Byla 2A-111-221/2013

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Steiner“ apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Steiner“, tretiesiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Sienojus“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu (t. 1, b. l. 1-5) prašydama pripažinti negaliojančia 2011 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą ST Nr. 93, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad Kauno rajono savivaldybė, kaip perkančioji organizacija, 2010 m. gegužės 18 d. sudarė Rangos sutartį Nr. S-445 dėl Nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Kauno rajone (Vilkijoje) su jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančiais UAB „Sienojus“ ir UAB „Steiner“. Šios sutarties 3, 4 punktais šalys susitarė, kad rangovas įsipareigoja užsakovui, t. y. ieškovei, už sutarties kainą, kurią ieškovė sumokės rangovui, tinkamai atlikti ir laiku užbaigti darbus pagal šią sutartį. Jungtinės veiklos sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad pagrindinis partneris UAB „Sienojus“ vykdys bendras genrangovo funkcijas, t. y. pridavinės ieškovei darbus ir gaus už juos sutartą kainą. 2011 m. liepos 29 d. atsakovė pateikė atliktų darbų aktą Nr. 7, kuriuo pridavė dalį darbų, atliktų pagal Rangos sutartį, ir sąskaitą faktūrą ST Nr. 93, kuriuos ieškovė priėmė. Pagal Jungtinės veiklos sutartį sąskaitą turėjo pateikti pagrindinis veiklos partneris UAB „Sienojus“. 2011 m. spalio 28 d. UAB „Sienojus“ ieškovei pateikė tinkamą atliktų darbų aktą, sąskaitą faktūrą, kurios pagrindu ieškovė įgijo pareigą atsiskaityti už atliktus darbus. Ieškovė manė, kad jau yra atsiskaityta su UAB „Sienojumi, todėl negali antrą kartą už tuos pačius atliktus darbus mokėti atsakovei UAB „Steiner“, nes priėmusi sąskaitą įgijo pareigą ją apmokėti. Buvo rašyti raštai UAB „Steiner“ dėl išrašytos sąskaitos faktūros anuliavimo, išsiųsta debetinė sąskaita faktūra, kad tarpusavyje padaryti užskaitymus, tačiau atsakovė to nepadarė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą. Sąskaitą faktūrą priėmė dėl suklydimo. UAB „Sienojus“ ir UAB „Steiner“ 2011 m. gegužės 5 d. buvo sudarę notarinį susitarimą, bet ieškovė mano, kad jie negalėjo daryti šio susitarimo neatsiklausę prieš tai perkančiosios organizacijos ir projektų valdymo agentūros, neturėdami jų sutikimo. Pagal notarinio susitarimo 6 punktą šalys lyg ir nurodė, kad kreipsis dėl sutarties papildymo įgyvendinimo į perkančiąją organizaciją. Susitarė, kad jei perkančioji organizacija nepatvirtins šio sutarties papildymo, šis susitarimas neteks juridinės galios. Bet sąskaitą faktūrą atsakovė ieškovei išrašė. Ieškovė mano, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius nepatvirtino Rangos sutarties pakeitimo ir perkančioji organizacija nepritarė, nebuvo gautas Aplinkos projektų valdymo agentūros pritarimas, kadangi čia yra naudojamos ES lėšos. Todėl galioja ankstesnė pasirašyta Jungtinės veiklos sutartis, kurioje pagrindinis veiklos partneris yra UAB „Sienojus“. Realiai darbai yra atlikti, yra atsiskaityta su trečiuoju asmeniu UAB „Sienojus“ už atliktus darbus, bet yra išrašyta UAB „Steiner“ sąskaita faktūra, kurios ji neturėjo teisės išrašyti. Ieškovė buvo suklaidinta, priimdama sąskaitą faktūrą, nes susitarimas galėjo įsigalioti tik patvirtinus perkančiajai organizacijai ir agentūrai, o jie šios sutarties papildymo susitarimo nepatvirtino. Nepatvirtinus to susitarimo, negalėjo būti išrašyta sąskaita faktūra, pinigai negalėjo būti pervesti atsakovei ir ji neturėjo reikalavimo teisės jų prašyti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „Giraitės vandenys“ 67,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (t. 1, 211-216).

8Teismas ieškovės argumentus, kad atsakovės pateikta sąskaita faktūra ST Nr. 93 pasirašyta dėl suklydimo, nes šią sąskaitą faktūrą turėjo išrašyti UAB „Sienojus“, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas konstatavo, jog ieškovė nuo 2011 m. gegužės 4 d. žinojo apie pagrindinio jungtinės veiklos partnerio pakeitimą iš UAB „Sienojus“ į UAB „Steiner“ bei apie atsakovei Jungtinės veiklos sutartyje numatytas teises, įskaitant mokėjimų gavimą ir paskirstymą partneriams. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagrindinio jungtinės veiklos partnerio pakeitimas įvyko su ieškovės UAB „Giraitės vandenys“ žinia ir su trečiojo asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos (perkančiosios organizacijos) pritarimu ir Jungtinės veiklos sutarties papildymas, kuriame yra nurodyta, kad pagrindinis jungtinės veiklos partneris UAB „Steiner“ atlieka visas vedančiam partneriui priklausančias pareigas ir įgyvendina jam Jungtinės veiklos sutartyje numatytas teises, įskaitant mokėjimų gavimą ir paskirstymą partneriams, buvo tą pačią dieną (2011 m. gegužės 4 d.) išsiųstas ieškovei. Jungtinės veiklos sutarties papildymas iš esmės nėra nuginčytas, jis yra galiojantis, sukuriantis šalims teises ir pareigas. Ieškovė ne tik žinojo apie pagrindinio partnerio pakeitimo procedūrą, bet ir pati aktyviai organizavo pagrindinio partnerio pakeitimą. Ieškovės argumentus, kad pagrindinio partnerio pakeitimas neatitiko jos valios, paneigia ir byloje esanti atsakovės ankstesnė PVM sąskaita faktūra Nr. 89, kurią ieškovė apmokėjo 2011 m. birželio 15 d. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog suklydo pasirašydama sąskaitą faktūrą, suklydimas dėl tariamo formalaus PVM sąskaitos faktūros išrašymo, negali būti laikomas esminiu, nes ieškovė, būdama rūpestinga, atidi, spręsdama klausimą pasirašyti ar nepasirašyti sąskaitą faktūrą, abejodama dėl pagrindinio partnerio pasikeitimo ar būdama suklaidinta, nesiėmė elementarių atsargumo priemonių, nesikreipė į kompetentingus asmenis dėl teisinės konsultacijos, nesikreipė dėl minėto susitarimo nuginčijimo ir nesiėmė veiksmų, kad nebūtų pakeistas partneris, tokiu būdu elgėsi neatidžiai, neapdairiai ir nerūpestingai, ir veikdama tokiu būdu pati turi prisiimti neigiamas savo veiksmų pasekmes (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Be to, pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį, tiek pagal Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) tarptautinių komercinių sutarčių principų 3.4 straipsnio 3 dalį, pripažinus tokį sandorį negaliojančiu, privalomai turi būti taikoma dvišalė restitucija. Tačiau panaikinus sąskaitą faktūrą, teismo sprendimas nebus įgyvendintas, nes šiuo atveju restitucija yra negalima. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Steiner“ darbus atliko, tačiau PVM sąskaitą faktūrą pripažinus negaliojančia, natūra atliktų darbų taikant restituciją ieškovė grąžinti negalės kitu būdu, kaip tik pinigine išraiška, taikyti restituciją yra neįmanoma. Ieškinys atmestas ir tuo pagrindu, kad PVM sąskaita faktūra nėra sandoris, kadangi sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas ir vien šio dokumento pagrindu civiliniai teisiniai santykiai neatsiranda, o tokiai piniginei prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties vykdymą bei konkrečios ūkinės operacijos atlikimą. Ieškovei prievolė apmokėti už atliktus darbus atsirado nuo atliktų darbų akto pasirašymo momento – 2011 m. liepos 29 d., bet ne nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo. PVM sąskaitos faktūros pripažinimas negaliojančia nepanaikina ieškovės prievolės apmokėti už atliktus rangos darbus.

