Byla 2A-296-273/2016
Dėl kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo DNSB ,,Beržas“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mindaugo Šimonio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dumesta“ ir ko apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2305-802/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dumesta“ ir ko ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus dėl kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo DNSB ,,Beržas“,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, kuriame prašė nustatyti atsakovei Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, esančiam ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, pagal pridedamą žemės sklypo servituto nustatymo planą M 1:500, parengtą UAB ,,Topografas“.

4Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ( - ) gatvėje ( - ) sklype yra įsigijusi pastatą, kuriame verčiasi cheminio valymo bei skalbimo paslaugų teikimu. Servitutas iš esmės reikalingas, kad būtų užtikrintas cheminių medžiagų ir rūbų pristatymas/išvežimas. Prie ieškovės pastato privažiuoti ir pristatyti chemines medžiagas bei skalbinius galima tik per ( - ) esantį žemės sklypą, nes ten įrengta ieškovės pastato rampa, per kurią vyksta pakrovimo/iškrovimo darbai. Dėl minėtame žemės sklype stovinčių trečiojo asmens gyventojų automobilių ieškovė negali privažiuoti prie rampos. Privažiuoti dviračių taku prie ieškovės pastato negalima, nes jis per siauras, nepritaikytas važiuoti sunkiajam transportui, todėl jis servitutui netinkamas, be to, už važiavimą dviračių taku yra baudžiama. Apkeisti pastato duris vietomis, kad priėmimas būtų ten, kur dabar yra rūbų išdavimas, galimybė yra, bet labai brangi, reiktų viską keisti, patalpų visą išdėstymą, santechniką ir pan.

5Atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad žemės sklypas, per kurį ieškovė prašo nustatyti servitutą, įregistruotas 2001 m. ir su ieškove sudaryta nuomos sutartis. Tai įvyko anksčiau, nei buvo suformuotas ieškovės naudojamas žemės sklypas ir ieškovė įsigijo pastatą. Ši aplinkybė svarbi, nes svarbu, kaip ieškovė planavo patekti į nusipirktą pastatą tuo metu, kai planavo ten vykdyti verslą. Formuojant ir registruojant žemės sklypą ( - ) jame joks tarnaujantis servitutas nebuvo nustatytas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jai neįmanoma kitokiu būdu patekti į jos nuomojamą žemės sklypą. Nurodė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės. Atsakovės nuomone, reikalavimą dėl servituto galėtų reikšti tik ( - ) sklypo savininkas – Lietuvos Respublika, todėl ieškovė, kaip sklypo nuomininkė, nėra tinkamas ieškovas byloje. Ieškovei ir trečiajam asmeniui galioja detalusis planas, pagal kurį joks servitutas nėra nustatytas. Šis klausimas gali būti sprendžiamas administracine tvarka, ieškovei, kaip pastatų savininkei, inicijuojant planavimo dokumentų rengimą, detaliojo plano keitimą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 500 Eur trečiajam asmeniui ir 4,41 Eur valstybei bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

8Teismas nustatė, kad ieškovė 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsigijo pastatą boilerinę, kurį rekonstravo į cheminę valyklą. 2004 m. rugsėjo 23 d. nuomos sutartimi ieškovei išnuomotas 0,0177 ha žemės sklypas, esantis ( - ), po ieškovės pastatu, nedaug viršijančiu užstatytą plotą, ir jame nustatytas servitutas, leidžiantis prižiūrėti požemines ir antžemines komunikacijas. Greta esantis žemės sklypas ( - ) suformuotas ir įregistruotas viešame registre 2001 m. sausio 11 d. ir 99 metams išnuomotas trečiajam asmeniui DNSB ,,Beržas“. Privažiavimui prie savo pastato ieškovė naudojo savo įrengtą pėsčiųjų taką. 2010 m. rugpjūčio 30 d. Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-338 buvo patvirtintas Žemės sklypų formavimo prie ( - ) gatvių esamų pastatų, ( - ) bei ( - ) gatvės išplatinimo detalusis planas. Rengiant detalųjį planą ieškovė buvo informuota apie teritorijos planavimą, kviečiama atvykti susipažinti su parengtu planu, pateikti pastabas ir pan. Teismas nurodė, kad vienintelis ieškovės teisėto veikimo būdas yra kelio servituto nustatymas tik po to, kai šis yra numatytas teritorijos planavimo dokumentuose, o kad ten jis būtų numatytas, ieškovė privalo inicijuoti esamo detaliojo plano keitimo procedūrą savo lėšomis. Ieškovė tokios procedūros inicijuoti nepageidauja, neketina ieškoti ir kompromiso su trečiojo asmens gyventojais. Teismas sprendė, kad ieškovės pasirinktas teisių įgyvendinimo/gynimo būdas nėra teisingas. Nurodė, kad ieškovės atveju vien tik tokio servituto nustatymas neleistų jai pasiekti to rezultato, kokio ji tikisi: viena naudotis trečdaliu kiemo aikštelės, skirtos gyventojų automobiliams statyti, nes servituto nustatymas negali apriboti kitų žemės naudotojų teisių. Be to, nustačius ieškovei jos siekiamą servitutą ir jai šio pagrindu įsirengus ženklą, draudžiantį namo gyventojams toje aikštelės dalyje statytis savo automobilius, 45 butų savininkų teisė naudotis jiems išnuomotu valstybiniu sklypu būtų neproporcingai apribota, o ieškovė realizuotų teisę naudotis jai priklausančiu turtu. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog su ieškovės valdomu pastatu nuo ( - ) gatvėje esančio namo Nr. ( - ) einančio valstybinės žemės sklypo (kuris buvo išplėstas) dalis šiuo momentu dar nėra išnuomota paminėto daugiabučio namo gyventojams, todėl, ieškovei pageidaujant, ten esančiame pėsčiųjų take būtų galima ieškovei nustatyti servitutą, suteikiantį trumpalaikio privažiavimo prie ieškovės pastato teisę, taip neapribojant aplinkinių gyvenamųjų namų gyventojų teisių, tačiau ieškovė su šiais siūlymais nesutinka, laiko pėsčiųjų taką netinkamu automobilių privažiavimui. Ieškovė įrodymų, kad šiuo metu būtų apsunkinta teisė jai naudotis priklausančiu pastatu, nepateikė, teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, pripažino ieškinį nepagrįstu.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniame skunde ieškovė prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti, ieškinį (patikslintą ieškinį) patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

111. Prie ieškovės pastato bei jos nuomojamo žemės sklypo nėra suformuoto atskiro privažiavimo, o žemės sklypas, kuriuo ieškovės darbuotojai privažiuodavo prie pastato, šiuo metu yra išnuomotas trečiajam asmeniui. Dėl to kyla trukdžiai ieškovei vykdyti savo veiklą. Prie pastato tarnybinio įėjimo dažnai stovi visa eilė transporto priemonių, kurios sudaro kliūtis privažiuoti transporto priemonėms prie ieškovės pastato. Jeigu būtų nustatytas kelio servitutas, savivaldybės Saugaus eismo komisija sutinka duoti leidimą servituto ribose pastatyti ženklą, draudžiantį servituto ribose statyti kitas transporto priemones;

122. Draudimas būtų taikomas tik nuo 8 val. ryto iki 17 val., todėl trečiojo asmens gyventojams, grįžtant iš darbų pasistatyti savo transporto priemones, ribojimo nebūtų ir trečiojo asmens interesai nebūtų pažeisti;

133. Teismo motyvas, kad ieškovė gali prašyti pakeisti servitutą, esantį prie ( - ) gatvės namo Nr. ( - ), iš pėsčiųjų/dviračių tako į privažiavimą automobiliu ir šiuo taku naudotis privažiuojant prie savo patalpų, atmestinas. Pėsčiųjų takas yra siauras, nėra pritaikytas transporto priemonių judėjimui, dėl ko neabejotinai bus pažeista tako danga, jis bus suniokotas, o tai padarytų gerokai didesnę žalą, nei nustatant servitutą automobilių stovėjimo aikštelės dalyje. Be to, važinėjimas pėsčiųjų taku keltų pavojų pėsčiųjų sveikatai ir gyvybei. Servituto keitimas nebūtų ekonomiškai pagrįstas ir dėl to, kad reikėtų pritaikyti pėsčiųjų taką sunkiajam transportui. Be to, servituto pakeitimas neišspręstų problemos dėl privažiavimo sunkiajam transportui, kuriuo yra atvežamos skalbimo-valymo medžiagos. Nebūtų galima privažiuoti prie rampos;

144. Ieškovė neturi kitos galimybės užtikrinti savo teisių bei teisėtų interesų gynybą, nes jos prašymai Marijampolės savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybai atlikti detaliojo plano koregavimą ir nustatyti servitutą buvo atmesti.

15Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvų ir jų pagrindu padarytų pagrįstų išvadų. Žemės sklypas, kuriame ieškovė pageidauja nustatyti kelio servitutą, yra teritorijoje, kuri suprojektuota detaliuoju planu, o jame kelio servitutas nėra suprojektuotas. Tik atlikus teritorijų planavimo dokumento koregavimą įstatymo nustatyta tvarka, atsirastų teisinis pagrindas nustatyti kelio servitutą valstybiniame žemės sklype, todėl ieškovės pasirinktas teisių įgyvendinimo/gynimo būdas nėra teisingas. Ieškovė naudojasi ginčo kiemo aikštele lygiomis teisėmis su trečiojo asmens gyventojais, todėl nustačius ieškovės siekiamą servitutą, būtų neproporcingai apribotos daugiabučio namo butų savininkų teisės.

16Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą ir iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime iš esmės atkartojo pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

19Byloje nustatyta, kad 2004-08-11 ieškovė UAB ,,Dumesta“ ir ko įsigijo pastatą boilerinę, esančią ( - ), kuris ieškovės iniciatyva buvo rekonstruotas į cheminę valyklą (T. 1, b. l. 10-12, T. 2, b. l. 19-30). 2004-09-23 nuomos sutartimi ieškovei išnuomotas valstybei priklausantis 0,0177 ha žemės sklypas, esantis ( - ) (po ieškovės pastatu, nedaug viršijantis užstatytą plotą), jame nustatytas servitutas, leidžiantis prižiūrėti požemines ir antžemines komunikacijas (T. 1, b. l. 8-9, 13, 14-15). Greta esantis valstybei priklausantis žemės sklypas (( - )) suformuotas ir įregistruotas viešame registre 2001-01-11. Nuo 2001-01-11 žemės sklypas 99 metams išnuomotas DNSB ,,Beržas“ (T. 1, b. l .6-7, T.1, b. l. 83, 85-87). Ieškovė veiklą (drabužių skalbimą ir valymą) vykdo 10 metų. Nurodo, kad pati savo lėšomis įrengė šalia valyklos esantį pėsčiųjų taką – paklojo plyteles, kuriuo iki šiol naudojosi privažiuodama prie pastato iš kitos pusės. Tačiau vėliau, kai prie šio tako buvo pastatytas ženklas ,,Pėsčiųjų takas“, juo naudotis tapo nepatogu. Taip pat nurodo, kad ieškovei nepatogu naudotis pastatu, nes iškraunant chemines medžiagas reikia privažiuoti prie pastato iš galo, prie rampos, o tą padaryti ne visada pavyksta, nes šalia esančio namo ( - ) kiemo aikštelė būna užstatyta šio namo gyventojų automobiliais. Dėl to ieškovė reiškia reikalavimą dėl servituto nustatymo pagal UAB „Topografas“, parengtą žemės sklypo servituto nustatymo planą (t. 2, b. l. 18), kad šiuo pagrindu galėtų įsirengti ženklą, draudžiantį gyventojams statyti jų automobilius, o ieškovei būtų užtikrintas netrukdomas patogus privažiavimas prie pastato.

20Byloje kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo pagrįstumo.

21CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. T. M. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Green Vilnius Hotel“ v. BAB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-285/2015). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Green Vilnius Hotel“ v. BAB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-285/2015).

22Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. P. v. V. Z., bylos 3K-3-118/2012).

23Valstybei priklausantis žemės sklypas, ant kurio stovi ieškovės pastatas ir kurį nuomoja ieškovė Nekilnojamojo turto duomenų registre buvo įregistruotas 2004 metais. Ieškovė 2004-08-10 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo boilerinę, vėliau ši rekonstruota į cheminę valyklą. Žemės sklypas, esantis ( - ), per kurį ieškovė pageidauja, kad teismas nustatytų servitutą, Nekilnojamojo turto duomenų registre įregistruota 2001-01-24. Įsigijus pastatą ir sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį, ieškovė servituto nustatymo klausimo nekėlė, kliūčių patekti į pastatą dėl vykdomo verslo nebuvo. Šio klausimo ieškovė nekėlė ir iki 2010-08-30 Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-338 Žemės sklypų formavimo prie ( - ) gatvių esamų pastatų, ( - ) parko bei ( - ) gatvės išplatinimo detalaus plano patvirtinimo. Pažymėtina, kad rengiant detalųjį planą UAB ,,Dumesta“ ir ko dukart (2008-11-28 ir 2009-03-24 registruotais laiškais) buvo informuota apie teritorijos planavimą, buvo kviečiama atvykti susipažinti su parengtu planu, pateikti pastabas ir pan. Apie teritorijos planavimą taip pat skelbta viešai (T. 2, b. l. 2, 4, 5, 12), tačiau ieškovės valia dėl servituto reikalingumo nebuvo išreikšta.

24Iš detalaus plano aiškinamojo rašto matosi, kad žemės sklypas, per kurį ieškovė pageidauja, kad teismas nustatytų servitutą, yra suformuotas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), eksploatacijai. Pagal STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos 2 skirsnio 10 lentelę ir pagal STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ VI skyriaus reikalavimus prie šio namo turėtų būti įrengtos 49 automobilių stovėjimo vietos, nes daugiaaukštyje yra 49 butai, tačiau pagal esamą situaciją tai padaryti neįmanoma. Suformuotame sklype yra tik 6 automobilių stovėjimo vietos, todėl tik maža dalis gyventojų gali patenkinti savo poreikius pastatyti savo automobilius prie namo. Kiti namo gyventojai turi ieškotis įvairių būdų, kur pasistatyti jiems priklausančias transporto priemones. Šiuo metu ieškovė naudojasi kiemo aikštele lygiomis teisėmis su daugiabučio namo gyventojais. Esant šioms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustačius ieškovei jos siekiamą servitutą ir jai šio pagrindu įsirengus ženklą, draudžiantį namo gyventojams, toje aikštelės dalyje statytis savo automobilius darbo valandomis nuo 8 val. iki 17 val., 49 butų savininkų teisė naudotis jiems išnuomotu valstybiniu žemės sklypu būtų neproporcingai apribota, ieškovė viena naudotųsi trečdaliu aikštelės, kuri išnuomota daugiabučio namo gyventojams ir tokiu būdu realizuotų teisę naudotis jai priklausančiu turtu taip, kaip yra patogiau jai pačiai. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nustačius servitutą trečiojo asmens DNSB „Beržas“ interesai nebus pažeisti.

25Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).

26Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui). Kokios sąnaudos būtų normalios, kiekvienu atveju sprendžiama pagal bylos aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijumi. Sąnaudos neprotingomis negali būti pripažįstamos vien todėl, kad naudotis servitutu yra pigiau ir patogiau, nes tai reikštų, kad vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, nepagrįstai suvaržant šio nuosavybės teisę, ir neatitiktų CK 4.126 straipsnio esmės.

27Byloje nustatyta, kad ieškovės valdomas pastatas ribojasi su nuo ( - ) gatvėje esančio namo Nr. ( - ) einančiu žemės sklypu, kuriame pagal detaliojo plano sprendinius yra numatytas kelio servitutas. Šis žemės sklypas nėra išnuomotas minėto daugiabučio gyventojams. Byloje liudytoju apklaustas Marijampolės savivaldybės vyr. architektas A. L. paaiškino, kad šiame žemės sklype esančiame pėsčiųjų take, kuris įrengtas ieškovės iniciatyva, būtų galima nustatyti ieškovei servitutą, suteikiantį trumpalaikio privažiavimo prie ieškovės pastato teisę. Nors ieškovė nurodė, kad pėsčiųjų takas netinkamas, per siauras, neatlaikys sunkiasvorės technikos, be to, reikia žeminti šaligatvio bortelius, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė minėtu taku naudojosi kaip privažiavimu, o šiuo metu negali juo naudotis tik todėl, kad buvo pastatytas ženklas „Pėsčiųjų takas“. Iš to darytina išvada, kad yra galimybė nustatyti servitutą kitame žemės sklype, taip neapribojant trečiojo asmens namo gyventojų teisių, tačiau ieškovė šios savo teisės nepagrįstai neįgyvendina.

28Nors apeliantas nurodo, kad servituto nustatymas žemės sklype šalia pastato ( - ) būtų ekonomiškai nepagrįstas, tačiau jokių įrodymų dėl šio teiginio pagrindimo į bylą nepateikė. Apeliantas taip pat nurodo, kad dėl aikštelėje stovinčių trečiojo asmens gyventojų automobilių jis patiria nepatogumus, nes krovinius (skalbinius ir chemines medžiagas) darbuotojams reikia nešti didesnį atstumą, tačiau šie argumentai nesudaro pagrindo nustatyti ieškovės prašomą servitutą, nes ieškovės siekis patogiau naudotis pastatu negali būti servituto nustatymo pagrindu. Be to, kaip paaiškino ieškovė pirmosios instancijos teisme, šiuo metu ji krovinius prie pastato prisiveža naudodama techniką (šakinį keltuvą), tai tenka daryti ne kiekvieną dieną, o ieškovės nurodymu cheminės medžiagos vežamos du kartus per mėnesį. Ieškovė nenurodė ir nepateikė kitų įrodymų, dėl kurių ieškovei būtų apsunkinta teisė naudotis jai priklausančiu pastatu. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pastatu naudojasi ir jame vykdo veiklą jau 10 metų ir tai jai nesutrukdė privažiuoti prie pastato bei atlikti kitus su jos veikla susijusius darbus ir teikti paslaugas, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė negali laisvai ir netrukdomai vykdyti savo veiklos nenustačius servituto, atmestinas.

29Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė siekia patenkinti savo interesus kito asmens sąskaita, t. y. reiškia reikalavimą leisti jai naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jai taip naudingiau ir patogiau. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, jog nenustačius servituto neįmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis jai priklausančiu daiktu pagal paskirtį. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra esminės servituto nustatymo sąlygos – objektyvaus būtinumo. Šiuo atveju servituto nustatymas reiškia nepagrįstą kito savininko – atsakovės nuosavybės teisės ribojimą ir neatitinka tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Be to, byloje nustatyta, kad ginčo kelias yra ne vienintelis patekti prie ieškovės pastato, ieškovei gali būti nustatytas servitutas take, esančiame žemės sklype prie pastato ( - ), neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.

30Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygas, priėmė teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

31Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą trečiasis asmuo DNSB „Beržas“ turėjo 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 86). Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, iš ieškovės trečiajam asmeniui DNSB „Beržas“ priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88, 98 str.).

32Iš ieškovės pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis yra mažesnis už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

34Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti iš UAB „Dumesta“ ir ko, į. k. 300028305 DNSB „Beržas“, į. k. 151435144, 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

36Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su ieškiniu ir... 4. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ( - ) gatvėje ( - ) sklype yra įsigijusi... 5. Atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad žemės sklypas, per... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad ieškovė 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsigijo pastatą... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo... 11. 1. Prie ieškovės pastato bei jos nuomojamo žemės sklypo nėra suformuoto... 12. 2. Draudimas būtų taikomas tik nuo 8 val. ryto iki 17 val., todėl trečiojo... 13. 3. Teismo motyvas, kad ieškovė gali prašyti pakeisti servitutą, esantį... 14. 4. Ieškovė neturi kitos galimybės užtikrinti savo teisių bei teisėtų... 15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės atstovė prašė apeliacinį... 16. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašė apeliacinio skundo... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Byloje nustatyta, kad 2004-08-11 ieškovė UAB ,,Dumesta“ ir ko įsigijo... 20. Byloje kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo pagrįstumo.... 21. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas... 22. Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo... 23. Valstybei priklausantis žemės sklypas, ant kurio stovi ieškovės pastatas ir... 24. Iš detalaus plano aiškinamojo rašto matosi, kad žemės sklypas, per kurį... 25. Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentais dėl netinkamo... 26. Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo... 27. Byloje nustatyta, kad ieškovės valdomas pastatas ribojasi su nuo ( - )... 28. Nors apeliantas nurodo, kad servituto nustatymas žemės sklype šalia pastato... 29. Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė siekia... 30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė... 31. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą trečiasis asmuo DNSB... 32. Iš ieškovės pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis yra... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 34. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą palikti... 35. Priteisti iš UAB „Dumesta“ ir ko, į. k. 300028305 DNSB „Beržas“, į.... 36. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....