Byla 2S-860-464/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Irenos Beliačic bei suinteresuotų asmenų A. B. ir E. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal antstolės Irenos Beliačic prašymą dėl 2009 m. sausio 26 d. turto perdavimo išieškotojui akto ir išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo patvirtinimo, suinteresuotieji asmenys A. B., E. K., V. P., Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija, UAB „Nordic Real Estate“, antstolis Rimantas Vižainiškis.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3antstolė I.Beliačic 2009-03-06 kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą (b.l. 1-3), prašydama patvirtinti 2009-01-26 surašytą turto perdavimo išieškotojui aktą ir išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą. Prašyme antstolė, remdamasi CPK 702 str., prašė patvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą, nurodžiusi, jog už perimamą iš varžytynių neparduotą turtą išieškotojas E. K. į antstolės depozitinę sąskaitą 2009-01-26 įmokėjo 33 883,52 Lt, o antstolė perdavė išieškotojui E. K. žemės sklypą 0,4959 ha bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypą 0,12 ha bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), pastatą-pirtį 92,30 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius (laiptus) unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) už 414 000 Lt įkainojimą.

4Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2009-04-07 nutartimi atsisakė tvirtinti antstolės Irenos Beliačic 2009-01-26 surašytą turto perdavimo išieškotojui aktą. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs vykdomosiose bylose esančius įrodymus apie antstolės I.Beliačic vykdytas varžytynes ir atliktus vykdymo veiksmus, konstatavo, kad turtas varžytynėse buvo įvertintas pažeidžiant CPK 681 str. nustatytas procedūras bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus, nes įvertintas turtas neatitinka rinkos kainos. Teismas nurodė, kad antstolė privalėjo imtis papildomų veiksmų realiai turto vertei nustatyti, perkainoti turtą, skiriant pakartotinę ekspertizę (CPK 681 str.) bei įvertinti tą aplinkybę, kad 2009-01-07 vykusių varžytynių metu turtą nupirko ankstesnis šių objektų savininkas ir kartu išieškotojas. Teismas akcentavo, kad vykdomojoje byloje Nr. 48-11/02 esantis 2008-11-04 patvarkymas Nr. 0011/02/00048 (vykd.b.l.117) patvirtina, jog visas išieškotojui perduotas turtas yra vienoje kadastrinėje vietovėje ( - ). ir sudaro vientisą turtinį objektą, todėl šis turtas negalėjo būti įvertintas ir pardavinėtas atskirai, juo labiau parduodant atskirai tik dalį turto, t.y. pirtį ir kiemo statinį (laiptus), ir atskirai - žemės sklypą, ant kurio yra šie statiniai. Teismo vertinimu, tai sudarė sąlygas parduoti šį turtą už mažesnę kainą, pažeidžiant kitų skolininko A. B. kreditorių interesus. Įvertinęs vykdomosiose bylose Nr. 4148/08, Nr. 252/09 ir Nr. 48-11/02 esančius įrodymus teismas padarė išvadą, kad kiti kreditoriai nebuvo tinkamai informuoti apie antstolės I.Beliačic atliekamus veiksmus minėtose vykdomosiose bylose (CPK 604 str.-605 str.), nes vykdomosiose bylose nėra įrodymų apie registruotų laiškų išsiuntimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, skolininkui A. B., tai pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad apie 2009-01-07 paskelbtų varžytynių datos perkėlimą būtų informuoti visi suinteresuoti asmenys. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat įvardijo bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, susijusias su Vilniaus apygardos teismo nagrinėjama civiline byla pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui A. B. dėl 1 921 000 Lt skolos išieškojimo pagal 2007-08-10 paskolos sutartį (šią reikalavimo teisę V. P. perleido UAB „Nordic Real Estate”). Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas 2008-10-29 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir be kito skolininkui A. B. priklausančio turto arešto taip pat areštavo ir tą turtą, kurį antstolė I.Beliačic 2009-01-26 akto pagrindu perdavė vienam iš išieškotojų - E. K.. 2008-10-16 Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3644-623/2008 vykdo antstolė D. M., kreditoriaus Danske Bank Lietuvos skyriaus prašymu 2008-12-11 patvarkymu areštavusi A. B. priklausančias 1 982 141,08 Lt lėšas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad vykdomojoje byloje Nr. 48-11/02 2009-01-07 yra gautas antstolio D. B. 2008-12-31 patvarkymas Nr. 0035/08/01502, kuriame antstolis CPK 759 str. str. pagrindu prašo antstolę I.Beliačic prijungti 283 153,08 Lt skolos ir 10 572 Lt vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko A. B. trečios eilės išieškotojams D. N. ir Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Teismo manymu, šios aplinkybės patvirtina, jog skolininko A. B. turtas yra kelis kartus areštuotas, jis yra skolingas labai dideles pinigų sumas, todėl antstolė privalėjo dėti visas įstatymo numatytas pastangas, kad skolininkui priklausančio turto realizavimas būtų teisėtas ir užtikrintų ne vieno, bet ir kitų jo kreditorių interesus. Be to, vykdomosiose bylose nėra įrodymų apie E. K. sumokėjimą į antstolio depozitinę sąskaitą reikiamos sumos(CPK 720 str.), taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu antstolė pripažino 2009-01-07 paskelbtas pirmąsias varžytynes, kuriose buvo parduota 92,30 kv.m. bendro ploto pirtis, esanti ( - ), neįvykusiomis (CPK 711 str. ir 719 str.). Pažymėjo, jog 2009-01-13 patvarkyme (vykd.b.l.167) nurodyta, kad varžytynėse dalyvauti užsiregistravo tik vienas pirkėjas, nors 2009-01-07 varžytynių protokole (vykd.b.l.156) nurodyta, kad užsiregistravo ir varžytynėse dalyvavo trys asmenys.

5A. I. Beliačic atskiruoju skundu (b.l.31-34) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 200-04-07 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: patvirtinti 2009-01-26 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą ir piniginių lėšų paskirstymo patvarkymą. Tvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju pati antstolė įkainojo turtą rinkos kaina, atsižvelgdama į areštuotų žemės sklypų naudojimo paskirtį. CPK 681 str. tvarka antstolis vertina turtą rinkos kaina, neatsižvelgdamas į išieškotojo asmenybę, ankstesnį parduodamo iš varžytynių turto savininką, kreditorinių įsiskolinimų dydį ar panašias aplinkybes. Skolininko turimų kreditorinių įsiskolinimų dydis taip pat įtakos skolininko priklausančio turto vertei neturi ir negali turėti bei nedaro skolininko turtą vertingesnį. Pabrėžia, kad teismas nepateikia motyvų ir nuorodų į galiojančius teisės aktus nutarties teiginiui, kad visas išieškotojui perduodamas turtas sudaro vientisą turtinį objektą, pagrįsti ir kodėl šis turtas negali būti įvertintas ir parduotas atskirai. Antstolei nėra suprantama, kodėl teismas du žemės sklypus laiko priklausančius vienam turtiniam objektui. Pažymi, jog varžytynėse dėl žemės sklypų dalyvauti užsiregistravo tik po vieną pirkėją, todėl neaišku, kodėl teismas mano, jog buvo sudarytos sąlygos pirkti turtą mažesne kaina. Taip pat antstolė tvirtina, kad LR Teisingumo ministro patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų, kurių 15 p. nustatyta, jog kito arešto uždėjimas nestabdo turto realizavimo, nepažeidė. Paaiškina, kad išieškotojas E. K. pasinaudojo CPK 759 str. str. sudaryta galimybe prisijungti prie antstolės vykdomo išieškojimo Vilniaus apskrities VMI naudai, pateikdamas vykdomąjį dokumentą antstolei vykdyti, kitų išieškotojų naudai antstolė išieškojimo nevykdo. Todėl jai neaišku, kodėl teismas į civilinę bylą dėl turto perdavimo išieškotojui į kreditorių sąrašą įtraukė V. P. bei UAB „Nordic Real Estate“, kurie šiuo metu negali prisijungti prie išieškojimo, nes skolos priteisimo klausimas dar nėra išspręstas. Pareiškėja taip pat nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog E. K. sumokėjo visą sumą į antstolės depozitinę sąskaitą (CPK 720 str. ). 2009-03-03 prašyme patvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą ji nurodė, kad išieškotojas E. K. į antstolės depozitinę sąskaitą 2009-01-26 įmokėjo 33 883,52 Lt, bei prašė patvirtinti išieškotojo įmokėtų piniginių lėšų paskirstymo patvarkymą. Dėl 2009-01-07 vykusių pirmųjų varžytynių teigia, kad jas pripažino neįvykusiomis CPK 717 str. 3 p. pagrindu, kuriame nurodoma, kad varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis, jeigu pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už varžytynėse pirktą turtą.

6Suinteresuotas asmuo skolininkas A. B. atskiruoju skundu (b.l. 23-25) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo 2009-04-07 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nesutinka su teismo teiginiu, kad areštuotas turtas turi būti įkainotas maksimaliai. Nurodo, kad CPK 681 str. įpareigoja areštuotą turtą įkainoti objektyviai, atsižvelgiant į esamą rinkos vertę bei turto nusidėvėjimą. Pasak skolininko, įkainojant areštuotą turtą turi būti atsižvelgiama ir į išieškotojo bei skolininko nuomonę dėl turto įvertinimo. Šiuo atveju jis, skolininkas, pritarė areštuoto turto įkainojimo sumai, išieškotojas dėl to taip pat nepareiškė jokių prieštaravimų, todėl teismo tvirtinimas, jog areštuotas turtas yra įkainotas neobjektyviai ir neteisingai, yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas. Kiekvienas areštuotas turto objektas turi savo unikalų numerį, todėl mano, jog šiuo atveju turto komplekso išskaidymas ir atskirų dalių įkainojimas neturėjo jokios įtakos areštuoto turto vertės dydžio nustatymui. Tvirtina, kad teismas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie akivaizdžiai patvirtintų antstolės tariamą piktnaudžiavimą ir įstatymų pažeidimus. Teismo argumentas, kad 2009-01-07 vykusių varžytynių metu turtą nupirko ankstesnis šių objektų savininkas ir kartų išieškotojas, suponuojantis išvadą, jog varžytynių procedūra turėtų būti laikoma neteisėta, yra visiškai nepagrįstas, kadangi įstatymuose nėra imperatyviai nustatyta, jog areštuoto turto iš varžytynių negali nupirkti anksčiau buvęs to turto savininkas ir nesudaro prielaidų abejoti varžytynių procedūros teisėtumu ir skaidrumu. Mano, jog nepagrįsta yra teismo pozicija ir dėl kreditorių UAB „Nordic Real Estate“ (buvusi kreditorė V. P.) teismui paduotų skundų dėl antstolės I. Beliačic veiksmų parduodant turtą iš varžytynių bei prašymo atsisakyti Turto perdavimo išieškotojui aktą tvirtinti teisme, kuriuos pareiškėjai, nenurodydami priežasčių, vėliau atsiėmė, tuo patys pripažindami, jog paduoti skundai buvo nepagrįsti. Kartu atkreipia dėmesį į tai, kad V. P. neturi procesinės teisės reikšti skundų dėl antstolės veiksmų, kadangi šiuo metu teisminis procesas dėl skolos iš A. B. priteisimo Vilniaus apygardos teisme dar nėra pasibaigęs, be to V. P. nėra skolininko A. B. kreditorė, nes Vilniaus apygardos teismo 2009-02-19 nutartimi pradinė ieškovė V. P. reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu buvo pakeista tinkamu ieškovu UAB „Nordic Real Estate“. Pažymi, jog teismui netvirtinant įvykusių varžytynių rezultatų mažėja skolininko turto kaina, nes tuo atveju, jeigu būtų organizuojamas dar vienas (pakartotinis) areštuoto turto iš varžytynių pardavimas, tikėtina, kad areštuoto turto pardavimo kaina būtų dar mažesnė.

7Suinteresuotas asmuo išieškotojas E. K. atskiruoju skundu (b.l. 29-30) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo 2009-04-07 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Išieškotojo nuomone, turto varžytynės buvo vykdomos laikantis teisės aktų reikalavimų, o nepardavus areštuoto turto iš varžytynių jis turėjo teisę perimti iš varžytynių neparduotą turtą, tuo labiau, kad pareiškęs norą areštuotą turtą pasiimti natūra į antstolės I. Beliačic depozitinę sąskaitą įmokėjo 33 883,52 Lt sumą. Pažymi, jog kreditorė V. P. neturi teisės dalyvauti išieškojimo procese, kadangi savo reikalavimo teisę yra perleidusi juridiniam asmeniui ir teismas dar nėra priėmęs sprendimo dėl skolos iš skolininko A. B. priteisimo. Mano, jog antstolė I. Beliačic objektyviai, atsižvelgdama į rinkos kainas bei skolininko ir kreditorių nuomonę įvertino ir įkainojo turtą. Pažymi, jog teismo teiginys, kad areštuotas turtas buvo įkainotas per maža kaina, nepagrįstas jokiais įrodymais. Taip pat nesutinka su teismo išvada, jog iš varžytynių parduodamas turtas buvo vientisas objektas ir jo nebuvo galima vertinti bei parduoti atskirai, kadangi kiekvienas areštuoto turto objektas turi savo unikalų numerį. Teismas taip pat nepateikė įrodymų savo teiginiui, kad parduodant areštuotą turtą atskiromis dalimis sudaromos sąlygos parduoti turtą už mažesnę kainą, pagrįsti. Pažymi, kad teismas visiškai neįvertino, jog atsisakius patvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą yra pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir teisėti interesai.

8Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į atskiruosius skundus (b.l. 40) prašo Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009-04-07 nutartį palikti nepakeistą. Mano, jog žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), galėjo būti vertinamas ir parduodamas atskirai, kadangi yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir nėra kito nekilnojamojo daikto priklausinys, o kiti trys objektai – žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), bei jame esanti pirtis bei kiemo statiniai (laiptai) privalėjo būti vertinami ir parduodami kartu, kaip vienas turtinis kompleksas. Nurodo, kad CK 6.394 str. 2 d. taisyklės, nustatančios, kad tuo atveju, jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą ar žemės nuomos arba užstatymo teisė, analogiškai turėtų būti taikomos ir parduodant turtą iš varžytynių. Šiuo atveju pardavus pirtį ir kiemo statinius iš varžytinių, praktiškai nebūtų buvę įmanoma realizuoti žemės sklypo, ant kurio tie objektai yra pastatyti. Tvirtina, jog antstolė išieškotų lėšų patvarkymu privalėjo paskirstyti išieškotojo lėšas visiems išieškotojams, taip pat ir prisidėjusiems prie išieškojimo CPK 759 str. nustatyta tvarka (antstolių D. Blizniko 2008-12-31 ir D. Milevičienės 2008-12-11patvarkymai). Taip pat pažymi, jog antstolės 2009-03-03 prašyme patvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą nurodyta aplinkybė, jog išieškotojas E. K. į antstolės depozitinę sąskaitą 2009-01-26 įmokėjo 33 883,52 Lt, nėra pakankamas to įrodymas. Aplinkybė, kad tam tikra suma yra įmokėta į antstolės sąskaitą, turi būti įrodoma pateikiant mokėjimo dokumentus. Išieškotojui neįvykdžius CPK 720 str. 1 d. nustatyto reikalavimo įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą minėtos sumos, laikoma, kad išieškotojas turto nepriėmė.

