Byla 2A-221-395/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei, Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovo atstovei J. G., atsakovei T. B., trečiųjų asmenų atstovams M. S. ir V. G., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-148-800/2010 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovei T. B., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybei, LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl savavališkai pastatytų statinių nugriovimo, bei pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei T. B., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo pašalinti neteisėtai valstybinės reikšmės miške pasodintą eglių gyvatvorę.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos patikslintu ieškiniu (b. l. 45-48) prašė įpareigoti atsakovę T. B. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išgriauti valstybinėje žemėje (valstybinės reikšmės miško 113 kvartalo 16 taksaciniame sklype) prie žemės sklypo ( - ), savavališkai akmenų trinkelėmis išgrįstą kelią – privažiavimą į atsakovės sklypą, aikštelę ar keliuko dalį ir nukelti lauko baldus (stalą su dviem suolais), sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti inspekcijai išgriauti valstybinėje žemėje (valstybinės reikšmės miško 113 kvartalo 16 taksaciniame sklype) prie žemės sklypo ( - ), savavališkai akmenų trinkelėmis išgrįstą kelią – privažiavimą į atsakovės sklypą, aikštelę ar keliuko dalį ir nukelti lauko baldus ( stalą su dviem suolais), sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės T. B.. Nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui 2009-11-24 atlikus patikrinimą valstybinėje žemėje prie žemės sklypo ( - ), buvo nustatyta, kad nėra įvykdytas 2009-10-30 Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. V-590 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. V-476 pakeitimo“, kuriuo pareikalavo, kad T. B. iki 2009-11-20 pašalintų valstybinėje žemėje prie žemės sklypo ( - ), savavališkai pastatytus statinius – išardytų akmenų trinkelėmis išgrįstą kelią ir nukeltų lauko baldus. Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, numato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje yra pateikta inžinerinių statinių sąvoka, kurioje nurodoma, kad tai yra susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai, vienas jų yra statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“. Šiame norminiame dokumente reglamentuota, kad sklypo ar teritorijos tvarkymo bei puošybos statiniai, stacionarūs baldai, takų dangos, aikštelės yra laikomi inžinieriniais statiniais, kurie negali būti laikomi pastatais ir jų tinkamos statybos bei eksploatacijos tvarka reglamentuota statybos techniniame reglamente bei kituose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Šie inžineriniai statiniai priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, tačiau minėto reglamento 1 ir 2 lentelei pateiktuose bendrose pastabose nurodyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Taip pat nurodoma, kad I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Atsižvelgiant į tai, ir remiantis reglamento 12.4.2 ir 12.4.3 punktais, statinių statybai valstybinėje žemėje yra reikalingas supaprastintas statinio projektas ir raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas. Atsakovė tokių dokumentų Kauno apskrities viršininko administracijai nepateikė.

4Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas ieškiniu (b.l. 88-90) prašė įpareigoti atsakovę T. B. pašalinti prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neteisėtai, neturint parengto Miško želdinimo ir žėlimo projekto užtvertą bei valstybinės žemės valdytojo sutikimo ir suderinimo, pasodintą tankią eglučių gyvatvorę. Nurodė, kad pagal atsakovės 2008-01-16 prašymą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų ribų patikslinimo šalia žemės sklypo, esančio ( - ), atliko Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenų patikrinimą. Patikrinimo metu nustatė, kad ta teritorija atitinka Miškų įstatymo 2 str. nustatytus miškui keliamus reikalavimus ir keisti miško ribas nėra teisinio pagrindo. Šis sklypas, esantis šalia atsakovės žemės sklypo, yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Valstybinės reikšmės miške, prie atsakovės žemės sklypo ( - ), pažeidžiant Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus, be Miško želdinimo ir žėlimo projekto bei valstybinės žemės valdytojo Kauno apskrities viršininko administracijos sutikimo ir suderinimo, T. B. neteisėtai pasodino eglių gyvatvorę. Atsižvelgiant į tai, kad gyvatvorė buvo pasodinta nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos ji turi būti pašalinta.

5Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 2 d. sprendimu ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovę T. B. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išgriauti valstybinėje žemėje (valstybinės reikšmės miško 113 kvartalo 16 taksaciniame sklype) prie žemės sklypo ( - ), savavališkai akmenų trinkelėmis išgrįstą kelią – privažiavimą į atsakovės sklypą, aikštelę ar keliuko dalį, kitoje dalyje ieškinį atmetė; trečiojo asmens LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės 66 Lt žyminio mokesčio bei 28,94 Lt pašto išlaidų valstybei.

6Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 25 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovę T. B. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išgriauti valstybinėje žemėje (valstybinės reikšmės miško 113 kvartalo 16 taksaciniame sklype) prie žemės sklypo ( - ), savavališkai akmenų trinkelėmis išgrįstą kelią – privažiavimą į atsakovės sklypą, aikštelę ar keliuko dalį, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti inspekcijai išgriauti valstybinėje žemėje (valstybinės reikšmės miško 113 kvartalo 16 taksaciniame sklype) prie žemės sklypo ( - ), savavališkai akmenų trinkelėmis išgrįstą kelią – privažiavimą į atsakovės sklypą, sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės T. B., kitoje dalyje ieškinį atmetė; trečiojo asmens LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės 66 Lt žyminio mokesčio bei 28,94 Lt pašto išlaidų valstybei.

7Išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo patikslintą ieškinį teismas pripažino, kad atsakovė, vykdydama savavališkas statybas, pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 str. 6 p., 9 p., taip pat Lietuvos Respublikos statybos reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nuostatas, bei šio norminio dokumento 1 priedo 2 lentelės 17.2, 17.3, 17.4 punktų reikalavimus. Nurodė, kad pagal STR 1.01.07:2002, bet koks statinys statomas ne savo teritorijoje gali būti statomas tik turint rašytinį sklypo savininko sutikimą. Tokio sutikimo atsakovė pradėdama lauko akmenimis grįsti valstybinį kelią neturėjo, o taip pat neturėjo ir supaprastinto statinio projekto. Atsakovė prieš atlikdama Kauno rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio kelio remontą kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę, kad būtų leista savo lėšomis dalį įvažiavimo kelio grįsti lauko akmenimis. Atsakovė gavo Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vedėjo K. P. sutikimą (b.l. 31), kuris negali būti traktuojamas kaip raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas ar supaprastintas statinio projektas. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo patikslintą ieškinį dalyje dėl įpareigojimo atsakovei per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išgriauti valstybinėje žemėje savavališkai akmenų trinkelėmis išgrįstą kelią – privažiavimą, į atsakovės sklypą, aikštelę ar keliuko dalį, teismas tenkino. Taip pat teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimo, kad būtent atsakovė T. B. yra valstybinės reikšmės miške esančių statinių: medinių suolų ir stalo statytoja. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovė T. B. neskųsdama savavališko statybos akto, pripažino esanti šių daiktų statytoja negali būti vertintina įrodymu byloje. Kitokių įrodymų patvirtinančių atsakovės kaltę dėl valstybinės reikšmės miške neteisėtai pastatytų lauko baldų ieškovai nepateikė, todėl ieškinį dalyje nukelti lauko baldus teismas atmetė, kaip neįrodytą.

8Teismas, išnagrinėjęs trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį, sprendė, kad jis nepagrįstas bei neįrodytas. Nurodė, kad nagrinėjant bylą teisme nebuvo galima tiksliai nustatyti kas valstybinės reikšmės miške, besiribojančiame su atsakovei T. B. nuosavybės teise priklausančiu sklypu ( - ), gyvatvore susodino egles, taip pat nebuvo galima nustatyti ir šių eglių sodinimo laiko, kas turi tiesioginę reikšmę priimant teismo sprendimą. Bylos nagrinėjimo metu apklausta atsakovė T. B. nurodė, kad eglėms susodintoms gyvatvore, yra ne mažiau kaip dešimt metų, tas pačias aplinkybes patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas Dubdavos urėdijos darbuotojas K. B., patvirtindamas, kad eglės šiuo metu gali būti nuo 10 iki 15 metų amžiaus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas darė išvadą, kad ieškinys dėl atsakovės įpareigojimo pašalinti prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neteisėtai, neturint parengto Miško želdinimo ir žėlimo projekto bei valstybinės žemės valdytojo sutikimo ir suderinimo, pasodintą tankią eglučių gyvatvorę yra nepagrįstas ir neįrodytas.

9Apeliaciniu skundu atsakovė T. B. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išgriauti valstybinėje žemėje (valstybinės reikšmės miško 113 kvartalo 16 taksaciniame sklype) prie žemės sklypo ( - ), savavališkai akmenų trinkelėmis išgrįstą kelią – privažiavimą, į atsakovės sklypą, aikštelę ar keliuko dalį, ir šioje dalyje priimtą naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad kelias yra ir jis nuosavybės teise priklauso Kauno rajono savivaldybei. Teismas sprendimu įpareigojo atsakovę išgriauti jai nepriklausantį ir ne jos įrengtą kelią, nes būtent taip buvo suformuluotas ieškinio reikalavimas, nors 2009-08-17 savavališkos statybos akte (b.l. 15) nurodyta, kad kelią atsakovė tik išgrindė akmenų trinkelėmis. Be to, teismo sprendime minimas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ negalėjo būti taikomas šioje byloje, nes atsakovė nėra pastačiusi nei vieno nesudėtingo statinio, kurie nurodyti 1 priedo 2 lentelės 17.2, 17.3, 17.4. p. Minėtas sąrašas yra baigtinis ir plečiamai jo aiškinti nėra jokio pagrindo. Apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovė pakeitė tik kelio dangą, bet ne jį įrengė. Kelias, kurį teismas įpareigoja išgriauti, buvo blogos būklės, nepravažiuojamas. Jį atsakovė sutvarkė savo lėšomis ir jėgomis, esant kelio savininko sutikimui. Šiuo metu minėta kelio dalis yra tvarkinga, estetiška ir deranti su bendra aplinka. Apeliantės nuomone, išgriauti valstybinį kelią būtų ne tik neteisinga, bet ir neprotinga, nekalbant jau apie teisėtumą. Todėl sprendžiant šią bylą turėjo būti taikomi CK 1.5 str. įtvirtinti bendrateisiniai principai.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

111. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmos instancijos teismas pripažino, kad kelias yra ir jis nuosavybės teise priklauso Kauno rajono savivaldybei. Pirmos instancijos teismas 2010-06-02 sprendime nurodė, kad savavališkai akmenimis išgrįsta kelio dalis priklauso Kauno rajono savivaldybei. Tačiau savavališkai akmenimis išgrįsta kelio dalis Kauno rajono savivaldybei nuosavybės teisę priklauso nuo 2009-10-26 iki šiol, t. y. nuosavybės teisė perėjo po 2009-08-17 savavališkos statybos akto Nr. SSA-11/2009-KR surašymo. Savavališkos statybos akto surašymo metu kelias nuosavybės teise priklausė valstybinės žemės valdytojui Kauno apskrities viršininko administracijai, todėl buvo reikalingas jos raštiškas sutikimas, o ne Kauno rajono savivaldybės.

122. Remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2 ir 12.4.3 p., takų dangos, aikštelės statybai valstybinėje žemėje buvo reikalingas supaprastintas statinio projektas, patikrintas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir Kauno apskrities viršininko administracijos raštiškas sutikimas. Pirmos instancijos teismas 2010-06-02 sprendime ir 2010-08-25 papildome sprendime patvirtino, kad atsakovė neturi norminiuose aktuose numatyto supaprastinto statinio projekto, o atsakovės turimas Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vedėjo K. P. sutikimas negali būti traktuojamas nei kaip raštiškas valstybės tarnautojo įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus pritarimas supaprastintame projekte, nei kaip žemės valdytojo raštiškas sutikimas. T. B. valstybinėje žemėje (valstybinės reikšmės miško 113 kvartalo 16 taksacinis sklypas) prie žemės sklypo ( - ), neturėdama valdymo teisę patvirtinančių dokumentų, savavališkai akmenimis išgrindusi kelio dalį, aikštelę, nesilaikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 ir 12 str. reikalavimų bei Reglamento 12.4.2 ir 12.4.3 p. reikalavimų.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono apsaugos departamentas prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo motyvais. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ne tik 2009-08-17savavališkos statybos aktu, bet ir visais kitais byloje surinktais įrodymais. Apeliantė teigia, kad kelias buvo blogos būklės, nepravažiuojamas. Tačiau transporto priemonių išvažinėtos miško teritorijos negalima laikyti teisėtu keliu ir tuo pagrindu savavališkai įrenginėti kelio atkarpą su akmenų trinkelių danga. Teismas nustatė, kad T. B. valstybinėje žemėje (valstybinės reikšmės miško 113 kvartalo 16 taksaciniame sklype) prie žemės sklypo ( - ), savavališkai akmenų trinkelėmis išgrindė kelią - privažiavimą į atsakovės sklypą, aikštelę ar keliuko dalį. T. B. žemės sklypas ( - ), ribojasi su valstybinės reikšmės mišku. Miškas, patenkantis į VĮ Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos 113 kvartalo 16 taksacinio sklypo teritoriją, yra registruotas Lietuvos Respublikos miškų kadastre ir LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Neteisėto kelio atkarpa įrengta būtent valstybinės reikšmės miško teritorijoje. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas VĮ Dubravos EMMU darbuotojas (Ežerėlio girininkijos girininkas) ir Kačerginės miestelio gyventojas K. B. nurodė, kad pravažiavimo greta T. B. sklypo į J. Biliūno aikštę niekada nebuvo, ten buvo akligatvis, išvaikščiota teritorija. Taigi, kelio atkarpos, nukreiptos link J. Biliūno aikštės, įrengimas miško teritorijoje nėra ankstesnio kelio remonto darbai, kaip nurodė apeliantė. Byloje taip pat yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad teritorija, kurioje atsakovė įrengė akmeninėmis trinkelėmis grįstą kelio atkarpą, yra valstybinės reikšmės miško teritorija. Tai patvirtina Valstybinės miškų tarnybos 2009-06-26 pažyma apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Nr. P0906-0033 ir 2009-06-26 pažyma apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Nr. TA 0906-0001.

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

16Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstojoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

17Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, jas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 straipsnis).

18Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, apeliantė T. B. 2009-09-07 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. V-476 (t.1, b. l. 17) iki 2009-09-30 buvo įpareigota savo lėšomis pašalinti savavališką statybą, t. y. išgriauti valstybinėje žemėje prie žemės sklypo, esančio ( - ), savavališkai akmenų trinkelėmis išgrįstą kelią ir nukelti lauko baldus bei sutvarkyti statybvietę. Šis administracinis aktas buvo priimtas remiantis atsakovės atliktų savavališkos statybos darbų faktu, užfiksuotu Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-08-17 savavališkos statybos akte Nr. SSA-11/2009-KR (t.1, b. l. 5).

19Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį, nes aukščiau paminėto savavališkos statybos akto surašymo metu kelias nuosavybės teise priklausė tuometiniam valstybinės žemės valdytojui Kauno apskrities viršininko administracijai ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos statybos reglamento STR 1.01.07: 2002“ Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2 ir 12.4.3 punktų nuostatomis buvo būtinas rašytinis žemės savininko sutikimas, bei supaprastintas statinio projektas. Pati apeliantė, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinio bylos nagrinėjimo metu, patvirtino, kad reikiamo sutikimo ir supaprastinto projekto ginčo kelio dangos įrengimo metu neturėjo, todėl ir neskundė administracinių aktų, priimtų dėl savavališkos statybos fakto užfiksavimo teisėtumo.

20Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2010-06-02 sprendimo bei 2010-08-25 papildomo sprendimo išvadų pagrįstumo nepaneigia apeliantės pateikti 2011-02-17 supaprastinto projekto dėl Kačerginės miestelyje esančios ( - ) dalies remonto duomenys (t.2, b. l. 5-12), o taip pat Kauno rajono Žemėtvarkos skyriaus 2010-12-16 rašte Nr. S6-1582 (t. 2, b. l. 13) išdėstyta nuomonė. Be to, pažymėtina, kad atsakovės įvykdyta savavališka statyba yra įvykdyta ne jos namų valdai, esančiai J. Biliūno g. 14a, Kačerginės miestelyje priklausančioje teritorijoje , bet valstybinėje žemėje, todėl ši statyba negali būti įteisinta, nesuderinus jos padarinių su trečiaisiais asmenimis. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu sutikimu negali būti laikomas apeliantės nurodomas 2009-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vedėjo sutikimas, nes pati atsakovė suprasdama, jog būtinas rašytinės formos valstybinės žemės valdytojo sutikimą patvirtinantis dokumentas tik 2009-06-05 raštu kreipėsi į Kauno rajono merą, prašydama leidimo pakeisti kelio dangą (t.1, b. l. 31).

21Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo atveju konstatavęs atsakovės T. B. padarytų STR 1.01.07 : 2002 nuostatų pažeidimus, iš dalies patenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį CK 4.103 straipsnio 1-3 dalių pagrindu.

22Taip pat pažymėtina, kad teisėjų kolegija, konstatuodama atsakovės T. B. apeliacinio skundo nepagrįstumą, plačiau dėl trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atsiliepime į apeliacinį skundą, o tuo pačiu ir dėl teismo sprendimo šioje dalyje, nurodomų motyvų nepasisako, nes šis tretysis asmuo apeliaciniu skundu nei pirmosios instancijos teismo 2010-06-02 sprendimo, nei 2010-08-25 papildomo teismo sprendimo neskundė. Be to, paminėtų sprendimų revizavimas apeliacine tvarka ginčo atveju reikštų apeliantės padėties pabloginimą, kurį įstatymas draudžia (CPK 313 straipsnis).

23Remiantis išdėstytu, Kauno rajono apylinkės teismo 2010 – 06 – 02 sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jį naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnis). Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o atsakovės T. B. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1dalies 1 punktas).

24Atmetant apeliacinį skundą iš atsakovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

26Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Priteisti iš atsakovės T. B. (a.k. ( - ) valstybei 20 Lt (dvidešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, apeliacinės instancijos teisme (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).