Byla e2A-631-881/2017
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: UAB „Šilėja“, „Swedbank P&C Insurance AS“, vykdantis veiklą per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-13825-872/2016 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovams N. Č. ir J. Č. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: UAB „Šilėja“, „Swedbank P&C Insurance AS“, vykdantis veiklą per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą.

3Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovas G. B. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų N. Č. ir J. Č. 1 029 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), Vilniuje. Virš ieškovo buto esančiame atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, ( - ), Vilniuje, įvyko dvi vandentiekio avarijos. 2015 m. rugpjūčio 17 d. trūko nuotekų stovo trišakis, o 2015 m. rugpjūčio 19 d. trūko karšto vandens cirkuliacinis vamzdis, kuris buvo prarūdijęs. UAB „Šilėja“, kaip daugiabutį eksploatuojanti įmonė, likvidavo avarijos priežastis. UAB „Šilėja“ savo rašte 2016 m. sausio 4 d. pateikė išvadą, jog tikėtina, kad nuotekų vamzdžio trišakis jau buvo trūkęs seniai, ir besiskverbdamas vanduo į betoną sudarė palankias sąlygas metalinio karšto vandens cirkuliacinio vamzdžio korozijai. Šių avarijų metu buvo aplietas ieškovo butas (koridorius ir vienas kambarys). Ieškovas ne kartą žodžiu kreipėsi į atsakovę N. Č., prašydamas sutvarkyti virtuvinio vandentiekio ir nuotekų stovus, kadangi šie nesandarūs, todėl ieškovo bute sunkiasi vanduo, tačiau atsakovė į šiuos perspėjimus nereagavo, kol galiausiai įvyko dvi avarijos ir ieškovas patyrė nuostolių. Pagal 2016 m. vasario 17 d. sudarytą lokalinę sąmatą, ieškovui prireiks 929 Eur sumos, siekiant suremontuoti butą iki būklės, buvusios prieš avarijas, taip pat ieškovas sumokėjo 100 Eur už nuostolių įvertinimą ir sąmatos parengimą.
  2. Atsakovai N. Č. ir J. Č. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad minimos avarijos įvyko ne atsakovų bute, o bendrojo naudojimo vamzdynuose ties perdanga tarp 3-4 namo aukštų (tarp ieškovo ir atsakovų buto), todėl žalos patyrė ir atsakovai. UAB „Šilėja“ 2015 m. rugpjūčio 18 d. ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. defektiniuose aktuose nurodyta, kad gedimas – bendro naudojimo inžineriniuose tinkluose. Atsakovų bute esanti techninė spinta (šachta) bei per ją einantys bendrojo naudojimo vamzdynai yra bendroji dalinė visų namo gyventojų nuosavybė. Atsakovai nesutiko su ieškovo teiginiu, kad bute jau keleri metai iki įvykio sunkėsi vanduo, ir kad jis dėl to ne kartą kreipėsi į atsakovę. Pirmą kartą į atsakovę ieškovas kreipėsi tik po 2015 m. rugpjūčio 17-19 d. įvykių, prašydamas atlyginti žalą. Atsakovai pažymėjo, kad užliejimo priežastis savo sąskaita pašalino UAB „Šilėja“, ir atsakovai už šiuos likvidavimo darbus nemokėjo. Atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų bei neprisidėjo prie žalos atsiradimo. Teigė, kad yra netinkami atsakovai byloje.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovams iš ieškovo 520 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas sprendė, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d. trūkęs nuotekų stovo trišakis (kanalizacijos vamzdis) bei 2015 m. rugpjūčio 19 d. trūkęs karšto vandens cirkuliacinis vamzdis yra priskirtini prie bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų. UAB „Šilėja“, kaip bendrojo naudojimo patalpų administratorius, turi vykdyti organizacines ir technines priemones pastato bendro naudojimo objektams išsaugoti, jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad UAB „Šilėja“ vykdė nuolatinius stebėjimus apie bendros inžinerinės įrangos būklę, įvertinus gyvenamojo namo eksploatavimo metus (25 m.). Teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek atsakovė teigė, jog visą laiką, kiek jie gyvena, į jų butus nebuvo užėję UAB „Šilėja“ atstovai dėl vamzdyno profilaktinio patikrinimo. UAB „Šilėja“ darbuotojai neneigė, jog turėtų būti atliekami profilaktiniai patikrinimai, tačiau patvirtino, jog jie neatliekami, nes gyventojai neįsileidžia į butus, o, be to, sutampa jų ir gyventojų darbo laikas, todėl nėra objektyvios galimybės užeiti į butus.
