Byla 2-398/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1663-395/2010, kuria buvo atmestas ieškovo J. T. prašymas dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-498-230/2007 pagal ieškovų J. T., R. T., V. T., J. V. ieškinį atsakovams S. V., A. V., dalyvaujant tretiesiems asmenims Vilniaus m. 14-ojo biuro notarei R. B., Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos tarnybai, dėl pareiškimo pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

6Išnagrinėtoje byloje dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo, kurioje ieškinys atmestas, sprendžiama, ar yra pagrindas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

7Ieškovai J. T., R. T., V. T., J. V. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydami ieškovo J. T. ir 2004 m. gegužės 6 d. mirusios jo žmonos I. T. 2003 m. gruodžio 2 d. notariškai patvirtintą pareiškimą, jog pagal 2003 m. lapkričio 17 d. sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį yra visiškai atsiskaityta, pripažinti negaliojančiu, taip pat priteisti solidariai iš atsakovų S. V., A. V. J. T. naudai 60 125 Lt už žemės sklypą, 9 000 Lt palūkanų ir 120 000 Lt nuostolių, o ieškovų J. T., R. T., V. T. naudai po 12 025 Lt už parduotą žemės sklypą, 1 800 Lt palūkanų ir 24 000 Lt nuostolių. Ieškovas J. T. nurodė, kad 2003 m. lapkričio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi jis ir jo žmona I. T. atsakovei A. V. pardavė žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Dalį sumos pagal šią sutartį atsakovai A. V. ir jos vyras S. V. sumokėjo prieš pasirašant sutartį, o likusią sumą įsipareigojo sumokėti iki 2003 m. gruodžio 10 d. Šalys susitarė, kad visiškai atsiskaičius pagal 2003 m. lapkričio 17 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, notarine tvarka bus sudarytas atskiras susitarimas apie visišką atsiskaitymą. Ieškovas J. T. ir I. T., norėdami išvengti atsakovams parduoto žemės sklypo arešto, 2003 m. gruodžio 2 d. su atsakovais notarės R. B. kontoroje notarine tvarka sudarė pareiškimą dėl visiško atsiskaitymo pagal 2003 m. lapkričio 17 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nors iš tikrųjų atsakovai ieškovui J. T. ir jo žmonai liko skolingi 96 200 Lt. Po pareiškimo apie visišką atsiskaitymą sudarymo atsakovai toje pačioje notarinėje kontoroje, koridoriuje, dalyvaujant liudytojui J. V., parašė raštelį, pagal kurį ieškovui J. T. ir jo žmonai I. T. sumokėjo dalį pagal 2003 m. lapkričio 17 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sutartos sumos, o likusią dalį – 96 200 Lt įsipareigojo sumokėti vėliau. Vėliau atsakovai skolą sumokėti atsisakė.

82007 m. kovo 6 d. Kauno apygardos teismas sprendimu ieškovų J. T., R. T., V. T., J. V. ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė tuo, kad atsakovų A. V., S. V. 2003 m. gruodžio 2 d. pasirašytas raštelis apie dalinį atsiskaitymą savo įrodomąja reikšme negali paneigti aukštesnę juridinę galią turinčio rašytinio įrodymo – notaro patvirtinto pareiškimo. Todėl susitarimas, kuris turėjo būti įformintas notarine tvarka negali būti pakeistas paprastos rašytinės formos sandoriu. Aplinkybė, kad ieškovai vienašalį sandorį pasirašė ir jį patvirtino notarine tvarka tik dėl akių, yra nepagrįsta, nes žemės sklypas Vilniaus apskrities VMI jau buvo areštuotas 2003 m. lapkričio 21 d., todėl pareiškimo apie visišką atsiskaitymą sudarymas nesusijęs su sklypo areštu. Taip pat ieškovai neįrodinėjo aplinkybių, kad atsakovai reikalavo pasirašyti sandorį dėl visiško atsiskaitymo ieškovams nenaudingomis sąlygomis, grasino ekonominiais padariniais, todėl ginčijamas sandoris negali būti pripažintas sudarytas dėl susidėjusių sunkių aplinkybių ir ekonominio spaudimo. Kadangi esminis pasirašyto susitarimo apie visišką atsiskaitymą faktas yra faktas apie atsakovų visišką atsiskaitymą pagal 2003 m. lapkričio 17 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, o ne tai, kad toks pareikšimas bus reikšmingas tik Registrų centrui sprendžiant arešto klausimą, darytina išvada, kad pareiškimas apie visišką atsiskaitymą buvo sudarytas ne dėl esminių ginčijamo sandorio sąlygų suklydimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškimas apie visišką atsiskaitymą taip pat neprieštarauja CK 6.314 straipsnio pirmosios dalies ir 6.344 straipsnio pirmosios ir ketvirtosios dalies reikalavimams, nes 2003 m. lapkričio 17 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties šalys tarpusavio susitarimu buvo nustatę mokėjimo tiesiogiai pardavėjams formą, ir šią sutarties sąlygą vykdė tinkamai.

9Dėl šio sprendimo ieškovai J. T., R. T., V. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant ieškinį iš dalies ir priteisiant iš atsakovų 96 200 Lt skolos, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Išnagrinėjęs šį apeliacinį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

10Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos (baudžiamosios bylos Nr. 10-2-514-07) matyti, kad 2007 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus m. apylinkės prokuratūroje buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros persiųstas pagal teismingumą pareiškėjo J. T. pareiškimas, kuriuo pareiškėjas prašė A. V., S. V. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio antroje dalyje ir 186 straipsnio pirmoje dalyje, padarymo. 2007 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių. Vienas iš atsisakymo motyvų buvo tai, kad nagrinėjant civilinę bylą Kauno apygardos teisme jau buvo atliktas J. T., A. V., S. V., kitų liudytojų parodymų vertinimas, kuris yra pakankamas priimant nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo. Su šiais nutarimo motyvais nesutiko Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ir 2007 m. spalio 22 d. nutartimi panaikino 2007 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą. Teismas nutartyje pažymėjo, kad nei Kauno apygardos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas neištyrė visų 2003 m. gruodžio 2 d. paskolos raštelio surašymo aplinkybių, taip pat nepasisakė dėl 96 200 Lt užvaldymo. Siekiant nustatyti ar buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio antrojoje dalyje (didelės vertės svetimo turto įgijimas), buvo atliktas ikiteisminis tyrimas J. T. pareiškime nurodytų aplinkybių pagrindu. 2010 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio antrojoje dalyje. Šį nutarimą atsakovė A. V. apskundė Vilniaus miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui ir prašė jį iš dalies pakeisti, nes ji nesutinka su nutarimo formuluote, kur nurodyta, kad „ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2003 m. gruodžio 2 d. A. V. surašytas raštelis apie dalinį atsiskaitymą pagal 2003 m. lapkričio 17 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir įsipareigojimas likusią sumą – 96 200 Lt sumokėti iki 2003 m. gruodžio 5 d., surašytas po notariškai 2003 m. gruodžio 2 d. J. ir I. T. patvirtinto pareiškimo apie atsiskaitymą pagal 2003 m. lapkričio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį“. Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2010 m. kovo 30 d. nutarimu A. V. skundą atmetė. A. V. apskundus ir šį nutarimą, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi skundą atmetė ir atsisakė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010 m. kovo 30 d. nutarimą atsisakyti iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės 2010 m. sausio 19 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

11Atsakovei A. V. apskundus Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi paliko ją galioti. Šioje nutartyje Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą A. V. atžvilgiu, nebuvo nustatyta, kada tiksliai buvo pasirašytas skolos raštelis (prieš ar po pareiškimo apie sutarties įvykdymą), o tuo pačiu ar iš tikrųjų visa pinigų suma buvo sumokėta žemės sklypo pardavėjams. Ikiteisminis tyrimas A. V. atžvilgiu buvo nutrauktas iš esmės dėl to, jog jos veiksmuose nebuvo apgaulės (Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010 m. sausio 19 d. nutarimas).

