Byla 3K-7-57/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Sigito Gurevičiaus, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Egidijaus Laužiko, Algio Norkūno, Juozo Šerkšno ir Algirdo Taminsko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. Ž., J. S. ir UAB „Deklitas“ kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo BAB „Statūna“ ieškinį atsakovams UAB „Parama“, UAB „Deklitas“, J. S., J. Ž., D. R., P. R., P. R. individualiai įmonei „Broliai juodvarniai“, dalyvaujant tretiesiems asmenims Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarei B. Germanavičienei, Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarei D. Martinonytei, R. R., G. D., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas bankrutuojanti AB „Statūna“ 2002 m. balandžio 10 d. kreipėsi į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nurodė, kad, vadovaujantis 1964 m. CK 47 straipsniu, 58 straipsnio 3 dalimi, 66 straipsniu, jie prieštarauja bendrovės įstatams, nustatantiems komercinės-ūkinės veiklos vykdymą, pažeista bendrovės valdymo organų kompetencija, nes bendrovės valdyba turtą perleido be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, be to, turtas parduotas per mažomis kainomis, dėl to pažeistos ir kreditorių teisės; taip pat prašė taikyti restituciją.

5II. Teismų sprendimo ir nutarties argumentai

6Kauno apygardos teismas 2003 m. birželio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-217/2003, ieškovo BAB „Statūna“ ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiais šiuos sandorius: 1) pirkimo-pardavimo sutartis dėl ūkio garažų patalpų G-8 (28,78 kv. m.) ir G-9 (26,84 kv. m.) unikalus Nr. ( - ), esančių Kaune, Elektrėnų g. 8, sudarytas 1999 m. balandžio 30 d. AB „Statūna“ ir P. R. ir 2001 m. gruodžio 27 d. P. R., D. R., individualios P. R. įmonės „Broliai juodvarniai“; 2) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 1999 m. rugsėjo 16 d. AB „Statūna“ ir UAB „Parama“, dėl pastato 1B4p administracinių patalpų: 1-6, 1-7, 1-11 iki 1-16, 2-1 iki 2-5, 2-5a, 2-6 iki 2-33, unikalus Nr. ( - ), esančių Kaune, Elektrėnų g. 8; 3) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2000 m. kovo 15 d. AB „Statūna“ ir UAB „Parama“, dėl gamybinių dirbtuvių patalpų nuo 1-10 iki 1-14, nuo 1-16 iki 1-27, 1-29, 1-35, unikalus numeris Nr. ( - ), esančių Kaune, Elektrėnų g. 8; 4) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 1999 m. rugsėjo 16 d. AB „Statūna“ ir UAB „Parama“, dėl garažo patalpų 1-6, unikalus Nr. ( - ), esančių Kaune, Elektrėnų g. 8; 5) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2000 m. balandžio 12 d. AB „Statūna“ ir UAB „Deklitas“, dėl laikinų pastatų, ūkio inventoriaus: dujinės viryklės „Mora“, šaldytuvų „Snaigė“ (2 vnt.), šaldytuvo „Lyga“, svetainės komplekto „Strazdas“, esančių Šventojoje, Pušyno kelias 3e; 6) akcijų pasirašymo 2001 m. balandžio 30 d. sutartį ir 2001 m. balandžio 30 d. priėmimo-perdavimo aktą, sudarytą UAB „Deklitas“ ir UAB „Parama“, dėl garažo patalpos 1-6, unikalus Nr. ( - ), pastato 1B4p administracinių patalpų 1-6, 1-7, 1-11 iki 1-16, 2-1 iki 2-5, 2-5a, 2-6 iki 2-33, unikalus Nr. ( - ), gamybinių dirbtuvių patalpų nuo 1-10 iki 1-14, nuo 1-16 iki 1-27, 1-29, 1-35, unikalus Nr.19/967-0066-16-9:0004, esančių Kaune, Elektrėnų g. 8. Teismas taikė restituciją: 1) įpareigojo UAB „Deklitas“ grąžinti BAB „Statūna“ garažo patalpą, unikalus Nr. ( - ), pastato 1B4p administracines patalpas 1-6, 1-7, 1-11 iki 1-16, 2-1 iki 2-5, 2-5a, 2-6 iki 2-33, unikalus Nr. ( - ), gamybinių dirbtuvių patalpas nuo 1-10 iki 1-14, nuo 1-16 iki 1-27, 1-29, 1-35, unikalus Nr. ( - ), esančias Kaune, Elektrėnų g. 8, bei 6 laikinus pastatus, ūkio inventorių, šaldytuvus „Snaigė“ (2 vnt.), šaldytuvą „Lyga“, dujinę viryklę „Mora“, svetainės komplektą „Strazdas“, esančius Šventojoje, Pušyno kelias 3e; 2) įpareigojo individualią P. R. įmonę „Broliai juodvarniai“ grąžinti BAB „Statūna“ ūkio garažo patalpas G-8, G-9, unikalus Nr. ( - ), esančias Kaune, Elektrėnų g. 8; 3) įpareigojo BAB „Statūna“ grąžinti P. R. 7000 Lt, UAB „Parama“ 196 800 Lt, UAB „Deklitas“ 6000 Lt; 4) įpareigojo P. R. ir D. R. grąžinti P. R. įmonei „Broliai juodvarniai“ 46 000 Lt; 5) įpareigojo UAB „Parama“ grąžinti UAB „Deklitas“ 1853 paprastąsias vardines akcijas. 2003 m. rugsėjo 4 d. papildomu sprendimu likusią ieškinio dalį pirmosios instancijos teismas atmetė.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. gruodžio 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 11 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria panaikinta pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 2000 m. balandžio 12 d. AB „Statūna“ ir UAB „Deklitas“, dėl laikinų pastatų, ūkio inventoriaus: dujinės viryklės „Mora“, šaldytuvų „Snaigė“ (2 vnt.), šaldytuvo „Lyga“, svetainės komplekto „Strazdas“, esančių Šventojoje, Pušyno kelias 3e, ir šią ieškinio dalį atmetė, panaikino sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia akcijų pasirašymo 2001 m. balandžio 30 d. sutartis, sudaryta UAB „Parama“ ir UAB „Deklitas“, taip pat panaikino sprendimo dalį, kuria, taikant restituciją, įpareigota grąžinti: 1) UAB „Deklitas“ bankrutuojančiai AB „Statūna“ 6 vnt. laikinų pastatų, ūkio inventorių: dujinę viryklę „Mora“, šaldytuvus „Snaigė“ (2 vnt.), šaldytuvą „Lyga“, svetainės komplektą „Strazdas“, esančius Šventojoje, Pušyno kelias 3e; 2) bankrutuojanti AB „Statūna“ UAB „Deklitas“ 6000 Lt; 3) UAB „Parama“ UAB „Deklitas“ 1853 paprastąsias vardines akijas; likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teismas panaikino Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 4 d. papildomą sprendimą, kuriuo likusi ieškinio dalis atmesta, ir šią ieškinio dalį patenkino: 1) pripažino negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 1999 m. vasario 25 d. AB „Statūna“ ir J. S., dėl gamybinės (mechaninės) buitinės patalpos, esančios Kaune, Elektrėnų g. 8; 2) pripažino negaliojančia 1999 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą AB „Statūna“ ir J. Ž., dėl patalpų, esančių gamybiniame (mechaniniame) pastate, esančiame Kaune, Elektrėnų g. 8. Teismas taikė restituciją: 1) grąžino BAB „Statūna“ gamybinę (mechaninę) buitinę patalpą 1-9, kurios bendras plotas 149,68 kv. m., unikalus Nr. ( - ); 2) grąžino bankrutuojančiai AB „Statūna“ patalpas 1-7 ir 1-8, kurių bendras plotas 135,88 kv. m., unikalus Nr. ( - ); 3) priteisė iš bankrutuojančios AB „Statūna“ J. S. 32 000 Lt, J. Ž. – 27 000 Lt.

8Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. balandžio 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 11 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį paliko nepakeistas.

9III. Prašymų atnaujinti procesą argumentai

10Atsakovai UAB „Deklitas“, J. S. ir J. Ž. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų pagrindu prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje.

11Atsakovai nurodė, kad bylą nagrinėję teismai konstatavo, jog AB „Statūna“ 1999 metais sudaryti turto perleidimo sandoriai pažeidė imperatyviąsias įstatymo normas (1964 m. CK 47 straipsnis), nes pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 27 straipsnio 7 dalies nuostatas valdybos sprendimams dėl didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalies pardavimo reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, priimtas ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančių balsų.

12Gavus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus 2005 m. vasario 8 d. tarpinę specialisto išvadą, paaiškėjo nauja esminė bylos aplinkybė, kad ieškovo AB „Statūna“ 1999 metais sudaryti sandoriai dėl turto perleidimo, išskyrus AB „Statūna“ ir UAB „Parama“ 1999 m. rugsėjo 16 d. sandorį dėl garažo patalpų 1-6, esančių Kaune, Elektrėnų g. 8, nepažeidė imperatyviųjų įstatymo normų (1964 m. CK 47 straipsnis) ir ABĮ 27 straipsnio 7 dalies nuostatų bei neprieštarauja bendrovės tikslams, nes šie sandoriai 1999 metais sudarė tik 4,7 proc. bendrovės įstatinio kapitalo.

13Be to, Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi BAB ,,Statūna“ administratoriaus įgaliotas asmuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Nustatyta, kad jis pagamino netikrą dokumentą: surašė, pasirašė ir AB „Statūna“ antspaudu patvirtino raštą, kuriame įrašė žinomai melagingus duomenis apie bendrovės nekilnojamąjį turtą, nurodydamas, kad administracinio pastato 1B4b turto vertintojų nustatyta vertė yra 2 560 000 Lt, o ne 256 000 Lt, gamybinio pastato 2G2p vertintojų nustatyta vertė - 1 650 000 Lt, o ne 165 000 Lt, ir šį netikrą dokumentą pateikė Kauno apygardos teismui.

14Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 12 d. nutartimi atsakovų prašymai patenkinti ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais procesas byloje atnaujintas.

15VI. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė nagrinėjant bylą atnaujinus procesą

16Kauno apygardos teismas 2007 m. kovo 6 d. nutartimi atsakovų UAB „Deklitas“, J. Ž., J. S. prašymus dėl Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 11 d. sprendimo panaikinimo atmetė.

