Byla 2-862/2012
Dėl skolos, delspinigių, nuostolių atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinys atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Jutra“, L. R. dėl skolos, delspinigių, nuostolių atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašė jam solidariai iš atsakovų BUAB „Jutra“ ir L. R. priteisti 30 135,79 Lt nesumokėto mokesčio už naudojimąsi patalpomis ir 22 662,84 Lt delspinigių, 28 966,82 Lt nuostolių atlyginimo, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2001 m. spalio 5 d. jis su atsakovu UAB „Jutra“ sudarė negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutartį Nr. 1721, kuria bendrovei buvo išnuomotos ieškovui nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos, esančios ( - ). Sutartyje nustatytas sutarties galiojimo terminas – iki 2006 m. spalio 1 d., bet ne ilgiau kaip iki patalpų įtraukimo į privatizavimo programą. 2004 m. sausio 13 d. tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Jutra“ kilo teisminis ginčas dėl patalpų įrašymo į privatizavimo programą pagrįstumo, kuris tęsėsi iki 2009 m. spalio 5 d. Šalių bendru sutarimu 2006 m. lapkričio 13 d. nuomos sutartis buvo pratęsta iki 2007 m. sausio 1 d. Po to, kai ieškovas informavo atsakovą, jog nuomos sutartis nebebus pratęsiama ir nurodė, kad atsakovas privalo atlaisvinti patalpas ir perduoti jas jam, atsakovas UAB „Jutra“ patalpų neatlaisvino. Atsakovas UAB „Jutra“ nuo 2009 m. gruodžio mėnesio nemoka mokesčio už naudojimąsi patalpomis. UAB „Jutra“ patalpas ieškovui grąžino 2011 m. liepos 12 d. Ieškovas dėl BUAB „Jutra“ veiksmų – vengimo pasibaigus sutarčiai atlaisvinti patalpas ir atsiskaityti su nuomotoju, bei atsakovės L. R. veiksmų – vengimo pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį, patyrė nuostolių. Dėl šių veiksmų jis negalėjo racionaliai ir efektyviai valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausantį turtą, negalėjo šio turto išnuomoti rinkos kaina ir dėl to negavo pajamų. Taip pat negalėjo reikalauti sumokėti rinkos kainas atitinkantį nuomos mokestį, kadangi sutartis tarp šalių yra pasibaigusi. Nors atsakovės L. R., kaip UAB „Jutra“ vadovės, įgaliojimai buvo laikinai sustabdyti, ją ir bendrovę siejo glaudūs pasitikėjimo santykiai, kuriais vadovaujantis atsakovai atliko tarpusavyje suderintus veiksmus (vengimas atlaisvinti patalpas, mokėti nuomos mokestį bei pasirašyti privatizavimo sutartį), siekdami apriboti ieškovo galimybes valdyti, naudotis ir disponuoti nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis ir iš jų gauti finansinės naudos. Atsakovės L. R. atsakomybės pagrindas yra CK 2.87 straipsnio 4 dalis.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei iš atsakovo BUAB „Jutra“ 25 904,26 Lt nuomos mokesčio dydžio nuostolių, 28 966,82 Lt nuostolių atlyginimo (negautų pajamų), 665,50 Lt procesinių palūkanų, iš viso 55 536,58 Lt. Kitus ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinio reikalavimus BUAB „Jutra“ teismas nutarė atmesti.

7Teismas taip pat nutarė atmesti ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinio reikalavimus atsakovei L. R. ir priteisti atsakovei L. R. iš ieškovo 2 550 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas nutarė patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartimi patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės finansinį reikalavimą, finansinį reikalavimą padidinant iki 55 536,58 Lt.

9Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas padarė išvadą, kad ieškinio dalis dėl reikalavimų BUAB „Jutra“ iš dalies pagrįsta.

10Teismas nustatė, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje nustatytas nuomos sutarties galiojimo terminas – iki 2006 m. spalio 1 d., bet ne ilgiau kaip iki patalpų įtraukimo į privatizavimo programą. Šalių sutarimu sutarties galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2007 m. sausio 1 d. Atsakovas UAB „Jutra“ iš nuomojamų patalpų turėjo išsikelti iki 2007 m. sausio 5 d. Nuomojamos patalpos ieškovui buvo grąžintos 2011 m. liepos 21 d. Nuomos mokesčio atsakovas nemokėjo nuo 2009 m. gruodžio mėnesio. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartimi atsakovui UAB „Jutra“ iškelta bankroto byla ir įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Administravimas ir auditas“, nutartis įsiteisėjo 2011 m. kovo 15 d. Teismas nenustatė, kad nuomojamas patalpas naudojo atsakovo bankroto administratorius, kad dėl bankroto administratoriaus veiksmų patalpos nebuvo perduotos. Patalpos ieškovui buvo grąžintos neatlaisvintos, nes patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-(31-39) naudojosi UAB „Santopolis“, patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-(40-41) – „Nu skin“. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuomos sutarties pasibaigimo atveju išsinuomoto daikto grąžinimas nuomotojui yra esminis juridinę reikšmę turintis faktas sprendžiant apie šalių tarpusavio prievolių pabaigą, kad nuomininko turtinių prievolių nuomotojui pabaiga yra siejama ne su nuomos sutarties nutraukimo faktu bei faktiniu patalpų naudojimu ar nenaudojimu, o su tinkamu išsinuomoto daikto grąžinimu nuomotojui, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki faktinio patalpų grąžinimo BUAB „Jutra“ bankroto administratorius naudojosi patalpomis, padarė išvadą, jog ieškovui iš atsakovo UAB „Jutra“ priteistini nuomos mokesčio dydžio nuostoliai už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. kovo 15 d., t. y. 25 904,26 Lt nuomos mokesčio dydžio nuostoliai.

11Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti kitus nuostolius (negautas pajamas), yra tenkintinas iš dalies. Įvertinęs nuomos sutartyje nustatytą nuomos mokesčio dydį (1 465,67 Lt), Vilniaus miesto tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 1-467 patvirtintoje nuompinigių už negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarkoje nustatytą nuomos mokesčio dydį (3 443,25 Lt), teismas padarė išvadą, kad skirtumas tarp pajamų, kurias ieškovas galėjo gauti nuomodamas patalpas už rinkos kainą atitinkantį mokestį ir skolos už naudojimąsi patalpomis yra 28 966,82 Lt (nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. kovo 15 d.).

12Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal CK 6.449 straipsnio 2 dalį nuomininkui daiktą grąžinus pavėluotai, nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius, t. y. pagal šią įstatymo nuostatą nuomininkui pavėlavus grąžinti daiktą, sprendžiamas klausimas ne dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo, o dėl nuomos mokesčio dydžio nuostolių, sprendė nesant pagrindui tenkinti ieškovo reikalavimo dėl delspinigių už priteistiną nuostolių atlyginimo sumą priteisimo.

13Teismas sprendė, kad nors ieškovas yra viešasis juridinis asmuo (CK 2.34 str. 2 d.), tačiau, komerciniais tikslais sudarydamas ginčo nuomos sutartį, veikė kaip verslininkas, todėl pripažino, jog ieškovas šioje byloje yra tinkamas subjektas, kuriam gali būti taikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas ir gauti iš atsakovo 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (54 871,08 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, t. y. 665,50 Lt.

14Įvertinęs 2004 m. spalio 5 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovo UAB „Jutra“ 2009 m. spalio 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, tarp UAB „Jutra“ ir UAB „Santopolis“ 2010 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą panaudos sutartį, teismas nustatė, kad atsakovė L. R. nuo 2004 m. spalio 5 d. nėra UAB „Jutra“ dalyvė, nuo 2009 m. spalio 30 d. ji buvo išleista vaiko auginimo atostogų, nuo 2009 m. lapkričio 2 d. A. T. buvo paskirta laikinai eiti atsakovo generalinės direktorės pareigas. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes teismas sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė L. R. už ieškovo nurodytus nuostolius yra atsakinga solidariai su UAB „Jutra“. Tai, kad atsakovė 2010 m. birželio 9 d. laimėjo aukcioną ginčo patalpoms pirkti, kad patalpų prikimo – pardavimo sutartis nėra pasirašyta, teismo nuomone, nesudarė pagrindo išvadai, jog atsakovė pažeidė CK 2.87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas bendrovės vadovo fiduciarines pareigas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė būdama vaiko priežiūros atostogose neveikė UAB „Jutra“ interesais, bei kad nėra priežastinio ryšio tarp jos atsisakymo pasirašyti privatizuojamų patalpų pirkimo – pardavimo sutartį ir UAB „Jutra“ patalpų neatlaisvinimo.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

16Atskiruoju skundu apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo priteisti delspinigius ir ieškinio reikalavimų atsakovės L. R. atžvilgiu atmetimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

171. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad skolininkui pavėluotai grąžinus patalpas ir nesumokėjus už vėlavimo išsikelti laikotarpį nuomos mokesčio, laikytina, kad skolininkas naudojasi kreditoriaus pinigais be jokio užmokesčio. Šalių sudarytos nuomos sutarties Nr. 1721 9 punkte buvo numatyta, kad nuomininkas, nesumokėjęs nuomos mokesčio nustatytu laiku, moka delspinigius – 0,2 proc. priskaičiuotos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti apelianto prašomų delspinigių. Apelianto manymu, vien ta aplinkybė, kad ieškinyje prašomos priteisti palūkanos įvardijamos kaip delspinigiai, nepanaikina jo teisės reikalauti priteisti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi. Todėl teismo sprendimas nepriteisti apeliantui delspinigių (palūkanų) už laiku nesumokėtą nuomos mokestį prieštarauja minėtam CK straipsniui ir yra nepagrįstas.

182. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad nuo 2009 m. spalio 30 d. atsakovės L. R., kaip BUAB „Jutra“ vadovės, įgaliojimai buvo nutraukti. BUAB „Jutra“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2009 m. spalio 22 d. protokolu ne atšaukė atsakovę iš generalinės direktorės pareigų, o tik išleido vaiko priežiūros atostogų, todėl laikytina, kad atsakovės, kaip BUAB „Jutra“ vadovės, įgaliojimai buvo laikinai sustabdyti, o ne nutraukti.

193. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė dalyvavo 2010 m. birželio 9 d. ginčo patalpų privatizavime. Šiomis patalpomis nuo 2001 m. spalio 5 d. naudojosi BUAB „Jutra“, kurios akcininke, o vėliau vadove buvo atsakovė. Pažymėtina, kad atsakovės ir BUAB „Jutra“ faktiniai darbo santykiai pasibaigė po bankroto bylos BUAB „Jutra“ iškėlimo, t. y. ne anksčiau nei nuo 2011 m. kovo 4 d. Atsakovė, kaip fizinis asmuo, dalyvavo komercinių patalpų, kuriose buvo įsikūrusi jos vadovaujama bendrovė, privatizavimo procese. Pažymėtina, kad atsakovė apie privatizuojamas patalpas, jų būklę sužinojo dar eidama BUAB „Jutra“ generalinės direktorės pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės ir BUAB „Jutra“ pasitikėjimu grįsti santykiai nutrūko tik 2011 m., ir nėra jokių duomenų, kad atsakovė ar BUAB „Jutra“ iki šio laiko išreiškė norą tokius santykius nutraukti, galima teigti, kad atsakovė, nors ir būdama vaiko priežiūros atostogose, veikė išimtinai bendrovės interesais. Priešingu atveju, jei atsakovė, kaip fizinis asmuo, būtų sėkmingai privatizavusi ginčo komercines patalpas ir po vaiko priežiūros atostogų būtų grįžusi į bendrovės generalinės direktorės pareigas, galėtų būti konstatuotas CK 2.87 straipsnio 4 dalyje nurodytas pažeidimas bei rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio mato pažeidimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pati bendrovė nedalyvavo patalpų privatizavimo procedūroje nors ne kartą kreipėsi į apeliantą dėl šių patalpų privatizavimo, be to, dėl šių patalpų privatizavimo tarp apelianto ir BUAB „Jutra“ vyko teisminiai ginčai.

204. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus atsakovės L. R. atžvilgiu nurodė, kad privatizavimo sandoris iki šiol nėra sudarytas, todėl negalima laikyti, jog buvo pažeista CK 2.87 straipsnio 4 dalis. Apeliantas pažymi, kad teismui buvo žinoma apie kitą Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą pagal apelianto ieškinį atsakovei L. R. dėl žalos atlyginimo, bei L. R. ieškinį apeliantui dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad faktiškai pirkimo – pardavimo sutartis nėra sudaryta, tačiau atsakovė vis tiek siekia ją sudaryti, nepaneigia CK 2.87 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, kadangi ši teisės norma nereikalauja pasiekti konkretų rezultatą, t. y. šiuo atveju sudaryti sutartį. Vadovaujantis šia teisės norma, užtenka nustatyti interesų painiojimo faktą, kurį manytina, apeliantas tinkamai įrodė.

215. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovės atstovė 2011 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio metu pateikė sąskaitą – ataskaitą už atsakovei suteiktas teisinės paslaugas. Pažymėtina, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas pateikti rašytinį prašymą įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d., vadinasi 2011 m. lapkričio 11 d. posėdžio metu teikiamas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas turėjo atitikti galiojančius civilinio proceso reikalavimus, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui, buvo pateikta tik sąskaita – ataskaita ir pinigų priėmimo kvitas, kas neatitinka minėto straipsnio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų.

22Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė L. R. prašo apelianto skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta, motyvuota ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo visus įrodymus, o apelianto skunde iš esmės nėra nurodoma jokių naujų argumentų negu tie, kurie buvo nurodyti ieškinyje. Atsiliepimą atsakovė grindžia šiais argumentais:

231. 2009 m. spalio 22 d. visuotinio UAB „Jutra“ akcininkų susirinkimo protokolu ji buvo išleista vaiko auginimo atostogų nuo 2009 m. spalio 30 d., o tai reiškia faktinių vadovo ir bendrovės santykių pabaigą, t. y. pavedimo santykių pabaigą. Atsakovė mano, jog jos įgaliojimų sustabdymas praktiškai ir teisiškai užkirto jai galimybę veikti bendrovės interesais, atstovauti bendrovę ir taip atlikti esminę savo funkciją – pavedimo. UAB „Jutra“ minėtame visuotinio akcininkų susirinkime buvo paskirtas naujas vadovas. Bendrovei negali vadovauti du vadovai. UAB „Jutra“ akcininkai, atšaukę iš pareigų atsakovę, visus įgalinimus suteikė naujam vadovui, t. y. būtent akcininkai nusprendė pavesti atstovauti UAB „Jutra“ santykiuose su kitais asmenimis ir vykdyti visas kitas įmonės vadovui tenkančias pareigas naujam vadovui A. T.

242. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovė pažeidė CK 2.87 straipsnio 4 dalies nuostatas. Atsakovė nuo 2004 m. spalio 5 d. nėra UAB „Jutra“ akcininke, o nuo 2009 m. spalio 30 d. nebėra ir bendrovės vadovė, o minėto straipsnio norma nuostato būtent juridinio asmens valdymo organų narių pareigas bendrovės atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp atsakovės siekio privatizuoti ginčo patalpas ir UAB „Jutra“ vengimo minėtas patalpas atlaisvinti, dėl ko apeliantui ir atsirado nuostoliai, nėra priežastinio ryšio. Apeliantas išvadas apie atsakovės interesų painiojimą daro remdamasis prielaidomis, o ne įrodymais (CPK 178 str.).

253. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apelianto atsakovės naudai buvo pateiktas teismui posėdžio metu. Taip pat buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kurie detaliai pagrindžia patirta bylinėjimosi išlaidas, advokato atliktus veiksmus, sugaištą laiką ir pan.

26Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Jutra“ prašo tenkinti apelianto skundo dalį dėl delspinigių priteisimo, apelianto reikalavimų atsakovei L. R. pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą dėl bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

29Nagrinėjamu atveju apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą prašydamas pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo priteisti delspinigius ir ieškinio reikalavimų atsakovės L. R. atžvilgiu atmetimo.

30Dėl delspinigių priteisimo

31Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.258 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

32Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažįstami minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007). Sutartinių nuostolių dydis įrodomas sutartimi, kuria susitariama dėl netesybų, nes netesybos yra ir civilinės atsakomybės forma. Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

33Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė BUAB „Jutra“ ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei išsinuomotas negyvenamąsias patalpas grąžino pavėluotai, ir už pradelstą laikotarpį ieškovei nesumokėjo, pagal 2001 m. spalio 5 d. tarp šalių pasirašytą negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutartį Nr. 1721, mokėtino nuomos mokesčio. Todėl pirmos instancijos teismas iš atsakovės BUAB „Jutra“ ieškovės naudai priteisė 25 904,26 Lt dydžio nuomos mokesčio dydžio nuostolius už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio mėnesio (nuo kada atsakovas BUAB „Jutra“ nustojo mokėti nuomos mokestį ieškovei) iki 2011 m. kovo 5 d. (kuomet atsakovei BUAB „Jutra“ buvo iškelta bankroto byla). Taip pat pirmos instancijos teismas ieškovei priteisė iš atsakovės BUAB „Jutra“ 28 966,82 Lt dydžio negautų pajamų. Teismas argumentavo, jog ieškovė būtent šio dydžio sumą galėjo gauti nuomodama patalpas už rinkos kainą atitinkantį mokestį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. kovo 5 d. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo sprendimu pirmos instancijos teismas vadovaudamasis CK 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir susiklosčiusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ieškovės prašomus delspinigius įskaičiavo į priteistų nuostolių sumą, todėl atskirai dėl jų nebepasisakė.

34Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nepažeidė CK 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatų ieškovės prašomus priteisti delspinigius įskaičiuodamas į 2012 m. vasario 2 d. sprendimu priteistus 55 536, 58 Lt dydžio nuostolius.

35Dėl ieškinio reikalavimų atsakovės L. R. atžvilgiu netenkinimo

36Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo pakeisti 2012 m. vasario 2 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria buvo netenkinti ieškovės reikalavimai atsakovės L. R. atžvilgiu.

37Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingų padarinių būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012).

38Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė L. R. buvo atsakovės BUAB „Jutra“ akcininkė iki 2004 m. spalio 5 d., kuomet ji savo turėtas akcijas visuotinio akcininkų susirinkimo metu pardavė D. K. (t. 1, b. l. 139). Atsakovės BUAB „Jutra“ generalinės direktorės pareigas L. R. ėjo tol, kol 2009 m. spalio 31 d. BUAB „Jutra“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu ji buvo išleista vaiko auginimo atostogų (t. 1, b. l. 138). Kadangi nėra duomenų, jog po vaiko auginimo atostogų atsakovė L. R. būtų grįžusi į BUAB „Jutra“ generalinės direktorės pareigas, konstatuotina, kad nuo 2009 m. spalio 31 d. atsakovių L. R. ir BUAB „Jutra“ teisiniai santykiai faktiškai nutrūko. Ieškovės teigimu atsakovė BUAB „Jutra“ nustojo vykdyti savo, kaip nuomininko pareigas, t. y. nebemokėjo nuomos mokesčio nuo 2009 m. gruodžio, taigi atsakovei L. R. jau faktiškai nebeinat generalinės direktorės pareigų, o esant vaiko auginimo atostogose. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliante, kad atsakovės L. R. įgaliojimai buvo tik laikinai sustabdyti nuo 2009 m. spalio 31 d. iki tol, kol pasibaigs vaiko auginimo atostogos, o ne atšaukė iš generalinės direktorės pareigų. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad kitaip darbdavys BUAB „Jutra“ ir neturėjo teisės pasielgti, kadangi Darbo kodeksas numato, jog vaiko priežiūros atostogos yra viena iš tikslinių atostogų rūšių, kurių laikotarpiu paliekama darbo vieta (pareigos), išskyrus atvejus, kai įmonė visiškai likviduojama. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės L. R. argumentu, kad sprendimas išleisti vaiko auginimo atostogų yra jos, kaip BUAB „Jutra“ generalinės direktorės, įgaliojimų sustabdymas praktiškai ir teisiškai užkirtęs galimybę veikti bendrovės interesais, atstovauti bendrovę ir taip atlikti esmines funkcijas. Taigi nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad L. R., esanti vaiko priežiūros atostogose, nei faktiškai nei teisiškai neatliko įmonės vadovės funkcijų, nes laikinai eiti generalinės direktorės pareigas ir vykdyti funkcijas pradėjo kitas vadovas, t. y. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 45 paskirta A. T. (t. 1, b.l. 138).

39Būdama vaiko priežiūros atostogose 2010 m. birželio 9 d. fizinis asmuo L. R. laimėjo viešą aukcioną dėl ginčo patalpų pirkimo ir pardavimo iš ieškovės. Pirkimo pardavimo sandoris tarp ieškovės ir atsakovės L. R. nebuvo pasirašytas dėl to, kad abiem šalim nepavyko suderinti sutarties dėl privatizavimo objekto pirkimo ir pardavimo sąlygų. Ieškovė neteigia ir neįrodinėja, kad atsakovė L. R. teisiškai būdama vaiko auginimo atostogose, faktiškai veikė kaip BUAB „Jutra vadovė ar kaip nors įtakojo šias pareigas einančią A. T., todėl teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė L. R. nesutikdama pasirašyti pirkimo ir pardavimo sutarties jai nepalankiomis ieškovės siūlomomis sąlygomis, veikė bendrai su atsakove BUAB „Jutra“ šios interesais.

40Taigi apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad byloje esantys įrodymai nėra pakankami siekiant pagrįsti ieškovės teiginius, jog atsakovė L. R. veikė kartu su atsakove BUAB „Jutra“ šiai neatlaisvinat ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų. Nesant įrodytam neteisėtam atsakovės L. R. veikimui, o atitinkamai ir priežastiniam ryšiui tarp šios atsakovės veiksmų ir ieškovės nuostolių, negalima konstatuoti atsiradus L. R. pareigą atlyginti įvardijamus ieškovės nuostolius.

41Apibendrinat aukščiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimų atsakovės L. R. atžvilgiu.

42Dėl priteistų išlaidų už advokato pagalbą

43Atskiruoju skundu skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas priteisti atsakovei L. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ši skundo dalis grindžiama argumentu, jog L. R. atstovė vietoje įstatymo reikalaujamo rašytinio teismui pateikė žodinį prašymą priteisti šios rūšies bylinėjimosi išlaidas 2011 m. lapkričio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu (t.2, b.l. 46-47) ir pateikė jas patvirtinančius dokumentus su sąskaitą (t.2, b.l. 42-45). Teismas protokoline nutartimi sprendė prijungti pateiktus dokumentus. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Šiuo atveju, kai prašymas buvo pagrįstas rašytiniais įrodymais, pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti jo netenkinti vien tik dėl šio prašymo pateikimo formos neatitikimo įstatymo reikalavimui, juo labiau, kad, kaip jau buvo minėta, prašymas buvo pateiktas teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir ieškovo atstovė A. Š., kuri turėjo teisę išreikšti savo nuomonę dėl bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų prijungimo prie bylos. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą tenkinti atsakovės L. R. žodžiu pateiktą prašymą priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba.

44Bylinėjimosi išlaidos

45Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovo pateiktas atskirasis skundas yra netenkinimas todėl atsakovė L. R. pagrįstai prašo priteisti jai visas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija pastebi, kad nors prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra pateiktas, atsakovė L. R. nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių turėtas išlaidas, todėl nėra pagrindo tokias išlaidas priteisti.

46Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

47Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovo Vilniaus... 7. Teismas taip pat nutarė atmesti ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės... 8. Teismas nutarė patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d.... 9. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas padarė išvadą, kad ieškinio... 10. Teismas nustatė, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje nustatytas... 11. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti kitus nuostolius... 12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal CK 6.449 straipsnio 2 dalį... 13. Teismas sprendė, kad nors ieškovas yra viešasis juridinis asmuo (CK 2.34... 14. Įvertinęs 2004 m. spalio 5 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį,... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 16. Atskiruoju skundu apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė prašo pakeisti... 17. 1. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad skolininkui pavėluotai grąžinus... 18. 2. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad nuo 2009 m. spalio 30 d.... 19. 3. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė dalyvavo 2010... 20. 4. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus atsakovės... 21. 5. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios... 22. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė L. R. prašo apelianto skundą... 23. 1. 2009 m. spalio 22 d. visuotinio UAB „Jutra“ akcininkų susirinkimo... 24. 2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovė pažeidė CK 2.87 straipsnio 4... 25. 3. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apelianto atsakovės... 26. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Jutra“ prašo tenkinti... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 28. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 29. Nagrinėjamu atveju apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu... 30. Dėl delspinigių priteisimo... 31. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo... 32. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus... 33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė BUAB „Jutra“ ieškovei... 34. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija... 35. Dėl ieškinio reikalavimų atsakovės L. R. atžvilgiu netenkinimo... 36. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo pakeisti 2012... 37. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su... 38. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė L. R. buvo atsakovės BUAB... 39. Būdama vaiko priežiūros atostogose 2010 m. birželio 9 d. fizinis asmuo L.... 40. Taigi apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos... 41. Apibendrinat aukščiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos... 42. Dėl priteistų išlaidų už advokato pagalbą... 43. Atskiruoju skundu skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas priteisti... 44. Bylinėjimosi išlaidos... 45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 46. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį nepakeistą....