Byla 2-7-810/2016
Dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir servituto nustatymo ir atsakovo A. Š. priešieškinį ieškovei L. D., atsakovei J. Š. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir servituto nustatymo

1Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė, sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei, dalyvaujant atsakovams A. Š., J. Š., ieškovei L. D. nedalyvaujant,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovams A. Š., J. Š. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir servituto nustatymo ir atsakovo A. Š. priešieškinį ieškovei L. D., atsakovei J. Š. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir servituto nustatymo ir

Nustatė

3ieškovė L. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. Š., J. Š., trečiajam asmeniui Kauno apskrities VMI, ir jį patikslinus (t. 2, b. l. 38-40), prašo atidalinti 7.5100 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - )sen., Kaišiadorių r. sav., pagal UAB „Geosoma“, licencijos Nr. ŽF-50, G-644-(310), 2014-06-16 parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nustatant, kad žemės sklypai Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendimų brėžinyje pažymėti indeksais Nr. 238-1, 0,63 ha ploto, ir Nr. 238-2, 4,37 ha ploto, po atidalijimo asmeninės nuosavybės teise atitenka L. D., o žemės sklypas, Žemės formavimo ir pertvarkymo projekto sprendimų brėžinyje pažymėtas indeksu Nr. 238-3, po atidalijimo bendros dalinės nuosavybės teise atitenka atsakovams A. Š. ir J. Š.; nustatyti pagal pridedamą UAB „Geosoma“, licencijos Nr. G-644-(310), išduota 2008-07-30, žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - )sen., Kaišiadorių r. sav., formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą 2014-06-16, su numatomu kelio servitutu, žemės sklypuose, formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtuose indeksais „238-1“ ir „238-2“, kurie po atidalijimo asmeninės nuosavybės teise atitenka L. D., 4 metrų pločio, 1109 m2 kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis kaip pėsčiųjų taku, teisę varyti galvijus į žemės sklypą, formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą indeksu „238-3“, esantį ( - ) sen., Kaišiadorių r. sav., ir kuris po atidalijimo atitenka bendros dalinės nuosavybės teise atsakovams A. Š. ir J. Š.. Ieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais ieškinyje bei patvirtintais teismo posėdžio metu: ieškovė L. D. ir O. Š. įpėdiniai – atsakovai A. Š. ir O. M. yra bendraturčiai. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 7,5100 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - )sen., Kaišiadorių r. sav. 500/751 dalis minėto žemės sklypo priklauso ieškovei L. D., o 251/751 dalies žemės sklypo priklauso O. Š. įpėdiniams – A. Š. ir O. M., kurie palikimą yra priėmę pagal įstatymą, tačiau nuosavybės teisių į paveldėtą žemės sklypą nekilnojamojo turto registre nėra įsiregistravę. Šiuo metu O. M. teises perėmė J. Š.. Ieškovės iniciatyva 2014 m. birželio 16 d. UAB „Geosoma“ parengė L. D. ir mirusiosios O. Š. įpėdiniams – atsakovams A. Š. ir O. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio ( - )sen., Kaišiadorių r. sav., formavimo ir pertvarkymo planą, kuris buvo parengtas siekiant padalinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nuosavybės teise turimą žemės sklypą, atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus bei atidalijant kitos paskirties žemės sklypą, esantį prie ieškovės L. D. priklausančių pastatų. Formavimo ir pertvarkymo projektu iš 7.5100 ha žemės sklypo buvo suformuoti trys atskiri žemės sklypai, t. y. Nr. 238-1 – 0.6300 ha, Nr. 238-2 – 4.3700 ha, Nr. 238-3 – 2.5100 ha. Pagal parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą sklypai Nr. 238-1 ir Nr. 238-2 yra suformuoti L. D., o sklypas Nr. 238-3 – atsakovams A. Š. ir J. Š., taip pat plane yra numatytas 4 m pločio kelio servitutas, suteikiantis teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis kaip pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus, tikslu, kad atsakovas galėtų patekti į žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „238-3“. Kelio servituto bendras plotas sudaro 1109 m2. Servitutinis kelias yra suprojektuotas toje vietoje, kur faktiškai yra kelias, kurį ieškovė įrengė savo lėšomis, juo yra naudojamasi, todėl papildomų lėšų kelio įrengimui nereikėtų. Ieškovė sutinka, kad kelio servitutas būtų nustatytas neatlygintinai. Projektas yra parengtas sutinkamai su faktiniu žemės sklypo naudojimu bei atitinka idealias nuosavybės dalis, žemės sklypas, pagal savo prigimtį, yra dalus daiktas, todėl jį padalinti nėra jokių kliūčių. Ieškovė ne kartą ragino atsakovus iki galo susitvarkyti nuosavybės teises į paveldėtą turtą, spręsti nuosavybės atidalijimo klausimus, tačiau atsakovai yra visiškai pasyvūs, jokių veiksmų nesiima, tuo varžydami ieškovės teises.

4Į teismo posėdį neatvyko ieškovė L. D.. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

5Atsakovė J. Š. atsiliepime į ieškinį (t. 1 , b. l. 122) su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad Kauno apskrities 1998-01-28 sprendimu Nr. 9-8419 O. Š. atkurta nuosavybės teisė į 7,51 ha žemės su bendrasavininkais A. M. ir K. M..1998-05-04 O. Š. mirė ir jos žemės dalį 2,51 ha paveldėjo vaikai A. Š. ir O. M.. A. D. neteisėtai, be bendraturčių A. Š. ir O. M. raštiško sutikimo įgijo A ir K. M. žemės sklypo dalis, kurias vėliau jau teisėtai padovanojo dukrai L. D., todėl teisiškai neišsiaiškinus A. D. žemės teisėtumo įgijimo klausimo, negali būti sprendžiamas žemės sklypo atidalijimo klausimas. O. M. su bendraturčiu broliu A. Š. norėjo nupirkti bendraturčių K. M. ir A. M. žemės sklypo dalis. A. D. neteisėtai įgijo žemę– K. M. ir A. M. turėjo iš pradžių pasiūlyti pirkti žemę bendraturčiams, t. y. O. M. ir A. Š. ar gauti jų bendraturčių sutikimą parduoti, tačiau perkant žemę iš K. M. ir A. M. – A. D. nuslėpė nuo bendraturčių įgijimo sandorį, todėl žemę įgijo neteisėtai, kurią vėliau jau teisėtai padovanojo dukrai L. D..

6Atsakovas A. Š. priešieškinio pareiškimu (t. 2, b. l. 41-43) prašo atidalinti 7.51 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - )sen., Kaišiadorių raj., iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Pro Invest“ parengtą žemės sklypo planą, paskiriant ieškovei L. D. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypo dalį, UAB „Pro Invest“ sudarytame žemės sklypo plane pažymėtą žyma „B“, o atsakovui A. Š. ir atsakovei J. Š. paskiriant bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalį, pažymėtą žyma „A“, nustatant pagal UAB „Pro Invest“ sudarytą planą 0.0476 ha ploto kelio servitutą L. D. priskirtinoje žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje žyma „B“, su teise važiuoti transporto priemonėmis, teise naudotis pėsčiųjų taku, teise varyti galvijus. Priešieškinyje nurodė, kad L. D., J. Š. ir A. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 7,51 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) sen., Kaišiadorių r. 500/751 dalių sklypo priklauso L. D., o 251/751 dalių – J. Š. ir A. Š.. UAB „Pro Invest“ sudarė žemės sklypo, esančio ( - )sen., Kaišiadorių r., planą, kuriame žemės sklypo dalis, plane pažymėta žyma „A“, priskiriama naudotis A. Š. ir J. Š., o sklypo dalis, pažymėta žyma „B“ priskirtina L. D.. Planas atitinka visus reikalavimus, yra procedūriškai ir techniškai priimtinas, įmanomas fiziškai įgyvendinti, atitinka bendraturčių dalis, nedaro žalos daiktui ir nepažeidžia bendraturčių teisių. L. D. siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas pažeidžia A. Š. teises, nes pagal L. D. projektą jam ir J. Š. tenka žemės sklypo dalis, kurios naudingumo koeficientas yra itin žemas, be to, pagal L. D. siūlomą variantą kelio servitutui yra skiriama daugiau žemės sklypo ploto nei pagal atsakovo A. Š. pateikiamą planą, todėl darytina išvada, jog atsakovo siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas labiau atitinka ekonomiškumo, racionalumo kriterijus ir visų bendrasavininkų interesus.

7Teismo posėdžio metu atsakovas A. Š. palaikė priešieškinį, prašė jį tenkinti. Su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovės L. D. bylinėjimosi išlaidas.

8Atsiliepime į priešieškinį (t. 2, b. l. 12-15) ieškovė L. D. su priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad ilgą laiką nepavykus susitarti su atsakovais, ieškovės iniciatyva 2014 m. birželio 16 d. UAB „Geosoma" parengė jai (ieškovei) ir atsakovams A. Š. ir J. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio ( - )sen., Kaišiadorių r. sav., formavimo ir pertvarkymo planą, kuris buvo parengtas siekiant padalinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nuosavybės teise turimą žemės sklypą, atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus bei atidalijant kitos paskirties žemės sklypą prie ieškovės priklausančių pastatų. Formavimo ir pertvarkymo projektu iš 7.5100 ha žemės sklypo buvo suformuoti trys atskiri žemės sklypai, t. y. Nr. 238-1 – 0.6300 ha, Nr. 238-2 – 4.3700 ha, Nr. 238-3 – 2.5100 ha. Pagal parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą sklypai Nr. 238-1 ir Nr. 238-2 yra suformuoti jai, o sklypas Nr. 238-3 – atsakovams A. Š. ir J. Š.. Atsakovai nesutikdami su ieškovės siūloma padalijimo tvarka, pateikė teismui savo siūlomą ir UAB „Pro Invest" parengtą žemės sklypo padalijimo planą, kuriuo minėto sklypo dalis „B" priklausytų ieškovei, o sklypo dalis „A" – atsakovams, su kuo ji nesutinka visiškai. Žemės sklypo dalis ieškovės plane pažymėta Nr. 238-3 yra labai geros būklės, šioje sklypo dalyje nėra medžių, krūmų, reljefas yra pakankamai nuožulnus, nesilaiko vanduo, žemė derlinga, tačiau pačių atsakovų prašomo sklypo dalis (atsakovų plane pažymėta sklypu „A") yra reljefiškai labai nelygi, su dideliu šlaitu, šiame sklype yra gausi dalis medžių ir kitos augmenijos, dėl to žemės naudingumo koeficientas būtent atsakovų prašomame sklype „A" yra ženkliai mažesnis, nei ieškovės jiems siūlomame sklype Nr. 238-2. Jos siūlomame plane kelio servitutas eitų ieškovės sklypo šoninėje dalyje, tai ieškovei nesukeltų didelių nepatogumų, ieškovė šitą situaciją yra įvertinusi ir su šiuo servitutiniu keliu pilnai sutinka. Tačiau atsakovų plane siūlomas servitutinis kelias, einantis per ieškovės sklypą, nors ir yra trumpesnis, tačiau juo faktiškai nebūtų galima naudotis dėl esamo didelio skardžio, be to techniškai įrengti šį servitutinį kelią būtų sudėtinga, nes jis atsimuša į mišką, be to, šioje sklypo dalyje reljefas yra labai stipriai žemėjantis, yra 5 m gylio griovys. Atsakovai, siūlydami tokį servitutinį kelią, neįvertino techninių galimybių juo naudotis, tikėtina, kad planą braižę specialistai net nebuvo apžiūrėti sklypo faktiškai. Sklypo dalis „A" eitų per ieškovės kiemą, kuris yra dalyje „B", taip pat ieškovės dalyje esantys statiniai būtų labai arti – atsakovų sklypo „A" ribos. Ieškovės siūlomame projekte sklypų dalys yra proporcingai išplanuotos, dalių savininkai vieni kitiems netrukdytų, t. y. dalys „neužlipa“ ant kiemo. Visą žemės sklypą, esantį ( - )r. sav. visą laiką prižiūrėjo tik ieškovės (sklypo bendrasavininkės) įgaliotas tėvas A. D.. Šiame sklype stovi pastatai - namai (su ūkio pastatais), yra kiemas. Šiame sklype pastarasis nuolat gyveno ir gyvena šiuo metu, ūkininkauja, augina galvijus, prižiūri bendrą sklypo tvarką, jį šienauja, kitaip puoselėja. Atsakovai prie sklypo priežiūros visiškai neprisideda, yra buvę tik vieną kartą. Gyvendamas šioje sodyboje, ieškovės tėvas augina avis, kurias veda ganyti į šalia esantį, taip pat ieškovei L. D. priklausantį sklypą, kadastrinis Nr. ( - )ir vertinant šią aplinkybė, kad ieškovei priklauso gretimas sklypas, yra protingiau atidalinti sklypus taip, kad tarp jų nebūtų svetimo sklypo. Tai susiję su sklypų priežiūra, tvarkymu, taip pat pažymėtina, kad į šalia esantį sklypą A. D. veda ganyti gyvulius, o patvirtinus atsakovų siūlomą planą, reikėtų nustatyti dar vieną servitutą kad galima būtų patekti į gretimą sklypą, nes atsakovų sklypas būtų tarsi įterpinys. Atsakovai prašo dalinti sklypą išilgai, tačiau viršutinėje sklypo dalyje yra krūmynas, kurį A. D. yra sutvarkęs, išvalęs ir šiuo metu yra pastatęs net 15 avilių, tačiau atsakovai visiškai neprisidėjo prie tvarkymo darbų nei darbais, nei lėšomis. Atsakovams reikia tos žemės sklypo dalies, kuri yra su dideliais skardžiais, blogu priėjimu, per siūlomą servitutinį kelia jie į savo sklypą negalėtų patekti, kita vertus, ieškovei atsirastų įterpinys tarp jos sklypų, būtų būtina nustatyti servitutą siekiant patekti į gretimą sklypą, o plane tai nenumatyta. Ieškovės projektas yra parengtas sutinkamai su faktiniu žemės sklypo naudojimu bei atitinka idealias nuosavybės dalis, yra išlaikytas teisingumo protingumo ir lygiateisiškumo principas.

9Atsiliepime į priešieškinį (b. l. 24) J. Š. nurodė, kad su priešieškiniu sutinka (t.2, b. l.24).

10Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

11Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šios teisės normos prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Tokiu būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 str. 1 d.). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai bendraturčiai nesusitaria dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2014).

12Pripažįstama, kad tokio pobūdžio bylose itin svarbus šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo klausimas. Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims taisyklės bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo konkretinamos teismų praktikoje išaiškinant, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti.

13Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai yra susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, kadangi vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012, 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014, kt.).

14Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bendraturčių teisės atidalyti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra pagal jų pasiūlytus atidalijimo variantus.

15Remiantis bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė L. D. ir atsakovai J. Š. ir A. Š. yra 7.5100 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( - )bendraturčiai (t. 1, b.l. 104-105). Ieškovei L. D. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), viralinė, unikalus Nr. ( - ), daržinė, uniklaus Nr. ( - ), ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantys Kaišiadorių r. sav( - ) (t. 1, b.l. 31-33).

16Ieškovė L. D. nurodė, kad jos pateiktas projektas buvo parengtas sutinkamai su faktiniu žemės sklypo naudojimu bei atitinka idealias nuosavybės dalis. Atsakovas A. Š. nurodė, kad ieškovės pateiktas projektas pažeidžia A. Š. teises, nes pagal L. D. pateiktą projektą jam ir J. Š. atitektų žemės sklypo dalis, kurios naudingumo koeficientas yra itin žemas. Šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų atsakovai nepateikė. Priešingai – kaip matyti iš žemės sklypo planų (t. 2, b.l. 17, 19), žemės sklypo dalyje, pažymėtoje ieškovės pateiktame plane 238-3, nėra medžių, krūmų, reljefas yra nuožulnus, tuo tarpu atsakovo prašomo sklypo dalis, jo pateiktame plane pažymėta „A“, yra reljefiškai nelygi, su dideliu šlaitu, šiame sklype gausu medžių, kitos augmenijos. Teismas pažymi, kad, nors ieškovė nėra pateikusi duomenų apie atidalintynų žemės sklypų vertes, kas leistų nustatyti, ar žemės sklypų vertės yra maždaug vienodos, tačiau atsakovai taip pat nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad atidalintinų pagal ieškovės pateiktą projektą žemės sklypų vertės akivaizdžiai skiriasi, nors tokią pareigą pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, siekdamas įrodyti savo nurodytas aplinkybes, ir turėjo atsakovas. Atsakovai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog jie žemės sklypui esant padalytam pagal ieškovės pasiūlytą variantą, jiems tenkančios žemės sklypo dalies negalės naudoti pagal tikslinę paskirtį.

17Ieškovė L. D. nurodė, kad visą žemės sklypą, esantį ( - )r. sav., visą laiką prižiūrėjo ir prižiūri ieškovės tėvas A. D., jis gyvenamajame name nuolat gyveno ir gyvena, ūkininkauja, augina gyvulius, prižiūri bendrą sklypo tvarką, jį šienauja, kitaip puoselėja. Ieškovė taip pat atkreipė teismo dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš atsakovų pateikto plano (t. 2, b.l. 6), ieškovei prašomoje priskirti žemės sklypo dalyje, atsakovų pateiktame plane pažymėtoje „B“, esantys ieškovei priklausantys statiniai būtų labai arti atsakovams prašomos priskirti sklypo dalies, plane pažymėtos „A“, todėl žemės sklypo atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal atsakovų pateiktą planą (t. 2, b.l. 6), esant konfliktiškiems šalių santykiams, tik skatintų ir gilintų tarp šalių nesutarimus, pažeistų šalių teises ir jų teisėtus interesus. Nesutarimai tarp šalių gali kilti ir dėl to, kad atsakovams tenkanti žemės sklypo dalis, jų pateiktame plane pažymėta indeksu „A“,, „perdengia“ namų valdos dalį, kurioje yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai. Su tokiais ieškovės argumentais teismas sutinka, laiko juos pagrįstais, nes net ir nagrinėjant šią civilinę bylą teisme teismui nekilo abejonių, kad normalaus bendravimo ir dalykiško, civilizuoto problemų sprendimo tarp šalių nėra, jų santykiai yra konfliktiniai, todėl atidalijus žemės sklypus pagal atsakovų pateiktą projektą atsakovams priklausantis žemės sklypas ribotųsi su ieškovei priklausančia namų valda, kurioje yra ieškovei priklausantis gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, ir kuriame nuolat gyvena ieškovės tėvas A. D., dėl ko būtų pažeisti ieškovės interesai, ir toks šio ginčo išsprendimo būdas skatintų tolimesnius ginčus tarp šalių, pažeistų šalių interesus.

18Teismo nuomone, sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą svarbus ieškovės argumentas, kad ieškovei L. D. priklauso žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. ( - ) (t. 2, b.l. 18, 19, 110-11), kuris ribojasi su šalims priklausančiu ginčo žemės sklypu. Kaip nurodė ieškovė, į šį žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), ieškovės tėvas A. D. veda ganyti avis, todėl atidalijus žemės sklypus pagal atsakovų pateiktą planą, patekimas į šį ieškovei priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr( - ), būtų apsunkintas ir sąlygotų konfliktus tarp šalių.

19Be to, ieškovės teigimu, su kuo sutinka ir teismas, jos siūlomame plane kelio servitutas būtų ieškovės sklypo šoninėje dalyje, tai nesukeltų L. D. didelių nepatogumų, be to, kelias yra suformuotas, todėl būtų taupomos lėšos jo įrengimui. Tuo tarpu, kaip teigia ieškovė, atsakovų siūlomu servitutiniu keliu faktiškai negalima būtų naudotis dėl per didelio skardžio, techniškai įrengti šį servitutinį kelią būtų sudėtinga, nes dalis jo būtų miške, techniškai sudėtinga būtų išspręsti ir kelio suformavimą per 5 metrų gylio griovį. Atsakovai nesutikimą su ieškovės prašomu nustatyti kelio servitutu grindžia tuo, kad pagal ieškovės L. D. atidalijimo projektą kelio servitutui yra skiriama daugiau žemės sklypo ploto, nei atsakovo parengtame projekte, kitų nesutikimo motyvų atsakovai nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė sutinka ir teismo prašo kelio servitutą nustatyti pagal jos pateiktą projektą, taip pat įvertinus aplinkybę, kad nustačius ieškovės prašomą kelio servitutą bus taupomos lėšos kelio įrengimui, jog atsakovas A. Š. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad kelią pagal jo prašomą nustatyti servitutą įrengti yra techniškai įmanoma, nepateikė tokio kelio įrengimo sąmatos, teismas laiko, kad ieškovės prašomas nustatyti kelio servitutas yra ekonomiškesnis, racionalesnis, labiau atitinkantis šalių interesus.

20Teismo manymu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo atidalijimo variantas yra logiškiausias, optimaliausiai atitinkantis bendraturčių interesus, teisingumo ir protingumo principus, geriausiai užtikrinantis turto naudojimo racionalumą, nepažeidžiantis atsakovų teisių ir teisėtų interesų, todėl ieškovės ieškinys dėl žemės sklypo atidalijimo pagal ieškovės pateiktą planą ir servituto nustatymo tenkintinas (Lietuvos Respublikos CK 4.80 str., 4.81 str. 1 d., 4.111 str.).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-270 str., 279 str., teismas

Nutarė

22ieškovės L. D. ieškinį tenkinti.

23Atidalinti 7.5100 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ) Kaišiadorių r. sav., pagal UAB „Geosoma“, licencijos Nr. ŽF-50, G-644-(310), 2014-06-16 parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nustatant, kad žemės sklypai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendimų brėžinyje pažymėti indeksais Nr. 238-1, 0,63 ha ploto, ir Nr. 238-2, 4,37 ha ploto, po atidalijimo asmeninės nuosavybės teise atitenka L. D., o žemės sklypas, žemės formavimo ir pertvarkymo projekto sprendimų brėžinyje pažymėtas indeksu Nr. 238-3, po atidalijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise atitenka atsakovams A. Š. ir J. Š..

24Nustatyti pagal pridedamą UAB „Geosoma“, licencijos Nr. G-644-(310), išduota 2008-07-30, žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - )sav., žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą 2014-06-16, su numatomu kelio servitutu, žemės sklypuose, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtuose indeksais „238-1“ ir „238-2“, kurie po atidalijimo asmeninės nuosavybės teise atitenka L. D., 4 metrų pločio, 1109 m2 kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis kaip pėsčiųjų taku, teisę varyti galvijus į žemės sklypą, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą indeksu „238-3“, esantį ( - )sen., Kaišiadorių r. sav., ir kuris po atidalijimo atitenka bendros dalinės nuosavybės teise atsakovams A. Š. ir J. Š..

25Atsakovo A. Š. priešieškinį atmesti.

26Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. ieškovė L. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. Š., J. Š.,... 4. Į teismo posėdį neatvyko ieškovė L. D.. Apie teismo posėdžio laiką ir... 5. Atsakovė J. Š. atsiliepime į ieškinį (t. 1 , b. l. 122) su ieškiniu... 6. Atsakovas A. Š. priešieškinio pareiškimu (t. 2, b. l. 41-43) prašo... 7. Teismo posėdžio metu atsakovas A. Š. palaikė priešieškinį, prašė jį... 8. Atsiliepime į priešieškinį (t. 2, b. l. 12-15) ieškovė L. D. su... 9. Atsiliepime į priešieškinį (b. l. 24) J. Š. nurodė, kad su... 10. Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.... 11. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios... 12. Pripažįstama, kad tokio pobūdžio bylose itin svarbus šalių įrodinėjimo... 13. Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos... 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bendraturčių teisės atidalyti jiems... 15. Remiantis bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė L. D. ir atsakovai... 16. Ieškovė L. D. nurodė, kad jos pateiktas projektas buvo parengtas sutinkamai... 17. Ieškovė L. D. nurodė, kad visą žemės sklypą, esantį ( - )r. sav., visą... 18. Teismo nuomone, sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą svarbus ieškovės... 19. Be to, ieškovės teigimu, su kuo sutinka ir teismas, jos siūlomame plane... 20. Teismo manymu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-270 str., 279 str.,... 22. ieškovės L. D. ieškinį tenkinti.... 23. Atidalinti 7.5100 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - )... 24. Nustatyti pagal pridedamą UAB „Geosoma“, licencijos Nr. G-644-(310),... 25. Atsakovo A. Š. priešieškinį atmesti.... 26. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...