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 24 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartį paliko nepakeistą.

18FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad 1999 m. vasario 25 d., 1999 m. balandžio 30 d. ir 1999 m. rugpjūčio 19 d. sudarytų nekilnojamojo turto perleidimo sandorių vertė sudarė 4,7 proc. AB „Statūna“ įstatinio kapitalo vertės, ir tik 1999 m. rugsėjo 16 d. AB „Statūna“ ir UAB „Parama“ sandoris dėl garažo patalpos 1-6 pažeidė ABĮ 27 straipsnio 7 dalies nuostatas, nes sudarius jį parduoto turto vertė viršijo 1/20 ieškovo įstatinio kapitalo vertės.

19Pažymėta, kad bylą nagrinėję teismai nekonstatavo, jog kiekvienas iš šių sandorių viršijo 1/20 įstatinio kapitalo, bet nurodė, kad bendra visų sandorių, sudarytų per ūkinius metus, suma viršijo 1/20 įstatinio kapitalo (ABĮ 27 straipsnio 7 dalis), todėl padaryta išvada, kad nustatyta aplinkybė negali būti laikoma nauja.

20Spręsta, kad nėra pagrindo sutikti ir su kita specialisto išvadoje išreikšta nuomone, jog AB „Statūna“ ir UAB „Parama“ 1999 m. rugsėjo 16 d. administracinio pastato perleidimo sandoriui pritarė 1997 m. vasario 20 d. vykęs visuotinis akcininkų susirinkimas. AB „Statūna“ 1997 m. vasario 20 d. visuotinis akcininkų susirinkimas įpareigojo direktorių valdybą parduoti kai kurias bendrovei nereikalingas patalpas, o gautas lėšas panaudoti atsiskaityti su socialinio draudimo ir valstybės biudžetais. Šis nutarimas buvo įvykdytas ir tai patvirtina 1998 m. kovo 31 d. visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikta revizoriaus ataskaita, o vėliau vykusiuose susirinkimuose akcininkai nepritarė bendrovės turto pardavimui.

21Be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo sudarytų sandorių suma per finansinius metus negalėjo viršyti 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės (1994 m. liepos 5 d. ABĮ 27 straipsnio 7 dalis). Ši įstatymo nuostata reiškia, kad kai visų sandorių, sudaromų bendrovėje per ūkinius metus, suminė vertė viršija 1/20 įmonės įstatinio kapitalo vertės, turi būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas visų tokių sandorių sudarymui, nors, atskirai paėmus, kai kurie sandoriai gali ir neviršyti 1/20 įstatinio kapitalo bendrovės ilgalaikio turto dalies. Kadangi prašymai dėl proceso atnaujinimo ir Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 11 d. sprendimo panaikinimo nebuvo grindžiami tuo, kad bylą išnagrinėję teismai padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, tai spręsta, kad FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus 2005 m. vasario 8 d. tarpinėje ir 2006 m. rugpjūčio 11 d. galutinėje specialisto išvadose nustatytos aplinkybės, kurios buvo įrodinėjamos ir bylos nagrinėjimo metu, negali būti pagrindu jau priimtam byloje teismo sprendimui panaikinti.

22Dėl argumento, kad teismas neanalizavo, ar buvo pažeistos 1964 m. CK 49 straipsnio bei 2000 m. CK 1.82 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios ginčo sandorių neatitiktį ieškovo tikslams, taip pat atsakovų teiginių, kad iš specialisto išvadų matyti, jog ginčo sandoriai buvo pelningi, nes viršijo parduodamų objektų balansinę vertę, konstatuota, kad ir ši aplinkybė priimant procesinius sprendimus buvo žinoma, tačiau teismai vadovavosi ne balansine, o turto vertintojų nustatyta – realia – kaina. Specialisto išvadose konstatuota, kad ginčo turtas buvo parduotas už daug mažesnę nei rinkos kainą arba netgi nuostolingai, todėl teismai sprendė, kad negalima vertinti, jog ginčo sandoriai atitiko įmonės interesus.

23Procesas nagrinėjamoj byloje buvo atnaujintas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu - dėl įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyto dokumento, kuriuo rėmėsi teismas, suklastojimo. Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu konstatavo, kad turto vertės pažymą A. M. suklastojo, nes vietoje 256 000 Lt į pažymą įrašė 2 560 000 Lt administracinio pastato vertę, o vietoje 165 000 - 1 650 000 Lt gamybinio pastato vertę. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 28 d. nutartimi baudžiamąją bylą dėl A. M. nutraukė ir konstatavo, kad dešimt kartų nurodytas nekilnojamojo turto verčių skirtumas buvo akivaizdi spausdinimo klaida ir neturėjo įtakos civilinę bylą nagrinėjusių visų instancijų teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumui ar pagrįstumui.

24Dėl atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį bei ieškinį, kaip paduotą neįgalioto bylą vesti asmens, palikti nenagrinėtą, konstatuota, kad ieškinio senaties taikymo klausimas buvo išspręstas išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme 2003 m. gruodžio 15 d. Atsakovai nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu ieškinio senaties klausimui iš naujo svarstyti. Aplinkybe, kad ieškinys paduotas neįgalioto bylą vesti asmens, atsakovai grindė savo ankstesnį prašymą dėl proceso atnaujinimo. Šiuo klausimu yra priimta įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 20 d. nutartis, todėl nėra teisinio pagrindo svarstyti ar ieškinys paduotas įgalioto vesti bylą asmens.