12Ieškovas (pareiškėjas) J. T. kreipėsi į teismą su 2010 m. vasario 1 d. prašymu atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-498-230/2007, panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant ieškinį iš dalies ir priteisiant iš atsakovų 96 200 Lt skolos, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas (pareiškėjas) savo prašymą grindė CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu (naujai paaiškėjo aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu). Prašyme jis paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė 2010-01-19 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio antrojoje dalyje, požymių, užfiksavo aplinkybę, jog 2003 m. gruodžio 2 d. surašytas raštelis apie dalinį atsiskaitymą pagal 2003 m. lapkričio 17 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir įsipareigojimas likusią sumą – 96 200 Lt sumokėti iki 2003 m. gruodžio 5 d. buvo surašytas po tą pačią dieną J. ir I. T. notarine tvarka patvirtinto pareiškimo apie visišką atsiskaitymą pagal 2003 m. lapkričio 17 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Tokią išvadą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra padarė įvertinusi parodymus asmenų, kurie buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja I. K. patvirtino mačiusi raštelio surašymo aplinkybes Vilniaus miesto 14-ojoje notarų kontoroje. Apie tai, kad yra rašomas skolos raštelis dėl dalinio atsiskaitymo su T., jai pasakė I. T. Liudytojai K. G. ir I. P. nurodė girdėję ginčą, kilusį dėl neatsiskaitymo už parduotą žemės sklypą tarp A. V., S. V. bei I. ir J. T. pastarųjų namuose 2003 m. gruodžio 3 d. Šie parodymai atitiko A. V., S. V. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Liudytoja L. T. ikiteisminio tyrimo apklausų metu paminėjo tik 2003 m. lapkričio 17 d. pasirašytos privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo aplinkybes, o dėl 2003 m. gruodžio 2 d. surašyto pareiškimo dėl visiško atsiskaitymo už parduotą žemės sklypą nepasisakė. Tuo tarpu Kauno apygardos teismas, nustatinėdamas atsakovės A. V. skolos raštelio surašymo aplinkybes, labiausiai vadovavosi L. T. parodymais, kad ieškovai J. T. ir I. T. pas notarę kabinete pasirašė pareiškimą, kai A. V., S. V. ten pat atsiskaitė su ieškovais, taip pat nurodė, kad notarinėje kontoroje daugiau raštelių ar pareiškimų nebuvo rašoma, ir iš notarų kontoros visi kartu išėjo. Šie Liucinos Tomkevič parodymai, kuriais Kauno apygardos teismas vadovavosi priimant teismo sprendimą, pagrindžia atsakovės A. V. teiginį, kad su ieškovais buvo visiškai atsiskaityta, tačiau šie parodymai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu nustatytai aplinkybei, kad 2003 m. gruodžio 2 d. surašytas raštelis apie dalinį atsiskaitymą pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį buvo surašytas po J. T. ir I. T. notarine tvarka pareiškimo apie visišką atsiskaitymą patvirtinimo. Todėl Kauno apygardos teismas, vertindamas atsakovų pasirašytą skolos raštelį bei vertindamas I. T. sūnaus J. V. parodymus apie tai, kad jis matė kaip atsakovai notarų kontoroje sumokėjo 48 800 Lt, o likusius žadėjo sumokėti vėliau, klaidingai nusprendė dėl šio asmens parodymų ir skolos raštelio įrodomosios vertės. Skolos rašteliu buvo tikslingai siekiama patvirtinti tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimą. Vadinasi, ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjusi aplinkybė, kad 2003 m. gruodžio 2 d. surašytas raštelis apie dalinį atsiskaitymą pagal 2003 m. lapkričio 17 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį buvo surašytas po J. T. ir I. T. pareiškimo apie visišką atsiskaitymą sudarymo, neabejotinai patvirtina 2003 m. gruodžio 2 d. pareiškimo apie visišką atsiskaitymą fiktyvumą ir kelia abejonių dėl civilinėje byloje Nr. 2-498-230/2007 Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. priimto teismo sprendimo pagrįstumo.

13II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atmetė ieškovo (pareiškėjo) J. T. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-498-230/2007. Teismas pažymėjo, kad dėl atsakovų A. V., S. V. padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su 2003 m. lapkričio 17 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties vykdymu, pareiškėjas J. T., pastariesiems atsiskaitant pagal 2003 m. lapkričio 17 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, į Vilniaus apygardos prokuratūrą kreipėsi įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-498-230/2007, t.y. 2007 m. rugsėjo 14 d. Kreipdamasis į Vilniaus apygardos prokuratūrą ir į kitus ikiteisminio tyrimo organus, ieškovas (pareiškėjas) pateiktuose dokumentuose neminėjo apie 2003 m. gruodžio 2 d. notarės R. B. patvirtinto pareiškimo apie visišką atsiskaitymą pagal 2003 m. lapkričio 17 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį suklastojimo aplinkybes, apie tai nebuvo fiksuojama ir atliekant atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Kauno apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad prieš priimant Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai I. P., K. G. ir G. Z., kaip vieninteliai žinantys tikrąsias ginčo pareiškimo ir atsiskaitymo tarp šalių aplinkybes, ir buvo aptarta jų parodymų įrodomoji reikšmė. Todėl minėtų asmenų duoti parodymai negali būti paneigti liudytojos I. K. apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu po daugiau nei 8 metų nuo susitarimo apie visišką atsiskaitymą notarine tvarka patvirtinimo, duomenimis.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16Apeliantas J. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-1663-395/2010 ir klausimą išspręsti iš esmės – dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-498-230/2007. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Įvertinus liudytojos I. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, darytina išvada, kad A. V. surašytas raštelis apie dalinį atsiskaitymą pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir įsipareigojimas likusią sumą – 96 200 Lt sumokėti iki 2003 m. gruodžio 5 d., buvo surašytas po J. ir I. T. susitarimo apie visišką atsiskaitymą patvirtinimo notarine tvarka. Kauno apygardos teismas nepagrįstai nepripažino naujomis esminę reikšmę turinčiomis aplinkybėmis I. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes šie įrodymai turi esminę reikšmę teismo baigiamojo akto teisingumui.

182. I. K. apeliantas nepažinojo, ją pažinojo jo žmona I. T. Nors I. T. buvo žinoma, kad I. K. gali duoti parodymus apie A. ir S. V. atsiskaitymo bei skolos raštelio surašymo aplinkybes, tačiau apie tai nespėjo pranešti Kauno apygardos teismui, nes 2004 m. gegužės 4 d. mirė. Taip pat ji manė, kad teisingam bylos išnagrinėjimui pakaks byloje esančių įrodymų.

193. Kauno apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-498-230/2007, nebuvo žinoma tai, kad liudytoja L. T., kurios parodymus teismas įvertino turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę nei J. V. duoti parodymai, 2003 m. kovo 24 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 207 straipsnio antrojoje dalyje, t.y. suklastojo du oficialius dokumentus bei juos panaudojo. 2003 m. birželio 5 d. Vilniaus apygardos teismas paliko minėtą nuosprendį nepakeistą. Be to, šios liudytojos atžvilgiu Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (baudžiamosios bylos Nr. 10-026-01) dėl melagingų parodymų davimo.

20Atsakovai A. V. ir S. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto J. T. atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

211. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010 m. sausio 19 d. nutarime esančius teiginius, kad 2003 m. gruodžio 2 d. A. V. surašytas raštelis apie dalinį atsiskaitymą pagal 2003 m. lapkričio 17 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir įsipareigojimas likusią 96 200 Lt sumą sumokėti iki 2003 m. gruodžio 5 d. buvo surašyti po J. ir I. T. pareiškimo apie visišką atsiskaitymą sudarymo notarine tvarka. Todėl apelianto J. T. prašymas dėl proceso atnaujinimo turėjo būti atmestas dėl to, kad pareiškėjo nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė iš tiesų neegzistuoja.

222. Apeliantas J. T. prašyme dėl proceso atnaujinimo nebuvo aiškiai nurodęs, kad liudytojos I. K. parodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Jos parodymai buvo vertinami kartu su kitų liudytojų parodymais. Todėl darytina išvada, kad apeliantas J. T., sužinojęs apie 2010 m. gegužės 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, pakeitė savo poziciją ir naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, apie kurias jis nežinojo ir negalėjo žinoti, nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos I. K. parodymus, o ne Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. sausio 19 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytą aplinkybę, kad A. V. surašytas raštelis apie dalinį atsiskaitymą pagal 2009 m. lapkričio 17 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir įsipareigojimas likusią sumą – 96 200 Lt sumokėti iki 2003 m. gruodžio 5 d. buvo surašyti po J. ir I. T. pareiškimo apie visišką atsiskaitymą sudarymo notarine tvarka.

233. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis apie I. K. žinomas aplinkybes, susijusias su A. V. raštelio apie dalinį atsiskaitymą surašymo momentą, sužinojo tik gavęs Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010 m. sausio 19 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Priešingai, yra nustatyta, kad apie I. K. apeliantas sužinojo anksčiau nei 2010 m. sausio 19 d., t.y. bendraudamas su žmona. Pati žmona J. T. papasakojo, jog 2003 m. gruodžio 3 d. I. K. buvo notarinėje kontoroje ir kad ji jai papasakojo apie A. V. raštelio apie dalinį atsiskaitymą surašymą. Dėl to apeliantas pats pasiūlė ikiteisminio tyrimo pareigūnams apklausti I. K. kaip liudytoją. Todėl apelianto pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti atmestas jam praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą.

244. Apie I. K. žinomas aplinkybes I. T. žinojo jau nuo civilinės bylos Nr. 2-498-230/2007 nagrinėjimo pradžios (2004 metų sausio mėnesio), tačiau civilinės bylos nagrinėjimo metu, t.y. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme (kol ieškovai nepadidino ieškinio reikalavimų ir civilinė byla nebuvo perduota pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui) neprašė teismo apklausti I. K. kaip liudytojos.

255. I. K. nematė ir nežinojo, kaip A. ir S. V. atsiskaitė su apeliantu ir jo žmona I. T., taip pat nematė, ką rašė A. V. notarų kontoroje, o apie tai tik girdėjo iš pačios I. T.

266. Apeliantas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, todėl proceso atnaujinimas civilinėje byloje Nr. 2-498-230/2007 netenka prasmės.

27IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

28Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).

29Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant ne formaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02). Taigi, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo. Kitoks aiškinimas iškreiptų proceso atnaujinimo stadijos išimtinį pobūdį ir sukurtų situaciją, kai vien tik esant formaliam pagrindui būtų galima vėl iš naujo pakartotinai nagrinėti užbaigtą bylą. Tai pažeistų teismo baigiamojo akto pagrindu tarp šalių atsiradusį teisinį stabilumą bei teisinį tikrumą, jų teisėtus lūkesčius.

30Pareiškėjas, siekdamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto pagrindu, turi įrodyti visas šioje normoje įtvirtintas sąlygas: 1) aplinkybių pobūdį (faktinį); 2) jų atsiradimo momentą (nagrinėjant bylą iš esmės); 3) paaiškėjimo momentą (po bylos išsprendimo); 4) tai, kad šias aplinkybes nustato ir teisiškai įvertina teismas; 5) aplinkybių lemiamą įtaką užbaigtos bylos baigčiai, t. y. kad dėl jų teismo baigiamasis aktas gali būti pakeistas ar panaikintas (sąsajumo ir esmingumo su byla sąlyga). Be kita ko, teismas turi įvertinti ir tai, ar pareiškėjas negalėjo šių aplinkybių nurodyti bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-276/2008). Naujai paaiškėjusių aplinkybių egzistavimo ir paaiškėjimo laike momentai turi nesutapti: aplinkybės turi egzistuoti nagrinėjant bylą iš esmės, o apie jas turi būti sužinoma išsprendus bylą. Jeigu pareiškėjas neįrodo bent vienos iš sąlygų, tai reiškia, jog šis proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas, todėl procesas negali būti atnaujintas. Nustačius, jog yra pagrindas atnaujinti procesą, taip pat turi būti nustatyta, ar prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino.

31Tuo atveju, kai pareiškėjas atnaujinti procesą civilinėje byloje prašo dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kurie galimai paneigia civilinėje byloje padarytas išvadas, būtina įvertinti šių duomenų paaiškėjimo momentą, jų sąsajumą su byla ir esmingumą, ar duomenys negalėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo metu. Jeigu naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės galėjo būti nurodytos ir (ar) jas pagrindžiantys įrodymai pateikti nagrinėjant bylą iš esmės, o pareiškėjas to nepadarė, šie duomenys negali būti vertinami kaip sudarantys proceso atnaujinimo pagrindą pagal CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą. Tuo pačiu pastebėtina, kad baudžiamojo proceso tvarka ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktas civilinėje byloje nustatytų tų pačių duomenų kitoks faktinis ar teisinis įvertinimas taip pat savaime nesudaro pagrindo tokio ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo pagrindu padarytų išvadų vertinti kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės.

32Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui paduotą prašymą atnaujinti procesą grindė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės L. G. 2010 m. sausio 19 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-514-07, kuriame nurodyta, jog 2003 m. gruodžio 2 d. raštelis apie dalinį atsiskaitymą pagal 2003 m. lapkričio 17 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir įsipareigojimas likusią sumą – 96 200 Lt sumokėti iki 2003 m. gruodžio 5 d. buvo surašytas po tą pačią dieną J. ir I. T. notarine tvarka patvirtinto pareiškimo apie visišką atsiskaitymą pagal 2003 m. lapkričio 17 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. galutine ir neskundžiama nutartimi, priimta baudžiamojo proceso tvarka, konstatavo, kad šiuos prokurorės teiginius pašalina iš 2010 m. sausio 19 d. nutarimo. Esant tokiai situacijai, neliko faktinio pagrindo, kuriuo pareiškėjas grindė savo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės pakeitė prašymo faktinį pagrindą ir procesą prašo atnaujinti remiantis liudytojos (I. K.) parodymais, vertinama kaip proceso atnaujinimo naujo pagrindo nurodymas. Kaip žinia, prašymas atnaujinti procesą paduodamas pirmosios instancijos teismui, išskyrus jei jis grindžiamas CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 1 ar 8 punktu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų kontrolę, neturėtų kaip pirmosios instancijos teismas vertinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų faktinių duomenų, kurių jis nebuvo nurodęs prašyme atnaujinti procesą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas tiek vienu, tiek kitu atveju įrodinėja iš esmės tą pačią aplinkybę (kad raštelis apie dalinį atsiskaitymą sudarytas po patvirtinimo apie visišką atsiskaitymą) tik remiantis skirtingais įrodymais (iš pradžių – ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, o vėliau – liudytojos parodymais), kolegija šiuo atveju turi pagrindą įvertinti, ar pareiškėjo nurodytos liudytojos I. K. parodymai gali atitikti naujai paaiškėjusiai aplinkybei keliamus reikalavimus ir sudaryti pagrindą atnaujinti procesą.

33Civilinis procesas grindžiamas dispozityvumo principu, kuris be kita ko reiškia, kad proceso šalis turi teisę laisvai pasirinkti, ar jai reikšti reikalavimą (procesinį prašymą), jeigu taip, kokios aplinkybėmis jį grįsti, kokiais įrodymais įrodinėti nurodytas aplinkybes (CPK 13 str.). Kaip minėta, proceso atnaujinimas – išimtinė galimai pažeistų subjektinių teisių gynimo forma. Paprastai ja galima pasinaudoti tik tuomet, kai nebėra galimybių pasinaudoti tradicinėmis teismo sprendimų kontrolės formomis. Tam būtina įvertinti pareiškėjo elgesį pagal atidaus ir rūpestingo asmens standartus, t. y. ar jis iš tiesų veikė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, ar tinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis. Šios bylos kontekste tai reiškia, kad pareiškėjo nurodytos liudytojos I. K. parodymai gali būti prilyginti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėms tik tuomet, jeigu pareiškėjas negalėjo šio įrodymo nurodyti teismui nagrinėjant bylą iš esmės. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas bei I. T. pažinojo I. K. ir galėjo prašyti teismo ją kviesti liudytoja bei duoti parodymus bylos nagrinėjimo iš esmės metu, t. y. šis įrodymas neturi naujumo reikalavimo.

34Be to, svarbu ir tai, kad, kaip nurodo pats pareiškėjas, I. K. gali paliudyti tik tas aplinkybes, kurias jai nurodė I. T., t. y. pirkėja, kuri davė paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu. Netiesioginiai liudytojos, kuri galėjo būti apklausta bylos nagrinėjimo metu, parodymai, pagrįsti byloje ištirtais ir įvertinais kitais įrodymais, šiuo atveju negali paneigti oficialių rašytinių įrodymų. Tai reiškia, kad pareiškėjo nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė neturi esmingumo su byla kriterijaus, todėl negali paneigti bylos rezultato.

35Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

36Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmestinas. Keisti ar naikinti šią nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

38Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. Išnagrinėtoje byloje dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir... 7. Ieškovai J. T., R. T., V. T., J. V. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su... 8. 2007 m. kovo 6 d. Kauno apygardos teismas sprendimu ieškovų J. T., R. T., V.... 9. Dėl šio sprendimo ieškovai J. T., R. T., V. T. pateikė apeliacinį skundą,... 10. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos (baudžiamosios bylos Nr. 10-2-514-07)... 11. Atsakovei A. V. apskundus Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m.... 12. Ieškovas (pareiškėjas) J. T. kreipėsi į teismą su 2010 m. vasario 1 d.... 13. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 14. Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atmetė ieškovo... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 16. Apeliantas J. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 17. 1. Įvertinus liudytojos I. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus,... 18. 2. I. K. apeliantas nepažinojo, ją pažinojo jo žmona I. T. Nors I. T. buvo... 19. 3. Kauno apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-498-230/2007,... 20. Atsakovai A. V. ir S. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto J.... 21. 1. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi panaikino... 22. 2. Apeliantas J. T. prašyme dėl proceso atnaujinimo nebuvo aiškiai nurodęs,... 23. 3. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis apie I. K.... 24. 4. Apie I. K. žinomas aplinkybes I. T. žinojo jau nuo civilinės bylos Nr.... 25. 5. I. K. nematė ir nežinojo, kaip A. ir S. V. atsiskaitė su apeliantu ir jo... 26. 6. Apeliantas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, todėl proceso... 27. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 28. Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui... 29. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu... 30. Pareiškėjas, siekdamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pirmosios... 31. Tuo atveju, kai pareiškėjas atnaujinti procesą civilinėje byloje prašo... 32. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas pirmosios instancijos... 33. Civilinis procesas grindžiamas dispozityvumo principu, kuris be kita ko... 34. Be to, svarbu ir tai, kad, kaip nurodo pats pareiškėjas, I. K. gali paliudyti... 35. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai nėra... 36. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų... 38. Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą....