Byla e2A-829-370/2016
Dėl draudimo išmokos priteisimo (tretieji asmenys byloje – Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, veikiantis per filialą Lietuvoje, „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per filialą Lietuvoje)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Grand Cru Airlines“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-957-866/2016, pagal ieškovės UAB „Grand Gru Airlines“ ieškinį atsakovui Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos dėl draudimo išmokos priteisimo (tretieji asmenys byloje – Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, veikiantis per filialą Lietuvoje, „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per filialą Lietuvoje),

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Grand Cru Airlines“ patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą Valstybinį turizmo departamentą prie Ūkio ministerijos (toliau – Turizmo departamentas) draudimo bendrovėms Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialui ir bendrovei „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje pateikti rašytinį reikalavimą dėl laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo išmokos, lygios 133 732, 76 Eur, bet neviršijančios draudimo sumos, sumokėjimo UAB „Grand Cru Airlines“ už jos patirtas tiesiogines išlaidas grąžinant UAB „Go Planet Travel“ turistus į pradinę jų išvykimo vietą, taip pat iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad 2013-07-25 UAB „Grand Cru Airlines“ ir UAB „Go Planet Travel“ sudarė lėktuvo nuomos sutartį Nr. 201307-25 (toliau – lėktuvo nuomos sutartis), pagal ją ieškovė įsipareigojo išnuomoti lėktuvą UAB „Go Planet Travel“, o UAB „Go Planet Travel“ įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis atsiskaityti už ieškovės įvykdytus skrydžius.
  3. Ieškovė, vadovaudamasi sutarties 11.2 punktu, 2014-07-03 lėktuvo nuomos sutartį nutraukė. 2014-07-04 UAB „Go Planet Travel“ pasiskelbė nemokia, o Turizmo departamentas sustabdė jos kaip kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą. Nepaisant to, ieškovė, neturėdama pareigos, buvo priversta įvykdyti skrydžius (iš viso 10), kuriais į Lietuvą buvo grąžinti UAB „Go Planet Travel“ klientai, tokiu būdu patyrė sąnaudas (tiesiogines skrydžių išlaidas - degalai, navigaciniai ir tūpimo mokesčiai, skrydžių aptarnavimai oro uostose bei keleivių mokesčiai, bendra suma - 133 732, 76 Eur), kurios, ieškovės teigimu, turi būti padengtos iš UAB „Go Planet Travel“ prievolių įvykdymo laidavimo draudimo (sudarytos sutartys su „BTA Insurance Company“ SE filialu Lietuvoje (numatyta 350 000 Lt dydžio draudimo suma) ir Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialu, kuriame taip pat numatyta 350 000 Lt dydžio draudimo suma), esant draudžiamajam įvykiui – kelionių organizatoriaus nemokumui (Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo 8.2 punktas). Nurodė, kad tuo atveju, jeigu turistas yra grąžinamas trečiųjų asmenų sąskaita, reikalavimo teisė į draudimo išmoką už turisto grąžinimo į Lietuvą išlaidas pereina šiam trečiajam asmeniui.
  4. Ieškovės teigimu, pirmiausia yra kompensuojamos už Lietuvos ribų esančių turistų grąžinimo į Lietuvą išlaidos ir tik tuomet likusi draudimo suma paskirstoma kitiems turistams. Nurodė, kad atsakovas turi teisę nurodyti draudikams apmokėti turisto grąžinimo į pradinę jo išvykimo vietą išlaidas (Aprašo 30 p.).
  5. Atsakovas Turizmo departamentas su ieškiniu nesutiko.
  6. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis ieškovės paskelbtais duomenimis, jai kilo pareiga 14 dienų nuo 2014-07-03 pareiškimo dėl lėktuvo nuomos sutarties nutraukimo pateikimo vykdyti įsipareigojimus. Be to, vadovaujantis lėktuvo nuomos sutarties 11.1, 11.1.1, 11.1.2 ir 11.2 punktais ji galėjo anksčiau kreiptis į UAB „Go Planet Travel“ ir nutraukti sutartį, siekdama išvengti galimų nuolat didėjančių savo bei būsimų turistų nuostolių.
  7. Pažymėjo, kad ieškovė dar iki 2014-07-03 turėdama informaciją apie UAB „Go Planet Travel“ skolą už vežimo paslaugas ir galbūt gresiantį nemokumą, neinformavo atsakovo. Be to, ieškovė nekvestionavo savo įsipareigojimo vykdyti skrydžius iki 2014-07-17, o apmokėjimo sąlygos nebuvo derintos.
  8. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė buvo įpareigota vykdyti skrydžius ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria UAB „Grand Cru Airlines“ įpareigota vykdyti turistų pervežimus į Bulgariją pagal numatytą grafiką 2014 m. liepos 10 d., 14, 15, 17 dienomis. Dėl to negalima teigti, jog skrydžiai buvo vykdomi atsakovo reikalavimu.
  9. Pasak atsakovo, UAB „Go Planet Travel“ turėjo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo laidavimo draudimą pagal „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje ir Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo išduotus draudimo polisus bendrai 202 734, 01 Eur sumai, iš kurios buvo panaudota 35 891, 80 Eur gelbstint turistus Turkijoje. Likusi 166 842, 21 Eur suma yra paskirstyta visiems nukentėjusiems asmenims. Įvertinus UAB „Go Planet Travel“ turistų nuostolių mastą pagal minėtinus prievolių įvykdymo laidavimo draudimus, turimų sumų visiškai kompensuoti turistų nuostolius nepakako (jų buvo 518 634, 73 Eur). Tenkinant ieškovės reikalavimą pinigų neatgautų nė vienas turistas. Dėl galbūt nesąžiningos UAB „Go planet Travel“ veiklos atsakovas kreipėsi į prokuratūrą.
  10. Trečiasis asmuo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group, veikiantis per Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group filialą Lietuvoje, atsiliepime prašė ieškinio pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra, tačiau nusprendus ieškinį tenkinti prašė atsižvelgti į tai, kad pagal Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group sudarytą draudimo sutartį neišnaudota draudimo suma yra 13 637, 33 Eur (47 086, 99 Lt), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  11. Trečiojo asmens manymu, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar ieškovė apskritai turėjo teisę nutraukti lėktuvo nuomos sutartį ir ar tinkamai ja pasinaudojo. Nurodė, kad ieškovė po 2014-07-04 vykdė skrydžius, o iš ieškovės pateiktų dokumentų turinio matyti, kad skrydžiai buvo vykdomi kryptimi pirmyn ir atgal. Pasak trečiojo asmens, šiuo atveju ieškovė nepaaiškino, kodėl buvo atliekama tiek daug skrydžių, ar jos nurodomos išlaidos patirtos pagrįstai ir ar ji pasirinko ekonomišką prievolių vykdymo būdą.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad nutraukus lėktuvo nuomos sutartį su kelionių organizatoriumi nuo 2014-07-03, ji neprivalėjo vykdyti skrydžių iki 2014-07-17, o atsižvelgiant į kelionių organizatoriaus nemokumą, jos atžvilgiu netaikytinas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (toliau – Reglamentas), pagal 3 straipsnio 6 dalį (kai organizuota kelionė atšaukiama dėl kitų priežasčių nei skrydžio atšaukimas). Teismo vertinimu, šie argumentai nepagrįsti, be to, byloje kilo ginčas ne dėl kelionių organizatoriaus parduotų kelionės paketų atšaukimo, o dėl oro vežėjo, vykdančio skrydžius, teisių ir pareigų apimties.