25V. Kasacinių skundų teisiniai argumentai

26Kasaciniu skundu atsakovai J. Ž. ir J. S. prašo iš dalies panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartį, Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartį, Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 4 d. papildomo sprendimo dalį dėl atmestų reikalavimų, pareikštų atsakovams J. Ž. ir J. S., arba priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimus atsakovams J. Ž. ir J. S. atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

271. Teismai pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 7 dalį ir 1964 m. CK 47 straipsnio 1 dalies normas neteisingai jas aiškindami ir taikydami. Nepagrįstai padaryta išvada, kad FNTT prie VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto išvadose nustatytos aplinkybės negali būti pagrindu jau priimtam byloje teismo sprendimui panaikinti ir reikalavimams kitaip išspręsti. Paaiškėjusi nauja aplinkybė – valstybinės institucijos, tiesiogiai atsakingos už ūkinių subjektų finansinės veiklos priežiūrą, ginčijamų sandorių sudarymo teisėtumo įvertinimas, taip pat vėlesnio neteisėtai sudaryto sandorio pasekmių ankstesnių sandorių teisėtumui vertinimas. Šis vertinimas atspindi racionalų, pagrįstą ir sąžiningą ABĮ 27 straipsnio 7 dalies normos aiškinimą, kuris yra pagrindas priimtiems teismų sprendimams peržiūrėti. Teismai turėjo išdėstyti nesutikimo su šia išvada argumentus, tačiau to nepadarė, tik nurodė, kad vadovaujantis ja negalima konstatuoti, jog ne visiems AB „Statūna“ valdybos per 1999 metus sudarytiems sandoriams buvo būtinas visuotinio susirinkimo pritarimas. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodė, kad pareiškėjų prašymai dėl proceso atnaujinimo nebuvo grindžiami tuo, jog bylą nagrinėję teismai padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą. Atsakovai nuo pat pradžių teigė, kad sudarant sandorius nebuvo pažeistos imperatyviosios normos ir visomis priemonėmis įrodinėjo pareikštų jiems reikalavimų nepagrįstumą. Teismų pateiktas 1994 m. ABĮ 27 straipsnio 7 dalies normos aiškinimas ydingas, nes leidžia nesąžiningam ir neteisėtam sandoriui, kaip objektyviai nepriklausomai aplinkybei, daryti įtaką ankstesnių nepriklausomų ir nesusijusių sandorių teisėtumui.

282. Teismai pažeidė CK 1.5 straipsnio nuostatas, neteisingai jas aiškindami ir taikydami. Nors ginčijami sandoriai buvo sudaryti 1999 metais, sprendžiant ginčus, jiems turėjo būti taikomi 2000 m. CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis).

29Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Deklitas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 11 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutarties dalį, kuria patenkintas ieškinys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasatorius nurodo šiuos kasacinio skundo argumentus:

301. Teismai netinkamai taikė ABĮ 27 straipsnio 7 dalį. Joje nustatyta, kad dėl didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalies pardavimo reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas. Akivaizdu, kad tik paskutinis sandoris (ūkiniais metais), viršijantis 1/20 įstatinio kapitalo, turėtų būti pripažintas negaliojančiu, o ne visi sandoriai, sudaryti per ūkinius metus. Sudarant metų pradžioje sandorius, kurie neviršija 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, nereikia visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, todėl nėra teisiškai pagrįsta ir logiška, paskutiniam sandoriui viršijant 1/20 įstatinio kapitalo, pripažinti visus sandorius negaliojančiais, sudarytus per ūkinius metus. Teismų pateiktas normos aiškinimas paneigia teisinių santykių stabilumo institutą, nes kiekvienas sudarytas teisėtas ir galiojantis sandoris vėliau dėl kitų asmenų veiksmų gali būti pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu. Be to, toks normų aiškinimas prieštarauja ir CK 6.186 straipsnio nuostatoms, nes tai reiškia, kad kiekviename akcinių bendrovių sudaromame sandoryje yra paslėpta netikėta sąlyga, dėl kurios teisėtas sandoris ateityje gali tapti neteisėtu. Nei ABĮ 27 straipsnio 7 dalyje, nei 1964 m. CK 47 straipsnyje nenurodyta, kad turi būti panaikinti visi per ūkinius metus sudaryti sandoriai, jeigu paskutinis sandoris viršijo 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo.

312. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos 2002 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1398/2002, pagal kurią juridinio asmens tikslams prieštaraujančio sandorio negaliojimas siejamas su kitos sandorio šalies nesąžiningumu. Ginčijami sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tada, jei būtų nustatytas prieštaravimas AB „Statūnos“ tikslams bei kitos šalies - UAB „Parama“ - nesąžiningumas. Nurodytoje nutartyje teigiama, kad sandoriai galėtų būti pripažinti negaliojančiais tik konstatavus jų akivaizdų ekonominį nenaudingumą bendrovei bei kontrahentų nesąžiningumą. Įvertinus UAB „Parama“ didžiausią pasiūlytą kainą, sudarant ginčijamas sutartis, darytina išvada, kad 1999 m. rugsėjo 16 d., 2000 m. kovo 15 d. sutartys buvo AB „Statūna“ ekonomiškai naudingos. Paskelbto konkurso metu UAB „Parama“ pasiūlė didžiausią parduodamų objektų kainą, todėl pagrįstai buvo sudaryti ginčijami sandoriai. AB „Statūna“ įstatuose nenustatyta specifinių tikslų, dėl ko ginčo sandoriai galėtų būti traktuojami kaip prieštaraujantys jos veiklos tikslams.

32Pagal CK 57 straipsnį (CK 1.91 straipsnis) piktavališku laikytinas toks sandoris, kurį atstovas tyčia sudaro su kita šalimi ir kurio sąlygos nenaudingos atstovaujamajam. Teismams nenustačius tyčinio šalies atstovo (AB „Statūna“) susitarimo su kita šalimi (UAB „Parama“) buvo netinkamai taikytas CK 57 straipsnis, nes tas faktas, kad turtas buvo parduotos žemesne kaina, nei nustatė turto vertintojai, neįrodo aplinkybių, kurioms esant galima pripažinti sutartis negaliojančiomis CK 57 straipsnio (CK 1.91 straipsnio) pagrindu. Piktavališkumo nepatvirtina ir tai, kad dalį patalpų UAB „Parama“, kaip turtinį įnašą už akcijas, perdavė UAB „Deklitas“.

333. Teismai nepagrįstai atmetė specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes, kurios yra priešingos aplinkybėms, nustatytoms bylos nagrinėjimo metu, kada buvo priimti teismų sprendimai ir nutartys. Tokiu atveju, kai pareiškėjas pateikia naują įrodymą, gautą po bylos išnagrinėjimo, kuriame yra priešingai vertinamos aplinkybės, įrodinėjamos bylos nagrinėjimo metu, vertinant šio įrodymo atitiktį CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems kriterijams, reikia atsižvelgti į tai, ar to įrodymo įrodomoji galia yra tokia pati, kaip ir byloje esančio ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-807/2002).

344. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2006 m. vasario 28 d. nutartimi panaikinus Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, baudžiamoji byla dėl A. M. buvo nutraukta. Teismai, taikydami CPK 182 straipsnio 3 punktą, motyvavo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje yra konstatavęs, kad padaryta spausdinimo klaida neturėjo įtakos civilinę bylą nagrinėjusių visų instancijų teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumui ar pagrįstumui. Teismai turėjo įvertinti, ar BAB „Statūna“ klaidingas 2003 m. birželio 3 d. raštas apie bendrovės nekilnojamąjį turtą neturėjo įtakos Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 11 d. sprendimo ir kitų procesinių sprendimų teisėtumui.

355. Teismai neįvertino atsakovo argumentų, kad A. M. negalėjo teikti ieškinio patikslinimų ieškovo vardu. Tai, kad dėl šių argumentų pasisakyta Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 20 d. nutartyje, nėra teisinis pagrindas jų nenagrinėti iš esmės atnaujinus byloje procesą. Teismai nenagrinėjo ir atsakovo argumentų dėl ieškinio senaties taikymo. Šis klausimas jau buvo spręstas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme priėmus 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį, tačiau tai nereiškia, kad atnaujintoje civilinėje byloje negalima iš naujo įrodinėti aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos anksčiau priimtuose teismų sprendimuose toje pačioje byloje, jeigu tai būtina siekiant įvertinti naujai nurodytų aplinkybių įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes priešingu atveju bus paneigta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ištaisyti ne tik teisines, bet ir faktines klaidas anksčiau priimtuose teismų aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004).

36Pareiškimu dėl prisidėjimo prie UAB „Deklitas“ kasacinio skundo atsakovai J. Ž. ir J. S. prašo jį patenkinti.

37Pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovų J. Ž. ir J. S. kasacinio skundo UAB „Deklitas“ prašo jį patenkinti.

38Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40VI. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

41Atsakovai prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje remdamiesi tuo, kad, gavus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus 2005 m. vasario 8 d. tarpinę specialisto išvadą, paaiškėjo nauja esminė bylos aplinkybė, jog ieškovo AB „Statūna“ 1999 metais sudaryti sandoriai dėl turto perleidimo, išskyrus AB „Statūna“ ir UAB „Parama“ 1999 m. rugsėjo 16 d. sandorį dėl garažo patalpų 1-6, esančių Kaune, Elektrėnų g. 8, nepažeidė imperatyviųjų įstatymo normų (1964 m. CK 47 straipsnis) ir ABĮ 27 straipsnio 7 dalies nuostatų bei neprieštarauja bendrovės tikslams, nes šie sandoriai 1999 metais sudarė tik 4,7 proc. bendrovės įstatinio kapitalo.

42CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais Kauno apygardos teismas 2005 m. spalio 12 d. nutartimi procesą byloje atnaujino.

43VII. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

44Remiantis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, bylos kasaciniame teisme nagrinėjamos tik teisės taikymo aspektu. Fakto klausimai čia iš naujo netiriami. Dėl to teismo procesas kasaciniame teisme visų pirma yra teisės taikymo ir aiškinimo procesas, kuriuo ne tik išsprendžiamas konkretus ginčas, bet ir formuojama oficialioji teisės taikymo (interpretavimo) doktrina, atskleidžianti teisės normų turinį, aiškinanti reguliavimo neaiškumus arba paneigianti nepagrįstus teisės taikymo (interpretavimo) argumentus.

45Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pažymėjo, kad „(...) teismų instancinės sistemos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Tad bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis - sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Minėtas žemesnės instancijos teismų klaidų ištaisymas ir su tuo susijęs kelio neteisingumui užkirtimas yra atitinkamos bylos šalių ir visuomenės apskritai pasitikėjimo ne tik atitinkamą bylą nagrinėjančiu bendrosios kompetencijos teismu, bet ir visa bendrosios kompetencijos teismų sistema conditio sine qua non. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Šiame kontekste pabrėžtina, jog Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai - būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų“.

46Šių konstitucinių imperatyvų kontekste kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija vertina ir proceso atnaujinimo instituto paskirtį, suponuojančią tokią CPK XVIII skyriuje įtvirtintų normų taikymo praktiką, kuria būtų garantuojamas veiksmingas procesinis teisės taikymo (interpretavimo) klaidos ištaisymo mechanizmas. Konstitucinė doktrina tokią conditio sine qua non pripažįsta konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų sudėtine dalimi.

47Dėl to proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į tai, kad paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimams. Taigi pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu. Tačiau bet kuriuo atveju šis civilinis procesinis institutas privalo būti taikomas atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą ir pan. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti.

48Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus proceso atnaujinimo instituto taikymo principus kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija vertins nagrinėjamuose kasaciniuose skunduose išdėstytus argumentus dėl pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių neteisėtumo.

49Procesas byloje pagal kasatorių prašymus atnaujintas dviem pagrindais: dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytu dokumento, kuriuo rėmėsi teismas, suklastojimu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

50Dėl byloje naujai paaiškėjusių aplinkybių ir aiškios teisės taikymo klaidos

51Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

52Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių metu neteisinga atsisakyti svarstyti kitą informaciją, esančią naujai gautose įrodinėjimo priemonėse, jeigu jos atitinka minėtus įstatymo nustatytus kriterijus, o informacijos turinys susijęs su ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Medas“ v. UAB „Čeltaura“; bylos Nr. 3K-3-458/2004).

53Atnaujinus procesą, civilinė byla nagrinėjama iš naujo pagal CPK nustatytas taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu įsiteisėjusio teismo akto teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas ne pagal tai, ar atitinka esamą byloje ir papildomai pristatytą medžiagą, bet dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Iki šių aplinkybių paaiškėjimo teismo priimtas sprendimas buvo laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jis priimtas remiantis tais faktais, kuriuos teismas, nagrinėdamas bylą, objektyviai galėjo turėti. Tačiau tai nereiškia, kad atnaujintoje civilinėje byloje negalima iš naujo įrodinėti aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos anksčiau priimtuose teismų sprendimuose toje pačioje byloje, jeigu tai būtina siekiant įvertinti naujai nurodytų aplinkybių įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes priešingu atveju bus paneigta proceso atnaujinimo instituto paskirtis – ištaisyti ne tik teisines, bet ir faktines klaidas anksčiau priimtuose teismų aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Medas“ v. UAB „Čeltaura“; bylos Nr. 3K-3-458/2004).

54Šioje byloje prašymai dėl proceso atnaujinimo buvo grindžiami naujais įrodymais - FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto išvadomis, kuriose nurodyta, kad 1999 m. vasario 25 d., 1999 m. balandžio 30 d. ir 1999 m. rugpjūčio 19 d. sudarytų nekilnojamojo turto perleidimo sandorių vertė sudarė 4,7 proc. AB „Statūna“ įstatinio kapitalo vertės ir tik 1999 m. rugsėjo 16 d. AB „Statūna“ ir UAB „Parama“ sandoris dėl garažo patalpos 1-6 pažeidė ABĮ 27 straipsnio 7 dalies nuostatas, nes sudarius jį parduoto turto vertė viršijo 1/20 ieškovo įstatinio kapitalo vertės. FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialistas išdėstė savo poziciją dėl ABĮ 27 straipsnio 7 dalyje (1995 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. I-1144 redakcija) įtvirtintos normos, nustatančios, kad valdybos sprendimams dėl didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalies pardavimo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat laidavimo ar garantavimo juo kitų subjektų prievolių įvykdymą reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, priimtas ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančiųjų balsų; tokių sandorių, sudaromų be visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo, suminė vertė ūkiniais metais negali būti didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės, aiškinimo. Teismai aiškindami šią įstatymo nuostatą padarė išvadą, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog kai visų sandorių, sudaromų bendrovėje per ūkinius metus suminė vertė viršija 1/20 įmonės įstatinio kapitalo vertės, turi būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas visų tokių sandorių sudarymui, nors atskirai paėmus, kai kurie sandoriai gali ir neviršyti 1/20 įstatinio kapitalo bendrovės ilgalaikio turto dalies.

55Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikoma įstatymų nuostatos, teisės normų aiškinimai, tačiau vykdydamas kasacinio teismo funkcijas įvykdyti teisingumą konkrečioje byloje ir suformuoti oficialią teisės taikymo (interpretavimo) doktriną kartu užtikrinant konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų įgyvendinimą kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo vien formaliais argumentais - dėl procedūrinių trukdžių, kad procesas byloje atnaujintas ne CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu – nepaisyti asmens teisių pažeidimo dėl aiškios teisės taikymo (interpretavimo) klaidos ir jų neginti. Toks kasacinio teismo funkcijų įgyvendinimas niekaip nekoreliuotų su civilinio proceso principais, įtvirtintais CPK 5, 6 straipsniuose, taip pat civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis). Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikoma įstatymų nuostatos, teisės normų aiškinimai, tačiau kasacinio teismo funkcijos ir paskirtis suponuoja, kad aiškios teisės taikymo (interpretavimo) klaidos atveju prioritetiškai saugotina vertybė yra teisingumo įvykdymas, pašalinant aiškią teisės taikymo (interpretavimo) klaidą, tokiu būdu ginant asmens teises ir pasiekiant civilinio proceso tikslų, nors procesas atnaujintas ir ne CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

56Šiuo konkrečiu atveju kasacinis teismas įžvelgia aiškią teisės taikymo (interpretavimo) klaidą aiškinant ABĮ 27 straipsnio 7 dalyje (1995 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. I-1144 redakcija) įtvirtintas normas.

57ABĮ 27 straipsnio 7 dalyje nustatytos dvi taisyklės:

1. valdybos sprendimams dėl didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalies pardavimo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat laidavimo ar garantavimo juo kitų subjektų prievolių įvykdymą reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, priimtas ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančiųjų balsų;
2. tokių sandorių, sudaromų be visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo, suminė vertė ūkiniais metais negali būti didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės.

58Nagrinėjamoje byloje taikytina antroji taisyklė, pagal kurią ilgalaikio turto dalies pardavimo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat laidavimo ar garantavimo juo kitų subjektų prievolių įvykdymą sandorių, sudaromų be visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo, suminė vertė ūkiniais metais negali būti didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės. Sisteminis šių normų aiškinimas bei lingvistinė jų konstrukcija suponuoja tai, kad visiems tokiems sandoriams, kurių suminė vertė nesiekia 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės, sudaryti visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų nereikia. Vertinant šį teisinį reguliavimą teleologiniu metodu taip pat nėra pagrindo paneigti, kad šia norma papildoma įmonių ir jų akcininkų turtinių interesų apsauga – visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas - dėl ilgalaikio turto dalies pardavimo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat laidavimo ar garantavimo juo kitų subjektų prievolių įvykdymą sandorių sudarymo taikytina tik tada, kai suminė tokių sandorių vertė pasiekia 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės. Pagal byloje nustatytas aplinkybes tik 1999 m. rugsėjo 16 d. AB „Statūna“ ir UAB „Parama“ sandoris dėl garažo patalpos 1-6 pažeidė ABĮ 27 straipsnio 7 dalies nuostatas, nes sudarius jį parduoto turto vertė viršijo 1/20 ieškovo įstatinio kapitalo vertės.

59Pažymėtina, kad kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse nėra suformuota tokia teisės aiškinimo praktika kaip šioje byloje priimtoje nutartyje - ratio decidendi jose iš esmės skyrėsi nuo šios bylos.

60Dėl to Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. gruodžio 15 d. nutarties dalis, kuria panaikintas Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 4 d. papildomas sprendimas, kuriuo ieškinio dalis J. S. ir J. Ž. atmesta, ir dėl šios dalies ieškinys patenkintas: 1) pripažinta negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 1999 m. vasario 25 d. AB „Statūna“ ir J. S., dėl gamybinės (mechaninės) buitinės patalpos Kaune, Elektrėnų g. 8; 2) pripažinta negaliojančia 1999 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta AB „Statūna“ ir J. Ž., dėl patalpų, esančių gamybiniame (mechaniniame) pastate, Kaune, Elektrėnų g. 8, bei taikyta restitucija: 1) grąžinta BAB „Statūna“ gamybinė (mechaninė) buitinė patalpa 1-9, kurios bendras plotas 149,68 kv. m., unikalus Nr. ( - ); 2) grąžintos bankrutuojančiai AB „Statūna“ patalpos 1-7 ir 1-8, kurių bendras plotas 135,88 kv. m., unikalus Nr. ( - ); 3) priteista iš bankrutuojančios AB „Statūna“ J. S. 32 000 Lt, J. Ž. – 27 000 Lt; ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, kuria ši Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutarties dalis palikta nepakeista, panaikinamos dėl neteisingo ABĮ 27 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimo ir paliekamas galioti Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 4 d. papildomas sprendimas.

61Vertinant UAB „Deklitas“ argumentus dėl ABĮ 27 straipsnio 7 dalies neteisingo interpretavimo, pažymėtina, kad 2001 m. balandžio 30 d. priėmimo-perdavimo aktas, sudarytas UAB „Deklitas“ ir UAB „Parama“, dėl garažo patalpos 1-6, unikalus Nr. ( - ), pastato 1B4p administracinių patalpų 1-6, 1-7, 1-11 iki 1-16, 2-1 iki 2-5, 2-5a, 2-6 iki 2-33, unikalus Nr. 19/967-0066-01-4:0006, gamybinių dirbtuvių patalpų nuo 1-10 iki 1-14, nuo 1-16 iki 1-27, 1-29, 1-35, unikalus Nr. ( - ), Kaune, Elektrėnų g. 8, pripažintas negaliojančiu ne dėl ABĮ 27 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimo (1964 m. CK 47 straipsnis), o dėl piktavališko šalies atstovo susitarimo su antrąja šalimi (1964 m. CK 57 straipsnis). Dėl to konstatuotina, kad padaryta aiški teisės taikymo (interpretavimo) klaida neturėjo įtakos UAB „Deklitas“ teisėms ir šiuo pagrindu bendrovės kasacinis skundas atmestinas.

62Taikant pirmiau nurodytus reikalavimus naujai paaiškėjusių aplinkybių vertinimui, analizuodama UAB „Deklitas“ argumentus kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius nepateikė jokių esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti esant konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumą, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai, todėl šio kasatoriaus argumentai dėl piktavališką šalies atstovo susitarimą su antrąja šalimi paneigiančių faktų atmestini kaip nepagrįsti iš esmės.

63Dėl įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyto dokumento, kuriuo rėmėsi teismas, suklastojimo

64Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2006 m. vasario 28 d. nutartimi panaikinus Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, baudžiamoji byla dėl A. M. buvo nutraukta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje konstatavo, kad spausdinimo klaida BAB „Statūna“ 2003 m. birželio 3 d. rašte apie bendrovės nekilnojamąjį turtą neturėjo įtakos civilinę bylą nagrinėjusių visų instancijų teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumui ar pagrįstumui.

65UAB „Deklitas“ teismui nepateikė esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, kad BAB „Statūna“ klaidingas 2003 m. birželio 3 d. raštas apie bendrovės nekilnojamąjį turtą turėjo įtakos Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 11 d. sprendimo ir kitų procesinių sprendimų teisėtumui. Kasacinis teismas nenustatė konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumo, dėl kurio būtų teisinis pagrindas keisti priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinę kvalifikaciją, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadą, todėl šie kasatoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

66Dėl kitų UAB „Deklitas“ kasacinio skundo argumentų

67Jau minėta, kad, atnaujinus procesą, civilinė byla nagrinėjama iš naujo pagal CPK nustatytas taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Atnaujintoje civilinėje byloje galima iš naujo įrodinėti aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos anksčiau priimtuose teismų sprendimuose toje pačioje byloje, jeigu tai būtina siekiant įvertinti naujai nurodytų aplinkybių įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes priešingu atveju bus paneigta proceso atnaujinimo instituto paskirtis – ištaisyti ne tik teisines, bet ir faktines klaidas anksčiau priimtuose teismų aktuose. Tačiau sąlyga, kad būtų pagrindas atnaujintoje civilinėje byloje iš naujo įrodinėti aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos anksčiau priimtuose teismų sprendimuose toje pačioje byloje, yra ta, jog tai būtina siekiant įvertinti naujai nurodytų aplinkybių įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi principium et fons turi būti pateiktos esminę reikšmę bylai turinčios aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti esant konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumą, ir tik tada atsiranda pagrindas iš naujo įrodinėti aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos anksčiau priimtuose teismų sprendimuose toje pačioje byloje. Kasatorius nepateikė esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių nei dėl senaties taikymo, nei dėl A. M. įgalinimų, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą iš esmės bei prašymus dėl proceso atnaujinimo, todėl ir šie kasacinio skundo argumentai atmestini.

68Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

69Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutarties dalį ir Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. nutarties dalį, kuria atmesti J. Ž. ir J. S. prašymai, panaikinti.

70Panaikinti:

711. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutarties dalį, kuria panaikintas Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 4 d. papildomas sprendimas, kuriuo likusi ieškinio dalis atmesta, ir dėl šios dalies ieškinys patenkintas: 1) pripažinta negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 1999 m. vasario 25 d. AB „Statūna“ ir J. S., dėl gamybinės (mechaninės) buitinės patalpos Kaune, Elektrėnų g. 8; 2) pripažinta negaliojančia 1999 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta AB „Statūna“ ir J. Ž., dėl patalpų, esančių gamybiniame (mechaniniame) pastate Kaune, Elektrėnų g. 8, bei taikyta restitucija: 1) grąžinta BAB „Statūna“ gamybinė (mechaninė) buitinė patalpa 1-9, kurios bendras plotas 149,68 Kv. m., unikalus Nr. ( - ); 2) grąžintos bankrutuojančiai AB „Statūna“ patalpos 1-7 ir 1-8, kurių bendras plotas 135,88 kv. m., unikalus Nr. ( - ); 3) priteista iš bankrutuojančios AB „Statūna“ J. S. 32 000 Lt, J. Ž. – 27 000 Lt;

722. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutarties dalį, kuria ši Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutarties dalis palikta nepakeista.

73Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 4 d. papildomą sprendimą.

74Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 24 d. nutarties dalį ir Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistas.

75Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.