Byla 2A-56/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-62-154/2011 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Fisanta“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Schindler – Liftas“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „YIT Technika“, uždaroji akcinė bendrovė „Mitnija“ , Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, dėl žalos, susijusios su E. B. gyvybės netekimu, priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Fisanta“ ir UAB ,,Schindler – Liftas“ 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo vienkartinę išmoką, 6 500 Lt laidojimo išlaidoms padengti, procesines 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas ieškinio sumos ribose nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovė nurodė, kad jos sūnus E. B. darbo sutarties pagrindu dirbo pas atsakovą UAB ,,Fisanta“ elektromontuotoju. 2004 m. lapkričio 10 d., apie 18:00 val., prekybos ir pramogų centro ,,Akropolis“ išplėtimo statybvietėje, esančioje Ozo g. 25, Vilniuje, įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu, E. B. buvo sunkiai sužalotas. Nelaimingas atsitikimas įvyko tuomet, kai E. B., eidamas iš darbo vietos į statybos vagonėlį persirengti, norėjo nusileisti negalutinai sumontuotu travilatoriumi iš antro pastato aukšto į pirmą ir eidamas užkliuvo už montuojamo travilatoriaus guminės dalies, pargriuvo ir iškrito pro antro aukšto perdenginyje esantį tarpą iš 6 metrų aukščio. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės, į kurią buvo pristatytas E. B., medikai pagal 2004-11-15 išduotą pažymą nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtą traumą priskyrė prie sunkių, nes buvo nustatyti kairiojo šlaunikaulio, dubens kaulų, kairiojo žastikaulio lūžimai, riebalinė embolija, koma. Taip pat buvo konstatuota nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagoje. Valstybinės darbo inspekcijos (toliau - VDĮ) Vilniaus skyrius 2004 m. gruodžio 16 d. parengė nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagą Nr. 49-091-4032, kurioje tą pačią dieną surašyto Nelaimingo atsitikimo darbe akto 17-ame punkte nurodė, jog nelaimingo atsitikimo kilimą sąlygojo tai, jog ,,Akropolio“ prekybos centro išplėtimo statybos objekte UAB ,,Fisanta“ vadovai savo darbo bare neįvedė reikiamos tvarkos, kad darbuotojai iš darbo vietos ir į jas patektų jiems nurodytu maršrutu; nepareikalavo, kad rangovas, montuojantis travilatorių statybos objekte, pavojingas zonas, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, patikimai aptvertų, kad į jas nepatektų pašaliniai darbuotojai. Tuo buvo pažeisti Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 13, 13.2 ir 29 p. reikalavimai bei Darbuotojo dirbančio aukštyje darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.07, patvirtintos 2003-04-29 UAB ,,Fisanta“ įsakymu Nr.04 reikalavimai. Atsakovas UAB „Fisanta“ pažeidė ne tik tuos darbo saugos reikalavimus, kurie nurodyti 2004-12-16 Nelaimingo atsitikimo darbe akte, tačiau, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, pažeidė Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 m. nutarimu Nr. 1118 „20“ p. bei „29“ p. reikalavimus, nes apie 2004-11-10 įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe Darbo inspekciją informavo tik 2004-11-17, o darbo vieta ir įrenginių būklė, buvusi nelaimingo atsitikimo metu, nebuvo raštu ir grafiškai įforminta ir nufotografuota ar nufilmuota. Travilatoriaus, už kurio guminės dalies užkliuvęs E. B. buvo sužalotas, įrengimo darbus ,,Akropolio“ išplėtimo objekte vykdė atsakovas UAB ,,Schindler – Liftas“, kuris neužtikrino, kad ši pavojinga darbo vieta būtų tinkamai aptverta. Vertinant, ar buvo atsakovų UAB ,,Fisanta“ ir UAB ,,Schindler – Liftas“ kaltė dėl 2004 m. lapkričio 10 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo, reikia atsižvelgti į tai, jog pagal teismų praktiką, įrodžius, jog žala nukentėjusiajam atsirado ryšium su jo darbinių pareigų vykdymu, darbdavio kaltė, tai yra, kad jis nesudarė saugių darbo sąlygų, yra preziumuoiama. „Akropolis“ Vilniuje statybos išplėtimo objekte greta vienas kito dirbę UAB ,,Fisanta“ ir UAB ,,Schindler – Liftas“ nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, nesiėmė teisės aktuose reikalaujamų priemonių, kad užkirstų kelią nelaimingo atsitikimo darbe kilimui ir tokiu savo nerūpestingumu bei neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, dėl ko buvo sunkiai sužalota nukentėjusiojo E. B. sveikata, todėl byloje egzistuoja pagrindinės ir papildomos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti ir jie turi pilnai atlyginti ieškovės patirtą žalą. Atlyginant turtinę žalą visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu atlyginant ją pinigais. Tuo tarpu, neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais, sudarant materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko faktiškai nebegalima susigrąžinti. Būtent dėl 2004 m. lapkričio 10 d. patirto sunkaus sužalojimo ir dėl to sekusių komplikacijų bei organizmo išsekimo, E. B. 2008 m. gegužės 26 d. mirė, nes dėl 2004 m. lapkričio 10 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo nukentėjusiajam E. B. buvo nustatyta politrauma: kairiojo šlaunikaulio ir kairiojo gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, kairiojo klubo sąnario kontraktūra, kairiojo žastikaulio lūžis, kairiojo peties, alkūnės sąnario kontraktūros. Atvežus po patirtos traumos jį į VšĮ VUGPL, E. B. buvo skubos tvarka operuotas - dėl kairiojo šlaunikaulio lūžimo. 2004-11-11 išsivysčius riebalinei embolijai į smegenis ir 8 balų komai, E. B. perkeltas į reanimacijos skyrių. Esant patenkinamai bendrai būklei 2004-11-25 nukentėjusysis grąžintas į II ortopedijos traumatologijos skyrių, kuriame 2004-12-01 operuotas dėl kairiojo gaktikaulio abiejų šakų lūžimo. Komisija 2005-03-10 sprendimu pripažino jį nedarbingu, praradus 80 proc. darbingumo ir skyrė jam pirmą invalidumo grupę. Dėl funkcinio mobilumo, judesių amplitudžių sumažėjimo, kairio klubo, kairio peties, alkūnės sąnarių skausmų po patirtos traumos, E. B. nuo 2005-05-06 iki 2005-05-26 buvo gydytas VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, iš kurios grįžus, po kelių dienų, t.y. 2005-05-31 ekstra tvarka buvo hospitalizuotas VšĮ VUGPL dėl kairiojo šlaunikaulio pakartotinio lūžimo, dėl ko E. B. 2005-06-02 buvo operuotas. Dėl operuotos kojos mobilizacijos, E. B. galėjo vaikščioti tik su dviem ramentais, dalinai remdamasis operuota koja. 2005 m. lapkričio mėn., išsekus organizmui ir pooperacinėms žaizdoms supūliavus bei išsivysčius pragulai kairiojo klubo srityje, Greitosios med. pagalbos mašina jis 2006-01-04 buvo atvežtas ir ekstra tvarka stacionarizuotas. 2006-01-10 vėl buvo operuotas. Esant patenkinamai būklei 2006-01-24 išrašytas į namus. Pagal 2006-03-24 išduotą Darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą DLS-2 Nr.0004183 jis pripažintas praradusiu 70 procentų darbingumo. Nesugijus šlaunikaulio lūžiui, E. B. vėl buvo 2006-05-05 operuotas. 2006-06-01 operuotas pakartotinai ir pašalintos metalo konstrukcijos, sumontuotas išorinis ,,AO“ aparatas, sumontuotas pastovus plovimas. Taikytas reabilitacinis gydymas, o bendrai būklei pagerėjus, 2006-06-16 išrašytas ambulatoriniam gydymui. 2006-11-21 eilinį kartą dėl prieš dvejus metus patirto kairiojo šlaunikaulio lūžimo, dėl skausmų apie Šanco strypus, dėl kojos pūliavimo, E. B. 2006-11-28 buvo operuotas - atlikta ,,AO“ aparato korekcija, spongioplastika. 2007-03-20 E. B. D. lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje DLN-2 Nr.0004212 nustatyta 85 proc. netekto darbingumo. Dėl organizmo išsekimo, kurį įtakojo užsitęsęs 2004-11-10 nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtos traumos gijimo procesas, išsivystė pneumonija, nuo ko E. B. 2008 m. gegužės 26 d. mirė. Ieškovė 2004-11-10 įvykusį darbinį sužalojimą ir visas kitas pasekmes, sąlygojusias jos sūnaus E. B. mirtį, vertina kaip vieną ir tą patį nelaimingą atsitikimą darbe, dėl kurio ji patyrė didelę moralinę (neturtinę) žalą. Sužinojusi apie įvykusią nelaimę, slaugydama E. B. ligoninėje, o vėliau ir namuose, ieškovė išgyveno dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją dėl galimų skaudžiausių pasekmių. Visi šie pergyvenimai nuolat kartodavosi matant, koks po nelaimingo atsitikimo darbe tapo sūnus, žinant koks jis buvo anksčiau. Nukentėjusysis E. B. visuomet pasižymėjo atidumu, drausmingumu, principingumu ir dideliu rūpesčiu bei globa savo artimiesiems, kuriems po nelaimingo atsitikimo negalėjo skirti reikiamo dėmesio, nes pačiam tapo reikalinga nuolatinė priežiūra. Sūnaus, buvusio doro, pareigingo, sąžiningo, atidaus motinai ir stropaus darbuotojo patirta trauma, o vėliau ir mirtis, sukėlė kartu su juo gyvenusiai ir po nelaimingo atsitikimo darbe nuolat besirūpinusiai motinai dvasines kančias ir skausmą. Sūnaus patirta, ilgą laiką gijusi ir iki pat mirties neišgijusi trauma, ieškovei sukėlė didelį stresą, ji jautėsi palikta nežinioje, sutrikusi, išgyveno dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. Vienintelio sūnaus, kurio paramos ir priežiūros senatvėje galėjo sulaukti ieškovė, netektis, buvo ir yra didžiausias ir sunkiausias fizinis skausmas, kokį tenka šiuo metu jai nuolat patirti, stiprus dvasinis išgyvenimas ir sukrėtimas. Be to, būdama pati II grupės invalide, visą po nelaimingo atsitikimo laikotarpį privalėjo rūpintis ne tik savimi, bet ir prižiūrėti darbingumą praradusį savo sūnų. Atsakovai nesidomėjo E. B. sveikatos būkle, tokiu būdu palikdami jį likimo valiai ir vien ieškovės ir jos artimųjų priežiūrai. Atsakovų kaltė dėl ieškovės patiriamos tokio pobūdžio būsenos yra akivaizdi, todėl turėtų būti atlyginta neturtinė žala. Ieškovės patirta turtinė žala nėra didelė, nes ją sudaro tik reikalavimas atlyginti E. B. laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidos.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės R. B. atsakovui UAB „Fisanta“ 5 007 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovui UAB „Schindler –Liftas“ 2 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Teismas nurodė, kad civilinė atsakomybė atsiranda, kai yra keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju gali būti preziumuojama tik atsakovo kaltė, o neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir žalos privalo įrodyti ieškovė. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nurodo, jog jos sūnaus E. B. mirtis 2008 m. gegužės 26 dieną buvo 2004 m. lapkričio 10 dieną įvykusio sunkaus sužalojimo darbe rezultatas (išdava), o dėl 2004 m. lapkričio 10 dieną įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe yra kalti atsakovai UAB „Fisanta“ ir UAB „Schindler – Liftas“, teismas sprendė, jog pirmiausia byloje būtina nustatyti ar yra priežastinis ryšys tarp 2004 m. lapkričio 10 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe E. B. patirtų sužalojimų ir E. B. mirties 2005 m. gegužės 26 d., nes iš to kildinamas ieškovės reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Kadangi tokio priežastinio ryšio nustatymas reikalauja specialių medicinos žinių, Šiaulių apygardos teismas, tenkindamas atsakovo UAB „Fisanta“ prašymą, 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi paskyrė teismo medicinos ekspertizę, siekiant nustatyti, ar E. B. mirtį 2008 m. gegužės 26 dieną kokiu nors būdu sąlygojo E. B. 2004 m. lapkričio 10 d. patirtas sužalojimas darbe. Kadangi ieškovės atstovas į bylą pateikė dvi teismo medicinos eksperto J. P. „Specialisto išvadas“, t.y. 2008-05-26 ir 2009-01-29, kurių 2009-01-29 išvadoje buvo konstatuota, kad „E. B. mirties priežastis – skiltinis plaučių uždegimas, apimantis visas plaučių skiltis ir krūtinplėvę, nėra susijęs su 2004 m. lapkričio 10 d. įvykusiu nelaimingu atsitikimu darbe“, ir 2010-07-23 buvo gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertų R. S., P. P. ir J. R. surašytas Ekspertizės aktas, kurio išvadų 14-ame punkte nurodyta, kad „Gydymosi laikotarpyje nuo 2004-11-10 patirtos traumos E. B. buvo nustatytos pūlingos komplikacijos, kurios gali įtakoti ir abipusio pūlingo skiltinio plaučių uždegimo išsivystymą. Todėl tarp 2004-11-10 patirtos traumos ir skiltinio plaučių uždegimo išsivystymo yra galimas netiesioginis priežastinis ryšys“, teismo posėdyje buvo apklausti abu ekspertai. Teismo medicinos ekspertas J. P. patvirtino abi savo duotas specialisto išvadas (2008-05-26 ir 2009-01-29) ir nurodė, kad 2008-05-26 jis tyrė mirusiojo E. B. kūną ir buvo nustatyta, kad jo mirties priežastis – skiltinis plaučių uždegimas su visais jam būdingais požymiais, ši liga nėra reta, ją sukelia streptokokas sukėlėjas, nusileidęs į plaučius ir tai įvyksta dėl bendro organizmo išsekimo ir nusilpimo. Ekspertas pažymėjo, kad