  3. Teismas, įvertinęs šalių sudarytos sutarties 11.2 punktą, CK normas, reglamentuojančias vienašalį sutarties nutraukimą (CK 6.217, 6.218 straipsniai), taip pat aplinkybę, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl pranešimo apie sutarties nutraukimą pateikimo prieš 30 dienų, taip, kaip to reikalauja įstatymas, sprendė, kad ieškovė neturėjo teisinio pagrindo nevykdyti sutartinių įsipareigojimų nuo 2014-07-03.
  4. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai, remdamasi sutarties 11.2 p. nuostata, teigė turinti teisę kelionių organizatoriaus įsipareigojimų nesilaikymo atveju bet kada sustabdyti sutartimi numatytus skrydžius neprisiimdama jokios atsakomybės. Kasacinio teismo praktikoje tokios sutarčių nuostatos laikytinos kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinės ir negaliojančios, jos neatleidžia vežėjo nuo atsakomybės prieš keleivius neįvykdžius numatytų skrydžių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-7-43/2008).
  5. Teismas nurodė, kad byloje nustatyti duomenys patvirtina, jog ieškovė, suprasdama savo atsakomybės ribas pagal Reglamentą, tiek 2014-07-03 pranešime kelionių organizatoriui, tiek tos pačios dienos internetiniame portale paskelbtame pranešime nurodė, kad skrydžiai bus nevykdomi po 2014-07-17. Teismo vertinimu, tai patvirtina, kad ieškovė suplanuotų skrydžių neatšaukė.
  6. Teismo vertinimu, kelionių organizatoriaus nemokumas nelaikytinas ypatinga aplinkybe. Ieškovė apie UAB „Go Planet Travel“ mokumo problemas žinojo ilgą laiką, tačiau toliau vykdė skrydžius, taip prisidėdamas prie žalos padidėjimo. Tai, kad 2014-07-04 buvo sustabdytas kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas dėl jo nemokumo, neturi įtakos ieškovės atsakomybės riboms pagal Reglamento nuostatas.
  7. Teismas nesutiko su ieškinyje nurodytu argumentu, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė kreiptis į draudimo kompanijas, dėl laidavimo draudimo išmokos ieškovei išmokėjimo. Iš nustatytų faktinių aplinkybių teismas sprendė, kad ieškovė įvykdė skrydžius pagal iš anksto suplanuotą tvarkaraštį, kuriuos keleiviai įsigijo per kelionių organizatorių, taigi vykdė sutartinius įsipareigojimus, sutarties su kelionių organizatoriumi pagrindu ir tokios išlaidos negali būti vertinamos kaip turistų patirtų nuostolių atlyginimas, jiems grįžtant į išvykimo vietą.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimo ribas – peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas (CPK 265 str. 2 d.), t. y. konstatavo, kad sutarties nuostatos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl ji nutraukta neteisėtai, nors nė viena iš bylos šalių nebuvo pateikusi reikalavimo nei pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, nei pripažinti sutarties nuostatas prieštaraujant imperatyvioms įstatymo normoms, o bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės iš viso nebuvo nagrinėjamos ir tiriamos. Be to, apeliantės vertinimu, sutarties nuostatos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o sutarties nutraukimas buvo įgyvendintas tokiomis sąlygomis, kurios tenkina net ir pirmosios instancijos teismo nustatytas sąlygas.
    2. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas sutarties nuostatų prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms, jos nutraukimo (ne)teisėtumą, taip pat, kad vykdydama skrydžius ieškovė vykdė sutartinius įsipareigojimus, pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų (UAB „Go Planet Travel“) materialiųjų teisių ir pareigų, nes, tokiu atveju kyla į bylą neįtraukto asmens BUAB „Go Planet Travel“ pareiga sumokėti už įvykdytus skrydžius. Tai sudaro absoliutų skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.);
    3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į sutarties nuostatas, netinkamai įvertino bylos šalių veiksmus:
      1. Ieškovė ir atsakovas sudarė susitarimą dėl skrydžių vykdymo ir skrydžių tvarkaraščio. 2014-07-07 raštu ieškovė atsakovui pateikė aiškiai apibūdintą ieškovės ofertą vykdyti skrydžius, kurie turi būti apmokėti iš laidavimo draudimo lėšų. Atsakovas šią ofertą akceptavo 2016-07-08 susitikimo metu ir apie susitarimo sudarymo vėliau patvirtino viešai paskelbdamas apie susitarimo rezultatus. Taigi, atsakovui akceptavus ieškovės ofertą buvo sudaryta sutartis, todėl laikytina, kad ieškovė turėjo teisėtą lūkestį atgauti išlaidas iš laidavimo draudimo lėšų, patirtas dėl skrydžių.
      2. Susitarimas su atsakovu dėl skrydžių vykdymo buvo pasiektas po rašto pateikimo atsakovui, todėl jis negalėjo nežinoti, kad ieškovė tikisi, jog skrydžiai bus apmokėti iš laidavimo draudimo lėšų. Skrydžių vykdymo metu jokių prieštaravimų dėl tokios ieškovės pozicijos atsakovas neišreiškė.
      3. Skrydžių tvarkaraštis buvo analogiškas sutartyje numatytam tvarkaraščiui, atsižvelgiant į ekonomiškumo principą – patvirtinus kitokį tvarkaraštį nei tas, kuris buvo numatytas sutartyje, būtų ženkliai išaugusi skrydžių kaina.
    4. Sutartis buvo nutraukta teisėtai, todėl skrydžiai negalėjo būti vykdomi pagal sutartinius įsipareigojimus. Sutarties 11.2 punktas, reglamentuojantis vienašalį sutarties nutraukimą, yra teisėtas. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurios ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos bylos, o pirmosios instancijos teismo išvada dėl sutarties nuostatų negaliojimo yra klaidinga ir nepagrįsta.
    5. Ieškovė įvykdė net ir bendrųjų sutarčių nutraukimą reglamentuojančių CK nuostatų reikalavimus. Kelionių organizatorius apie sutarties pažeidimą ir būsimą jos nutraukimą, jei pažeidimas nebus pašalintas, informuotas dar 2014-05-15, kai sutartis nutraukta tik

      42014-07-03.

    6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias kompensavimo keleiviams taisykles (Reglamento 3 str. 6 d.), taip pat normas, reglamentuojančias laidavimo draudimą dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo (Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1421 (toliau – Aprašas), 29.1 p., 8.2 p., 33 p., 40 p.):
      1. Pagal Reglamento 3 str. 6 d., jis netaikomas tuo atveju, jeigu yra atšaukiama organizuota turistinė kelionė ir šis atšaukimas įvyksta ne dėl skrydžio atšaukimo. Atsakovas pripažino, kad organizuotos kelionės buvo atšauktos dėl kitų priežasčių, nei skrydžio atšaukimas, todėl Reglamentas šiuo atveju netaikomas. Tai reiškia, kad ieškovė neturėjo jokios pareigos vykdyti skrydžius.
      2. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta, jog ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę susitarimo vykdyti skrydžius, ieškovė vis tiek turėtų pirmumo teisę į laidavimo draudimo išmoką. Ieškovei, atlyginusiai turisto turėtas išlaidas (t. y. savo sąskaita jį grąžinus į Lietuvą), pereina reikalavimo teisę į laidavimo draudimo išmoką pagal Aprašo 40 punktą.
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Turizmo departamentas prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovas su ieškove nėra sudaręs jokios sutarties (susitarimo) dėl keleivių parskraidinimo į Lietuvą, pagal kurią atsakovas būtų įsipareigojęs papildomai mokėti ieškovei už skrydžius ar kreiptis į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos ieškovei išmokėjimo. Byloje duomenų, pagrindžiančių tokio susitarimo egzistavimą, taip pat nėra. Tai, kad ieškovė 2014-07-07 raštu prašė atsakovo suteikti informaciją apie skrydžių būtinumą, grafiką ir apmokėjimą, o vėliau vykdė skrydžius pagal savo įsipareigojimą, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad buvo sudaryta nauja sutartis.
    2. Tuo atveju, jei ieškovė būtų siekusi sudaryti naują sutartį su atsakovu, įsipareigodama teikti transporto (orlaivio) nuomos su įgula paslaugas už 133 732,76 Eur sumą, ji, kaip protingas ir apdairus verslo subjektas, būtų sudariusi rašytinę sutartį.
    3. Dėl ieškovės nenuoseklios pozicijos (ieškinyje teigė, kad buvo priversta vykdyti skrydžius, apeliaciniame skunde – kad juos vykdė pagal atsakovo ir jos sudarytą susitarimą), laikytina, kad ieškovė įvairiais būdais (nesąžiningai) stengiasi išvengti savo įsipareigojimų vykdymo pagal Reglamento 5 straipsnį bei viešo 2014-07-03 įsipareigojimo keleiviams.
    4. Tuo atveju, jei, kaip teigia apeliantė, atsakovo ir ieškovės sutartis buvo sudaryta 2014-07-08, neaišku, kokiu pagrindu ieškovė keleivius skraidino 2014 m. liepos 5, 6, 7 dienomis. Atsakovo nuomone, keleiviai buvo skraidinami dėl sutarties su kelionių organizatoriumi nutraukimo ir būtent ieškovė pirmoji paskelbė atšaukianti skrydį dar 2014-07-03.
    5. Ieškovė, informavusi atsakovą apie vienašalį sutarties su kelionių organizatoriumi nutraukimą, vykdė prievoles keleiviams pagal Reglamentą ir pagal lėktuvo nuomos sutartį, todėl neturi teisės kaip prievolę įvykdęs trečiasis asmuo reikalauti draudimo išmokų pagal Aprašo 40 p., tačiau Reglamentas neriboja ieškovės teisės reikalauti atlyginimo už suteiktas paslaugas ar patirtos žalos tiesiogiai iš kelionių organizatoriaus. Laidavimo draudimo objektas visų pirma skirtas turistų patirtų nuostolių atlyginimui. Šioje situacijoje ieškovė vykdė pareigas keleiviams ne kaip atsakovo pasitelkta trečioji šalis, o kaip oro vežėjas Reglamento prasme. Tai patvirtina faktinės aplinkybės. 2014-07-03 tapo aišku, kad ieškovė skrydžių nebevykdys, nes sutartis su kelionių organizatoriumi nutraukta, tačiau ieškovė suprato, kad nepaisant tarpusavio santykių dėl skrydžių atšaukimo jai kyla prievolės pagal Reglamento 5, 7, 8 straipsnius, dėl to ji, 2014-07-03 viešai paskelbė, kad skrydžius vykdys iki 2014-07-17. Taigi, keliones nuo 2014-07-03 turistams visų pirma būtų reikėję atšaukti būtent dėl skrydžių atšaukimo iš ieškovės pusės, o ne dėl kitų priežasčių nei skrydžio atšaukimas (Reglamento 3 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovė savo prievoles pagal Reglamentą turėjo vykdyti nuo 2014-07-03, nepriklausomai nuo to, kad 2014-07-04 buvo sustabdytas kelionių organizatoriaus pažymėjimas.
    6. Ieškovė 2014-07-03 viešai paskelbė nebevykdysianti skrydžių ne dėl to, kad kelionių organizatorius buvo nemokus, o dėl to, kad ji nutraukė lėktuvo nuomos sutartį dėl kelionių organizatoriaus vėlavimo atsiskaityti už paslaugas, todėl ieškovei jau 2014-07-03 kilo atsakomybė prieš keleivius pagal Reglamentą. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, jog 2014-07-04 kelionių organizatoriui buvo sustabdytas kelionių organizatoriaus pažymėjimas, neturėjo reikšmės ieškovės pareigoms pagal Reglamentą. Be to, kelionių organizatoriaus pažymėjimo sustabdymas nereiškia kelionių atšaukimo ir nevykdymo (atsakovo direktoriaus 2003 m. kovo 27 d. patvirtino įsakymo „Dėl pažymėjimo, patvirtinančio, kad kelionės organizatorius ar kelionių agentūra atitinka nustatytus reikalavimus, bei suteikiančio teisę teikti atitinkamas turizmo paslaugas, išdavimo tvarkos“ Nr. 25-V 17 punktas, Turizmo įstatymo 4 str. 6 d.).
    7. Ieškovė neturi teisės gauti atlyginimą iš laidavimo draudimo, nes sutartis nutraukta neteisėtai. Ieškovė nesilaikė įstatyme numatytų įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminų (CK 6.218 str.), o kartu su apeliaciniu skundu pateiktas naujas įrodymas – 2014-05-15 raštas - nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. 2014-05-05 rašte buvo nurodyta ne apie sutarties nutraukimą, o apie tai, kad kelionių organizatorius iki 2015-05-19 turi sumokėti skolą. Tik tada, kai nebuvo padengta skola, ieškovė turėjo nustatyti 30 dienų terminą. Tokią CK 6.218 straipsnio taikymo praktiką formuoja ir kasacinis teismas, nurodydamas, kad terminas, skirtas pašalinti sutarties vykdymo trūkumus, neįeina į 30 dienų įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013).
    8. Ieškovė neatitinka subjektų rato, galinčio pretenduoti į laidavimo draudimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė veikė kaip oro vežėjas keleivių naudai pagal sutartinius įsipareigojimus su kelionių organizatoriumi, t. y. veikė kelionių organizatoriaus vardu (Reglamento 3 str. 5 d.) (nebuvo trečiasis asmuo). Tai, kad pirmiausia yra atlyginami turistų patirti nuostoliai grįžtant į pradinę išvykimo vietą, jokiu būdu nesuteikia oro vežėjui, įvykdžiusiam savo prievoles pagal Reglamentą, reikalauti laidavimo draudimo išmokos.
    9. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų ir tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė neteikė teismui prašymo įtraukti kelionių organizatorių į bylą trečiuoju asmeniu, nors turėjo tokią teisę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nenusprendė, neįpareigojo ar kitaip nenustatė kelionių organizatoriui pareigos apmokėti už ieškovės įvykdytus skrydžius, taip pat nenustatė pareigos pateikti reikalavimus dėl skrydžių apmokėjimo kelionių organizatoriui. Konstatavimas, kad ieškovė vykdė sutartinius įsipareigojimus, turi reikšmės ne kelionių organizatoriaus materialiosioms teisėms ir pareigoms, o ieškovės, kaip oro vežėjos, teisių ir pareigų apimčiai. Nepriklausomai nuo to, ar sutartis buvo nutraukta teisėtai ar ne, tai kelionių organizatoriui šioje situacijoje nesukelia pasekmių, nes ieškovė gali reikalauti atlyginimo iš kelionių organizatoriaus (Reglamento 13 str.).
    10. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, pasisakydamas dėl faktinių aplinkybių sutarties nutraukimo pagrįstumo aspektu, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Atsižvelgiant į bylos šalių gynybinę poziciją, byloje buvo svarbu išsiaiškinti, kokia buvo tikroji ieškovės teisių ir pareigų apimtis įvertinant tai tiek sutartinių santykių, tiek Reglamento aspektais. Net ir tuo atveju, jei teismas nebūtų pasisakęs dėl ieškovės veiksmų teisėtumo nutraukiant sutartį, procesinė bylos baigtis nebūtų pakitusi, nes ieškovės pareiga vykdyti skrydžius kilo ir iš Reglamento nuostatų. Be to, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu tuo atveju, kai jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir tuo pažeidžiamas viešasis interesas.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas)

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
  2. Apeliantė teismo prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas sutarties nuostatų prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms, jos nutraukimo neteisėtumą, taip pat, kad vykdydama skrydžius apeliantė vykdė sutartinius įsipareigojimus, pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų, t. y. BUAB „Go Planet Travel“ materialiųjų teisių ir pareigų, nes tokiu atveju kyla bankrutuojančios įmonės pareiga sumokėti už įvykdytus skrydžius.
  3. Pagal CPK 266 straipsnį yra draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos tikslas – užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010). Aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015; kt.).
  4. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, susiję su lėktuvo nuomos sutarties nutraukimo teisėtumu, kuriais teismas rėmėsi kildindamas apeliantės pareigas pagal lėktuvo nuomos sutartį toliau vykdyti skrydžius, negali būti vertinamas kaip pasisakymas dėl UAB „Go Planet Travel“ teisių ir pareigų, todėl apeliacinio skundo prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 str. 2 d. 2 p., atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 str.). Taip pat pažymėtina, kad 2015-12-02 vykusiame teismo posėdyje teisėja, nagrinėjusi bylą pirmosios instancijos teisme, kėlė klausimą dėl UAB „Go Planet Travel“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau ieškovė su tuo nesutiko (CPK 179 str. 3 d.).
  5. Teisėjų kolegija nenustatė ir kitų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

7Dėl faktinių bylos aplinkybių

  1. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nustatė tokias faktines aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos pagal apeliacinį skundą, išnagrinėjimui:
    1. 2013-07-25 UAB „Go Planet Travel“ (užsakovas) ir UAB „Grand Cru Airlines“ (vežėjas) sudarė lėktuvo nuomos sutartį Nr. 201307-25 (toliau – nuomos sutartis), kuria vežėjas sutiko išnuomoti lėktuvą užsakovui, o užsakovas sutiko jį išsinuomoti iš vežėjo lėktuvo nuomos laikotarpiui šia sutartimi nustatytomis sąlygomis ir terminais (lėktuvo nuomos sutarties 2.2 p.).
    2. 2014-04-01 „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje ir UAB „Go Planet travel“ sudarė susitarimą dėl užstato kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo pagal draudimo liudijimą (polisą) serija KOFG Nr. 000754, pagal kurį draudikas išdavė draudėjui kelionės organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo laidavimo draudimo liudijimą (polisą) serija KOFG Nr. 000754 350 000 Lt draudimo sumai. Draudimo laikotarpis 2014-04-30 – 2015-04-29; draudimo objektas - turistų turtiniai interesai, susiję su kelionių organizatoriaus prievolių pagal sudarytas turizmo paslaugų teikimo sutartis įvykdymu dėl draudžiamųjų įvykių, įvykusių draudimo laikotarpiu; naudos gavėjas – Valstybinis turizmo departamentas.
    3. 2014-04-01 Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialas išdavė draudimo polisą UAB „Go Planet Travel“, jame naudos gavėju nurodytas Valstybinio turizmo departamentas, draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su draudėjo prievolių tretiesiems asmenims (būsimiems turistams) pagal turizmo paslaugų teikimo sutartis įvykdymu; draudimo laikotarpis – 2014-05-01 – 2015-04-30, draudimo suma – 350 000 Lt.
    4. Apeliantė 2014-07-03 patikslintu pranešimu apie sutarties nutraukimą Nr. 2014-07-03/02 pranešė UAB „Go Planet Travel“ apie lėktuvo nuomos sutarties nutraukimą nuo 2014-07-03, nurodydama, kad užsakovas nevykdo savo prievolių pagal sutartį, o neapmokėta vežėjui skola pagal sutartį didėja ir 2014 m. liepos 1 d. sudaro 3 772 117,69 Lt, taip pat remdamasi lėktuvo nuomos sutarties 11.1.1, 11.2 punktais, CK normomis, reglamentuojančiomis vienašalį sutarties nutraukimą.
    5. Sutarties 11.2 p. nurodyta, kad „11.1.1 punktu numatyto įsipareigojimų nesilaikymo atveju Vežėjas turi teisę bet kada sustabdyti sutartimi numatytus skrydžius, neprisiimdamas jokios atsakomybės ir / arba nedelsdamas nutraukti sutartį, apie tai tinkamai pranešdamas Užsakovui ir nesikreipdamas į teismą. Tokiu atveju Užsakovas privalo kompensuoti Vežėjui teisinga sąmata numatytą mažiausią nuostolių sumą, lygią 11.2.1. visiems lėktuvo nuomos kainos įsiskolinimams ir bet kokioms mokėtinoms ar sutarties laikotarpiu susikaupusioms sumoms; ir 11.2.2. 900 skrydžio valandų ir 800 Eur sandaugai, kuri lygi 720 000 Eur“.
    6. „Užsakovui nesilaikant Sutarties sąlygų, jas kokiu nors būdu pažeidžiant ar nevykdant Sutartimi numatytų įsipareigojimų, Vežėjas turi teisę tokį nesilaikymą, pažeidimą ar nevykdymą laikyti esminiu Sutarties pažeidimu („įsipareigojimų nesilaikymo atveju“). Neapibendrinant ankstesnės sąlygos, įsipareigojimų nevykdymu laikomas vienas ar keli toliau išvardyti atvejai, kai užsakovas (11.1 p.) laiku nesumoka lėktuvo nuomos kainos ar kokios nors kitos įmokos“ (11.1.1)“.
    7. Minėtame 2014-07-03 pranešime apie lėktuvo nuomos sutarties nutraukimą nuo

      82014-07-03 apeliantė nurodė pareigas užsakovui, kurias jis, esant lėktuvo nuomos sutarties nutraukimo faktui, turi įgyvendinti, siekiant užtikrinti keleivių teises pagal Reglamentą Nr. 261/2004: 1) ne vėliau kaip prieš 14 dienų tinkamai informuoti visus savo klientus, kuriems užsakovas yra pardavęs vežimo oru paslaugą ir (ar) rezervavęs vežimą oru į Sutarties priede Nr. 1 nurodytus skrydžius po 2014-07-17, kad skrydžių po 2014-07-17 užsakovas negalės vykdyti, pateikti įrodymus, kad tinkamai įvykdė informavimo pareigą, taip pat nedelsiant sustabdyti bet kokius tolesnius vežėjo atliekamos vežimo oru paslaugos po 2014-07-17, pardavimus.

    8. Apeliantė 2014-07-03 raštu Nr. 2014-07-03/01 taip pat kreipėsi į Civilinės aviacijos administraciją bei Valstybinį turizmo departamentą dėl užsakomųjų skrydžių pagal lėktuvo nuomos sutartį nevykdymo, nurodydama, kad lėktuvo nuomos sutartis, su vėlesniais pakeitimais, užsakovo buvo pažeista, todėl ji nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo bei užsakovo nemokumo. Taip pat nurodė, kad 2014-07-17 skrydis maršrutu bus paskutinis iš numatytų sutartyje.
    9. Informacija apie lėktuvo nuomos sutarties nutraukimą, taip pat, kad iki 2014-07-17 vežėjas UAB „Grand Cru Airlines“ vykdys numatytus skrydžius pagal įsipareigojimus klientams, 2014-07-03 buvo patalpinta ir internetiniame tinklapyje.
    10. 2014-07-04 gautas UAB „Go Planet Travel“ pranešimas dėl kelionių organizatoriaus nemokumo.
    11. Tą pačią dieną (2014-07-04) Turizmo departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-139 sustabdytas UAB „Go Planet Travel“ kelionių organizatoriaus pažymėjimo Nr. 013282, išduoto 2013-05-01, galiojimas.
    12. 2014-07-07 raštu Nr. 2014-07/08-1 apeliantė pranešė Turizmo departamentui, kad neprivalo, tačiau yra pasiruošusi vykdyti skrydžius, kad UAB „Go Planet Travel“ klientai būtų sugrąžinti į Lietuvą, todėl prašė informuoti, ar yra būtinybė vykdyti šiuos skrydžius bei kaip galėtų būti suderintas skrydžių grafikas bei apmokėjimo sąlygos.
    13. 2014-07-28 raštu Nr. 2014-07-28/01 apeliantė kreipėsi į Turizmo departamentą dėl apmokėjimo už turistų grąžinimą į pradinę išvykimo vietą.
    14. 2014-07-31 rašte nurodyta, kad Turizmo departamentas į draudimo kompanijas dėl apeliantės 2014-07-28 rašte nurodytų išlaidų, patirtų vykdant skrydžius iki 2014-07-17, nesikreips, nesant teisinio pagrindo laidavimo draudimo išmokai gauti, vadovaujantis Aprašo 30 punktu.
    15. Turizmo departamentas 2014-12-10 raštu-reikalavimu dėl draudimo išmokų mokėjimo UAB „Go Planet Travel“ turistams Nr. SD-1708 kreipėsi į draudikus „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje ir Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, kuriame prašė: 1) panaudoti visą Compensa draudimo poliso Nr. 19040/800030 sumą, kurią sudaro 350 000 Lt; 2) panaudoti visą likusią BTA draudimo poliso Nr. KOFG 000754 sumos, kurią sudaro 226 072,79 Lt. Rašte detalizuota, kad BTA 123 927,21 Lt sumą (350 000 – 226 072,79 Lt) yra išmokėjusi pagal 2014-07-08 Turizmo departamento raštą Nr. 925 dėl 33 595 Eur išmokėjimo Akay Travel service; 2014-07-08 Turizmo departamento raštą Nr. 929 dėl 576 Eur išmokėjimo Akay Travel service; 2014-07-09 Turizmo departamento raštą Nr. 941 dėl 532 Eur išmokėjimo viešbučiui Adelais SA bei 334 Eur viešbučiui Koni Village Hotel Apartments; 2014-07-10 Turizmo departamento raštą Nr. 941 dėl 2 948 Lt išmokėjimo UAB „Vestekspress“ už turistų grįžtamuosius skrydžius. Kaip matyti iš byloje esančio Turizmo departamento 2014-12-10 rašto 123 927,21 Lt suma buvo panaudota gelbstint į bejėgišką padėtį patekusios turistus Turkijoje, o likusi 576 072,79 Lt suma yra paskirstyta visiems nukentėjusiems asmenims, kurią draudimo bendrovės perves į nukentėjusių asmenų banko sąskaitas.
    16. 2015-02-04 raštu Nr. 79-15 draudikas Compensa Turizmo departamentui nurodė, kad vadovaudamiesi 2014-12-10 raštu-reikalavimu, draudikas iš viso išmokėjo 302 913,01 Lt.
    17. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovė 2014-12-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Turizmo departamentui prašydama jį įpareigoti draudimo bendrovėms pateikti rašytinį reikalavimą dėl laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo išmokos, lygios 97 338,01 Eur, bet neviršijančios draudimo sumos, sumokėjimo ieškovei už jos patirtas tiesiogines išlaidas grąžinant UAB „Go Planet Travel“ turistus į pradinę jų išvykimo vietą. 2015-09-02 patikslintu ieškiniu ieškinio suma padidinta iki 133 732,76 Eur.
    18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų nenustatyta (CPK 320 str. 1, 2 d.).

9Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

  1. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė iš esmės teismui konstatavus, kad ieškovė pareigą vykdyti skrydžius turėjo tiek pagal Reglamentą, tiek, nustačius lėktuvo nuomos sutarties nutraukimo neteisėtumą, pagal lėktuvo nuomos sutartį, taip pat, kad skrydžius vykdė pagal sutarties grafiką (tvarkaraštį), o kelionių organizatoriaus nemokumas nelaikytinas ypatinga aplinkybe Reglamento prasme. Teismas sprendė, kad 2014-07-04 sustabdytas kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas dėl jo nemokumo neturi įtakos ieškovės atsakomybės riboms pagal Reglamento nuostatas.
  2. Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos medžiagą neturi pagrindo sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis.
  3. Reglamento Nr. 261/2004 tikslas yra padidinti visų oro transporto keleivių apsaugą, juo nustatomos minimalios keleivių teisės tais atvejais, kai keleivius be sutikimo atsisakoma vežti, jų skrydis yra atidedamas ar atšaukiamas (1 straipsnis), numatomos bendros kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisyklės šiais atvejais.
  4. Reglamento preambulės 12 punkte įtvirtinta, kad nemalonumai ir nepatogumai, kuriuos sukelia keleiviams skrydžių atšaukimas, turėtų būti sumažinti oro vežėjams pranešant keleiviams apie skrydžių atšaukimą iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko; to nepadarius – mokamos kompensacijos, išskyrus atvejus, kai skrydžiai atšaukiami dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktį, atšaukus skrydį atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis oro vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, nebent jiems buvo pranešta apie atšaukimą mažiausiai prieš dvi savaites iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko.
  5. Atsižvelgiant į tai, nors teisėjų kolegija sutinka, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes 2014-07-03 dieną, nutraukus sutartį ir apeliantei paskelbus apie skrydžius, vykdomus iki 2014-07-17, ji šią pareigą įgyvendino pagal Reglamentą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, 2014-07-04 atsiradęs UAB „Go Planet Travel“ nemokumas ir pažymėjimo sustabdymas, taip pat kitos žemiau išdėstytos aplinkybės, susijusios Turizmo departamento veiksmais, siekiat turistų apsaugos ir jų interesų užtikrinimo, apeliantės įsipareigojimus pagal Reglamentą panaikino, t. y. apeliantė, vykdydama skrydžius laikotarpiu nuo 2014-07-04 iki 2014-07-11, veikė ne Reglamento ir ne sutarties pagrindu, kaip skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, o pagal Turizmo departamento nurodymus, kuris kontroliavo susiklosčiusią situaciją.
  6. Pagal Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo, patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756 (redakcija nuo 2011-12-11) (toliau – Aprašas), 8 punktą apraše draudžiamuoju įvykiu laikomas kelionių organizatoriaus prievolių nevykdymas dėl bent vienos iš šių priežasčių, atsiradusių laidavimo draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu: 8.1. kelionių organizatoriaus pažymėjimo panaikinimo; 8.2. kelionių organizatoriaus nemokumo; 8.3. bankroto bylos kelionių organizatoriui iškėlimo, bankroto proceso neteismine tvarka pradėjimo arba likvidavimo procedūros, nustatytos Lietuvos Respublikos teisės aktuose, pradėjimo; 8.4. kelionių organizatoriaus, sudariusio turizmo paslaugų teikimo sutartį sumokėtos sumos negrąžinimo.
  7. Nagrinėjamu atveju prie bylos faktinių aplinkybių nustatyta, kad 2014-07-04 gautas UAB „Go Planet Travel“ pranešimas dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, o tą pačią dieną Turizmo departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-139 sustabdytas UAB „Go Planet Travel“ kelionių organizatoriaus pažymėjimo Nr. 013282, išduoto 2013-05-01, galiojimas.
  8. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors bankroto byla nemokumo pagrindu UAB „Go Planet Travel“ iškelta 2014-09-29, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Aprašo 8.1 p. nekonkretizuotas nemokumo pobūdis (teisinis ir (ar) faktinis), o 8.3 p. atskirai išskirtas bankroto bylos iškėlimas, laikytina, kad nagrinėjamu atveju 2014-07-04 paskelbtas faktinis UAB „Go Planet Travel“ nemokumas atitinka Aprašo 8.1 p. įtvirtintą draudžiamąjį įvykį.
  9. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nors Aprašo 8.1 p. kaip draudžiamasis įvykis nurodytas kelionių organizatoriaus pažymėjimo panaikinimas, o ne sustabdymas, nagrinėjamu atveju pats Turizmo departamentas ši faktą traktavo kaip draudiminį įvykį. 2014-12-10 rašte-reikalavime draudikams dėl draudimo išmokų mokėjimo UAB „Go Planet Travel“ turistams Nr. SD-1708 Turizmo departamentas nurodė, kad UAB „Go Planet Travel“ pažymėjimo, patvirtinančio, kad įmonė atitinka kelionės organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti kelionių organizavimo paslaugas, galiojimo sustabdymas 2014-07-04 pagrindžia aplinkybes dėl draudiminio įvykio atsiradimo. Taip pat nurodė, kad nuo 2014-07-04 (paskelbus apie nemokumą ir sustabdžius pažymėjimo galiojimą) UAB „Go Planet Travel“ nebevykdė prisiimtų įsipareigojimų ir neteikė paslaugų pagal sudarytas Turizmo sutartis, todėl šias sutartis sudarę ir keliones įsigiję turistai patyrė nuostolių: 1) dėl ne iki galo suteiktų paslaugų (kelionės nutrauktos joms nepasibaigus); 2) dėl nesuteiktų paslaugų (atšauktų kelionių). Tai, kad organizuotos turistinės kelionės buvo nutrauktos nuo 2014-07-04 dar kartą pažymėta 2014-07-31 Turizmo departamento rašte, skirtame ieškovei, dėl apmokėjimo už turistų grąžinimą į pradinę išvykimo vietą. Šie bylos duomenys paneigia atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad UAB „Go Planet Travel“ pažymėjimo sustabdymas nereiškė jo vykdomos veiklos sustabdymo.
  10. Atsižvelgusi į 34-36 punktus teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2014-07-04 atsiradusi aplinkybė – UAB „Go Planet Travel“ nemokumas ir pažymėjimo sustabdymas, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra reikšminga priežastis, lėmusi, kad susiklosčiusios situacijos suvaldymą (kontrolę) faktiškai perėmė Turizmo departamentas, kurio iniciatyva ir pastangomis buvo stengiamasi užtikrinti turistų teises, organizuoti turistų grąžinimą į pradinę jų išvykimo vietą, o UAB „Go Planet Travel“ būtent dėl 2014-07-04 įvykių nuo šios dienos nebevykdė įsipareigojimų turistams, bet ne dėl lėktuvo nuomos sutarties nutraukimo.
  11. Nors Turizmo departamentas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje (atsiliepime į apeliacinį skundą) nurodo, kad apeliantei pareiga vykdyti skrydžius kilo iš Reglamento ir lėktuvo nuomos sutarties, be to, ji buvo prisiėmusi (viešai pasiskelbusi) šiuos įsipareigojimus, o 2014-07-04 ir 2014-07-08 susitikimų metu ji nebuvo nei spaudžiama vykdyti skrydžius, nei jai žadamas atlygis iš laidavimo draudimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė net nutraukdama lėktuvo nuomos sutartį elgėsi atsakingai dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių, t. y. keleivių teisių pagal Reglamentą garantavimo, įspėdama, kad po dviejų savaičių skrydžiai vykdomi nebebus. Tačiau kiti juridiniai 2014-07-04 faktai (UAB „Go Planet Travel“ pasiskelbtas nemokumas ir pažymėjimo galiojimo sustabdymas) padarė įtaką tolesniems apeliantės veiksmams. Byloje esantys duomenys po 2014-07-04 įvykių patvirtina, kad apeliantė veikė ne Reglamento ir, juolab, lėktuvo nuomos sutarties pagrindu, t. y. ne kaip oro vežėjas, veikiantis UAB „Go Planet Travel“ vardu, bet kaip kompanija, veikianti Turizmo departamento nurodymais ir padedanti likviduoti atsiradusius padarinius.
  12. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina visų pirma jau minėta aplinkybė, kad UAB „Go Planet Travel“ nuo 2014-07-04 nevykdė veiklos (žr. į. 36 p.), taip pat tiek apeliantės, tiek Turizmo departamento veiksmai:
    1. 2014-07-07 rašte Nr. SD-916, skirtame Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai Dėl galimai neteisėtos UAB „Go Planet Travel“ veiklos, Turizmo departamentas nurodė, kad tik įsikišus Turizmo departamentui turistai nebuvo išskraidinti 2014 m. liepos 4 d. 12:30 val. numatytu skrydžiu į Kretą, Graikiją. Taip pat, kad jau anksčiau į Kretą nuvykusių turistų, turėjusių grįžti 2014 m. liepos 4 d., nuvežimą iš viešbučių į oro uostą ir lėktuvą turistų išskraidinimui į Lietuvą organizavo Turizmo departamentas. Kolegija šį Turizmo departamento raštą (kreipimąsi į prokuratūrą su atitinkamu faktinių aplinkybių nurodymu) vertina kaip oficialų dokumentą, turintį didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.).
    2. Kaip minėta, 2014-07-07 raštu Nr. 2014-07/08-1 apeliantė pranešė Turizmo departamentui, kad neprivalo, tačiau yra pasiruošusi vykdyti skrydžius, kad UAB „Go Planet Travel“ klientai būtų sugrąžinti į Lietuvą, todėl prašė informuoti, ar yra būtinybė vykdyti šiuos skrydžius bei kaip galėtų būti suderintas skrydžių grafikas bei apmokėjimo sąlygos.
  13. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek 39.1 p., tiek 39.2 p. nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuo 2014-07-04 Turizmo departamentas, siekdamas užtikrinti turistų teises, ėmėsi veiksmų (priemonių) jų parskraidinimui į išvykimo vietą, taip pat stabdė naujus skrydžius pagal skrydžių numatytą grafiką, paaiškėjus UAB „Go Planet Travel“ nemokumui bei šiuo pagrindu sustabdžius pažymėjimo galiojimą, kuris pagal faktinę situaciją lėmė, kad kelionių organizatorius nevykdė jokių įsipareigojimų ir nuo 2014-07-04 pranešė apie turistinių kelionių nutraukimą. Atsiradus minėtoms aplinkybėms apeliantė negalėjo veikti kitaip, kaip tik pagal Turizmo departamento nurodymus ar, juolab, vykdyti skrydžius pagal 2014-07-03 įsipareigojimus, nes išvežamieji skrydžiai, pagal nustatytus duomenis, buvo Turizmo departamento sustabdyti. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė skrydžius vykdė (turėjo vykdyti) ne dėl sutarties nutraukimo, kurios pagrindu pradėjo veikti turistus saugančios Reglamento nuostatos, o dėl priežasčių, susijusių su UAB „Go Planet Travel“ nemokumu ir pažymėjimo galiojimo sustabdymu, paslaugų neteikimu, dėl kurių reikėjo imtis veiksmų ir organizuoti keleivių parskraidinimą.
  14. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad bylos šalys skirtingai interpretuoja 2014-07-04 ir 2014-07-08 vykusių susitikimų metu apsibrėžtas apeliantės teises ir pareigas, byloje nustačius, kad UAB „Go Planet Travel“ 2014-07-04 atsiradęs nemokumas ir pažymėjimo galiojimo sustabdymas buvo esminė aplinkybė, lėmusi kelionių organizatoriaus veiklos (įsipareigojimų) nevykdymą, taip pat Turizmo departamento įsikišimą į situacijos suvaldymą, rūpinantis turistais, organizuojant jų parskraidinimą bei vykdant skrydžių kontrolę, darytina išvada, kad apeliantė vykdė šiuos skrydžius teikdama pagalbą, o ne vykdydama įsipareigojimus, kurių vykdyti nebuvo galima. Be to, iš į bylą pateiktų įrodymų apie skrydžius matyti, kad apeliantė reisais: 2014-07-04, skrydžio Nr. GCA202, 2014-07-07, skrydžio Nr. GCA182, 2014-07-08, skrydžio Nr. GCA192, 2014-07-11, skrydžio Nr. GCA112, 2014-07-11, skrydžio Nr. GCA202 parskraidino turistus iš Chanijos, Varnos, Burgo, Antalijos.
  15. Pagal Aprašo 29.1 p. esant draudžiamajam įvykiui, draudikas, neviršydamas draudimo sumos, atlygina turisto grąžinimo į pradinę jo išvykimo vietą išlaidas [...], o pagal 33 p. – jeigu bendra turistų pareikštų reikalavimų suma yra didesnė už laidavimo draudimo sutartyje nustatytą laidavimo draudimo sumą ar jos likutį, laidavimo draudimo išmoka pirmiausia mokama už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esančio ir neturinčio galimybės savarankiškai grįžti į Lietuvos Respubliką turisto organizuoto grąžinimo į išvykimo vietą Lietuvos Respublikoje išlaidas ir su tuo susijusias kitas pagrįstas išlaidas, o likusi suma paskirstoma proporcingai turistų pareikštų reikalavimų dydžiui [...]. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šių nuostatų buvo laikomasi ir kitiems oro vežėjams išlaidos buvo dengiamos iš draudimo (žr. į. 27.15 p.).
  16. Teisėjų kolegijai nustačius, kad apeliantė neturėjo pareigos vykdyti skrydžius nei pagal lėktuvo nuomos sutartį, nei pagal Reglamentą būtent dėl 2014-07-04 susiklosčiusios situacijos, konstatuotina, kad sutarties nutraukimo (ne)teisėtumas nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Be to, byloje nėra duomenų, kad sutarties nutraukimo teisėtumas turėtų (galėtų turėti) įtakos draudžiamajam įvykiui, todėl teisėjų kolegija plačiau apie lėktuvo nuomos sutarties nutraukimą nepasisako.
  17. Remiantis tuo, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius duomenis, faktines aplinkybes, todėl padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad ieškovė skrydžius vykdė lėktuvo nuomos sutarties su kelionių organizatoriumi ir Reglamento pagrindu, todėl ji nėra tinkamas subjektas, turintis teisę į laidavimo draudimo išmoką.
  18. Atsižvelgiant į šio sprendimo 44 p. padarytą išvadą, taip pat į tai, kad pagal Aprašą būtent Turizmo departamentas yra naudos gavėjas, kuris apraše (žr. į Aprašo 28, 30, 40, 41 p.) nustatytomis sąlygomis (įvykus draudžiamajam įvykiui) įgyja teisę į draudimo išmoką, todėl jis turi teisę reikalauti laidavimo draudimo išmokos, o jam nepagrįstai atsisakius kreiptis į draudikus pagal apeliantės prašymą, nepripažįstant apeliantės tinkamu subjektu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas: ieškinys tenkintinas iš dalies - Turizmo departamentas įpareigotinas draudimo bendrovėms pateikti rašytinį reikalavimą dėl laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo išmokos, neviršijančios draudimo sumos, sumokėjimo ieškovei už jos patirtas tiesiogines išlaidas grąžinant UAB „Go Planet Travel“ turistus į pradinę jų išvykimo vietą, prieš tai įvertinus patirtų tiesioginių išlaidų dydį (tokio vertinimo ikiteismine tvarka nebuvo atlikta) (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str., 329 str. 1 d.).

10Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. CPK 93 str. 5 d. tuo atveju jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.).
  2. Nors nagrinėjamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinys tenkintas iš dalies, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reiškė vieną reikalavimą, o apeliacinės instancijos teismo sprendimu pripažinta jos teisė į laidavimo draudimo išmoką pagal vykdytus skrydžius laikotarpiu nuo 2014-07-04 iki 2014-07-11, tik reikalinga sutikrinti realų patirtų nuostolių dydį, teisėjų kolegijos vertinimu ieškovei priteistinos visos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
  3. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2014-12-22 mokėjimo nurodymu Nr. 1928 už pradinį ieškinį yra sumokėjusi 5 521 Lt, už patikslintą ieškinį 2015-09-01 mokėjimo nurodymu Nr. 39859 – 279 Eur; 2015-02-27 mokėjimo nurodymu Nr. 39270 sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio dėl už atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties; už apeliacinį skundą

    112016-04-28 mokėjimo nurodymu Nr. 592 - 1 872 Eur. Atsižvelgiant į tai ieškovei iš atsakovo Valstybinio turizmo departamento priteistina 3 770,99 Eur žyminio mokesčio sumos.

  4. 2016-03-10 Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovės prašymas atlyginti 4 269,71 Eur bylinėjimosi išlaidas, kartu pateikti jų faktą ir dydį pagrindžiantys įrodymai.
  5. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
  6. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismui pateiktas sąskaitas faktūras ir jų detalizaciją, taip pat atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (kartu ir 2015 m. kovo 19 d. rekomendacijų redakciją) sprendžia, kad ieškovės būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti sudaro 2 335,19 Eur.
  7. Nors apeliaciniame skunde prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios teismui nebuvo pateikti bylinėjimosi išlaidų (advokato paslaugų), patirtų apeliacinės instancijos teisme, dydį ir faktą patvirtinančių įrodymų, dėl to jos nepriteistinos.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti iš dalies - Valstybinį turizmo departamentą prie Ūkio ministerijos įpareigoti draudimo bendrovėms Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, veikiančią per filialą Lietuvoje, „BTA Insurance Company“ SE, veikiantį per filialą Lietuvoje, pateikti rašytinį reikalavimą dėl laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo išmokos, neviršijančios draudimo sumos, sumokėjimo UAB „Grand Cru Airlines“ už jos patirtas tiesiogines išlaidas grąžinant UAB „Go Planet Travel“ turistus į pradinę jų išvykimo vietą, prieš tai įvertinus UAB „Grand Cru Airlines“ patirtų tiesioginių išlaidų dydį.

14Ieškinio reikalavimo dalį dėl 133 732,76 Eur laidavimo draudimo sumos išmokėjimo (patirtų tiesioginių išlaidų dydžio) palikti nenagrinėtą.

15Iš atsakovo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos ieškovei UAB „Grand Cru Airlines“ priteisti 6 106,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Proceso dalyviai
Ryšiai