Byla 2A-569-413/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2024-722/2012 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovams V. B. ir R. P., trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno apskrities VPK Jonavos policijos komisariato tyrėjas V. S. 2009 m. rugsėjo 8 d. surašė L. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis (L. Z.) 2009 m. rugsėjo 8 d., apie 14 val., ( - ), prie garažų kooperatyvo „Beržas“, nevykdė teisėtų policijos pareigūno nurodymų, t.y. nesėdo į tarnybinį automobilį vykti į Jonavos policijos komisariatą asmenybės nustatymui, sulaikymui priešinosi bandydamas bėgti, tokiu būdu padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje. Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 8 d. nutarimu L. Z. išteisino ir jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Remiantis 2009 m. lapkričio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvada, už aplaidų tarnybinių pareigų atlikimą ir Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimą policijos pareigūnams R. P. ir V. B. 2009 m. lapkričio 23 d. Kauno apskrities VPK viršininko įsakymu paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimai. Dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų L. Z. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR policijos departamento 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ir 2010 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-422-402/2010 priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato L. Z. 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 70,82 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Trečiasis asmuo LR teisingumo ministerija teismo sprendimu priteistą sumą 2010 m. lapkričio 26 d. pervedė L. Z.. Ieškovas 2012 m. liepos 9 d. pateikė teismui ieškinį ir nurodęs, kad žala L. Z. buvo padaryta tyčiniais policijos pareigūnų R. P. ir V. B. veiksmais, prašė regreso tvarka priteisti valstybei solidariai iš abiejų atsakovų nukentėjusiajam L. Z. išmokėtą 1 570,82 Lt žalos atlyginimą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas savo sprendimą grindė tokiais argumentais:

71. Dėl ieškovo tinkamumo. Teismas nurodė, kad pagal LR Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį valstybė, atlyginusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ir kt. asmenų tyčinių veiksmų (aktų) atsiradusią žalą, įgyja regreso teisę teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinius jų darbo užmokesčius. Kadangi žala padaryta ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teisme ieškinį dėl žalos išieškojimo regreso tvarka pareiškęs Policijos departamentas prie VRM šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalies prasme laikytinas tinkamu ieškovu byloje.

82. Dėl ieškinio senaties termino žalai išieškoti. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų ir jų atstovo argumentus, jog ieškovas nepasinaudojo teise pagal Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nurodytą vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išieškoti iš atsakovų atlyginimo vidutinio darbo užmokesčio dydžio žalą, dėl ko neteko teisės reikšti ieškinį bendra tvarka, kadangi nagrinėjamu atveju taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.

93. Dėl prejudicinių faktų konstatavimo. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio 4 dalimi, jeigu žala atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų tyčinių veiksmų, tai valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas. Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas valstybei regreso teisę suteikia tik tuo atveju, kai konstatuojama teisėsaugos ar teismo pareigūnų, dėl kurių veiksmų padaryta žalos, tyčia. Jeigu jų kaltė – neatsargumas, valstybė regreso teisės neįgyja. Pagal CK 6.272 straipsnio 4 dalį ieškovui tenka procesinė pareiga įrodyti atsakovų tyčią, t. y. kad atitinkami pareigūnai, atlikdami neteisėtus veiksmus, veikė tyčia. Teismas pabrėžė, kad ieškovas atsakovų tyčią grindė teismų (Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. 2.11-614-751/2009 ir 2010 m. rugsėjo 16 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu) nustatytais prejudiciniais faktais, t. y. kad dėl atsakovų R. P. ir B. B. neteisėtų veiksmų nepagrįstai L. Z. buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, iš jo neteisėtai buvo reikalaujama pateikti asmens dokumentus, leisti apžiūrėti asmeninius daiktus ir vykti į policijos komisariatą asmenybės nustatymui, kad L. Z. buvo neteisėtai patalpintas į sulaikymo patalpą, nors administracinio pažeidimo nepadarė, jam nebuvo surašytas administracinio sulaikymo protokolas. Remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2011) ir CPK 182 straipsnio 2 punktu, teismas konstatavo, kad administracinėje byloje dėl žalos atlyginimo L. Z., atsakovai nebuvo dalyvaujančiais byloje asmenimis. Administracinėje byloje buvo spręstas viešosios civilinės atsakomybės taikymo klausimas CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo dalykas yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir jas siejantis priežastinis ryšys, tačiau administracinėje byloje nebuvo spręstas policijos pareigūnų tyčinis elgesys ir apskritai kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamos civilinės bylos dalykas yra kitos aplinkybės, t. y. aplinkybės, susijusios su neteisėtai prievartos priemones panaudojusių policijos pareigūnų kalte. Taigi nagrinėjamos bylos dėl valstybės atgręžtinio reikalavimo ir pirmiau aptartos administracinės bylos įrodinėjimo dalykas yra netapatus. Dėl to šioje civilinėje byloje įrodinėjant atsakovų policijos pareigūnų tyčią, prejudicinių faktų taisyklės teismas netaikė.

104. Dėl policijos pareigūnų tyčios. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, jog žala L. Z. buvo padaryta dėl tyčinių policijos pareigūnų V. B. ir R. P. veiksmų. Teismas pažymėjo, kad tyčią suponuoja savo veiksmų ir dėl jų atsirandančių padarinių suvokimas ir noras, kad jie kiltų. Iš bylos duomenų teismas sprendė, kad policijos pareigūnai veikė vykdydami pareigą, nustatytą Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose (pagrįstai įtardami, kad L. Z. daro užrašus ant sienų, jie turėjo teisę patikrinti jo asmeninius daiktus taip pat laikinai pristatyti pažeidėją į policijos komisariatą jo turimiems daiktams apžiūrėti). Pareigūnai suklydo, kai gavę duomenis iš nenustatyto asmens apie tai, kad ant sienų užrašus daro pagyvenęs vyriškis, nenustatė šio asmens duomenų ir nepaėmė iš jo paaiškinimo. Tačiau tokią klaidą pareigūnai paaiškino ir nurodė, kad nenustatytas asmuo, sutiktas prie garažų ir pasakęs, kad užrašus galimai daro pagyvenęs vyriškis, nenorėjo prisistatyti bei būti apklausiamas. Teismas sprendė, kad netikėti tokiais policijos pareigūnų parodymais nėra pagrindo. Be to, kaip nurodė teismas, nėra pagrindo teigti, kad šie pareigūnų veiksmai buvo tyčiniai. Iš surinktos medžiagos teismas nustatė, kad L. Z. turėjo daug daiktų, jų visų gatvėje apžiūrėti ir užfiksuoti nebuvo įmanoma, L. Z. buvo pasiūlyta vykti į policijos komisariatą daiktų apžiūrai. L. Z. šiam reikalavimui pasipriešino ir tai užfiksuota pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Iš V. B. paaiškinimų ir administracinėje byloje surinktų įrodymų teismas nustatė, kad pas L. Z. 2009 m. rugsėjo 8 d. buvo rastas flakonas, įvyniotas į geltoną maišelį, kurį įvykio vietoje matė V. B. bei R. P., ir tik komisariate, atlikus daiktų apžiūrą, buvo nustatyta, kad tai ne dažai, o dujų balionėlis. Policijos pareigūnų tyčia nenustatyta ir administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje L. Z. 2009 m. spalio 8 d. nutarimu buvo išteisintas dėl ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo. Teismo vertinimu, nėra tyčinės atsakovų kaltės, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės neatitiko faktinių įvykio aplinkybių, kadangi šį protokolą surašė kitas pareigūnas V. S.. Atsakovai V. B. ir R. P. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad pilietis neturėjo asmens dokumentų, elgėsi grubiai, nevykdė teisėtų policijos reikalavimų – buvo sulaikytas ir pristatytas į PK remiantis ATPK 263 straipsnio ir 187 straipsnio nuostatomis. Tik 2009 m. spalio 5 d. paaiškinime, kai buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, R. P. nurodė, kad L. Z. jis siūlė vykti į PK asmenybės nustatymui ir kad jis galėtų pateikti turimus daiktus apžiūrai (adm. bylos Nr. 1-422-402/2010 2 tomas, b. l. 80-81), tačiau šis atsakovo paaiškinimas 2009 m. rugsėjo 8 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui įtakos neturėjo. Atsakovų tarnybiniuose 2009 m. rugsėjo 8 d. pranešimuose buvo nurodyta, kad pilietis pastūmė R. P., bandė pasišalinti, pavadino policijos pareigūnus „mentais“, banditais su uniformomis, nekompetentingais asmenimis, gąsdino ryšiais su aukštais teisėtvarkos pareigūnais ir grasino susidorojimu, jeigu jis bus sulaikytas ir apžiūrėtas. Kadangi tyrėjo V. S. surašytame 2009 m. rugsėjo 8 d. administracinės teisės pažeidimo protokole pareigūnų garbės ir orumo įžeidimas L. Z. nebuvo inkriminuotas, todėl teismas tokio kaltinimo ir nenagrinėjo. Remiantis nurodytu, teismas priėjo išvados, kad kito tyrėjo, nemačiusio įvykio ir surašiusio administracinės teisės pažeidimo protokolą, protokolas nėra išsamus, tikslus, atitinkantis ATPK 260 straipsnio reikalavimus. Priežastys, dėl ko administracinio teisės pažeidimo protokolą rašė ne tyrėjas R. P., kuriam buvo pavesta pradėti administracinę teiseną, o tyrėjas V. S., 2009 m. lapkričio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvada nenustatytos. Be to, tarnybinio patikrinimo išvada buvo nustatyti ir kitų policijos pareigūnų veiksmai, kuriais pažeistas Policijos veiklos įstatymas, Policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcija. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad PK vadovai tinkamai nekontroliavo jiems pavaldžių pareigūnų veiksmų. Visiems pareigūnams, susijusiems su 2009 m. rugsėjo 8 d. L. Z. pristatymu į PK, sulaikymu ir administracinės teisės pažeidimo protokolo surašymu, skirtos tarnybinės nuobaudos, kitiems apsiribota nurodymais kvalifikuotai dirbti, PK vadovams nurodyta tinkamai ir atsakingai kontroliuoti pavaldžių pareigūnų darbą. Kadangi R. P. ir V. B. paskirtos tarnybinės nuobaudos nebuvo apskųstos ir panaikintos, teismas sprendė, kad nuobaudos skirtos pagrįstai, atsakovų veiksmuose nustačius aplaidumą. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog atsakovai R. P. ir V. B. 2009 m. rugsėjo 8 d. veikė prieš L. Z. tyčia, sąmoningai siekė padaryti jam žalą ar leido žalai atsirasti, tyčia neatliko savo pareigų ir tyčia pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131) Apelianto nuomone, teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė nepagrįstas išvadas, netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

142) Apeliantas teigia, kad byloje yra pakankamai įrodymų (įrodyta), kad atsakovai R. P. ir V. B. 2009 m. rugsėjo 8 d. veikė prieš L. Z. tyčia, sąmoningai siekė padaryti jam žalą, ar leido žalai atsirasti, tyčia neatliko savo pareigų, ir tyčia pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Šį teiginį apeliantas grindžia Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendime konstatuota aplinkybe, jog dėl neteisėtų R. P. ir V. B. veiksmų pareiškėjui L. Z. nepagrįstai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš jo neteisėtai buvo reikalaujama pateikti asmens dokumentus, leisti apžiūrėti asmeninius daiktus ir vykti į policijos komisariatą asmenybės nustatymui, L. Z. neteisėtai buvo patalpintas į sulaikymo patalpą, kadangi jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė. 2009 m. spalio 8 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimu administracinė byla L. Z. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Šie tyčiniai neteisėti R. P. ir V. B. veiksmai L. Z. atžvilgiu taip pat nurodyti Kauno apskrities VPK 2009 m. lapkričio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl pil. L. Z. skundų“ Nr. 20-IS-383.

153) Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos šioje byloje atstovauja valstybei vadovaudamasis Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo nuostatomis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ (Valstybės žinios, 2001. Nr. 66-2415) 1 punktu. Vykdydama Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą ir nutartį, Teisingumo ministerija, kaip Lietuvos valstybės piniginių lėšų, skirtų atlyginti žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, valdytoja 2010 m. lapkričio 26 d. vietinio mokėjimo nurodymu Nr. 2533, L. Z. sumokėjo 1570,82 Lt. Todėl Lietuvos valstybė, atlyginusi R. P. ir V. B. tyčiniais neteisėtais kaltais veiksmais L. Z. padarytą žalą, įgijo į žalą padariusius atsakovus regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, t. y. - 1570,82 Lt.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-422/10 ir 2010 spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1-422-402/10 apeliacine tvarka apskųsti nebuvo. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (nauja redakcija nuo 2002-07-01 Nr. IX -855,2002-04-23, Žin. 2002 Nr.45-1708) 32 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos.“ Policijos departamentas ieškinį pareiškė nuo ieškovo patirtos žalos paaiškėjimo dienos praėjus beveik dviem metams, ignoruojant Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio bei 32 straipsnio imperatyvias nuostatas. Jonavos rajono apylinkės teismas, remdamasis bylos duomenimis konstatavo, kad atsakovai neveikė tyčia, priešingu atveju jų atžvilgiu nebūtų apsiribota tarnybinėmis nuobaudomis - papeikimais, o būtų taikomos griežtesnės sankcijos, tame tarpe ir atleidimas iš tarnybos ar pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Teismas konstatuoja:

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

19Byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės įgyvendinti atgręžtinį (regresinį) reikalavimą į policijos pareigūnus, dėl kurių veiksmų buvo atlyginta žala CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu.

20Pagal CK 6.272 straipsnio 4 dalį, jeigu žala atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų tyčinių veiksmų, tai valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas. Panaši nuostata įtvirtinta ir LR Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad valstybė, atlyginusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros ar teismo pareigūno, teisėjo tyčinių veiksmų (aktų), o kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų kaltų veiksmų (aktų) atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinius jų darbo užmokesčius, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

21Paminėtų teisės aktų nuostatos suponuoja išvadą, kad įstatymo leidėjas suteikia valstybei regreso teisę tik tuo atveju, kai konstatuojama teisėsaugos ar teismo pareigūnų, dėl kurių veiksmų padaryta žalos, tyčia. Jeigu jų kaltė – neatsargumas, valstybė regreso teisės neįgyja. Taigi CK 6.272 straipsnio 4 dalyje nustatyta išvardytų pareigūnų ir teisėjų civilinės atsakomybės privaloma taikymo sąlyga – jų tyčinių veiksmų fakto konstatavimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2007).

22Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pagal CK 6.272 straipsnio 4 dalies nuostatas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų tyčia nepreziumuojama, todėl ieškovas, remdamasis šia teisės norma, privalėjo atsakovų tyčinius veiksmus įrodyti.

23Atsakovų tyčią tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde ieškovas iš esmės grindė vieninteliu argumentu, t. y. kad Kauno apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas žalos atlyginimo administracinę bylą, 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendime konstatavo, jog „dėl neteisėtų R. P. ir V. B. veiksmų pareiškėjui L. Z. nepagrįstai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš jo neteisėtai buvo reikalaujama pateikti asmens dokumentus, leisti apžiūrėti asmeninius daiktus ir vykti į policijos komisariatą asmenybės nustatymui, L. Z. neteisėtai buvo patalpintas į sulaikymo patalpą, kadangi jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė. 2009 m. spalio 8 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimu administracinė byla L. Z. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, sudėties“. Dėl šių apelianto teiginių išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas savo sprendime, nurodydamas dėl ko Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendime nustatytos aplinkybės ir išvados neturi prejudicinės galios CPK 182 straipsnio 2 punkto prasme nagrinėjamojoje byloje. Teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais panašioje savo aplinkybėmis kitoje byloje, konstatavo, kad administracinėje byloje buvo sprendžiamas viešosios civilinės atsakomybės taikymo klausimas CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuriame už išvardytus neteisėtus pareigūnų ir teismo veiksmus valstybė atsako be kaltės. Tai reiškia, kad tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo dalykas yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir jas siejantis priežastinis ryšys. Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas yra atsakovų kaltė, pasireiškianti tik tyčios forma, teismas pagrįstai konstatavo, kad įrodinėjimo dalykas šiose bylose yra netapatus ir prejudicinių faktų taisyklė netaikytina. Taigi administracinėje byloje nustatyti faktai galėjo būti pripažinti prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Tam, kad prejudiciniai faktai galiotų ir nedalyvavusiems byloje asmenims, dėl faktų ir teisinių santykių turi būti pasisakyta teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006; 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010). Apelianto nurodomos administracinės bylos nei motyvuojamoje, nei rezoliucinėje dalyse atsakovų tyčia nebuvo konstatuota, apeliantas atsakovų tyčinių veiksmų šioje byloje neįrodinėjo ir be teisėto pagrindo sutapatino tyčią kaip kaltės formą su kitoje (minėtoje administracinėje byloje) byloje konstatuota aplinkybe – neteisėtais veiksmais. Todėl nepagrįstais pripažintini apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovų kaltė buvo nustatyta, įsiteisėjusiais kitų teismų sprendimais.

24Priešingai nei teigia apeliaciniame skunde ieškovas, atsakovų tyčia nebuvo nustatyta nei 2009 m. lapkričio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad atsakovai padarė tarnybinius nusižengimus dėl aplaidumo (b. l. 14), nei 2009 m. lapkričio 23 d. Kauno apskrities VPK viršininko įsakyme, kuriuo atsakovams skirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimai. Pakartodamas ieškinio motyvus savo apeliaciniame skunde, apeliantas iš esmės pirmosios instancijos teismo išvadų ir teisinio jų įvertinimo nepaneigė. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, jog teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė nepagrįstas išvadas, netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialinės bei procesinės teisės normas, yra deklaratyvaus pobūdžio, teisiškai neargumentuoti ir neparemti kitokiu teisės aiškinimu, kuris, apelianto nuomone, turėtų būti taikomas. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus.

25Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kuriais buvo vertinami atsakovų veiksmai surašant L. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kauno apskrities VPK 2009 m. lapkričio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvada ir administracinės bylos Nr. I-422-402/2010 medžiaga nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovai veikė prieš L. Z. tyčia, norėdami jam pakenkti ar kitaip jam padaryti žalos. Kaip jau minėta, ieškovas neįrodinėjo atsakovų kaltės formos, savo apeliaciniame skunde dėl teismo tirtų aplinkybių ir išvados pagrįstumo bei teisėtumo nepasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

26Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teisėjas konstatuoja, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

27Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

28Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kauno apskrities VPK Jonavos policijos komisariato tyrėjas V. S. 2009 m.... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį... 7. 1. Dėl ieškovo tinkamumo. Teismas nurodė, kad pagal LR Žalos, atsiradusios... 8. 2. Dėl ieškinio senaties termino žalai išieškoti. Teismas atmetė kaip... 9. 3. Dėl prejudicinių faktų konstatavimo. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.272... 10. 4. Dėl policijos pareigūnų tyčios. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 12. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo... 13. 1) Apelianto nuomone, teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, netinkamai... 14. 2) Apeliantas teigia, kad byloje yra pakankamai įrodymų (įrodyta), kad... 15. 3) Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos šioje byloje... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 19. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės įgyvendinti atgręžtinį... 20. Pagal CK 6.272 straipsnio 4 dalį, jeigu žala atsirado dėl ikiteisminio... 21. Paminėtų teisės aktų nuostatos suponuoja išvadą, kad įstatymo leidėjas... 22. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas remdamasis kasacinio... 23. Atsakovų tyčią tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde ieškovas iš... 24. Priešingai nei teigia apeliaciniame skunde ieškovas, atsakovų tyčia nebuvo... 25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos... 26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teisėjas konstatuoja, kad apeliacinis skundas... 27. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti... 29. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....