Byla I-4294-244/2017
Dėl nuostolių priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovei R. T., atsakovų atstovams A. L. ir V. Z.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Alytaus teritorinės darbo biržos skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei, trečiasis asmuo T. K., dėl nuostolių priteisimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Pareiškėja Alytaus teritorinė darbo birža kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 272,08 EUR nuostolių (negrąžintų išlaidų, susijusių su trečiojo suinteresuoto asmens profesinių mokymu) atlyginimo. Pareiškėja patikslintu skundu reiškia reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimą sieja su trečiojo asmens T. K. neteisėtu atleidimu iš profesinės karo tarnybos, nurodydama, kad neteisėto atleidimo iš profesinės karo tarnybos procese dalyvavo du juridiniai asmenys: Lietuvos Kariuomenė ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 str. 2 d.) ir kurie yra atsakingi solidariai, o atsakovų neteisėti veiksmai yra konstatuoti 2015 m. gegužės 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu.

5Atsakovė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija pateiktu atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ministerijos sprendimas atleisti trečiąjį asmenį iš tarnybos, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino nepagrįstu, negali būti vertinamas šiame ginče kaip neteisėti veiksmai civilinei atsakomybei kilti, nes nagrinėjamas ginčas kilo ne dėl tarnybos ar su jais susijusias santykiais, o iš pareiškėjos ir trečiojo asmens sudarytos sutarties.

6Atsakovas Lietuvos kariuomenė pateiktu atsiliepimu su skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėja pareigą grąžinti su profesiniu mokymu susijusią 272,08 EUR sumą kildina iš dvišalės sutarties sudarytos tarp pareiškėjos ir trečiojo asmens, todėl skundas Lietuvos kariuomenei pareikštas nepagrįstai.

7Trečiasis suinteresuotas asmuo pateiktu atsiliepimu į patikslintą skundą su skundu sutiko, prašė ji tenkinti ir priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8Teismas

konstatuoja:

9Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo.

10Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

11Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

12Byloje nustatyta, kad Krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalimi ir sutikdamas su Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. gegužės 2 d. sprendime Nr. KVS-171 nurodytais motyvais, 2014 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. P-424 nuo 2014 m. gegužės 14 d. atleido T. K. iš užimamų pareigų, su juo sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis buvo nutraukta ir jis buvo išleistas į karinę įskaitą pagal gyvenamąją vietą (b. l. 83-87). 2014-05-26 T. K. kreipėsi į Alytaus teritorinę darbo biržą ir jam suteiktas bedarbio statusas. 2015-04-16 pareiškėja ir trečiasis asmuo sudarė dvišalę mokymo sutartį. 2015-04-27 trečiasis asmuo ir Alytaus profesinio rengimo centras sudarė Profesinio mokymo sutartį Nr. 444. Pareiškėja, vykdydama sutartinius įsipareigojimus 2015-05-20 į trečiojo asmens depozitinę sąskaitą pervedė 34,29 EUR profesinės mokymo stipendijos, o nuo 2015-04-27 iki 2015-05-26 profesinio mokymo teikėjui sumokėjo 237,79 EUR už suvirintojo elektra mokymo programą.

13T. K. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2014 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. P-424 „Dėl eil. T. K. išleidimo į atsargą“ ir 2014 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. P-492 „Dėl krašto apsaugos ministro 2014 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. P-424 „Dėl eil. T. K. išleidimo į atsargą“ pakeitimo“, grąžinti jį į profesinę karo tarnybą, o už priverstinio nebuvimo laiką priteisti vidutinį darbo užmokestį. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-05-12 sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikino ir T. K. skundą patenkino iš dalies: panaikino Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2014 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. P-424 „Dėl eil. T. K. išleidimo į atsargą“ ir 2014 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. P-492 „Dėl krašto apsaugos ministro 2014 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. P-424 „Dėl eil. T. K. išleidimo į atsargą“ pakeitimo“ ir grąžino pareiškėją T. K. į profesinę karo tarnybą.

142015-05-27 pareiškėja gavo pranešimą, kad T. K. nuo 2015-05-26 išbrauktas iš mokinių sąrašo dėl teismo nutarties įsigaliojimo ir jo grąžinimo į darbą. Trečiajam asmeniui nutraukus profesinį mokymą, kadangi pagal 2015-05-12 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą T. K. privalėjo grįžti į profesinę karo tarnybą, pareiškėja patyrė 272,80 EUR nuostolių, kuriuos patikslintu skundu prašo priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, motyvuodama tuo, kad žala atsirado dėl neteisėtų atsakovų veiksmų neteisėtai atleidžiant trečiąjį asmenį iš tarnybos ir priimant nepagrįstus 2014 m. gegužės 7 d. įsakymą ir išvestinį 2014 m. gegužės 23 d. įsakymą.

15Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėja reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kurios atsiradimą sieja su Krašto apsaugos ministerijos veiksmais priimant 2014 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. P-424, kuriuo trečiasis asmuo T. K. buvo atleistas iš užimamų pareigų (Bataliono I motorizuotosios pėstininkų kuopos II motorizuotojo pėstininkų būrio I skyriaus kulkosvaidininko padėjėjo pareigų), su juo sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis buvo nutraukta bei jis buvo išleistas į karinę įskaitą pagal gyvenamąją vietą (šiame įsakyme taip pat yra nurodyta, jog jis yra priimtas sutikus su Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. gegužės 2 d. sprendime Nr. KVS-171 nurodytais motyvais, kad dėl tarnybos interesų karį atleisti būtina (b. l. 86)), kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-12 sprendimu pripažintas neteisėtu, panaikintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2014 m. gegužės 7 d. įsakymas Nr. P-424 „Dėl eil. T. K. išleidimo į atsargą“ ir 2014 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. P-492 „Dėl krašto apsaugos ministro 2014 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. P-424 „Dėl eil. T. K. išleidimo į atsargą“ pakeitimo“, o T. K. grąžintas į profesinę karo tarnybą.

16Centrinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurio buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga nagrinėjamu atveju vertinti likusias sąlygas. Pažymėtina, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

17Pagal teismų praktiką pareiškėjas, kuris reiškia reikalavimą atlyginti žalą, pirmiausia turi įrodyti patirtą žalą ir, antra – ją sudarančius elementus bei jos dydį. Teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146‑1897/2008) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) Be to, CK 6.247 straipsnio taikymo požiūriu, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį, teisiškai reikšmingu ir pakankamu gali būti ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-91/2010).

18Remdamasi administracinėje byloje nustatytais faktais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovų neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio taikymo požiūriu nustatyti. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

19Nustačius, kad atsakovų neteisėti veiksmai konstatuoti administracinėje byloje Nr. A-456-143/2015 ir turi prejudicinę galią šioje byloje, svarstytina, ar neteisėtus veiksmus ir pareiškėjo patirtą žalą sieja priežastinis ryšys. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad doktrinoje priežastinio ryšio nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non (lot. būtina, privaloma sąlyga) testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovų neteisėtas veikimas buvo pareiškėjos patirtos žalos faktinė priežastis, būtina nustatyti, ar pareiškėjos patirta žala būtų kilusi, jei atsakovai nebūtų veikę neteisėtai.

20Pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens sudaryta sutartis bei aukščiau paminėta įstatymo nuostata ir su tuo susiję teisės aktai, pareigą atlyginti profesinio mokymo išlaidas nustatė asmeniui, kuris buvo rengiamas, t. y. šiuo atveju trečiajam suinteresuotam asmeniui T. K..

21Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą.

22Būtent sprendžiant dėl teisinio priežastinio ryšio buvimo atsižvelgtina į pirmiau nurodytą netiesioginio priežastinio ryšio taisyklę, kad, norint konstatuoti esant priežastinį ryšį, pakanka nustatyti, jog atsakingo asmens elgesys yra, nors ir ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, taigi padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.

23Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad tarp pareiškėjos ir trečiojo asmens T. K. buvo susiklostę sutartiniai santykiai. Trečiajam asmeniui ir pareiškėjai vykdant 2015-04-16 Dvišalę mokymo sutartį Nr.R14-ESF-36(l)-11, atsirado 272,08 Eur negrąžintų išlaidų suma, kai trečiasis asmuo nutraukė mokymo sutartį dėl to, kad pagal LVAT 2015-05-12 sprendimą buvo sugrąžintas tęsti profesinę karo tarnybą.

24Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 23 str. 12 d. nustatyta, kad teritorinei darbo biržai jos patirtas šio straipsnio 13 d. nurodytas išlaidas privalo atlyginti bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojas, be svarbių priežasčių nevykdantys šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytų sutarčių įsipareigojimų.

25Pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens sudaryta sutartis bei aukščiau paminėta įstatymo nuostata ir su tuo susiję teisės aktai, pareigą atlyginti profesinio mokymo išlaidas nustatė asmeniui, kuris buvo rengiamas, t. y. šiuo atveju trečiajam suinteresuotam asmeniui T. K.. Nors T. K. mokymo sutartį nutraukė dėl svarbių priežasčių, tai nėra pagrindas priteisti nuostolius iš atsakovų.

26Teisėjų kolegijos manymu, ryšys tarp neteisėtų veiksmų (sprendimo atleisti T. K. iš einamų pareigų) ir kilusių nuostolių dėl T. K. profesinio mokymo yra nutolęs, todėl negalima teigti, kad atsakovai yra atsakingi už pareiškėjos patirtus nuostolius, kilusius trečiajam asmeniui nutraukus profesinį mokymą. Teismas daro išvadą, kad atsakovų elgesys nėra vienintelė ir pakankama žalos atsiradimo priežastis. Pareiškėjos patirti nuostoliai (išlaidos, susijusios su trečiojo suinteresuoto asmens profesiniu mokymu) negali būti laikomi atsakovų veiksmų rezultatu.

27Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

28Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismui konstatavus, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas ir atmetamas, trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.

29Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

30Atmesti pareiškėjos Alytaus teritorinės darbo biržos skundą kaip nepagrįstą.

31Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Pareiškėja Alytaus teritorinė darbo birža kreipėsi į teismą, prašydama... 5. Atsakovė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija pateiktu... 6. Atsakovas Lietuvos kariuomenė pateiktu atsiliepimu su skundu nesutiko.... 7. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateiktu atsiliepimu į patikslintą skundą su... 8. Teismas... 9. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl... 10. Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio... 11. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų... 12. Byloje nustatyta, kad Krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Krašto... 13. T. K. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą,... 14. 2015-05-27 pareiškėja gavo pranešimą, kad T. K. nuo 2015-05-26 išbrauktas... 15. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėja reiškia reikalavimą dėl žalos... 16. Centrinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurio... 17. Pagal teismų praktiką pareiškėjas, kuris reiškia reikalavimą atlyginti... 18. Remdamasi administracinėje byloje nustatytais faktais, teisėjų kolegija... 19. Nustačius, kad atsakovų neteisėti veiksmai konstatuoti administracinėje... 20. Pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens sudaryta sutartis bei... 21. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą formuojamą... 22. Būtent sprendžiant dėl teisinio priežastinio ryšio buvimo atsižvelgtina... 23. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad tarp pareiškėjos ir trečiojo asmens... 24. Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 23 str. 12 d. nustatyta, kad... 25. Pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens sudaryta sutartis bei... 26. Teisėjų kolegijos manymu, ryšys tarp neteisėtų veiksmų (sprendimo... 27. Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas netenkintinas... 28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40... 29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 30. Atmesti pareiškėjos Alytaus teritorinės darbo biržos skundą kaip... 31. Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti...