Byla 2SA-227-567/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. D., L. D., J. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3885-871/2011 pagal pareiškėjų V. D., L. D., J. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, AB DnB NORD bankas.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Bylos esmė

4Pareiškėjai V. D., L. D., J. D. pateikė skundą, prašydami panaikinti antstolės V. Meškauskienės 2011-02-15 patvarkymą Nr. 0015/10/03518-9 dėl atsisakymo organizuoti pastato, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ) varžytynes, taip pat įpareigoti antstolę V. Meškauskienę pastatą, esantį ( - ), parduoti iš varžytynių, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolė V. Meškauskienė 2010-09-30 raštu Nr. 0015/10/03518-1 „Dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo“ informavo, kad pas ją yra priimtas vykdomasis dokumentas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-04-27 išduotas teismo įsakymas Nr. L2-8548-432/2009 dėl 60450 Lt skolos išieškojimo J. D. naudai iš skolininkų V. D. ir L. D.. Abu skolininkai yra pensininkai, kurių pajamų šaltinis – gaunama pensija, į kurią kreditorės prašymu išieškojimas nutrauktas. Tai patvirtina antstolės 2011-02-15 raštas Nr. 0015/0/03518. Skolininkai kito pragyvenimo, pajamų šaltinio ir lėšų banko sąskaitose neturi. Vienintelis būdas grąžinti skolą – parduoti iš varžytynių turtą ir atsiskaityti su kreditorium. Siekiant kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriumi, 2011-02-07 skolininkai įteikė antstolei prašymą pradėti turto varžytynes, t.y. parduoti skolininkų vardu registruotą bei antstolės 2010-09-29 turto arešto aktu areštuotą gyvenamąjį namą, esantį ( - ). Antstolė skundžiamu 2011-02-15 patvarkymu atsisakė šį prašymą tenkinti, kadangi šiuo atveju prašomas pardavinėti pastatas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip žemės sklypo, kuriame jis yra, priklausinys, dėl to jo pardavimas be pagrindinio daikto negalimas. Tokia antstolės pozicija yra nepagrįsta, todėl minėtas patvarkymas naikintinas, o antstolė turi būti įpareigota organizuoti minėto turto varžytynes. Skundžiamas patvarkymas prieštarauja CPK 662 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad jeigu išieškotojas nurodė, iš kokio turto išieškoti, šis nurodymas antstoliui yra privalomas. Be to, antstolė nepagrįstai teigia, kad pastatas, unikalus Nr. ( - ), yra sklypo, kadastrinis Nr. ( - )priklausinys, nes tai Nekilnojamojo turto registro pažymoje nenurodyta. Registro pažymoje esantis įrašas: „Registro tipas: žemės sklypas su statiniais“ reiškia tik tai, kad nurodytame žemės sklype yra statinių, tačiau tai nereiškia, kad tie statiniai yra žemės sklypo priklausiniai, o Nekilnojamojo turto registro pažymoje informacija apie priklausinius nepateikinėjama. Nekilnojamojo turto registro išrašo 2.1 p., liečiančiame žemės sklypą, ir 2.4 p. pateikta informacija apie ginčo objektą, jokios informacijos apie tai, kad žemės sklypas turi priklausinių arba, kad kokie nors pastatai ar jų dalis yra žemės sklypo priklausiniai, nėra. Pastatas, esantis ( - ), pastatytas 1940 m., kai visa žemė buvo valstybinė, kadastro duomenys nustatyti 1998-02-20, t.y. pastatas pastatytas ir užregistruotas valstybinėje žemėje iki 2001-07-01, kuomet įsigaliojo naujasis CK. LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 31 str. 1 d. nustato, kad iki Civilinio kodekso įsigaliojimo ant kito savininko žemės pastatyti statiniai nelaikomi jo žemės priklausiniais, taip pat to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu tam pačiam asmeniui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ir ant jo esantys statiniai iki Civilinio kodekso įsigaliojimo buvo registruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais, statiniai laikomi žemės sklypo priklausiniais, kai savininko prašymu padaromi specialūs pakeitimai šiame registre. Ginčo pastatas nėra sklypo priklausiniu, o antstolės veiksmai yra nepagrįsti, neteisėti, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, jos patvarkymas naikintinas ir antstolė įpareigotina organizuoti ginčo statinio varžytynes (LR CPK 510 str. - 513 str.).

5Antstolė V. Meškauskienė pateikė atsiliepimą į skundą, prašydama skundą dalyje dėl antstolės patvarkymo panaikinimo ir įpareigojimo organizuoti pastato ( - ), unikalus Nr. ( - ), pardavimą iš varžytynių spręsti teismo nuožiūra, skundą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti. Nurodė, kad su skunde išdėstyta skolininkų pozicija dėl gyvenamojo pastato pardavimo galima nesutikti dėl kelių priežasčių, kadangi prašomam pardavinėti pastatui, kuris yra ant žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kaip ir kitiems ant šio žemės sklypo stovintiems pastatams 2007-07-23 yra išduoti leidimai juos nugriauti, o nuo 2008-06-16 minėtas žemės sklypas yra įkeistas AB DnB NORD bankas, todėl nėra aišku, ar minėti pastatai būtent dėl to nėra įkeisti įkaito turėtojui, ar įkaito turėtojas nereiškia pretenzijų į šiuos pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-14/2011). Dėl įkeisto žemės sklypo, kuriame stovi pastatai, pradėtas priverstinio išieškojimo procesas įkaito turėtojo reikalavimams tenkinti pagal AB DnB NORD bankas reikalavimus. Skolininkų nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą ir ant jo esančius statinius įregistruotos 2006-06-28 ir vėlesnėmis datomis atskiriems nekilnojamojo turto objektams, t.y. galiojant naujai LR CK redakcijai nuo 2001-07-01, todėl LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatos neturėtų būti taikomos. Pagal CK 6.394 str. 1 d. parduodant pastatus ne priverstine CPK nustatyta tvarka, o CK tvarka esant laisvai šalių valiai, pirkėjui su nuosavybės teise į pastatą pardavėjas parduoda teises į žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima, t.y. sutinkamai su CK 6.394 str. 2 d., jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra nekilnojamasis daiktas, savininkas (skolininkai yra ir žemės sklypo savininkais), pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą ar jo dalį. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o patvirtina – negalioja. Todėl ši įstatymo nuostata patvirtina, kad žemės sklypas ir ant jo esantys statiniai, priklausantys vienam šeimininkui yra neabejotinai susiję CK 4.12, 4.13 straipsnių prasme. Atskiras pastato pardavimas be žemės sklypo, taikant priverstinio vykdymo priemones, ir teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, kaip nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, sudaro pagrindą tokiu būdu išvengti šios įstatymo nuostatos. Tai nesuderinama su galiojančiu teisiniu reguliavimu, bendraisiais civilinės teisės principais, kadangi žemės sklypas yra įkeistas ir jo dalies pardavimas, ar kitų apribojimų nustatymas negalimas be įkaito turėtojo sutikimo (LR CK 4.12 str.,4.13 str., 6.394 str., LR CPK 443 str. 6 d.).

6Suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas pateikė atsiliepimą su skundą, prašydamas jį atmesti, nurodė, kad bankas yra pradėjęs išieškojimą iš įkeisto turto pagal hipotekos taisykles. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėja priėmė nutartis: 2010-10-11 Nr. I-1063V/2010, 2010-10-12 Nr. I-1065V/2010 ir Nr. I-1064V/2010 parduoti iš varžytynių minėtą bankui įkeistą žemės sklypą. Vilniaus apygardos teismas 2011-04-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-733-345/2011 paliko hipotekos teisėjos nutartį Nr. I-1064V/2010 nepakeistą. CK 6.394 str. 2d. nurodoma, jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamas daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, - yra negaliojanti. Šiuo atveju žemės sklypas ir ant jo esantys statiniai, priklausantys vienam šeimininkui, yra susiję. Nors žemės sklype esantiems statiniams neįregistruota hipoteka, bet tiek pastatas, tiek žemės sklypas turi būti pardavinėjami iš varžytynių kartu. Akivaizdu, kad žemės sklypo ir jame esančių statinių rinkos vertė ženkliai sumažės, jei tame pačiame sklype esantys statiniai priklausys skirtingiems asmenims. Pardavus atskirai iš varžytynių žemės sklypą ir pastatą, esantį tame sklype, bei pateikus turto pardavimo iš varžytynių aktus tvirtinti, tokie aktai negalės būti pripažinti teisėtais ir negali būti tvirtinami CPK 602 str. 6 p. pagrindu. Nukentėtų tiek skolininkų, tiek išieškotojų interesai, nes pardavus turtą už mažas kainas, būtų padengta mažesnė skolos dalis, nei realizavus turtą už realias kainas (LR CK 6.394 str. 2 d., LR CPK 602 str.).

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-05-25 nutartimi nutarė V. D., L. D. ir J. D. skundą atmesti. Teismas nustatė, kad antstolė V. Meškauskienė 2010-09-29 priėmė vykdymui vykdomąjį dokumentą - Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-8548-432/2009 dėl solidarios 60450 Lt skolos išieškojimo iš skolininkų V. D. ir L. D. išieškotojos J. D. naudai. Tą pačią dieną antstolė patvarkymu išaiškino išieškotojai jos teises ir pareigas vykdymo procese, minėti patvarkymai įteikti išieškotojai. Antstolė V. Meškauskienė užklausė Gyventojų registrą apie skolininkų deklaruotas gyvenamąsias vietas, Nekilnojamojo turto registrą, VĮ „REGITRA“ apie skolininkams nuosavybės teise priklausančius daiktus, taip pat registrą apie antstolių vykdomus išieškojimus skolininkų atžvilgiu. 2010-09-29 antstolė areštavo skolininkams priklausantį turtą 65947,67 Lt sumai turto arešto aktu, kuris skolininkui V. D. buvo įteiktas 2010-11-02 pasirašytinai. Antstolė taip pat priėmė patvarkymą dėl informacijos, kuris skolininkui V. D. taip pat buvo įteiktas pasirašytinai 2010-11-02. 2010-10-01 antstolė pateikė AB DnB NORD bankui siūlymą dėl prisijungimo prie išieškojimo, kuriame nurodė, kad areštuotas skolininkams priklausantis turtas, kurio įkaito turėtojas AB DnB NORD bankas, todėl prašė pranešti, ar sutinka bankas, jog skolos išieškojimas būtų nukreiptas į hipoteka įkeistą turtą arba siūlė prisijungti prie išieškojimo. 2010-10-11 patikslintu patvarkymu dėl skolininko turto arešto antstolė V. Meškauskienė nustatė, kad areštas netaikytinas gyvenamajam namui ( - ). Taip pat antstolė V. Meškauskienė 2010-10-11 patvarkymais areštavo skolininkų lėšas, esančias bankų sąskaitose ir nukreipė skolos išieškojimą į skolininkų V. D. ir L. D. gaunamas pensijas, priėmė patvarkymus areštuotas lėšas, esančias bankų sąskaitose, pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, siūlymą skolininkams susimokėti apskaičiuotas vykdymo išlaidas (v.b.l. 63). Minėti dokumentai skolininkui V. D. buvo įteikti pasirašytinai 2010-11-02. 2010-10-29 aktu antstolio padėjėja R. L. patikrinimo metu nustatė, kad skolininkams priklausantis turtas ( - ), yra apleisti, apgriuvę, neprižiūrimi. Tai užfiksuota fotonuotraukose. 2010-11-02 išieškotoja J. D. pateikė antstolei prašymą nenukreipti išieškojimą į skolininkų gaunamas pensijas, antstolė 2010-11-02 patvarkymais nurodė grąžinti vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimo iš skolininkų gaunamų pensijų. Vykdomasis dokumentas grąžintas 2010-11-11. 2010-11-10 antstolės V. Meškauskienės kontoroje gautas AB DnB NORD banko pranešimas „Dėl siūlymo prisijungti“, kuriame bankas nurodė, kad bankas inicijavo priverstinį V. D. ir L. D. skolos išieškojimo procesą iš bankui įkeisto nekilnojamojo turto – žemės sklypų ( - ), priverstinis išieškojimas iš skolininkams priklausančio ir hipoteka įkeisto turto yra nepasibaigęs, todėl prašė neskelbti skolininkams nuosavybės teise priklausančio turto varžytynių, kol bankas nepateikė vykdomųjų dokumentų, o bankui pateikus vykdomuosius dokumentus, bus galima vykdyti bendras bankui įkeistų žemės sklypų ir ant jų stovinčių pastatų varžytynes. 2010-12-23 antstolės kontoroje gauti VĮ Registrų centro pateikti leidimai nugriauti statinius. 2011-02-07 antstolės kontoroje gautas skolininkų prašymas kuo skubiau pradėti varžytynes areštuoto gyvenamojo namo ( - ), nes šiuo metu yra padidėjusi paklausa šiam turtui. Antstolė V. Meškauskienė 2011-02-15 patvarkymu Nr. 0015/10/03518-9 atsisakė organizuoti pastato, esančio ( - ), pardavimą iš varžytynių, iki kol išnyks aplinkybės, dėl kurių negalima atskirai vykdyti nekilnojamojo turto objektų pardavimą. CK 6.394 str. 2 d. nurodoma, jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamas daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, - yra negaliojanti. Šiuo atveju žemės sklypas ir ant jo esantys statiniai, priklausantys vienam savininkui, yra susiję, teismo vertinimu, sudaro vieną turtinį kompleksą. Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, tuo tarpu ant jo esantis pastatas unikalus Nr. ( - ), ( - ), nors ir turi atskirą unikalų numerį, tačiau kartu su žemės sklypu ir kitais šiame sklype esančiais pastatais - gyvenamaisiais namais, kurių unikalus Nr. ( - ), ir kitais statiniais sudaro vieną turtinį kompleksą. Atskirai skelbiamos viename turtiniame komplekse esančių statinių ir atskirai žemės sklypo varžytynės duoda pagrindo abejoti tokio proceso skaidrumu, tikslingumu, kadangi tuo atveju, jeigu žemė, statiniai būtų parduoti skirtingiems pirkėjams, iš esmės būtų pažeistas protingumo principas (CK 1.5 str.), o kartu sudarytos prielaidos ginčui ateityje kilti. Be to, teismų praktika formuoja vieningą poziciją kad vieningo turtinio komplekso pardavinėjimas dalimis dirbtinai mažina parduodamų objektų kainą ir atitinkamai daro neįmanomu kitų (likusių neparduotų) objektų realizavimą (2008-06-19 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008, Vilniaus apygardos teismo 2009-09-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-860-464/2009). Teismas padarė išvadą, kad antstolė pagrįstai ir teisėtai laikinai atsisakė vykdyti gyvenamojo namo, esančio ( - ), varžytynes, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių negalima atskirai vykdyti nekilnojamojo turto objektų pardavimą. Pažymėtina, kad antstolė ne apskritai atsisakė vykdyti gyvenamojo namo, esančio ( - ), varžytynes, bet laikinai nutarė palaukti, kol neišnyks tam tikros aplinkybės. Antstolė, turėdama informaciją, kad bankas yra pradėjęs priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą pagal hipotekos taisykles, kadangi jau 2010-10-11 ir 2010-10-12 buvo priimtos hipotekos teisėjos nutartys parduoti iš varžytynių bankui įkeistą turtą ir šios nutartys buvo apskųstos, pagrįstai atsisakė skelbti pareiškėjų nurodyto turto varžytynes, kol nebus išspręstas hipotekos teisėjos nutarčių teisėtumas, ir bankas prisijungs prie išieškojimo, nes bankas yra išreiškęs norą prisijungti prie išieškojimo. Teismas nenustatė neteisėtų antstolės veiksmų, vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų (LR CPK 443 str., 510 str. - 513 str., 662 str.).

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Pareiškėjai V. D., L. D. ir L. D. pateikė atskirąjį skundą, prašydami Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-25 nutartį panaikinti, pareiškėjų skundą tenkinti pilnai, t.y. panaikinti antstolės V. Meškauskienės 2011-02-15 patvarkymą Nr. 0015/10/03518-9 dėl atsisakymo organizuoti pastato ( - ), varžytynes ir įpareigoti antstolę V. Meškauskienę pastatą Krokuvos ( - ) parduoti iš varžytynių. Nurodė, kad pirmosios instancijos visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai nurodo, kad sklypas ir jame esantys namai sudaro vieną turtinį kompleksą. Šie teiginiai nepagrįsti jokiais rašytinais įrodymais. Vienam turtiniam kompleksui priklausantys daiktai turi tarpusavio funkcinį ryšį, tam tikrais atvejais vieni be kitų negali funkcionuoti. Šiuo atveju taip nėra. Nors gyvenamieji namai stovi žemės sklype ( - ), tačiau jie nėra minėto sklypo priklausiniais, nesudaro vieno turtinio komplekso. Nei anksčiau, nei dabar sklype esantys pastatai nebuvo sklypo priklausiniais, jie pastatyti iki naujo LR CK įsigaliojimo. Nekilnojamojo turto registre nėra jokių žymų apie jų buvimą ar įregistravimą savininko prašymu priklausiniais. Sklypo pardavimas iš varžytynių dar nereiškia, kad sklypas ir pastatai atiteks vienam ir tam pačiam savininkui. Pastatai bankui neįkeisti, jie nėra sklypo priklausiniai, todėl nėra teisinio pagrindo parduoti juos iš varžytynių. Nėra jokio teisinio pagrindo stabdyti jų pardavimo procesą. Bankas neturi jokių teisių į gyvenamuosius namus, o argumentas, kad vienam iš jų išduotas leidimas nugriauti, yra niekinis. Pareiškėjai teigia, jog tai ne įpareigojimas nugriauti, o savo nuožiūra pasinaudoti suteikta teise pastatą nugriauti arba ne. Šiuo atveju hipotekos kreditorius nėra žemės sklypo savininkas, tačiau net jam ir įgijus nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą, nėra jokių duomenų, kad nuosavybės teisės į pasatą perleidimas tretiesiems asmenims prieštarautų įstatymų ar šio sklypo naudojimo sąlygoms, kaip ir nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad dėl to kaip nors sumažėtų sklypo vertė. Pareiškėjai teigia, jog pasikeitus nekilnojamojo turto objekto, kuris yra ant įkeisto žemės sklypo, savininkui, hipotekos kreditoriaus teisių ir pareigų apimtis nepasikeis. Aplinkybė, kad atsirado pastato pirkimu suinteresuotų asmenų, leidžia tikėtis, kad kreditoriaus interesai gali būti patenkinti ir bet koks delsimas, esant tokiai ekonominei situacijai, organizuoti varžytynes šią galimybę tik mažina (LR CPK 510 str. - 513 str.).

11Antstolė V. Meškauskienė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad pagal LR CK 6.394 str. 1 d. parduodant pastatus, pirkėjui su nuosavybės teise į pastatą pardavėjas perduoda teise į žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta - negalioja. Atskirai paskelbus žemės sklypo ir ant jo stovinčių pastatų varžytynes, būtų sudarytas pagrindas abejoti tokio proceso skaidrumu.

12Suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad antstolė pagrįstai atsisakė skelbti pareiškėjų turto varžytynes, kol nebus patikrintas hipotekos teisėjos nutarčių teisėtumas ir bankas prisijungs prie išieškojimo, nes bankas yra pareiškęs norą prisijungti prie išieškojimo. Vilniaus apygardos teismas yra išnagrinėjęs hipotekos teisėjų nutartis dėl žemės sklypo pardavimo iš varžytynių teisėtumo klausimą ir bankas artimiausiu laiku, t.y. gavęs vykdomuosius raštus iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus, pateiks juos vykdyti antstolei V. Meškauskienei. Akivaizdu, kad žemes sklypo ir jame esančių statinių rinkos vertė ženkliai sumažės, jei tame pačiame sklype esantys statiniai priklausys skirtingiems asmenims.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas atmestinas. Tai, kad asmuo turi teisę skųsti antstolio veiksmus, nereiškia, kad galima dėl asmeniui subjektyviai reikšmingų aplinkybių panaikinti teisėtus ir pagrįstus antstolio patvarkymus, ar pažeisti teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

15Įstatymų leidėjas numatė, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys dėl registro Nr. 44/1107988 (b.l. 20-28) žemės sklypo su statiniais, dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir jame esančių pastatų, tame tarpe pastato, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), nėra nuginčyti, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo juo abejoti ir remiasi, konstatuodama, kad nekilnojamojo turto registre šie turto objektai yra įregistruoti kaip vienas turtinis kompleksas, nes jam suteiktas vienas registro numeris 44/1107988, įvardinant registro tipą – žemės sklypas su statiniais, tuo patvirtinant, kad vienam turtiniam kompleksui priklauso žemės sklypas ir jame esantys statiniai, kaip priklausiniai (LR CK 4.12 str.- 4.14 str., 4.262 str.; LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Nekilnojamojo turto registro įstatymas).

16Nagrinėjamu atveju antstolė V. Meškauskienė pagrįstai ir teisėtai 2011-02-15 patvarkymu Nr. 0015/10/03518-9 atsisakė organizuoti pastato, esančio ( - ), pardavimą iš varžytynių, iki kol išnyks aplinkybės, dėl kurių negalima atskirai vykdyti nekilnojamojo turto objektų pardavimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog antstolė ne apskritai atsisakė organizuoti gyvenamojo namo, esančio ( - ), varžytynes, bet laikinai atsisakė organizuoti varžytynes, kol neišnyks tam tikros aplinkybės, t.y. kol nebus išspręstas hipotekos teisėjos nutarčių teisėtumas, ir bankas prisijungs prie išieškojimo, atsižvelgiant į tai, kad bankas yra išreiškęs norą prisijungti prie išieškojimo.

17Bylos duomenimis 2010-11-10 antstolės V. Meškauskienės kontoroje gautas AB DnB NORD banko pranešimas „Dėl siūlymo prisijungti“, kuriame bankas nurodė, kad inicijavo priverstinį V. D. ir L. D. skolos išieškojimo procesą iš bankui įkeisto nekilnojamojo turto – žemės sklypų ( - ). Priverstinis išieškojimas iš skolininkams priklausančio ir hipoteka įkeisto turto yra nepasibaigęs, todėl bankas prašė neskelbti skolininkams nuosavybės teise priklausančio turto varžytynių, kol bankas nepateikė vykdomųjų dokumentų, o bankui pateikus vykdomuosius dokumentus, bus galima vykdyti bendras bankui įkeistų žemės sklypų ir ant jų stovinčių pastatų varžytynes. Šie banko veiksmai sukūrė teisines pasekmes ir teisinį pagrindą antstolei atsisakyti organizuoti pastato, esančio ( - ), pardavimą iš varžytynių, iki kol išnyks aplinkybės, dėl kurių negalima atskirai vykdyti nekilnojamojo turto objektų pardavimą.

18Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-733-345/2011 2011-04-19 nutartimi paliko hipotekos teisėjos nutartį Nr. I-1064V/2010 nepakeistą, civilinėje byloje Nr. 2S-734-520/2011 2011-05-10 nutartimi paliko hipotekos teisėjos nutartį Nr. I-1063V/2010 nepakeistą, civilinėje byloje Nr. 2S-740-464/2011 2011-06-23 nutartimi paliko hipotekos teisėjos nutartį Nr. I-1065V/2010 nepakeistą.

19Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog suinteresuotam asmeniui AB DnB NORD bankui minėtos aplinkybės yra žinomos, ir kaip jis nurodė atsiliepime į atskirąjį skundą, artimiausiu laiku, t.y. gavęs vykdomuosius raštus iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus, pateiks juos vykdyti antstolei V. Meškauskienei.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CK 6.394 str. 1 d., teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (LR CK 1.5 str.) daro išvadą, jog vieningo turtinio komplekso pardavinėjimas dalimis dirbtinai mažina parduodamų objektų kainą ir pažeidžia AB DnB NORD banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus. Dirbtinai išskaidžius priverstine tvarka parduodamus nekilnojamojo turto objektus, esančius viename žemės sklype, būtų sumažintas jų patrauklumas rinkoje, tokiu būdu dirbtinai sumažinant jų kainą priverstinio pardavimo atveju, tuo pažeidžiant ne tik išieškotojų, bet ir skolininkų interesus, nes pardavus turtą už mažas kainas, būtų padengta mažesnė skolos dalis, nei realizavus turtą, kaip vieningą turtinį kompleksą, už didesnes kainas.

21Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad antstolė pagrįstai ir teisėtai laikinai atsisakė organizuoti gyvenamojo namo, esančio ( - ), varžytynes, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių negalima atskirai vykdyti nekilnojamojo turto objektų pardavimą. Be to, nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismui palikus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis Nr. I-1063V/2010, Nr. I-1064V/2010, Nr. I-1065V/2010 nepakeistas, išnyko aplinkybės, dėl kurių antstolė laikinai atsisakė organizuoti gyvenamojo namo, esančio ( - ), varžytynes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vykdomojoje byloje Nr. 15/10/03518 nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti atskirąjį skundą.

22Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą naikinti skundžiamą nutartį. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui, todėl kolegija jų nevertina. Tai, kad apeliantams nepatinka skundžiamos nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir dėl to nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo civilinę bylą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės, tinkamai įvertinti įrodymai. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nėra prieštaravimų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 95 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 510 str., 512 str., 513 str., 613 str., 644 str., 704 str., 745 str. - 747 str.).

23Atmetus atskirąjį skundą, apeliantams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jie turi atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas dėl procesinių dokumentų įteikimo (b.l. 100) apeliacinės instancijos teisme 15,95 Lt (CPK 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 320 str.).

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

25Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį nepakeistą.

26Priteisti iš V. D., L. D., J. D. po 5,31 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Bylos esmė... 4. Pareiškėjai V. D., L. D., J. D. pateikė skundą, prašydami panaikinti... 5. Antstolė V. Meškauskienė pateikė atsiliepimą į skundą, prašydama... 6. Suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas pateikė atsiliepimą su skundą,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-05-25 nutartimi nutarė V. D., L. D.... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 10. Pareiškėjai V. D., L. D. ir L. D. pateikė atskirąjį skundą, prašydami... 11. Antstolė V. Meškauskienė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą,... 12. Suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Atskirasis skundas atmestinas. Tai, kad asmuo turi teisę skųsti antstolio... 15. Įstatymų leidėjas numatė, kad įrašyti į viešą registrą duomenys... 16. Nagrinėjamu atveju antstolė V. Meškauskienė pagrįstai ir teisėtai... 17. Bylos duomenimis 2010-11-10 antstolės V. Meškauskienės kontoroje gautas AB... 18. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos... 19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog suinteresuotam asmeniui AB... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CK 6.394 str. 1 d., teisingumo, protingumo... 21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą... 22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų,... 23. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantams nėra atlyginamos jų patirtos... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., teisėjų kolegija... 25. Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį... 26. Priteisti iš V. D., L. D., J. D. po 5,31 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl...