Byla 2A-391-450/2016
Dėl žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo žalos atlyginimą - 6 494,02 Eur, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įsiteisėjus 2009 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčiai, priimtai kasacine tvarka išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 3K-3-364/2009, liko galioti 2009 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi duotas leidimas realizuoti teisę, pripažintą Lietuvos Respublikos Ūkio teismo 1996 m. gegužės 21 d. ir 1997 m. sausio 21 d. sprendimais, išieškant pagal vykdomuosius raštus teismo priteistą skolą - 31 554,31 Lt, delspinigius- 11 548,87 Lt bei skolą ir delspinigius - 44 598,37 Lt iš likviduotai UAB „Dieona“ priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas kreipėsi į antstolį, kuris pradėjo išieškojimą iš UAB ,,Dieona“ priklausančio turto. Ieškovo prašymu, 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatytas UAB ,,Dieona“ priklausančio turto, buto, paprastasis administratorius, nustatytas turto administratoriaus atlyginimas - 472,08 Eur mėn. Paskelbtos pirmosios turto varžytinės, tačiau atsakovui pateikus skundą dėl antstolio veiksmų bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2012 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi vykdymo veiksmai buvo sustabdyti, pirmosios varžytynės neįvyko. Antrą kartą paskelbtos varžytynės turėjo įvykti 2013 m. vasario 11 d. 10 val., tačiau atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris 2013 m. vasario 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patenkintas, turto varžytynės atšauktos antrą kartą. Teismams išnagrinėjus atsakovo skundus ir juo atmetus, buto pardavimas iš varžytynių atnaujintas, 2013 m. liepos 26 d. butas parduotas už 32 246,29 Eur. Kadangi atsakovo skundai dėl antstolio veiksmų buvo atmesti, tai įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus. Atsakovas žinojo, jog turtui paskirtas administratorius, jam mokamo atlyginimo dydį, todėl teikdamas prašymus dėl vykdymo veiksmų stabdymo, turėjo ir galėjo suprati, jog tokiu būdu yra didinamos išlaidos turtui administruoti bei mažėja parduodamo turto rinkos vertė. Atsakovas sąmoningai siekė vilkinti išieškojimo veiksmus, todėl išaugo turto administravimo išlaidos, dėl rinkos pokyčių turtas parduotas mažesne, nei buvo nustatyta jo pradinė vertė, kaina.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Jis nurodė, kad ieškovui neteisėtai pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), žala buvo padaryta atsakovui, bet ne ieškovui.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei iš atsakovo A. P. 4 569,74 Eur žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 4 569,74 Eur nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 58,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. sausio 21 d. nutartimi (civ. byla Nr. 2-119-603/2009) patenkino Vilniaus miesto savivaldybės prašymą ir leido realizuoti Vilniaus miesto savivaldybės teisę, pripažintą įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ūkinio teismo sprendimais, išieškant pagal vykdomuosius raštus teismo priteistą skolą 31 554,31 Lt, delspinigius 11 548,87 Lt bei skolą ir delspinigius 44 598,37 Lt iš likviduotai UAB „Dieona“ priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir prašymą atmetė. 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismas apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir paliko galioti pirmos instancijos teismo nutartį. Ieškovas kreipėsi į antstolį, kuris pradėjo išieškojimą iš UAB ,,Dieona“ priklausančio turto. Ieškovo prašymu, 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatytas UAB ,,Dieona“ priklausančio turto - buto, paprastasis administravimas, paskirtas administratorius, nustatytas turto administratoriaus atlyginimas - 472,08 Eur/mėn. Paskelbtos pirmosios turto varžytynės, tačiau atsakovui pateikus skundą dėl antstolio veiksmų (civ. byla Nr. 2-11860-872/2013) bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (civ. byla Nr. 2-18941-599/2012), Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartimi (civ. byla Nr. 2-18941-599/2012) vykdymo veiksmai buvo sustabdyti, pirmosios varžytynės neįvyko. Laikinosios apsaugos priemonės 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi panaikintos, atsakovui (pareiškėjui) neįmokėjus 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi nurodyto užstato galimiems dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nuostoliams užtikrinti. Atnaujinus vykdymo veiksmus varžytynės turėjo įvykti 2013 m. vasario 11 d. 10 val., tačiau atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris 2013 m. vasario 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (civ. byla Nr. 2S-527-640/2013) patenkintas, turto varžytynės atšauktos antrą kartą. Teismams išnagrinėjus atsakovo skundus ir juos atmetus, buto pardavimas iš varžytynių atnaujintas. 2013 m. liepos 26 d. butas parduotas už 32 246,29 Eur. Kadangi atsakovo skundai dėl antstolio veiksmų buvo atmesti, konstatuotini atsakovo neteisėti veiksmai, stabdant išieškojimo eigą. Atsakovas žinojo, jog turtui paskirtas administratorius, žinojo jam mokamo atlyginimo dydį, todėl teikdamas prašymus dėl vykdymo veiksmų stabdymo, turėjo ir galėjo suprati, jog tokiu būdu yra didinamos išlaidos turtui administruoti. Dėl atsakovo veiksmų susikaupė turto administravimo išlaidos. Ieškovo manymu atsakovas privalo atlyginti patirtus nuostolius, kurie nebūtų susidarę, jei turtas būtų parduotas pirmųjų varžytynių metu. Pirmosios turto varžytynės buvo numatytos 2012 m. lapkričio 22 d. Dėl atsakovo veiksmų šis turtas negalėjo būti parduotas iki 2013 m. liepos 26 d., t. y. 8 mėnesius. Šio laikotarpio turto administravimo išlaidos - 1 630 Lt ir PVM (21% arba 342,30 Lt) X 8 = 15 778,40 Lt, arba 4 569,74 Eur.

9Pardavus UAB „Dieona“ turtą, išieškotojo Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimams, kurių bendra suma 87 701,55 Lt arba 25 400,12 Eur, dengti buvo skirti 65 279,84 Lt arba 18 906,35 Eur. Neišieškotoji dalis 22 421,71 Lt arba 6 493,78 Eur būtų mažesnė, jeigu UAB „Dieona“ turtas būtų realizuotas laiku, nestabdant vykdymo veiksmų. Neišieškotąją dalį sumažintų aštuonių mėnesių išlaidos turto administratoriui 4 569,74 Eur, kurių nereikėtų, jei turtas būtų parduotas per pirmąsias varžytynes. Šias išlaidas sukėlė atsakovo prašymais sustabdyti vykdymo veiksmai.

10Prašydamas teismo skirti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas turi suvokti rizikos laipsnį dėl tokių priemonių skyrimo galimus atsirasti neigiamus turtinio pobūdžio padarinius kitam asmeniui ir dėl to galinčius iškilti nuostolius, taip ieškovas prisiima atsakomybę dėl tokių savo veiksmų. Atsakovo (skundo dėl antstolio veiksmų byloje, pareiškėjo) reikalavimais buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: sustabdyti vykdymo veiksmai bylose Nr. 0013/03/03549 ir 0013/03/03550. Laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos 2012 m. spalio 30 d. nutartimi, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi buvo panaikintos, atsakovui (pareiškėjui) neįmokėjus 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi nurodyto užstato galimiems dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nuostoliams užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartimi, galiojo iki 2013 m. vasario 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0013/03/03550 sustabdomas, kol bus išnagrinėtas A. P. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties civ. byloje Nr. 2S-527-640/2013. A. P. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties civ. byloje Nr. 2S-527-640/2013 buvo išnagrinėtas, priėmus Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį byloje Nr. 2S-527-640/2013.

11Atsakovo reikalavimai taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo nepagrįsti, kadangi atsakovo skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 04 10 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-11860-872/2013 ir Vilniaus apygardos teismo 2014 01 20 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-212-262/2014, b. l. 108- 113). Vadinasi, atsakovo prašymu buvo be reikalo nutrauktas išieškojimas iš likviduotai UAB „Dieona“ priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, pagal CPK 146 str. 2 d. (taikant CPK 243 str. 1 d.) nuostatas įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas (šioje byloje ieškovas) turi teisę reikalauti, kad ieškovas (šioje byloje atsakovas) atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovas pagrįstai reikalauja nuostolių atlyginimo 4 569,74 Eur. Tai užmokestis už aštuonis mėnesius trukusį turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), administravimą, kurio nereikėtų, jei turtas būtų parduotas per pirmąsias varžytynes.

12Prievolė atlyginti žalą atsiranda iškart po jos padarymo. Atsakovas geruoju neatlygino ieškovui nuostolių. Atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 4 569,74 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. gruodžio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

13Ieškovas mano, kad dalis negautų lėšų 1 924,28 Eur, tai nuostoliai dėl turto pardavimo mažesne, nei buvo nustatyta jo pradinė vertė, kaina, per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpį įvykus ieškovui nepalankiems rinkos pokyčiams. Ieškovas neįrodė, kad yra atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos dėl šios nuostolių dalies (1 924,28 Eur). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpį įvyko nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai, nulėmę mažesnę, negu buvo iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buto (duomenys neskelbtini), pardavimo kainą.

14Teismas nenustatė ieškovo piktnaudžiavo teise pareiškiant ieškinį.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. prašo panaikinti 2015 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti. Ieškovui skirti 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos paskirti atsakovui. Priteisti apeliantui, kaip UAB „Dieona“ akcininkui, likusią nuo parduoto iš varžytynių turto buto kainos dalį - 6846,16 Eur.

17Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

181) Civilinė byla Nr. 2-119-603/2009 pagal ieškovės prašymą leisti realizuoti jos teisę išieškoti iš UAB „Dieona“ priklausančio turto buvo iškelta nepagrįstai, išnagrinėta pažeidžiant teisės aktus.

192) Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai įvertino aplinkybes ir padarė neteisingas išvadas dėl 2013 m. balandžio 30 d. neįvykusių varžytinių, dėl ieškovei atitekusios sumos, išieškotos pardavus butą, dėl turto administratoriui UAB „Kitoks sprendimas“ išmokėto atlyginimo nepagrįstumo, dėl antstolių veiksmų vykdomosiose bylose teisėtumo.

203) Ieškovas neįrodė nuostolių atsiradimo fakto, byloje nenustatyta apelianto neteisėtų veiksmų.

21Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo atmesti atsakovo A. P. apeliacinį skundą ir 2015 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą

22Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė sekančiais argumentais:

231) Apelianto argumentai akivaizdžiai liudija, jog apeliantas nesupranta pirmosios instancijos sprendimo esmės, nesuvokia žalos, kilusios dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo instituto paskirties ir jo taikymo sąlygų, ydingai aiškina ir taiko cituojamas LR CK ir LR CPK nuostatas, iškraipo faktines bylos aplinkybes. Todėl manytina, jog apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

242) Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog civilinė byla Nr. 2-119-603/2009 (pagal ieškovės 2007-11-10 prašymą leisti realizuoti jos teisę <...>) buvo iškelta nepagrįstai, o išnagrinėta pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-119-603/2009 pažeidė LR CPK, LR CK, LR akcinių bendrovių įstatymą, dėl ko apeliantui buvo padaryta 170210,13 Eur žala. Taigi, šiais teiginiais apeliantas iš esmės ginčija viso išieškojimo iš buto proceso teisėtumą. Tačiau pabrėžtina, jog civilinė byla Nr. 2-119-603/2009, kurioje buvo sprendžiama dėl ieškovės teisės išieškoti skolą iš ginčo buto pripažinimo, yra išnagrinėta kasacine tvarka ir galutinis sprendimas, priimtas šioje byloje, yra įsiteisėjęs, todėl yra privalomas tiek teismams, tiek bylos šalims (LR CPK 18 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl nuostolių, patirtų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones - vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0013/03/03549 ir Nr. 0013/03/03550 sustabdymo, atlyginimo, tačiau nebuvo sprendžiami šių vykdomųjų bylų teisėtumo klausimai. Todėl visi apelianto nurodyti motyvai dėl civilinės bylose Nr. 2-119-603/2009 nepagrįsto inicijavimo ir netinkamo išnagrinėjimo yra atmestini kaip nesusiję su nagrinėjama byla ir nepagrindžiantys skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Tas pats pasakytina ir apie apelianto argumentus, susijusius su „fiktyviu“ ginčo buto kainos sumažinimu vykdymo procese (apeliacinio skundo 3 psl.). Apeliantas nesutikdamas su ginčo buto įkainojimu, galėjo reikšti prieštaravimus. Apeliantui jų nepareiškus, laikytina jog apeliantas su ginčo buto kaina sutiko, ir ji yra teisinga. Tuo tarpu šioje byloje nebuvo vertinami antstolio vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose Nr. 0013/03/03549 ir Nr. 0013/03/03550, todėl šie apelianto argumentai taip pat yra atmestini ir negali būti vertinami sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

253) Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė neteisingą išvadą, kad apeliantas privalo atlyginti ieškovei nuostolius, kilusius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tokia išvada „kertasi“ su antstolio 2013 m. gegužės 7 d. patvarkymu. Toks apelianto teiginys yra nepagrįstas, nes antstolio Vitalio Milevičiaus patvarkymu ieškovė buvo informuota, jog neįvyko trečią kartą paskelbtos pirmosios varžytynės, turėjusios įvykti 2013 m. balandžio 30 d. Tuo tarpu teismas konstatavo, jog apeliantui kilo pareiga atlyginti nuotolius dėl to, kad prieš tai, t.y. 2012 m. lapkričio 22 d. ir 2013 m. vasario 11 d.- 2012 m. vasario 18 d., turėjusios įvykti varžytynės, apelianto iniciatyva pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo du kartus atšauktos neapibrėžtam laikui, kas sąlygojo turto administratoriui mokėtino atlyginimo padidėjimą, o tuo pačiu ieškovei tenkančios sumos mažėjimą, t.y. nuostolius. Atsižvelgiant į tai, šis apelianto argumentas atmestinas.

264) Aplinkybė, jog po ginčo buto pardavimo ieškovei buvo pervesta tik 65 279, 84 Lt suma buvo įrodyta rašytiniais įrodymais – 2013 m. liepos 31 d. išieškotų piniginių lėšų paskirstymo patvarkymu ir 2013 m. rugsėjo 25 d. Įskaitymų kortele. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantas šios aplinkybės neginčijo ir nepateikė įrodymų, galinčių ją paneigti.

275) Apeliaciniame skunde yra taip pat keliams klausimas, ar pagrįstai iš ginčo buto išieškotų lėšų buvo išmokėtas atlyginimas ginčo buto administratoriui UAB „Kitoks sprendimas“. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš apelianto 4 569, 74 Eur pažeidžia 2011 m. balandžio 21 d. priimtą nutartį, jo manymu, nebuvo teisinio pagrindo mokėti atlyginimą UAB „Kitoks sprendimas“, dalis išieškotos sumos turėjo būti sumokėta apeliantui.

28Sunku įvertinti tokią apelianto poziciją, kadangi išdėstyti samprotavimai dėl administravimo išlaidų atlyginimo/neatlyginimo yra nenuoseklūs ir neaiškūs. Tačiau pabrėžtina, jog 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3136-863/2011, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, priešingai negu teigia apeliantas, nustatė pajamų, gautų administruojant ginčo butą, paskirstymo tvarką, pagal kurią, pirma eile turėjo būti dengiamos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas UAB „Kitoks sprendimas“, antra eile - atlyginimas antstoliui, trečia eile - ieškovės skoliniai reikalavimai, ketvirta eile LR CK 4.249 str. 1 d. , 4. 245 str. 1 d. numatytos išlaidos. Suma, kuri turėjo likti patenkinus visus aukščiau išvardytus reikalavimus, turėjo būti grąžinta turto administratoriui, o administravimui pasibaigus - apeliantui. Šiuo atveju suma, gauta pardavus ginčo butą, buvo paskirstyta griežtai laikantis teismo nustatytos tvarkos ir mokėtinas turto administratoriui atlyginimas buvo apskaičiuotas taikant teismo nustatytą atlyginimo dydį (žr. 2013-07-31 išieškotų piniginių lėšų paskirstymo patvarkymą). Iš ginčo buto realizavimo gautos sumos nepakako visiškam ieškovei priteistos skolos apmokėjimui, atitinkamai patenkinus 1-3 eilės reikalavimus, neliko sumos, mokėtinos apeliantui. Todėl aukščiau nurodyti apelianto teiginiai yra nepagrįsti, sąlygoti klaidingo faktinės situacijos suvokimo.

296) Apelianto teigimu, ieškovė neįrodė apelianto neteisėtų veiksmų ir prašomos žalos atsiradimo fakto. Ieškovė su tokia pozicija nesutinka.

30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytos žalos atlyginimo bylose, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Neteisėti veiksmai tokio pobūdžio byloje pripažintini asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio (šiuo atveju - skundo) reikalavimų nepagrįstumas, patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo reikalavimai atmesti. Šiuo atveju, tiek pirmosios instancijos teismas (2013-04-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis), tiek apeliacinės instancijos teismas (2014-01-20 Vilniaus apygardos teismo nutartis) apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, kurio reikalavimai buvo užtikrinti laikinosiomis apsaugomis priemonėmis, atmetė kaip nepagrįstą.

31Pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala - asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Žala atsiranda tik esant priežastiniam ryšiui tarp asmens neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

32Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju ieškovė patyrė mažiausiai 4569,74 Eur nuostolių, kuriuos lėmė apelianto neteisėti veiksmai - nepagrįstas vykdymo proceso sustabdymas. Nuostolius sudaro sumokėtas atlyginimas turto administratoriui už papildomus 8 ginčo buto administravimo mėnesius (1630,00 Lt + PVM (342, 30 Lt) x 8 = 15 778, 40 Lt/ 4569, 74 Eur). Pažymėtina, kad pardavus ginčo butą, ieškovės reikalavimas buvo padengtas tik iš dalies, kadangi prieš tai iš gautos sumos buvo sumokėtas atlyginimą turto administratoriui (už 20 administravimo mėnesių) ir padengtos antstolio turėtos išlaidos. Neišieškotoji dalis sudarė 6 493,78 Eur. 4569,14 Eur sumos nereikėtų mokėti, jeigu nebūtų atšauktos pirmą ir antrą kartą paskelbtos varžytinės, kadangi tuo metu administratoriui mokėtinas atlyginimas sudarytų ne 39 446,00 Lt/11424, 35 Eur sumą, o 23 667, 60 Lt/6854, 61 Eur sumą. Šias išlaidas sukėlė būtent apelianto neteisėti veiksmai. Todėl nagrinėjamoje byloje buvo įrodytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Tuo tarpu apelianto nurodyti argumentai, jog byloje nebuvo nustatytas faktas, kad apeliantas atliko veiksmus, kuriuos draudžia atlikti įstatymas ar sutartis, todėl jam nekyla pareiga atlyginti nuostolius, yra atmestini ir vertintini kaip ydingas LR CK 6.246 straipsnio 1 dalies supratimas ir aiškinimas.

33Teismas visapusiškai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir pagrįstai iš apelianto priteisė 4569,74 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 5 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

34IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

36Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

37Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

38Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi leista realizuoti Vilniaus miesto savivaldybės teisę, pripažintą Lietuvos Respublikos Ūkio teismo 1996 m. gegužės 21 d. ir 1997 m. sausio 21 d. sprendimais, išieškant pagal vykdomuosius raštus teismo priteistą skolą - 31 554,31 Lt, delspinigius - 11 548,87 Lt bei skolą ir delspinigius - 44 598,37 Lt iš likviduotai UAB „Dieona“ priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ši nutartis palikta galioti 2009 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-364/2009). Antstoliui pradėjus išieškojimą iš UAB „Dieona“ turto, 2011 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi nustatyta skolininkui likviduotai UAB „Dieona“ priklausančio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), paprastas administravimas ir paskirtas administratoriumi UAB „Kitoks sprendimas“ bei nustatytas administratoriaus atlyginimas 1630 Lt plius PVM kas mėnesį nuo nutarties skirti jį administratoriumi įsiteisėjimo, kurį moka išieškotojas Vilniaus miesto savivaldybė, vėliau išieškotojui atlyginant šias išlaidas iš lėšų, gautų administruojant šį turtą. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, antstolis V. Milevičius vykdydamas išieškojimą, paskelbė UAB „Dieona“ priklausančio turto – buto varžytynes, kurios turėjo vykti 2012 m. lapkričio 22 d. Tačiau atsakovas A. P. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų (civ. byla Nr. 2-11860-872/2013) bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (civ. byla Nr. 2-18941-599/2012). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. nutartimi (civ. byla Nr. 2-18941-599/2012) vykdymo veiksmus sustabdė, todėl pirmosios varžytynės neįvyko. Laikinosios apsaugos priemonės 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi buvo panaikintos, atsakovui (pareiškėjui) neįmokėjus 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi nurodyto užstato galimiems dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nuostoliams užtikrinti. Atnaujinus vykdymo veiksmus, buvo paskelbtos turto varžytynės 2013 m. vasario 11 d. 10 val., tačiau atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2013 m. vasario 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (civ. byla Nr. 2S-527-640/2013) toks prašymas buvo patenkintas, išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0013/03/03550 sustabdytas, kol bus išnagrinėtas A. P. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties civ. byloje Nr. 2S-527-640/2013. A. P. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties civ. byloje Nr. 2S-527-640/2013 buvo išnagrinėtas, priėmus Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį byloje Nr. 2S-527-640/2013, kuria Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis panaikinta ir perduota antstolio patvarkymo priėmimo klausimas iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Pareiškėjo A. P. skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11860-872/2013. Pareiškėjas A. P. atskiruoju skundu prašė šią nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, taikyti laikinas apsaugos priemones, sulaikyti daiktą, kol bus atlyginta turtinė žala. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-212-262/2014 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad visi pareiškėjo atskirajame skunde keliami klausimai jau yra išnagrinėti ir atmesti, procesiniai sprendimai yra įsiteisėję.

39Teismams išnagrinėjus atsakovo skundus ir juos atmetus, buto pardavimas iš varžytynių atnaujintas ir 2013 m. liepos 26 d. butas parduotas iš varžytynių už 32 246,29 Eur.

401) Apeliantas skunde nurodė, kad nutraukus vykdomąją bylą, ji negali būti pradedama iš naujo, nepaisant to, 2007 m. spalio 10 d. išieškotojas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui prašymą leisti išieškoti iš likviduotai UAB „Dieona“ priklausančio turto – buto priteistas skolas bei delspinigius, be to pirmos instancijos teismas pažeidė civilinio proceso kodekso, civilinio kodekso normas, LR akcinių bendrovių įstatymą, dėl ko apeliantui buvo padaryta 170 210,13 Eur žala.

41Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus, nes šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kurie atsirado atsakovo prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – sustabdžius vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0013/03/03549 ir Nr. 0013/03/03550, išmokėto atlyginimo už turto administravimą pagrindu. Kitaip tariant šio ieškinio reikalavimo ribas sudaro reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo. Byloje nebuvo sprendžiamas ieškovo teisės išieškoti skolą iš ginčo buto klausimas. Šį klausimą išsprendė 2009 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Aukščiausias Teismas priimdamas galutinę nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2009, kuria buvo palikta nepakeista 2009 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis, kuria leista realizuoti Vilniaus miesto savivaldybės teisė, pripažinta Lietuvos Respublikos Ūkio teismo 1996 m. gegužės 21 d. ir 1997 m. sausio 21 d. sprendimais, išieškant pagal vykdomuosius raštus teismo priteistą skolą - 31 554,31 Lt, delspinigius - 11 548,87 Lt bei skolą ir delspinigius - 44 598,37 Lt iš likviduotai UAB „Dieona“ priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) yra privalomas (tiek bylos šalims, tiek ir teismui ir/ar kitoms institucijoms) ir turi būti vykdomas (LR CPK 18 straipsnis), todėl apeliantas be pagrindo apeliaciniame skunde ginčija išieškojimo iš turto (buto) proceso teisėtumą.

422) Apeliantas skunde teigia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo pagrįstumą ir vykdymo procesą dėl neįvykusių pirmųjų varžytynių, kadangi antstolis 2013 m. vasario 7 d. patvarkymu 2013 m. vasario 5 d. paskelbtas varžytynes privalėjo atšaukti iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2S-527-640/2013 ir vykdymo byloje pašalinti pažeidimai. Apelianto nuomone, antstolis 2013 m. gegužės 7 d. patvarkymu dėl neįvykusių pirmųjų varžytynių, kurios buvo paskelbtos 2013 m. balandžio 30 d., konstatavo, kad jos neįvyko, nes varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis. Sutinkamai su CPK 719 str. antstolis 2013 m. gegužės 7 d. patvarkymu, antstolis informavo išieškotoją Vilniaus miesto savivaldybę dėl neparduoto turto paėmimo, tačiau išieškotojui 2013 m. gegužės 15 d. raštu atsisakius priimti neparduotą turtą, antstolis sutinkamai su CPK 722 str. 2013 m. gegužės 20 d. pranešimu paskelbė antrąsias varžytynes 2013 m. birželio 21 d. iki 2013 m. birželio 28 d., ko pasekmėje 2013 m. liepos 26 d. turtas buvo parduotas ir patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas.

43Pagal bendrąsias nuostatas (CK 1.1 straipsnis 2 dalis, 1.137 straipsnio 2 dalis) įgyvendindamas savo teises asmuo turi laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Bet kuriam asmeniui galioja reikalavimas elgtis taip, kad nepadarytų žalos. Pagal CK 6.246 straipsnį neteisėti veiksmai yra veiksmų, kuriuos įstatymai draudžia, atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Ši pareiga siejasi su kitu bendro pobūdžio reikalavimu elgtis taip, kad niekam nedarytum žalos, šiuo aspektu vien žalos padarymas gali būti pripažįstamas neteisėtu veiksmu. Jeigu asmeniui suteikiama teisė kreiptis į teismą, o kreipiantis į teismą, teisė prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tai šių teisių įgyvendinimas pagrįstai ar nepagrįstai bet kokiu atveju sukelia ekonomiškai, finansiškai ar kitaip nenaudingas pasekmes kitam ginčo santykių dalyviui. Šios pasekmės gali būti įvertintos kaip žala ar nuostoliai. Jie gali būti atlyginami, jeigu jie padaryti neteisėtai. Tuo tarpu teisė kreiptis į teismą turi būti veiksmingai įgyvendinama. Negali būti vien dėl kreipimosi į teismą teisės įgyvendinimo bet kokiomis sąlygomis padaryti nuostoliai atlyginami visiškai, nes tai paneigtų pačią kreipimosi į teismą teisę ar neužtikrintų jos veiksmingo įgyvendinimo,

44Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais. Aplinkybės nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 197 str. 2 d.).

45Šiuo gi atveju, bylos medžiaga nustatyta, kad pirmosios turto (buto priklausančio UAB „Dieona“) varžytynės buvo paskelbtos ir turėjo įvykti 2012 m. lapkričio 22 d., tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18941-599/2012 pareiškėjo prašymu pritaikius laikinas apsaugos priemonės – sustabdžius vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0013/03/03549 bei Nr. 0013/03/03550 iki bus išnagrinėta ši byla ir įsiteisės priimtas sprendimas, paskelbtos pirmos varžytynės buvo atšauktos. Pareiškėjui neįvykdžius 2012 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria jam buvo nustatyta pareiga įmokėti 87 701,55 Lt sumą galimiems nuostoliams dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinti, 2012 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi toje pačioje byloje buvo panaikinta 2012 m. spalio 30 d. nutartis (dėl išieškojimo sustabdymo).

46Antrą kartą pirmosios turto pardavimo varžytynės buvo paskelbtos ir turėjo įvykti nuo 2013 m. vasario 11 d. iki 2013 m. vasario 18 d. Šios varžytynės taip pat buvo atšauktos (b. l. 22), gavus 2013 m. vasario 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-527-640/2013, kuria pareiškėjo A. P. prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas išieškojimas iki bus išnagrinėtas jo atskiras skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-527-640/2013. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-527-640/2013 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis panaikinta ir perduota antstolio patvarkymo priėmimo klausimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi atmestas pareiškėjo A. P. skundas dėl antstolio Vitalio Milevičiaus veiksmų. Ši nutartis 2014 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-212-262/2014 palikta nepakeista.

47Trečią kartą paskelbus pirmąsias turto varžytynes, kurios turėjo įvykti nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2013 m. gegužės 7 d., jos 2013 m. gegužės 7 d. Patvarkymu dėl neįvykusių varžytynių buvo paskelbtos neįvykusiomis (nedalyvavo nei vienas dalyvis), bei pasiūlyta išieškotojui (Vilniaus miesto savivaldybei) paimti neparduotą turtą, tačiau 2013 m. gegužės 15 d. išieškotojas pateikė raštą, kuriuo informavo antstolį, jog nesutinka paimti neparduotą iš pirmųjų varžytynių turtą.

482013 m. gegužės 20 d. Pranešimu dėl turto pardavimo iš varžytynių buvo paskelbtos turto antrosios varžytynės nuo 2013 m. birželio 21 d. iki 2013 m. birželio 28 d. ir šis turtas parduotas.

49Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas faktines turto pardavimo iš varžytynių aplinkybes, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas ne visiškai teisingai vertino faktinę varžytynių situaciją bei nustatydamas neteisėtus apelianto veiksmus, teikiant prašymus taikyti laikinas apsaugos priemones – vykdomųjų bylų sustabdymą, priteisė ieškovui (išieškotojui) nuostoliams atlyginti sumokėtą administratoriui atlyginimą už visą laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarties įsiteisėjimo, kuria buvo nustatytas administratoriui UAB „Kitoks sprendimas“ atlyginimas (1630 Lt plius PVM per mėnesį) iki įvykusių antrųjų varžytynių, kurių metu turtas buvo parduotas, t.y. iki 2013 m. liepos 26 d., viso administravimo išlaidos šiuo laikotarpiu pirmos instancijos teismo paskaičiavimu sudarė 4569, 74 Eur ( už aštuonis mėnesius) (mėnesiui 1630 Lt plius PVM 342,30 Lt)). Tačiau vertinant varžytynių eigą, sutiktina, kad dėl skolininko (apelianto) neteisėtų veiksmų ginčijant antstolio veiksmus bei teikiant prašymus taikyti laikinas apsaugos priemones bei stabdyti išieškojimo veiksmus, nuo pirmą kartą paskelbtų pirmųjų varžytynių (2012-11-22) iki antrą kartą paskelbtų pirmųjų varžytynių 2013 m. vasario 11 d. – 18 d. apeliantui be teisėto pagrindo iniciavus civilines bylas, kuriose buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (sustabdyti vykdymo veiksmai), antstolis turėjo trečią kartą skelbti turto pardavimą iš pirmųjų varžytynių, nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2013 m. gegužės 7 d., tačiau trečią kartą skelbtos pirmosios varžytynės neįvyko ne dėl kokių tai atsakovo neteisėtų veiksmų, bet dėl to, kad neatvyko nei vienas pirkėjas (Patvarkymas dėl neįvykusių varžytynių (b. l. 151)), todėl už trečią kartą paskelbtų pirmųjų varžytynių neįvykimą ir tolimesnius su varžytynių paskelbimu ir išieškojimo eiga susijusius veiksmus, atsakovas A. P. nėra atsakingas. Viso pagal antstolio V. Milevičiaus išieškotų piniginių lėšų paskirstymo patvarkymą (b. l. 30) atlyginimo administratoriui buvo išmokėta 39 446 Lt. Todėl iš atsakovo priteistini nuostoliai ieškovui, dėl neteisėtų apelianto veiksmų išmokėjus administratoriui atlyginimą už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 22 d. (pirmą kartą paskelbtos varžytynės) iki 2013 m. balandžio 30 d. (trečią kartą skelbtos pirmosios varžytynės), kurios neįvyko neatvykus nei vienam pirkėjui, viso už 5 (penkis) mėnesius ir 7 dienas, t. y. 2989,31 Eur (mėnesiui 1972,30 Lt – 571,22 Eur).

503) Atmestinas apelianto argumentas, jog be pagrindo administratoriui UAB „Kitoks sprendimas“ buvo išmokėtas atlyginimas už administravimą, kadangi pagal 2011 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį, administratoriui atlyginimas turi būti mokamas iš lėšų, gaunamų administruojant turtą. Nurodė, kad administratorius neteikė, kaip reikalauja įstatymas, administruojamo turto ataskaitų, darė išvadą, kad jis iš esmės neatliko jokių funkcijų, susijusių su turto administravimu, todėl nėra pagrindo jam mokėti atlyginimo. Nurodė, kad pagal teismo nutartį, tokias išlaidas turi mokėti išieškotojas Vilniaus miesto savivaldybė, vėliau jam atlyginant iš pajamų, gautų administruojant turtą, o ne iš lėšų pardavus varžytynėse UAB „Dieona“ turtą.

51Viena vertus, šioje byloje nebuvo nagrinėjamas paskirto administratoriaus atlyginimo klausimas bei jo priskirtų funkcijų bei atliekamų veiksmų teisėtumas ir/ar pagrįstumas. Kita vertus, byloje nėra ginčo, kad 2011 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi nustačius turto paprastąjį administravimą, buvo nustatytas administratoriaus atlyginimo dydis už likviduotai UAB „Dieona“ priklausančio turto – buto administravimą kas mėnesį bei nustatyta pajamų, gautų administruojant turtą, paskirstymo tvarka. Ši nutartis įsiteisėjusi ir nenuginčyta, apeliantui nutartis buvo įteikta ir šis jos neginčijo, todėl šioje byloje nėra pagrindo kvestionuoti nei įsiteisėjusios nutarties pagrįstumo, nei kitų su administravimu keliamų klausimų. Kaip matyti iš antstolio V. Milevičiaus 2013 m. liepos 31 d. Išieškotų piniginių lėšų paskirstymo patvarkymo, atlyginimas administratoriui buvo paskaičiuotas ir paskirstytas remiantis įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytu atlyginimo dydžiu. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad neteisingai paskaičiavus vykdymo išlaidas, antstoliui turi būti skiriama bauda.

524) Atmestinas ir apelianto argumentas jog be pagrindo buvo sumažinta parduoto iš varžytynių buto kaina vykdymo procese. Kaip numato CPK 681 str., areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kaina. Jei skolininkas (ar išieškotojas) prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui ar antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Duomenų, kad apeliantas būtų pareiškęs prieštaravimus ir/ar apskundęs antstolio patvarkymą, kuriuo buvo nustatyta parduodamo iš varžytynių buto kaina, byloje nepateikta. CPK 718 str. numato parduodamo turto pradinę kainą pirmą kartą rengiamose (pirmose) varžytynėse bei turto nepardavimo iš pirmųjų varžytynių pasekmes (CPK 719 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nebuvo vertinami antstolio veiksmai tiek įkainojant parduodamą turtą, tiek ir atitinkamai nustatant jo vertę antrųjų varžytynių metu, kadangi kaip jau paminėta, ieškinio ribas sudarė ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo.

535) Teismas atmeta apelianto argumentą, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo nepriteisė apeliantui, kaip UAB „Dieona“ akcininkui, jo patirtai žalai atlyginti 23 638,45 Lt. Kaip matyti iš Išieškotų piniginių lėšų paskirstymo patvarkymo, visos per varžytynes už parduotą turtą gautos lėšos buvo paskirstytos nustatyta tvarka, tačiau išieškotojui liko neišieškota skolos dalis. Kita vertus, jokių reikalavimų šioje byloje apeliantas nereiškė, todėl pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo pasisakyti šiuo klausimu.

546) Apeliantas skunde kelia klausimą dėl pirmos instancijos teismo šališkumo, tačiau bylą nagrinėjant teisme nušalinimų teismui nepareiškė, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šio argumento nepasisako. Teismas atmeta ir apelianto argumentą dėl apelianto teisės į gynybą pažeidimo, kadangi tokio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas nenustatė, o atsakovas prašymų nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, susijusių su jo kaip šalies atstovavimu, nereiškė. Atmestinas ir apelianto argumentas, kad pirmos instancijos teismas neišsiuntė atsakovo atskirojo skundo, tokios aplinkybėms nepasitvirtinus.

557) Apeliantas prašo ieškovui skirti 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos paskirti atsakovui. Pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai. Tai reiškia, kad pagal CPK 95 str. esant piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejui gali būti atlyginami tik tie realūs nuostoliai, kurie susidarė kaip piktnaudžiavimo tiesioginė pasekmė. Teisė į teisminę gynybą, jos prieinamumą garantuojama pagrindiniuose įstatymuose, dėl to ir asmens įgyvendinama teisė kreiptis į teismą, pateikti apeliaciją gali būti laikoma piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise naudojamasi akivaizdžiai ne pagal jos paskirtį. Tokių atvejų šioje byloje nenustatyta.

56Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas ir ieškovui priteistina iš atsakovo nuostolių suma mažinama iki 2989,31 Eur.

57Dėl bylinėjimosi išlaidų

58Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, perskirstomos priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmos instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.).

59Ieškovas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme turėjo 83,72 Eur bylinėjimosi išlaidų susijusių su pritaikytomis laikinosios apsaugos priemonių vykdymu (b. l. 69-72). Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovo naudai priteistina 38,53 Eur išlaidų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 88 str.).

60Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybės naudai, mokėtinas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, viso 90 Eur (CPK 93 str.).

61Už žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinį skundą apeliantas buvo atleistas (b. l. 145).

62Ieškinį patenkinus iš dalies, 2014 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytų atsakovui laikinųjų apsaugos priemonių mastas, mažinamas iki priteistos ieškinio sumos (CPK 150 str. 2 d.).

63Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 150 str., 146 str. 6 d.,

Nutarė

64Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir išdėstyti sekančiai:

65„Ieškinį patenkinti iš dalies.

66Priteisti ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei (įm. kodas 111109233) iš atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2989,31 Eur žalos atlyginimo (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 31 centą), 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 2989,31 Eur nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

67Priteisti ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei iš atsakovo A. P. 38,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

68Priteisti iš atsakovo A. P. 90 Eur (devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

69Kitoje dalyje ieškinį atmesti.“

70Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, areštą atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) turtui, piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms, priklausančioms atsakovui ir esančioms pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, sumažinant jų vertę iki 2989,31 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir trisdešimt vieno centų), leidžiant atsakovui A. P. areštuotomis lėšomis atsiskaityti su ieškovu Vilniaus miesto savivaldybe, mokėti privalomus mokesčius valstybei. Pavesti nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią sumą, kurią atsakovas A. P. per vieną kalendorinį mėnesį gali naudoti pragyvenimui ir specialiesiems poreikiams tenkinti. Reikalavimai tenkintini trečiąja eile.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo žalos... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Jis nurodė, kad ieškovui neteisėtai... 6. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. sausio 21 d.... 9. Pardavus UAB „Dieona“ turtą, išieškotojo Vilniaus miesto savivaldybės... 10. Prašydamas teismo skirti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas turi... 11. Atsakovo reikalavimai taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo nepagrįsti,... 12. Prievolė atlyginti žalą atsiranda iškart po jos padarymo. Atsakovas geruoju... 13. Ieškovas mano, kad dalis negautų lėšų 1 924,28 Eur, tai nuostoliai dėl... 14. Teismas nenustatė ieškovo piktnaudžiavo teise pareiškiant ieškinį.... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. prašo panaikinti 2015 m. gegužės 6 d.... 17. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 18. 1) Civilinė byla Nr. 2-119-603/2009 pagal ieškovės prašymą leisti... 19. 2) Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą,... 20. 3) Ieškovas neįrodė nuostolių atsiradimo fakto, byloje nenustatyta... 21. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė... 22. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė sekančiais argumentais:... 23. 1) Apelianto argumentai akivaizdžiai liudija, jog apeliantas nesupranta... 24. 2) Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog civilinė byla Nr.... 25. 3) Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 26. 4) Aplinkybė, jog po ginčo buto pardavimo ieškovei buvo pervesta tik 65 279,... 27. 5) Apeliaciniame skunde yra taip pat keliams klausimas, ar pagrįstai iš... 28. Sunku įvertinti tokią apelianto poziciją, kadangi išdėstyti samprotavimai... 29. 6) Apelianto teigimu, ieškovė neįrodė apelianto neteisėtų veiksmų ir... 30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą... 31. Pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala - asmens turto netekimas arba... 32. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju ieškovė... 33. Teismas visapusiškai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai... 34. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 35. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 36. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 37. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK... 38. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto 2... 39. Teismams išnagrinėjus atsakovo skundus ir juos atmetus, buto pardavimas iš... 40. 1) Apeliantas skunde nurodė, kad nutraukus vykdomąją bylą, ji negali būti... 41. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus kaip... 42. 2) Apeliantas skunde teigia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino... 43. Pagal bendrąsias nuostatas (CK 1.1 straipsnis 2 dalis, 1.137 straipsnio 2... 44. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais. Aplinkybės... 45. Šiuo gi atveju, bylos medžiaga nustatyta, kad pirmosios turto (buto... 46. Antrą kartą pirmosios turto pardavimo varžytynės buvo paskelbtos ir turėjo... 47. Trečią kartą paskelbus pirmąsias turto varžytynes, kurios turėjo įvykti... 48. 2013 m. gegužės 20 d. Pranešimu dėl turto pardavimo iš varžytynių buvo... 49. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas faktines turto... 50. 3) Atmestinas apelianto argumentas, jog be pagrindo administratoriui UAB... 51. Viena vertus, šioje byloje nebuvo nagrinėjamas paskirto administratoriaus... 52. 4) Atmestinas ir apelianto argumentas jog be pagrindo buvo sumažinta parduoto... 53. 5) Teismas atmeta apelianto argumentą, kad pirmos instancijos teismas be... 54. 6) Apeliantas skunde kelia klausimą dėl pirmos instancijos teismo... 55. 7) Apeliantas prašo ieškovui skirti 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą... 56. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Pirmos instancijos teismo... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 58. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, perskirstomos priteistos... 59. Ieškovas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme turėjo 83,72 Eur... 60. Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau ieškinį... 61. Už žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinį skundą apeliantas buvo... 62. Ieškinį patenkinus iš dalies, 2014 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto... 63. Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 64. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimą iš dalies... 65. „Ieškinį patenkinti iš dalies.... 66. Priteisti ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei (įm. kodas 111109233) iš... 67. Priteisti ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei iš atsakovo A. P. 38,53 Eur... 68. Priteisti iš atsakovo A. P. 90 Eur (devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi... 69. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.“... 70. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi...