuvo formuojama naujo žemės sklypo, o tik tikslinamos jo ribos, t. y. buvo ne iš naujo formuojami sklypai, o tik tikslesnėmis priemonėmis fiksuojama jau nustatyta ir iš esmės aiški jų riba. Atsižvelgiant į tai, kad ši sklypų riba nurodyta sodų bendrijos pirmininko 1992 m. patvirtintoje sklypo Nr.15 schemoje, pažymėta kolektyvinio sodo techninės apskaitos byloje, nustatyta 1998 m. privatizuojant sklypus, dar kartą apibrėžta perduodant ginčo sklypą kasatorei dovanojimo sutartimi, teismai pagrįstai laikė, kad sklypų riba nustatyta dar prieš įsigaliojant minėtam Nuostatų 20 punktui, todėl šiame punkte įtvirtintas reikalavimas negali būti taikomas nagrinėjamoje byloje. Įvertinus tai, kad ginčo žemės sklypai buvo privatizuoti pagal aiškias nustatytas ribas, kasatorės argumentai, kad teismai sutapatino preliminariuosius ir kadastrinius matavimus, neduoda pagrindo kitokiai išvadai, nes šiuo atveju, minėta, atliekant kadastrinius matavimus nebuvo formuojama naujo sklypo, o tikslinamos preliminariai nustatytos ir nuo privatizavimo aiškios sklypų ribos.

26Antra, atmestini kasatorės argumentai, kad teismai neteisingai įvertino aplinkybę, jog kasatorė nedalyvavo sudarant atsakovių sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą ir jame nepasirašė. Kasatorė teisingai aiškina, kad žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju toks aktas, nustatant atsakovių sklypo ribas, buvo surašytas, o kasatorė ginčija jo teisėtumą, remdamasi savo nedalyvavimo jį surašant aplinkybe.

27Teisėjų kolegijos nuomone, kasatorė neatsižvelgė į tai, kad kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su pranešimu kitai šaliai ir būtinybe jai dalyvauti sudarant paženklinimo–parodymo aktą, turi būti aiškinama nepažeidžiant jos sisteminių ryšių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus. Pagal Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2 punktą kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu paštu. Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad kasatorei paštu buvo išsiųstas pranešimas apie geodezinių matavimų atlikimą. Pagal Nuostatų 32.1.1.3 punktą, jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku raštu neinformuoja apie neatvykimo priežastį arba gretimų žemės sklypų adresais kvietimai nebuvo įteikti, todėl šie asmenys nedalyvauja paženklinant žemės sklypo ribas, darbai tęsiami be kviestinių asmenų. Taip pat Nuostatuose nurodyta, kaip turėtų būti sprendžiami ginčai dėl atliktų matavimų. Taigi asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo–parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą. Atsižvelgiant į tai, kad, minėta, nagrinėjamu atveju nustatant atsakovių žemės sklypo ribas buvo patvirtintos tokios ribos, kurios buvo pažymėtos preliminariuose matavimuose, sklypų privatizavimo dokumentuose ir kt. pirminiuose sklypų ribas apibrėžiančiuose dokumentuose, teisėjų kolegijos nuomone, teismai pagrįstai sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog kasatorė nedalyvavo nustatant atsakovių sklypo ribas, neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos jos teisės ar teisėti interesai. Dėl to teismai pagrįstai sprendė, jog sklypo paženklinimo–parodymo aktas surašytas tinkamai ir dėl to nėra pagrindo abejoti teismų sprendimų teisėtumu.

28Trečia, atsižvelgdama į tai, kad kasatorė nepagrindė, jog, atliekant atsakovių sklypo matavimus ir sudarant jo planą buvo pažeistos jos teisės ar teisėti interesai, teisėjų kolegija atmeta kasaciniame skunde nurodytus argumentus, kad toks atsakovių sklypo ribų nustatymas pažeidė CK 1.5 straipsnyje nustatytus principus. Pažymėtina, kad, teismams nustačius, jog jau ginčo sklypų privatizavimo metu jų riba buvo aiški, laikytina, kad kasatorei perėmus sklypą ir statinį dovanojimo sutarties pagrindu, jai buvo žinomos aplinkybės, susijusios su galimybe apeiti sodo statinį. Tai, kad žemė aplink dalį kasatorei priklausančio pastato priklauso atsakovėms, nepaneigia kasatorės teisės naudotis kitais teisiniais instrumentais (pvz., servitutu) ir taip tinkamai įgyvendinti savo kaip statinio savininkės teises.

29Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių

30

31Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

32Nagrinėjamu atveju iš skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai įvertino tiek kasatorės, tiek atsakovių pateiktus įrodymus: kasatorės sodo sklypo Nr. 15 nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą ir joje esantį žemės sklypo planą, sodų bendrijos pirmininko patvirtintą sklypo Nr. 15 schemą, bendrą sodų bendrijos planą, 1992 m. sklypo Nr. 22 privatizacijos schemą, UAB ,,Grametra“ ir UAB ,,Geoksis“ sudarytus planus, dovanojimo sutartį, kurios pagrindu kasatorė įgijo ginčo žemės sklypą, nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, liudytojų parodymus ir kt. Teismai pasisakė dėl šiais įrodymais patvirtinamų aplinkybių, įrodymų tinkamumo bei įrodomosios galios. Teismai taip pat nurodė, kodėl, jų vertinimu, UAB ,,Grametra“ atliktas žemės sklypų ribų nustatymo planas neatitinka CK 4.45 straipsnyje nustatytų kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino kasatorės elgesį, t. y. atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog privatizavimo dokumentai ir dovanojimo sutartis leidžia spręsti, kad kasatorei buvo žinomos sklypų ribos, buvusios privatizuojant sklypą; jog kasatorė iš esmės neginčijo aplinkybės, kad sklypų privatizavimo metu riba tarp jų buvo tiesi linija, kertanti sodo pastatą. Remdamiesi šiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, teismai konstatavo, kad riba tarp ginčo sklypų buvo aiški ir nustatyta tiesia linija per kasatorei priklausantį sklypą.

33Tuo tarpu iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorė, nesutikdama su teismų pateiktu minėtų įrodymų vertinimu, nenurodo teismų padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taip pat kasatorė nenurodo argumentų, susijusių su apeliacinės instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas nesirėmė kasatorės pateiktu ginčo sklypų planu. Taigi kasatorė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismai. Minėta, kad kasacinės instancijos teismas nagrinėja teisės klausimus, todėl, kasatorei nekeliant teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimo, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo neduoda pagrindo abejoti teismų procesinių sprendimų teisėtumu.

34Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorė nepagrindė savo teiginių, jog teismai įvertino ne visus byloje esančius įrodymus ar neatskleidė bylos esmės. Bylos medžiaga patvirtina, jog teismai, vertindami įrodymus ir darydami išvadą, kad ginčo žemės sklypo riba buvo aiški, nustatyta tiesia linija per kasatorei priklausantį statinį, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

35

36Dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo

37Teisėjų kolegija atmeta kasatorės teiginius, kad teismai pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes nepasisakė dėl kasatorės reikalavimų pripažinti negaliojančiais žemės sklypo geodezinius matavimus bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimą, kuriuo suderintas žemės sklypo planas. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl šių kasatorės reikalavimų, nurodydamas, jog nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais atsakovių sklypo geodezinius matavimus ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą, nes, kaip teismo nustatyta, galiojančio, licenciją turinčio subjekto atlikto geodezinio matavimo pagrindu Vilniaus apskrities viršininko administracija sprendimu suderino atsakovių žemės sklypo planą pagal nustatytas žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates; suderinimą atliko neviršydama savo kompetencijos, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais. Šią išvadą patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas. Toks teismų vertinimas laikytinas pasisakymu dėl kasatorės nurodytų reikalavimų, todėl nepagrįsti kasaciniame skunde dėstomi argumentai dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo.

38Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, konstatuoja, kad naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

39Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

40Kasacinės instancijos teismas patyrė 80,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo ir palikus nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

42Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

43Priteisti valstybei iš ieškovės I. K. (asmens kodas ( - ) 80,45 Lt (aštuoniasdešimt litų 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

44Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl šalims priklausančių žemės sklypų ribos... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimu... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu kasatorė (ieškovė) prašo panaikinti apeliacinės... 10. 1. Dėl reikalavimų kadastriniams matavimams atlikti. Teismai... 11. 2. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.... 12. 3. Dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Teismai nepasisakė dėl... 13. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovės prašo kasacinį skundą atmesti,... 14. Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 18. ... 19. ... 20. Dėl CK 4.45 straipsnio taikymo ir reikalavimų kadastriniams matavimams... 21. Nagrinėjamu atveju kasatorė kreipėsi į teismą CK 4.45 straipsnio pagrindu.... 22. Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo... 23. Nagrinėjamoje byloje teismai, įvertinę bylos medžiagą, sprendė, kad... 24. Kasatorė, nesutikdama su tokia teismų išvada, iš esmės neginčija... 25. Pirma, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai... 26. Antra, atmestini kasatorės argumentai, kad teismai neteisingai... 27. Teisėjų kolegijos nuomone, kasatorė neatsižvelgė į tai, kad kiekviena... 28. Trečia, atsižvelgdama į tai, kad kasatorė nepagrindė, jog,... 29. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ... 30. ... 31. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 32. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijų... 33. Tuo tarpu iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorė, nesutikdama su... 34. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorė... 35. ... 36. Dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo... 37. Teisėjų kolegija atmeta kasatorės teiginius, kad teismai pažeidė CPK 265... 38. Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamą... 39. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,... 40. Kasacinės instancijos teismas patyrė 80,45 Lt išlaidų, susijusių su... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.... 43. Priteisti valstybei iš ieškovės I. K. (asmens kodas ( - ) 80,45 Lt... 44. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...