E. B. organizmas buvo paveiktas lėtinio toksinio poveikio, kurį sukelia ilgalaikis alkoholio vartojimas, diagnozėje to jis nerašė, bet paminėjo kepenų distrofiją, kepenų fibrozę, duodami antrą išvadą Nr. KM 64/09 (01)-R375/09 (2009-01-29), kurią rengė kartu su ekspertu A. K. B., ištyrė E. B. vidaus organų gabalėlius buvusius „archyve“, ir jų tyrimas patvirtino lėtinį alkoholizmą, kuris dažnai komplikuojasi į skiltinį plaučių uždegimą. Teismo medicinos ekspertas J. R. patvirtino trijų ekspertų (R. S., P. P. ir J. R.) atliktos ekspertizės išvadas ir nurodė, kad apie E. B. būklę sprendė iš gautų medicininių dokumentų, kuriuose jokių įrašų apie alkoholio vartojimą nebuvo, iki 2004 m. patirtos traumas E. B. turėjo problemų dėl alkoholio, dėl šios priežasties jis buvo kreipęsis į psichiatrą, tokio žmogaus imunitetas yra susilpnėjęs. Ekspertas pažymėjo, kad dėl šios priežasties atsakymą į 14-tą klausimą taip ir suformulavo, kad yra galimas netiesioginis priežastinis ryšys tarp traumos ir skiltinio plaučių uždegimo, ir tai nereiškia, kad ekspertai nurodė, jog E. B. mirė būtent dėl darbinės traumos, nes buvo ir kitų veiksnių, patirta trauma buvo tik vienas iš faktorių, įtakojusių plaučių uždegimą, konkretaus faktoriaus jis negali nurodyti, todėl nesako, kad tarp patirtos traumos ir E. B. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs pateiktus E. B. medicininius dokumentus, Specialisto išvadas, Ekspertizės akto išvadas, sprendė, kad E. B. 2004 m. lapkričio 10 d. patirta darbinė trauma nebuvo jo mirties 2008 m. gegužės 26 d. priežastimi. Teismo medicinos ekspertai J. P. ir Antanas K. B. tokią išvadą davė jau 2009-01-29 Specialisto išvadoje Nr. KM 64/09 (01)-R375/09, o apklaustas teisme J. P. nurodė, kad plaučių uždegimą, dėl kurio mirė E. B., iš esmės sąlygojo E. B. girtavimas (lėtinis alkoholio poveikis). Teismo medicinos ekspertas J. R., apklaustas teisme, nurodė, kad Ekspertizės akto Nr. EDM 49 (168)/10 (01) išvados atsakymas į 14-tą klausimą yra tik prielaida: ryšys tarp patirtos traumos ir plaučių uždegimo yra galimas lygiai tiek pat kaip ir negalimas. To ryšio negalima nei patvirtinti, nei paneigti. Ekspertas iš esmės sutiko, kad E. B. ir po patirtos darbinės traumos girtavo, tačiau jo manymu, tai nebuvo užfiksuota medicininiuose dokumentuose, kurių pagrindu buvo atliekama ekspertizė. Teismas nurodė, kad negali vadovautis prielaidomis. Teismo manymu, E. B. mirties priežastimis buvo ne tik girtavimas, bet ir akivaizdus nesirūpinimas savo sveikata, gydytojų nurodymų ignoravimas, anksčiau jo patirtos traumos ir bendrieji susirgimai. Teismas sutiko su atsakovų nuomone, kad jie negali būti atsakingi dėl pakartotinio E. B. šlaunikaulio ir jį fiksavusios plokštelės lūžimo, po ko buvo atliekamos kelios operacijos, buvo supūliavusios žaizdos, bei dėl kitų E. B. susirgimų, kurie nebuvo susiję su darbine trauma, bet galėjo turėti įtakos jo organizmo nusilpimui (akies protezo supūliavimu, tuberkulioze ir kt.). Teismas pažymėjo, kad akivaizdžiai buvo nesirūpinama E. B. sveikata, nes 2006-09-22 į namus iškviestas gydytojas konstatavo sudėtingą E. B. sveikatos būklę dėl viduriavimo, buvo nustatyta anemija (išsekimas), tačiau ir 2006-09-27 ligonis nuo stacionarinio gydymo atsisakė. Teismo manymu, plaučių uždegimo gydymas taip pat buvo akivaizdžiai uždelstas, nes jau 2007-03-05 buvo nustatyta, kad plaučiai emfizeminiai, plaučių piešinys deformuotas S1-2/0 kalcinatai, šaknys fibrozinės. Išvada: emfizema, lėtinis bronchitas. 2007-03-19 vėl buvo nustatyti tuberkulioziniai pakitimai S1-2/0, lėtinis bronchitas, plaučių emfizema, bendras organizmo išsekimas. 2007-09-11 gydytojas, iškviestas į namus, konstatavo, kad E. B. skundžiasi kosuliu, laikosi temperatūra, nemiga, išblyškęs. 2008-03-05 nustatyta, kad plaučių piešinys deformuotas, Sl-2-smulkūs kalcinatai fibrozės fone, šaknys fibrozinės. 2008-05-23 iškvietimas į namus perduotas GMP: temperatūra - 38,6°C, nežymus kosulys, ligonis reikalauja alkoholio, alaus, plaučiuose alsavimas vezikulinis, iš kairės - karkalai. Stoviui blogėjant nurodyta kviesti greitąją med. pagalbą ir rekomenduotas stacionarinis gydymas. Tačiau, kaip matyti iš 2008-05-26 „Specialisto išvados Nr. M 1005/08 (01), 2008 m. gegužės 26 d., 9.58 val. E. B. rastas negyvas savo namuose, t. y. net nebuvo nuvežtas į ligoninę. Teismo teigimu, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad po nelaimingo atsitikimo E. B. gydymas stacionare buvo baigtas, jam buvo taikoma reabilitacija, o pakartotinis dešiniojo šlaunikaulio lūžis įvyko dėl 2005-05-30 patirto kritimo, kurio priežastis neaiški, todėl dar ir dėl šių aplinkybių galima daryti išvadą, kad nelaimingas atsitikimas statybvietėje priežastiniu ryšiu yra per daug nutolęs nuo E. B. mirties, jokių įrodymų, kad po pirminio gydymo jam prasidėjo kokios nors komplikacijos, nėra. Neesant byloje objektyvių įrodymų, kad E. B. mirtis 2008 m. gegužės 26 d. dėl plaučių uždegimo yra susijusi su 2004 m. lapkričio 10 d. įvykusiu nelaimingu atsitikimu darbe, teismas konstatavo, kad negali atsirasti atsakovų UAB „Fisanta“ ir UAB „Schindler – Liftas“ atsakomybė už ieškovės R. B. dėl sūnaus E. B. mirties patirtą turtinę ir neturtinę žalą, todėl ieškinys atmestinas.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Ieškovė R. B. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės pareikšto reikalavimo priteisti neturinę žalą, nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas, vertindamas ir pasisakydamas tik ar egzistavo priežastinis ryšys tarp 2004-11-10 nelaimingo atsitikimo darbe metu nukentėjusiojo patirtų sužalojimų ir jo mirties, įvykusios 2008-05-26, šiuo aspektu vertindamas pareikštą ieškinį. Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, netyrė ir nevertino bei nepasisakė, kodėl, jo manymu, E. B. 2004-11-10 nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtas sužalojimas, nesukėlė jo motinai neturtinių išgyvenimų, o jei sukėlė, - kodėl šie išgyvenimai nelaikytini neturtiniais praradimais ir neatlygintini pinigais. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovų neturtinę žalą ne tik už patirtus išgyvenimus, kuriuos sąlygojo sūnaus mirtis po užsitęsusio gydymo, bet ir reikalavo priteisti neturtinę žalą, patirtą nuo pat sūnaus sužalojimo, bei neturtinę žalą, kurią ji patyrė viso sūnaus gydymosi laikotarpiu iki pat jo mirties.

102. Teismas nepagrįstai netyrė ir nepasisakė dėl nelaimingo atsitikimo fakto, t. y. nepasisakė dėl kokių priežasčių įvyko nelaimingas atsitikimas ir kas dėl jų kaltas. Teismas tik apsiribojo vien konstatavimu, jog dėl atsakovo UAB ,,Fisanta“ atsakomybės dėl 2004-11-10 įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sutrikdyta ieškovės sūnaus sveikata, medikų įvertinta sunkiu sveikatos sutrikdymu, nėra, nes ikiteisminis tyrimas bendrovės atžvilgiu buvo nutrauktas. Toks nelaimingo atsitikimo priežasčių įvertinimas, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai pagal kurią, lemiamą reikšmę vertinant buvo ar nebuvo pažeistos darbo saugą ir sveikas darbo sąlygas reglamentuojančios teisės normos ir ar tie pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo sužalojimu, turi nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas, kaip specialus dokumentas. Byloje esančiame Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2004-12-16 surašytame nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 5, kurio išvados nebuvo nuginčytos ir įsigaliojo, įvardino pagrindinę įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastį, kuri pasireiškė nukentėjusiojo darbdavio (šiuo atveju – UAB ,,Fisanta“) aplaidumu ir nepakankamu rūpestingumu. Nevertindamas nelaimingo atsitikimo kilimo priežasčių, teismas nepagrįstai nevertino ir kito atsakovo UAB ,,Schindler - Liftas“ veiksmų ir jų įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui.

113. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai ypatingą dėmesį skyrė medicinos eksperto J. P. 2008-05-26 specialisto išvadai bei 2009-01-29 to paties medicinos eksperto specialisto išvadai, parengtai kartu su teismo medicinos ekspertu A. K. B., nors šių ekspertizių ir nebuvo teismas paskyręs, nei klausimų specialistams parengęs.

12Atsakovas UAB ,,Schindler – Liftas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo akte atsakovo UAB ,,Schindler – Liftas“ neteisėti veiksmai (neveikimas) net nebuvo nustatytas, o konstatuotas tik UAB ,,Fisanta“ vadovų pareigų tinkamas neatlikimas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovas UAB ,,Schindler – Liftas“ nepažeidė įstatymuose jam, kaip darbdaviui nustatytos pareigos užtikrinti darbuotojų ir jų darbo aplinkos saugumą ar kitų su darbo sauga susijusių reikalavimų ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo veikimo (neveikimo) ir pasekmės – nelaimingo atsitikimo darbe. Tuo tarpu tiesioginis priežastinis ryšys tarp nukentėjusiojo E. B. neteisėtų veiksmų ir nelaimingo atsitikimo darbe yra akivaizdus: nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, jeigu E. B., siekdamas sutrumpinti kelią nebūtų ėjęs pavojinga zona, į kurią pateko tyčia pralindęs pro 2 metrų aukščio apsauginį aptvarą saugantį darbuotojus nuo kritimo į travilatoriaus šachtą. Taigi, būtent E. B. neteisėti veiksmai yra vienintelė tiesioginė nelaimingo atsitikimo ir žalos atsiradimo priežastis.

13Trečiasis asmuo VSDF Šiaulių skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismo sprendimas yra teisingas, pagrįstas tiek faktinėmis bylos aplinkybėmis, tiek teisniu norminiu lygmeniu, motyvuotas ir objektyvus, o ieškovės atstovo apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti ir nesukuria teisinio pagrindo jį tenkinti. Teismas atliko išsamų E. B. po 2004-11-10 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe medicininių dokumentų tyrimą, jais vadovavosi ir padarė logiškas, objektyvias bei teisingas išvadas, kuriomis vadovavosi priimant skundžiamą sprendimą.

14Trečiasis asmuo UAB ,,YIT Technika“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, pašalinti trečiąjį asmenį UAB ,,YIT Technika“ iš civilinės bylos nagrinėjimo, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o net jei jų pagrindu priimtas teismo sprendimas būtų palankus ieškovei, toks sprendimas nebus susijęs su trečiuoju asmeniu UAB ,,YIT Technika“ ir nedarys įtakos jo teisėms bei pareigoms. Šiuo atveju trečiasis asmuo nepažeidė jokių sutartinių įsipareigojimų, prisiimtų atsakovo atžvilgiu, taip pat nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir savo veiksmais nedaryti žalos kitiems asmenims.

15IV. Apeliacinio teismo argumentai

16Apeliacinis skundas netenkintinas.

17Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

18Ginčas byloje kilo dėl darbdavio civilinės atsakomybės už nelaimingo atsitikimo darbe metu darbuotojui kilusius neigiamus sveikatos padarinius bei dėl darbuotojo mirties patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nustatymo.

19Dėl atsakovų civilinės atsakomybės

20Nagrinėjamoje byloje ieškovė R. B., kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovų turinę ir neturtinę žalą patirtą dėl sūnaus E. B. mirties 2008 m. gegužės 26 dieną, kurią ieškovės manymu, sąlygojo 2004 m. lapkričio 10 dieną nelaimingo atsitikimo darbe metu sūnaus patirti sužalojimai, o dėl nelaimingo atsitikimo darbe kalti atsakovai UAB ,,Fisanta“ ir UAB ,,Schindler – Liftas“.

21Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo redakcijos, galiojusios ginčo teisinių santykių atsiradimo metu, 25 straipsnyje nustatyta, kad darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais. To paties įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba darbdavio atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar darbdavys buvo rūpestingas ir pakankamu lygiu užtikrino darbuotojų teisę į saugią aplinką, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes.

22Tam, kad atsirastų darbdavio deliktinė atsakomybė, reikia nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246-6.249 str.). Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama. Tačiau, nustatant darbdavio atsakomybę, nepakanka konstatuoti jo kaltę, bet būtina nustatyti ir kitas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų.

23Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2004 m. lapkričio 10 d. ,,Akropolis“ prekybos centro išplėtimo statybvietėje, esančioje Ozo g. 25, Vilniuje, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas ieškovės R. B. sūnus E. B., kuris 2004 m. rugpjūčio 23 d. darbo sutarties pagrindu dirbo elektromontuotoju pas atsakovą UAB ,,Fisanta“. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 5 buvo nustatyta, kad ,,Akropolis“ prekybos centro išplėtimo statybvietėje, esančioje Ozo g. 25, Vilniuje, UAB „Fisanta“ dirbantieji 2004 m. lapkričio 10 d., pagal patvirtintą projektą atlikinėjo elektromontažo darbus. Pagal liudininkų parodymus, pabaigęs darbus E. B. apie 18:00 val., ėjo iš darbo vietos (antras aukštas) į statybininkų vagonėlį, kuris buvo prekybos centro „Akropolis“ statybvietėje, nusirengti. Tam, kad būtų greičiau, pralindo pro laikinos užtvaros tarpą ir norėjo negalutinai sumontuotu traviliatoriumi nusileisti žemyn iš antro aukšto į pirmą aukštą. Eidamas užkliuvo už montuojamo traviliatoriaus guminės dalies, pargriuvo ir iškrito pro antro aukšto perdenginyje esantį tarpą tarp travilatoriaus ir šoninės pastato sienos iš 6 metrų aukščio ir gavo sunkią traumą. Sužalojimų diagnozė: kairio šlaunikaulio lūžimas, dubens kaulų lūžimas, kairio žastikaulio lūžimas (t. 1, b. l. 29-30). Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 5 nelaimingo atsitikimo priežastys buvo nurodytos tokios: „„Akropolio“ prekybos centro išplėtimo statybos objekte UAB „Fisanta“ vadovai savo darbo bare neįvedė reikiamos tvarkos, kad darbuotojai iš darbo vietos ir į ją patektų jiems nurodytu maršrutu, nepareikalavo, kad rangovas, montuojantis travilatorių statybos objekte, pavojingas zonas, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, būtų patikimai aptvertos, kad nepatektų pašaliniai darbuotojai. Tuo buvo pažeisti Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 13, 13.2 ir 29 p. reikalavimai bei Darbuotojo dirbančio aukštyje darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 07 patvirtintos 2003-04-29 UAB ,,Fisanta“ įsakymu Nr.04 reikalavimai“.

24Dėl minėto nelaimingo atsitikimo darbe buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 176 str. 1 dalį (darbų saugos reikalavimų pažeidimas), kuris Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2005-02-24 nutarimu buvo nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (baudžiamoji byla Nr. 10-2-1445-04, b. l. 72-73). Minėtame 2005-02-24 nutarime nurodyta, kad „iš surinktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog iš esmės nebuvo pažeisti darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimai, nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl paties nukentėjusio E. B. neapdairumo, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos tyrimo metu nustatyti darbų saugos pažeidimai nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nelaimingu atsitikimu, tokiu būdu UAB „Fisanta“ paskirto atsakingo asmens už darbų saugą veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties. Kadangi nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ikiteisminis tyrimas nutrauktinas“. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. B. nurodė: ,,baigęs darbą turėjau nusileisti į pirmą aukštą ir maniau nusileisiu tiesiai dar nebaigtu įrengti travilatoriumi. Praėjimas aplink jį buvo aptvertas metaline tvora, tačiau aš pro tarpą pralindau ir norėjau leistis žemyn. Eidamas aš užkliuvau už ant žemės paliktos ranktūrio gumos ir nukritau žemyn. Nusprendžiau leistis travilatoriumi, kad būtų greičiau patekti į pirmą aukštą. Šiaip į pirmą aukštą turėdavome lipti laiptais, tačiau tai buvo toliau. Lipdamas nuo travilatoriaus aš užkliuvau už paliktos gumos, nes jos nemačiau, kadangi rankose nešiau lentas, per kurias nemačiau kur einu. Dėl atsitikusios nelaimės esu pats kaltas, ji atsitiko per mano paties neapdairumą. Darbdaviams jokių pretenzijų neturiu, nes pats nusprendžiau eiti pavojingoje zonoje“ (baudžiamoji byla Nr. 10-2-1445-04, b. l. 42).

25Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų (toliau – įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai dokumentai) bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų. To paties įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 10 punktuose numatyta kiekvieno darbuotojo pareiga vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais; darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, privalo: tinkamai naudoti kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugos priemones; savavališkai neišjungti, nekeisti arba nešalinti naudojamose darbo priemonėse ar kituose įrengimuose, pastatuose, kitose įmonės vietose įrengtų saugos ir sveikatos apsaugos įtaisų (priemonių) ar ženklų, naudoti tokius įtaisus pagal jų paskirtį ir apie jų gedimus pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui; vykdyti padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens, kitų darbdavio įgaliotų asmenų bei pareigūnų, kontroliuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėje, nurodymus. Darbuotojo, dirbančio aukštyje, darbo saugos ir sveikatos instrukcijų Nr. 7, patvirtintų UAB ,,Fisanta“ direktoriaus 2003-04-29 įsakymu Nr. 04, su kuriomis E. B. buvo supažindintas, 1.6, 4.20.2 punktuose buvo numatyta, kad kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata vadovaujantis savo žiniomis ir darbdavio duotais nurodymais; darbuotojui draudžiama laipioti pro užtvertas vietas ar pastatytas tvoreles, kuriomis aptvertos pavojingos zonos, eiti per apsaugine signaline juosta aptvertas teritorijas (t. 1, b. l. 46-47, 205-212).

26Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 5 nurodytame teisės akte, t. y. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998-12-24 įsakymu Nr. 184/282 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 13, 13.1, 29.4 punktuose numatyta, kad statybos metu statybvietėje darbdavys privalo vykdyti žmonių saugos darbe įstatymu ir kitais saugos ir sveikatos darbe teisės aktais nustatytas darbdavio prievoles bei užtikrinti tinkamą darbo vietų išdėstymą, atsižvelgiant į priėjimo prie šių darbo vietų sąlygas bei judėjimo kelius arba zonas; jei statybvietėje yra pavojingų zonų, kuriose darbuotojas gali būti traumuotas, jos privalo būti aptvertos, kad kliudytų darbuotojams, neturintiems teisės patekti į tokias zonas; kai darbuotojai turi teisę įeiti į pavojingas zonas, jų apsaugai privalo būti išduodamos asmeninės apsauginės priemonės, taip pat privalo būti parengtos kitos reikiamos saugos priemonės; pavojingos zonos privalo būti aiškiai pažymėtos. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisykles statyboje DT 5-00 21 punktas nustato reikalavimus aptvarams apsaugantiems nuo kritimo iš aukščio: jie turi būti ne žemesni kaip 1,1 m, su porankiu viršuje, 0,15 m aukščio ištisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 m aukštyje nuo pakloto paviršiaus – su viduriniu tašeliu, arba būtina naudoti kitas lygiavertes apsaugos priemones. Taigi, minėtame teisės akte nustatytus reikalavimus atitinkantis aptvaras yra pripažįstamas tinkamu ir veiksmingu, tačiau akivaizdu, kad pro tokio aptvaro tarpą galima pralįsti ar perlipti, tačiau preziumuojama, kad to nebus daroma laikantis saugos darbe norminių reikalavimų ir protingo elgesio standartų. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiaga bei ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pavojinga zona buvo aptverta maždaug 2 metrų aukščio metaliniu grotuotu aptvaru. Tačiau nors pavojinga zona ir buvo aptverta, nukentėjusysis E. B., pažeisdamas saugos darbe norminių aktų reikalavimus, sąmoningai, siekdamas sutrumpinti kelią, pralindo pro apsauginį aptvarą, ėjo pavojinga zona, kurioje neturėjo teisės būti, užkliuvo už kliūties ir griuvo už apsauginio aptvaro, kuris šiuo atveju apsauginės funkcijos negalėjo atlikti. Taigi, E. B. savavališkai nesilaikė norminiais aktais nustatytos tvarkos. Byloje nėra įrodymų, kad jis nesuprato ar negalėjo suprasti savo veiksmų, prisiimtos rizikos. Travilatoariaus montavimo aikštelė buvo aptverta, bet kaip patvirtino pats E. B., jis perlipo per pertvarą ir nepamatęs traviliatoriaus guminės dalies, užkliuvo už jos ir iškrito pro antro aukšto perdenginyje esantį tarpą. Tokiu atveju joks aptvaras negali užtikrinti, kad darbuotojas tyčia pažeisdamas saugos darbe norminių aktų reikalavimus, sąmoningai pralįs pro aptvarą.

27Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovai šiuo atveju niekaip negalėjo kontroliuoti savavališkų E. B. veiksmų trumpinant grįžimo iš statybvietės kelią. E. B. pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2, 3 bei 10 punktuose įtvirtintas darbuotojo pareigas bei nesilaikė Darbuotojo, dirbančio aukštyje, darbo saugos ir sveikatos instrukcijos nuostatų, pagal kurias privalėjo nelipti pro užtvertas vietas ar pastatytas tvoreles, kuriomis aptvertos pavojingos zonos.

28CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl atsakovų, bet dėl paties E. B. neapdairaus elgesio ir neteisėtų veiksmų, dėl ko nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe ir dėl kilusių neigiamų padarinių E. B. sveikatai, civilinės atsakomybės taikymas atsakovams dėl ieškovės R. B. sūnaus E. B. mirties patirtos turtinės ir neturtinės žalos, nėra galimas.

29Dėl atsakovo prašymo nutraukti procesą

30Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas, nustatęs, kad apeliaciniu skundu įvardintas ieškovės atstovo pateiktas procesinis dokumentas iš esmės neatitinka apeliacinio skundo turiniui keliamų pagrindinių reikalavimų, 2012 m. spalio 15 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą pateikti apeliacinį skundą atitinkantį CPK reikalavimus. Atsakovas UAB ,,Fisanta“ pateikė prašymą nutraukti apeliacinį procesą nagrinėjamoje byloje, motyvuodamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2012 m. spalio 15 d. nutartį, veikė nesant prašymui, t. y. veikė ex officio, nors šiuo atveju nėra ginamas viešasis interesas, taip pat civilinio proceso įstatymas draudžia pakeisti apeliacinio skundo dalyką, tuo tarpu pakoreguotas ieškovės apeliacinis skundas pateiktas papildant ir pakeičiant apeliacinio skundo dalyką.

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, yra akcentuojama asmens teisės į tinkamą teismo procesą. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d.), aiškinama atsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas, lemia ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui; įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. R. V. M., bylos Nr. 3K-3-599/2008). Nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, tačiau bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai apsunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą.

32Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas analogišką klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui paskirti terminą trūkumams pašalinti, bet to nepadarė, pats priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. AB ,,Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-26/2010).

33Atsižvelgdama į nurodytus teisnius argumentus, teisėjų kolegija atmeta atsakovo UAB ,,Fisanta“ prašymą nutraukti apeliacinį procesą nagrinėjamoje byloje.

34Atmestinas ir trečiojo asmens UAB ,,YIT Technika“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas prašymas pašalinti trečiąjį asmenį UAB ,,YIT Technika“ iš civilinės bylos nagrinėjimo, nes šiuos klausimus sprendžia pirmosios instancijos teismas.

35Dėl bylinėjimosi išlaidų

36Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismui yra pateikti duomenys, kad atsakovas UAB ,,Schindler – Liftas“ už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme turėjo 2 400 Lt išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovės.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

38Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti iš ieškovės R. B. (a. k. ( - ) atsakovui UAB ,,Schindler – Liftas“ (į. k. 110571062) 2 400 Lt (du tūkstančius keturis šimtus litų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 8. Ieškovė R. B. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m.... 9. 1. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės pareikšto reikalavimo priteisti... 10. 2. Teismas nepagrįstai netyrė ir nepasisakė dėl nelaimingo atsitikimo... 11. 3. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai ypatingą dėmesį skyrė... 12. Atsakovas UAB ,,Schindler – Liftas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą... 13. Trečiasis asmuo VSDF Šiaulių skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą... 14. Trečiasis asmuo UAB ,,YIT Technika“ atsiliepimu į apeliacinį skundą... 15. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 16. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 18. Ginčas byloje kilo dėl darbdavio civilinės atsakomybės už nelaimingo... 19. Dėl atsakovų civilinės atsakomybės ... 20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė R. B., kreipdamasi į teismą su ieškiniu,... 21. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo redakcijos, galiojusios ginčo... 22. Tam, kad atsirastų darbdavio deliktinė atsakomybė, reikia nustatyti... 23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2004 m. lapkričio 10 d. ,,Akropolis“... 24. Dėl minėto nelaimingo atsitikimo darbe buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas... 25. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad... 26. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 5 nurodytame teisės akte, t. y. Lietuvos... 27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovai šiuo... 28. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie... 29. Dėl atsakovo prašymo nutraukti procesą... 30. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas, nustatęs, kad apeliaciniu... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos... 32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas analogišką klausimą dėl... 33. Atsižvelgdama į nurodytus teisnius argumentus, teisėjų kolegija atmeta... 34. Atmestinas ir trečiojo asmens UAB ,,YIT Technika“ atsiliepime į apeliacinį... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 36. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 38. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti... 39. Priteisti iš ieškovės R. B. (a. k. ( - ) atsakovui UAB ,,Schindler –...