9Teismas nepriteisė atsakovei iš ieškovės išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, motyvuodamas tuo, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateiktas prašymas dėl jų priteisimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

10III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

11Ieškovė UAB „Giraitės vandenys“ apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 3-8) prašo teismo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. civilinėje byloje Nr. 2-762-752/2012 priimtą teismo sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą, kuriuo būtų apeliantės/ieškovės ieškinys patenkintas ir priteisti iš atsakovės apeliantės naudai byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nenuoseklus, neobjektyvus, prieštaraujantis faktinėms bylos aplinkybėms, byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, teismas netinkamai pritaikė bei išaiškino materialinės teisės normas.

141. Teismas sprendime (4 lape) neteisingai konstatavo faktines bylos aplinkybes, kad 2010 m. gegužės 18 d. Kauno rajono savivaldybė (perkančioji organizacija) kartu su ieškove UAB „Giraitės vandenys“ sudarė Rangos sutartį Nr. S-445 dėl Nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Kauno rajone (Vilkijoje) su Jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančiais UAB „Sienojus“ (jungtinės veiklos dalyviu) ir UAB „Steiner“ (rangovu) ir kad šios Rangos sutarties 4 dalimi ieškovė UAB „Giraitės vandenys“ įsipareigojo atsakovei UAB „Steiner“ (rangovui) sumokėti sutarties kainą už tinkamai atliktus ir laiku užbaigtus, sutartyje numatytus darbus. Tačiau niekada ieškovė minėta rangos sutartimi neįsipareigojo sumokėti už atliktus darbus atsakovei UAB „Steiner“, priešingai, ieškovė privalėjo sumokėti už atliktus darbus trečiajam asmeniui UAB „Sienojus“.

152. Teismas neatskleidė bylos esmės, o tik formaliai konstatavo atsakovei palankius faktus, nesigilinant į susiklosčiusią situaciją ir į tai, kad jau už tuos pačius atliktus darbus ieškovė yra sumokėjusi trečiajam asmeniui UAB „Sienojus“, t. y. pagrindiniam partneriui, kuris ir turėjo pateikti sąskaitą faktūrą, todėl antrą kartą už tuos pačius darbus pagal atsakovės UAB „Steiner“ pateiktą sąskaitą faktūrą ST Nr. 93 ieškovė neturi pareigos apmokėti.

163. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė neteisingą išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad ji suklydo ir, kad suklydimas buvo esminis. Teismas šališkai ir subjektyviai vertino aplinkybes, visiškai neatskleidė bylos esmės ir neatsižvelgė į teisingumo ir protingumo principus, nevertino tarp šalių pasirašytos rangos sutarties nuostatų ir tai, kad ieškovė teisme aiškino, jog Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius nepatvirtino Rangos sutarties pakeitimo ir perkančioji organizacija jam nepritarė, nes nebuvo gautas Aplinkos projektų valdymo agentūros pritarimas, kadangi čia yra naudojamos ES lėšos, yra speciali lėšų paskirtis, todėl tokiu atveju galioja ankstesnė pasirašyta Jungtinės veiklos sutartis, kurioje pagrindinis veiklos partneris yra UAB „Sienojus“. Ieškovė teisminio nagrinėjimo metu visą laiką aiškino, kad sąskaitos faktūros priėmimas dėl suklydimo padarytas tik dėl tuo metu susiklosčiusių rangos sutarties vykdymo aplinkybių. Ieškinys kilo iš susitarimo tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Sienojus“, nes jie pirma pasirašė notarų biure susitarimą, o tik po to atsakovė UAB „Steiner“, manydama, esanti pagrindiniu partneriu, pateikė ieškovei sąskaitą faktūrą, nors realiai to susitarimo negalėjo sudaryti iki nebuvo gauti perkančiosios organizacijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros pritarimai. Į tai pirmos instancijos teismas neatsižvelgė.

174. Teismas pateikė neteisingą išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog UAB „Steiner“ darbus atliko, tačiau PVM sąskaitą faktūrą pripažinus negaliojančia, natūra atliktų darbų taikant restituciją ieškovė grąžinti negalės kitu būdu, kaip tik pinigine išraiška, taikyti restituciją yra neįmanoma. Tačiau restitucija nėra privaloma šioje byloje, nes už atliktus darbus jau yra apmokėta ir ieškovė neturi nei poreikio, nei būtinybės juos grąžinti.

185. Nesutinka su teismo pozicija, kad PVM sąskaita faktūra nėra sandoris ir, kad tai vienašalis aktas, nes išrašius PVM sąskaitą faktūrą ir kitai organizacijai ją priėmus, atsiranda pareiga priimtą PVM sąskaitą faktūrą apmokėti.

196. Nesutinka su teismo išdėstyta subjektyvia išvada, kad ieškovei prievolė apmokėti už atliktus darbus atsirado nuo atliktų darbų akto pasirašymo momento, bet ne nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo. Apeliantė mano, kad pasirašius atliktų darbų aktą Nr. 7 ir minėtą PVM sąskaitą faktūrą, ieškovei atsirado prievolė sumokėti atsakovei UAB „Steiner“, bet sumokėjus už tuos pačius darbus trečiajam asmeniui UAB „Sienojus“, ieškovė, negavusi iš atsakovės debetinės sąskaitos faktūros 146 271,88 Lt sumai, buvo priversta kreiptis į teismą dėl PVM sąskaitos faktūros pripažinimo negaliojančia, nes tik tokiu būdu būtų panaikinta ieškovės prievolė antrą kartą apmokėti už atliktus tuos pačius rangos darbus, už kuriuos jau buvo sumokėta pagrindiniam jungtinės veiklos partneriui UAB „Sienojus“.

20Atsakovė UAB „Steiner“ atsiliepimu į ieškovės UAB „Giraitės vandenys“ apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 21-28) prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą ir priteisti iš apeliantės visas bylinėjimosi išlaidas.

21Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

221. Ieškovės argumentas, kad pagal Jungtinės veiklos sutartį, sąskaitą turėjo pateikti pagrindinis veiklos partneris UAB „Sienojus“, o ne atsakovė UAB „Steiner“ yra nepagrįstas ir atmestinas, nes esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Nagrinėjamu atveju, Rangos sutarties ir Susitarimo dėl 2009 m. lapkričio 4 d. Jungtinės veiklos sutartyje nurodyto pagrindinio jungtinės veiklos partnerio pakeitimo pagrindu, ieškovė ir atsakovė pasirašė atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 7, savo parašais patvirtindamos du tarpusavyje susijusius veiksmus: darbų rezultato pridavimą ir darbų rezultato priėmimą. Toks ieškovės ir atsakovės pasirašytas dokumentas, sukūrė šalims atitinkamas teises ir pareigas, viena jų – ieškovės pareiga už atliktus darbus atsiskaityti su atsakove.

232. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas šališkai ir subjektyviai vertino bylos aplinkybes, kadangi ieškovė prašė pripažinti PVM sąskaitą faktūrą Nr. 93 negaliojančią CK 1.90 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais. Toks prašymas yra nepagrįstas, kadangi: 1) PVM sąskaita faktūra Nr. 93 nėra sandoris, ji vertintina tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas; 2) ieškovė buvo atidi ir rūpestinga, spręsdama klausimą pasirašyti ar nepasirašyti minėtą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 93; 3) šalių veiksmai sutarties vykdymo eigoje, kurie išsamiai išdėstyti tiek pirmosios instancijos teismo sprendime, tiek šiame atsiliepime, patvirtina, kad suklydimo pasirašant PVM sąskaitą faktūrą Nr. 89 nebuvo ir negalėjo būti.

243. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, visiškai neatskleidė bylos esmės ir neatsižvelgė į teisingumo ir protingumo principus. Bylą nagrinėjęs teismas, vadovavosi CPK 183, 185 straipsniuose nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, remdamasis tais įrodymais, kuriais ieškovė ir atsakovė įrodinėjo savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrįstumą. Todėl teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, pasisakė, kodėl teismas atmeta ieškovės argumentus.

25Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

26Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Steiner“ (t. 2, b. l. 14-16) prašo teismo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovės UAB „Giraitės vandenys“ UAB „Steiner“ naudai 4 537,50 Lt turėtas advokato pagalbai apmokėti išlaidas, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

27Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nurodydamas, kad apeliantė nepateikė prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti su jų apskaičiavimu ir pagrindimu, nevertino teismo posėdžio protokolo kaip rašytinio dokumento, kuriame išreikštas prašymas priteisti išlaidas už advokato pagalbą ir 2012 m. kovo 12 d. PVM sąskaitos faktūros serija APB-RS Nr. 00314, kurioje detaliai ir aiškiai nurodytas atsakovės patirtų išlaidų už advokato pagalbą apskaičiavimas bei įrodymų, kad jos buvo apmokėtos. Apeliantės nuomone, prašymo, kaip dokumento formos išraišką, lemia ne šalių pavartota dokumentuose terminologija, o jų turinys, kaip juos šalys beįvardintų, t. y. tiek teismo posėdžio protokolas, tiek 2012 m. kovo 12 d. PVM sąskaita faktūra serija APB-RS Nr. 00314 vien tik todėl, kad pavadinta PVM sąskaita faktūra nereiškia, jog tai nėra prašymas priteisti išlaidas už advokato pagalbą, juolab, kad joje yra detaliai ir aiškiai nurodytas atsakovo patirtų išlaidų už advokato pagalbą apskaičiavimas ir pagrindimas. Vien tik tai, kad nebuvo pateiktas atskiras dokumentas – prašymas dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo negali būti laikomas teisingu sprendimu, nes toks žemesnės instancijos teismo sprendimas susiaurino šios teisės normos taikymo galimybę ir toks jos taikymas sukėlė aiškiai neteisingą, neprotingą ir nesąžiningą rezultatą.

28Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teismo vertinimu, šioje byloje apeliacinį skundą netikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka.

31Dėl ieškovės UAB „Giraitės vandenys“ apeliacinio skundo

32Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė UAB „Giraitės vandenys“ prašo teismo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. civilinėje byloje Nr. 2-762-752/2012, nors ieškovės reikalavimas buvo nagrinėjamas Kauno rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-246-660/2012, ir apeliacinis skundas paduotas būtent dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimo minėtoje byloje, todėl laiko, kad apeliantė formuluodama reikalavimą padarė rašymo apsirikimą.

33Byloje kilo ginčas dėl PVM sąskaitos faktūros pripažinimo negaliojančia, kaip sudarytos dėl suklydimo. Apeliantės teigimu, tai yra sandoris, sąskaitą faktūrą, kurią turėjo pateikti UAB „Sienojus“, o pateikė atsakovė UAB „Steiner“, pasirašė per suklydimą.

34Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, jog apylinkės teismas sprendime (4 lape) neteisingai konstatavo faktines bylos aplinkybes, nustatydamas, kad Rangos sutarties 4 dalimi ieškovė UAB „Giraitės vandenys“ įsipareigojo atsakovei UAB „Steiner“ (rangovui) sumokėti sutarties kainą už tinkamai atliktus ir laiku užbaigtus, sutartyje numatytus darbus, nes, anot apeliantės, ieškovė minėta rangos sutartimi neįsipareigojo sumokėti už atliktus darbus atsakovei UAB „Steiner“, priešingai, ieškovė privalėjo sumokėti už atliktus darbus trečiajam asmeniui UAB „Sienojus“.

35Kaip matyti vien iš Rangos sutarties (t. 1, b. l. 7-9), sutarties šalys iš vienos pusės yra Kauno rajono savivaldybės administracija bei UAB „Giraitės vandenys“ (toliau sutartyje vadinamos užsakovu) ir iš kitos pusės jungtinės veiklos dalyvis UAB „Sienojus“ ir jungtinės veiklos dalyvis UAB „Steiner“ (toliau sutartyje vadinamas rangovu). Rangos sutarties 4 punktu užsakovas įsipareigojo rangovui sumokėti už tinkamai atliktus darbus. Taigi, vien tik iš pačios rangos sutarties negalima daryti išvadų tokių, kokias apeliaciniame skunde nurodė apeliantė, o būtent, kad ji įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus UAB „Sienojus“. Atitinkamą išvadą teismas padarė iš visų byloje esančių įrodymų: šalių, trečiojo asmens paaiškinimų, rašytinių įrodymų. Kaip matyti, Jungtinės veiklos sutartimi UAB „Sienojus“ (pagrindinis partneris) ir UAB „Steiner“ (kartu vadinami partneriais) sutarė, jog pagrindinis partneris vykdys bendras genrangovo funkcijas (t. 1, b. l. 11-14). UAB „Sienojus“ ir UAB „Steiner“ 2011 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto 33-ajame notarų biure sudarė Susitarimą dėl 2009 m. lapkričio 4 d. Jungtinės veiklos sutartyje nurodyto pagrindinio jungtinės veiklos partnerio pakeitimo - pagrindinį partnerį UAB „Sienojus“ pakeitė į UAB „Steiner“, kuris atlieka visas vedančiam partneriui priklausančias pareigas ir įgyvendina jam Jungtinės veiklos sutartyje numatytas teises, įskaitant mokėjimų gavimą ir paskirstymą partneriams Jungtinės veiklos sutarties 1.5 punktas) (t. 1, b. l. 75-76). Byloje pateikti ne tik tiesioginiai įrodymai dėl pritarimo šiam susitarimui, t. y. partnerio pakeitimui, bet ir įrodymai apie sutarties dalyvių veiksmus, patvirtinančius pritarimą tokiam pakeitimui (t. 1, b. l. 73-74, 79, 80-89). Todėl atmestinas ir apeliantės argumentas, kad teismas tik formaliai konstatavo atsakovei palankius faktus, nesigilinant į susiklosčiusią situaciją ir į tai, kad jau už tuos pačius atliktus darbus ieškovė yra sumokėjusi trečiajam asmeniui UAB „Sienojus“, t. y. pagrindiniam partneriui, kuris, anot apeliantės, ir turėjo pateikti sąskaitą faktūrą. Teisėjų kolegija pastebi tai, kad atsakovė ginčijamą PVM sąskaitą faktūrą išrašė 2011 m. liepos 29 d. (t. 1, b. l. 15), o UAB „Sienojus“ – 2011 m. spalio 28 d. (t. 1, b. l. 22). Visi pagrindinės sutarties šalių veiksmai, apie kuriuos galima spręsti iš minėtų pateiktų įrodymų (t. 1, b. l. 73-88, leidžia pagrįstai manyti, kad iki 2011 m. lapkričio 3 d. susitikimo (t. 1, b. l. 147-148) bei 2011 m. lapkričio 7 d. UAB „Stienojus“ pretenzijos pateikimo (t. 1, b. l. 119), Sutarties šalys pagrindiniu partneriu laikė UAB „Steiner“. Ir tik po šios pretenzijos pateikimo UAB „Giraitės vandenys“ kreipėsi į atsakovę dėl netinkamai įformintų atliktų darbų akto Nr. 7 ir PVM sąskaitos faktūros Nr. 93 ištaisymo (t. 1, b. l. 146). Pažymėtina, jog pačiame ieškinyje ieškovė nurodžiusi, kad darbai pagal rangos sutartį buvo atlikti ir perduoti ieškovei, dėl darbų kiekio ir apimties ginčo nėra kilę, tik sąskaita faktūra neatitinka rangos sutarties ir jungtinės veiklos sutarties šalių valios, todėl turi būti pripažinta negaliojančia (t. 1, b. l. 3). Dėl visų nurodytų aplinkybių kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ji suklydo ir kad suklydimas buvo esminis. Sutiktina ir su teismo motyvais, jog ieškovės suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės ir CK 1. 90 straipsnio 5 dalies pagrindu. Be to, šalių veiksmai sutarties vykdymo eigoje, kurie išsamiai išdėstyti pirmosios instancijos teismo sprendime bei aptarti šioje nutartyje, leidžia pagrįstai teigti, kad suklydimo pasirašant PVM sąskaitą faktūrą Nr. 93 nebuvo.

36Nors apeliantė nesutinka su teismo pozicija, kad PVM sąskaita faktūra nėra sandoris ir kad tai vienašalis aktas, tačiau kolegija pastebi, kad 2012 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio metu teikdama patikslintą ieškinį pati ieškovo atstovė buvo pripažinusi, kad PVM sąskaita faktūra nėra sandoris, o notariškai patvirtintas jungtinės veiklos sutarties šalių sudarytas susitarimas yra galiojantis (t. 1, b. l. 158).

37Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio pirmąja dalimi nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. PVM sąskaita faktūra yra apskaitos dokumentas, patvirtinantis ūkinę operaciją ir turintis nustatytus privalomus rekvizitus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) 2 straipsnio 29 dalyje PVM sąskaita faktūra apibrėžiama kaip dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus PVMĮ tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus.

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008 2008 m. sausio 28 d. priimtoje nutartyje konstatavo, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, ji vertintina tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. PVM sąskaitos faktūros laikytinos ieškovo vienašališkai išrašytais dokumentais, sukuriančiais šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šiuo dokumentu civiliniai teisiniai santykiai neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2004). Taigi, kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, jog PVM sąskaita faktūra negali būti savaime prilyginama sutarčiai ir civiliniu teisiniu atžvilgiu negali šalių įpareigoti kaip sutartis, o ši jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

39Esant nurodytai kasacinio teismo praktikai, kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad PVM sąskaita faktūra Nr. 93 nėra sandoris, ji vertintina tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas ir vien šios sąskaitos pagrindu civiliniai teisiniai santykiai neatsiranda, todėl vien jos pripažinimas negaliojančia, priėmus iš atsakovės atliktus darbus, nepanaikina ieškovės prievolės už darbus atsiskaityti.

40Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, visiškai neatskleidė bylos esmės ir neatsižvelgė į teisingumo ir protingumo principus. Bylą nagrinėjęs teismas vadovavosi CPK 183, 185 straipsniuose nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, remdamasis tais įrodymais, kuriais ieškovė ir atsakovė įrodinėjo savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrįstumą, pasisakė, kodėl atmeta ieškovės argumentus. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, t. y. teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo, bei tai, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 4 dalis).

41Kolegijos nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos sprendimo pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

42Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43Dėl atsakovės UAB „Steiner“ apeliacinio skundo

44Atsakovė apeliaciniu prašo priteisti iš ieškovės UAB „Giraitės vandenys“ 4 537,50 Lt turėtas advokato pagalbai apmokėti išlaidas, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

45Teismas atsakovei išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš ieškovės nepriteisė, motyvuodamas tuo, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateiktas prašymas dėl jų priteisimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

46Apeliantės manymu, teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nes nevertino teismo posėdžio protokolo kaip rašytinio dokumento, kuriame išreikštas prašymas priteisti išlaidas už advokato pagalbą bei pateiktos PVM sąskaita faktūros, kurioje detaliai ir aiškiai nurodytas atsakovės patirtų išlaidų už advokato pagalbą apskaičiavimas bei įrodymų, kad jos buvo apmokėtos.

47CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

48Iš tikrųjų iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas raštu nebuvo pateikusi. Ką, kaip spręstina iš apeliacinio skundo, pripažįsta ir ji pati. Tačiau kaip matyti iš 2012 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio protokolo (t. 1, b. l. 135-137), atsakovė pateikė įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. 2012 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje detaliai nurodytas atsakovės patirtų išlaidų už advokato pagalbą apskaičiavimas bei mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad išlaidos buvo apmokėtos (t. 1, b. l. 133-134). Teismas protokoline nutartimi prijungė atsakovės pateiktus dokumentus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (t. 1, b. l. 137). Todėl šiuo atveju, kai prašymas buvo pagrįstas rašytiniais įrodymais, kolegija pritaria apeliantei, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti jo netenkinti vien tik dėl šio prašymo pateikimo formos neatitikimo įstatymo reikalavimui, juo labiau, kad prašymas buvo pateiktas teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir ieškovės atstovai direktorius G. U. ir advokato padėjėjas M. V., jie turėjo teisę išreikšti savo nuomonę dėl bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų prijungimo prie bylos. Taip pat ir teismas, spręsdamas, kad įrodymai pateikiami netinkamai, turėjo atkreipti į tai juos teikiančios šalies dėmesį. Tačiau, kaip minėta, pateikti įrodymai proceso dalyviams neprieštaraujant buvo prijungti prie bylos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų atsakovei pagal teismo posėdžio metu žodžiu pateiktą prašymą priteisti patirtas išlaidas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-862/2012).

49Tačiau teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

50Kaip matyti iš pateiktos sąskaitos faktūros, atsakovės išlaidas sudaro 1750 Lt ( be PVM, su PVM – 2117,5 Lt) susipažinimą su ieškiniu, įrodymų rinkimą bei atsiliepimo į ieškinį surašymą ir 2000 Lt (be PVM, su PVM – 2420 Lt) už dalyvavimą parengiamajame bei teismo posėdyje, iš viso 4537,50 Lt (su PVM). Išlaidos už susipažinimą su byla, atsiliepimo surašymą neviršija minėtų Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, tačiau išlaidos už dalyvavimą teismo posėdyje viršija Rekomendacijų 8.18 punkte nustatytą maksimalų rekomenduotiną dydį. Susipažinus su teismo posėdžių garso laikmena, matyti, kad posėdžiai tęsėsi 4 valandas. Maksimalus dydis 120 Lt už valandą, todėl už dalyvavimą teismo posėdžiuose maksimalus priteistinas dydis būtų 480 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalies buveinė yra Vilniuje, atstovas taip pat vykdavo iš šio miesto, kad buvo vykta į 4 posėdžius, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), kolegija sprendžia, jog atsakovei priteistina iš viso 3617,5 Lt advokato pagalbai apmokėti.

51Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

Nutarė

52ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ apeliacinį skundą atmesti, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Steiner“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

53Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą; priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Steiner“ 3617,5 Lt išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu (t. 1, b. l. 1-5) prašydama... 5. Nurodė, kad Kauno rajono savivaldybė, kaip perkančioji organizacija, 2010 m.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas ieškovės argumentus, kad atsakovės pateikta sąskaita faktūra ST... 9. Teismas nepriteisė atsakovei iš ieškovės išlaidų, patirtų advokato... 10. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 11. Ieškovė UAB „Giraitės vandenys“ apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 3-8)... 12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nenuoseklus, neobjektyvus,... 14. 1. Teismas sprendime (4 lape) neteisingai konstatavo faktines bylos aplinkybes,... 15. 2. Teismas neatskleidė bylos esmės, o tik formaliai konstatavo atsakovei... 16. 3. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė neteisingą išvadą, jog... 17. 4. Teismas pateikė neteisingą išvadą, kad byloje esantys rašytiniai... 18. 5. Nesutinka su teismo pozicija, kad PVM sąskaita faktūra nėra sandoris ir,... 19. 6. Nesutinka su teismo išdėstyta subjektyvia išvada, kad ieškovei prievolė... 20. Atsakovė UAB „Steiner“ atsiliepimu į ieškovės UAB „Giraitės... 21. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 22. 1. Ieškovės argumentas, kad pagal Jungtinės veiklos sutartį, sąskaitą... 23. 2. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas šališkai ir subjektyviai... 24. 3. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas,... 25. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į ieškovės apeliacinį... 26. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Steiner“ (t. 2, b. l. 14-16) prašo... 27. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas... 28. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 31. Dėl ieškovės UAB „Giraitės vandenys“ apeliacinio skundo... 32. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė UAB „Giraitės vandenys“... 33. Byloje kilo ginčas dėl PVM sąskaitos faktūros pripažinimo negaliojančia,... 34. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, jog apylinkės teismas sprendime (4... 35. Kaip matyti vien iš Rangos sutarties (t. 1, b. l. 7-9), sutarties šalys iš... 36. Nors apeliantė nesutinka su teismo pozicija, kad PVM sąskaita faktūra nėra... 37. Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 39. Esant nurodytai kasacinio teismo praktikai, kolegija sutinka su apylinkės... 40. Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos... 41. Kolegijos nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos sprendimo... 42. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 43. Dėl atsakovės UAB „Steiner“ apeliacinio skundo... 44. Atsakovė apeliaciniu prašo priteisti iš ieškovės UAB „Giraitės... 45. Teismas atsakovei išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš ieškovės... 46. Apeliantės manymu, teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nes... 47. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas... 48. Iš tikrųjų iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė prašymo priteisti... 49. Tačiau teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato... 50. Kaip matyti iš pateiktos sąskaitos faktūros, atsakovės išlaidas sudaro... 51. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ apeliacinį... 53. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą palikti iš...