Byla e2-3706-996/2019
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Headex“ priešieškinį ieškovui R. Č. dėl darbo ginčo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieškovui R. Č., jo atstovei advokatei Ingai Radinienei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Headex“ atstovui advokato padėjėjui Artūrui Tukleriui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Headex“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Headex“ priešieškinį ieškovui R. Č. dėl darbo ginčo.

3Teismas

Nustatė

4R. Č. (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu uždarajai akcinei bendrovei „Headex“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. ( - ) darbo byloje Nr. ( - ) (toliau – sprendimas) dalimi, kuria buvo netenkinti jo reikalavimai, ir prašydamas jo reikalavimus patenkinti visiškai – priteisti jam iš atsakovės 3 003,77 Eur turtinę žalą ir 5 000 Eur neturtinę žalą (įskaitant į 5 000 Eur sumą Darbo ginčų komisijos sprendimu nurodytą išieškoti 2 500 Eur neturtinę žalą), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 1–7).

5Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovui, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kuria buvo nurodyta išieškoti iš jos darbuotojo naudai 2 500 Eur neturtinę žalą, ir prašydama darbuotojo reikalavimus, teiktus Darbo ginčų komisijai, atmesti bei priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 146–155).

6Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio nuostatomis, abiem šalims nesutinkant su Darbo ginčų komisijos sprendimu dėl žalos atlyginimo tarp šalių kilęs darbo ginčas dėl teisės iš esmės nagrinėjimas teisme, taigi, byloje sprendžiamas klausimas dėl darbuotojo nurodytos jo patirtos 3 003,77 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš darbdavės.

7Ieškovas su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį (el. b. t. I, b. l. 1–7, t. II, b. l. 43–51) paaiškino, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu dirbo pas atsakovę prekių surinkėju projekte DE HAM Hannover Chep Vokietijoje, kuriame turėjo dirbti ne trumpiau nei iki 2018 m. liepos 17 d.; 2018 m. balandžio 12 d. apie 22 val. jis atliko euro medinių padėklų rūšiavimą stovėdamas prie linijos, kuri pagal tam tikrus kokybės kriterijus paletes surūšiuoja ir nukreipia į tris konvejerių kryptis, kuriose yra surenkamos robotų, pamatė, kad viename iš palečių surinkimo konvejerių įstrigo paletė, todėl nuėjo jos ištraukti ir pastatyti į teisingą padėtį, šalia konvejerio vietos, kur buvo įstrigusi paletė, buvo atsikabinusi metalinių laidų apsauga ir nusvirusi ant praėjimo, jis įstatė apsaugą į teisingą padėtį, tačiau jam bandant ištraukti užstrigusią paletę, metalinė laidų apsauga atsikabino ir nukrito ant praėjimo, jo kojos užkliuvo už laidų apsaugos ir jis parkrito ant žemės, kritimo metu susižalojo alkūnę, buvo išvežtas į ligoninę, kur jam buvo suteikta pirma medicininė pagalba, jis buvo paguldytas į stacionarą bei 2018 m. balandžio 19 d. jam buvo atlikta operacija, kurios metu dviem metaliniais medicininiais varžtais buvo sutvirtintas lūžis, iš ligoninės Vokietijoje buvo paleistas 2018 m. balandžio 25 d., grįžęs į Lietuvą kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Staniūnų šeimos gydytojų centras“, kur jam buvo tęsiamas gydymas, nedarbingas buvo nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. liepos 2 d. Pabrėžė, kad įmonėje nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimų – jam nebuvo užtikrinta saugi darbo vieta, aplinka, priemonės; įmonėje nebuvo atliekamas profesinės rizikos vertinimas, neparengti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai norminiai teisės aktai, jis nebuvo instruktuotas; įmonė nesiėmė visų reikiamų priemonių darbo saugumui užtikrinti – reikiamai nepritvirtino laidų apsaugos, o šiems nukritus jis dirbantis tiesioginį darbą, atstatydamas euro paletę į teisingą padėtį, neturėjo galimybės pamatyti nukritusios laidų apsaugos ir parkrito ant žemės. Teigė, jog žala jam padaryta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veikla, nes atsakovė gamyboje naudojo elektra valdomą konvejerį, kitus elektros įrenginius, kuri sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą. Pažymėjo, kad jis jokiu būdu nešalino gedimo, nesiekė suremontuoti atsikabinusią laidų apsaugą, tik pakėlė laidų apsaugą ir pakabino į pradinę padėtį, savo tiesioginės darbo vietos jis nepaliko, joje dirbo, kur ir įvyko nelaimingas atsitikimas, be to, jis nebuvo instruktuotas dėl elgesio netipinėse situacijose, jam nebuvo suteikta informacija apie atsakingus asmenis, kuriems turi būti teikiama informacija netipinėse situacijose. Pažymėjo, kad jis negalėjo nedelsiant pranešti apie nukritusią metalinę laidų apsaugą, nes tik ją pakėlus įvyko nelaimingas atsitikimas, be to, nelaimingas atsitikimas įvyko apie 22 val., todėl pranešti darbdavės atstovei apie konkretų faktą būtų sudėtinga ar net neįmanoma. Kartu nurodė, kad apie visa tai, kas įvyko, nedelsiant buvo informuotas aukštesnis pareigomis darbuotojas, dirbęs kartu su juo. Ieškovo įsitikinimu, jis elgėsi apdairiai, atsakingai ir rūpestingai. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro 30 Eur už kineziterapijos paslaugas ir 2 973,77 Eur negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų patyręs sveikatos sutrikdymo. Teigė, kad dėl patirto sveikatos sužalojimo jis kentė skausmą, vartojo nuskausminamuosius vaistus, patyrė sudėtingą operaciją, dėl alkūnės sužalojimo ranka neteko apie 10 procentų funkcionalumo, patyrė dvasinius išgyvenimus, darbdavė jo sveikatos būkle nesidomėjo, taip pat nesidomėjo, ar jam reikalinga materialinė parama gydymo eigoje, todėl neturtinę žalą vertina 5 000 Eur suma.

8Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį (el. b. t. I, b. l. 146–155, t. II, b. l. 28–39) paaiškino, kad 2014 m. sausio 17 d. su ieškovu buvo sudaryta darbo sutartis staliaus pareigoms, darbo santykių metu ieškovas buvo instruktuotas pagal saugos ir sveikatos instrukcijas, kurios susijusios su jo darbo funkcijomis; 2018 m. balandžio 12 d. ieškovui būnant komandiruotėje Vokietijoje ir dirbant projekte DE HAM Hannover Chep įvyko lengvas nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu ieškovas patyrė kairės rankos alkūnės išnirimą, stipinkaulio lūžį. Atsakovės įsitikinimu, nėra visų būtinųjų sąlygų įmonės atsakomybei kilti – nėra įmonės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės, nelaimingas atsitikimas bei žala ieškovui kilo būtent dėl jo paties neteisėtų ir savavališkų veiksmų bei kaltės. Pažymėjo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko pačiam ieškovui nusprendus vienašališkai pataisyti nusvirusią apsaugą, ją netinkamais pritaisius, apsaugai vėl dėl to atsikabinus ir ieškovui už jos užkliuvus. Teigė, jog ieškovas pastebėjęs, kad darbo aplinkoje kilo netipinė situacija, t. y., kad yra atsikabinusi metalinė laidų apsauga, iš esmės privalėjo apie tai informuoti darbdavę (tiesioginį vadovą), ieškovas šią savo pareigą žinojo, tačiau apie tokią situaciją darbdavės neinformavo, tęsė darbą, pažeisdamas teisės aktus, be to, jis elgdamasis ypač nerūpestingai, savavališkai nusprendė tokį gedimą pašalinti, suremontuoti atsikabinusią laidų apsaugą, nors jo funkcijos nebuvo susijusios su darbo įrenginių remontu, ieškovui nebuvo duotas pavedimas taisyti įrenginių detales, ieškovas tam neturėjo reikalingų žinių bei kvalifikacijos, jis veikė savo rizika, pažeidė teisės aktus. Pažymėjo tai, kad ieškovui nelaimingas atsitikimas kilo iš esmės net ne jo tiesioginėje darbo vietoje, o už 4–5 metrų nuo jos, atsikabinusi laidų apsauga netrukdė jam nei atlikti tiesioginių darbo funkcijų, nei praeiti, t. y. nueiti iki tiesioginio vadovo ir informuoti apie situaciją. Atsakovės manymu, ieškovas pats dėl savo didelio neatsargumo ir nerūpestingumo susižalojo; jeigu ieškovas nebūtų atlikęs neteisėtos veikos, t. y. būtų pranešęs darbdavei apie atsikabinusią apsaugą, taip pat jeigu nebūtų savavališkai jos remontavęs, nelaimingas atsitikimas nebūtų kilęs apskritai; paties nukentėjusiojo neteisėti veiksmai bei kaltė yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės. Pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovo darbo vietoje atsikabino laidų apsauga, nereiškia, jog įmonė savaime pažeidė darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius teisės aktus, darbo vietoje dėl įrankių eksploatacijos ar kitų priežasčių gali įvykti įvairių nenumatytų įvykių, dėl kurių normalus darbas tampa negalimas, dėl ko tokiais atvejais yra numatytos atitinkamos pareigos: nutraukti darbus, kreiptis į atsakingą asmenį, pašalinti trukdį ir tik tada toliau tęsti darbus, šiuo atveju būtent ir įvyko tokia nenumatyta situacija, kurios darbdavė negalėjo iš anksto numatyti ir kontroliuoti, ir būtent darbuotojas, pamatęs tokią situaciją, turėjo pareigą apie tai informuoti darbdavę, ko neteisėtai nepadarė. Pabrėžė, kad laidų apsauga antrą kartą atsikabino dėl netinkamo jos pritvirtinimo, o prieš tai pats ieškovas ją pritvirtino, juk nelaimingas atsitikimas neįvyko apsaugai staiga atsikabinus pirmą kartą ir tokiu būdu staiga traumavus ieškovą. Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog laidų apsauga atsikabindavo nuolatos, kad darbdavė apie tai žinojo ir nesiėmė jokių priemonių tokiai situacijai išspręsti; susiklosčiusi situacija buvo pirmas atvejis ieškovo darbo vietoje. Taip pat nesutiko su ieškovo teiginiu, kad konvejeris ir jo dalys (pvz. laidų apsaugos dalis) yra laikomas didesnio pavojaus šaltiniu. Pabrėžė, kad darbuotojo pareigos nesiimti savavališkų veiksmų, informuoti apie netipines situacijas darbdavį, neatlikti veiksmų, kurių nėra įgaliotas atlikti, yra generalinės, numatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnyje, taip pat jos įtvirtintos lokaliniuose teisės aktuose su kuriais darbuotojas buvo pasirašytinai susipažinęs – Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijoje, dirbant su rankiniais elektriniais įrankiais ir Darbuotojo, vykdančio tarnybines funkcijas už įmonės ribų, saugos ir sveikatos instrukcijoje. Kartu pastebėjo ir tai, kad ieškovas nelaimingo atsitikimo darbe akto, kuriame nenurodyta, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra įmonės padaryti pažeidimai, neskundė, todėl pagrindo teigti, kad įmonė padarė kokius nors pažeidimus, nėra.

9Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad jo darbo vieta buvo ne tik ta vieta, kur jis turėjo atlikti rūšiavimą, bet ir kitos įrenginio zonos; užstrigus paletei jis atsidarė aptvertos vietos vartelius, kur jam reikėjo pataisyti paletę, įėjęs pamatė, kad nenusvirusi (kaip kad rašė ieškinyje), o būtent nukritusi laidų apsauga, suprato, kad ten laidai, su elektra susijusių gedimų, laidų apsaugos anksčiau nebuvo taisęs, nutarė įstatyti laidų apsaugą į vietą ir galvojo, kad ji įsitvirtins, manė, kad tai smulkmena, laidų apsaugos netaisyti, o nueiti pranešti apie įvykusią situaciją kliūčių nebuvo; anksčiau yra tvirtinęs įrenginių varžtus kartu su brigadininku A. K., kuris buvo davęs jam pasirašyti darbų saugos instrukcijos žurnale, tai yra daręs ir vienas, darbų saugos žurnale jo parašai, bet instrukcijų gavęs nebuvo, nesikreipė darbo santykių eigoje į darbdavę dėl instruktavimo; brigadininkas buvo tarpininkas tarp darbuotojų ir valdžios, į jį jis kreipėsi kai susižeidė; savo prašymą atleisti iš darbo buvo atšaukęs 2018 m. balandžio 10 d. ar 12 d. telefonu kalbėdamas su A. D., kuri jam sakė, jog suplėšys jo prašymą ir jam raštu šio prašymo atšaukti nereikia, jis atleistas iš darbo pagal jo naujai pateiktą prašymą 2018 m. birželio mėn.

10Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė palaikė ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad darbui su įrenginiu, su kuriuo dirbo ieškovas, atsakovė darbų saugos instrukcijos parengusi nebuvo.

11Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas palaikė priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad nukritusi laidų apsauga buvo 1 m × 5 cm × 5 cm dydžio, todėl darbuotojas arba galėjo jį pastumti, kad galėtų pataisyti paletę ir tuomet pranešti darbdavės atstovui apie situaciją, arba iš karto pranešti apie situaciją, tačiau ieškovas pats nusprendė ją įstatyti į vietą; A. K. yra padalinio vadovas, atsakingas už darbų saugą; algalapyje nurodytas darbuotojo darbo užmokestis su dienpinigiais; nukritusi laidų apsauga negali būti laikoma didesnio pavojaus šaltiniu, darbuotojas paprasčiausiai už jos užkliuvo ir nugriuvo.

12Ieškinys atmetamas, priešieškinis tenkinamas.

13Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo.

14Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas įmonėje dirbo staliaus pareigose, nuo 2018 m. balandžio 2 d. buvo komandiruotas darbui Vokietijoje (el. b. t. I, b. l. 9–16, 164, t. II, b. l. 52–54); 2018 m. balandžio 12 d. 22 val. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, 2018 m. gegužės 8 d. darbuotojas surašė paaiškinimą, 2018 m. gegužės 25 d. buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 6 (el. b. t. I, b. l. 17–19, 33–35, 50); 2018 m. rugsėjo 18 d. darbuotojas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl turtinės ir neturtinės žalos iš įmonės išieškojimo (el. b. t. I, b. l. 26–31); Darbo ginčų komisija sprendimu darbuotojo prašymą tenkino iš dalies: nurodė išieškoti darbuotojui iš įmonės 2 500 Eur neturtinę žalą, kitoje dalyje prašymą atmetė (el. b. t. I, b. l. 20–24).

15DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

16DK 158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme.

17Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės.

18Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais. Darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, privalo: <...> savavališkai neišjungti, nekeisti arba nešalinti naudojamose darbo priemonėse ar kituose įrengimuose, pastatuose, kitose įmonės vietose įrengtų saugos ir sveikatos apsaugos įtaisų (priemonių) ar ženklų, naudoti tokius įtaisus pagal jų paskirtį ir apie jų gedimus pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui; nedelsdami pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui apie situaciją darbo vietose, darbo patalpose ar kitose įmonės vietose, kuri, jų įsitikinimu, gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai. Pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurių patys pašalinti negali arba neprivalo <...>.

19Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės.

20Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos.

21CK 6.253 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.

22CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

23CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

24Aukščiau pateikta Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatų analizė patvirtina, kad darbuotojas turi pareigą savavališkai nekeisti, nešalinti naudojamose darbo priemonėse ar kituose įrengimuose, pastatuose, kitose įmonės vietose įrengtų saugos ir sveikatos apsaugos įtaisų (priemonių) ar ženklų, apie jų gedimus pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui; nedelsiant pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui apie situaciją darbo vietose, darbo patalpose ar kitose įmonės vietose, kuri, darbuotojo įsitikinimu, gali kelti pavojų darbuotojo saugai ir sveikatai; pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurių pats pašalinti negali arba neprivalo.

25Taigi, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, darbuotojo pareigos nesiimti savavališkų veiksmų, informuoti apie netipines situacijas darbdavį, neatlikti veiksmų, kurių nėra įgaliotas atlikti, yra generalinės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnyje. Teismas akcentuoja, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis darbuotojas, pastebėjęs, kad naudojamose darbo priemonėse ar kituose įrengimuose, pastatuose, kitose įmonės vietose įrengti saugos ir sveikatos apsaugos įtaisai (priemonės) ar ženklai turi gedimų, pastebėjęs, kad darbo vietoje, darbo patalpoje ar kitoje įmonės vietoje yra susidariusi situacija, kuri, darbuotojo įsitikinimu, gali kelti pavojų darbuotojo saugai ir sveikatai, kai tokių gedimų, situacijų šalinimas darbuotojui į jo darbo pareigas neįeina, privalo nedelsdamas pranešti apie tai darbdavio atstovui. Nors ieškovas teigė, kad jis instruktuotas nebuvo, nebuvo tinkamai supažindintas su saugaus darbo taisyklėmis konkrečioje darbo vietoje su konkrečiu įrenginiu, kuriuose būtų nuorodos, kaip jis turi elgtis atsitikus nesklandumams įrangoje, darbe, nebuvo instruktuotas dėl elgesio netipinėse situacijose, jam nebuvo suteikta informacija apie atsakingus asmenis, kuriems turi būti teikiama informacija netipinėse situacijose, tačiau jo pareigas, kaip jis turi elgtis netipinėse situacijose, reglamentuoja aukščiau aptartos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios darbuotojui yra privalomos, be to, pats ieškovas patvirtino, kad jam susižalojus jis nedelsiant informavo brigadininką A. K., kuris buvo atsakingas už darbų saugą, vadinasi, suprato, ką turi daryti ir į ką kreiptis netipinėse situacijose, taipogi pastebėtina ir tai, kad į bylą atsakovė yra pateikusi įrodymus apie ieškovo instruktavimą pagal Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją, dirbant su rankiniais elektriniais įrankiais, ir Darbuotojo, vykdančio tarnybines funkcijas už įmonės ribų, saugos ir sveikatos instrukciją (el. b. t. I, b. l. 166–182, t. II, b. l. 90), pagal kurias darbuotojas buvo supažindintas su pareiga atlikti tik tuos darbus, kurie jam pavesti, apie pavojus, gedimus, trikdžius, defektus pranešti tiesioginiam vadovui, iš esmės tai atitinka darbuotojo pareigas pagal darbuotojui privalomas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, savo parašo tikrumą instruktavimo žurnale darbuotojas patvirtino teismo posėdžio metu, vien tai, kad instrukcijos pavadinimas pažodžiui neatitinka jo naudotos darbo priemonės pavadinimo, nereiškia, kad darbuotojas jomis neturi vadovautis, jei jų normos yra bendro pobūdžio ir tinkamos bet kokioje netipinėje darbinėje situacijoje, tuo labiau kai jos atkartoja įstatymines nuostatas.

26Pabrėžtina, kad protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir darbuotoją. Teismas išsamiai įvertinęs bylos medžiagą konstatuoja, kad darbuotojas pamatęs, jog netoli nuo jo tiesioginės darbo vietos atsikabino ir nusviro ant praėjimo (teismo posėdžio metu jau teigė, kad nukrito ant praėjimo) metalinė laidų apsauga, tačiau nepranešęs apie tai darbdavės atstovui, nors įrodymų byloje, kad atsikabinusi metalinė laidų apsauga būtų trukdžiusi jam nueiti pas darbdavės atstovą, nėra, tą patvirtino ir pats darbuotojas teismo posėdžio metu, o pats sąmoningai savo iniciatyva nutaręs ją pataisyti (įstatyti į vietą), nors pats patvirtino to anksčiau nei vienas, nei kartu su brigadininku, atsakingu už darbų saugą, nėra daręs, ją pataisęs (įstatęs) netinkamai, dėl ko ji vėl atsikabino, ir jis už jos užkliuvęs nugriuvo, kas sąlygojo alkūnės išnirimą ir stipinkaulio lūžį, rodo, jog darbuotojas veikė neapgalvotai, neprotingai, nerūpestingai, neturėdamas pakankamai profesinių įgūdžių ir kvalifikacijos atlikti darbą su laidų apsaugos tvirtinimu, kas netgi nebuvo jo darbo priemonė, atliko veiksmus nesusijusius su jo darbu įmonėje, viršijo įgaliojimų ir kompetencijos ribas, savavališkai nesilaikė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos dėl pranešimo apie netipinę situaciją darbdavės atstovui, atliko neteisėtus veiksmus, vadinasi, darbuotojas pats sau prisiėmė riziką, konstatuojamas darbuotojo didelis neatsargumas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas nesuprato ar negalėjo suprasti savo veiksmų, prisiimtos rizikos. Atsakovė negalėjo kontroliuoti savavališkų darbuotojo veiksmų imantis atlikti darbus, kurie jam nepriklauso.

27Teismas visiškai sutinka su atsakovės teiginiu, jog jeigu ieškovas būtų pranešęs įmonės atstovui apie atsikabinusią laidų apsaugą, taip pat jeigu būtų savavališkai jos netaisęs, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs apskritai, juk nelaimingas atsitikimas neįvyko apsaugai staiga atsikabinus pirmą kartą ir tokiu būdu staiga traumavus ieškovą, priešingai, nelaimingas atsitikimas įvyko pačiam ieškovui savo iniciatyva ją nutarus pataisyti ir tai padarius netinkamai ir pačiam užkliuvus už jos, kai ji nukrito antrą kartą dėl jo netinkamai atlikto savavališko pataisymo. Byloje nėra duomenų, tai patvirtino ir pats ieškovas teismo posėdžio metu, kad nukritusi metalinė laidų apsauga trukdė darbuotojui apie iškilusią netipinę situaciją nueiti pranešti darbdavės atstovui – t. y. atlikti privalomas pareigas pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatas.

28Teismas visiškai nepagrįstu laiko ieškovo teiginį, kad jis negalėjo nedelsiant pranešti apie nukritusią laidų apsaugą, nes tik ją pakėlus įvyko nelaimingas atsitikimas, ir tai įvyko apie 22 val., kas būtų sudarę pranešimo darbdavei kliūtis. Teismas pastebi, kad pats ieškovas nurodė, jog apie nelaimingą atsitikimą jis nedelsiant informavo brigadininką A. K., kuris buvo atsakingas už darbų saugą, vadinasi, tai padaryti galėjo ne tik jau įvykus nelaimingam atsitikimui, bet iš karto kai jis pastebėjo, kad metalinė laidų apsauga buvo nukritusi ant praėjimo, t. y. prieš pačiam savavališkai imant ją taisyti (įstatyti į vietą).

29Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog metalinė laidų apsauga buvo pritvirtinta netinkamai, kad ji atsikabindavo nuolatos, o darbdavė apie tai žinojo, tačiau nesiėmė jokių priemonių tokiai situacijai išspręsti. Taigi, atsikabinusi metalinė laidų apsauga buvo nenumatytas atvejis, jo atsakovė kontroliuoti ar numatyti negalėjo. Pagrindo išvadai, kad darbdavė nevykdė pareigos užtikrinti darbuotojui tinkamas, saugias darbo sąlygas, nėra, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pažeidimai nenustatyti, ieškovas nelaimingo atsitikimo darbe akto, kuriame konstatuota, kad saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta, neginčijo, taigi, ieškovas nepagrįstai teigia, kad jam nebuvo užtikrinta saugi darbo vieta, aplinka ir darbo priemonės.

30Byloje atsakovė įrodė, kad ieškovas susižalojo dėl savo, o ne dėl įmonės kaltės ir neteisėtų veiksmų, taip pat įrodė, kad žala atsirado dėl ieškovo didelio neatsargumo.

31Svarbu pažymėti ir tai, kad, teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje konvejerio metalinę laidų apsaugą negalima laikyti didesnio pavojaus šaltiniu, šiuo atveju darbuotojas susižalojo ne dėl įrenginio savybių, o dėl paties savavališkai netinkamai įstatytos laidų apsaugos nugriuvimo ir paprasčiausio užkliuvimo už jos, todėl CK 6.270 straipsnio 1 dalis netaikoma šiuo atveju, nors net ir ją pritaikius atsakomybė pagal ją įmonei nekiltų dėl teismo aukščiau jau konstatuoto ieškovo didelio neatsargumo.

32Teismas konstatuoja, kad darbuotojas iškilusioje netipinėje situacijoje veikė neapdairiai, neteisėtai, nevykdė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje jam įtvirtintų pareigų, nelaimingą atsitikimą darbe sąlygojo paties darbuotojo didelis neatsargumas, jo kalti veiksmai, jokia įmonės kaltė ar neteisėti veiksmai nenustatyti.

33Iš viso to, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų sąlygų įmonės atsakomybei kilti, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovės turtinę ir neturtinę žalą.

34Teismo padarytos išvados atitinka teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-56/2013).

35Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

36Teismas konstatuoja, kad Darbo ginčų komisija ginčą nagrinėdama ikiteismine tvarka jį išnagrinėjo netinkamai, todėl teismas ginčą išnagrinėjęs iš esmės sprendžia, kad pagrindo tenkinti darbuotojo reikalavimus, teiktus Darbo ginčų komisijai, nėra – nenustatytas pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimus dėl 3 003,77 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės, todėl tokie reikalavimai atmetami, taip pat atmetamas išvestinis ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo.

37Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, teismų praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, priešieškinis yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai.

38Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys). Taigi, teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

39CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

40Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovui nėra.

41Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

42Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovo ją atstovavusiai advokatų kontorai sumokėtas jos patirtas 1 664,70 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (tarp kurių 56 Eur jos sumokėtas žyminis mokestis). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš ieškovo 1 664,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

43Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

44Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Nutarė

45Ieškovo R. Č. ieškinį atmesti.

46Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Headex“ priešieškinį patenkinti visiškai.

47R. Č. reikalavimus, teiktus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai darbo byloje Nr. ( - ), atmesti.

48Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. ( - ) darbo byloje Nr. ( - ) laikyti netekusiu galios.

49Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Headex“ (į. k. 242156050) iš ieškovo R. Č. (a. k. ( - )) 1 664,70 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt keturių eurų ir septyniasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

50Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. R. Č. (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis... 5. Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovui, nesutikdama su Darbo ginčų... 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio... 7. Ieškovas su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti jam iš... 8. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti jai iš... 9. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje ir atsiliepime į... 10. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė palaikė ieškinyje ir... 11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas palaikė... 12. Ieškinys atmetamas, priešieškinis tenkinamas.... 13. Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo.... 14. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas įmonėje dirbo staliaus pareigose,... 15. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo... 16. DK 158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti... 17. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1... 18. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1... 19. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 2... 20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 1... 21. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad nukentėjusio asmens veiksmai –... 22. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su... 23. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens... 24. Aukščiau pateikta Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos... 25. Taigi, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, darbuotojo pareigos nesiimti... 26. Pabrėžtina, kad protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standartas yra... 27. Teismas visiškai sutinka su atsakovės teiginiu, jog jeigu ieškovas būtų... 28. Teismas visiškai nepagrįstu laiko ieškovo teiginį, kad jis negalėjo... 29. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog metalinė... 30. Byloje atsakovė įrodė, kad ieškovas susižalojo dėl savo, o ne dėl... 31. Svarbu pažymėti ir tai, kad, teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje... 32. Teismas konstatuoja, kad darbuotojas iškilusioje netipinėje situacijoje... 33. Iš viso to, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog... 34. Teismo padarytos išvados atitinka teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio... 35. Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko,... 36. Teismas konstatuoja, kad Darbo ginčų komisija ginčą nagrinėdama... 37. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų... 38. Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra... 39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 40. Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai,... 41. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir... 42. Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovo ją atstovavusiai advokatų... 43. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu,... 44. Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 45. Ieškovo R. Č. ieškinį atmesti.... 46. Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Headex“... 47. R. Č. reikalavimus, teiktus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo... 48. Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo... 49. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Headex“ (į. k.... 50. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...