9Suinteresuotieji asmenys UAB „Nordic Real Estate“ ir antstolis R. Vižainiškis atsiliepimais (b.l. 42-43, 46-48) prašo tenkinti antstolės I. Beliačic, skolininko A. B. ir išieškotojo E. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009-04-07 nutarties ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti antstolės I. Beliačic teismui pateiktą turto perdavimo išieškotojui aktą ir išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą. Sutinka su apeliantų argumentais, kad skundžiama nutartimi išdėstytas abejones teismas grindžia prielaidomis, jog iš varžytynių parduodamo turto kaip vientiso turtinio komplekso pirminė padavimo kaina būtų didesnė. Teigia, jog nepatvirtinus turto perdavimo išieškotojui akto, išliks nepatenkinti kreditorių reikalavimai 414 000 Lt sumai. Pažymi, jog atsižvelgiant į piniginių prievolių nominalumo principą (CK 6.873 str. 6 d.), A. B. piniginių įsiskolinimų bendra suma nemažės, tačiau mažės jam priklausančio turto, iš kurio gali būti išieškota, vertė. Tokiu būdu nekilnojamojo turto rinkoje įsigalėjus bendrai kainų kritimo tendencijai, kreditorių galimybės gauti patenkinimą iš A. B. turto mažės proporcingai nekilnojamojo turto kainų mažėjimui. Atkreipia dėmesį, jog 2008-12-10 UAB „InReal“ parengė Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktą Nr. 08/12-2269/4, kuriuo nustatyta turto vertė – 390 000 Lt paneigia bet kokias prielaidas dėl galimai neteisėto turto įvertinimo. Be to, 2009-06-06 UAB „InReal“ parengta Turto vertės patikslinimo pažyma Nr. 09/04-426 patvirtina, jog turto, esančio ( - ), kaina sumažėjo nuo 390 000 Lt iki 344 000 Lt. Šių dokumentų pagrindu tvirtina, kad tuo atveju, jeigu tektų skelbti naujas šio turto varžytynes, už šį turtą gauta suma būtų žymiai mažesnė nei 414 000 Lt sumą, už kurią turtas buvo perduotas išieškotojui. Akcentuoja, jog visų skolininko A. B. kreditorių interesus labiau atitiktų bent dalies turto pardavimas žymiai didesne kaina bei atitinkamas kreditorinių reikalavimų sumažėjimas, kas įmanoma patvirtinus antstolės I. Beliačic prašymą. Nurodo, kad tik esminiai pažeidimai, padaryti parduodant turtą iš varžytynių, gali būti pagrindas atsisakyti patvirtinti varžytynių aktą arba turto perdavimo išieškotojui aktą (CPK 725 str. 4 d.), o suinteresuotų asmenų skundai ar teisėjo abejonės dėl tvirtinamo akto teisėtumo tėra tik pagrindas klausimą dėl turto pardavimo iš varžytynių nagrinėti teismo posėdyje, o ne rašytinio proceso tvarka (CPK 725 str. 2 d.). Nors spręsti, ar pažeidimai yra formalūs ar esminiai yra teismo diskrecijos teisė, kartu išlieka teismo pareiga priimant atitinkamą sprendimą paaiškinti, kaip ir kodėl būtent šia diskrecija yra naudojamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-209/2006).

10Suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimu į atskiruosius skundus (b.l. 49) sutinka su antstolės I. Beliačic, skolininko A. B. ir išieškotojo E. K. atskiraisiais skundais ir prašo atskiruosius skundus dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009-04-07 nutarties tenkinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tvirtinti antstolės I. Beliačic teismui pateiktą turto perdavimo išieškotojui aktą ir išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą.

11Atskirieji skundai atmestini.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

13Įvertinusi apeliacinės instancijos teismui pateiktą medžiagą, atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, susijusias su varžytinių organizavimu ir vykdymu (CPK 691 str.-727 str.), tinkamai įvertino vykdymo proceso metu antstolės atliktus procesinius veiksmus ir susiklosčiusią faktinę situaciją, todėl padarė teisingas išvadas dėl iš varžytinių parduodamo turto vertės nustatymo procedūrų pažeidimų (CPK 681 str.), ir tuo pagrindu pagrįstai atsisakė tvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą (CPK 702 str., 725 str. 4 d.). Tokiu atveju naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį atskiruosiuose skunduose apeliantų išdėstyti argumentai prielaidų nesudaro (CPK 328 str. 1 d., 338 str.).

14Varžytynės, kaip speciali procesinė turto realizavimo forma, yra priverstinis skolininkui priklausančio areštuoto turto pardavimas, kurį sudaro antstolio atliekamų procesinių veiksmų visuma (CPK 691 str.-727 str.), užbaigiama turto pardavimo akto surašymu (CPK 702 str. 1 d., 704 str. 3 d., 724 str. 1 d.). Pažymėtina, kad varžytynės yra susijusios su skolininko, kreditoriaus ir skolininkui priklausančio turto pirkėjo nuosavybės teisėmis, kurių apsauga užtikrinama, jeigu turto pardavimas iš varžytynių įvyksta nepažeidžiant specialiųjų šiai turto realizavimo formai įstatymo nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-157/2006). Tačiau į varžytinių būdu parduodamą daiktą nuosavybės teises pirkėjas įgyja tik esant dviejų juridinių faktų visumai, kai antstolio atliktų procesinių veiksmų (CPK 691 str.-727 str.) teisėtumą rezoliucija arba nutartimi patvirtina teismas (CPK 725 str. 8 d.). Taigi CPK 725 str. įtvirtintas išankstinis turto pardavimo iš varžytinių (CPK 724 str. 4 d.), areštuoto turto pardavimo pasirinktam pirkėjui (CPK 704 str. 4 d.) bei iš varžytinių neparduoto turto perdavimo išieškotojui (CPK 702 str. 3 d.) aktų teisminės kontrolės institutas, kuriuo sudarytos teisinės garantijos šalinti pažeidimus, padarytus priverstinai parduodant skolininko turtą, pasiekti didesnį vykdymo proceso operatyvumą, efektyvumą, šalinti arba iki minimumo sumažinti varžytinių būdu sudaromų sandorių rizikingumą.

15Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, jog teisines pasekmes sukelia tik CPK 725 str. nustatyta tvarka teismo patvirtintas turto perdavimo išieškotojui aktas (CPK 702 str. 3 d.), antstolė I.Beliačic kreipėsi į teismą, prašydama CPK 702 pagrindu patvirtinti 2009-01-26 turto perdavimo išieškotojui aktą, nurodydama, jog vadovaudamasi CPK 719 str. ir 720 str. nuostatomis, neįvykus pirmosioms varžytinėms, perdavė išieškotojui žemės sklypą 0,4959 ha bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypą 0,12 ha bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), pastatą-pirtį 92,30 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius (laiptus) unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) už 414 000 Lt įkainojimą, išieškotojui už perimamą iš varžytynių neparduotą turtą į antstolės depozitinę sąskaitą 2009-01-26 įmokėjus 33 883,52 Lt (b.l. 2).

16Bylos medžiaga patvirtina, jog minėtas turtas CPK 719 str. ir 720 str. tvarka išieškotojui buvo pasiūlytas paimti natūra neįvykus pirmosioms varžytinėms (vykd. b.l. 160-167), todėl prieš tvirtindamas turto perdavimo išieškotojui aktą, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis formuojamos teismų praktikos nuostatų, pagrįstai aiškinosi ir tikrino turto pardavimui iš varžytinių reikšmingas faktines aplinkybes bei tai, ar buvo laikytasi teisės normų reikalavimų, susijusių su turto areštu bei jo įkainojimu, vykdymo procese dalyvaujančių ir kitų suinteresuotų asmenų teisių apsauga, varžytynių organizavimu ar vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis c.b. Nr. 3K-3-90/2009, 2006-04-24 nutartis c.b. Nr. 3K-3-288/2006).

17Teisėjų kolegija pažymi, jog areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-292/2009; 2009-04-23 nutartis c.b. Nr. 3K-7-90/2009; 2009-05-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-218/2009; 2006-1016 nutartis c.b. 3K-3-514/2006 ir kt.). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 str., kurios nustato, jog skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Kitaip tariant, vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Nagrinėjamu atveju vykdymo bylos Nr. 0011/02/00048 duomenys patvirtina, jog 2009-01-26 turto perdavimo išieškotojui aktu antstolė išieškotojui perdavė iš pirmųjų varžytinių neparduotą turtą, kuris vykdymo procese 2008-11-04 antstolės padėjėjos patvarkymu Dėl turto arešto akto Nr. 0108001593 pakeitimo buvo bendrai įkainotas 350 000 Lt sumai (vykd. b.l. 117). Jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad objektyvios ir maksimaliai rinkos kainą atitinkančios iš varžytynių parduodamo turto vertės nustatymui būtų imtasi kitų (papildomų) priemonių, vykdomojoje byloje nėra. Kolegija konstatuoja, kad tokiu atveju iš vykdomosios bylos medžiagoje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, ar, įvertindama ( - ) kadastrinėje vietovėje iš varžytynių parduodamą turtą, antstolė ėmėsi visų įstatyme numatytų priemonių, t.y. įvykdė savo tiesioginę pareigą teisingai pagal įstatymų reikalavimus įkainoti skolininko turtą iki jį parduodant iš varžytinių. Tokiu atveju kitoje vykdomojoje byloje atliktas turto vertinimas, kuriuo atsiliepimuose į atskiruosius skundus remiasi suinteresuoti asmenys UAB „Nordic Real Estate“ ir antstolis R. Vižainiškis, negali būti objektyviu ir patikimu įrodymu vertinant nagrinėjamoje byloje antstolės atliktų veiksmų teisėtumą, kadangi būtent tiriamos vykdomosios bylos duomenys turi atspindėti vykdymo proceso eigą ir patvirtinti jo metu atliktų veiksmų atitiktį vykdymo procesą reglamentuojančioms teisės normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-188/2009). Kolegija pažymi, jog tik žinant turto rinkos kainą turto pardavimo iš varžytynių metu, galima spręsti apie varžytynių teisėtumą. Tuo tarpu šioje byloje tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės nėra nustatytos. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog savo pareigą teisingai įkainoti skolininko turtą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-218/2009). Todėl skolininko ir išieškotojo atskiruosiuose skunduose akcentuojama aplinkybė, jog šiuo atveju tiek skolininkas, tiek išieškotojas pritarė areštuoto turto įkainojimo sumai, antstolio veiksmų teisėtumo vertinimui reikšmės neturi.

18Kita vertus, minėtas 2008-11-04 patvarkymas Nr. 0011/02/00048 patvirtina, jog visas išieškotojui perduotas turtas yra vienoje kadastrinėje vietovėje – ( - ), kurio išsidėstytas aiškiai parodo, jog išieškotojui perduotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, tuo tarpu kiti trys išieškotojui perduoti objektai – žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), bei ant jo esanti pirtis bei kiemo statiniai (laiptai), nors ir turi atskirus unikalius numerius, tačiau kartu su žemės sklypu sudaro vieną turtinį kompleksą, t.y. yra jo priklausiniai. Atsižvelgiant į tai, kad turto pardavimas iš varžytinių savo esme yra įstatyme numatyta specifika pasižymintis sandoris, pardavus pirtį ir kiemo statinius (laiptus) skirtingiems pirkėjams, praktiškai tampa neįmanomu realizuoti žemę, ant kurios tie objektai yra pastatyti. Tokiu atveju CK 6.394 str. 2 d. numato, kad parduodant žemės sklypą, kuriame parduodamas nekilnojamasis daiktas, pirkėjui turi būti perduodamas nuosavybės teisė į tą žemės sklypą ar žemės nuomos arba užstatymo teisė. Kolegijos vertinimu, prieš skelbdama minėto turto varžytines antstolė privalėjo įvertinti minėtų objektų tarpusavio sąsajas, kurių nepaisymas duoda pagrindo viename turtiniame komplekse esančius daiktus pirkėjams įsigyti mažesne negu reali rinkos kaina. Tačiau šiose varžytinėse, kolegijos įsitikinimu, buvo ydingas pats varžytinių proceso organizavimas, kadangi atskirai skelbiamos viename turtiniame komplekse esančių laiptų, atskirai pirties ir atskirai žemės sklypo varžytinės duoda pagrindo abejoti tokio proceso skaidrumu, kadangi tuo atveju, jeigu žemė, minėti kiemo statiniai - laiptai, pirtis būtų parduoti skirtingiems pirkėjams, iš esmės būtų pažeistas protingumo principas (CK 1.5 str.), o kartu sudarytos prielaidos ginčui ateityje kilti. Be to, skelbiant tokio turtinio objekto, kaip laiptai, esantys potencialiam pirkėjui nepriklausančioje žemės sklypo valdoje, varžytines nėra jokios objektyvios galimybės net tikėtis, kad realiai galėtų atsirasti pageidaujančių juos atskirai įsigyti, taigi net teorinė galimybė, jog tokios varžytinės galėjo įvykti, praktiškai neegzistavo. Tai vėlgi sudaro prielaidas abejoti neįvykusiomis antstolės pripažintų varžytinių tikslingumu, skaidrumu ir sąžiningumu.

19Susiklosčius tokiai teisinei situacijai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog įvertindama išieškotojui 2009-01-26 turto perdavimo aktu perduotą turtą antstolė nesilaikė teisės normų reikalavimų, susijusių su turto įkainojimu ir netinkamai nustatė išieškotojui perduoto turto vertę (CPK 681 str.), tokiais savo veiksmais padarydama esminį vykdymo proceso pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas esant šiam pažeidimui pagrįstai atsisakė tvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą (CPK 725 str. 4 d.).

20Iš vykdomosios bylos Nr. 4148/08 matyti, jog antstolės skelbimai ir patvarkymai yra adresuoti kreditoriams VAVMI ir E. K. bei skolininkui A. B., šie asmenys savo procesiniuose dokumentuose netinkamo informavimo klausimo nekelia, todėl kolegija negali daryti kategoriškos išvados, kad kreditorius VAVMI nebuvo tinkamai informuotas. Tačiau kolegija dar kartą pabrėžia, jog vykdomosios bylos duomenys turi atspindėti vykdymo proceso eigą ir patvirtinti jo metu atliktų veiksmų atitiktį vykdymo procesą reglamentuojančioms teisės normoms. Tai reiškia, kad vykdomojoje byloje privalo būti įrodymai, patvirtinantys kreditorių ir skolininkų tinkamą informavimą. Tas pats pasakytina ir dėl pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių, susijusių su pirkėjo E. K. piniginių sumų sumokėjimo patvirtinimu. Todėl nesant objektyvių duomenų, kad apie varžytines buvo tinkamai paskelbta skolininkui ir kreditoriams (CPK 706 str.), pripažintina, kad antstolė taip pat nepaisė teisės normų reikalavimų, susijusių su varžytynių organizavimu ir vykdymu; nesilaikė varžytinių organizavimo tvarkos (CPK 713str.-717str.), paskelbdama pirmąsias varžytines dėl laiptų bei dėl pirties neįvykusiomis užsiregistravus tik vienam pirkėjui (vykd. b.l. 164-165, 166-167), nors 2009-01-07 protokoluose nurodyta, jog varžytinėse dalyvauti užsiregistravo po tris asmenis, o šie objektai esą buvę parduoti vienam jų – E. K. (vykd. b.l. 155-156,158-159).

21Kiti atskirųjų skundų argumentai taip pat nepatvirtina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009-04-07 nutartis paliktina nepakeista.

22Antstolė I. Beliačic Vilniaus apygardos teismui 2009-07-29 pateikė jos turimą informaciją apie skolininko A. B. įsiskolinimus kitiems kreditoriams prijungimui prie šios civilinės bylos. Pagal CPK 314 str. nuostatas apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas būtų atsisakęs priimti šiuos dokumentus, ar kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl CPK 314 str. nustatyta išimtis šiuo atveju netaikytina.

23Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

Nutarė

24Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. antstolė I.Beliačic 2009-03-06 kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės... 4. Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2009-04-07 nutartimi atsisakė tvirtinti... 5. A. I. Beliačic atskiruoju skundu (b.l.31-34) prašo panaikinti Vilniaus m.... 6. Suinteresuotas asmuo skolininkas A. B. atskiruoju skundu (b.l. 23-25) prašo... 7. Suinteresuotas asmuo išieškotojas E. K. atskiruoju skundu (b.l. 29-30) prašo... 8. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija... 9. Suinteresuotieji asmenys UAB „Nordic Real Estate“ ir antstolis R.... 10. Suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimu į atskiruosius skundus (b.l. 49)... 11. Atskirieji skundai atmestini.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 13. Įvertinusi apeliacinės instancijos teismui pateiktą medžiagą, atskirųjų... 14. Varžytynės, kaip speciali procesinė turto realizavimo forma, yra... 15. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, jog teisines pasekmes sukelia tik CPK... 16. Bylos medžiaga patvirtina, jog minėtas turtas CPK 719 str. ir 720 str. tvarka... 17. Teisėjų kolegija pažymi, jog areštuoto turto pardavimo iš varžytynių... 18. Kita vertus, minėtas 2008-11-04 patvarkymas Nr. 0011/02/00048 patvirtina, jog... 19. Susiklosčius tokiai teisinei situacijai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 20. Iš vykdomosios bylos Nr. 4148/08 matyti, jog antstolės skelbimai ir... 21. Kiti atskirųjų skundų argumentai taip pat nepatvirtina skundžiamos... 22. Antstolė I. Beliačic Vilniaus apygardos teismui 2009-07-29 pateikė jos... 23. Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija... 24. Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartį palikti...