  3. Teismas pažymėjo, kad nors namo bendrųjų inžinerinių konstrukcijų ir kitų bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai, tačiau būtent UAB „Šilėja“ pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis bei juos prižiūrėti. Nustatyta, kad UAB „Šilėja“ darbuotojai defektiniuose aktuose nurodė, jog ginčo defektų atsiradimo priežastis – gedimas bendro naudojimo inžineriniuose tinkluose. Jie nenustatė, jog atsakovai savo tyčiniais/netyčiniais veiksmais būtų sukėlę avariją. 2015 m. rugpjūčio 18 d. defektiniame akte įrašytas nustatytas defektas – 52 buto koridoriuje ir virtuvėje matomos užpylimo dėmės – nesandarus virtuvės kanalizacijos stovas. 2015 m. rugpjūčio 20 d. defektiniame akte įrašytas defektas – teka karšto vandens cirkuliacinis vamzdis perdangoje tarp 3-4 aukštų (52-48 butų). 52 buto koridoriuje drėgnos grindys, 48 buto koridoriuje ir virtuvėje matomos užpylimo dėmės. Anot teismo, tai patvirtina atsakovų teiginius, jog dėl minimų avarijų jų butas taip pat nukentėjo. UAB „Šilėja“ darbuotojai teismo posėdyje patvirtino, jog karšto vandens vamzdis buvo surūdijęs dėl natūralaus susidėvėjimo (korozijos). Avarijas likvidavo UAB „Šilėja“ darbuotojai ir byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Šilėja“ būtų paprašiusi atsakovų atlyginti nuostolius (CPK 178, 185 str.).
  4. Ieškovas teigė, kad iš viršutinio atsakovų buto į jo butą jau keleri metai iki minimų avarijų sunkėsi vanduo ir jis ne kartą kreipėsi į atsakovę dar iki 2015 m. rugpjūčio mėn. įvykusių užliejimų. Šią aplinkybę jis įrodinėjo savo paties paaiškinimais ir savo dukters J. B. parodymais. Tačiau teismas sprendė, kad liudytojos J. B. parodymai vertintini kritiškai, nes ji yra ieškovui artimas asmuo, be to, vasaromis kartu su ja šiame bute gyvenantis draugas, liudijęs teismo posėdyje, A. R. nepatvirtino ieškovo teiginio, jog iš viršutinio buto ir iki minimų įvykių sunkėsi vanduo. Be to, į bylą ieškovo pateikta atsakovei rašyta pretenzija jai buvo įteikta tik 2016 m. sausio 11 d. Taip pat teismas atsižvelgė į UAB „Šilėja“ santechniko M. S. paaiškinimus teismo posėdyje, kad dėl kanalizacijos vamzdžio trišakio trūkimo galėjo lašėti dieną ar dvi, bet ne savaitę. Pagal bylos duomenis nustatyta, jog atsakovų bute vandens prasiskverbimas pastebėtas tik 2015 m. rugpjūčio 17 d. Atsakovai, pastebėję vandens pratekėjimą, iš karto kreipėsi į avarinę tarnybą bei namą administruojančią UAB „Šilėja“. Taigi teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė į bylą patvirtinančių įrodymų, jog iš atsakovų buto vanduo lašėjo ir iki ginčo įvykių, todėl konstatavo, kad ieškovas šios aplinkybės neįrodė (CPK 178, 185 str.).
  5. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad abi avarijos įvyko už atsakovų atsakomybės ribų – dėl gedimo bendro naudojimo inžineriniuose tinkluose. Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos ši civilinės atsakomybės sąlygų, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir ieškovui padarytos žalos. Taigi, šiuo atveju, kai žalos padaryta vienam iš bendrasavininkų dėl defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų nuosavybėje, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Anot teismo, tokiu atveju žala turėtų būti atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais. Teismas pažymėjo, jog ieškovui nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, tačiau ieškovas neprašė įtraukti dar vieno atsakovo bei nesutiko su atsakovų atstovo siūlymu pakeisti nurodytus atsakovus į tinkamą atsakovą – UAB „Šilėja“ (CPK 45 str.).

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Ieškovas G. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Teismo pateiktas išaiškinimas dėl buto savininkų pareigų prižiūrėti namo bendruosius inžinierinius tinklus ir kitus bendro naudojimo objektus prieštarauja teisiniam reguliavimui bei aukštesniosios instancijos teismų suformuotai praktikai. Atsakovai privalėjo nuolatos rūpintis bendrojo naudojimo vamzdyno, bent jau esančio jų buto ribose, kur niekas kitas be atsakovų sutikimo negali patekti ir apžiūrėti, būkle, užtikrinti, kad nebūtų sudarytos jokios kliūtys tikrinti jų būklę bei, reikalui esant, remontuoti.
    2. Teismas klaidingai konstatavo, kad pirmoji nuotekų stovo trišakio trūkimo avarija įvyko perdangoje tarp 48 (ieškovo) buto ir 52 (atsakovų) buto. Atsakovų kartu su atsiliepimu pateiktose nuotraukose aiškiai matyti, kad nuotekų stovo trišakis buvo remontuojamas būtent iš atsakovų buto pusės. Tai, kad pirmoji vandentiekio avarija įvyko būtent atsakovų buto ribose, įrodo ir tai, kad vanduo, po vamzdyno avarijos, pradėjo tekėti ne tik ieškovo bute, tačiau ir atsakovų bute. Galiausiai, šias aplinkybes, kad trišakis nėra perdangoje ir jis buvo trūkęs atsakovų buto ribose, patvirtino ir liudytojai UAB „Šilėja“ darbuotojai, betarpiškai šalinę avarijos pasekmes.
    3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad negalima nustatyti atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Byloje nėra ginčo, kad techninė spinta buvo užkalta dailylentėmis; taip pat nekilo ginčo dėl fakto, kad techninė spinta buvo užstatyta drabužių spinta. Taigi priėjimas prie techninės spintos, kurioje yra visi bendro naudojimo vamzdyno tinklai, atsakovų buvo dirbtinai apsunkintas. Atsakovės parodymai apie tai, kad ji atitraukė spintą pati ir tikrino vamzdžius prieš 1,5 metų, yra melagingi, duoti siekiant suklaidinti teismą, kad ji buvo pakankamai rūpestinga. Šių aplinkybių teismas neaprašė ir jų neįvertino. Faktą, kad priėjimas prie techninės spintos buvo komplikuotas, patvirtino taip pat liudytojas M. S.. Tai parodo atsakovės neatsakingumą bei nenorą rūpintis bendrojo vamzdyno būkle toje dalyje, kuri yra atsakovų bute.
    4. Taigi atsakovai pažeidė tiek Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą pareigą prižiūrėti bendro naudojimo objektus, tiek CK 6.263 straipsnio 1 dalyje numatytą bendro pobūdžio pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat teismų praktikoje pripažįstamą pareigą užtikrinti, kad visa bendro naudojimo įranga būtų tinkamai naudojama, ir imtis visų veiksmų tam, kad būtų išvengta avarijų (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-120-794/2016). Net jei UAB „Šilėja“, kaip namo administratorius, taip pat netinkamai vykdė savo pareigas, tai nepašalina atsakovų atsakomybės dėl padarytos žalos. Atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja įstatyminė pareiga rūpintis bendro naudojimo vamzdyno būkle, kad atsakovai iš esmės ja nesirūpino, net jos netikrino, nepranešė namo administratoriui apie galimai blogą vamzdyno būklę ir neprašė tos būklės pašalinti, sukūrė kliūtis būklės patikrinimo atlikimui bei nekreipė dėmesio į perspėjimus dėl galimos vandentiekio avarijos, darytina išvada, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą). Įrodžius atsakovų neteisėtus veiksmus (neveikimą), faktinės aplinkybės patvirtina, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovui padarytos žalos.
    5. Teismas iš esmės pasisakė ir vertino tik atsakovų pateiktus įrodymus bei pateiktus paaiškinimus arba atsakovų poziciją patvirtinančias liudytojų paaiškinimų dalis, neatsižvelgdamas į ieškovo pateiktus įrodymus bei liudytojų pateiktus parodymus, pagrindžiančius ieškovo poziciją.
    6. Nepagrįsti teismo argumentai atmesti liudytojos J. B. parodymus vien tuo faktu, kad ji yra ieškovo dukra. Teismas jos duotų parodymų ne tik neįvertino, bet, kaip ir daugelio kitų liudytojų atveju, jų net neaprašė teismo sprendime. Kol nepaneigtas faktas, kad liudytoja sakė tiesą, jos parodymai laikytini tokie pat svarbūs ir turintys tokią pačią procesinę reikšmę, kaip ir bet kurio kito liudytojo parodymai. Liudytojo A. R. parodymai taip pat neįvardyti ir neįvertinti, o jų dalis dėl ankstesnio vandens skverbimosi – pacituoti netiksliai. Teismas pamiršo paminėti, kad liudytojas A. R. nurodė girdėjęs, jog jo draugė J. B. su savo tėvu (ieškovu) kalbėdavo apie nuolatinį lubų drėkimą, tik negalėjo tiksliau papasakoti, kada ir apie kokius užliejimus jie kalbėjosi.
    7. Tai, kad pats ieškovas ne kartą lankėsi pas atsakovę, netiesiogiai patvirtina ir tos aplinkybės, jog jis teismo posėdyje žinojo, kad atsakovės durų skambutis neveikia, kaip nurodė žinąs, kad su atsakove kartu taip pat gyvena dar kažkokia moteris.
    8. Teismas klaidingai nurodė ir tai, kad liudytojas P. G. neva patvirtino, kad dėl pirmo įvykio jis daužė perdangą, keitė kanalizacijos vamzdį. Šis liudytojas dirbo antrą, o ne pirmą dieną, ir perdangą daužė dėl karšto vandens cirkuliacinio vamzdžio remonto, o ne pirmą dieną, kuomet buvo remontuojamas kanalizacijos trišakis.
    9. Teismas turėjo kritiškai vertinti pačios atsakovės parodymus, kadangi jie dažnai buvo nenuoseklūs, vieni kitiems prieštaraujantys.
    10. Teismas ieškovui nepasiūlė įtraukti papildomo atsakovo ar jį pakeisti, todėl padarė proceso pažeidimą, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.
    11. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų elgesį bei ieškinio sumą, turėtų nukrypti nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir jokių bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo nepriteisti (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
  2. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai N. Č. ir J. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
    1. Apelianto cituojamoje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-120-794/2016, nurodomos aplinkybės visiškai skiriasi nuo šioje byloje nustatytų aplinkybių, todėl nurodyta nutartimi negalima vadovautis.
    2. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai būtų pažeidę Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą pareigą prižiūrėti bendro naudojimo objektus, bei kad šis tariamas pažeidimas sąlygojo žalos atsiradimą. Bendro naudojimo vamzdynų techninę priežiūrą privalėjo organizuoti ne atsakovai, o namo administratorius UAB „Šilėja“. Teisės aktuose nėra numatytos jokios išlygos, leidžiančios administruojančioms bendrovėms nestebėti bendro naudojimo vamzdynų, prie kurių galima patekti tik patekus į savininkams asmeninės nuosavybės teise priklausančius butus. UAB „Šilėja“ atstovai iki 2015 m. rugpjūčio 17-20 d. užliejimų nesilankydavo atsakovų bute bei netikrindavo bendro naudojimo inžinerinių įrenginių būklės. Vien ta aplinkybė, kad UAB „Šilėja“ remontavo bendro naudojimo vamzdynus iš atsakovų bute esančios techninės spintos, o ne iš ieškovų bute esančios analogiškos spintos, visiškai nesuponuoja išvados, kad dėl atsiradusios žalos yra atsakingi atsakovai. Ieškovas neprašė byloje atlikti ekspertizės, todėl jo teiginiai, kad antrosios avarijos priežastimi buvo pirmoji avarija, laikytini visiškai nepagrįstais.
    3. Teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantas nepateikė į bylą patvirtinančių įrodymų, jog iš atsakovų buto vanduo lašėjo ir iki ginčo įvykių, bei visiškai pagrįstai konstatavo, kad apeliantas šios aplinkybės neįrodė.
    4. Teismas vertino visus byloje esančius įrodymus, o pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą, dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis.
    5. Apeliantas, skunde dėstydamas argumentus dėl teismo netinkamai vertintų įrodymų, pats neobjektyviai vertina byloje esančius įrodymus bei visiškai nepagrįstai kaltina vieną iš atsakovų nenuosekliais paaiškinimais.
    6. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad žala atsirado dėl bendrųjų inžinerinių vamzdynų nesandarumo, net ir hipotetiškai nustačius apelianto skunde nurodomus procesinės teisės normų pažeidimus, šie tariami pažeidimai negalėtų būti pagrindas panaikinti sprendimą.
    7. UAB „Šilėja“ į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtraukta atsakovų prašymu, nurodant išsamius argumentus dėl teismo sprendimo įtakos UAB „Šilėja“ teisėms ir pareigoms. Teismo posėdžio metu tiek teismas, tiek ir atsakovai klausė apelianto, kodėl šis atsakovu nepasirinko UAB „Šilėja“, bei siūlė pakeisti atsakovą tinkamu. Iš apelianto atsakymo buvo galima suprasti, kad jis neketina keisti atsakovo bei savo ieškinį laiko pagrįstu. Be to, apeliaciniu skundu apeliantas neprašo bylos grąžinti į pirmąją instanciją, tačiau prašo ieškinį patenkinti. Taigi darytina išvada, kad ir apeliacinės instancijos teisme apeliantas atsakovus laiko tinkamais atsakovais bei netiesiogiai sutinka, kad teismas nepažeidė CPK 45 straipsnio nuostatų.
    8. Nėra jokio pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Atsakovų procesinis elgesys viso proceso metu buvo tinkamas, dėl atsakovų veiksmų nesusidarė jokios papildomos bylinėjimosi išlaidos, išskyrus atsakovų išlaidas už procesinių dokumentų rengimą bei atsakovų atstovo dalyvavimą viename teismo posėdyje.

9Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas atmetamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
  2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl daugiabučio namo buto savininko atsakomybės už kito buto savininkui užliejimu (įvykus bendro naudojimo vamzdyno avarijai) padarytą žalą.
  3. Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d. atsakovų bute esančioje techninėje spintoje trūko nuotekų stovo trišakis, o 2015 m. rugpjūčio 19 d. – karšto vandens cirkuliacinis vamzdis, ir buvo užlietas apačioje esantis butas, kuris nuosavybės teise priklauso apeliantui. Daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus UAB „Šilėja“ 2015 m. rugpjūčio 18 d. ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. defektiniuose aktuose konstatuota, kad abiejų avarijų priežastis yra gedimas bendro naudojimo inžineriniuose tinkluose.
  4. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 str. 3 d.).
  5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti, be kita ko, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip juos tvarkyti, buvo paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius – UAB „Šilėja“. Todėl, kaip teisingai nurodo atsakovai, įstatymuose įtvirtinta butų savininkų pareiga prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus nagrinėjamu atveju negali būti aiškinama kaip pastarųjų pareiga atlikti faktinę šių objektų (net ir esančių jų butuose) techninę priežiūrą, nes ši funkcija, kaip nurodyta, buvo deleguota bendrojo naudojimo objektų administratoriui. Šią išvadą netiesiogiai patvirtina ir CK 4.83 straipsnio 5 dalis, pagal kurią, butų ir kitų patalpų savininkai privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jų butuose ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste teismas pabrėžia, kad vamzdynų techninė priežiūra reikalauja specialių žinių, o vandens prasiskverbimas atsakovų bute buvo pastebėtas tik avarijos dieną.
  6. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai žala padaroma vienam iš bendraturčių dėl pastato, esančio bendrąja daline nuosavybe pastato savininkų nuosavybe, defekto, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016).
  7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareigą prižiūrėti, taip pat remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo vamzdynus turėjo namo administratorius. Tačiau byloje nepateikta duomenų, kad pastarasis būtų vykdęs nuolatinius namo bendros inžinerinės įrangos (įskaitant vamzdynus) būklės stebėjimus; tiek apeliantas, tiek atsakovė patvirtino, kad visą laiką, kiek jie gyvena ginčo name, administratoriaus atstovai nebuvo užėję į jų butus dėl vamzdyno profilaktinio patikrinimo; tuo tarpu administratoriaus darbuotojai neneigė, kad profilaktiniai patikrinimai turėtų būti atliekami, tačiau patvirtino, kad jie dėl įvairių priežasčių (gyventojai neįsileidžia jų į butus, be to, sutampa jų ir gyventojų darbo laikas) nėra atliekami. Nors apeliantas apeliaciniame skunde akcentavo, kad atsakovų bute esanti techninė spinta (kurioje buvo trūkęs vamzdynas) buvo užkalta dailylentėmis bei užstatyta drabužių spinta, vis dėlto byloje nėra ginčo, kad ji buvo atidaryta ir avarija (-os) likviduotos. Tuo tarpu duomenų, kad prieš minėtus įvykius administratoriaus atstovai būtų kreipęsi į atsakovus dėl jų bute esančios bendrojo naudojimo įrangos profilaktinio patikrinimo, o atsakovai būtų jų neįsileidę, byloje nėra. Priešingai, kaip nurodyta anksčiau, ginčo name tokie patikrinimai nebuvo atliekami.
  8. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad atsakovai nekreipė dėmesio į jo išankstinius perspėjimus dėl galimos vandentiekio avarijos. Pirma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog vanduo į apelianto butą būtų lašėjęs ir iki ginčo įvykių (kaip jis teigė, net kelerius metus), ir apeliantas dėl to būtų kreipęsis į atsakovus. Teismo vertinimu, prieidamas šią išvadą pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, nes apelianto ir jo dukros paaiškinimų apie minėtas aplinkybes jokie kiti įrodymai byloje nepatvirtino, o atsakovai tokių kreipimųsi faktą neigė. Tai, kad apeliantas žinojo, jog atsakovų buto durų skambutis neveikia ir kartu su atsakove bute gyvena kita moteris, tokių išankstinių perspėjimų (kreipimųsi) fakto savaime taip pat neįrodo, nes šios aplinkybės apeliantui galėjo tapti žinomos ir ginčo įvykių metu. Kita vertus, dėl galimo bendrojo naudojimo vamzdyno gedimo (kuris, kaip pasitvirtino, ir įvyko nagrinėjamu atveju) apeliantas turėjo kreiptis į namo administratorių, tačiau, nepaisant to, kad vanduo, kaip jis teigia, į jo butą sunkėsi net kelerius metus, o atsakovai į jo perspėjimus nekreipė dėmesio, apeliantas į administratorių nesikreipė.
  9. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, apeliantas nagrinėjamu atveju neįrodė.
  10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas, anot apelianto, klaidingai konstatavo, kad pirmoji nuotekų stovo trišakio avarija įvyko perdangoje tarp apelianto ir atsakovų butų (o ne virš jos), neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad avarija įvyko bendrojo naudojimo vamzdyne, o atsakovų neteisėtų veiksmų, lėmusių jos atsiradimą, byloje nenustatyta.
  11. Apelianto nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis buvo priimta civilinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos civilinės bylos, todėl, kaip teisingai nurodo atsakovai, joje pateikti išaiškinimai šioje byloje netaikytini.
  12. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat tvirtina, kad teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą, nepasiūlydamas apeliantui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Apeliantas neginčija skundžiamame sprendime teismo nurodytos aplinkybės, kad apeliantas nesutiko su atsakovų atstovo siūlymu pakeisti byloje atsakovą. Taigi apelianto pozicija atsakovo keitimo klausimu byloje buvo aiški, ją jis ir toliau palaiko apeliacinės instancijos teisme, prašydamas tenkinti atsakovams pareikštą ieškinį, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias netinkamos šalies pakeitimą tinkama.
  13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti nukrypta nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nepriteisiant atsakovams iš ieškovo jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Netinkamo atsakovų procesinio elgesio byloje nenustatyta, o atsakovams priteistas bylinėjimosi išlaidas jie patyrė gindamiesi nuo apelianto jiems pareikšto ieškinio. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu sprendimu bylinėjimosi išlaidos byloje buvo paskirstytos tinkamai.
  14. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.
  15. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.
  16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašė priteisti iš ieškovo 300 Eur išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
  17. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2016). Atsižvelgiant į tai, atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai